„Su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais kalbėjome apie dabartinę situaciją, apie tai, kokių žingsnių galima imtis karo Ukrainoje akivaizdoje, kad, viena vertus, atkreiptume dėmesį į tas įtampas, kurios neišvengiamai kyla mūsų visuomenėje“, – žurnalistams po susitikimo su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad susitikimo metu buvo kalbama apie poreikį skirti didesnį dėmesį Lietuvos rusų mokykloms.

„Buvo keli pagrindiniai dalykai pažymėti: tai, žinoma, dėmesys mokykloms, poreikis tam tikrų visuomeninių iniciatyvų, matyt, koordinuojant tiek bendruomenes, tiek žymių, daug pasiekusių žmonių, apie ką prieš tai kalbėjo svečiai, ėjimą per mokyklas, skleidimą žinios, atsakymų į klausimus, galbūt baimių išsklaidymą“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Manau, kad labai svarbu yra užkardyti nepakantumo pavyzdžius. Ir svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad rusakalbiai mūsų piliečiai nesijaustų kaltinami dėl kraugeriškų V. Putino veiksmų“, – pažymėjo politikė.

Ir svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad rusakalbiai mūsų piliečiai nesijaustų kaltinami dėl kraugeriškų V. Putino veiksmų.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, susitikimo metu taip pat buvo nemažai kalbėta apie poreikį plėsti žiniasklaidos kanalus, informaciją rusų kalba.

„Buvo kalbėta gana daug apie poreikį informacijos rusų kalba, kuri tikrai dabar yra labai svarbi, kaip niekada. Tai tam, žinoma, yra skiriamas dėmesys ir taip, stiprinimas informavimo rusų kalba yra svarbus“, – sakė ji.

Parlamento vadovės teigimu, karo Ukrainoje kontekste yra kaip niekada svarbu išlikti vieningais, kad nesvarbu, kokia kalba kalbantys bendrapiliečiaijaustųsi komfortiškai Lietuvoje.

„Seimas negali priimti įstatymo, kuris išspręstų situaciją. Seimas gali skirti dėmesio. Dėmesio ir per pareiškimus, ir per kalbėjimą, ir per palaikymą iniciatyvų. Čia yra svarbus ir politikų įsitraukimas, ir bendruomenės lyderių, ir, žinoma, atvykstančių žmonių, kurie yra pabėgėliai, kurie čia apsigyvena, kurie pamato, kad Lietuvoje yra gera gyventi, kurie čia atranda antruosius namus, tai yra mūsų visų bendras tikslas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos rusų bendruomenės atstovas: mes esame Lietuvos dalis

Lietuvos rusų bendruomenės atstovas, „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen teigė, kad, Maskvai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvos ugdymo įstaigose pastebimos patyčios prieš rusakalbius mokinius. Todėl, jo teigimu, vertėtų apsvarstyti apie galimybę organizuoti patriotizmo pamokas.

„Labai daug bendrauju su mokiniais ir pasakyti dabar, ar yra negatyvas prieš Lietuvos rusus, tai mano gyvenime nėra, bet aš kalbu su mokytojais, su mokiniais ir mokyklose tas negatyvas prieš rusakalbius yra. Prieš tuos, kurie kalba rusiškai arba turi rusiškus vardus, pavardes“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen teigė V. Voroncovas, kartu paaiškindamas, kad negatyvas dažniausiai pasireiškia patyčiomis.

Jo teigimu, dėl šios priežasties mokyklose yra būtini pokyčiai, vienas tokių – į ugdymo programą patriotizmo pamokų įtraukimas.

„Mano pasiūlymas, kad Lietuvos kariuomenė ir Šaulių sąjunga turi skirti dvi dienas per metus kiekvienai mokyklai, kiekvienai klasei ir turi būti patriotizmo pamokos. Labai veikia jaunimui, kai pas tave ateina kariai su karine apranga ir tie žodžiai, kur jis sako, kad rusas, kuris tarnauja Lietuvos kariuomenėje, galės sunaikinti visą tą negatyvą apie NATO, kurį jis gauna šeimoje“, – kalbėjo jis.

Susitikime dalyvavęs „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas Denisas Kišinevskis, atstovaujantis Klaipėdos įvarialypei rusakalbių bendruomenei, teigė, kad apie problemas, su kuriomis susiduria tautinės mažumos, būtina kalbėti daugiau. Jo teigimu, Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai nėra Rusijos dalis, todėl jie turėtų būti vertinami kaip lietuviai.

„Mes turime kalbėti apie tautinių mažumų problematiką daugiau ir dažniau. Tai nėra nacionalinio saugumo klausimas. Tautinių mažumų situacija, tautinių mažumų problematika turėtų būti aptarta viešai žymiai daugiau nei dabar", - teigė jis.

„Mes esame Lietuvos piliečiai, esame Lietuvos dalis, nesame grėsmė valstybei, nesame Putino nuosavybė, nesame Rusijos Federacijos dalis. Mes esame Lietuva, nėra jokių jie ir mes. Mes esame vieninga tauta", – pridūrė D. Kišinevskis.

ELTA primena, kad pirmadienį V. Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama, kad rusų bendruomenė dėl Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą patiria tautiniu pagrindu vykdomą spaudimą.

Dalijasi su vaikais žiniomis

„Su vyru esame vedami vieno bendro ketinimo – šeimoje visi turi jaustis saugūs. Vadinasi, turime vieni kitais pasitikėti. Mūsų šeimos tvirtybė slypi tarpusavio atvirume ir tikėjime, kad kartu galime įveikti visus iškylančius sunkumus“, – aiškina pašnekovė.

Varanavičių ketvertukas – Auksė, jos vyras Darius, vaikai Aistė ir Dainius. Darius atsakingas už šeimos saugumą, vaikų meistriškumo ugdymą ir ribų vaikams nustatymą. Auksė – už tradicijų, vertybių ir ritualų puoselėjimą.

Pandemija Varanavičių šeimą paskatino išsikraustyti į sodybą Prienų rajone. „Dabar vaikai daugiau važinėja dviračiais, paspirtukais, vaikšto, žaidžia prie tvenkinio. Važiuojant per Prienų miestą, mūsų regėjimo lauko nedirgina jokios reklamos“, – gyvenimo sodyboje pranašumais dalijasi Auksė.

Jos dukrai Aistei šiuo metu labai patinka šokti. Šokis mergaitei tarsi meditacija, pokalbis su savimi. Sūnus Dainius yra ypač gabus matematikai. Jis mėgsta su tėčiu diskutuoti apie blockchain technologijas ir pan.

„Mūsų šeimoje galioja nerašyta taisyklė, kad mes, tėvai, dalijamės tuo, kuo gyvename patys. Kiekvieną kartą matydama vaikų pokalbius su tėvu, jaučiuosi dėkinga gyvenimui, kad turiu tokį protingą, intelektualų vyrą“, – džiaugiasi pašnekovė.

Pritaiko savo veiklas šeimoje

Nuo 2014-ųjų Auksė veda dėmesingas mankštas, sąmoningo kvėpavimo sesijas ir sako, kad įgytas žinias nesunkiai pritaiko ir šeimoje. „Jei iš mokyklos paskambindavo, kad mano vaikui skauda galvą ar pilvą, prašydavau mokytojos leisti man pasikalbėti su juo. Primindavau, kokios yra pirmosios pagalbos priemonės: susirasti ramią vietelę ir pakvėpuoti, kaip esu mokiusi“, – pasakoja A.Varanavičienė.

Dėmesingi prisilietimai, apsikabinimai, kai ištuštėja meilės buteliukas, pėdų masažo suderinimas su pirštukų istorija ir daugelis kitų malonių ritualų – Varanavičių šeimos kasdienybė.

