Eismo informacijos centro 16 val. duomenimis, 6alyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos arba sausos, vietomis yra išlikusių šlapių kelių ruožų.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos daugelyje šalies rajonų šlapios, slidžios, provėžotos, daug kur padengtos prispausto, pažliugusio sniego sluoksniu.

Rokiškio ir Kretingos rajonuose snygis ir šlapdriba, kitur be kritulių. Oro temperatūra nuo nulio iki 3 laipsnių šalčio.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, pasnigs. Numatomas plikledis, kai kur rūkas. Žemiausia oro temperatūra nuo 1 iki 6 laipsnių šalčio, rytiniuose rajonuose vietomis iki 9 laipsnių šalčio.

Kai kur dingo elektra, bet aukų ir sugriuvimų Sočyje esą nėra. Okupantai nesiliauja atakavę civilių Ukrainoje. „Senelis buvo name, krito plyta ant sofos. Jam pasisekė“, – kalbėjo vietiniai žmonės.

Per du atskirus apšaudymus Donecko srityje, šalies rytuose, žuvo mažiausiai du žmonės įskaitant vaiką. Sviedinys pataikė į namą kaime – nusinešė vienuolikos metų berniuko gyvybę. Senelis klūpėjo prie jo kūno.

Okupantų sviediniai pataikė ir į administracinį pastatą. Ten buvo bent pusšimtis asmenų. Čia skirstomos išmokos dėl karo perkeltiems asmenims. Juos užvertė nuolaužų krūva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Penktadienį Švedijos Gotlando saloje gynybos klausimais susirinkę Šiaurės Europos atstovai, įskaitant Lietuvos, išgirdo per nuotolį prisijungusio Volodymyro Zelenskio kalbą. Jis įspėjo dėl Maskvos užmojų Baltijos jūros regione. Invaziją į šią salą rusai esą planuoja 2028-aisiais.

„Susitikimas vyko Švedijos Gotlando saloje. Ir tai – svarbus signalas, labai simbolinė vieta lyderiams kalbėtis apie Europos saugumą ir mūsų žmonių apsaugą. Pažvelgus į žemėlapį galima suprasti, kodėl Rusijos valstybiniai propagandistai paragino užgrobti šią salą. Gotlandas – tai viso regiono kontrolė“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Ukrauinoje, Odesos uoste, apsilankęs Nuderlandų premjeras pažadėjo Ukrainai dar raketų priešlėktuvinėms sistemoms „Patriot“ ir didinti grūdų eksporto koridoriaus saugumą.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, draudikai, techninės apžiūros paslaugų teikėjai jau ir šiuo metu primena apie draudimo ir techninės apžiūros galiojimo pabaigą – tokia paslauga gali būti užsakoma nemokamai internetu arba atlikus techninę apžiūrą.

Vyriausybės išvados paprašė Seimas, pradėjęs svarstyti „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės inicijuotą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą. Vyriausybės išvada Seimas remsis galutinai balsuodamas dėl pataisų.

Pataisa numato, kad likus penkioms darbo dienoms iki draudimo sutarties pabaigos ir techninės apžiūros galiojimo pabaigos „Regitra“ apie tai praneštų savininkui elektroniniu paštu arba SMS žinute.

Parlamentarės teigimu, tokią tvarką įdiegti nebūtų sudėtinga, nes ir šiuo metu „Regitra“ informuoja savininką, kad  pasibaigus draudimo ar technikinės galiojimui sustabdomas automobilio dalyvavimas eisme, tačiau įmonė privalėtų apie tai perspėti ir iš anksto.  

Nuo 2022 metų liepos 1-osios iki šių metų liepos priminimus apie techninės apžiūros galiojimo pabaigą internetu arba atvykus atlikti techninę apžiūrą buvo užsisakę 26,7 proc. vairuotojų, iš kurių priminimą trumpąja žinute pageidavo gauti apie 96 proc., o e. paštu – 4 proc.

Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje skelbiamas pranešimas gyventojams. Jame rašoma, kad rugpjūčio 8-osios rytą tarp 5 ir 7 val. Pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariose pietvakarių vėjas sustiprės iki stichinio meteorologinio reiškinio 28 m/s.

Antradienį numatoma, kad pietvakarių vėjas 10-15 m/s gūsiuose gali sustiprėti iki 21-26 m/s, ryte ir pirmoje dienos pusėje gūsiuose vėjo greitis gali siekti iki 28 m/s.

Prognozuojami trumpi lietūs, vietomis smarkūs, perkūnija.

Gyventojai perspėjami: kad pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas.

