Belgorode per išpuolį žuvo vyras ir moteris, dar trys žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Penki žmonės taip pat buvo sužeisti, kai Ukrainos dronas pataikė į automobilį Glotovo kaime, esančiame maždaug už 2 km nuo Ukrainos sienos, sakė V. Gladkovas.

Belgorodo valdžia šeštadienį taip pat paskelbė mieste kelioms dienoms uždaranti mokyklas ir prekybos centrus dėl suintensyvėjusių smūgių.

„Atsižvelgdami į dabartinę padėtį, nusprendėme, kad prekybos centrai Belgorode ir Belgorodo rajone sekmadienį ir pirmadienį nedirbs“, – socialiniame tinkle nurodė V. Gladkovas, pažymėdamas, kad kitos savaitės pirmadienį ir antradienį nedirbs ir mokyklos.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, kad šeštadienį užkirto kelią naujoms Ukrainos atakoms Belgorodo pasienio regione, kuriomis, Kremliaus teigimu, siekiama sutrikdyti tris dienas vykstantį balsavimą prezidento rinkimuose.

Rusai antrą dieną balsuoja rinkimuose, kurie, beveik neabejotinai, pratęs Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Maskvos karinės ir saugumo pajėgos, užkirsdamos kelią naujausiam įsiveržimui, nukovė 30 kovotojų.

„Išpuoliai buvo atremti, o Ukrainos karinių diversinių ir žvalgybinių grupių bandymai prasiskverbti į Rusijos Federacijos teritoriją [...] buvo sužlugdyti“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Jame tvirtinama, kad bandyta įsiveržti iš Ukrainos Sumų regiono.

Belgorode ir Kurske pastarosiomis dienomis vyko įnirtingos kovos su antikremlišku judėjimu „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusu“ ir „Sibiro batalionu“.

Jie, kaip teigiama, šią savaitę surengė keletą ginkluotų partizaninių įsiveržimų į Rusijos pasienio regionus. Rusija tvirtina užkirtusi kelią visiems įsiveržimams.

Rusijos gynybos ministerija sakė, kad Maskvos karinės ir saugumo pajėgos, užkirsdamos kelią naujausiam įsiveržimui, nukovė 30 kovotojų.

Tuo metu „Rusijos savanorių korpusas“ šeštadienį socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame tvirtino į nelaisvę paėmę 25 rusų karius.

Taip pat šeštadienį dėl Ukrainos drono atakos kilo gaisras Rusijos naftos milžinei „Rosneft“ priklausančioje naftos perdirbimo gamykloje Samaros regione, pranešė jo gubernatorius Dmitrijus Azarovas.

Jis sakė, kad ataka prieš kitą naftos perdirbimo gamyklą buvo sužlugdyta. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Ukrainos dronas taip pat numetė sprogmenį netoli rinkimų apylinkės neteisėtai aneksuotame Ukrainos Zaporižios regione, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Pranešimų apie sužeistuosius ar padarytą žalą negauta.

Išpuoliai įvykdyti kitą dieną po to, kai per Rusijos ataką Ukrainos Odesos uostamiestyje žuvo mažiausiai 21 žmogus. Penktadienį per balistinės raketos ataką pietiniame mieste nukentėjo namai, o po to buvo paleista antra raketa, nukreipta į įvykio vieton atvykusius gelbėtojus, sakė pareigūnai.

Kaip šeštadienį visuomeninei Ukrainos žiniasklaidai pranešė Odesos mero pavaduotoja Svitlana Bedreha, po rusų išpuolių ligoninėje tebėra daugiau kaip 50 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą vaizdo kreipimesi pažadėjo „teisingą atsaką“ į išpuolį.

Per savaitę – du išpuoliai

Pirmadienį raudonais dažais buvo apipilta filmų režisieriaus Rimo Bružo tvora. Prieš tai jis buvo sulaukęs grasinimų.

„Ataka prieš mano namus yra niekingas veiksmas, parodantis, su kokio pasaulio atstovais turime reikalą. Jie yra tarp mūsų. Tai tie, kurie nori įkalti pleištą tarp baltarusių ir lietuvių. Tarp dviejų laisvę mylinčių, bendrą istoriją turėjusių tautų“, – socialiniame tinkle apie šį išpuolį rašė A. Bružas.

