„Ministrė vyks dviejų dienų vizito į Taivaną“, – žurnalistams apie žingsnį, galintį sukelti įtampą su Kinija, sakė ministerijos atstovas spaudai.

„Vizito tikslas – sustiprinti ir išplėsti bendradarbiavimą su Taivanu mokslo, mokslinių tyrimų ir švietimo srityse“, – pridūrė jis.

Vizitui rengiamasi praėjus dviem mėnesiams po to, kai aukšto rango Vokietijos parlamento delegacija nuvyko į savivaldžią salą. Tą vizitą griežtai kritikavo Pekinas.

Kinija demokratinį Taivaną laiko savo teritorija ir yra pažadėjusi vieną dieną salą užimti, prireikus – jėga.

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), Pekinas padidino karinį, ekonominį ir diplomatinį spaudimą Taivanui, nes dabartinė jo išrinkta vyriausybė salą jau laiko suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.

Sausį Taivane apsilankę deputatai priklauso verslą remiančiai Laisvajai demokratų partijai (FDP) – jaunesniajai Vokietijos koalicinės vyriausybės partnerei, kuriai priklauso ir B. Stark-Watzinger.

Parlamentarai savo viešnagę pavadino „solidarumo ženklu“ su demokratine sala.

Kinija nuolat priešinasi oficialiems kontaktams su Taivanu ir vis pikčiau reaguoja į gausius Vakarų politikų vizitus.

Praėjusiais metais įtampa išaugo, kai Pekinas padidino karinį spaudimą ir pradėjo didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas, protestuodamas prieš tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitą rugpjūčio mėnesį.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas penktadienį pabrėžė, kad Berlynas laikosi „vienos Kinijos“ politikos, kartu palaikydamas „glaudžius ir gerus ryšius su Taivanu“.

„Taivanas yra demokratija ir svarbi Vokietijos prekybos ir investicijų partnerė, todėl reguliarūs mainai, taip pat abipusiai ministrų vizitai yra visiškai normalus dalykas“, – sakė jis.

Agentėmis taptų ir mokyklos

Panaši griežtos informacinės erdvės cenzūros ir pilietinės visuomenės valymo priemonė jau seniai taikoma Rusijoje. Represinio valdžios aparato paskelbti užsienio agentais fiziniai ir juridiniai asmenys ne tik apkraunami biurokratinių procedūrų našta, bet ir stigmatizuojami, todėl praranda verslo ir visuomeninius ryšius.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, naudojantis šiomis teisinėmis priemonėmis buvo uždarytos žmogaus teisių ir žiniasklaidos organizacijos, pradėta persekioti atskirus žurnalistus, visuomenininkus ir aktyvistus.

Priėmus analogišką įstatymą Sakartvele, būtų registruojami visi (ne tik pelno nesiekiantys) juridiniai ir fiziniai asmenys, gaunantys finansavimą iš užsienio. Registrą tvarkytų ne valstybinė registrų tarnyba, o prokuratūra. Tuo pat metu už vengimą registruotis fiziniams asmenims grėstų iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, o juridiniams asmenims – baudos.

Tačiau Sakartvele toks įstatymas ne tik stigmatizuotų pilietinius aktyvistus, žiniasklaidą – jis paliestų daugybę gyventojų, mat paramą iš įvairių nevyriausybinių organizacijų per socialinius projektus gauna labai skirtingos žmonių grupės, pradedant ūkininkais, kaimo mokyklomis, privačiais turizmo paslaugų teikėjais, vyndariais, baigiant kovos su hepatitu ar aprūpinimo geriamuoju vandeniu programomis, sulaukiančiomis milijoninės paramos iš JAV ir kitų Vakarų valstybių.

Paradoksas, tačiau formalius užsienio agentų kriterijus atitiktų ir daugelis dabartinio politinio elito, įskaitant ir pilkuoju kardinolu vadinamą verslininką Bidziną Ivanišvilį.

Tikrieji tikslai

Įstatymo projektą pristatė valdančiajai partijai artimas judėjimas „Liaudies valia“, atsiradęs po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Judėjimas Sakartvelo nevyriausybines organizacijas vadina JAV agentėmis ir propaguoja kitus Rusijos propagandos naratyvus. Vienu savo tikslų judėjimas vadina priešinimąsi „liberalios ideologijos propagandai“ ir neva „Vakarų siekiui įtraukti Sakartvelą į karą“.

Partija „Gruzijos svajonė“ palaikė pasiūlymus, esą naujovės reikalingos skaidrumui didinti.

Prezidentė Salomė Zurabišvili stojo protestuotojų pusėn. Nors Sakartvelo prezidento pareigos labiau simbolinės, Prancūzijoje užaugusi patyrusi diplomatė ne kartą išreiškė paramą Ukrainai, atvirai kritikavo, jos nuomone, nesuprantamą vyriausybės poziciją, dėl kurios Tbilisis pats save įstūmęs į tarptautinę izoliaciją. Pareiškusi, kad užsienio agentų įstatymas „priartina mus ne prie Europos, o prie ydingo Rusijos modelio“, prezidentė žadėjo vetuoti naująjį įstatymą, nors užsienio agentų registravimo idėjos šalininkai grasina atmesią šį veto, kaip per pastaruosius metus darė jau ne kartą.

Dabartinė vyriausybė valdo beprecedentę trečiąją kadenciją. Ir ji siekia laimėti kitus rinkimus marginalizuodama pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.

 

Tačiau kodėl valdantieji pritaria tokiam jiems patiems nenaudingam įstatymui?

Esama nuomonės, kad Sakartvelo valdančiosios partijos deputatai nusprendė pakartoti rusiškąją praktiką mąstydami apie kitamet šalyje vyksiančius rinkimus. „Dabartinė vyriausybė valdo beprecedentę trečiąją kadenciją, – pažymi Tbilisio valstybinio universiteto politologijos profesorius Kornelijus Kakačija. – Ir ji siekia laimėti kitus rinkimus marginalizuodama pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.“

Panašios nuomonės laikosi „Transparency International“ Tbilisio biuro vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Georgijus Onianis. Šis įstatymo projektas yra valdančiosios partijos gerai apgalvotos kampanijos, kuri prasidėjo pernai, kai visuomenei pavyko susitelkti į dešimttūkstantinius protesto mitingus, tęsinys. „Pagrindinis jo tikslas – nubausti, nutildyti ir dezorganizuoti Sakartvelo pilietinę visuomenę“, – radijui NV sakė ekspertas.

Valerijus Čečelašvilis atkreipė dėmesį, kad Sakartvelo vadinamąja agentų tema neskuba pasisakyti Rusijos propagandininkai. Tai, anot žinomo diplomato, galima laikyti ženklu, kad Maskva nenori diskredituoti šios idėjos, kurią įgyvendinamas Sakartvelas sustiprintų Rusijos politinės kultūros įtaką.