Patariama pučiant stipriam vėjui sustabdyti krovos darbus kranais bei kituose objektuose, nedirbti su atvira ugnimi.

Rekomenduojama Sutvirtinti laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius, sandariai uždaryti pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas, išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite.

Svarbesniuose objektuose patariama patikrinti avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinti kuro atsargomis ir pasirengti gamybos proceso avariniam sustabdymui.

„Gyventojai, likite uždarose patalpose. Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais. Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms. Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubios pagalbos telefonu 112“, – skelbiama savivaldybės tinklalapyje.

Praėjus audrai ir kieme radus nuvirtusių medžių, jų reikėtų neliesti, jei įtariama, kad ant jų gali būti nukritusių elektros laidų, reikia skambinti 112 ir informuoti operatorius apie situaciją.

Žaibuojant būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.

Perkūnijos metu negalima stovėti po medžiais, arti vandens. Taip pat negalima bėgti.

Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų, elektros tiekimo linijų.

Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke.

Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje.

Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje, išgirdus griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.

Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.

Patariama, perkūnijos metu pastate nesinaudoti elektros prietaisais, telefonu, neliesti vandens čiaupų, nebūti šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.

VRM teigimu, draudikai, techninės apžiūros paslaugų teikėjai jau ir šiuo metu teikia priminimo apie privalomojo draudimo ir techninės apžiūros galiojimo pabaigą paslaugą. Ji gali būti užsakoma neatlygintinai internetu arba atlikus techninę apžiūrą.

Vyriausybės išvados paprašė Seimas, pradėjęs svarstyti parlamentarės inicijuotą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą. 

I. Kačinskaitė-Urbonienė birželį pristatydama projektą Seime sakė, kad jis įtvirtintų nuostatą „ne bausti, o informuoti, padėti, įspėti“.

Nuo 2022 metų liepos 1-osios iki šių metų liepos priminimus apie techninės apžiūros galiojimo pabaigą internetu arba atvykus atlikti techninę apžiūrą buvo užsisakę 26,7 proc. transporto priemonių valdytojų, iš kurių priminimą trumpąja žinute pageidavo gauti apie 96 proc., o el. paštu – 4 proc.

Pataisa numato, kad likus penkioms darbo dienoms iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pabaigos ir transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros galiojimo termino pabaigos „Regitra“ apie tai praneštų savininkui elektroniniu paštu arba SMS žinute.

Parlamentarės teigimu, tokią tvarką įdiegti nebūtų sudėtinga, nes ir šiuo metu „Regitra“ informuoja savininką, jei pasibaigus privalomo draudimo ar techninės apžiūros galiojimui sustabdomas transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme, tik būtų pridėta prievolė apie tai perspėti ir iš anksto.

Parlamentas šią savaitę už balsavus 71 parlamentarui, prieš buvus vienam ir susilaikius 41 Seimo nariui po pateikimo pritarė tokiai „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės inicijuotai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisai. Ją toliau svarstyti planuojama rudenį.

I. Kačinskaitė-Urbonienė pristatydama projektą sakė, kad jis įtvirtintų nuostatą „ne bausti, o informuoti, padėti, įspėti“.

„Tur­būt ra­si­me čia, šio­je sa­lė­je, žmo­nių, ku­riems te­ko patir­ti, kad va­žia­vo­te ar­ba be pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo, ar­ba pa­si­bai­gė au­to­mo­bi­lio tech­ni­nė ap­žiū­ra, ne­pa­ste­bė­jo­te, pra­lei­do­te ter­mi­ną ir pas­kui jau ga­vo­te praneši­mą iš „Re­git­ros“, kad jū­sų au­to­mo­bi­lis iš­re­gist­ruo­tas, kad ne­be­ga­li­te daly­vau­ti eis­me“, – kalbėjo parlamentarė.

Vai­ruo­to­jai to­kį pa­žei­di­mą pa­da­ro ne dėl to, kad ty­čia ne­no­rė­jo ap­draus­ti automo­bi­lio ar at­lik­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros, o to­dėl, kad tie­siog pa­si­mirš­ta tas termi­nas.

Pasak jos, pataisa padėtų tokios situacijos išvengti žmonėms, kurie pažeidimą padarė netyčia praleidę terminą.

„Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas gi­mė iš tik­rų is­to­ri­jų, iš tik­rų gy­ven­to­jų krei­pi­mų­si, kai vai­ruo­to­jai to­kį pa­žei­di­mą pa­da­ro ne dėl to, kad ty­čia ne­no­rė­jo ap­draus­ti automo­bi­lio ar at­lik­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros, o to­dėl, kad tie­siog pa­si­mirš­ta tas termi­nas“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Pataisa numato, kad likus penkioms darbo dienoms iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pabaigos ir transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros galiojimo termino pabaigos „Regitra“ apie tai praneštų savininkui elektroniniu paštu arba SMS žinute.

