Registravau įstatymo pataisą, kuri leistų, atlikus poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kitas procedūras, sumažinti įstatymu nustatytą sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) tik iki 30 procentų. Pažymėtina, kad SAZ nustato asmuo, suinteresuotas ūkinės ar kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta ši SAZ, vykdymu. Todėl nesant nustatytos maksimalios SAZ sumažinimo ribos, gali būti atvejų, kai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas SAZ dydis, pvz., 500 m. dydis, gali būti sumažintas net 10 kartų iki, pvz., 50 m., o tai gali būti nepakankama siekiant apsaugoti gyventojus nuo neigiamo poveikio sveikatai.

PAV atlikimą finansuoja ūkinės veiklos vykdytojas, todėl neatmestina tikimybė, kad jis, būdamas suinteresuotas kuo mažesniu SAZ dydžio nustatymu, gali daryti poveikį PAV rezultatams, siekdamas nustatyti kuo mažesnį SAZ dydį. Todėl šia įstatymo pataisa siekiama, kad žmonių sveikatai pavojinga gamykla ar kitas taršus objektas neatsirastų tiesiai prieš gyvenamųjų namų langus.

Nesu naivus, nesunku nuspėti, kad netrukus įtakingi pramonės lobistai ims įrodinėti, kad tik specialistai, atlikdami PAV, gali geriausiai įvertinti, kas kenkia žmonių sveikatai, kas ne. Todėl netrukus veikiau pamatysime, kas yra kas. Kas kieno interesus atstovauja.

„Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Jis mano, kad pataisų svarstymas nebus „lengva diskusija“.

„Girdėsime daug gąsdinimų apie žlugdomą sportą ir žiniasklaidą. Tačiau kalbant apie žmonių likimus, neretai pasibaigiančius tyliomis savižudybėmis, – kiekvienas sprendimų priėmėjas turi pasirinkti vertybes“, – pridūrė parlamentaras. 

Kalbant apie žmonių likimus, neretai pasibaigiančius tyliomis savižudybėmis, – kiekvienas sprendimų priėmėjas turi pasirinkti vertybes.

M. Lingės duomenimis, pernai bendros lošimo organizatorių pajamos siekė 222 mln. eurų – dukart daugiau negu 2020-aisiais (103 mln. eurų), reklamai ir paramai jie išleido apie 13 mln. eurų (6,3 mln. eurų).

Jis siūlo uždrausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Be to, informaciją apie lošimų rūšis būtų galima skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų įmonėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose tik šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti tik savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo.

Pataisas paremsiančių parlamentarų parašų M. Lingė laukia iki vasario 12-osios – tada pataisos bus registruojamos Seimo posėdžių sekretoriate.

M. Lingės iniciatyvą savo parašais trečiadienio pavakarę buvo parėmę beveik trys dešimtys parlamentarų. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų nebeliktų arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos varžyboms.

Laisvės frakcijos vadovas Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Mitalas pripažino, kad pataisomis būtų „iš esmės“ draudžiama visa lošimų reklama.

„Turime priimti šį sprendimą (...), reikia, kad lošimų reklama nepasiektų žmonių. Paliekami keli punktai, kurie nelaikomi reklama: iškabos ant bendrovės pastato, specializuoti leidiniai. Iš esmės draudžiama būtų visa reklama. Visiems reikės prisitaikyti. Tai gana didelis pokytis“, – BNS tvirtino V. Mitalas. 

„Tokiam įstatymui riekia pateikimo Seime, kad būtų pradedamos diskusijos“, – pridūrė jis.

Ekonomikos komitete dirbantis liberalas Andrius Bagdonas BNS teigė pataisų nepasirašysiąs ir tvirtino, kad jos populistinės ir skubotos. „Kalba eina apie radikalų uždraudimą, o ne kažkokius ribojimus“, – teigė A. Bagdonas. 

M. Lingė sako, kad reklamos draudimas galėtų įsigalioti ir vėliau negu 2025 metų pradžioje, kaip dabar numatyta projekte.

Parlamentaras BNS teigė, kad loterijų reklamos drausti „šitame etape“ neplanuojama.

„Eigoje gali atsirasti (tokia idėja – BNS). Prasmės yra diskutuoti apie momentinių loterijų, staigiųjų loterijų reklamos draudimą“, – pabrėžė M. Lingė. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcija, kaip BNS teigė jos atstovas Tomas Tomilinas, svarsto alternatyvas siūlomam projektui.

