-
Įtampa pasienyje: baltarusių apakinto Lietuvos pasieniečio šuo kando migrantui 43
Pasieniečių atstovas spaudai Giedrius Mišutis informavo BNS, kad incidentas įvyko, kai Lietuvos pasieniečiai mėtė migrantų daiktus iš Lietuvos teritorijos į Baltarusiją, kad užsieniečiai Lietuvoje neįkurtų stovyklos.
„Situacija su kinologu buvo tokia, kad visą laiką baltarusiai mūsų pareigūnus akino prožektorių šviesa, atstumas buvo nedidelis tarp vienų ir kitų (...) Tuo metu kinologas buvo apakintas ir tas šuo griebė už miegmaišio, tik po to kinologas pamatė, kad ten kažkas juda ir iškart šunį atitraukė“, – teigė VSAT atstovas.
Jo teigimu, migrantas, kuriam kando šuo, nenukentėjo.
„Per storą miegmaišį, per drabužius, kad būtų kažkas nukentėjęs, taip nebuvo. Jie visą naktį ten prabuvo – nė greitosios nesimatė. Liko prie sienos ir ramiai jie ten prastovėjo. Ryte jie, lydimi Baltarusijos pareigūnų, pajudėjo palei sieną ir šiuo metu jie juda daugiau nei aštuonis kilometrus palei sieną. Juos lydi nemažos baltarusių pajėgos“, – sakė G. Mišutis.
Tuo metu kinologas buvo apakintas ir tas šuo griebė už miegmaišio, tik po to kinologas pamatė, kad ten kažkas juda ir iškart šunį atitraukė.
Baltarusijos pasieniečių žiniasklaidai pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip keli Lietuvos pasieniečiai, kurių vienas už pavadžio laiko tarnybinį šunį, bando išstumti ant žemės miegmaišiuose įsitaisiusius migrantus.
Vienas iš migrantų, priartėjus Lietuvos pareigūnams su šunimi, pakyla ir stojasi, tą daro ir keletas kitų užsieniečių, tačiau vienas iš migrantų pasilieka gulėti ir Lietuvos pasieniečio tarnybinis šuo jam kanda į koją.
Tuo metu pasigirsta riksmai, vienas užsienietis rankomis bando atitraukti migrantą nuo šuns, tačiau netrukus šunį suvaldo Lietuvos pasienietis.
Lietuvos pasieniečiai trečiadienį dalijosi vaizdo medžiaga iš tos pačios vietos, tačiau momento, kai migrantui kando šuo, vaizdo įrašuose nebuvo. Vis dėlto, juose matosi prožektorių įjungęs baltarusių pareigūnas.
VSAT trečiadienio rytą pranešė, kad minėtoje 13 migrantų grupėje buvo vien suaugę vyrai, prisistatę irakiečiais.
Jie Lietuvos pasieniečiams sakė, kad atskrido į Minską ir buvo sulaikyti Baltarusijos pareigūnų, tuomet prievarta atgabenti į Lietuvos pasienį ir verčiami eiti į Lietuvą, į kurią keliauti nenori – nori pasiekti sieną su Lenkija ir keliauti į Vakarų Europą.
Pasieniečiams jie taip pat teigė norintys grįžti į Minską. VSAT tvirtina jų pačių prašymu perdavusi migrantams Irako diplomatinės atstovybės Maskvoje telefonus.
Anot VSAT, kadangi migrantų Baltarusijos pareigūnai neleido grįžti toliau į šalies gilumą ir pasiekti Minską, užsieniečiai nakčiai norėjo įsikurti, kaip patys sakė pasieniečiams, „neutralioje zonoje“ tarp dviejų valstybių.
VSAT teigimu, tokia sąvoka ir teritorija neegzistuoja, nes yra sienos linija, kurios vienoje pusėje – Lietuvos teritorija, kitoje – Baltarusijos. Todėl migrantams įkurti stovyklavietės Lietuvos pareigūnai neleido – permetė į Baltarusijos pusę Lietuvos teritorijoje sudėtus jų daiktus.
Taip pat Lietuvos pasieniečiai teigė naudoję tarnybinių automobilių garso ir šviesos signalus, pasitelkę kinologą su šunimi, įspėję migrantus nekurti stovyklaviečių Lietuvos teritorijoje.
-
G. Nausėda: įtampas visuomenėje kelia skirtingas požiūris į mitingus 3
„Įtampos kyla, kuomet mes pradedame skirtingu principu vertinti skirtingas visuomenės grupes: vienoms duodame leidimus, kitoms – neduodame, po to persigalvojame ir duodame. Tai tikrai neprisideda prie visuomenės įtampos mažėjimo“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė prezidentas.
