Originalus pasiteisinimas

Vandžiogaloje (Kauno r.) incidentą sukėlęs aštuoniolikmetis vos mėnesį džiaugėsi ką tik gautu vairuotojo pažymėjimu. Jo vairuojamas „Volkswagen Polo“ nulėkė nuo kelio, rėžėsi į medinį namuką, išgriovė sieną ir nesunkiai sužalojo jame miegojusius vyresnio amžiaus šeimininkus. Jau po įvykio pažeidėjas teisinosi nesuvaldęs automobilio, kai bandė išmesti pro langą iš nosies iškrapštytą turinį.

Išklausiusi originalaus pasiteisinimo policija pradėjo administracinę teiseną dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir turto sugadinimo. Sulaukus teismo medicinos ekspertų galutinės išvados dėl nukentėjusios moters patirto sužalojimo sunkumo, bus paskirta galutinė bausmė.

Praėjusiais metais pradedantys vairuotojai tapo 197 iš 2 861 eismo įvykių kaltininkais.

Aštuoniolikmečiui turėtų būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis, pagal kurį pradėta administracinė teisena, teigia, kad minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusiam vairuotojui gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Pastarasis incidentas patvirtina statistikos teiginius, kad pradedantys vairuotojai dukart dažniau nei patyrę eismo dalyviai tampa avarijų kaltininkais. Be to, jiems kur kas didesnis iššūkis tampa ir avarijos padarinių šalinimas. Tiesa, specialistai tvirtina, kad yra būdų, kaip „klevams“, ir ne tik jiems, išvengti streso ir finansinės žalos.

Nepakanka: mokymuisi vairuoti oficialiai skiriama 30 valandų, nors reikėtų bent dvigubai daugiau. / E. Šemioto nuotr.

Statistika nemeluoja

Oficialioji įskaitinių eismo įvykių statistika rodo, kad praėjusiais metais pradedantys vairuotojai tapo 197 iš 2 861 eismo įvykių kaltininkais. Tiesa, šie duomenys atspindi tik eismo įvykius, kuriuose žuvo ar buvo sužeista žmonių. Tikrasis avarijų, kurias sukelia pradedantys vairuotojai, mastas yra žymiai didesnis.

„Dėl didesnių ar mažesnių eismo įvykių pradedantys arba penkerių šešerių metų vairavimo patirties turintys vairuotojai kreipiasi maždaug 2,5 karto dažniau, negu patyrę kolegos, kurių stažas perkopęs dešimt metų ir daugiau“, – vardijo Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas.

Anot skaičių, svarbus ne tik vairavimo stažas, bet ir amžius – įprastai vyresni vairuotojai būna kur kas atsargesni ir į eismo įvykius pakliūva rečiau. A. Kikutis pastebi, kad neseniai vairuotojo pažymėjimą gavęs 40-metis statistiškai eismo įvykių patiria tiek pat, kiek 25 metų vairuotojas, turintis septynerių metų stažą.

Tai patvirtino ir saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Pašnekovas įžvelgė, kad pradedantys vairuotojai neretai daro dviejų tipų klaidas.

„Neretai eismo įvykiai įvyksta dėl neryžtingumo. Vairuojant nėra žodžio „palauk“ – turi veiksmus atlikti užtikrintai, reaguoti greitai ir nedvejodamas, antraip keli pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Taip pat koją kiša ir skubotumas, atsirandantis dėl patirties stokos, o kartais ir noro parodyti savo „meistriškumą“. Žinau atvejį, kai pradedantis vairuotojas net vairavimo egzamino metu tyčia viršijo greitį. Egzaminuotojas jo paklausė, kodėl taip pasielgė, o jis atsakė, kad norėjo parodyti, kaip gerai vairuoja. Todėl nieko keisto, kad, kai toks žmogus gauna vairuotojo pažymėjimą, jis ir toliau nori parodyti savo meistriškumą“, – aiškino A. Pakėnas.

Nepasitiki: jauniems vairuotojams net automobilio parkavimas tampa tikru iššūkiu. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Parkavimo klaidos

Įprasta manyti, kad nauji vairuotojai dažniau patenka į techninius įvykius – jiems stinga atidumo ir įgūdžių net važiuojant nedideliu greičiu, parkuojantis, tad transporto priemonė dažniau apibraižoma, atsiranda įlenkimų. A. Kikutis atkreipė dėmesį, kad į eismo įvykį patekę pradedantys vairuotojai vidutiniškai patiria didesnę žalą, nei patyrę jų kolegos.