Pasak jo, bus siekiama apriboti lošimų maksimalias sumas, nustatyti progresinius mokesčius už pralaimėtas sumas. Taip pat ketinama inicijuoti griežtesnį nuotolinių lošimų reglamentavimą.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS yra sakęs, kad visiškai uždrausti lošimų reklamą „būtų prasminga“, o konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad „nuolat kyla klausimų dėl per didelės lošimų bendrovių reklamos“. Jie pripažįsta, kad dėl reklamos apribojimų nukentėtų žiniasklaida ir sporto organizacijos.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) vadovė Lina Bušinskaitė teigia reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai dėl rizikos prarasti pajamas.

„Jei būtų pilnai uždrausta lošimų reklama, kuri ir dabar yra labai griežtai apribota, savarankiškam žiniasklaidai sektoriui tai būtų dar vienas skaudus smūgis, nes netektų dar vieno pajamų šaltinio“, – BNS sakė L. Bušinskaitė.  

Sporto klubų atstovai – prieš reklamos ribojimus

Utenos krepšinio klubo „Uniclub Casino-Juventus“ direktorius Gintautas Matulis BNS teigė nesutinkąs, kad dabar lošimų reklama yra pernelyg agresyvi, ir siūlo nesieti sporto ir lošimų: „Nemanau, kad sportininkai statytų tose bendrovėse, kurios juos remia“.

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys BNS teigė, kad uždraudus lošimų įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas, nes sumažėtų jų biudžetai. 

Uždraudus reklamą klubai netektų labai ženklios savo biudžeto dalies.

„Uždraudus reklamą klubai netektų labai ženklios savo biudžeto dalies, klubai nebeturės pinigų mokėti žaidėjams, daug žaidėjų lietuvių išvažiuos į užsienį ir komandos nebebus konkurencingos tarptautinėse arenose, konkurencingai negalės dalyvauti ne tik „Žalgiris“ Eurolygoje, „Lietkabelis“ – „EuroCup“. Žiūrovams nebūtų įdomu žiūrėti į antrarūšius krepšininkus“, – teigė jis.

„Lažybų organizatoriai, remdami krepšinio klubus, taip pasiekia savo auditoriją – žmones, kurie lažinasi (dėl varžybų rezultatų – BNS)“ – pridūrė jis. 

Pasak M. Purlio, „Lietkabelio“ biudžetas yra 2 mln. eurų, o „7bet“, bendrovė „Lietkabelis“, Panevėžio miestas yra pagrindiniai trys klubo rėmėjai.  

LKL prezidentas Remigijus Milašius irgi nepritaria Seimo narių siekiui apriboti lošimo organizatorių galimybes remti sportą.

„Bus čia dar diskusija. Paskelbimas dar nereiškia priėmimo. Pačios bendrovės bus įtrauktos į diskusijas. (...) Mes kovosime, šnekėsime, visi susidėję“, – BNS teigė jis.

Pasak jo, iš lošimo organizatorių LKL ir atskiri klubai gauna apie 2 mln. eurų.

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

2019 metais priimtomis įstatymo pataisomis nuo tų metų lapkričio uždrausta reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus lošimo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir lošimų rūšis. Taip pat uždrausta nepilnamečiams skirtose interneto svetainėse (kuriose bent 80 proc. turinio skirta vaikams ir paaugliams) skelbti bet kokią su lošimais susijusią informaciją.

Nuo 2020 metų liepos kiekviena azartinių lošimų reklama privalo įspėti apie jų riziką – galimą priklausomybę ar patologinį potraukį lošti. 

Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Algis Baravykas BNS sako, kad akcizo lengvata dabar taikoma tik traktorių kurui – taip įstatymo pataisą išaiškino Mokesčių inspekcija.

„Jam (ūkininkui – BNS) apriboja kuro naudojimo būdą (...) Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atėjo išaiškinimas ir tas išaiškinimas labai konkrečiai nurodo, kad, jeigu technika yra universali, kaip priekabos, kaip transportas, tai ji netinkama, tas yra tikrai“, – BNS teigė A. Baravykas.

„Ūkininkai gauna lengvatinį akcizą, kadangi daug Europos šalių padeda taip žemdirbiams, tačiau toks nuslėptas arba praleistas punktelis pernai metais priimtas, niekas į tai neatkreipė dėmesio, tarsi paslapčiom įkištas, kad (...) jis (ūkininkas – BNS) negali naudotis (lengvata – BNS) ne žemės ūkio technika, pavyzdžiui, sunkvežimiais, kuriais pervežami gyvuliai, pašarai iš vieno ūkio į kitą arba teritorijoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Baravykas.