Publicistas Bačia Korčilava mano, kad scenarijus kitoks. Pasak jo, vyriausybė dirbtinai kuria šią krizę, kad paskui padarytų nuolaidų. Viskas tik tam, kad nukreiptų dėmesį nuo kalinamo buvusio prezidento Michailo Saakašvilio, kurio sveikatos problemos kelia didelį įtakingų Vakarų valstybių susirūpinimą, temos. Tai, anot B. Korčilavos, būtų B. Ivanišvilio stiliaus žaidimas.

Narystė ES – prioritetas

Susirūpinimą dėl vadinamojo užsienio agentų įstatymo yra išreiškusios ir JAV, ir ES. Anot ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio,  projektas nesuderinamas su ES vertybėmis ir standartais.

Sakartvelas niekada nebus prorusiška valstybė. Kartvelai niekada nepakeis savo pasirinkimo – tai civilizacinis pasirinkimas.

 

Prieš šį įstatymą protestuojantys kartvelai ir opozicija baiminasi, kad įstatymo priėmimas reikštų Gruzijos ilgalaikio siekio įstoti į ES pabaigą. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų pritaria Gruzijos europinei perspektyvai, kuri įtvirtinta ir šalies konstitucijoje.

Anot B. Korčilavos, Sakartvelo europinė integracija rūpi ne tik M. Saakašvilio šalininkams, bet ir valdančiajai partijai. „Nežinau nė vieno kartvelo, kuris sakytų, kad reikia kurti valstybę, analogišką Rusijos Federacijai. Net valdančioji partija visada akcentavo Gruzijos stojimą į ES ir NATO“, – radijui NV sakė ekspertas.

Karas Ukrainoje ir stojimas į ES – šios dvi temos iki šiol sieja skirtingų opozicinių partijų ir net valdančiosios „Gruzijos svajonės“ šalininkus. Didžiausias praėjusių metų mitingas Tbilisyje įvyko vasario 26 d., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, ir birželio 20 d., kai Sakartvelui buvo atsisakyta suteikti šalies kandidatės į ES statusą.

Tiesa, per metus situacija abiem klausimais kiek pakito: tiek Gruzijos valdžios reakcija į karą Ukrainoje, tiek šalies perspektyvos tapti ES nare. Tačiau, kaip primena B. Korčilava, Sakartvelas savo kelią  pasirinko prieš 30 metų, per tą laiką su Rusija kariavo keturis karus, prarado šimtus tūkstančių žmonių ir 20 proc. šalies teritorijos.

„Sakartvelas niekada nebus prorusiška valstybė, – sakė B. Korčilava. – Tai, kad šiandien valdžioje tokia partija, lėmė M.Sakašvilio padarytos klaidos. Kartvelai niekada nepakeis savo pasirinkimo – tai civilizacinis pasirinkimas.“

B. Korčilava pabrėžia takoskyrą, kuri kartvelus skyrė nuo sovietinės ideologijos ir Sakartvelas – panašiai kaip Baltijos šalių tautos – niekada nesijautė sovietine respublika.

Tai rodo, jog įtampa tarp šalių naujaisiais metais neketina mažėti.

Kinija teigia, kad savivaldi sala yra jos teritorija, ir tvirtina vieną dieną ją susigrąžinsianti, prireikus – jėga. Rytų Azijos milžinė nuolat protestuoja prieš JAV ir kitų užsienio šalių karo laivų plaukimą Taivano sąsiauriu, kuris yra vienas judriausių vandens kelių pasaulyje.

Taivanui siekiant sustiprinti savo gynybą nuo didėjančios Kinijos grėsmės, Tsai Ing-wen apsilankė bazėje, esančioje centrinėje Dziaji apskrityje.

Toks salos pasirengimas apima laivų statybos ir ginklų pramonės plėtrą, didesnį gynybinės ginkluotės pirkimą iš JAV ir nuo keturių mėnesių iki metų prailgintą karinę tarnybą, įsigaliosiančią nuo 2024-ųjų.

Kadangi susiduriame su autoritarizmo plėtra, galime tik stiprinti šalies kovinius pajėgumus ir tvirtumą, kad užtikrintume savo nacionalinį saugumą ir interesus.

Stebėjusi kariuomenės mechanizuotojo pėstininkų bataliono pasirodymą Taivano lyderė taip pat aplankė oro pajėgų Ketvirtąjį taktinį naikintuvų sparną, kurio pilotai daugiausia atsakingi už Kinijos karinių orlaivių, artėjančių prie Taivano sąsiaurio vidurio linijos, perėmimą.

„Norėčiau pakartoti, kad nuolatinė Liaudies išlaisvinimo armijos veikla (aplink Taivaną) nepadeda nei santykiams abiejose sąsiaurio pusėse, nei taikai ir stabilumui regione“, – sakė Tsai Ing-wen.

„Kadangi susiduriame su autoritarizmo plėtra, galime tik stiprinti šalies kovinius pajėgumus ir tvirtumą, kad užtikrintume savo nacionalinį saugumą ir interesus“, – pridūrė ji.

Tuo metu Kinija apkaltino JAV keliant „visuomenės ažiotažą“ dėl ketvirtadienį per sąsiaurį praplaukusio „Arleigh Burke“ klasės eskadrinio minininko „USS Chung-Hoon“, ir pridūrė, kad jos pajėgos visą laiką stebėjo šį laivą.

„Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teatro vadavietė organizavo karius, kurie stebėjo visą JAV laivo plaukimą ir puikiai žinojo visus jo veiksmus“, – trumpame pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose, sakė vadavietės atstovas Shi Yi (Ši Ji).

JAV teigia, kad sąsiauris yra tarptautiniai vandenys už bet kurios pakrantės valstybės teritorinių vandenų.

„Chung-Hoon“ perplaukimas per Taivano sąsiaurį rodo Jungtinių Valstijų įsipareigojimą kurti laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną. Jungtinių Valstijų kariuomenė skrenda, plaukia ir veikia bet kur, kur leidžia tarptautinė teisė“, – sakoma Japonijoje įsikūrusio 7-ojo laivyno pareiškime.

Pastaraisiais mėnesiais Kinijos mėginimai įbauginti Taivaną pasiekė naujas aukštumas, todėl Vašingtonas susirūpino, kad Pekinas vis labiau artėja prie jėgos panaudojimo.

Rugpjūtį, Kinijai reaguojant į tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitą saloje, Pekinas ėmėsi tokių veiksmų kaip raketų paleidimas į jūrą ir lėktuvų bei laivų siuntimas per Taivano sąsiaurio skiriamąją liniją.

Praėjusį mėnesį, kilus pykčiui dėl su Taivanu susijusio JAV metinio gynybos išlaidų plano, Pekinas per ištisą parą trukusią jėgos demonstraciją pasiuntė link Taivano 71 lėktuvą ir septynis laivus.