„Didesnių eismo avarijų sukelia būtent jaunesni vairuotojai. Jeigu teoriškai sudėtume, kad tiek „žalias“, tiek patyręs vairuotojas valdo identiškas transporto priemones, tai statistiškai vidutinės žalos dydis, kurią patiria žalias vairuotojas, būtų apie 30–50 proc. didesnis“, – skaičiavo specialistas.

Anot jo, patekę į eismo įvykį jauni ir dar finansinio stabilumo neužsitikrinę vairuotojai neretai susiduria su didesniu nerimu dėl patirtų nuostolių – kylant automobilių dalių ir jų remonto kainoms, padengti transporto priemonės tvarkymo išlaidas jiems tampa ypač sudėtinga.

Žinau atvejį, kai pradedantis vairuotojas net vairavimo egzamino metu tyčia viršijo greitį.

Visgi pašnekovas akcentavo, kad būdų, kaip išvengti kišenei skaudžių nuostolių, yra, tačiau neretai į juos numojama ranka.

Įvertina jau po nelaimės

A. Kikučio nuomone, pirmiausia pats vairuotojas turi įvertinti, kokią finansinę naštą, atsitikus nelaimei, jis yra pasirengęs prisiimti ir koks yra jo rizikos toleravimo lygis. Jei įvertinus galimybes tampa akivaizdu, kad avarijos atveju padengti transporto priemonės remonto išlaidas bus labai sudėtinga, derėtų pagalvoti apie kasko draudimą. Tai taptų, kad ir ne pačia pigiausia, bet patikima saugumo pagalve.

Nemažai pradedančių vairuotojų vis dar tiki mitu, neva kasko draudimas vertingas tik turint naują automobilį, o senesnių transporto priemonių savininkams tokio turėti neverta. Anot specialisto, toks įsitikinimas yra susijęs ne su paties draudimo, kaip paslaugos, poreikio nebuvimu, bet su nemažomis draudimo įmokomis.

„Esant didesnei rizikai, atitinkamai kinta ir draudimo kaina, todėl nemaža dalis pradedančių vairuotojų nusprendžia atsisakyti kasko draudimo. Visgi pastebime, kad šio draudimo naudą tarsi iš naujo įvertina tie, kurie jau yra susidūrę su labai stipriai pakilusiomis autoserviso darbų ir automobilių dalių kainomis. Dėl šios priežasties neretai tie, kuriems platesnio masto draudimas per brangus, renkasi siauresnės apimties kasko alternatyvų draudimą. Šis yra pigesnis ir apsaugo nuo pagrindinių rizikų“, – aiškino A. Kikutis.

Priežastys: nepatyrę eismo dalyviai į avarijas patenka dėl neryžtingumo arba dėl akivaizdaus savo galimybių pervertinimo. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Praktikos nepakanka

Ekspertai sutaria, kad eismo įvykio tikimybę sumažina įgūdžių lavinimas. Geri vairavimo įgūdžiai išsivysto tik praktikuojantis. Anot A. Pakėno, neretai žmonės, vos gavę vairuotojo pažymėjimą, pervertina savo galimybes ir tiki, kad per mokymus įgytų įgūdžių jiems pakanka.

„Reikia turėti omenyje, kad mokymuisi vairuoti oficialiai skiriama 30 valandų. To tikrai nepakanka – vidutiniškai būtina bent 50–60 valandų arba, kaip rodo tyrimai, nuvažiuoti bent 1 000 km. Žinoma, kai kuriems pavyksta greičiau, tačiau įgūdžiams lavinti reikia laiko, – dalijosi saugaus eismo ekspertas. – Reikia nepamiršti, kad kiekvienas gyvūnas gamtoje yra sutvertas tam tikram greičiui – arklys bėga vienu greičiu, leopardas – kitu, o kokiu greičiu bėga žmogus? Maždaug 10–15 km per valandą. Taigi, mūsų reakcija yra pritaikyta tokiam greičiui, o vairuojant automobilį, visi įgūdžiai yra dirbtinai ugdomi. Natūralu, kad tam reikia daug laiko.“

A. Pakėnas patarė, gavus vairuotojo pažymėjimą, savo patirtį didinti įvairiose privačiose aikštelėse ir mokymo centruose, kuriuose imituojamos sudėtingos vairavimo sąlygos.