Kalbėdama apie savo veiklas Auksė bando jas sutalpinti į vieną žodį – dėmesingumas. Jai rūpi dėmesingumas jausmams, poreikiams, mintims, kūnui ir žmogaus ryšiui su aplinka.

Sunkiu metu Varanavičių ketvertukui labai padeda suformuluotos amžinos, laiko patikrintos vertybės. Viena jų – žmogus yra žmogumi kitų žmonių dėka. „Ji apima pagarbą tėvams, mokytojams, draugams, kaimynams ir visai mus supančiai aplinkai“, – aiškina pašnekovė.

Paslaptis: šeima Varanavičių ketvertui – pati saugiausia vieta. Jų stiprybė – bendrystė ir atvirumas.

Moko savo pavyzdžiu

Apie pagarbą tėvams kalbama tiek krikščionybės, tiek budizmo, tiek ir vedų mokymuose. Jei norime būti laimingi, pirmiausia turime gerbti savo tėvus už mums suteiktą gyvybę. Kitu atveju mes tiesiog neigsime savo egzistavimą.

„Mūsų šeimoje pagarba tėvams – svarbiausia. Vaikai mato, kokius glaudžius ryšius mes palaikome su savo tėvais, giminėmis. Tikime, kad vėliau ir jie puoselės tą pagarbų ryšį“, – sako Auksė.

Jos nuomone, jeigu norime vaikus ko nors išmokyti, reikia rodyti pavyzdį. Prievarta neveiksminga. Tėvai turi gyventi taip, kad vaikai norėtų sekti paskui juos. Auksė nepuoselėja iliuzijų, kad vaikai, eidami savo pasirinktais keliais, neklys, bet tikisi, kad įdiegtos tėvų vertybės padės jiems greičiau surasti kelią atgal. Todėl moteris jų klaidas nusiteikusi priimti su meile, malda ir laimės linkėjimu.

„Kiekvienas turime pereiti savus išbandymus, pajusti savus nudegimus. Gerai pamenu, kai su šeima buvome nuvykę į „Master of Calm“ festivalį. Gulėjome ant žolės netoli laužavietės, o tuo metu dar mažas sūnus bėgiojo labai arti laužo. Man, kaip rūpestingai mamai, labai knietėjo jį perspėti, kad jei nepasisaugos – nudegs. Vyras liepė nebijoti. Sakė, kad turime leisti jam pajausti karštį, nes jokie žodiniai perspėjimai neįtikins.“

Auksė ir Darius leidžia vaikams klysti, bet visuomet budi šalia, kad nudegimas nebūtų per skaudus.

Vakare kiekvienas po kelias minutes kalbamės su abiem vaikais atskirai. Ką tai duoda? Tarkim, sūnus tėčiui nepasakė, kas slegia jo širdelę, bet galbūt atvėrė skaudulius man.

Nusprendė padėti pati sau

Varanavičių šeimos tikslas – gyventi taip, kad nė vienas šeimos narys neišduotų savęs, kad visi vadovautųsi tomis vertybėmis, kuriomis tiki ir kurias deklaruoja. Kadangi teorija be praktikos nieko verta – kiekvienam tenka įdėti ir nemažai valios pastangų.

Lygiai tiek pat valios, kantrybės ir noro pažinti save kadaise prireikė pačiai Auksei, kai ji pradėjo ilgą ėjimo į save, sveikimo kelią.

„Gimus dukrelei, į paviršių išlindo mano pasislėpusi liga – skydliaukės hipofunkcija, kurią gydytojai iš pradžių diagnozavo kaip pogimdyminę depresiją. Kadangi maitinau vaiką, pagrindine gydymosi priemone tapo sportas ir mityba. Gilinausi, praktikavau meditacijas. Ši patirtis suteikė išminties vėlesniam mano darbui su žmonėmis. Supratau, kad visi turime teisę būti išjausti, išklausyti. Kad turime teisę ir blogai jaustis, nesmerkdami savęs už tai“, – kalba Auksė, nuo tų laikų praktikuojanti aktyvų klausimąsi.

Vėliau, pagimdžiusi sūnų, perfekcionistė ir vėl susidūrė su didžiuliais iššūkiais. Tuokart jai atrodė, kad nesugebėjimas būti tobulai visose srityse yra tolygus susinaikinimui. Jei negali būti tobula – negyvenk, – tarsi kuždėjo protas jai, ir psichoterapeutai be jokių skrupulų skyrė moteriai pirmąją antidepresantų dozę.

„Negalėjau pakęsti minties, kad nuo šiol turėsiu būti priklausoma nuo vaistų, – prisipažįsta ji. – Todėl gilinausi, ieškojau žinių, kaip galėčiau sau kitaip padėti, kol visai netikėtai atradau sąmoningo kvėpavimo užsiėmimus, suteikusius mano sveikatai begalę naudingų potyrių.“

Didžiausiai vertybė – santykiai

Auksės ir Dariaus šeimoje svarbiausi – tarpusavio santykiai. Vaikas gali prasčiau mokytis, bet drąsus ir atviras bendravimas turi būti visa ko pagrindas.

„Tik tokiu atveju vaikai kreipsis į tėvus pagalbos, sugrįš, kai pateks į bėdą. Todėl darome viską, kad ir vėliau jie norėtų su mumis bendrauti, klausti patarimo, švęsti drauge šventes“, – atvirauja A.Varanavičienė ir pasakoja, kad neseniai per LRT žiūrėjusi dokumentinį filmą apie poetą Justiną Marcinkevičių, kuris taip pat kadaise gyveno Prienų rajone.

Tarp visų archyvinių kadrų moters emocijas labiausiai užkabino vienas epizodas, kur poetą sodyboje pasitinka visa plati giminė. „Kiek čia jūsų daug susirinko!“ – džiaugiasi jis. „Ir aš šito noriu. Kad ir mūsų namo kieme kada nors susirinktų visa giminė – vaikai, anūkai. Kad ta meile, nuoširdumu galėtume dalytis tarpusavyje“, – viltingai kalba Auksė.

Kai gyveno Kaune, Auksė su kaimynų šeima telkė rajono bendruomenę. Norėjo skatinti kaimynų bendradarbiavimą, draugiškus santykius. Lietuvos sporto universitete baigusi kineziterapijos studijas, ji padėdavo organizuoti įvairius su sportu ir sveika gyvensena susijusius projektus, leidusius kaimynams suartėti, dalytis ne tik problemomis, bet ir džiaugsmais. „Pasibaigus projektams, žmonės ir toliau savarankiškai tęsdavo veiklas“, – džiaugiasi sparčiai sudygusiomis gerumo sėklomis entuziastė.

Aktorystė: gyvenime, kaip teatre, mes turime daugybę vaidmenų. Vienas jų – laiko, praleisto su savimi, valdovė. Ar tinkamai jį išnaudoju?

Vakaro arbatos pokalbiai

„Jau ilgą laiką mūsų šeimoje egzistuoja vadinamieji vakaro arbatos pokalbiai“, – išduoda paslaptį Auksė. Išdaliję vakarinius bučinukus savo vaikams, juodu su vyru išsiverda arbatos, užsikuria židinį ir kokią valandą svetainėje kalbasi. Tai leidžia padaryti išvadas ir prieiti prie bendrų sprendimų.