Vyras akcentavo, kad humanitarinis koridorius iš Baltarusijos privalo būti atviras.

„Tik reikia kažkaip susitvarkyti su humanitarinėmis vizomis patenkančiomis žiurkėmis“, – patikino R. Bružas.

Šį kartą grasinimai pasipylė jau klaipėdiečiui A. Mockui.

Visuomenininkas socialiniame tinkle sulaukė baltarusiu prisistatančio veikėjo perspėjimų.

Juose aiškiai parašyta, kad A. Mockus neva bus pamokytas taip pat, kaip ir R. Bružas.

„R. Bružas buvo pirmas, tu būsi antras. Namuose laukite paaiškinimo“, – žinutėje vebleno veikėjas.

Grasino pervažiuoti

„Aš niekada rimtai nevertinu grasinimų internetu, nes man tai prilygsta bezdėjimui, – atrodo, kad garsas išėjo baisus, bet nukentėjo kelnės. Iki šiol esu sulaukęs ne vienos dešimties grasinimų. Ypač siūlymai suaktyvėja, kai aktyviai pradedama rinkti parama Ukrainai arba tradiciškai – prieš pilnatį“, – taip į grasinimus atsakė A. Mockus.

Klaipėdietis prisiminė, jog yra sulaukęs grasinimų, esą sutikus gatvėje, jį sudaužyti taip, kad net artimieji neatpažins.

„Esą mane pervažiuos perėjoje mašina. Buvo ir tokių, kurie siuntinėdavo net ir be kelnių nuotraukas. Bet per tiek laiko nė vienas nesugebėjo net gatvėje, stovint saugiu atstumu, kažką negražaus mano atžvilgiu išlementi“, – pastebėjo A. Mockus.

Apliejo: filmų autorius R. Bružas pirmadienio rytą išvydo dažais apipiltą tvorą. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilnius – Baltarusijos?

Veikėjas, iš kurio anketos buvo siunčiami grasinimai, internete prisistato Vasil’iu Maeuski’u (Васіль Маеўскі).

Feisbuke vyras dalijasi litvinizmo šalininkų pareiškimais. Litvinizmas – tai pseudoistoriografinė teorija, esą tikrieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrėjai yra baltarusiai.

Viename paskutinių minėto asmens įrašų teigiama, kad Vilnius – Baltarusijos miestas.

„Mes esame žemiau pasirašę laisvieji Lietuvos baltarusiai! Mes esame litvynai pagal kraują! Nuo neatmenamų laikų gyvenome nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Norime priminti, kad istoriškai Vilnius yra Baltarusijos teritorijos dalis. Vilniaus pripažinimas Naujosios Baltarusijos dalimi bus pagarbos istorinėms šaknims ir tautinei tapatybei išraiška“, – postringaujama įraše.

Internetinėje parašų rinkimų platformoje už šį pareiškimą pasirašė 109 žmonės.

Iki šiol esu sulaukęs ne vienos dešimties grasinimų.

„Mes kreipiamės į Lietuvos vyriausybę, kuriai atstovauja Prezidentas, Ministras Pirmininkas ir kiti atsakingi šalies pareigūnai. Mes reikalaujame atkurti istorinį teisingumą ir pripažinti Baltarusijos anksčiau aneksuotą miestą Baltarusijos istorijos dalimi. Mes nereikalaujame Vilniaus atsiskyrimo, mes reikalaujame iš veikiančios Lietuvos vyriausybės oficialaus pareiškimo ir Vilniaus pripažinimo gimtu Baltarusijos miestu“, – rašoma peticijoje.

Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad litvinizmo šalininkų veikla siekiama padidinti etninę įtampą Lietuvoje tarp lietuvių ir baltarusių bendruomenių, nors šiuo metu nekelia realios grėsmės Lietuvos saugumui ar teritoriniam vientisumui.