„Eismas rugsėjo pradžioje pasikeitė į blogąją pusę. Judėjimas stipriai suintensyvėjo, gatvėse spūstys – ir dėl remonto darbų, ir dėl neišsibudinusių vairuotojų“, – sakė Vilius, kuriam kiekvieną rytą tenka važiuoti maršrutu Dainava-Petrašiūnai.

„Kelio darbai realiai viską apsunkina, nes uždaryti esminiai pravažiavimai, pavyzdžiui, Mosėdžio gatvė. Dėl to reikia daryti lankstus ir formuojasi spūstys“, – antrino vairuotoja Viltė. Jai tenka automobiliu važiuoti iš universiteto Jonavos gatvėje į Romainius per Varnių gatvę.

Anot pašnekovų, situacija keliuose itin pablogėjo dėl  jaunų ir nepatyrusių vairuotojų.

„Darosi kažkokia betvarkė, pusė, atrodo, neatsimena kaip vairuoti – arba malasi bet kaip, arba važiuoja itin lėtai ir pasimetę. Tai ypač trukdo eismą ir erzina“, – piktinosi Viltė.

„Prieš porą dienų įvažiavęs į žiedinę sankryžą automobilis sustojo tiesiog skersai, blokuodamas eismą važiuojantiems žiedu ir išvažiavimą“, – patirtimi dalijosi vairuotoja Julija. Problema, kurią ji išskyrė, tai itin neatsakingas vairavimas.

„Naujai iškepti vairuotojai lekia, norėdami pasirodyti, kurio BMW geriau traukia. Rytais įsijungus „Waze“ programėlę puikiai matosi tokio vairavimo padariniai – visur avarijos, spūstys“, – tvirtino Julija. Ji vylėsi, kad po mėnesio tokia netvarka gatvėse aprims.

Panašu, kad prasidėjus šiam mėnesiui daugeliui vairuotojų itin kliudo kelio darbai. Daugelis jų išreiškė viltį, jog norėtų matyti kuo greičiau užbaigtus remontus, kuriuos kelininkai pradėjo vasaros pabaigoje.

– Draudimo kainas ir rizikas vertina draudimo bendrovės. Mes visada rekomenduojame pasitikrinti draudėjams rinkoje, kokia situacija, įsivertinti visas galimybes ir tam galime mes, brokeriai, padėti, kad jie atrastų sau tinkamesnes, galbūt ne tokias drakoniškas kainas.

– Kodėl jaunas žmogus laikomas potencialiu nusižengėliu?

– Čia tinka aliuzija su sportininkais. Kol esi jaunas ir nepatyręs, niekas nepasiūlys nei geros sutarties, nei leis žaisti pagrindiniu laiku. Kai šiek tiek pažaidi, parodai savo lygį, kad esi tinkamas, tada atitinkamai gauni geresnę sutartį ir dėl tavęs prasideda konkurencija. Taip ir su jaunais vairuotojais, niekas nežino, kaip jie vairuos, o statistika rodo, kad jie labiau linkę pasirodyti, pasireikšti. Situacijų yra įvairių ir ne visada jiems palankių. Kai jie pakaupia savo draudimo istorijos, jų kainodara pradeda kisti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek statistika rodo, kad nauji vairuotojai yra galimai pavojingesni už garbaus amžiaus vairuotojus?

– Prasukamų kilometrų skaičius rodo, kad garbaus amžiaus vairuotojai mažiau važiuoja nei jaunimas. Kitas svarbus aspektas – draudimas dengia žalą iki 5 mln. Ar paties įvardyta kaina ir gaunama apsauga rodo, kad tai brangu? Hipotetinis klausimas – kas apskritai brangu?

– Kodėl palikta galimybė jauniems vairuotojams apeiti sistemą?

– Net ir draudžiant kito asmens vardu, visada įvertinama, kas vairuos, koks mažiausias amžius bus ir stažas.

– Bet vis vien bus beveik dvigubai mažiau.

– Matyt, draudimo bendrovės yra įsivertinusios statistiką, kad perrašinėtojų ne tiek daug. Visi skaičiuoja, visi veda žalas.