Vienas naujausių Varanavičių šeimos sprendimų ir buvo noras kraustytis į Prienų rajoną. „Kai prasidėjo pandemija, o su ja ir nuotolinis mokymas, pajutome, kad kažkas negerai. Sūnus išeidavo po pamokų į lauką ir neradęs nė vieno draugo skųsdavosi, kad visi turbūt sėdi prie kompiuterių. To paties norėdavosi ir jam. Tuomet su vyru ėmėme svarstyti, ką daryti, kad kitų vaikų elgesys neturėtų įtakos mūsiškio mąstymui.“

Tėvai kreipėsi į psichologus patarimo, kurie sakė: jei nori kažką keisti – susikurk tokią aplinką, kad ji tau padėtų. Taigi Varanavičiai išsikėlė į sodybą Prienų rajone, kur visi mažiau laiko skiria informacinėms technologijoms.

Ar vaikai protestavo, kai reikėjo palikti senus draugus, keisti mokyklą? Pasak Auksės, pokytis neįvyko per vieną naktį. Tėvai turėjo užtektinai laiko pokalbiams. Visi drauge važiuodavo apžiūrėti sklypų, kartu svajojo. „Mes mokome vaikus neprisirišti prie daiktų. Jei jų nenaudojame – atiduodame, parduodame kitiems. Kad nebūtų sąstingio – vyktų judėjimas, cikliškumas“, – aiškina ji.

Sąmoningo kvėpavimo instruktorė leido savo vaikus į darželį „Vaikystės sodas“, kur buvo stipriai ugdomas emocinis intelektas – kalbėjimas apie savo jausmus. Kadangi abu su vyru labai rimtai žiūrėjo į tėvystę, darželyje gautas žinias tolygiai perkėlė ir į šeimą. Stengėsi, kad nebūtų priešpriešos. Todėl nei tėvai, nei jų vaikai dabar nebijo drąsiai kalbėti apie savo emocijas.

Dar daugiau – Varanavičių atžalos žino, kad fizinis skausmas gali pakenkti ir jų kūnui. Jei sūnui ar dukrai kažką skauda, visi drauge kalbasi ir bando rasti priežastį, t.y., koks incidentas, pokalbis, situacija per pamoką, kontrolinį galėjo sukelti vienokį ar kitokį negalavimą. „Noriu, kad mano vaikai aiškiai suvoktų, kaip veikia pasaulis, visata“, – aiškina atsakinga mama.

Būtina ugdyti asmenybę

Pagrindinis šeimos ritualas – apsikabinimai, bučinukai su tėčiu, mama. Ryte ir vakare. Būtinai su meile. „Vakare kiekvienas po kelias minutes kalbamės su abiem vaikais atskirai. Ką tai duoda? Tarkim, sūnus tėčiui nepasakė, kas slegia jo širdelę, bet galbūt atvėrė skaudulius man“, – išmintingai dėsto mama. Tai ji vadina atsakinga tėvyste, pačiu rimčiausiu projektu. Juk tas projektas tęsiasi net 20 metų.

Kurti individualią asmenybę, savo tautos ateities dalį – be galo svarbu. Lygiai taip, kaip ir turėti savo mėgstamą darbą ar laiko sau. Ilgainiui Auksė parengė net specialų seminarą tema: „Kaip suprasti, kurie tikslai turi prasmę?"

„Užsiėmimuose kalbu apie visų gyvenimo vaidmenų harmoniją ir darną. Apie susitarimą šeimoje, kad kurį laiką tu skirsi didesnį dėmesį vienai, o ne kitai sričiai. Patikėkite, tai didelis menas!“ – užtikrina dėmesingumo specialistė.

Gamtos terapija

Mėgstamiausia viso ketvertuko veikla – pasivaikščiojimai. Auksė juokiasi, kad jų šeimai yra gerai turėti pastovų maršrutą: jis suteikia aiškumo, ramybės.

„Kai gyvenome Kleboniškyje, turėjome didįjį ir mažąjį pasivaikščiojimų ratus. Kadangi sūnui būdavo labai sunku išeiti, jis norėdavo žinoti, kurį ratą eisime. Kai vaikui yra aišku – jis jaučiasi saugus, jam smagu. Juk kiekvienam smagu, kai gali rinktis, – aiškina idėjos autorė ir sako, kad vaikui be galo svarbu, kai su juo tariamasi. – Tuomet jis jaučiasi visaverte asmenybe.“

Šiuo metu Auksė tyrinėja gamtą aplink savo namus, nes nori rengti gamtos terapijos užsiėmimus. Moteris pasakoja, kad, baigusi kvėpavimo specialistės mokymus, drauge su savo dvasine vadove išvyko į Indiją. Ten ji suprato, kad nebūtina blaškytis po pasaulį ieškant stebuklų.

„Viską, ko žmogui reikia, galima rasti ir Lietuvoje – ir dvasinių mokytojų, ir šventų vietų. Svarbiausia – Lietuvoje yra mano šeima! – sako Auksė, šiuo metu gyvenanti gamtos apsuptyje. – Juk miške galima kalbėtis su medžiais, tai, manau, ir darė mūsų senoliai – tik labai intuityviai, paprastai. Pradėjau tai praktikuoti Kleboniškyje. Parodydavau žmonėms būdų, kaip kalbėtis su mišku, kad jis atsakytų.“

Kalbėti turime atsakingai

Beatą Nicholson Auksė vadina savo įkvėpėja ne tik virtuvėje. Sutampa abiejų moterų požiūriai apie šeimą, pusiausvyrą gyvenime. „Juk maistą mes irgi gaminame jausmiškai, – tikina ji. – Jei blogos nuotaikos eisi į virtuvę – bus sūru, kartu arba prėska. Jei su meile – gardu.“

Auksė atskleidžia pačios išbandytą ryžių eksperimentą, kuriam reikia trijų stiklinių be druskos išvirtų ryžių. Ant vienos stiklinės turėtų būti užrašas „Aš tave myliu“, ant antros – „Aš tave ignoruoju“, o ant trečios – „Aš tavęs nekenčiu“. Kasdien turite kreiptis į kiekvieną stiklinę su atitinkama emocija ir sakyti, kurią mylite, kurią ignoruojate, o kurios nekenčiate.

„Kaip manote, kurioje stiklinėje ryžiai supelis pirmiausia? – klausia Auksė ir išduoda atsakymą: – Antroje, nes ignoravimas tolygus sunaikinimui. Aš tikiu ta energija, nes domiuosi kvantine fizika. Todėl vieną iš savo seminarų esu paskyrusi ir sąmoningai kalbai.“

Kalbėti, kaip ir mąstyti, pasak Auksės, mes turime labai atsakingai, nes patys to nenorėdami galime sužeisti kitus. Paveikti net fiziniu lygmeniu.

Grįždama prie maisto temos A.Varanavičienė sako, kad mėgsta šeimai gaminti kuo įvairesnius patiekalus. Jei vaikai spyriojasi, mama prašo, kad bent jau paragautų – sužinotų naujo patiekalo skonį. Ar suveikia?

„Žinoma. Kai patys tėvai turi tam tikrų vertybių, tam tikrą šeimos gyvavimo modelį, negali nesuveikti. Tai kur kas veiksmingiau, nei kartą gyvenime išklausyti pozityvios tėvystės kursus ir grįžus namo vaikams aiškinti, kaip tinkamai viską daryti“, – juokiasi Auksė ir siūlo tėvams patiems rodyti pavyzdį.

Prasiblaškyti nuo įtampos

Kai pasaulį sukaustė pandemija ir Auksė nebegalėjo su dukra išvykti į planuotą kelionę Paryžiun, tuomet abi sumanė pažaisti prancūzišką virtuvę – per valgius pajusti kelionės žavesį. Taip ant stalo atsirado prancūziškos duonos, užkandėlių ir netgi knyga apie Prancūziją.