Apklausos duomenimis, 79 proc. respondentų šių metų spalio mėnesį nurodė juntantys padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą. Šis rodiklis kovą siekė 89 procentus.

Jaučiantys gerokai išaugusį nerimą, įtampą, stresą, spalio mėnesį nurodė 29 proc. respondentų, kovą šis rodiklis buvo aukštesnis – 33 procentai. Taip pat nuo 54 proc. kovą iki 50 proc. spalį sumažėjo apklaustųjų, sakančių, kad jaučia šiek tiek daugiau neigiamų emocijų.

Socialinių mokslų daktaras, šeimos psichologas Gediminas Navaitis pažymi, kad papildomi streso faktoriai pastaraisiais metais buvo pandemija, karas, infliacija.

„Akivaizdžiai turime prisidedančius streso balus prie bendro lygio – karantinas, karas, kainų kilimas, infliacija, tegu kiekvienam tai prideda nedaug, bet balai sumuojasi“, – per nuotolinį tyrimo pristatymą sakė G. Navaitis.

Pasak psichologo, jei artimo žmogaus laidotuvės prideda šimtą streso balų, pasirengimas Kalėdoms – dešimt, tačiau jie kaupiasi ir paprastai skaičiuojami metams.

„Vaizdžiai pasakius, jei kas nors šiais metais tapo našliu, našle, tai surinko šimtą streso balų, bet apytikriai dešimt streso balų duos Kalėdos, nes irgi reikės prisitaikyti, dovanas supirkti, stalą paruošti, eglutę pastatyti, papuošti. Grubiai pasakius, ar vienos laidotuvės per metus, ar kas mėnesį Kalėdos, turėsi tiek pat streso balų per metus“, – kalbėjo G. Navaitis.

Kaip rodo tyrimo duomenys, ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą dažniau nurodė moterys. 170 iš 538 (31,6 proc.) apklaustų moterų tvirtino juntančios ženklų padidėjimą, tokių vyrų buvo – 126 iš 471 (26,8 procento).

Pasak apklausos, didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas – 91,6 procento. 18–25 metų respondentai nurodė juntantys gerokai padidėjusią (40,7 proc.) ir šiek tiek (50,9 proc.) išaugusią įtampą.

Atitinkamai pagal veiklas labiausiai emociškai išgyvena moksleiviai ir studentai bei namų šeimininkės.

43 proc. studentų ir moksleivių nurodė gerokai sustiprėjusį nerimą, tokių namų šeimininkių buvo 42,9 procento.

Mažiau ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą nurodė pensininkai – 16 proc. jų sakė patiriantys gerokai daugiau neigiamų emocijų.

Šis tyrimas atliktas šių metų spalio ir kovo mėnesiais. Jo metu apklausti 1009 18–75 metų Lietuvos gyventojai.

Stresą sukeliančių veiksnių – gausu, neslepia „Eurovaistinės“ farmacininkė M. Kazakevičienė. Dažnai tai gali būti įtampa darbe ar kaip tik nedarbas, santykių problemos, finansiniai sunkumai arba paprasčiausiai kasdienės rutinos pasikeitimas.

„Pirmiausia stresas pasireiškia sutrikusiu miegu, sustiprėjusiu irzlumu ar nuovargiu, prarastu susidomėjimu savo pomėgiais, taip pat gali kardinaliai pasikeisti apetitas – gal pradėjote valgyti kur kas daugiau ar kaip tik mažiau. Ignoruojant šiuos kūno siunčiamus signalus stresas gali turėti įtakos širdies ir virškinamojo trakto ligoms, astmai, cukriniam diabetui, galvos skausmams, nerimo sutrikimams, depresijai, taip pat gali iššaukti panikos priepuolius“, – pasakoja M. Kazakevičienė bei atskleidžia, kaip išlaikyti balansą tarp streso ir kasdienių darbų.

Miegas gydo

Miegas labai svarbus kasdienei savijautai, smegenų darbui, kūrybiškumui ir atminčiai, pasakoja vaistininkė. Anot jos, suaugusiems patariama išmiegoti bent 7-8 valandas, o vaikams – 10-11 valandų.

„Pasirūpinkite reguliaria miego dienotvarke, kurios geriausiai padės laikytis jums malonios vakaro veiklos. Pavyzdžiui, pradėkite miegui ruoštis bent tris valandas prieš – prigesinkite šviesas namuose, televizorių pakeiskite ramesne muzika, išbandykite atpalaiduojančius kvėpavimo pratimus, aromaterapiją, skirkite bent 10 minučių lengvai mankštai – raumenų pratempimui arba jogai, taip pat iki užmiegant paskaitykite jums patinkančią knygą“, – pataria M. Kazakevičienė.

Judėjimas – laimės šaltinis

Reguliari mankšta padeda „išvalyti“ protą ir ramiau reaguoti į problemas. Vaistininkė pasakoja, kad aktyvi veikla skatina išsiskirti endorfiną, kuris slopina stresą ir palaiko gerą nuotaiką.

„Stenkitės kasdien bent pusvalandį skirti fizinei veiklai, kuri teikia jums malonumo. Tai gali būti lengva rytinė mankšta, vakarinė joga, ilgesnis pavaikščiojimas gamtoje arba jėgos pratimų atlikimas sporto salėje. Jei nežinote, koks sportas jums patinka labiausiai, išbandykite skirtingas veiklas. Labai svarbu atrasti savo mėgstamiausią – tai padės fizinį aktyvumą sieti ne su prievole, bet malonia veikla“, – šypsosi M. Kazakevičienė.

Kvėpuokite

Vaistininkė pasakoja, kad įveikti stresą padeda tokie atsipalaidavimo metodai kaip joga, gilus kvėpavimas, masažas ir meditacija. Pajutus kylančią įtampą, ji siūlo išbandyti kvėpavimo pratimą:

„Patogiai atsisėkite arba atsigulkite – nugarą laikykite tiesią bei nekryžiuokite rankų ir kojų. Pasistenkite kvėpuoti pilvu – stebėkite kvėpavimą. Tada skaičiuodami iki penkių įkvėpkite per nosį. Sulaikykite įkvėpimą iki kol vėl suskaičiuosite iki penkių. Tuomet lėtai iškvėpkite orą pro burną arba nosį dar kartą skaičiuojant iki penkių. Vėliau įkvėpkite du kartus normaliu rimtu ir vėl pakartokite visą pratimą. Skirkite tam 5 minutes“, – pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Vitaminai – visa ko pagrindas

Vitaminai yra vieni pagrindinių mūsų sveikatos ir energijos šaltinių. Jais pasirūpinti galima ir subalansavus mitybą, tačiau net ir tada retu atveju suvalgome pakankamai vaisių ar daržovių. Todėl vaistininkė pasakoja, kokie vitaminai geriausiai pasirūpins nervine sistema. 