– Ar sąžininga vairuotojų, kurie viską daro pagal taisykles, atžvilgiu?

– Jei visi viską darytų sąžiningai, neabejoju, kad ir jaunam vairuotojui kaina būtų žymiai geresnė, vien todėl, kad statistika parodytų, jog jaunimas santykinai važiuoja geriau ar blogiau. Dabar, kai rinkoje yra įvairių pavyzdžių, kainodara irgi labai įvairi.

– Ar brokeriai kalbasi tiek su viena, tiek su kita puse apie tai, kaip jauniems vairuotojams apdrausti automobilius?

– Jauniems vairuotojams apskritai nelengva. Stengiamės nuraminti, kad vienais metais gali būti brangiau, po įvykio gali dar brangiau būti. Taip pat stengiamės edukuoti, nes jei užrašysi automobilį kito asmens vardu, bet padarysi įvykį, abiem bus blogai. Rinkoje stebuklų nebūna, visi skaičiuoja ir vertina rizikas.

Draudimo bendrovės BTA specialistai sako, jog jaunimo baimės pagrįstos, mat jie eismo įvykius tikrai sukelia bene dažniausiai, tačiau ir į kitų vairuotojų daromus pažeidimus reaguoja labiausiai.

Apklausos duomenimis, moksleivius bei studentus labiausiai erzina posūkių nerodymas (stresą kelia 64,4 proc. visų vairuotojų ir 80 proc. jaunesnių), staigiai ir netikėtai į perėją išeinantys (57 proc. visų vairuotojų ir 72 proc. jaunesnių) bei neleistinoje vietoje gatvę kertantys pėstieji (53,8 proc. visų vairuotojų ir 68 proc. jaunesnių).

Nuo rudens tiek su pasimetusiais, tiek su nepagrįstai agresyviai važinėjančiais jaunais vairuotojais neišvengiamai susidursime dažniau. Eismas rugsėjo pirmosiomis savaitėmis ir taip itin chaotiškas.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, jog dėl tokios situacijos iš dalies kalta patirties stoka, tačiau visiškai realu, kad jaunesnės kartos atstovai tiesiog kitaip supranta eismą.

„Dalį tokio jaunų vairuotojų dirglumo galima paaiškinti mažesniu patyrimu bei tuo, kad atvykusius iš mažesnių miestų ar miestelių dažnai baugina intensyvus didmiesčių eismas. Vairuotojo pažymėjimą mažesniame mieste gavęs vairuotojas gali stipriai stresuoti dėl įvairių netikėtų ar kelių eismo taisyklėse tiesiogiai neaprašytų situacijų, taip pat dėl akivaizdaus jų nesilaikymo, ar, pavyzdžiui, dėl Vilniuje įsigalinčio intuityvaus vairavimo, ignoruojant perspėjimo signalus“, – svarsto A. Žiukelis.

Vienintelės dvi kategorijos, kuriose vairuojantys moksleiviai bei studentai patiriamo streso kiekiu nusileidžia kitoms apklaustųjų grupėms, yra staigiai tarp juostų manevruojantys ir agresyviai iš galo privažiuojantys vairuotojai.

„Turime įdomų paradoksą: vairuotojai iki 25 metų 2015–2016 sukėlė 11,98 proc. eismo įvykių, daugiau nei bet kokia kita grupė, tačiau tuo pačiu yra ir tie, kurie kitų klaidas pastebi dažniausiai. Tai tik įrodo, kad išlaikyti vairavimo egzaminą ir išmokti vairuoti natūralioje aplinkoje – du skirtingi dalykai. Statistika moksleivių ir studentų klausimu paradoksali: visas taisykles jie išmoko dar visai neseniai, tad natūralu, jog yra mažiau tolerantiški kitų nusižengimams, tačiau kita vertus, iki galo neperpratę eismo kultūros specifikos, jie patys ir yra dažniausiai klystantys“, – sako A. Žiukelis.

Anot BTA specialisto, šviežiai „iškepti“ vairuotojai, stokojantys vairavimo įgūdžių ir itin griežtai besilaikantys kelių eismo taisyklių, – tai tik viena jaunų vairuotojų kategorija. Kita dalis – be galo savimi pasitikintys jauni žmonės, kurie bet kokia kaina mėgina pasidemonstruoti ir kelyje atkreipti į save dėmesį.