„Lygiai taip ir šiandien, kai su nerimu stebime įvykius Ukrainoje, pasidarykite mažą pramogą sau – nukeliaukite į bet kurį Žemės kampelį per maistą. Pasidomėkite, ką mėgsta tos šalies žmonės. Prasiblaškysite nuo įtampos ir drauge su šeima patirsite smagų nuotykį“, – pataria A.Varanavičienė.

Sumani mama apgailestauja, kad ne visi mokytojai sugeba įkvėpti savo mokiniams ramybės. Yra ir tokių, kurie nesuprasdami įjautrina vaiką, pasakoja: jei bus susprogdinta atominė elektrinė, visiems teks nešioti dujokaukes. „Nežinia, kaip tokie žodžiai veikia jautresnės psichikos vaikų vaizduotę. Laimė, mūsiškiai savo baimių ir blogų minčių savyje nelaiko. Jei kas kelia nerimą – išsyk dalijasi.“

„Situacija yra pakankamai sudėtinga, nes neretai mes turime susikertančias ne tik ekonomines baimes, bet atsiranda ir tarptautinės įtampos, kurios irgi niekada niekur neišnyksta, ir šalia dabar matomų naujienų yra ir pandemijos fonas. Ta psichologinė įtampa visuomenėje jau gerokai daugiau negu porą metų. Tas įsiaudrinimas jaučiamas. Galime matyti, kad mes esame šiek tiek pavargę, mūsų įtampa didelė, mums užtenka nedidelės kibirkšties, kad mes, kaip visuomenė, įsipliekstume. Iš kitos pusės, tos nuolat besitęsiančios situacijos, nerimas po truputėlį pripratina, mes susigyvename su tuo nerimu. Bet niekur nedingstantis nerimas atsiliepia anksčiau ar vėliau“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Pašnekovė atskleidė, kas dabartiniu metu gyventojams labiausiai kelia nerimą.

„Pirmas dalykas yra ekonominė situacija, nes mums, kaip lietuviams, dažniausiai tai skauda. Jeigu mes pasižiūrėtume į tyrimus, tai jie metai iš metų rodo, kad svarbiausia problema lietuviams yra susijusi su ekonomika, socialine atskirtimi, skurdu. Mums tai yra nuolatinis nerimo objektas, šioje vietoje mes esame pakankamai apsipratę. Aišku, neįprastas šilumos kainų augimas automatiškai pabrangina kitas prekes bei paslaugas ir sukelia ypač daug nerimo. O čia dar ir situacija su Kinija paaštrina visą vaizdą. Iš tiesų, su ekonomika susijęs nerimas yra pakankamai ryškus“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Tačiau šalia to atsirandančios tarptautinių santykių įtampos aktyvuoja dar ir kitus mechanizmus. Dauguma mūsų visuomenės gana atsargiai žiūri į kaimynines šalis ir jų užsienio politiką, mes esame linkę į tai reaguoti. Galima dar vesti paralelę su 2014 metų situacija. Kada Rusija ėmėsi veiksmų Kryme, Lietuvoje labai stipriai augo įvairios iniciatyvos“, – pridūrė ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

I. Petronytė-Urbonavičienė aiškino, kad gyventojų nerimas gali pasireikšti ir protestais.

Mes esame šiek tiek pavargę, mūsų įtampa didelė, mums užtenka nedidelės kibirkšties, kad mes, kaip visuomenė, įsipliekstume.

„Tas nuovargis labiausiai siejasi su masiniais protestas. Bendrame įtampos, nerimo, nuovargio fone labai lengva įskelti kibirkštį. Kartais dėl to kyla pakankamai radikalios išraiškos formos – mes turėjome protestą vasaros pabaigoje, pasibaigusį riaušėmis. Tai yra vienas iš besikaupiančios įtampos ženklų. Iš kitos pusės, ar tai yra grėsmė valstybei, bučiau linkusi abejoti, nes vien tik nepasitenkinimas valstybės negriauna. Taip, tas sudaro iššūkių, bet lygiai taip pat svarbu, kokie yra atsakomieji veiksmai iš valdžios institucijų, kokia yra dinamika sprendžiant iššūkius ir su jais dorojantis. Kad tai kelia įtampas ir sunkumus – taip, bet kad tai vienareikšmiškai mus sužlugdys, nedrįsčiau sakyti. Mes tikrai išgyvename sunkius laikus, bet tai yra proga susitelkti“, – kalbėjo pašnekovė.

I. Petronytė-Urbonavičienė atskleidė receptą, kuris padėtų nusiraminti.

„Jeigu tos problemos išnyktų ir nebeliktų priežasties nerimauti, turbūt būtų geriausias receptas. Klausimas, ar tai iš tikrųjų gali įvykti. Žvelgiant į pasaulines tendencijas, artimų sprendinių mes ne greitai galime matyti. Kas gali mums pagelbėti? Tam tikras susitelkimas, nepanikavimas, darbas, bandymas žiūrėti, ką mes galime padaryti čia ir dabar, kad pasijustume ir gyventume geriau, kad tam tikras problemas išspręstume savo kieme, ieškoti alternatyvų ir stengtis rasti bendrą kalbą su kitais bendrapiliečiais. Solidarumas dažnai yra viena geriausių išeičių“, – vardijo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Išryškėjo nesuderinamumas

Apie pasitraukimą iš užimamų pareigų teisėja A.Žeromskytė-Stanienė pranešė praėjusią savaitę. BNS ji teigė, kad išsiskyrė požiūriai su teismo vadovu Arūnu Purvainiu į darbo metodus.

„Mano manymu, esu jau savo darbą atidirbusi. Šiek tiek išsiskyrė požiūriai į tam tikrus klausimus, todėl mano apsisprendimas yra tvirtas, bet kalbėti apie kitus asmenis tikrai nenorėčiau“, – BNS sakė ji.

Klausiama, dėl ko konkrečiai išsiskyrė požiūriai su teismo pirmininku A.Purvainiu, teisėja teigė norinti kalbėti tik abstrakčiai.

A.Purvainis tikina, kad pavaduotoja pasitraukė skubotai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Nematau galimybių tęsti ir įgyvendinti savo vizijas, savo planus. Konstruktyvus darbas, be abejo, vyko. Priešingu atveju galbūt ir nebūčiau vykdžiusi šių pareigų daugiau nei dvejus metus, tikrai nesu tas žmogus, kuris justų spaudimą, negalėjimą priimti sprendimų ir tai toleruotų, bet, palaipsniui, ilgainiui išryškėjus nesuderinamiems požiūriams į teismo administravimo metodus, aš priėmiau sprendimą“, – aiškino A.Žeromskytė-Stanienė.

Teisėja taip pat nurodė esanti tvirtai įsitikinusi, kad jos, kaip teismo pirmininko pavaduotojos, galimybės sklandžiai dirbti šį darbą jau yra išnaudotos ir limitas bendriems geriems darbams teismo vidinio administravimo srityje yra baigtas. Atsistatydinusi iš pavaduotojos pareigų, ji Kauno apylinkės teisme lieka dirbti teisėja.

Ilgainiui išryškėjus nesuderinamiems požiūriams į teismo administravimo metodus, aš priėmiau sprendimą.

Diplomatiškas teisėjos nutylėjimas, dėl ko konkrečiai išsiskyrė jos ir teismo pirmininko požiūriai, sugrąžino į ne taip seniai vykusius tyrimus pagal kelis Kauno apylinkės teismo teisėjų skundus, susijusius su darbo organizavimu. Jiems tirti buvo sudaryta komisija.

Tyrė skundus

Antram pagal dydį apylinkės teismui Lietuvoje nuo praėjusių metų balandžio vadovauja teisėjas A.Purvainis. Prieš tai jis laikinai ėjo šias pareigas. Jau tuomet sulaukta teismo darbuotojų skundų dėl pirmininko vadovavimo stiliaus, prasto mikroklimato.