Vitaminas C. Jis reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį bei turi įtakos psichinei savijautai. Jo trūkumas pasireiškia mieguistumu ir apatijos jausmu.

Žuvų taukai. Jie naudingi nervų sistemai stiprinti, palaiko imuninę sistemą. Jų trūkumas pasireiškia nusilpusiu imunitetu, suprastėjusia nuotaika.

Vitaminas D. Stiprina imuninę, smegenų ir nervinę sistemas. Apie vitamino trūkumą išduoda nuovargis, irzlumas, sutrikęs miegas, pasyvumas.

B grupės vitaminai. Padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, mažina nuovargį. Vitaminų trūkumas pasireiškia padidėjusiu jautrumu, dirglumu, nervų sistemos sutrikimu.

Magnis. Nors magnis dažniausiai prisimenamas užklupus mėšlungiui, jis gali pagelbėti ir stiprinant nervinę sistemą, pavyzdžiui – kovojant su nerimu.

Žolelės. Kartu su vitaminais galima vartoti ir tokias žoleles kaip valerijonas, melisa, apyniai.

„Labai norėčiau, kad birželio mėnesį, kaip ir buvo planuota, jie ir būtų pasirašyti. Gali būti, kad šiek tiek tas procesas užsitęs, galbūt rugsėjo mėnesį bus pasirašyti“, – LRT pirmadienį teigė parlamento vadovė.

Ji vylėsi, kad bendras sprendimas bus rastas, nes iš esmės dėl pagrindinių nuostatų sutarta.

Vis dėlto V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad šių klausimų „nebūtina sieti su pavasario sesija“, nes susitarimai nebūtų pasirašomi po balsavimo Seime.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.

Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.

Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai. Tai jie ketina daryti ir antradienį.

Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

Siekiant išspręsti konfliktą, Seimo pirmininkė paprašė opozicinių frakcijų iki šio antradienio deleguoti savo atstovus į vadinamąją dialogo grupę. Ji ieškos sutarimo, kad opozicija grįžtų dirbti į plenarinius, komitetų, komisijos posėdžius.

V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad dialogo grupė į pirmąjį posėdį susirinks jau prieš vakarinį plenarinį Seimo posėdį.

Pavalgyti, išsimiegoti, pailsėti

„Egzaminų sesijos metu svarbu nepamiršti įprastos dienotvarkės: laiku pavalgyti, išsimiegoti, pailsėti“, – teigia Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja psichologė N.Martišienė.

„Tai padeda ne tik palaikyti geresnę fizinę ir emocinę būseną, bet ir suteikia stabilumo, kuris nerimastingu laikotarpiu yra labai svarbus“, – pastebi ji.

Pasak psichologės, įtakos, kaip jaunas žmogus išgyvens egzaminų laikotarpį, turi ir tėvai, nes yra arčiausiai abituriento, gali stebėti jo elgesį.

„Kad vaikas nerimauja dėl egzaminų ir jų rezultatų, galime pastebėti iš jo nuotaikos – padidėjusio nerimastingumo, irzlumo, pykčio, verksmingumo, pasikeitusios miego kokybės, išsakomų fizinių simptomų galvos, pilvo skausmų, pykinimo, vėmimo, ypač jei tam nėra medicininių priežasčių“, – sako N.Martišienė.

Jeigu sakysime sau: per šią savaitę turiu pasikartoti matematiką, tai gali atrodyti labai sunkus ir didelis uždavinys. Tačiau jei galvosime, kad pirmadienį kartojuosi funkcijas, o antradienį – vektorius, tai suteiks įveikiamumo pojūtį.

Neatsisakyti mėgstamų veiklų

Jos teigimu, stresą mažina tinkamas planavimas, nuoseklus pasiruošimo egzaminams laiko išdėstymas.

Tai suteikia tikėjimo savo jėgomis, ramybės, užtikrintumo pojūtį ir leidžia lengviau įveikti užduotis.

„Juk jeigu sakysime sau: per šią savaitę turiu pasikartoti matematiką, tai gali atrodyti labai sunkus ir didelis uždavinys. Tačiau jei galvosime, kad pirmadienį kartojuosi funkcijas, o antradienį – vektorius, tai suteiks turimos sistemos, užduočių konkretumo ir įveikiamumo pojūtį“, – pasakoja psichologė.

Ji taip pat pataria abiturientams prieš egzaminus ir jau vykstant jų sesijai neatsisakyti mėgstamų veiklų, o atvirkščiai – pavyzdžiui, aktyvi fizinė veikla itin padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą egzaminų sesijos metu.

Svarbi tėvų parama

Šiuo laikotarpiu ypač svarbi tėvų ar kitų artimų suaugusiųjų parama.

„Emocijų priėmimas, palaikymas, padrąsinimas, išbuvimas kartu po lūkesčių neatitikusio gauto įvertinimo ir perduota žinia vaikui, kad jis visuomet yra ir bus priimtas be jokių sąlygų“, – tvirtino Tarnybos atstovė.

Anot jos, kartais tėvai perlenkia lazdą atleisdami vaiką nuo kasdienių įsipareigojimų, nešdami maistą prie rašomojo stalo, – taip pervertinama egzaminų svarba.

„Vaikas tarsi gauna žinutę, kad egzaminai ir rezultatai yra ypatingai svarbūs ne tik jam, bet ir tėvams, seneliams. Tai gali padidinti vaiko hipermotyvaciją išlaikyti egzaminus būtinai aukščiausiais balais, įsipareigojimą nenuvilti artimųjų, pateisinti jų lūkesčius“, – sako N.Martišienė.

Jos teigimu, tai gali sukelti dar didesnį stresą.

Tėvams, pasak psichologės, svarbu nedidinti įtampos, nerimo, baimės, kartu padrąsinti, palaikyti, priimti, taip pat padėti išlaikyti įprastą dienotvarkę ir per daug nesureikšminti egzaminų laikotarpio. „Svarbu būti ramybės ir priėmimo kupinu uostu nesėkmės atveju. Ir, be abejo,  kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis. Klausyti ir girdėti. Tai suartina“, – pataria pašnekovė.

„Su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais kalbėjome apie dabartinę situaciją, apie tai, kokių žingsnių galima imtis karo Ukrainoje akivaizdoje, kad, viena vertus, atkreiptume dėmesį į tas įtampas, kurios neišvengiamai kyla mūsų visuomenėje“, – žurnalistams po susitikimo su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad susitikimo metu buvo kalbama apie poreikį skirti didesnį dėmesį Lietuvos rusų mokykloms.