„Šio antrojo tipo jaunieji vairuotojai dažniausiai jau būna prakutę, apsipratę su didžiųjų miestų eismo specifika, ir įgavę daugiau patirties. Tačiau neretai pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, prasilenkiantis su realiais įgūdžiais, gali būti itin skaudžių nelaimių priežastimi“, – sako BTA atstovas.

Pasak jo, nors keliuose chaoso daugiausia rugsėjį, tačiau kelių metų BTA draudimo statistika rodo, jog jauni vairuotojai didmiesčiuose daugiausiai eismo įvykių sukelia ne rugsėjį, o spalį.

„Nuo rudens tiek su pasimetusiais, tiek su nepagrįstai agresyviai važinėjančiais jaunais vairuotojais neišvengiamai susidursime dažniau. Eismas rugsėjo pirmosiomis savaitėmis ir taip itin chaotiškas, tad teks būti pakantesniems ir žvelgti kolegiškai bei susitaikyti, kad šis periodas tiesiog praeis. Kita vertus, stresuojantiems studentams rekomenduočiau neskubėti riedėti į gatves, ypač piko metu. Sulaukite savaitgalio, kai eismas ne toks intensyvus, ir tuomet pamėginkite įveikti pačius svarbiausius ir reikalingiausius maršrutus, pasirinkite, kuris kelias jums patogiausias, reikalaujantis mažiausiai sudėtingų manevrų ar žiedinių sankryžų“, – rekomendacijomis pradedantiems vairuotojams dalinasi A. Žiukelis.

Birželio 2–10 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo metu apklausti 1005 įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys žmonės.

Tikimybė, kad jaunas vairuotojas sukels eismo įvykį, – 1 iš 5. Avarijų skaičiui pastebimai sumažėti prireikia bent septynerių metų, rodo draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistiniai duomenys.

„Dvejų metų vairavimo patirties dažniausiai nepakanka, kad jaunuoliai gebėtų valdyti automobilį taip, kaip didesnę patirtį sukaupę vairuotojai. Mūsų statistika rodo, kad saugesnio vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių – tuomet eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus, palyginti su 20 metų neturinčiais vairuotojais. Statistiškai saugiausiai vairuoja 40–60 metų vairuotojai, kurie į eismo įvykius patenka 4–5 kartus rečiau negu jauniausi ir mažiausiai patyrę vairuotojai“, – skaičiuoja draudimo bendrovės Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.

Remiantis apibendrinta ketverių metų „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo statistika, didžiausias avarijų dažnio rodiklis pastebimas neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusių ir kelerių metų vairavimo patirties nespėjusių sukaupti jaunuolių grupėje. 18–20 metų vairuotojų avarijų dažnis siekia 18–19 proc. – būtent tokia dalis iš apsidraudusių 100 vairuotojų sukelia eismo įvykius.

Automobilių tūrio apmokestinimas yra gera priemonė. Kuo didesnis tūris – tuo daugiau moki. Pasaulyje tai yra pasitvirtinusi praktika ir tai nieko baisaus.

Tarp vyresnio amžiaus vairuotojų avarijų dažnis palaipsniui mažėja, o labiau pastebimas sumažėjimas fiksuojamas tarp 25 metų vairuotojų. Pradedant šia amžiaus grupe avarijų dažnis tampa mažesnis negu 1 iš 10, o mažiausias avaringumas stebimas amžiaus grupėje nuo 35-erių iki 76-erių. Vyresni vairuotojai vėl dažniau pakliūna į eismo įvykius.

Kad jaunesniems vairuotojams būdingas agresyvesnis vairavimo stilius, avarijų metu galintis lemti skaudesnes pasekmes, rodo ir žalų statistika. Per 18–25 metų vairuotojų sukeltus eismo įvykius patirta žala vidutiniškai yra didžiausia – siekia apie 800 eurų ir, palyginti su vyresnėmis amžiaus grupėmis, yra apie 10–20 proc. didesnė. Vidutinė per avariją patiriama žala, imant visas amžiaus grupes, sudaro apie 750 eurų.

Vėl kalba apie automobilių galingumą

Buvęs parlamentaras ir garsus lenktynininkas Stasys Brundza mano, kad būtų sveika sumažinti automobilių galingumą pradedantiesiems vairuotojams.