Išorinio Kauno apylinkės teismo administratoriaus funkcijas atlieka Kauno apygardos teismas. Laikinai šio teismo pirmininko pareigas einantis Marius Bartninkas patvirtino, kad teisėjų skundai buvo gauti 2019 m. gruodį–2020 m. sausį.

Jiems tirti sudarytos komisijos pastangomis pavyko pasiekti susitarimą dėl ginčą lėmusių klausimų sprendimo. Anot M.Bartninko, komisija taip pat akcentavo būtinybę tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu, mandagumu. Taip pat rekomendavo tobulinti tarpusavio darnaus komunikavimo gebėjimus.

„Po atlikto patikrinimo buvo nutarta situaciją stebėti, įtraukiant į 2020 m. administracinės veiklos priežiūros planą tikslinį su darbo organizavimu Kauno apylinkės teisme susijusį patikrinimą, kurį atlikus 2020 m. spalį buvo pateiktos rekomendacijos atskirais darbo organizavimo aspektais, esminių administracinės veiklos trūkumų nenustatyta“, – tęsė teisėjas M.Bartninkas.

Laikinasis Kauno apygardos teismo pirmininkas taip pat nurodė, kad planinis kompleksinis Kauno apylinkės teismo veiklos patikrinimas buvo atliktas ir 2021 m. Po jo konstatuota, kad Kauno apylinkės teismo veikla iš esmės atitiko pagrindinius teisės aktų keliamus reikalavimus. Komisija pateikė kai kurių pastabų, Kauno apylinkės teismui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. spalio 15 d. pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti.

„Noriu akcentuoti, kad visų priemonių, kurių imamės, įskaitant konstruktyvią kritiką, tikslas yra pagelbėti, pasiūlyti sprendimų būdus“, – paaiškino M.Bartninkas.

Būtinas geranoriškumas

Kauno apygardos teismas, kaip išorinis administratorius, vadovaujantis Administravimo teismuose nuostatais, atlieka patikrinimus – planinius ir neplaninius, kompleksinius ir tikslinius, ir pagal tų patikrinimų metu surinktą medžiagą teikia tam tikras išvadas bei rekomendacijas.

Laikinai Kauno apygardos teismui vadovaujantis M.Bartninkas susilaikė nuo Kauno apylinkės teismo pirmininko A.Purvainio vadovavimo metodų vertinimo.

„Viešas nuomonės apie teismo vadovą ar jo veiksmus, dėl kurių nebuvo atliktas patikrinimas, teikimas ne tik būtų subjektyvus, bet ir taptų netinkamo vadybinio metodo pavyzdžiu“, – paaiškino M.Bartninkas.

Į klausimą, iš ko būtų galima pasimokyti ar dėl ko pakritikuoti, M.Bartninkas tikino žvelgiantis per savo asmeninės patirties tiek atliekant administracines funkcijas, tiek ir dirbant Teisėjų taryboje prizmę.

„Pagrindinis teismo pirmininko tikslas – suburti kvalifikuotą ir motyvuotą kolektyvą bei stengtis sudaryti tam kolektyvui materialines, organizacines ir psichologines sąlygas kokybiškai vykdyti funkcijas. Psichologiniams, komunikaciniams aspektams dažnai skiriama nepakankamai dėmesio. Informacijos vakuumas kuria įtampas ir įvairias interpretacijas. Net ir pati geriausia idėja gali sulaukti didelio pasipriešinimo, jeigu ji tinkamai nepristatoma ir nepaaiškinama. Sėkmei būtinas konstruktyvus ir geranoriškas bendradarbiavimas“, – teismo vadovo darbo niuansus minėjo M.Bartninkas.

Signalai neprasprūsta

Iki tapdamas Kauno apylinkės teismo pirmininku, A.Purvainis dalyvavo keliose atrankose užimti šias pareigas. Prieš vieną iš atrankų buvo atlikta Kauno apylinkės teismo darbuotojų anoniminė apklausa.

Tąsyk darbuotojų nuomonės apie A.Purvainį buvo skirtingos. Dalis jį apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, aiškią viziją, gebantį tinkamai organizuoti darbą, valdyti krizines situacijas, motyvuoti darbuotojus, kiti – kaip principingą ir kerštingą, prarandantį savitvardą susiklosčius sudėtingoms ir konfliktinėms situacijoms, šališką, negebantį priimti kritikos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kadencijos pabaigoje paklausė Teisėjų tarybos patarimo, ar skirti A.Purvainį Kauno apylinkės teismo vadovu, atsižvelgė į darbuotojų anoniminės apklausos rezultatus ir kelių balsų persvara nepritarė jo kandidatūrai.

Praėjusiais metais A. Purvainį nuolatiniu teismo pirmininku paskyrė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kauno apylinkės teismo teisėjų ar darbuotojų skundų, kurių pagrindu galėtų būti inicijuojami neplaniniai tiksliniai patikrinimai, Kauno apygardos teisme šiais metais nebuvo gauta. Ir vis dėlto neapleidžia abejonė, kad A.Purvainio pavaduotojos abstrakti pasitraukimo priežastis galėtų būti gilesnio konflikto priedanga.

„Kita vertus, tiek jūsų minimi neformalūs signalai, tiek ir aplinkybė, kad teisme yra daug neužpildytų teisėjų etatų, likusi dirbti tik viena iš keturių galimų teismo pirmininko pavaduotojų, paskelbtoje atrankoje į pavaduotojų vietas dalyvauja vos trys kandidatai, leidžia spręsti, kad išvengti įtampų dideliame ir įvairialypiame kolektyve sekasi sunkiai, o ir vidinių resursų sprendimų paieškoms trūksta, todėl būtinas tiek teismo vadovybės ir kolektyvo susitelkimas, tiek ir išorinių partnerių pagalba. Kiek tai priklausys nuo manęs, visada esu pasiruošęs padėti ieškoti sprendimų, skatinančių bendradarbiavimu grindžiamą organizacinę kultūrą“, – stebimą situaciją Kauno apylinkės teisme apibūdino laikinai Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas einantis M.Bartninkas.

Išvengta konkretumo

„Kauno diena“ dėl teisėjos A.Žeromskytės-Stanienės pasitraukimo kreipėsi ir į Kauno apylinkės teismo pirmininką A.Purvainį. Ir nors kaskart kreipiantis, atskrieja nuoširdi padėka už domėjimąsi Kauno apylinkės teismu, tačiau pastarąjį kartą teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vaiva Milkeraitienė atsiuntė ne atsakymus į klausimus, o pranešimą spaudai, kuriame nurodė, esą jame atsispindi ir „Kauno dienos“ pateikti klausimai.

Išvengti įtampų dideliame ir įvairialypiame kolektyve sekasi sunkiai, o ir vidinių resursų sprendimų paieškoms trūksta.

„Pažymiu, kad daugiau komentarų ar papildymų šia tema nebus“, – nurodė V.Milkeraitienė. Tačiau konkretesnio komentaro, kodėl išsiskyrė pirmininko ir jo buvusios pavaduotojos požiūriai, vengta ir pranešime.

Teismo pirmininko vertinimu, pavaduotoja ir toliau galėjo sėkmingai eiti šias pareigas jai pavestoje kuruoti veiklos srityje, todėl jos sprendimas trauktis iš pareigų savo noru yra priimtas kažkiek skubotai, nors turbūt yra gerai apgalvotas. „Tai asmeninis pavaduotojos apsisprendimas, kurį reikia gerbti“, – pažymėjo A.Purvainis.

