Kaip informuoja miesto savivaldybė, nuo ketvirtadienio 18 val. iki sekmadienio 23 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Universiteto, Švarco gatvėse, taip pat Didžiosios gatvės dalyje priešais Šv. Kazimiero bažnyčią ir Vilniaus gatvės dalyje nuo Liejyklos iki Klaipėdos gatvės.

Vilniaus šviesų festivalio metu nuo 18 val. vakaro iki 6 val. ryto taip pat bus draudžiamas transporto priemonių (išskyrus gyventojų ir aptarnaujantį transportą) įvažiavimas į senamiestį. Renginio metu viešojo transporto eismas nesikeis.

Pradėti darbai

Maždaug prieš dvejus metus viešai pradėta aptarinėti idėja, kad reikia apmokestinti įvažiavimą į Kauno senamiestį. Taip, esą, bus sumažintas automobilių, ypač važiuojančių tranzitu, srautas. „Kauno diena“ pasidomėjo, kiek ši idėja pasistūmėjusi, o gal tokių planų miestas atsisakė?

„Šio projekto neatsisakyta – jis įgyvendinamas, kaip ir buvo suplanuota“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Pasak eismo specialisto, šiuo metu pasirašytos sutartys su rangovais dėl sistemos diegimo. „Planuojama, kad šią vasarą bus užbaigtas mažos emisijos zonos sistemos įrangos diegimas. Visgi sprendimai, kaip sistema veiks, koks bus mokestis, kas nuo jo bus atleisti, spręs miesto taryba. Sprendimus planuojama priimti iki metų pabaigos“, – apie tai, kad šiemet sistema greičiausiai dar nepradės veikti, patvirtino M. Matusevičius.

Kaip aiškino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas, tik atlikus analizę ir įvertinus automobilių srautus, jų keliamą taršą, prabūtą laiką ir kitus niuansus, bus rengiamos taisyklės, kurios bus teikiamos tarybai, o politikai jau spręs, ar tvarką patvirtinti.

„Kuriant taisykles planuojama remtis ir gerąja kitų šalių, miestų patirtimi. Norima, kad ši sistema būtų kuo patogesnė naudotojui ir šios zonos gyventojams, įmonėms, aptarnaujančiam, specialiajam transportui ir pan.“, – žadėjo M. Matusevičius.

Vietos: numatyta apmokestinti vienuolika įvažiavimo į Senamiestį vietų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Daug neaiškumų

Kol dar nėra net gairių, nei apie įvažiavimo į Senamiestį įkainius, nei išimtis, kam rinkliava nebus taikoma, tiek gyventojai, tiek ir čia veikiantis verslas neinformuoti. Jie žeria klausimų, į kuriuos valdininkai neturi atsakymų.

Kaip nurodė M. Matusevičius, apmokestinimo sistema jau diegiama, tačiau valdininkai dar negali atsakyti, ar gyventojai galės įvažiuoti nemokamai, ar jiems bus taikomas koks nors metinis mokestis. Jei gyventojas turi ne vieną, o kelis automobilius? Nemokės už vieną ar visus?

„Senamiestyje nuomojame kelis butus. Viename gyvena nuolatiniai nuomininkai, kitame priimame trumpalaikius atvykėlius. Kaip bus su jais? Ar man reikės už nuomininkus dokumentus tvarkyti? Ar jie turės pateikti nuomos sutartį? Ar ta nuomos sutartis būtinai turi būti registruota Registrų centre? Kol kas niekas į šiuos klausimus negali atsakyti. Būtų gerai iš anksto žinoti, o ne paskutinę minutę tvarkyti dokumentus, prašyti kokių nors leidimų“, – kalbėjo vienas prisistatyti nepanoręs Senamiesčio gyventojas.

Kaip apmokestintas įvažiavimas paveiks verslus, taip pat nežinoma. Juk kiekvienai kavinei produktus tiekia vis kiti tiekėjai, tad gana komplikuotai atrodo, jei kiekvienam jų teks prašyti leidimų, o jei už juos reikės mokėti pačiam verslui, tai neabejotinai atsispindės galutinėje kainoje, kurią sumokės Senamiesčio kavinių lankytojai ir svečiai, užsukę į kokią krautuvėlę nusipirkti suvenyrų.

Tikslas: įdiegus sistemą, siekiama sumažinti tranzitą svarbiausioje miesto vietoje. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip veiks sistema?

Kaip teigia savivaldybės atstovai, piniginiai klausimai, susiję su įvažiavimo į Senamiestį apmokestinimu, bus sprendžiami, geriausiu atveju, rudenį. Dabar valdininkai gali tik pasakyti, kaip maždaug atrodys pati sistema, kuri nuskaitys automobilio valstybinius numerius. Pagal dabartinį planą, susimokėti teks išvažiuojant iš Senamiesčio.

„Įvažiuojant į mokamą zoną ir iš jos išvažiuojant, bus identifikuojamas automobilis, o zonoje praleistas laikas apmokestinamas tarybos nustatytu tarifu“, – teigė M. Matusevičius.