A. Baravykas sako, kad nauja įstatymo nuostata žemdirbius piktina ne dėl papildomų išlaidų, bet dėl pačios logikos.

„Pirmas dalykas, tai labai erzina ūkininkus, tiesiog nelogiškas sprendimas, kiek bekainuotų. Jeigu po ūkį kampais ar kvadratais vaikščioti įstatymas įpareigotų, tai irgi kiltų klausimas, kodėl? Tai čia irgi tas pats, labiau logikos klausimas“, – BNS kalbėjo A. Baravykas.

Jeigu po ūkį kampais ar kvadratais vaikščioti įstatymas įpareigotų, tai irgi kiltų klausimas, kodėl? Tai čia irgi tas pats, labiau logikos klausimas.

 

Jo teigimu, dėl tokio įstatymo taikymo organizacija kreipėsi į valdžią: „Mes kreipėmės raštais į Žemės ūkio ministeriją, į Vyriausybę, į Seimo Kaimo reikalų komitetą, dabar jie nagrinės“. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad dar tikslinama, kas yra žemės ūkio gamybai skirtos transporto  priemonės.

„Akcizų įstatyme yra pakeitimas, kad lengvatinis dyzelinas turi būti pilamas į žemės ūkio gamybai skirtas priemones. Yra šiek tiek, kas paaiškėjo čia paskutiniu metu, interpretacijos klausimas, kas tai yra, tai mes dar tiksliname ir tikimės, kad surasime tą dalyką“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Navickas.

Ministras teigia, kad tikslinti reikia vien dėl bitininkų, kuriems lengvata kurui skiriama pervežant avilius į žydinčias pievas. 

„Tai, kaip yra apibrėžta, kad lengvatinis dyzelinas yra gamyboje, ne transportavime, ne perdirbime, bet pačioj gamyboj, tai natūralu, kad į tai įeina žemės ūkio technika. Bet yra toks klausimas, dėl kurio mes peržiūrime, kaip galėtume atliepti, tai yra bitininkystė, kur, pavyzdžiui, jiems lengvatinis dyzelinas daugiausiai yra skiriamas ir buvo skaičiuotas avilių pervežimui į žydinčias pievas, transportavimui, tai čia nebūtinai žemės ūkio technika yra. Tai turime tą pasitikslinti, o visa kita tai, man atrodo, yra natūralu“, – kalbėjo K. Navickas.

A. Baravyko teigimu, iki pataisų įstatymas apibrėžė akcizą, taikomą žemės ūkio veikloje naudojamam kurui, todėl lengvata galiojo ir degalams, kuriuos ūkininkai naudojo universaliems krautuvams, gyvulių pervežimui skirtam transportui ir kitai technikai.

Tuo metu dabar įstatymas apibrėžia, kad lengvata taikoma tik žemės produkcijos gamybai naudojamiems degalams.

„Reikia ūkiams, kiaulininkystės pavyzdį pasakysiu, iš Šilalės nuvežti paršelius auginti į Biržus, kur yra to pačio savininko padaliniai. Tai dabar išeitų, kad jeigu vežtų sunkvežimiu – negalės naudoti to lengvatinio dyzelino, jeigu gabens traktoriumi, tai tada prašom (...) Kodėl tas daiktas būtinai turi būti traktorius?“ – aiškino A. Baravykas.

Praėjusią gegužę Seimo priimtos Akcizų įstatymo pataisos numato, kad žemės ūkio produktų gamybai naudojamai technikai skirtiems gazoliams taikomas 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas. Tačiau kuro, kuriam netaikomas akcizas, kiekis kiekvienam ūkininkui nustatomas pagal ūkio dydį bei kitus kriterijus.

Tai numatančias Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisas įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Angelė Jakavonytė.

Pasak jos, pagal galiojantį įstatymą šiuo metu tremtinio teisinio statuso negali  gauti dalis asmenų, gimusių buvusių tremtinių, politinių kalinių šeimose už Lietuvos ribų (tremtyje). Parlamentarės A. Jakavonytės teigimu, represavimo vietose laikinai likę gyventi buvę  politiniai kaliniai ir tremtiniai neturėjo Lietuvoje kur sugrįžti ir apsigyventi, nes  buvo konfiskuota jų nuosavybė, gyvenamieji pastatai dažnai būdavo nukeliami, o dar dažniau – sunaikinami ar suvisuomeninami arba juose apgyvendinami svetimi žmonės.

„Nuosavybės grąžinimo klausimas buvo sprendžiamas tik po represuoto asmens reabilitavimo, o masinis reabilitavimo procesas prasidėjo tik 1990 m. Prie vėlesnio šių asmenų sugrįžimo prisidėjo ir lėšų iš naujo įsikurti Lietuvoje stoka.