„Aš galvojau, kad kelia. O ko mes turime laukti? Karas jau vyksta, jis vyksta mūsų namuose. Ukrainoje esu girdėjęs, kaip ukrainiečiai prisimena karo pradžią. Pirmiausiai į šalį pateko ir ten įsikūrė Rusijos agentai. Jų užduotis buvo kelti įtampą, užsiimti informaciniu karu. O prasidėjus aktyviems veiksmams, jie užsiiminėjo taikinių koordinačių tikslinimu“, – kalbėjo A. Mockus.

Įtaria trolių fabriką

Tai, kad sulaukė baltarusiu prisistatančio veikėjo grasinimų, A. Mockus aiškina savo spėjimu, kas gali slypėti už šios anketos vardo.

„O gal tai siekis sukiršinti mus su baltarusiais? Spėju, kad feisbuko anketa nėra tikra. Taip, turinys, kuriuo dalijamasi joje, kelia daug klausimų. Tačiau patiktukus šioje anketoje spaudžia iš Afrikos. Kiek realu, kad Afrikoje kažkas moka baltarusių kalbą ir suvokia, kas yra litvinizmas?“ – šyptelėjo A. Mockus.

Klaipėdietis tikino, kad vienas dalykas jam išties kelia nerimą.

„Jei į Lietuvą per dvejus metus atvyko apie 100 tūkst. baltarusių, esą bėgančių nuo represijų savo šalyje, kodėl jie tyli? Kodėl patys baltarusiai nepaneigia to, kad ne jie kelia litvinizmo šūkius? Kodėl jie nepasako, kad jie nėra Kremliaus valdomi „vatnikai“? Todėl aš spėčiau, kad tokius naratyvus platina Kremliaus trolių fabrikai“, – svarstė A. Mockus.

Sekmadienį apie 17.30 val. į Priestočio gatvę atvežęs klientą 46 metų pavežėjas sėdėjo savo automobilyje „Toyota Prius“, kai buvo užpultas neblaivaus kliento.

43 metų vyras smogė vairuotojui į veidą ir sulaužė jo akinius, vertus 300 eurų.

Nukentėjusysis paskambino pagalbos telefonu ir atskubėjusiems policininkams nurodė skriaudiką.

Paaiškėjo, kad nurodytas vyriškis buvo girtas. Jam nustatytas 1,83 prom. girtumas.

Policijos atstovai kol kas nekalba apie konflikto priežastį, nes įtariamasis dar neapklaustas.

Įvykio vietoje jam buvo įteiktas šaukimas į apklausą policijos komisariate, mat įvykio dieną jis nebuvo sulaikytas.

Tądien policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Labai panašus atvejis Klaipėdoje atsitiko ir ankstų sausio 1-osios rytą. 4.20 val. Panevėžio gatvėje automobilyje „Mercedes-Benz“ tarp pavežėju dirbančio 50-mečio vyro ir kliento įvyko konfliktas.

Keleivis taip įsiaudrino, kad nebesuvaldė emocijų ir kelis kartus smogė vairuotojui.

Kai jis išlipo iš mašinos, pyktį išliejo ir ant automobilio „Mercedes-Benz“. Vyras apgadino variklio dangtį ir priekinį sparną.

Šiuo atveju taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl skausmo sukėlimo žmogui, veikiausiai bylinėjantis bus reikalaujama atlyginti ir automobilio remonto išlaidas.

Ar keleivis naujametę naktį buvo blaivus, galima tik spėlioti, panašu, kad atvykstančių policininkų jis nelaukė.

Dažniausiai klientai būna nepatenkinti pernelyg didele paslaugos kaina. Tikėdamiesi pigiau nuvažiuoti, jie būna pikti, kai pavežėjai reikalauja sumokėti, kiek prašo, o priešingu atveju grasina iškviesti policiją.

Akivaizdu, kad šventinę naktį viltis nuvažiuoti už tokią pat pinigų sumą, kaip ir paprastos dienos vidurdienį, būtų naivu. Tačiau smurtas nėra sprendimo būdas.

Policijos pareigūnai pripažįsta, kad taksi vairuotojai ir pavežėjai ne visada būna sąžiningi su klientais.

Kartais konfliktai kyla ir dėl bendravimo ypatumų.

