-
Pseudomokslo teorijos skamba ir iš televizijos ekranų 7
Keista, bet XXI a., kai mokslas visiems ranka pasiekiamas, o prestižiniuose mokslo leidiniuose netrūksta informacijos apie kuriamas naująsias technologijas, į Lietuvos televizijų eterį vis sugrįžta pseudomokslas. Neseniai per vienos žiūrimiausių Lietuvos televizijų žinias parodytas reportažas, kuriame pristatytas amžinojo variklio prototipas kaip prasmę turintis ir svarbus išradimas. Tad ir pakalbėkime apie jį.
Neribotos energijos fantomas
Žmonių nuo seno neapleidžia noras turėti neribotą energiją. Istoriškai aprašytų bandymų yra keli, o geriausiai žinomas turbūt yra Herono fontanas, kuriam dabar apie 2 tūkst. metų. Bėgant laikui galima sutikti įvairių bandymų sukurti amžinąjį variklį – naudojant skirtingas medžiagų savybes, temperatūros pokyčius, magnetinius laukus, mechanines judančias sistemas.
Amžinasis variklis gali būti apibrėžtas kaip hipotetinis mechanizmas (sistema), kuris gali atlikti darbą, pvz., generuoti elektros energiją be jokio išorinio energijos šaltinio.
Pagal pirmus du termodinamikos dėsnius, amžinasis variklis egzistuoti negali, remiantis jais, amžinuosius variklius galima suskirstyti į tris grupes:
1. Pirmojo tipo amžinasis variklis sukuria energiją be papildomos energijos įvedimo į sistemą. Toks variklis pažeidžia pirmąjį termodinamikos dėsnį – energijos tvermės dėsnį – energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tik gali pakeisti formą, pvz., iš elektros energijos pavirsti į šiluminę, kaip elektriniame virdulyje.
2. Antrojo tipo amžinasis variklis savaime tiesiogiai paverčia šiluminę energiją į mechaninį darbą. Toks amžinasis variklis pažeidžia antrąjį termodinamikos dėsnį – entropijos dėsnį – sistemos entropija gali tik didėti (arba nekisti), nebent yra sunaudojama papildoma energija. Tokio amžinojo variklio pavyzdžiu galėtų būti šilumos siurblys, naudojamas šildymui, nenaudojantis elektros energijos.
3. Trečiojo tipo amžinasis variklis veikia be trinties ir kitų pasipriešinimo jėgų, išlikdamas judesyje amžinai dėl inercijos. Natūralu, kad trinties ir kitų pasipriešinimo jėgų visiškai panaikinti neįmanoma. Galiausiai, mus visada visur veikia gravitacijos jėga, kuri ilgainiui sustabdytų veikiantį amžinąjį variklį, net jei ir eksperimentą atliktume kosminėje erdvėje.
Šios amžinuosius variklius paneigiančios idėjos formalizuotos jau daugiau nei 150 metų, bet bandymų sukurti tokius įrenginius netrūksta ir šiandien.
Jei norisi nemokamos energijos, geriau būtų treniruoklis su išmaniųjų įrenginių įkrovimo funkcija – ir sveikata pagerės, ir telefonas įsikraus, ir orumas liks išsaugotas.
Mokslu nepagrindžiami teiginiai
Vertinant minėtą žinių reportažą per pseudomokslo prizmę, labai gerai atsiskleidžia naudojami melagingi teiginiai, manipuliacija, pavyzdžiai, paremti nuosava arba kitų žmonių asmenine patirtimi, bet ne faktais.
Autorių pristatomas įrenginys yra pirmojo tipo amžinasis variklis, pačių autorių teigimu, generuojantis daugiau nei 1 000 proc. naudingumo koeficientą. Pasak jų, pristatomas įrenginys „sunaudoja vieną dalį energijos, o dešimt dalių atiduoda papildomai“. Iš reportažo galima suprasti, kad įrenginyje naudojama svyruoklė niekada nesustos, tai, žinoma, yra neįmanoma.
Reportaže teigiama, kad įrenginys bus patentuojamas ir paraiška jau pateikta. Tai tarsi sudaro legitimumo įspūdį. Svarbu, kad, priklausomai nuo konkrečios patentą išduodančios šalies, galioja skirtingi veikimo reikalavimai patentuojamam įrenginiui. Dažniausiai nebūtina įrodyti, kad įrenginys veikia, todėl ir šis kūrinys gali būti užpatentuotas, bet tai nereiškia, kad kūrėjų teiginiai yra teisingi.
Nuomonė ar technikos stebuklas?