I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Parlamentarės teigimu, tokią tvarką įdiegti nebūtų sudėtinga, nes ir šiuo metu „Regitra“ informuoja savininką, jei pasibaigus privalomo draudimo ar techninės apžiūros galiojimui sustabdomas transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme, tik būtų pridėta prievolė apie tai perspėti ir iš anksto.

„Vals­ty­bi­nė įmo­nė „Re­git­ra“ da­bar jau tu­ri in­for­ma­ci­nę sis­te­mą, ku­rio­je val­do visus ak­tu­a­liau­sius duo­me­nis apie trans­por­to prie­mo­nių val­dy­to­jus, taip pat tu­ri visą rei­ka­lin­gą in­fra­struk­tū­rą, tai yra in­for­ma­ci­nę sis­te­mą su da­bar­ti­nių transporto prie­mo­nių val­dy­to­jų duo­me­ni­mis. In­ves­ti­ci­jos čia ne­bū­tų di­de­lės, tiesiog gal­būt bū­tų ko­kie nors pa­pil­do­mi pro­gra­mi­nės sis­te­mos at­nau­ji­ni­mo kaštai taip su­prog­ra­muo­ti sis­te­mą, kad pen­kios dar­bo die­nos iki tech­ni­nės apžiū­ros ar drau­di­mo ga­lio­ji­mo pa­bai­gos sis­te­ma au­to­ma­tiš­kai in­for­muo­tų trans­por­to prie­mo­nių val­dy­to­jus“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Pasak Seimo narės, būna atvejų, kai vairuotojui užmiršus laiku pratęsti automobilių draudimo sutartį arba atlikti techninę apžiūrą dėl to iškyla grėsmė ne tik gauti baudą, bet ir patirti rimtų finansinių nuostolių tokia transporto priemone patekus į eismo įvykį.

Kaip penktadienį informavo kariuomenė, dezinformacija pradėta platinti gegužės 22 dieną, kai tinklalapyje „The Duran“ buvo publikuotas straipsnis anglų kalba „Kas vyksta prisidengus karinėmis pratybomis Lietuvoje“. Straipsnyje svarstyta, kad Lietuva, prisidengdama pratybomis, ruošia savo karius ir gydytojus dalyvavimui karinėse operacijose užsienyje.

„Jis (straipsnio autorius – BNS) darė prielaidą, kad Lietuvos kontingentas ruošiasi dalyvauti operacijoje Ukrainos teritorijoje ir rašė, kad Lietuvos piliečiams siunčiami kvietimai elektroniniu paštu tarnauti medikais, bei būti pasiruošus tarnybai užsienyje. Taip pat straipsnyje nurodoma, kad lenkų, rusų ar ukrainiečių kalbų mokėjimas medikams būtų privalumas“, – rašoma pranešime.

Dezinformaciją apie tai platino ir puslapis anglų kalba „Daily Kos“ bei rusų kalbos svetainė „Karinė-politinė apžvalga“.

„Jame jau teigiama, kad Lietuva prisidengdama šiais mokymais ruošia savo karius tiesioginiams kariniams veiksmams Ukrainoje, o Lietuvos medikus – priimti daug sužeistų lietuvių iš mūšio lauko“, – nurodoma pranešime.

Jame jau teigiama, kad Lietuva prisidengdama šiais mokymais ruošia savo karius tiesioginiams kariniams veiksmams Ukrainoje, o Lietuvos medikus – priimti daug sužeistų lietuvių iš mūšio lauko.

Ta pati informacija vėliau buvo publikuota ir lietuviškuose tinklalapiuose „Ldiena“ bei „20min“.

Anot pranešimo, dezinformacinės žinutės yra papildytos suklastotu Sveikatos apsaugos ministerijos raštu, kuriame patalpintas mėgėjiškai redaguotas skelbimas, kviečiantis tarnybai karo medikų gretose Lenkijoje ir Liubline. Suklastoto rašto kokybė buvo prasta, jis vos įskaitomas, taip pat ant rašto gavėjų nėra adresatų.

„Tokį neegzistuojantį raštą „Dėl darbo pasiūlymų sveikatos priežiūros specialistams“, neva, pasirašiusi Sveikatos apsaugos viceministrė šių metų gegužės 15 dieną“, – rašo kariuomenė.