„Mūsų tikslas tebėra deeskaluoti įtampą ir atkurti stabilumą Raudonojoje jūroje, tačiau tegul mūsų žinia būna aiški: nedvejodami ginsime gyvybes ir užtikrinsime laisvą prekybos srautą viename svarbiausių pasaulio vandens kelių, kai grėsmės išlieka“, – sakoma bendrame Australijos, Bahreino, Kanados, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, JK ir JAV vyriausybių pareiškime.

Dešimties šalių paskelbtame pareiškime teigiama, kad „tiksliais smūgiais buvo siekiama sutrikdyti ir sumažinti husių pajėgumus, kuriais jie kelia grėsmę pasaulinei prekybai ir tarptautinių jūreivių gyvybėms“.

„Nuo lapkričio vidurio husiai surengė daugiau kaip dvi dešimtis išpuolių prieš komercinius laivus ir tai yra tarptautinis iššūkis“, – priduriama jame.

„Šiandienos veiksmai parodė bendrą įsipareigojimą užtikrinti laivybos laisvę, tarptautinę prekybą ir ginti jūreivių gyvybes nuo neteisėtų ir nepateisinamų išpuolių“, – nurodoma pranešime.

Po kelias savaites trukusių Irano remiamų husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje ankstų penktadienio rytą JAV ir JK iš oro smogė husių taikiniams Jemene.

Husių televizijos stotis „al Masirah“ pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) po išpuolių Raudonojoje jūroje surengtus smūgius pavadino gynybiniais veiksmais ir sakė, kad nedvejodamas įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.

Iranas ir Rusija pasmerkė šiuos smūgius, tuo metu Kinija paragino visas šalis neleisti Jemeno konfliktui plėstis.

Prancūzija pareiškė, kad Irano remiami Jemeno husiai yra atsakingi už eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.

Sukilėlių dronų ir raketų atakos, iš kurių naujausia pirmadienį buvo nukreipta prieš du laivus, grasina sutrikdyti pasaulinės prekybos srautus, o didžiosios laivybos įmonės sustabdė eismą Bab al Mandebo sąsiauriu.

„Net jei Amerikai pavyks mobilizuoti visą pasaulį, mūsų karinės operacijos nenutrūks (...) nesvarbu, kiek aukų tai mums kainuos“, – socialiniame tinkle „X“ sakė husių politinio biuro pareigūnas Mohammedas al Bukhaiti (Mohamedas Buchaitis).

Sukilėlių atstovas spaudai Mohammedas Abdul Salamas (Mohamedas Abdul Salamas) sakė, kad „JAV suformuota koalicija siekia apsaugoti Izraelį ir militarizuoti jūrą“, ir pridūrė, kad „bet kas, kas siekia išplėsti konfliktą, turi prisiimti šių veiksmų pasekmes“.

Abu pareigūnai kalbėjo po to, kai Pentagono vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) pirmadienį paskelbė apie dešimties šalių koaliciją, kurios tikslas – malšinti Jemeno husių sukilėlių raketų ir dronų atakas prieš laivus Raudonojoje jūroje. Prie koalicijos, be kitų, prisijungė Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija.

L. Austinas pabrėžė, kad ši saugumo koalicija sieks užtikrinti laivybos laisvę visoms šalims ir padidinti Artimųjų Rytų regiono saugumą bei klestėjimą.

Jemeno husių sukilėliai suintensyvino išpuolius prieš tanklaivius, krovininius laivus ir kitus laivus Raudonojoje jūroje, norėdami daryti spaudimą Izraeliui per du mėnesius trunkantį karą su palestiniečių „Hamas“ kovotojais Gazos Ruože.

Pirmadienį jie pareiškė, kad buvo įvykdyti išpuoliai prieš Norvegijos laivą „Swan Atlantic“ ir kitą laivą, plaukusius gyvybiškai svarbiu vandens keliu tarp Azijos ir Europos.

Jungtinių Valstijų centrinis štabas (CENTCOM) nurodė, kad „Swan Atlantic“ „buvo užpultas vienkartiniu atakos dronu ir priešlaivine balistine raketa, paleista iš husių kontroliuojamų teritorijų Jemene“.

