„Jeigu dalis Seimo narių į biudžetą pasižiūrės ne tik kaip į išlaidas, o į mokesčius kaip į kažkokį atskirą dalyką, tai jeigu mokestiniams pakeitimas nebus pritarta, tokiu atveju siūlysime karpyti išlaidų augimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras. 

„Tai visiškai paprasta ir suprantama, nes fiskalinės drausmės reikalavimų niekas neketina nesilaikyti“, – pridūrė V. Šapoka. 

Finansų ministras sako, kad Vyriausybė peržiūrės pajamas ir išlaidas, kai Seimas pirmą kartą apsvarstys biudžeto projektą. 

„Ar reikia daryti korekcijas, ar nereikia bus aišku, kai bus gražintas (Vyriausybei)“, – teigė V. Šapoka.

Antradienį Seimas atmetė tris valdančiųjų siūlytus projektus: iniciatoriams grąžintas taršių automobilių mokestis, gyventojų nekilnojamojo turto bazės išplėtimo bei bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turto apmokestinimo projektai. 

Iš šių mokesčių kitąmet suplanuota surinkti papildomai apie 90 mln. eurų.

Pačios įstaigos ketvirtadienį kreipėsi į valstybės vadovus, sakydamos, kad tai stabdys jų strateginius planus, pradėtą pastatų atnaujinimą, o nevienodas biudžeto karpymas skirtingoms įstaigoms sukiršins kultūros bendruomenę.

Vienur pridės, kitur atims

Finansų ministerijos pateiktuose 2020-ųjų valstybės biudžeto planuose labiausiai dėl to turėtų nukentėti Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pavyzdžiui, Finansų ministerija siūlo Nacionalinio muziejaus darbuotojų atlyginimams didinti kitąmet papildomai skirti 85 tūkst. eurų, tačiau lėšas turtui, prekėms ir paslaugoms norima mažinti 272 tūkst. eurų. Nacionaliniam dramos teatrui atitinkamai išlaidos atlyginimams didėtų 50 tūkst. eurų, bet kitoms reikmėms skiriama suma mažėtų 206 tūkst. eurų. M. Mažvydo bibliotekoje atitinkamai siūloma algų didėjimui skirti 115 tūkst. eurų, o pinigus turto ir prekių įsigijimui kirpti 114 tūkst. eurų.

„Tai yra politinis surežisuotas veiksmas įdedant iš vienų kišenių į kitas, per daug nežiūrint mūsų visų strateginių planų, veiklos geografinės aprėpties. Nes visi teatrai, filharmonija ir muziejai turi didžiulį regioninės veiklos parametrą, kurį esame išpuoselėję, daug edukacijos vyksta. Tad ką nors iš tų svarbių strateginių tikslų teks eliminuoti“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos direktorė Rūta Prusevičienė.

Tai yra politinis surežisuotas veiksmas įdedant iš vienų kišenių į kitas, per daug nežiūrint mūsų visų strateginių planų.

Ji priminė, kad nuolatinis kultūros biudžeto didinimas numatytas Vyriausybės programoje, kaip ir sektoriaus darbuotojų algų augimas, kompetencijų kėlimas, veiklos efektyvinimas.

„Tad jei finansavimas mažinamas, veikla nebus tokia efektyvi“, – teigė R. Prusevičienė.

Jos vadovaujamai Lietuvos nacionalinei filharmonijai asignavimai taip pat mažinami 57 tūkst. eurų, nors atlyginimams skiriama suma didėja 83 tūkst. eurų. Anot jos, tai gali pristabdyti šiuo metu vykdomus filharmonijos atsinaujinimo darbus.

Šiuo metu rekonstruojamo Nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis BNS taip pat tvirtino, kad Vyriausybės siūlymai stabdys statybas ir pavėlins 2021-ųjų pavasarį planuotą teatro atsidarymą.

Jis stebėjosi, kad, pavyzdžiui, Kauno nacionaliniam dramos teatrui išlaidos nėra kerpamos, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui Vyriausybė planuoja didinti finansavimą pusę milijono eurų, kad šis galėtų padengti senas skolas.

„Ką tai reiškia? Tai parodo kelią, kaip mums visiems reikia dirbti: reikia daryti skolas. Tokie dalykai išmuša iš vėžių. Arba tai yra apgalvotas kolegų kiršinimas“, – tikino M. Budraitis.

Finansų ministerijos siūlymais feisbuke pasidalijęs Seimo Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis primena, kad jau pernai kultūros įstaigoms liepta susimažinti išlaidas 15 proc., šiemet vėl daroma tas pats. Anot jo, tai reiškia, kad kitąmet numatytas algų kėlimas iš esmės vyks iš pačių kultūrininkų pinigų.

„Pinigus atlyginimams kelti siūloma paimti iš tų pačių kultūros įstaigų. Taip, taip, sumažinus ūkinei veiklai skirtus pinigus. Kitaip sakant, nori gauti kiek didesnį atlyginimą – parduok batus bei kelnes ir prisidėsi prie algos“, – ironizavo jis.

Kultūros ministerija BNS žadėjo situaciją pakomentuoti vėliau penktadienį.

R. Karbauskis abejoja

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis abejoja, ar Seimas palaikys ketinimus mažinti išlaidas kultūros įstaigoms, tokiam Finansų ministerijos siūlymui nepritaria ir Kultūros ministerija.

„Kultūros ministerija, įvertindama jau šiemet kilusias problemas dėl išlaidų kultūros įstaigų veiklai sumažinimo, laikosi pozicijos, kad 2020 metų biudžete finansavimas kultūros įstaigoms nebūtų mažinamas“, – BNS nurodė ministerija.

Finansų ministerija nelabai atskiria kultūros įstaigų nuo kitų įstaigų ir jau nebe pirmi metai bando siūlyti visiems optimizuotis.

R. Karbauskis sako manantis, kad komitetams pateikti kitų metų biudžeto skaičiai, kuriais gerokai kerpamos išlaidos turtui, paslaugoms įsigyti, tėra „Finansų ministerijos klerkų nurodymas visiems“, kuris kultūros įstaigų atveju „neturi jokio faktinio pagrindimo“.

„Finansų ministerija nelabai atskiria kultūros įstaigų nuo kitų įstaigų ir jau nebe pirmi metai bando siūlyti visiems optimizuotis. Tai iš principo teisinga, bet kultūros įstaigoms nelabai įmanoma“, – BNS penktadienį sakė R. Karbauskis.

„Galiu nuraminti bendruomenę, kad čia nėra joks sprendimas, tai yra siūlymas. Siūlymas turės turėti Seimo palaikymą. Šiuo klausimu Seimo palaikymo, aš nemanyčiau, kad bus“, – pridūrė jis.