„Manau, turime suprasti, kad Konstitucijos viena iš pagrindinių teisių, suteiktų Lietuvos Respublikos piliečiams, yra susirinkimų, žodžio laisvė, ir šio principo mes turime šventai laikytis. Nesvarbu, ar patinka mums tai, kas tuose mitinguose yra kalbama, ar nepatinka – tai yra tiesiog demokratijos atributas“, – pridūrė jis.
Įtampos kyla, kuomet mes pradedame skirtingu principu vertinti skirtingas visuomenės grupes: vienoms duodame leidimus, kitoms – neduodame, po to persigalvojame ir duodame.
Šeštadienį Kaune vyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“, jose dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių. Leidimas renginiui buvo suderintas tik jo išvakarėse, po to, kai tai padaryti savivaldybę neskundžiama nutartimi įpareigojo teismas. Iki tol ji leidimą derinti atsisakė, motyvuodama vykstančiais rekonstrukcijos darbais, dėl kurių sudėtinga užtikrinti saugumą.
Lietuvos šeimų sąjūdis rugsėjo 10 dieną planavo surengti mitingą prie Seimo, tačiau savivaldybė, persvarsčiusi anksčiau išduotą leidimą, nusprendė renginio neleisti. Ji sprendimą argumentavo per dideliu mitinguotųjų skaičiumi ir žvalgybos perspėjimais apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus.
Šis sprendimas taip pat yra apskųstas teismui.
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė leido penktadienį Katedros aikštėje Lietuvos šeimų sąjūdžio planuojamą mitingą prieš numatytus ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims.
Savo ruožtu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas teigė, kad prezidentas turi teisę į savo nuomonę, tačiau savivalda situaciją mato kitaip.
„Mes dirbame realų darbą, atsakome už žmonių saugumą ir nenorime prisiimti atsakomybės nei už pareigūnų sužeidimus, nei renginio dalyvių ar pašalinių vilniečių sužeidimus. Man atrodo, kad tai, ką pasiekėm šiandien, parodo, kad galima pasiekti kompromisą taip vadinamoje įtampoje“, – aiškino jis.
Pasak A. Bužinsko, savivaldybės ankstesni sprendimai buvo argumentuoti, o pasiektas kompromisas yra geras pavyzdys, kaip galima rasti sutarimą net sudėtingiausiose situacijose.
Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymas leisti mitinguoti prie Seimo persvarstytas po to, kai rugpjūtį po kito mitingo prie Seimo kilo riaušės.
Vilniaus savivaldybė trečiadienį žada svarstyti naują Lietuvos šeimų sąjūdžio pateiktą prašymą surengti mitingą rugsėjo 10-ąją prie Vilniaus arkikatedros. Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė nematantis priežasčių šio leidimo neišduoti.
-
A. Armonaitė apie įtampas visuomenėje: bus kiti rinkimai, bus galima išsirinkti kitaip 94
Jos teigimu, visada bus tų, kurie kels įvairius reikalavimus, todėl, pažymi valdančiosios Laisvės partijos lyderė, dabartinė valdžia pradėtus darbus tęs ir sieks priimti geriausius sprendimus. Politikė priminė, kad visuomenė naują valdžią galės išsirinkti per artėjančius rinkimus.
„Reikalavimų bus visada ir visokių... Lietuvoje įvyko rinkimai, yra suformuota valdančioji dauguma, mes turime savo programą, prisiėmėme atsakomybę už šią valstybę ir savo darbus tęsime. Bus kiti rinkimai, bus galima išsirinkti kitaip“, – antradienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Mes turime savo programą, prisiėmėme atsakomybę už šią valstybę ir savo darbus tęsime.
„Situacija iš tikrųjų yra neeilinė, yra bent kelios krizės: ir migracijos iššūkiai, ir pandemija. Natūralu, kad žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra galbūt nepatenkinti tais sprendimais. Tai mes tiesiog stengiamės priimti geriausius sprendimus šioje sudėtingoje situacijoje. Mums yra svarbu, kad veiktų verslai, kad veiktų mokyklos, kad žmonės būtų sveiki. Tai yra mūsų pirminis tikslas“, – teigė ji ir pažymėjo, kad žmonių teisė į protestus yra nekvestionuojama.
„Žmonių teisė protestuoti, išsakyti savo nuomonę yra nepaneigiama, ir viskas yra su tuo gerai. Svarbu, kad visi būtų saugūs“, – sakė ministrė.
Pirmadienį Lietuvos Šeimų Sąjūdžio atstovai susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kuriai įteikė reikalavimų sąrašą. Šiuos reikalavimus ketinama išsakyti ir rugsėjo 10 d. organizuojamame mitinge. Tarp reikalavimų, siekis nedelsiant sustabdyti Partnerystės įstatymo priėmimo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo procedūras, atleisti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, atsisakyti galimybių paso.