Teismo vadovas apsiribojo pamąstymu apie pavaduotojo vykdomas funkcijas, kurios, anot A.Purvainio, yra sunkus, reikalaujantis daug dėmesio, laiko ir be galo didelės atsakomybės darbas.

Skylėta Kauno apylinkės teismo administracijos komanda bus stiprinama pasitelkiant kitus teismo žmogiškuosius išteklius. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Viena vertus, teismo pirmininko pavaduotojo darbas – teismo administravimas priskirtoje veiklos srityje yra toks dalykas, kuris sunkiai pakelia kitų dalykų, tokių kaip šeima, namai, vaikai ir kiti buitiniai ar asmeniniai reikalai, konkurenciją. Kita vertus, nei šios, nei kitos priežastys neleidžia vykdyti teismo pirmininko pavaduotojui priskirtų funkcijų skiriant tam mažiau laiko ar su mažesne atsakomybe taip, kad nebūtum 100 proc. atsakingas už einant šias pareigas atliekamus darbus ir priimamus sprendimus“, – pabrėžė A.Purvainis ir atkreipė dėmesį, kad, einant bet kurias pareigas teismo vidiniame administravime, jeigu iš tiesų esi atsidavęs teismo administravimo veiklai, jas atlieki skirdamas pakankamai daug laiko ir su didžiausia atsakomybe, gali tiesiog ir nebelikti laiko daugeliui kitų dalykų.

„Mes apie tai su pavaduotoja diskutavome ir aš puikiai suprantu pasitraukimo motyvus“, – sakė teismo pirmininkas.

Kol įvyks atrankos į atsilaisvinusias ir iki šiol buvusias laisvas dar dviejų teismo pirmininko pavaduotojų pareigas, teismo administracijos komanda bus stiprinama pasitelkiant papildomai kitus teismo žmogiškuosius išteklius.

Atidaro naujus frontus?

Tokios įtampų puokštės naujo politinio sezono pradžiai neteko gauti dar nė vienai valdančiajai daugumai. Augantys COVID-19 pandemijos skaičiai, įstrigusi vakcinavimo kampanija, nelegalūs migrantai Baltarusijos pasienyje ir pabėgėliai iš Afganistano, aštrėjantys santykiai ne tik su Baltarusija, bet ir Kinija. Nepatenkintųjų, protestuojančiųjų, kritikuojančiųjų, kaip ir tuo bandančių pasinaudoti valstybės priešų tik daugėja.

Opozicijos lyderis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Saulius Skvernelis piktinasi: „Įtampų daug, tačiau ir patys valdantieji jų susikuria ten, kur jų galėtų ir nebūti. Tačiau jie atidaro vis naujus kovos frontus. Paskui visais jais kovoja. Tikiuosi, kad jie pamatavę savo galimybes ir jėgas, nes įtampa gana aukšta. Valstybei nenaudingas nestabilumas, ypač kalbant apie geopolitinę situaciją, kurią iš dalies kažkuria prasme susikūrė ir valdantieji.“

S.Skvernelio manymu, kad ir ką paimtume – pandemijos ar nelegalių migrantų krizių valdymą – valdantieji susikuria problemų. Jis vardija: vakcinacijos kampanija patyrė fiasko, o skatinančios skiepytis kaip ir visai nebuvo. Tada imtasi botago politikos, bet, opozicijos lyderio įsitikinimu, matome, kad tai nepriveda prie nieko gero, o veda prie dar didesnio susipriešinimo. Maža, kad turime problemų su Baltarusija, ieškoma priešų ir šalies viduje, klijuojame antivalstybininkų etiketes tiems, kas kitų pažiūrų ir nuomonių.

Opozicijos lyderis S.Skvernelis pastebi, kad ir patys valdantieji įtampų susikuria ten, kur jų galėtų ir nebūti. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

„Ar bus noras kalbėtis, girdėti ir kitas nuomones, netrukus bus matyti“, – sako S.Skvernelis.

Grįžimas į mokyklas, universitetus didins užsikrėtimų COVID-19 skaičių, tad nors ir vakcinacijos tempai pastarosioms savaitėmis didesni nei vasarą, tačiau gali prireikti nepopuliarių griežtesnių priemonių.

Karščiausia kėdė

Dėl nemokėjimo kalbėtis dabartiniai valdantieji susilaukia kritikos ne tik iš opozicijos. Merai, eilinį kartą kokį juos tiesiogiai liečiantį sprendimą išgirdę iš žiniasklaidos, piktinasi, kodėl valdantieji ignoruoja vietos valdžią, su jais ne tik nebendraujama, bet net nesuprantama, kad reikia bendrauti.

Arogancija, negebėjimas komunikuoti, užsidarymas kabinetuose, silpnos, neturinčios politinės patirties ministrų komandos – tokių vertinimų valdantieji susilaukia net ir iš savo partijos narių. Prieš pat Seimo sesiją pasklidusi žinia, kad valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis į savo, kaip užsienio reikalų ministro, patarėjus neva kviečiasi kontroversiškai vertinamą veikėją iš praeities – Albiną Janušką, jau beveik porą dešimtmečių tituluojamą valstybininkų klano vienu svarbiausių veikėjų, pilkuoju kardinalu, tik dar kartą parodė, kad ir po beveik dvejų metų valdžioje ministrai vis dar bando lopyti savo komandas, deja, ne pačiais autoritetingiausiais egzemplioriais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taip pat vis susilaukia kritikos ne tik pats, bet ir dėl sunkiai suformuotos komandos, kuriai, kaip ir ministrui, akivaizdžiai trūksta politinės patirties.

Kai kurie ministrai savo trūkumus bando spręsti keisdami atstovus spaudai. Tačiau tai tas pats, kas tikėtis, kad, pakeitus telefoną, pašviesės juo išsakomos mintys.

Opozicijos lyderis S.Skvernelis neatmeta: jei valdantieji įsikibę laikysis savo nepavykusių ministrų, gali būti imamasi interpeliacijų. Tačiau pripažįsta, nors apie jas kalbama ne pirmą savaitę, norint, kad jos būtų sėkmingos, neužtenka net visų opozicijos balsų, jei valdančioji dauguma beatodairiškai gina saviškius.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius neabejoja, kad Vyriausybės kritika dėl krizių – tiek pandemijos, tiek nelegalių migrantų – valdymo tęsis. Grįžimas į mokyklas, universitetus didins užsikrėtimų COVID-19 skaičių, tad nors ir vakcinacijos tempai pastarosioms savaitėmis didesni nei vasarą, tačiau gali prireikti nepopuliarių griežtesnių priemonių.

Reikės spręsti ir migrantų klausimą. Rudens sesijoje žadėta svarstyti galimybę negavusiesiems prieglobsčio grąžinti teisę pateikti apeliacijas. „Tai aštrus klausimas. Kuo toliau, tuo labiau kelsime klausimą, ką daryti su migrantais, kurie yra Lietuvoje. Jų sugrąžinimo į kilmės šalis procesai užtrunka, ES šiuo klausimu turi sutartis tik su keliomis šalimis. Vis labiau reikės suprasti, kad nemažai jų čia liks. Iškils integracijos klausimai“, – mano M.Baltrukevičius.

Tad, pasak jo, rudens sesijoje gali būti ir interpeliacijų, tačiau, pažiūrėjus į politinių jėgų išsidėstymą, nepanašu, kad būtų realu kurį ministrą nuversti. Nebent kuris jų prarastų ir pačių valdančiųjų pasitikėjimą, bet tada yra kitų priemonių jiems pakeisti.