„Buvo keli pagrindiniai dalykai pažymėti: tai, žinoma, dėmesys mokykloms, poreikis tam tikrų visuomeninių iniciatyvų, matyt, koordinuojant tiek bendruomenes, tiek žymių, daug pasiekusių žmonių, apie ką prieš tai kalbėjo svečiai, ėjimą per mokyklas, skleidimą žinios, atsakymų į klausimus, galbūt baimių išsklaidymą“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Manau, kad labai svarbu yra užkardyti nepakantumo pavyzdžius. Ir svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad rusakalbiai mūsų piliečiai nesijaustų kaltinami dėl kraugeriškų V. Putino veiksmų“, – pažymėjo politikė.

Ir svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad rusakalbiai mūsų piliečiai nesijaustų kaltinami dėl kraugeriškų V. Putino veiksmų.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, susitikimo metu taip pat buvo nemažai kalbėta apie poreikį plėsti žiniasklaidos kanalus, informaciją rusų kalba.

„Buvo kalbėta gana daug apie poreikį informacijos rusų kalba, kuri tikrai dabar yra labai svarbi, kaip niekada. Tai tam, žinoma, yra skiriamas dėmesys ir taip, stiprinimas informavimo rusų kalba yra svarbus“, – sakė ji.

Parlamento vadovės teigimu, karo Ukrainoje kontekste yra kaip niekada svarbu išlikti vieningais, kad nesvarbu, kokia kalba kalbantys bendrapiliečiaijaustųsi komfortiškai Lietuvoje.

„Seimas negali priimti įstatymo, kuris išspręstų situaciją. Seimas gali skirti dėmesio. Dėmesio ir per pareiškimus, ir per kalbėjimą, ir per palaikymą iniciatyvų. Čia yra svarbus ir politikų įsitraukimas, ir bendruomenės lyderių, ir, žinoma, atvykstančių žmonių, kurie yra pabėgėliai, kurie čia apsigyvena, kurie pamato, kad Lietuvoje yra gera gyventi, kurie čia atranda antruosius namus, tai yra mūsų visų bendras tikslas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos rusų bendruomenės atstovas: mes esame Lietuvos dalis

Lietuvos rusų bendruomenės atstovas, „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen teigė, kad, Maskvai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvos ugdymo įstaigose pastebimos patyčios prieš rusakalbius mokinius. Todėl, jo teigimu, vertėtų apsvarstyti apie galimybę organizuoti patriotizmo pamokas.

„Labai daug bendrauju su mokiniais ir pasakyti dabar, ar yra negatyvas prieš Lietuvos rusus, tai mano gyvenime nėra, bet aš kalbu su mokytojais, su mokiniais ir mokyklose tas negatyvas prieš rusakalbius yra. Prieš tuos, kurie kalba rusiškai arba turi rusiškus vardus, pavardes“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen teigė V. Voroncovas, kartu paaiškindamas, kad negatyvas dažniausiai pasireiškia patyčiomis.

Jo teigimu, dėl šios priežasties mokyklose yra būtini pokyčiai, vienas tokių – į ugdymo programą patriotizmo pamokų įtraukimas.

„Mano pasiūlymas, kad Lietuvos kariuomenė ir Šaulių sąjunga turi skirti dvi dienas per metus kiekvienai mokyklai, kiekvienai klasei ir turi būti patriotizmo pamokos. Labai veikia jaunimui, kai pas tave ateina kariai su karine apranga ir tie žodžiai, kur jis sako, kad rusas, kuris tarnauja Lietuvos kariuomenėje, galės sunaikinti visą tą negatyvą apie NATO, kurį jis gauna šeimoje“, – kalbėjo jis.

Susitikime dalyvavęs „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas Denisas Kišinevskis, atstovaujantis Klaipėdos įvarialypei rusakalbių bendruomenei, teigė, kad apie problemas, su kuriomis susiduria tautinės mažumos, būtina kalbėti daugiau. Jo teigimu, Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai nėra Rusijos dalis, todėl jie turėtų būti vertinami kaip lietuviai.

„Mes turime kalbėti apie tautinių mažumų problematiką daugiau ir dažniau. Tai nėra nacionalinio saugumo klausimas. Tautinių mažumų situacija, tautinių mažumų problematika turėtų būti aptarta viešai žymiai daugiau nei dabar", - teigė jis.

„Mes esame Lietuvos piliečiai, esame Lietuvos dalis, nesame grėsmė valstybei, nesame Putino nuosavybė, nesame Rusijos Federacijos dalis. Mes esame Lietuva, nėra jokių jie ir mes. Mes esame vieninga tauta", – pridūrė D. Kišinevskis.

ELTA primena, kad pirmadienį V. Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama, kad rusų bendruomenė dėl Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą patiria tautiniu pagrindu vykdomą spaudimą.

Dalijasi su vaikais žiniomis

„Su vyru esame vedami vieno bendro ketinimo – šeimoje visi turi jaustis saugūs. Vadinasi, turime vieni kitais pasitikėti. Mūsų šeimos tvirtybė slypi tarpusavio atvirume ir tikėjime, kad kartu galime įveikti visus iškylančius sunkumus“, – aiškina pašnekovė.

Varanavičių ketvertukas – Auksė, jos vyras Darius, vaikai Aistė ir Dainius. Darius atsakingas už šeimos saugumą, vaikų meistriškumo ugdymą ir ribų vaikams nustatymą. Auksė – už tradicijų, vertybių ir ritualų puoselėjimą.

Pandemija Varanavičių šeimą paskatino išsikraustyti į sodybą Prienų rajone. „Dabar vaikai daugiau važinėja dviračiais, paspirtukais, vaikšto, žaidžia prie tvenkinio. Važiuojant per Prienų miestą, mūsų regėjimo lauko nedirgina jokios reklamos“, – gyvenimo sodyboje pranašumais dalijasi Auksė.

Jos dukrai Aistei šiuo metu labai patinka šokti. Šokis mergaitei tarsi meditacija, pokalbis su savimi. Sūnus Dainius yra ypač gabus matematikai. Jis mėgsta su tėčiu diskutuoti apie blockchain technologijas ir pan.

„Mūsų šeimoje galioja nerašyta taisyklė, kad mes, tėvai, dalijamės tuo, kuo gyvename patys. Kiekvieną kartą matydama vaikų pokalbius su tėvu, jaučiuosi dėkinga gyvenimui, kad turiu tokį protingą, intelektualų vyrą“, – džiaugiasi pašnekovė.

Pritaiko savo veiklas šeimoje

Nuo 2014-ųjų Auksė veda dėmesingas mankštas, sąmoningo kvėpavimo sesijas ir sako, kad įgytas žinias nesunkiai pritaiko ir šeimoje. „Jei iš mokyklos paskambindavo, kad mano vaikui skauda galvą ar pilvą, prašydavau mokytojos leisti man pasikalbėti su juo. Primindavau, kokios yra pirmosios pagalbos priemonės: susirasti ramią vietelę ir pakvėpuoti, kaip esu mokiusi“, – pasakoja A.Varanavičienė.

Dėmesingi prisilietimai, apsikabinimai, kai ištuštėja meilės buteliukas, pėdų masažo suderinimas su pirštukų istorija ir daugelis kitų malonių ritualų – Varanavičių šeimos kasdienybė.