Tiesa, pagal tokį modelį kol kas iki galo neaišku, ar mokėti teks už įvažiavimą ar ir už parkavimą. Galbūt šios rinkliavos bus sujungtos į vieną, o gal reikės mokėti du kartus: išvažiuojant ir pasistačius automobilį. Eismo specialistas pažymėjo tik tiek, kad užkardų nebus. Apie įvažiavimo rinkliavą praneš specialios švieslentės.

Sprendimai, kaip sistema veiks, koks bus mokestis, kas nuo jo bus atleisti, spręs miesto taryba.

„Užkardos statomos nebus, tačiau įvažiuojant į zoną bus pakabinti skiriamieji ženklai, kad teritorijoje galioja tam tikras įvažiavimo į zoną ir joje praleisto laiko mokestis. Išvažiuojant iš zonos taip pat bus informaciniai ženklai apie prievolę susimokėti. Planuojama įrengti švieslentes, kuriose bus pateikta informacija, kad automobilio savininkas turi susimokėti ir kur tai galės padaryti“, – dėstė M. Matusevičius.

Jis nurodė, kad bus apmokestinti įvažiavimai ties Šv. Gertrūdos, Gimnazijos, Birštono gatvėmis ir ties Karaliaus Mindaugo prospektu. Iš viso bus vienuolika gatvelių, kuriose įvažiavimas į Senamiestį bus apmokestintas.

Tiesa, rinkliava taikoma tik automobiliams, motociklams ir kitoms taršioms transporto priemonėms. Norint į Senamiestį patekti nemokamai, reikės tai padaryti einant pėsčiomis ar važiuojant dviračiu. Ar mokestis bus taikomas elektromobiliams, kurie laikomi nulinės taršos transporto priemonėmis, kol kas taip pat neatskleidžiama.

„Šios sistemos įdiegimo tikslas – sumažinti tranzitą svarbiausioje miesto vietoje. Pastebimas didžiulis srautas automobilių, kertančių teritoriją, taip trumpinant kelią. Jie kelia triukšmą, teršia orą. Norima, kad šioje zonoje saugiai ir patogiai jaustųsi pėstieji, dviratininkai ir kiti darnių transporto priemonių šalininkai“, – teigė M. Matusevičius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Darnaus judumo planas

Kaip yra skelbusi Kauno savivaldybė, pagal darnaus judumo planą iki 2030 m. miestas užsibrėžė tikslą pakeisti eismo dalyvių įpročius.

Prie šio plano kūrimo, esą, prisidėjo ir tarptautinės komandos, o strategija sulaukė Europos pripažinimo – tarp 36 Senojo žemyno miestų nominantų Kaunas pateko į geriausiųjų trejetuką drauge su Briuselio (Belgija) ir Vroclavo (Lenkija) darnaus judumo planais.

Valdininkai tikino, kad gyventojai kasdien mato plano įgyvendinimo fragmentų, kai atnaujinamos gatvės ir tiesiami dviračių takai.

„Miesto judumo sistema yra daugialypė, todėl negalima atskirai spręsti automobilių spūsčių, viešojo ar bemotorio transporto vystymo klausimų. Visa tai turi būti paremta trimis pagrindiniais principais: integralumu, sistemiškumu ir ilgalaike perspektyva.

Tikslas – kurti darnią judumo sistemą, leidžiančią miestiečiams patogiai ir greitai iš vienos vietos pasiekti kitą, tausojant laiką, aplinką. Turime užtikrinti patogų eismą ir pėstiesiems, ir dviratininkams, ir viešajam transportui“, – taip maždaug prieš metus kalbėjo Kauno savivaldybės Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas doc. dr. Visvaldas Varžinskas.

Darnaus judumo plane kalbama ir apie sankryžas, automobilių statymą, viešojo transporto valdymą, taršos kontrolės sistemą. Visa tai turi užtikrinti patogų judėjimą mieste ir kartu mažinti transporto keliamą taršą.

Verslui kelia nerimą

Automobilių srautai turi tiesioginės įtakos Senamiestyje veikiantiems verslams. Viešojo maitinimo, suvenyrų ar kitos prekybos įmonės stebi apyvartos pokyčius tada, kai mažėja parkavimo vietų, ribojamas eismas aplink Rotušės aikštę.

„Už visus kalbėti tikrai negaliu, nes nuomonės dažnai skiriasi. Žiūrint per žaliojo kurso prizmę, galbūt tai ir būtų variantas. Kita vertus, Rotušės aikštėje ir taip yra brangiausias parkavimo tarifas mieste, o ten ir taip retai būna laisvų vietų. Vadinasi, žmonės automobilius turi palikti kitur. Kai uždaryta viena aikštės pusė, dar labiau sumažėja vietų, tada  sumažėja ir pietaujančių Senamiestyje, nes nepatogu atvažiuoti, greitai papietauti ir išvykti. Tada didesnio srauto galima sulaukti nebent vakarais“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno Senamiesčio draugijos vadovė Ona Peičiūtė.