„Iš Vyriausybės pusės gali kilti dilemų, ar dabartinės valdančiosios koalicijos lyderiams kartais apsimesti, kad jiems tinka, kaip tvarkomasi su krizėmis, ar kartais inicijuoti ir sunkesnį sprendimą, bet pasiekti lyderystės tose srityse, kurios dabar kelia daugiausia problemų“, – svarsto M.Baltrukevičius. Jo vertinimu, dabar karščiausia – Agnės Bilotaitės kėdė.

S.Skvernelio intriga

Viena didžiausių prasidėsiančios Seimo sesijos politinių intrigų – kiek pažengusi Ramūno Karbauskio ir S.Skvernelio santykių krizė: ar pagaliau įvyks jų skyrybos ir bus įsteigta nauja frakcija iš buvusių „valstiečių“, gal dar kelių Seimo vienišių.

„Kol kas jokių naujų žinių šiuo klausimu nėra, – juokiasi S.Skvernelis, neneigdamas, kad kalbų apie tai yra. – Apie tai kalbama nuo 2016 m.“

Tiesa, bet dabar naujos frakcijos susikūrimo jau laukia net keli buvę LVŽS frakcijos nariai – skandalingai pašalintas iš partijos R.Karbauskio kritikas Tomas Tomilinas, neapsikentęs LVŽS frakcijoje S.Skvernelio Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, jau praėjusią kadenciją iš jos pasitraukęs Vytautas Bakas. Skaičiuojama, kad S.Skverneliui pavyktų suburti kiek daugiau nei minimalią septynių Seimo narių frakciją.

Tiesa, pagrindinis klausimas būtų, ne kaip ji pakeistų politinių jėgų pusiausvyrą Seime. Daugelis politologų mano, kad susilpnėjusi LVŽS frakcija būtų į naudą valdantiesiems. Vis dėlto, pasak M.Baltrukevičiaus, vargu ar naujoji S.Skvernelio frakcija čia ką keistų, nes ir kol S.Skvernelis yra su LVŽS, opozicija bendrai koordinuotai veikti turi mažai sąlyčio taškų, neatrodo labai tvirtai. „Socialdemokratai akivaizdžiai stengiasi nesivelti į daugelį politinių rietenų Seime, renkasi tarsi trečiąjį kelią. LVŽS ir Darbo partija turi daugiau sąlyčio taškų, tačiau irgi sutaria ne visais klausimais. Nauja Regionų frakcija kol kas nelabai matoma“, – susiskaldžiusią opoziciją vertina politologas.

Bet svarbesnis klausimas būtų ne nauja S.Skvernelio frakcija, o nauja jo vadovaujama partija, mat tik taip jie gautų iš valstybės finansinę dotaciją. Be jos svajoti apie būsimą sėkmę rinkimuose – sudėtinga. Jei S.Skvernelis suburtų naują partiją, tai jau būtų rimtesnė politinė intriga.

Projektai kels aistrų

Rudens sesijoje prognozuojama aistrų ne tik dėl pandemijos ar nelegalios migracijos valdymo. „Panašu, kad valdantieji per daug negalvoja apie įtampas, nes kai kurie Seimo rudens sesijoje keliami klausimai įsiūbuos nemažai aistrų“, – neabejoja M.Baltrukevičius. Jis vardija: lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, Lukiškių aikštės įstatymo panaikinimas. Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, jo manymu, padidins įtampų ne kiek visuomenėje, kiek tarp valdančiųjų ir LVŽS. Kol kas politologas įžvelgia tik atsitraukimą dėl Stambulo konvencijos – jos ratifikavimo klausimas rudens sesijoje neplanuojamas, apsiribojant atskirų joje numatytų priemonių projektais.

Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma taip pat neabejoja: bus projektų, kurie kels aštrių diskusijų visuomenėje. Bus grįžta prie Laisvės frakcijos iniciatyvos – Partnerystės įstatymo projekto. Kitas aistras keliantis projektas – Vyriausybės teikiamas Tautinių mažumų įstatymas. Diskusijų kelia ir asmenvardžių rašymo dokumentuose projektai, jų yra keli. „Šie projektai sukels ideologinių diskusijų. Matysime, kiek bus valios ieškoti kompromiso. Manau, jis įmanomas. Bet nereikėtų įsivaizduoti, kad visus šiuos projektus pavyks priimti“, – sako J.Razma.

Jo prognozėmis, nemažų diskusijų sukels ir sveikatos srities įstatymų projektai – dėl sveikatos įstaigų tinklo reformos, greitosios medicinos pagalbos centralizavimo, dėl pandemijos valdymo – siūlymo apmokėti darbdaviui už privalomą testavimą ar skirti ligos išmoką nevakcinuotiems asmenims, susirgusiems COVID-19. „Iki galo tų projektų dar nesvarstėme, bet, manau, jie bus aštriai kritikuojami“, – sako Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas.

Konstitucijos pataisos

Žinoma, Seimo rudens sesijoje vienas esminių darbų – priimti kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Šįsyk išskirtinumas tas, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo ir su biudžeto priėmimu priimami mokestiniai įstatymai negalės įsigalioti anksčiau nei po pusės metų. Tai, neabejoja J.Razma, verslui, visuomenei suteikia papildomos ramybės. Tad, priimant biudžetą, bus galima remtis tik tais įstatymų pakeitimais, kurie priimti pavasario sesijoje ir įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.

J.Razma pripažįsta, kad nėra paprasta įgyvendinti pažadą mažinti teisės aktų projektų srautą – ir frakcijos, ir komitetai priteikė nemažai siūlymų, tik Vyriausybė gal kiek labiau laikosi šios nuostatos. (V.Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

Planuojama priimti socialinio jautrumo turinčių projektų, pavyzdžiui, dėl kitokios pensijų indeksavimo formulės ir ryškesnio jų didinimo, dėl didesnių išmokų už globojamus vaikus, valstybės tarnautojų algų bazinio dydžio didinimo. Tai, tikisi J.Razma, šiek tiek leis sušvelninti socialinę diferenciaciją.

Kitas akcentas – švietimo srities projektai: pataisos Mokslo ir studijų įstatyme dėl stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų ir kitų aspektų, taip pat Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai.

Laukia svarbūs Konstitucijos pakeitimai. „Norėtume kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisas, įteisinančias tiesioginius merų rinkimus. Taip pat bus svarstomos kitos pataisos – dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų, galų gale išspręsime priesaiką pažeidusių asmenų kandidatavimo į Seimą, kitaip sakant garsiosios Rolando Pakso istorijos, klausimą“, – sako J.Razma.

Taip pat, pasak jo, reikia kuo greičiau priimti Referendumo įstatymą, nes dabar yra tam tikras teisinis vakuumas – šis įstatymas nebegalioja, o iniciatyvų referendumams netrūksta, tad viskas vyksta teisiniame chaose. Iš Seimo pavasario sesijos likęs labai svarbus Viešųjų pirkimų įstatymo projektas, kuriame sujungtos ir Vyriausybės, ir Prezidento iniciatyvos, kurios turėtų duoti juntamą postūmį šiems procesams išskaidrinti.

Seimo pirmasis vicepirmininkas pastebi, kad nėra paprasta įgyvendinti pažadą mažinti teisės aktų projektų srautą – ir frakcijos, ir komitetai priteikė nemažai siūlymų. J.Razma giria tik Vyriausybę, kad ši, palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, gal kiek labiau laikosi šios nuostatos: antrą sesiją iš eilės ministrų kabinetas tvarkingai teikia projektų mažiau, bet pagal savo dešimt prioritetų.

Deja, pripažįsta J.Razma, kartojasi ir ankstesnių kadencijų problema: nors siūlomi įtraukti į sesijos programą, kai kurie projektai dar vis neparengti ir registruoti.