Dalis buvusių represuotų asmenų, nors ir turėdami formalų leidimą grįžti į Lietuvą, negalėjo sugrįžti į ją gyventi ir dėl bendrų politinio, administracinio pobūdžio suvaržymų, (...) Tuo metu už Lietuvos ribų jiems gimė vaikai“, – sako A. Jakavonytė.

Pasak jos, nereti atvejai, kai, pavyzdžiui, tremtinių šeimoje už Lietuvos ribų gimė trys vaikai, du iš jų įgijo tremtinio teisinį statusą, nes gimė tėvų tremties laikotarpiu, o trečiam, taip pat gimusiam už Lietuvos ribų, tačiau pasibaigus tėvų tremties laikui, suteikti šį statutą nėra teisinio pagrindo.

Įstatymo pataisas parengusi Seimo narė A. Jakavonytė pastebi, kad sovietinės okupacijos metais sugrįžtantiems represuotiems asmenims būdavo sunku Lietuvoje prisiregistruoti, įsidarbinti.

„Tuo metu dominavusi represuotų asmenų teises ribojanti diskriminacinė politika apsunkindavo ir atitolindavo sugrįžimą. Tremties vietose veikiančios represuotų asmenų priežiūrai ir kontrolei skirtos specialiosios komendantūros ar MVD (Vidaus reikalų ministerijos) vidaus reikalų skyriai kartais nepranešdavo apie tai, kad jau leidžiama sugrįžti ir apsigyventi Lietuvoje, o apie nepranešimą archyvinių duomenų nėra.

Nuosavybės grąžinimo klausimas buvo sprendžiamas tik po represuoto asmens reabilitavimo, o masinis reabilitavimo procesas prasidėjo tik 1990 m. Prie vėlesnio šių asmenų sugrįžimo prisidėjo ir lėšų iš naujo įsikurti Lietuvoje stoka.

Taip pat būdavo priverčiama pasirašyti, kad jie paleidžiami iš tremties (išregistruojami iš tremtinių įskaitos), tačiau atsisako vykti į Lietuvą. Net po leidimo grįžti gyventi į Lietuvą suteikimo, kai kada toliau buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros sąlygos), jų neišregistruodavo ir tebebuvo laikomi tremtinių įskaitoje bei administracinėje priežiūroje. Taip pat būdavo atvejų, kai tam tikrą laiką jų neatleisdavo iš darbo vietų ir neatiduodavo asmens dokumentų“, – istorines aplinkybes aiškina įstatymo pataisas inicijavusi Seimo narė A. Jakavonytė.

Anot jos, leidimus gyventi Lietuvoje suteikdavo Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo ir Lietuvos SSR Ministrų tarybos specialios komisijos, nagrinėjusios prašymus paleisti iš tremties ir leisti grįžti gyventi į Lietuvą.

„Gana dažni atvejai, kai už Lietuvos ribų gimę asmenys nežino tikslių šeimos negrįžimo gyventi į Lietuvą priežasčių ir aplinkybių. Jie neturi jokių įrodančių dokumentų apie galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą ir ribojimą jų tėvams, nes praėjo labai daug metų ir daugumos tėvai jau yra mirę. Todėl jie negali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymo“ – nustatymo“, – sako A. Jakavonytė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) duomenimis, įsigaliojus įstatymo pataisoms, nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas galėtų būti pripažintas 400 asmenims.

Sukakus senatvės pensijos amžiui jiems skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

Dokumento aiškinamajame rašte daroma prielaida, kad nuo 2024 m. iki 2028 m. kiekvienais metais teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją įgytų apie 70 asmenų. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kitais metais įstatymo pataisoms įgyvendinti prireiktų  apie 28 tūkst. eurų; 2025 m. – 150 tūkst. eurų; 2026 m. – 222 tūkst. eurų.

Šiuo metu tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami: asmenys, gimę (įvaikinti) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą. Šias aplinkybes jie turi pagrįsti dokumentais. Jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

Seimo narės A. Jakavonytės parengtas Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisas parėmė per 50 vairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų.

Siūloma, kad jos įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.

Esą tai kasmet sutaupytų maždaug 50 tūkst. tonų išmetamo maisto.

„Tai yra tiek, kiek suvalgo Alytaus miesto gyventojai“, – konstatavo A. Armonaitė.

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), pasibaigus terminui „Geriausias iki…“ produktai vis dar saugūs vartoti, tačiau ilgainiui praranda tam tikras kokybės savybes.