Reportaže minimas Veljko Milkovićius kaip autorių įkvėpėjas. Tai serbų išradėjas, turintis kelias dešimtis nacionalinių (Serbijos) patentų, prisistatantis akademiku savo interneto svetainėje, tačiau nepublikavęs nė vienos recenzuotos mokslinės publikacijos, prieinamos viešai ar mokamose duomenų bazėse.
Šio serbo teiginiai apie antigravitacinius variklius, amžinuosius variklius, energijos osciliacijas (?) nepagrįsti moksliniais įrodymais, bet tik asmenine nuomone ir klaidingomis fizikos dėsnių interpretacijomis.
Reikia nepamiršti, kad ir Serbijos patentams galioja anksčiau aprašyta situacija, kai veikimo nebūtina įrodyti, o patentuojama tik idėja.
Kad pateikti komentarai nebūtų tik žodžiai, galima panagrinėti reportaže rodomo įrenginio konstrukciją.
Matyti, kad sistema sudaryta iš svyruoklės, sujungtos su svertu, kurio kitas galas suka smagratį. Smagratis sujungtas su generatoriumi ir įkrovimo valdikliu. Patys autoriai pripažįsta, kad visa sistemos energija pradžioje yra sukaupta svyruoklėje kaip potencinė energija, jos sistemoje daugiau ir neatsiranda.
Iš vaizdinės medžiagos galima įvertinti, kad pradinis svyruoklės svarmens aukštis apie 0,8 m. Nors svarmens masės nustatyti vizualiai neįmanoma, bet, tikėtina, ji neviršija 20 kg. Prie šių sąlygų visa sistemos energija yra tik potencinė (E=mgh, m – pakelto objekto masė kg, g – laisvojo kritimo pagreitis (~9,8 m/s2), h – objekto aukštis virš žemės paviršiaus m) ir yra apie 157 J. Jei egzistuotų būdas visą šią energiją paversti elektros energija be nuostolių, autorių minėta 200 W lemputė šviestų mažiau nei 1 s.
Tokio, tik fiziškai žymiai didesnio, įrenginio pritaikymas galėtų būti kaip kinetinės energijos kaupiklio, kuriuose didelės masės objektas(-ai) yra pakeliamas(-i) į tam tikrą aukštį, naudojant perteklinę elektros energiją. Esant energijos poreikiui, sukaupta potencinė energija panaudojama elektrai generuoti, leidžiant minėtam masyviam objektui judėti.
Visgi, jei norisi nemokamos energijos, geriau būtų treniruoklis su išmaniųjų įrenginių įkrovimo funkcija – ir sveikata pagerės, ir telefonas įsikraus, ir orumas liks išsaugotas. Būtų labai nesmagu sulaukti televizijos reportažo, kuriame kas nors įrodinėtų, kad Žemė yra plokščia – amžinojo variklio išradimas yra praktiškai tas pats.
-
Latvijos technologiniai ir moksliniai pasiekimai: kokie jie?
„Dar vasarą kilo idėja, kad reportažų apie Lietuvos mokslo ir technologijų pasiekimus galima rasti ne taip jau ir mažai, o savo kaimynus pažįstame menkai. Logiškas pirmas žingsnis – pradėti nuo vienų iš artimiausių, latvių. Supažindinsime su tuo, kaip išmaniosios kameros padeda sekti eismą Rygoje, kokie unikalūs muzikos instrumentų efektai ten gaminami. Norėjome ne tik papasakoti, bet ir parodyti, todėl patys važiavom į golfo lauką ar į gamyklas“, – visų žiūrovų džiaugsmui žada „Mokslo sriubos“ reporteris Lukas Keraitis, drauge su operatore Viktorija Zonyte ketinantys nustebinti keletu reportažų apie Latvijos technologijų įmones.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 11.30 val. per LRT Plius, o išalkus dar – www.mokslosriuba.lt. Visus reportažus iš kelionės po Latviją rasite ir youtube.com kanale.
-
Inovatyvūs sprendimai medicinai kuriami Lietuvoje 1
Mokslininkų laboratorijose gimsta ligšiol neregėtas audinių inžinerijos projektas – žmogaus venų išauginimas. Virtualia realybe projektuojamas aukščio baimės ir kitokių fobijų gydymas. O įprastą dantų šepetėlį siūloma pakeisti kramtoma kapsule.
Ekspertų teigimu, technologijų pažanga – itin didelė, svarbu suspėti pritaikyti jas ne tik privačiame sektoriuje, komercijai, bet ir viešajame.
Plačiau apie tai – Irmos Janauskaitės, Augusto Stankevičiaus ir Loretos Mačiulienės reportaže.