Matysime, kiek bus valios ieškoti kompromiso. Manau, jis įmanomas. Bet nereikėtų įsivaizduoti, kad visus šiuos projektus pavyks priimti.

Reikia daugiau kalbėtis

Konservatorius tikisi, kad ir opozicija palaikys tokius dalykinius projektus kaip numatytas svarstyti investicijų skatinimo paketas ar dėl skaidraus Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo.

Bet opozicijos lyderis S.Skvernelis kritikuoja valdančiųjų požiūrį į įstatymdarystę. Pasak jo, pavasario sesijoje opozicijos projektų užregistruota daugiau nei Vyriausybės, tačiau net pateikimo stadiją sunkiai praeidavo tik vienetai. „Nors buvo ir kokybiški, ir reikalingi, bet atmetami, nes teikiami opozicijos. Juk toliau svarstant komitetuose galima juos tobulinti, rasti konsensusą ir pasiekti naudos valstybei. Tuo pamatysime, ar ir toliau bus toks valdančiųjų nusiteikimas“, – sako S.Skvernelis.

Daugiau kalbėtis ir su tais, kurie turi kitą nei valdantieji nuomonę pataria ir politologas M.Baltrukevičius. Jo vertinimu, labai geras ženklas buvo šio pirmadienio Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimas su Šeimų sąjūdžio atstovais. „Tai reikalinga, nes kiek sumažina įtampą. Ir tie žmonės pajaučia, kad kažkas juos nori išklausyti, su jais kalbėtis. Tai labai svarbu. Bet yra daug klausimų, kurie potencialiai gali įpilti žibalo į ugnį, tačiau valdantieji kol kas nusiteikę užmerkti akis, kas vyksta. Vis dėlto gali prasidėti skaičiavimai, kiek verta toliau auginti visuomenės poliarizaciją, ar kai kuriems klausimams dabar tinkamiausias laikas“, – mano M.Baltrukevičius.

Pasak jo, jau vien fonas, kaip prasidės Seimo sesija, – nuo mitingo, tiesa, dar neaišku, legalaus ar nelegalaus, nes Vilniaus savivaldybės nusprendė Šeimų sąjūdžiui neišduoti leidimo rugsėjo 10-ąją mitinguoti Seimo prieigose, ženklina šį politinį sezoną kaip neeilinį – įtampų, neramumų, krizių. Iki kiek įkais šis žaizdras, priklausys ir nuo politikų išminties.

Kvailysčių vadovėlyje aprašyti tik tipiniai atvejai. Didžiajame kvailysčių žodyne galima rasti visko ir net daugiau. Atvertus 123 p., parašyta: penktadienio pilnaties vakarą galimybių paso ministrė surengė kelionę po Vilniaus užeigas, smukles, alubarius, kavines, restoranus, pub’us, naktinius barus (dieniniai naktimis kažkodėl uždaryti būna), knaipes, čeburekines, picerijas, kababines, dešrainines, šašlykines, valgyklas "Kaip, pas mamą", zabegalovkas, lariokus ir paprasčiausias snarglines maklinėjo. Bokalas po bokalo, taurė po taurės, stiklinė po stiklinės, taurelė po taurelės, šaukštas po šaukšto, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Bet. Galimybių ministrė, tarė, nėra durnių, ir grįžo namo savomis kojomis. Va, kaip gerai pilnatis protingus žmones veikia.

Pilnatis baigėsi, dyla mėnuo, įtampa slūgsta. Gerai būtų, jei mes irgi keistumės. Kad grįžtų protas bent pasisvečiuoti.

Galėjo gerojon protingųjų kompanijon pasikviesti Prezidentą su premjere. Ir linksmiau būtų, ir galimybių, ir negalinčių piliečių moralizavimo akcija būtų buvusi labiau įtikinama. Aukščiausieji būtų sėlinę gatvėmis ir šunkeliais persirengę kaip Rytų pasakos viziriai ir tiesą iki pat paryčių bei iki pat panagių sužinoję.

Vis dėlto juoktis nederėtų. Jei jau pačiai svarbiausiai ministerijos moteriai, labai raudonai (tsss, tsss, taip gražiai apykreiviai) dažytomis lūpomis tenka slankioti ir revizuoti, kiek kas turi galimybių šioje Lietuvos karantino pakalnėje, pavaldiniai apskritai dykinėja. Šie eina valdiškan darban tik dėl to, kad valdišką atlyginimą čia moka didesnį nei privačiame sektoriuje. Neveikia jų nei pilnatis, nei jaunatis, jie iš anksto pasenę. Laukia pensijos (neužtarnauto poilsio), nes ministrė pati eina nustatyti, kas galimybių turi, kas nebeturi, o kas dar  ne.

Pilnatis baigėsi, dyla mėnuo, įtampa slūgsta. Gerai būtų, jei mes irgi keistumės. Kad grįžtų protas bent pasisvečiuoti.

Kaip sekmadienį pranešė Prezidento spaudos tarnyba, bendrame Lietuvos prezidento ir Slovėnijos premjero laiške pabrėžiama, kad  šiuo metu prie išorinės ES ir Baltarusijos sienos patiriamas migracinis spaudimas yra Baltarusijos režimo finansuojama hibridinė ataka, kurioje nelegali migracija yra pasitelkiama kaip atsakas į ES  palaikymą šalies pilietinei visuomenei, opozicijai ir demokratijos procesams, taip pat ir ES sankcijoms Lukašenkos režimui. 

Taip pat pabrėžiama, kad nuo šių metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos sieną nelegaliai kirto virš 3 tūkst. migrantų.

„ES išorinės sienos apsauga yra visų šalių narių bendra atsakomybė. Išorinių sienų apsauga turi tiesioginę įtaką visos Sąjungos saugumui. Norime pasinaudoti galimybe ir pakartoti prašymą dėl papildomos skubios pagalbos Lietuvos valdžios institucijoms, kurios šiuo metu susiduria su išskirtinai sunkiomis aplinkybėmis“, – rašoma laiške.

Laiške yra įvardijamas šiuo metu Lietuvai būtinos pagalbos poreikis, ypač sienos apsaugai: fiziniam barjerui ir stebėsenos įrangos.

ES šalys narės yra kviečiamos prisidėti šiomis priemonėmis ir padėti Lietuvai spręsti šią neeilinę migracijos krizę ES-Baltarusijos pasienyje.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda bei kiti šalies atsakingieji pareigūnai susitiks su už vidaus reikalus atsakinga Europos komisare Ylva Johansson. Komisarė dviejų dienų vizito atvyksta sekmadienį.

Kaip pažymi Prezidentūra, susitikime taip pat bus kalbama apie situaciją Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Lietuvai reikalingą ES pagalbą ir paramą, siekiant suvaldyti nelegalios migracijos krizę – papildomus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ES tarpininkavimą kalbantis su migrantų kilmės šalimis.

„ES institucijų įsitraukimas ir pagalba sprendžiant nelegalios migracijos problemą yra labai reikšmingi Lietuvai. Džiugu, kad tiek ES šalių narių lyderiai, tiek Europos Komisija išreiškia solidarumą  su Lietuva ir pripažįsta Lukašenkos režimo vaidmenį orkestruojant šią dirbtinai sukurtą migracijos krizę“, – sako prezidentas.

Lietuvoje per pastarąsias dvi dienas sulaikytas dar 261 neteisėtai Baltarusijos-Lietuvos sieną kirtęs migrantas, bendras jų skaičius šiemet pasiekė 3 545. Daugiausia tarp sulaikytųjų – Irako piliečiais prisistatantys asmenys.

Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes, teigia pasieniečiai.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.