„Tai galėtų būti miltai, grūdų produktai, kruopos, kava, arbata ir kiti įvairūs gėrimai. Taip pat – konditerijos gaminiai, kuriuose yra daug cukraus, konservai“, – teigė VMVT atstovė Ilona Drulytė.

Pasibaigusio galiojimo produktai būtų specialiai pažymėti ir papildomai patikrinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prekybininkas prisiimtų visą atsakomybę už tolimesnį galiojimo terminą. Ir vartotojui galiotų visos tos pačios teisės, kaip ir įsigijus bet kokį kitą produktą su nepasibaigusiu galiojimo terminu“, – sakė Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.

Esą labiausiai iš to išloštų mažmenininkai.

„Stovi vienas indelis. Ką tada turi daryti prekybininkas? Dėl vieno indelio „Maisto bankas“ tikrai nevažiuoja. Tuomet prekybininkui tenka jį utilizuoti, o tai – kaštai. Jis negali paprasčiausiai išmesti į šiukšlių dėžę, kaip mes darome namuose“, – kalbėjo R. Vainienė.

„Antras dalykas – mes sudarome prielaidas žmonėms gerus produktus įsigyti geresnėmis kainomis“, – pliusus vardijo A. Armonaitė.

Lietuviai maistui vis dar skiria maždaug penktadalį visų savo pajamų. Per metus – maždaug 2200 eurų. Daugiau išleidžia tik rumunai.

„Lietuvoje problema dvejopa – mes daug išleidžiame maistui, bet daug jo ir iššvaistome“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenų analitikas Titas Budreika.

Esą pardavinėjant maistą, kurio terminas „Geriausias iki…“ jau pasibaigęs, atsirastų nauja niša prekybininkams konkuruoti. O tai gyventojams – į naudą.

Ministerija skaičiuoja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais, būtų galima sutaupyti maisto už maždaug 150 mln. eurų. Tačiau visi šie pliusai įmanomi tik tuo atveju, jei bus kam tokį maistą pirkti. O dalis gyventojų nusiteikę gana skeptiškai.

Šiaip nepirkčiau, bet žinant studentų stipendijas, kai nėra už ką išgyventi, tai – variantas.

 

„Šiaip nepirkčiau, bet žinant studentų stipendijas, kai nėra už ką išgyventi, tai – variantas“, – sakė gatvėje kalbinta praeivė.

„Nepirkčiau, nes man atrodo, kad toks maistas – jau netinkamas“, – porino moteris.

„Ypač vaikams toks maistas, manau, nesaugus vartoti“, – sakė senjoras. 

„Na, – racionalus sprendimas. Kai kurie produktai taip greitai negenda“, – svarstė kitas pašnekovas.

Kiti sako atsižvelgsiantys į tai, kokias nuolaidas pritaikys prekybininkai.

„Maisto bankas“ kritikuoja, kad toks bandymas nesumažins maisto švaistymo problemos. Mat dažniausiai į šiukšliadėžę keliauja ne miltai ar makaronai, o vaisiai ir daržovės. Tačiau A. Armonaitė aiškina, kad nuo kažko pradėti vis tiek reikia.

„Bus ir ką paaukoti, bus ir ką parduoti“, – teigė A. Armonaitė. 

Vieno termino, kiek po galiojimo pabaigos būtų galima vartoti nusipirktus produktus, nėra.

„Ilgiausias laikotarpis gali būti metai, tarkim, kavai, arbatai, grūdų produktams“, – vardijo  I. Drulytė.

Gyventojai turėtų nuolat stebėti, ar produkto kokybė nepasikeitė.

„Pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti, ar nėra išorinių pokyčių. Tada – pauostyti, ar neatsiradę gedimo požymių. Ir galiausiai – paragauti, ar nepakitusios skoninės savybės“, – aiškino I. Drulytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Lietuva būtų pirmoji Baltijos šalyse, priėmusi tokias įstatymo pataisas. 

Parlamentarė pranešė pateikusi registruoti tokias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, nes dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.

Įstatymas nustato, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

M. Danielė pažymi, kad nors įstatymas formaliai leidžia partneriams pagalbinį apvaisinimą, bet įstatyme įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, nes nėra priimtas partnerystę įteisinantis įstatymas.

„Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje galimybė susilaukti vaikų suteikiama daug platesniam ratui žmonių. Kitaip tariant, valstybei svarbu, kad tie, kas nori turėti vaikų, tą galimybę turėtų ir valstybė prie to prisideda. Lietuva šiandien to nedaro“, – Laisvės frakcijos pranešime cituojama M. Danielė.

Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje galimybė susilaukti vaikų suteikiama daug platesniam ratui žmonių.