Kalbėdama apie savo veiklas Auksė bando jas sutalpinti į vieną žodį – dėmesingumas. Jai rūpi dėmesingumas jausmams, poreikiams, mintims, kūnui ir žmogaus ryšiui su aplinka.

Sunkiu metu Varanavičių ketvertukui labai padeda suformuluotos amžinos, laiko patikrintos vertybės. Viena jų – žmogus yra žmogumi kitų žmonių dėka. „Ji apima pagarbą tėvams, mokytojams, draugams, kaimynams ir visai mus supančiai aplinkai“, – aiškina pašnekovė.

Paslaptis: šeima Varanavičių ketvertui – pati saugiausia vieta. Jų stiprybė – bendrystė ir atvirumas.

Moko savo pavyzdžiu

Apie pagarbą tėvams kalbama tiek krikščionybės, tiek budizmo, tiek ir vedų mokymuose. Jei norime būti laimingi, pirmiausia turime gerbti savo tėvus už mums suteiktą gyvybę. Kitu atveju mes tiesiog neigsime savo egzistavimą.

„Mūsų šeimoje pagarba tėvams – svarbiausia. Vaikai mato, kokius glaudžius ryšius mes palaikome su savo tėvais, giminėmis. Tikime, kad vėliau ir jie puoselės tą pagarbų ryšį“, – sako Auksė.

Jos nuomone, jeigu norime vaikus ko nors išmokyti, reikia rodyti pavyzdį. Prievarta neveiksminga. Tėvai turi gyventi taip, kad vaikai norėtų sekti paskui juos. Auksė nepuoselėja iliuzijų, kad vaikai, eidami savo pasirinktais keliais, neklys, bet tikisi, kad įdiegtos tėvų vertybės padės jiems greičiau surasti kelią atgal. Todėl moteris jų klaidas nusiteikusi priimti su meile, malda ir laimės linkėjimu.

„Kiekvienas turime pereiti savus išbandymus, pajusti savus nudegimus. Gerai pamenu, kai su šeima buvome nuvykę į „Master of Calm“ festivalį. Gulėjome ant žolės netoli laužavietės, o tuo metu dar mažas sūnus bėgiojo labai arti laužo. Man, kaip rūpestingai mamai, labai knietėjo jį perspėti, kad jei nepasisaugos – nudegs. Vyras liepė nebijoti. Sakė, kad turime leisti jam pajausti karštį, nes jokie žodiniai perspėjimai neįtikins.“

Auksė ir Darius leidžia vaikams klysti, bet visuomet budi šalia, kad nudegimas nebūtų per skaudus.

Vakare kiekvienas po kelias minutes kalbamės su abiem vaikais atskirai. Ką tai duoda? Tarkim, sūnus tėčiui nepasakė, kas slegia jo širdelę, bet galbūt atvėrė skaudulius man.

Nusprendė padėti pati sau

Varanavičių šeimos tikslas – gyventi taip, kad nė vienas šeimos narys neišduotų savęs, kad visi vadovautųsi tomis vertybėmis, kuriomis tiki ir kurias deklaruoja. Kadangi teorija be praktikos nieko verta – kiekvienam tenka įdėti ir nemažai valios pastangų.

Lygiai tiek pat valios, kantrybės ir noro pažinti save kadaise prireikė pačiai Auksei, kai ji pradėjo ilgą ėjimo į save, sveikimo kelią.

„Gimus dukrelei, į paviršių išlindo mano pasislėpusi liga – skydliaukės hipofunkcija, kurią gydytojai iš pradžių diagnozavo kaip pogimdyminę depresiją. Kadangi maitinau vaiką, pagrindine gydymosi priemone tapo sportas ir mityba. Gilinausi, praktikavau meditacijas. Ši patirtis suteikė išminties vėlesniam mano darbui su žmonėmis. Supratau, kad visi turime teisę būti išjausti, išklausyti. Kad turime teisę ir blogai jaustis, nesmerkdami savęs už tai“, – kalba Auksė, nuo tų laikų praktikuojanti aktyvų klausimąsi.

Vėliau, pagimdžiusi sūnų, perfekcionistė ir vėl susidūrė su didžiuliais iššūkiais. Tuokart jai atrodė, kad nesugebėjimas būti tobulai visose srityse yra tolygus susinaikinimui. Jei negali būti tobula – negyvenk, – tarsi kuždėjo protas jai, ir psichoterapeutai be jokių skrupulų skyrė moteriai pirmąją antidepresantų dozę.

„Negalėjau pakęsti minties, kad nuo šiol turėsiu būti priklausoma nuo vaistų, – prisipažįsta ji. – Todėl gilinausi, ieškojau žinių, kaip galėčiau sau kitaip padėti, kol visai netikėtai atradau sąmoningo kvėpavimo užsiėmimus, suteikusius mano sveikatai begalę naudingų potyrių.“

Didžiausiai vertybė – santykiai

Auksės ir Dariaus šeimoje svarbiausi – tarpusavio santykiai. Vaikas gali prasčiau mokytis, bet drąsus ir atviras bendravimas turi būti visa ko pagrindas.

„Tik tokiu atveju vaikai kreipsis į tėvus pagalbos, sugrįš, kai pateks į bėdą. Todėl darome viską, kad ir vėliau jie norėtų su mumis bendrauti, klausti patarimo, švęsti drauge šventes“, – atvirauja A.Varanavičienė ir pasakoja, kad neseniai per LRT žiūrėjusi dokumentinį filmą apie poetą Justiną Marcinkevičių, kuris taip pat kadaise gyveno Prienų rajone.

Tarp visų archyvinių kadrų moters emocijas labiausiai užkabino vienas epizodas, kur poetą sodyboje pasitinka visa plati giminė. „Kiek čia jūsų daug susirinko!“ – džiaugiasi jis. „Ir aš šito noriu. Kad ir mūsų namo kieme kada nors susirinktų visa giminė – vaikai, anūkai. Kad ta meile, nuoširdumu galėtume dalytis tarpusavyje“, – viltingai kalba Auksė.

Kai gyveno Kaune, Auksė su kaimynų šeima telkė rajono bendruomenę. Norėjo skatinti kaimynų bendradarbiavimą, draugiškus santykius. Lietuvos sporto universitete baigusi kineziterapijos studijas, ji padėdavo organizuoti įvairius su sportu ir sveika gyvensena susijusius projektus, leidusius kaimynams suartėti, dalytis ne tik problemomis, bet ir džiaugsmais. „Pasibaigus projektams, žmonės ir toliau savarankiškai tęsdavo veiklas“, – džiaugiasi sparčiai sudygusiomis gerumo sėklomis entuziastė.

Aktorystė: gyvenime, kaip teatre, mes turime daugybę vaidmenų. Vienas jų – laiko, praleisto su savimi, valdovė. Ar tinkamai jį išnaudoju?