„Dabar yra apribojimų motociklininkams ir aš siūliau panašiai padaryti su automobiliais, nes ne visuomet [avarijas] lemia greitis. Prie Vyriausybės rūmų BMW įvažiavo į stotelę, nes vairuotojas nesuvaldė automobilio“, – LRT.lt sakė S. Brundza.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Tomas Tomilinas, kuris anksčiau yra kalbėjęs apie idėją Seime įkurti Transporto komitetą, taip pat teigė manantis, kad automobilių tūrio apmokestinimas yra gera priemonė avaringumui šalies keliuose pažaboti.

„Mano nuomone, nors tai nėra vyriausybės planas, automobilių tūrio apmokestinimas yra gera priemonė. Kuo didesnis tūris – tuo daugiau moki. Pasaulyje tai yra pasitvirtinusi praktika ir tai nieko baisaus“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Pasiteiravus, ar ši valdančioji koalicija ketina apmokestinti automobilius pagal tūrį, politikas atsakė: „Sunku pasakyti. Apie automobilių mokestį mes nekalbame iš viso. Tai tikrai nėra tai, ką ketiname dabar daryti. Tai – tik mano svarstymas.“

Ypač antrais vairavimo metais padaugėja eismo įvykių ir keliuose žuvusių jaunuolių. Būtent antrais vairavimo metais jie galvoja, kad jau moka važiuoti, o iš tiesų – nemoka ir, kai patenka į sudėtingesnę eismo situaciją, pasirodo, kad nesugeba suvaldyti automobilio.

S. Brundza teigia, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti ir automobilių techninei būklei. „Dažnai po avarijų kalbama, kad pasirinktas nesaugus greitis. Tačiau turiu daugybę literatūros, kurioje rašoma, kad užtenka vien tik prastesnio amortizatoriaus ir automobilio stabdymo kelias ir stabilumas blogėja. Kodėl pas mus daugelis automobilių išvažiuoja į priešingą kelio pusę ir turime itin daug susidūrimų? Todėl, kad dėl kelio nelygumų automobilį kartais sunku suvaldyti, nes jis techniškai netvarkingas. Lietuvoje absoliučiai nekreipiama į tai dėmesio. Yra nemažai dalykų, kuriuos būtų galima padaryti, bet jie nepadaryti“, – LRT.lt komentavo buvęs parlamentaras.

Siūlo nedidinti baudų, nes gali kilti noras susitarti

Tiek buvęs lenktynininkas S. Brundza, tiek žurnalo „Keturi ratai“ vyriausiasis redaktorius, automobilių ekspertas Valdas Valiukevičius mano, kad baudos už KET pažeidimus yra adekvačios ir jų dar labiau didinti nereikėtų. Anot LRT.lt pašnekovų, yra efektyvesnių priemonių, galinčių užkirsti kelią avaringumui.

L. Jonušo / BFL nuotr.

„Dėl tų baudų kyla bėdų: žmonių pajamos žemos ir, kai nebeišgali mokėti baudos, tuomet prasideda mėginimai ir siūlymai susitarti su pareigūnais“, – kalbėjo S. Brundza.

Pasak V. Valiukevičiaus, baudos Lietuvoje iš tiesų nėra labai menkos, o kitose užsienio šalyse jos esą net mažesnės. „Tačiau turime problemą, kad, skirtingai nuo estų, mes tų baudų nesurenkame, nes kai kurie pareigūnai renka ir į savo kišenę“, – pridūrė automobilių ekspertas.

Žurnalo „Keturi ratai“ redaktoriaus teigimu, labai skriausti jaunų vairuotojų nereikėtų, nes jiems ir taip sugriežtintos taisyklės. „Galbūt būtų tikslingas papildomas vairavimo mokymas, kaip Austrijoje ar Vokietijoje, kur žmogus turi pamokų ant slidžios dangos. Lietuvoje tokių poligonų yra keturi. Kai ten praleidžiamas tam tikras valandų skaičius, vairuotojas supranta pagrindinį dalyką – kad jis dar nemoka taip gerai valdyti automobilio, kad galėtų su juo greitai lėkti.

Jaunam vairuotojui yra jūra iki kelių. Daugelis perka tam tikros markės automobilius, kurie įvažiuoja į stoteles. Automobiliai greiti, vairavimo patirties nėra ir jiems atrodo, kad viską daro labai gerai“, – aiškino V. Valiukevičius.