Jis teigė, kad valdomų raketų eskadrinis minininkas „USS Carney“ „sureagavo, kad įvertintų žalą“.

Maždaug tuo pačiu metu „birių krovinių laivas „MV Clara“ pranešė apie sprogimą vandenyje netoli jo buvimo vietos“, teigė CENTCOM.

Nurodoma, kad per šias atakas niekas nenukentėjo.

Net jei Amerikai pavyks mobilizuoti visą pasaulį, mūsų karinės operacijos nenutrūks (...) nesvarbu, kiek aukų tai mums kainuos.

L. Austinas antradienį pasmerkė precedento neturinčius Jemeno husių sukilėlių išpuolius prieš užsienio laivus Raudonojoje jūroje, teigdamas, kad jie kelia grėsmę pasaulinės prekybos srautams.

„Sekretorius L. Austinas pasmerkė husių išpuolius prieš tarptautinę laivybą ir pasaulinę prekybą kaip neturinčius precedento ir nepriimtinus, pažymėdamas, kad šie išpuoliai kelia grėsmę laisvam prekybos srautui“, – sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis (Patas Raideris).

„Sunku perimti“

Smarkiai išaugus draudimo išlaidoms didžiosios laivybos kompanijos nusprendė nukreipti savo laivus aplink pietinį Afrikos kyšulį.

Danijos laivybos kompanija „A.P. Moller-Maersk”, kuriai tenka 15 proc. viso pasaulio konteinerių krovinių, ir kuri yra viena iš laivybos milžinių, sustabdė plaukiojimą per svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį.

Antradienį paskelbtame pareiškime teigiama, kad „visi laivai, kurie anksčiau buvo sustabdyti ir turėjo plaukti per regioną, dabar bus nukreipti aplink Afriką per Gerosios vilties kyšulį“.

Pirmadienį „Maersk“ turėjo maždaug 20 laivų, kurie buvo sustabdę tranzitą, iš kurių pusė dar laukė.

Pasak analitikų, saugumo koalicija mažai ką gali padaryti, kad sustabdytų husių sukilėlių, turinčių balistinių raketų, sparnuotųjų raketų ir dronų arsenalą, išpuolius.

„Husiai turi didelį arsenalą įvairių dronų ir raketų, kurias gali leisti (...) ir kai kuriuos iš jų bus sunku perimti vidutiniam kariniam laivynui“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono karališkojo koledžo profesorius Andreas Kriegas (Andrėjas Krigas).

Rizikos vertinimo firmos „Verisk Maplecroft“ atstovas Torbjornas Soltvedtas (Torbjornas Soltvetas) teigė, kad „grėsmę laivybai taip pat didina grupės gebėjimas dislokuoti priešlaivines minas ir vykdyti koordinuotas operacijas naudojant valtis ir sraigtasparnius“.

Anksčiau buvo pranešta, kad per išpuolius žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.

„Žuvusiųjų izraeliečių skaičius yra stulbinantys 1,2 tūkst.“, – vaizdo pareiškime sakė Izraelio kariuomenės atstovas pulkininkas leitenantas Jonathanas Conricusas (Džonatanas Konrikusas).

Jis nurodė, kad didžioji dauguma aukų yra civiliai.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Izraelio kariuomenė: per kovas su „Hamas“ žuvo mažiausiai 169 Izraelio kariai

Izraelio kariuomenė pranešė, kad per kovas su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ žuvo mažiausiai 169 kariai.

„Šio ryto duomenimis, informavome 169 žuvusių IDF (kariuomenės) karių šeimas“, – žurnalistams sakė kariuomenės kariuomenės atstovas Danielis Hagari (Danielis Hagaris) ir pridūrė, kad taip pat buvo susisiekta su 60 pagrobtų ir į Gazos Ruožą išvežtų žmonių šeimomis.

„Turime šimtus nužudytų žmonių, šeimų, išžudytų savo namuose (...) žiauriai išprievartautų ir nužudytų moterų. Jie paėmė dešimtis vaikų, surišo juos, sudegino ir įvykdė mirties bausmę. Jie nukirsdino kareivių galvas“, – nurodė premjeras.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Abu išpuoliai įvykdyti vėlų vakarą.