Anot jos, tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys vyksta atlikti pagalbinio apvaisinimo į Latviją, kurios biudžete lieka už paslaugą mokami pinigai, kaip ir Lietuvos piliečių kaimyninėje šalyje įsteigtos klinikos.

„Dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“, – sako M. Danielė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų tarp žmogaus teisių klausimais liberalių ir konservatyvių politikų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.

Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.

Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 26.

Pataisas labiausiai rėmė opozicijos atstovai, tuo metu 23 valdantieji konservatoriai balsavo prieš, 17 susilaikė, o 9 balsavime nedalyvavo. 9 liberalai, kurių atstovas Andrius Bagdonas inicijavo pataisą, balsavo už, trys nesiregistravo, po penkis Laisvės frakcijos atstovus balsavo už ir susilaikė, vienas balsavime nepasirodė.

Prieš savaitę pertraukos svarstyme paprašiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė įspėjo, kad toks žingsnis sumažins biudžeto įplaukas, bet balsuojant Seimas į tai neatsižvelgė.

G. Skaistė tuomet prašė dėl pataisų balsuoti vėliau, nes dėl projekto buvo gauta neigiama Vyriausybės išvada. Pasak jos, Vyriausybė skatina elektromobilių plėtrą kitais būdais. Ji, be kita ko, pabrėžė, kad jau pastebima elektromobilių daugėjimo tendencija.

Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pataisoms. Anot jo, lengvatą įteisinus biudžetas nesurinktų apie 2 mln. eurų pajamų. 

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, nuo birželio 100 įmonių įsigijo daugiau kaip 110 elektromobilių ir prašo daugiau kaip 450 tūkst. eurų paramos. Joms kompensuojama tik už naujo M1 ar N1 klasės elektromobilio įsigijimą – parama siekia 4 tūkst. eurų.

Spalio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota beveik 7 tūkst. grynųjų elektromobilių.

Nors vilniečiui Rimgaudui pelės nepatinka, ne kartą teko jų aptikti savo namuose ar garaže. Tik ilgai užsibūti jo valdose Rimgaudas joms neleido.

„Kaip paprastai – nuodai ir viską sutvarkėme“, – prisiminė vyras.

Tačiau netrukus nusipirkti žiurknuodžių gali būti ne taip jau ir paprasta. Socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo pataisą, pagal kurią šių nuodų galėtų nusipirkti tik kenkėjus naikinančios įmonės ar ūkininkai.

„Laisva prekyba nuodais būtų uždrausta, neprieinama ir tik specialistai galėtų juos pirkti ir naudoti. O situacija tokia reikalinga dėl to, kad labai akivaizdu yra dešimtimis, o gal ir šimtais atvejų kiekvienais metais, kada žiurknuodžių pagalba yra nuodijami naminiai gyvūnai“, – tvirtino L. Jonauskas.

Piktavalių išmėtytų uodų užėdę stipo ir vedžiojami šunys, ir benamės katės. Nuodų prekyba, anot L. Jonausko, yra apribojusios Danija, Švedija, Airija, Jungtinė Karalystė. Vietoje nuodų politikas siūlo naudoti spąstus ar kviestis kenkėjų naikintojus. Tiesa, jų paslaugų kainomis parlamentaras rengdamas projektą nepasidomėjo.

„Neįsivaizduoju tų kainų, bet aš manau, kad priklauso nuo vietovės. Jeigu reikės žmogui važiuoti 50 km., gali pabrangti“, – sakė l. Jonauskas.

Net sostinės prieigose kenkėjus naikinančios įmonės įvardija, kad už pelių gaudymą gali paprašyti ir 100, ir 180 eurų, o žinią, kad įsiveisus pelėms gali tekti apsieiti be žiurknuodžių, žmonės vertina skirtingai.

„Mes juk turime turėti teisę nusipirkti. Gal čia tikrai jau ne jų (Seimo – red. past.) reikalas“, – sakė kalbintas praeivis.

„Manau, kad nereikia drausti, nes nuodai svarbūs. Gerai, jeigu viena pelytė, dvi, o jeigu jų prisiveisia velnias žino kiek?“ – retoriškai klausė moteris.

„O ką? Patys negali pelėkautais pagauti? Ir nuodų nereikia – pastatei spąstus ir pagavai“, – šypsojosi kitas praeivis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos.

„Tie pelėkautai... jų (pelių – red. past.) juk prisiveisia galybės, tai nežinau, kiek čia reikia tų spąstų pastatyti ir kokių“, – abejojo Rimgaudas.

Specialistai perspėja – susigyventi su pelytėmis nevertėtų.