Pasak buvusio parlamentaro S. Brundzos, dar 2008-aisiais buvo priimtas vyriausybės nutarimas, pagal kurį turėjo atsirasti minėti saugaus eismo centrai, kuriuose būtų galima saugiai išmėginti automobilį ir pasitikrinti vairavimo įgūdžius slidžiomis eismo sąlygomis.

„Kai kuriose šalyse po dvejų metų vairavimo vairuotojas būtinai turi važiuoti į apmokymus tokiuose centruose. Kiek žinau, Austrijoje tai privaloma. Pas mus tai taip pat labai aktualu. Ypač antrais vairavimo metais padaugėja eismo įvykių ir keliuose žuvusių jaunuolių. Būtent antrais vairavimo metais jie galvoja, kad jau moka važiuoti, o iš tiesų – nemoka ir, kai patenka į sudėtingesnę eismo situaciją, pasirodo, kad nesugeba suvaldyti automobilio. Ir ta situacija gali būti paskutinė gyvenime“, – LRT.lt kalbėjo S. Brundza.

Ypač daug 18-24 metų amžiaus jaunimo avarijose užsimuša vasarą. Kas penktas žuvusysis šiltuoju sezono metu yra jaunas žmogus. Pagrindine avarijų priežastimi nurodomas rizikingas vairuotojų elgesys.

„Ford“ užsakymu atlikta apklausa, kurioje sudalyvavo 6500 respondentų iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, atskleidė prastą jaunimo suvokimą apie atsakingą elgesį už vairo. Išaiškėjo, kad daugiau negu pusė (57 proc.) jaunų vairuotojų nesilaiko greičio apribojimų, kas antras vairuotojas siunčia teksto žinutes, kas trečias priima skambučius ir trumpąsias žinutes (SMS), kas šeštas nesegi saugos diržų, kas aštuntas vairuotojas sėdėdamas už vairo vartoja alkoholinius gėrimus, kas dešimtas – per įrenginius žiūri filmus ar televizijos laidas.

Šokiruojantys tyrimo rezultatai paskatino „Ford“ koncerno darbuotojus pasiūlyti į jaunimą orientuotus, nemokamus vairavimo įgūdžių mokymus ( Driving Skills for Life, DSFL). Planuojama, kad iki 2016 m. pabaigos DSFL mokymuose sudalyvaus daugiau nei 20 tūkst. jaunų vairuotojų iš 13 Europos šalių: Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Ispanijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės.

Jungtinėse Amerikos Valstijose tokie „Ford DSFL“ mokymai vyksta jau 13 metų. Programos dalyviai mokosi kaip atpažinti ir išvengti pavojaus, vairuoti ekstremaliomis sąlygomis, valdyti automobilio greitį, kontroliuoti saugų atstumą, susipažįsta su rizika, kurią didina vairavimas išgėrus alkoholio ar vaistų, asmenukių fotografavimas, nesaugus mobiliųjų technologijų naudojimas.

„Vasarą visi mėgaujamės vairavimo laisve. Tačiau jauni vairuotojai pernelyg atsipalaiduoja. Ši laisvė atsigręžia skaudžiu kampu – daug žmonių žūsta automobilių avarijose, sukeltose nepatyrusių vairuotojų, nemokančių priimti teisingų sprendimų kritinėse situacijose. Norime, kad kuo daugiau jaunų žmonių sužinotų apie nemokamus DSFL mokymus, ir kuo daugiau juose dalyvautų“, – sakė Jimas Grahamas, „Ford DSFL“ mokymų vadovas.

Tyrimai atskleidė ir vieną teigiamą pusę – 57 procentai jaunų vairuotojų prisipažino, kad elgiasi daug atsakingiau, kuomet šalia jų automobilyje sėdi tėvai ar seneliai. Atsižvelgiant į tai, „Ford DSFL“ programos kūrėjai pagamino nuotaikingą video filmą „Blown Ups“ Siužete – jauniems vairuotojams netinkamai elgiantis už vairo, šalia jų išsipučia guminė suaugusio žmogaus lėlė.