Vakaro arbatos pokalbiai

„Jau ilgą laiką mūsų šeimoje egzistuoja vadinamieji vakaro arbatos pokalbiai“, – išduoda paslaptį Auksė. Išdaliję vakarinius bučinukus savo vaikams, juodu su vyru išsiverda arbatos, užsikuria židinį ir kokią valandą svetainėje kalbasi. Tai leidžia padaryti išvadas ir prieiti prie bendrų sprendimų.

Vienas naujausių Varanavičių šeimos sprendimų ir buvo noras kraustytis į Prienų rajoną. „Kai prasidėjo pandemija, o su ja ir nuotolinis mokymas, pajutome, kad kažkas negerai. Sūnus išeidavo po pamokų į lauką ir neradęs nė vieno draugo skųsdavosi, kad visi turbūt sėdi prie kompiuterių. To paties norėdavosi ir jam. Tuomet su vyru ėmėme svarstyti, ką daryti, kad kitų vaikų elgesys neturėtų įtakos mūsiškio mąstymui.“

Tėvai kreipėsi į psichologus patarimo, kurie sakė: jei nori kažką keisti – susikurk tokią aplinką, kad ji tau padėtų. Taigi Varanavičiai išsikėlė į sodybą Prienų rajone, kur visi mažiau laiko skiria informacinėms technologijoms.

Ar vaikai protestavo, kai reikėjo palikti senus draugus, keisti mokyklą? Pasak Auksės, pokytis neįvyko per vieną naktį. Tėvai turėjo užtektinai laiko pokalbiams. Visi drauge važiuodavo apžiūrėti sklypų, kartu svajojo. „Mes mokome vaikus neprisirišti prie daiktų. Jei jų nenaudojame – atiduodame, parduodame kitiems. Kad nebūtų sąstingio – vyktų judėjimas, cikliškumas“, – aiškina ji.

Sąmoningo kvėpavimo instruktorė leido savo vaikus į darželį „Vaikystės sodas“, kur buvo stipriai ugdomas emocinis intelektas – kalbėjimas apie savo jausmus. Kadangi abu su vyru labai rimtai žiūrėjo į tėvystę, darželyje gautas žinias tolygiai perkėlė ir į šeimą. Stengėsi, kad nebūtų priešpriešos. Todėl nei tėvai, nei jų vaikai dabar nebijo drąsiai kalbėti apie savo emocijas.

Dar daugiau – Varanavičių atžalos žino, kad fizinis skausmas gali pakenkti ir jų kūnui. Jei sūnui ar dukrai kažką skauda, visi drauge kalbasi ir bando rasti priežastį, t.y., koks incidentas, pokalbis, situacija per pamoką, kontrolinį galėjo sukelti vienokį ar kitokį negalavimą. „Noriu, kad mano vaikai aiškiai suvoktų, kaip veikia pasaulis, visata“, – aiškina atsakinga mama.

Būtina ugdyti asmenybę

Pagrindinis šeimos ritualas – apsikabinimai, bučinukai su tėčiu, mama. Ryte ir vakare. Būtinai su meile. „Vakare kiekvienas po kelias minutes kalbamės su abiem vaikais atskirai. Ką tai duoda? Tarkim, sūnus tėčiui nepasakė, kas slegia jo širdelę, bet galbūt atvėrė skaudulius man“, – išmintingai dėsto mama. Tai ji vadina atsakinga tėvyste, pačiu rimčiausiu projektu. Juk tas projektas tęsiasi net 20 metų.

Kurti individualią asmenybę, savo tautos ateities dalį – be galo svarbu. Lygiai taip, kaip ir turėti savo mėgstamą darbą ar laiko sau. Ilgainiui Auksė parengė net specialų seminarą tema: „Kaip suprasti, kurie tikslai turi prasmę?"

„Užsiėmimuose kalbu apie visų gyvenimo vaidmenų harmoniją ir darną. Apie susitarimą šeimoje, kad kurį laiką tu skirsi didesnį dėmesį vienai, o ne kitai sričiai. Patikėkite, tai didelis menas!“ – užtikrina dėmesingumo specialistė.

Gamtos terapija

Mėgstamiausia viso ketvertuko veikla – pasivaikščiojimai. Auksė juokiasi, kad jų šeimai yra gerai turėti pastovų maršrutą: jis suteikia aiškumo, ramybės.

„Kai gyvenome Kleboniškyje, turėjome didįjį ir mažąjį pasivaikščiojimų ratus. Kadangi sūnui būdavo labai sunku išeiti, jis norėdavo žinoti, kurį ratą eisime. Kai vaikui yra aišku – jis jaučiasi saugus, jam smagu. Juk kiekvienam smagu, kai gali rinktis, – aiškina idėjos autorė ir sako, kad vaikui be galo svarbu, kai su juo tariamasi. – Tuomet jis jaučiasi visaverte asmenybe.“

Šiuo metu Auksė tyrinėja gamtą aplink savo namus, nes nori rengti gamtos terapijos užsiėmimus. Moteris pasakoja, kad, baigusi kvėpavimo specialistės mokymus, drauge su savo dvasine vadove išvyko į Indiją. Ten ji suprato, kad nebūtina blaškytis po pasaulį ieškant stebuklų.

„Viską, ko žmogui reikia, galima rasti ir Lietuvoje – ir dvasinių mokytojų, ir šventų vietų. Svarbiausia – Lietuvoje yra mano šeima! – sako Auksė, šiuo metu gyvenanti gamtos apsuptyje. – Juk miške galima kalbėtis su medžiais, tai, manau, ir darė mūsų senoliai – tik labai intuityviai, paprastai. Pradėjau tai praktikuoti Kleboniškyje. Parodydavau žmonėms būdų, kaip kalbėtis su mišku, kad jis atsakytų.“

Kalbėti turime atsakingai

Beatą Nicholson Auksė vadina savo įkvėpėja ne tik virtuvėje. Sutampa abiejų moterų požiūriai apie šeimą, pusiausvyrą gyvenime. „Juk maistą mes irgi gaminame jausmiškai, – tikina ji. – Jei blogos nuotaikos eisi į virtuvę – bus sūru, kartu arba prėska. Jei su meile – gardu.“

Auksė atskleidžia pačios išbandytą ryžių eksperimentą, kuriam reikia trijų stiklinių be druskos išvirtų ryžių. Ant vienos stiklinės turėtų būti užrašas „Aš tave myliu“, ant antros – „Aš tave ignoruoju“, o ant trečios – „Aš tavęs nekenčiu“. Kasdien turite kreiptis į kiekvieną stiklinę su atitinkama emocija ir sakyti, kurią mylite, kurią ignoruojate, o kurios nekenčiate.