„Graužikų kaimynystė mums yra pavojinga tuo, kad jos nešioja užkrečiamas ligas, pavyzdžiui pseudo tuberkuliozę, salmoneliozę, leftospirozę, kitas ligas. Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Vaiva Andriušaitytė.

Graužikų platinamos ligos pavojingos ir sunkiai gydomos, užsikrėsti galima ne tik liečiant peles, bet ir jų paliktas išmatas, šlapimą ar seiles. Bet ir žiurknuodžiai pavojingi ne tik graužikams – spalvotų nuodų grūdelių paragauja ir vaikai, ir suaugusieji.

„Jeigu žmogus arba gyvūnas suvalgo daug ir yra jo kūno masei pakankamas nuodų kiekis, tai dažniausiai prasideda kraujavimas. Priklausomai nuo to, ar suteikiama pagalba, gali žmogus nukraujuoti“, – komentavo RVUL gydytoja toksikologė Gabija Laubner Sakalauskienė.

Jeigu Seimas pritars, paprastai žiurknuodžių nusipirkti negalėsime nuo kitų metų.

L. Jonauskas: žiurknuodžiai pavojingi ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams

„Nuodai rankose, kurios neatsakingai juos naudoja, gali tapti baisiu įrankiu. Visuomenininkai, naminių gyvūnų šeimininkai piktinasi ir deda į grupes mėsos kukulių bombų nuotraukas. Jos prigrūdamos žiurkių nuodų ir mėtomos tose vietose, kur vedžiojami augintiniai, kur vaikšto katės, kurios vėliau, prisivalgiusios šitų nuodų, miršta“, – aiškino Seimo narys.

Lengvai prieinami žiurknuodžiai pavojingi ne tik augintinams, bet ir laukiniams gyvūnams bei žmonėms.

Žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų.

„Tai nėra keli nusikaltimai, jeigu pažiūrėtume visą istoriją, manau, kad tūkstančiai tų nukentėjusių augintinių rastųsi. Taip pat yra aibė galimybių netyčia su tais nuodais paveikti ir tą pačią laukinę gamtą, t. y. suėsti nuodai kaupiasi organizme. Ta pati žiurkė, suėdusi nuodų, gali tapti kažkieno kito grobiu ir taip tie nuodai persiduos kitam gyvūnui. Gali būti pirminis apsinuodijimas, kai kažkur neatsargiai išbarstyti nuodai yra prienami laukiniams gyvūnams – voverės gali jų privalgyti, laukiniai paukščiai, balandžiai ir t. t. Jeigu yra profesionalai specialistai, kurie žino, kokie pavojingi šitie nuodai ir juos laiko seifuose tam skirtose vietose, tai žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų, o galbūt net ir maisto produktų. Kiekvienais metais yra po keletą atvejų, kai netyčia juos suvalgo vaikai. Tas nuodas labai pavojingas ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams ir tai gali baigtis mirtimi“, – tvirtino L. Jonauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kenkėjų naikintojai, norintys pirkti žiurknuodžius, turės įgyti licenciją, o ūkininkams reikės baigti tam tikrus kursus.

„Ir dabar tuos nuodus gali pirkti specialistai, kurie užsiima kenkėjų kontrole. Jiems reikia turėti licenciją, kuri nėra sunkiai gaunama – yra paprastas reikalavimas – reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, kad galėtum dirbti su tais nuodais. Tai yra deklaracinio pobūdžio licencija, nes tu deklaruoji tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, atitikimą saugumo reikalavimams ir susimokėjęs rinkliavą gali gauti tą licenciją. Tai nėra nei brangu, nei sudėtinga, kas užsiima kenkėjų kontrole tą gali padaryti. Žiurkių nuodais naudojasi ir ūkininkai. Jiems daroma išimtis su sąlyga, kad žiurknuodžiai bus naudojami savo registruotame ūkyje ir bus baigti atitinkami ūkininko pradmenų kursai“, – sakė L. Jonauskas.

Įteisinus tokį įstatymą, žmonėms tektų naudoti pelių spąstus ar kitus senovinius būdus, kurie tikriausiai užtruktų ilgiau. Kitas variantas – kviesti specialias tarnybas, kurios žiurknuodžiais peles išnaikins greitai, tačiau ne už ačiū.

„Žmonėms reikia aiškiai pasakyti – tai nuodinga ir pavojinga medžiaga. Dažniausiai būna taip, kad, jeigu mes rimtai susergame, patys nesigydome, kreipiamės į profesionalą. (...) Kenkėjus reikia naikinti, bet yra paliekami kiti būdai. Galbūt jie yra šiek tiek sudėtingesni, reikalauja daugiau žinių. Galima nusipirkti gyvagaudžius ir kitus spąstus, ką nuo senovės žmonės ir darydavo. bet jeigu problema jau yra didelė ir rimta, reikėtų kviesti specialistus“, – teigė L. Jonauskas.