Anot kariuomenės karo medicinos atstovų, panašūs darbo skelbimų tekstai, bet be kai kurių dabar suklastotų detalių, iš tiesų buvo skelbiami 2022 metais Lietuvos Vyriausybės svetainėje,

„Jais siekėme pritraukti karo medikų į Lietuvos kariuomenę. Galimai iš šios svetainės piktavaliai nukopijavo tekstus ir juos modifikavę sukūrė dezinformacines žinutes“, – teigiama kariuomenės atstovai.

Pasak pranešimo, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba niekada neieškojo paramediko tarnybai Liubline, Lenkijoje ar kitose užsienio šalyse, tai pat skelbimuose nebuvo nurodoma reikalavimų mokėti užsienio kalbas.

Anot kariuomenės, abejonių turėtų sukelti ir tai, kad dalyvauti tarptautinėje misijoje kaip karo medicinos tarnybos specialistai kviečiami Lietuvos ir kitų valstybių piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje, nors Lietuvos kariuomenėje gali tarnauti tik šios šalies piliečiai.

Lietuvos kariuomenė priminė, kad klaidinanti informacija dažnai platinama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO ir ES reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, manipuliuoti istoriniais faktais, plėtoti tikrovės neatitinkančią, vienašališką faktų interpretaciją.

Tarptautinėse karinėse pratybose „Geležinis vilkas 2023-1“ dalyvavo apie 3500 karių ir 600 karinės technikos vienetų iš Lietuvos bei vienuolikos kitų NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kroatijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos ir Vokietijos.

Pratybų metų Lietuvoje buvo dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė ir Lietuvos kariuomenės Vaidoto pėstininkų batalionas „pajėgos prieš pajėgas“ metodu treniravosi tinkamai atlikti puolimo ir gynybos operacijas.

Kaip skelbia savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, neveikia šviesoforai Kalvarijų ir Didlaukio bei Kalvarijų ir Ateities gatvių sankryžose.

Taip pat neveikia šviesoforai perėjoje ties Kalvarijų  g. 294 ir perėjoje  Ateities gatvėje ties „Lidl“ prekybos centru.

Savo istoriją moteris papasakojo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje ir sutiko ja pasidalyti su skaitytojais.

„Jeigu mano istorija suveiks taip, kaip suveikė man duota viršininko pastaba, galbūt net pavyks išvengti skaudžių pasekmių keliuose“, – kalbėdama su portalo kauno.diena.lt žurnalistais vylėsi Jolita.

„Niekam ne paslaptis – rytiniai kamščiai iš Pilaitės į centrą vairuotojus varo ne tik į neviltį, bet ir į telefonus. Kas belieka, kai vairuoji ir vėluoji – darbas persikelia į online automobilyje. Ne tik vaizdo skambučių pavidalu, bet ir emailų rašymu.

Vieną tokį rytą prieš kokį mėnesį man lėtai judant kamštyje su telefonu rankose, periferijoje pastebiu kitą automobilį, kuris nelenkia, o lygiuojasi. Žvilgteliu į vairuotoją, susidūrus žvilgsniams jis parodo, kad nusileisčiau langą. Ir išgirstu: „Labas rytas, ar suvokiate, ką šiuo metu darote?“ Per tą klausimą spėju ieškoti akivaizdžių policijos ženklų – nėra. Laukiu klausimo pabaigos ir mintys sukasi atsakymas: „Aš tai vairuoju, o jūs stabdote eismą“, bet staiga ant pilietiško vairuotojo peties pamatau kraštelį policijos logotipo.

Labas rytas, ar suvokiate, ką šiuo metu darote?

Tada jau per sekundę mintyse prasisuka scenarijus, kaip moku baudą. Dar bandau kažką lementi, kad „tik atmečiau skambutį, kalta, žinau, kad blogai, labai blogai, kalta“. Tarp mano prisipažinimų kaip tame legendiniame video „žinojau, žinojau“, policininkas informuoja: „Vairuojant telefono negalima net liesti, už telefono naudojimą vairuojant galite netekti vairuotojo teisės trim mėnesiams“. O aš kiek galiu, tiek įterpiu, kad labai kalta ir net akys pradeda drėgti nuo minties, kad vasarą liksiu be automobilio. Nežinau, kas padėjo – ar nuoširdus prisipažinimas ar raudonas lūpdažis, bet gavau tik įspėjimą iki kito karto“, – asmeniniame socialinio tinklo profilyje rašė moteris.

Jolita pasakojo, kad pralenkęs ją pareigūnas spūstyje pakalbino dar vieną vairuotoją, kurį po to už kelių metrų sustabdė stovintis žymėtas policijos automobilis. Kaip spėjo ji, tikriausiai formalumams sutvarkyti.