Trečiadienį apie 22.30 val. I. Simonaitytės gatvėje stotelėje stoviniavo 56-erių vyras ir 19-metis jaunuolis. Atrodo, kad kivirčas tarp jų įsiplieskė, kai vyresnysis papriekaištavo vaikinui dėl rūkymo.

Pradžioje vyrai „kapojosi“ žodžiais, o kai pritrūko argumentų, vyresnysis pastūmė jaunuolį ir šis nugriuvo ant žemės.

Įvykio vietoje pabuvojo policininkai, jie įteikė fiziškai smurtavusiam vyrui šaukimą į apklausą. Miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Vėlų pirmadienio vakarą Naujojoje Uosto gatvėje nukentėjo 17-metis paauglys. Kažkas jam į veidą papurškė ašarinių dujų.

Vaikinas kreipėsi į medikus ir pranešė apie incidentą policijai. Ką nepilnametis taip vėlai veikė miesto centre ir kodėl kažkas jam nutvilkė akis, dar aiškinamasi.

Nepilnamečių asmenų apklausose privalo dalyvauti tėvai bei vaikų teisių saugotojai, todėl net ir praėjus kelioms dienoms nukentėjusysis dar neapklaustas.

„Rusija sistemingai smogia į grūdų talpyklas ir sandėlius, kad sustabdytų žemės ūkio produktų eksportą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

„Per mėnesį trukusius išpuolius prieš uostus iš viso sunaikinta 270 tūkst. tonų grūdų“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, vien po praėjusią naktį įvykdyto išpuolio Izmailo uosto eksporto pajėgumai sumažėjo 15 proc., o Reni uostas neteko 35 tūkst. tonų grūdų.

„Tai jau aštuntas išpuolis prieš uostų infrastruktūrą nuo tada, kai Rusija pasitraukė iš (susitarimo dėl grūdų)“, – pridūrė O. Kubrakovas.

Praėjusį mėnesį pasitraukusi iš grūdų sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva ne kartą atakavo Juodosios jūros ir Dunojaus uostų infrastruktūrą Ukrainoje.

Susitarimas leido iš Ukrainos uostų išvežti apie 33 mln. tonų grūdų ir sumažino nuogąstavimus dėl maisto trūkumo pažeidžiamose šalyse.

Rusijai pasitraukus iš susitarimo, abi šalys įspėjo, kad prie uostų artėjantys laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais, todėl saugi laivyba šiame regione iš esmės nutrūko.

Praėjusią savaitę į Stambulą iš Ukrainos atvyko pirmasis civilinis krovininis laivas, kuris per Juodąją jūrą plaukė nepaisydamas Rusijos blokados.

Apie tai pranešė ndtv.com.

Gyvūnas net dvi savaites terorizavo Madhja Predešo valstijoje esančio Radžgaro miesto gyventojus.  Nuo beždžionės išpuolių nukentėjo aštuoni vaikai ir keli suaugusieji.

Agresyvus gyvūnas dažniausiai sėdėdavo ant namų stogų ir palangių, o nuo jų netikėtai puldavo praeivius.

Po susidūrimo su beždžione kai kurie žmonės patyrė rimtas traumas ir turėjo kreiptis pagalbos pas medikus.

Per vieną užpuolimą, kuris buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, gyvūnas parvertė pagyvenusį vyrą ir sukandžiojo jam šlaunį.

Beždžionė taip įpykdė vietos gyventojus, kad už jos sugavimą buvo paskirta 21 tūkstančio rupijų (234 eurai) premija. Tačiau vietos Miškų ūkio departamento darbuotojai gyvūno susekti nesugebėjo.

Tada Radžgaro valdininkai kreipėsi pagalbos į Udžano miesto specialistus. Jie beždžionę sugavo per keturias valandas, gyvūno ieškojimui panaudojo ir droną.

Sugauta beždžionė buvo pasodinta į narvą. Agresyvų gyvūną nuspręsta išvežti į džiungles ir ten paleisti.