Žiurknuodžių draudimo klausimas Seime nagrinėjamas jau ne vieną dešimtmetį.

„Šita diskusija Seime jau tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Jau esame pribrendę prie tų pataisų, kurios iš esmės užsiimtų nuodų ribojimu ir leidimu naudotis tik profesionalams. Neabejoju, kad diskusija bus, galbūt atsiras daugiau išlygų, bet šitos pataisos turėtų praeiti“, – prognozavo Seimo narys.

Jis garantavo, kad kitąmet Kultūros tarybos lėšos, skiriamos projektams, stipendijoms, edukacijai, nemažės, palyginti su šiais metais.

„Be abejo“, – BNS sakė Simonas Kairys, paklaustas, ar gali užtikrinti, kad kitąmet Kultūros tarybos biudžetas nebus mažesnis už šiemetinį.

Šiemet Kultūros tarybai skirta per 21 mln. eurų.

Kultūros ministerija trečiadienį Vyriausybei teiks siūlymą naikinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir tobulinti Kultūros tarybos įstatymą.

Pagal projektą, Kultūros taryba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

„Kiekvienas metais biudžetas bus tvirtinamas iš naujo, teoriškai nelieka garantijų, kurios buvo iki šiol (...) Kiekvienais metais formuojant biudžetą bus priimamas politinis sprendimas“, – BNS sakė kultūros ministras.

„Tačiau po KT išaiškinimo nieko keisti negalime, tiesiog Kultūros rėmimo fondo įstatymas netenka prasmės“, – pridūrė jis.

Anot ministro, vis dėlto numatant kitų metų lėšas, bus atsižvelgiama į praėjusių metų biudžetą.

„Be to, žinome, kiek surenkame mokesčių iš įvairiausių akcizų, galime į juos atsiremti ir visada apeliuoti į tą dydį. Bet žinome ir augančius poreikius, ir jaunąją menininkų kartą, kuri rodo akivaizdžius rezultatus, į tai irgi turime atkreipti dėmesį“, – pabrėžė S. Kairys.

Jis atkreipė dėmesį, kad KT taip pat nurodė, jog projektui skirtos lėšos negali būti perkeltos į kitus metus.

„Kultūros taryba turi projektų, kurie trunka dvejus metus, trejus“, – sakė ministras.

Anot jo, dėl to reikės ieškoti būdų kompensuoti šiuos praradimus.

S. Kairys pranešė, kad planuojama Kultūros tarybos lėšų nebeskirti valstybei priklausančių muziejų projektams.

„Tokiu atveju konkurencija būtų sąžiningesnė ir bendrai biudžeto dalis būtų didėjanti“, – teigė ministras.

Anot jo, valstybės muziejų projektams finansuoti galėtų būti sukuriama speciali programa.

„Tai būtų jau 2023 metų biudžeto pokyčiai. Dar reikia su muziejų bendruomene suderinti“, – antradienį BNS sakė S. Kairys.

Praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.

Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

KT priėmus tokį nutarimą, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo.

Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansavo įvairius meninius, edukacinius projektus, skyrė stipendijas.

Už tai siūlantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kurį Seimui pateikė Seimo narys „valstietis“ Giedrius Surplys, ketvirtadienį po pateikimo balsavo 31 Seimo narys, 3 buvo prieš, 42 parlamentarai susilaikė. Tačiau projektas nebuvo atmestas, jį pasiūlyta tobulinti.

Kaip teigė G. Surplys, tokia įstatymo pataisa leistų pritraukti trūkstamų darbuotojų sezoniniams darbams kaime.

„Žemdirbiams darosi sunku prisikviesti darbuotojų sezoniniams darbams pagal paslaugų kvitus. Darbo jėgos trūkumą žemdirbiai neretai bando spręsti įdarbindami asmenis iš trečiųjų šalių. Prilyginus pagal paslaugų kvitus dirbančių žmonių pajamas NPD, žemdirbiai lengviau rastų sezoninių darbuotojų, o žmonės galėtų daugiau uždirbti kaime. Sezoninis darbas taptų patrauklesnis“, – sako G. Surplys.

Pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą vienas asmuo pagal paslaugų kvitus gali dirbti iki 90 dienų per mokestinį laikotarpį.

2015–2019 metų duomenimis, per metus vidutiniškai buvo apie 20 tūkst. asmenų, teikusių paslaugas nors vieną dieną per metus