Pasak jos, ir dabar Senamiestį ne taip jau daug žmonių renkasi kaip tranzitinį kelią, nes siauros gatvelės neretai tampa spūsčių priežastimi, todėl patogiau apvažiuoti Senamiestį kitomis gatvėmis.

„Negalėčiau sakyti, kad Senamiestis yra labai tranzitinis, nes dauguma supranta, kad ten strigs įvažiavę, juolab kad visa infrastruktūra aplink Senamiestį yra gerinama. Jei reikia nuvažiuoti, tarkim, iki Jonavos gatvės, visi ir taip važiuoja pro Pilies žiedą, o ne lenda į Rotušės aikštę. Apmokestinimas tiesiog sumažintų srautus į Senamiestį, o ne pagerintų susisiekimą. Be to, reikia nepamiršti, kad ir šiaip viskas brangsta, tad, jei už įvažiavimą reikės mokėti, žmonės čia tiesiog nevažiuos.

Kyla klausimų, ar už įvažiavimą reikės mokėti ir gyventojams. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Sunku ir šiaip įvertinti, ar žmogus į Senamiestį atvyksta pavalgyti, ar  važiuoja tranzitu, nežinau, ar tai galima patikrinti. Todėl nemanau, kad, apmokestinus įvažiavimą į Senamiestį, bus surenkama daugiau pinigų į biudžetą ar tai kaip nors išspręs eismo problemas. Manau, kad toks sprendimas nepasiteisintų, nes dabar žmonės renkasi, kas yra pigiau, patogiau ir greičiau“, – teigė O.Peičiūtė.

Klausimų kelia ir tai, ties kuriomis gatvėmis galėtų būti renkama rinkliava už įvažiavimą, nes kai kurie Senamiesčiu laiko ir Birštono bei Šv. Gertrūdos gatves, kiti ribas brėžia arčiau Rotušės aikštės ir spėlioja, kad galbūt įvažiavimas būtų apmokestintas ties Muitinės ar A.Jakšto gatvėmis.

„Jei būtų pristatytas aiškus modelis, kaip viskas veiks, tada gal būtų lengviau suprasti. Dabar sunku pasakyti, ar tai duos naudos. Manau, kad pradžioje tikrai būtų daug nepasitenkinimo tiek iš klientų, tiek ir iš Senamiestyje veikiančių verslų“, – sakė Kauno Senamiesčio draugijos vadovė.

Pradžioje tikrai būtų daug nepasitenkinimo tiek iš klientų, tiek ir iš Senamiestyje veikiančių verslų.

Neaišku ir gyventojams

Mokamas įvažiavimas į Senamiestį kelia klausimų ir gyventojams, ar jie taip pat turėtų mokėti, ar bus taikoma išimčių. Domina ir apmokestinamos zonos ribos.

„Neaišku, ar bus leidimai, kiek jų gyventojai galės išsiimti, kokios gatvės pateks į tą apmokestinamą zoną. Net nežinome, kiek galėtų kainuoti pats įvažiavimas. Galbūt gyventojams leidimai brangiai kainuos, o gal nekainuos nieko. Nieko nežinome“, – gyventojai kilo begalė klausimų  dėl planuojamo mokesčio.

Kiti gyventojai svarstė, jei bus apmokestintas įvažiavimas į istorinę Kauno vietą, ar tai reiškia, kad bus panaikintas parkavimo mokestis, o gal galios abu?

„Jei bus renkama rinkliava ir už įvažiavimą, ir už parkavimą, ar nebus taip, kad aplinkinės gatvelės taps nuolatinėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis? Jau ir dabar kai kuriose vietose sunku prasilenkti. Jei visi ten pradės statyti automobilius, tikrai bus vienas didelis kamštis, iš kurio nelabai bus įmanoma išvažiuoti“, – nuogąstavo Senamiesčio gyventojai.

Verslininkai pastebi, kad, apribojus automobilių eismą Rotušės aikštėje, sumažėja ir klientų. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Ir patys dar svarsto

Savivaldybės atstovai mokamo įvažiavimo viziją iškėlė kartu su darnaus judumo planu. Tačiau dar neskuba atskleisti detalių, kaip ir kada toks projektas galėtų būti įgyvendintas.

„Kol kas pati idėja yra ankstyvoje stadijoje. Svarstome, kad mažos emisijos zona galėtų būti suskirstyta į du etapus: Senamiestį ir Naujamiestį. Pirmajame etape tam tikrose Senamiesčio gatvėse galėtų būti įrengta vaizdo stebėjimo sistema, identifikuojanti įvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius. Tačiau kalbėti apie konkrečius sprendinius ir datas dar per anksti“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

„Dėl idėjos buvo diskutuojama visuomenei pristatant darnaus judumo planą. Svarstoma, kad pokyčiai galėtų įvykti 2023 m.“, – pridūrė specialistas.