„Kaip manote, kurioje stiklinėje ryžiai supelis pirmiausia? – klausia Auksė ir išduoda atsakymą: – Antroje, nes ignoravimas tolygus sunaikinimui. Aš tikiu ta energija, nes domiuosi kvantine fizika. Todėl vieną iš savo seminarų esu paskyrusi ir sąmoningai kalbai.“

Kalbėti, kaip ir mąstyti, pasak Auksės, mes turime labai atsakingai, nes patys to nenorėdami galime sužeisti kitus. Paveikti net fiziniu lygmeniu.

Grįždama prie maisto temos A.Varanavičienė sako, kad mėgsta šeimai gaminti kuo įvairesnius patiekalus. Jei vaikai spyriojasi, mama prašo, kad bent jau paragautų – sužinotų naujo patiekalo skonį. Ar suveikia?

„Žinoma. Kai patys tėvai turi tam tikrų vertybių, tam tikrą šeimos gyvavimo modelį, negali nesuveikti. Tai kur kas veiksmingiau, nei kartą gyvenime išklausyti pozityvios tėvystės kursus ir grįžus namo vaikams aiškinti, kaip tinkamai viską daryti“, – juokiasi Auksė ir siūlo tėvams patiems rodyti pavyzdį.

Prasiblaškyti nuo įtampos

Kai pasaulį sukaustė pandemija ir Auksė nebegalėjo su dukra išvykti į planuotą kelionę Paryžiun, tuomet abi sumanė pažaisti prancūzišką virtuvę – per valgius pajusti kelionės žavesį. Taip ant stalo atsirado prancūziškos duonos, užkandėlių ir netgi knyga apie Prancūziją.

„Lygiai taip ir šiandien, kai su nerimu stebime įvykius Ukrainoje, pasidarykite mažą pramogą sau – nukeliaukite į bet kurį Žemės kampelį per maistą. Pasidomėkite, ką mėgsta tos šalies žmonės. Prasiblaškysite nuo įtampos ir drauge su šeima patirsite smagų nuotykį“, – pataria A.Varanavičienė.

Sumani mama apgailestauja, kad ne visi mokytojai sugeba įkvėpti savo mokiniams ramybės. Yra ir tokių, kurie nesuprasdami įjautrina vaiką, pasakoja: jei bus susprogdinta atominė elektrinė, visiems teks nešioti dujokaukes. „Nežinia, kaip tokie žodžiai veikia jautresnės psichikos vaikų vaizduotę. Laimė, mūsiškiai savo baimių ir blogų minčių savyje nelaiko. Jei kas kelia nerimą – išsyk dalijasi.“

„Situacija yra pakankamai sudėtinga, nes neretai mes turime susikertančias ne tik ekonomines baimes, bet atsiranda ir tarptautinės įtampos, kurios irgi niekada niekur neišnyksta, ir šalia dabar matomų naujienų yra ir pandemijos fonas. Ta psichologinė įtampa visuomenėje jau gerokai daugiau negu porą metų. Tas įsiaudrinimas jaučiamas. Galime matyti, kad mes esame šiek tiek pavargę, mūsų įtampa didelė, mums užtenka nedidelės kibirkšties, kad mes, kaip visuomenė, įsipliekstume. Iš kitos pusės, tos nuolat besitęsiančios situacijos, nerimas po truputėlį pripratina, mes susigyvename su tuo nerimu. Bet niekur nedingstantis nerimas atsiliepia anksčiau ar vėliau“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Pašnekovė atskleidė, kas dabartiniu metu gyventojams labiausiai kelia nerimą.

„Pirmas dalykas yra ekonominė situacija, nes mums, kaip lietuviams, dažniausiai tai skauda. Jeigu mes pasižiūrėtume į tyrimus, tai jie metai iš metų rodo, kad svarbiausia problema lietuviams yra susijusi su ekonomika, socialine atskirtimi, skurdu. Mums tai yra nuolatinis nerimo objektas, šioje vietoje mes esame pakankamai apsipratę. Aišku, neįprastas šilumos kainų augimas automatiškai pabrangina kitas prekes bei paslaugas ir sukelia ypač daug nerimo. O čia dar ir situacija su Kinija paaštrina visą vaizdą. Iš tiesų, su ekonomika susijęs nerimas yra pakankamai ryškus“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Tačiau šalia to atsirandančios tarptautinių santykių įtampos aktyvuoja dar ir kitus mechanizmus. Dauguma mūsų visuomenės gana atsargiai žiūri į kaimynines šalis ir jų užsienio politiką, mes esame linkę į tai reaguoti. Galima dar vesti paralelę su 2014 metų situacija. Kada Rusija ėmėsi veiksmų Kryme, Lietuvoje labai stipriai augo įvairios iniciatyvos“, – pridūrė ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

I. Petronytė-Urbonavičienė aiškino, kad gyventojų nerimas gali pasireikšti ir protestais.

Mes esame šiek tiek pavargę, mūsų įtampa didelė, mums užtenka nedidelės kibirkšties, kad mes, kaip visuomenė, įsipliekstume.

„Tas nuovargis labiausiai siejasi su masiniais protestas. Bendrame įtampos, nerimo, nuovargio fone labai lengva įskelti kibirkštį. Kartais dėl to kyla pakankamai radikalios išraiškos formos – mes turėjome protestą vasaros pabaigoje, pasibaigusį riaušėmis. Tai yra vienas iš besikaupiančios įtampos ženklų. Iš kitos pusės, ar tai yra grėsmė valstybei, bučiau linkusi abejoti, nes vien tik nepasitenkinimas valstybės negriauna. Taip, tas sudaro iššūkių, bet lygiai taip pat svarbu, kokie yra atsakomieji veiksmai iš valdžios institucijų, kokia yra dinamika sprendžiant iššūkius ir su jais dorojantis. Kad tai kelia įtampas ir sunkumus – taip, bet kad tai vienareikšmiškai mus sužlugdys, nedrįsčiau sakyti. Mes tikrai išgyvename sunkius laikus, bet tai yra proga susitelkti“, – kalbėjo pašnekovė.

I. Petronytė-Urbonavičienė atskleidė receptą, kuris padėtų nusiraminti.

„Jeigu tos problemos išnyktų ir nebeliktų priežasties nerimauti, turbūt būtų geriausias receptas. Klausimas, ar tai iš tikrųjų gali įvykti. Žvelgiant į pasaulines tendencijas, artimų sprendinių mes ne greitai galime matyti. Kas gali mums pagelbėti? Tam tikras susitelkimas, nepanikavimas, darbas, bandymas žiūrėti, ką mes galime padaryti čia ir dabar, kad pasijustume ir gyventume geriau, kad tam tikras problemas išspręstume savo kieme, ieškoti alternatyvų ir stengtis rasti bendrą kalbą su kitais bendrapiliečiais. Solidarumas dažnai yra viena geriausių išeičių“, – vardijo I. Petronytė-Urbonavičienė.