„Jaučiausi gavusi šansą – daugiau taip nedaryti. Ir nedarau. Supratau, kokia vis dėlto galinga prevencija, ir kur kas paveikiau gauti įspėjimą nei baudą. Šį atvejį vis dar permastydavau ir per tiesioginės komunikacijos efektyvumą. Kiek komunikacijos ir reklamos šia tema bebuvo, kiek to vadinamojo „buzz‘o“, bet geriausia veikia žmonių komunikacija iš lūpų į lūpas, ir ne tik pardavimuose.

Bet čia dar ne viskas. Šią savaitę per žinias žiūrėjau reportažą apie keliuose išaugusį nelaimingų atsitikimų skaičių. Komentavo policininkas – girdėtas balsas, matytas veidas. Užmečiau akį į pareigas, net kojas pakirto – Lietuvos kelių policijos viršininkas.

Ir tai dar ne viskas. Kitą dieną po žinių tame pačiame Pilaitės prospekte aš jį pastebėjau. Didžiavausi savimi – telefonas giliai kuprinėje, dairiausi į šalis, aktyviai dalyvavau eisme – viską mačiau, net per galinio vaizdo veidrodėlį kelių policijos viršininką nežymėtame automobilyje kitoje juostoje. Vis užmečiau akį – pareigūno taktika ta pati, lėtai judėdamas stebėjo vairuotojus. Kadangi judėjome skirtingose juostose, kamštis, o pirma juosta kartais juda greičiau – susilyginome. Jis, aišku, pamatė, kad vairuotoja – pavyzdinga, o aš savimi tokia patenkinta, kad atsisukau su plačia šypsena ir net nejutau, kaip pati atidariau langą.

„Labas rytas, atleiskite, bet labai noriu padėkoti už gerą pamoką, ypač kai iš televizijos žinių supratau, iš ko ją gavau. Tikrai veikia, pagarba!“. Savo tokiu poelgiu iššaukiu plačią šypseną kitoje pusėje, maloniai apsikeitėme dar keliomis frazėmis, gavau palinkėjimą saugiai vairuoti ir saugoti patį didžiausią turtą – tą, kuris sėdi ant galinės sėdynės. Ir maloniai su šypsenomis judėjome kamštyje toliau“, – detalizavo Jolita.

Atleiskite, bet labai noriu padėkoti už gerą pamoką, ypač kai iš televizijos žinių supratau, iš ko ją gavau.

Pasak moters, ar tai būtų paprastas pilietiškas vairuotojas, ar kelių patrulis, ar net pats kelių policijos viršininkas – toks paprastas žmogiškas įspėjimas daro įspūdį, veikia ir tikrai yra vertas padėkos.

„Nebijokime padėkoti net viršininkams! Šio įrašo iliustracija galėtų būti asmenukė su kelių policijos viršininku iš automobilių spūsties Pilaitės prospekte, bet ten man pasakė visiems laikams – telefono vairuojant net liesti negalima! Atsiminkit ir jūs! O jeigu mes, vairuotojai, vienas kitą kelyje pamatę telefonuose sudrausmintume?! Darom? Bet sutariam, nesikoneveikiame, o gražiai – su šypsenomis“ – idėja dalijosi ji.

Primename, kad už kalbėjimą ar naudojimąsi telefonu vairuojant gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Įkliuvus pirmą kartą ir neturint kitų nusižengimų, gali grėsti pusė minimalios baudos – 30 eurų. O šį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą padarius pakartotinai gresia teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Praėjusią savaitę M. Saakašvilis apkaltino valstybės paskirtus gydytojus atsisakant jį gydyti ir dalyvaujant jo „nužudymo“ sąmoksle.

Pirmadienį visos 27 ES narės koordinuotai įteikė oficialų diplomatinį demaršą Sakartvelo teisingumo ministrui, sakė ES ambasadorius Sakartvele Pawelas Herczynskis (Pavelas Herčynskis).

„Mes labai susirūpinę dėl pranešimų apie jo prastėjančią sveikatą“, – žurnalistams sakė jis.

55-erių provakarietiškas reformų šalininkas M. Saakašvilis buvo suimtas 2021 metais, praėjus kelioms dienoms po to, kai slapta grįžo į Kaukazo šalį iš užsienio.

Nuo praėjusių metų jis guli ligoninėje po to, kai 50 dienų atsisakė maisto. Bado streiką jis paskelbė protestuodamas prieš savo sulaikymą, kuris, anot teisių grupių, yra politiškai motyvuotas.

Advokatai ir gydytojai ne kartą išreiškė nerimą dėl blogėjančios jo sveikatos būklės.