Avarijų ir žūties riziką padidina įvairūs jaunimo festivaliai, vasarą dažniau keliaujama, važiuojama prie jūros. Trys iš keturių jauno amžiaus vairuotojų vairuodami vasarą jaučiasi labiau atsipalaidavę, o kas antras jų nesugeba atsispirti žavioms praeivėms. Ypač pažeidžiami dailiosios lyties kerams yra Jungtinės Karalystės vairuotojai. Tyrimas rodo, kad šios šalies jaunuoliai, užsispoksoję į praeives, dažniau sukelia nelaimingus atsitikimus negu, tarkime, jų bendraamžiai vokiečiai ar prancūzai.

Tyrimo respondentai iš Prancūzijos buvo dažniau sustabdyti policijos pareigūnų, vokiečiai išsiskyrė pomėgiu viršyti leistiną greitį, italai – tarsi užsukti plepa mobiliuoju telefonu, o ispanai dažniau rizikuoja pastūmėti draugų.

Beje, draugų įtaka neatsakingai elgiantis prie vairo šioje amžiaus grupėje ypač ryški. Vairuodamas automobilyje esant bendraamžiams, rizikuoja kone kas antras jaunuolis. 45 proc. apklaustųjų prisipažino, kad vairuotų automobilį, prikimštą daugiau draugų, negu yra sėdimų vietų, o kas ketvirtas apklausos dalyvis sutiktų išgerti ar vartotų narkotines medžiagas, jei jiems pasiūlytų draugai. Šie skaičiai didėja, kuomet į kausimus atsako jaunimo festivalių dalyviai.

Devyni iš dešimties jaunuolių yra įsitikinę, kad turi gerus vairavimo įgūdžius, tačiau kas antras pripažino, kad už vairo elgiasi nesaugiai. Kas ketvirtas apklaustųjų jau turėjo nelaimingų atsitikimų kelyje, o kas penktas buvo sustabdytas policijos.

„Ford“ apklausa rodo, kad vyrai yra labiau linkę elgtis neatsakingai. Juos tris kartus dažniau nei moteris blaško pėstieji, jie dažniau viršija greitį, naudojasi mobiliaisiais prietaisais ar vartoja alkoholinius gėrimus, be to, jie daug dažniau patenka į policijos akiratį. Tad nieko nuostabaus, kad jauno amžiaus vairuotojų vyrų, netekusių gyvybės avarijose, skaičiai yra didesni negu jų bendraamžių moterų.

Jeigu galvojate paskolinti savo automobilį 19-os ar 26-erių metų jaunuoliui, pasvarstykite apie tai dar kartą. Pasirodo, tokio amžiaus vairuotojai Lietuvos keliuose padaro didžiausią žalą. Tą rodo šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo" statistika, gauta išanalizavus 26 tūkst. šiemet įvykusių autoįvykių.

„Mūsų atlikta analizė atskleidė, kad jauni, 18-27 metų amžiaus vairuotojai sukelia ne tik daugiau įskaitinių eismo įvykių, bet ir avarijose padaro didesnių materialinių nuostolių. Vidutinė jauno vairuotojo padaryta žala siekia 767 eurus ir tai yra 20 proc. daugiau nei vyresnių negu 28 m. vairuotojų sukeltų avarijų žala", - pastebi „Lietuvos draudimo" Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Bendrovė skaičiuoja, kad brangiausiai atsieina 19 metų amžiaus vairuotojų sukeliamos avarijos - vidutiniškai beveik 1,1 tūkst. eurų. Tai - trečdaliu daugiau nei visų jaunų vairuotojų (iki 27 metų) vidurkis bei net 44 proc. daugiau negu vyresnių (> 27 m. amžiaus) vairuotojų vidutinė žala. „Tikėtina, kad taip yra dėl to, jog antraisiais vairavimo metais jaunuoliai įsidrąsina, praranda baimės vairuoti jausmą ir, nors vairavimo patirties dar nebūna sukaupę, pradeda perdėm pasitikėti savo galimybėmis suvaldyti automobilį. Tai ypač pavojinga turint galingą, greitą automobilį, ką ir liudija pastarosiomis savaitėmis įvykę rezonansiniai eismo įvykiai", - teigė A. Juodeikis.

Ne daug mažesnius vidutinius nuostolius - 960 eurų - sukelia ir 26 metų vairuotojai. Pasak A. Juodeikio, sudėtinga tiksliai pasakyti, kodėl 26 metų vairuotojai padaro didesnes žalas, tačiau ekspertas tą sieja su gyvenimo kokybės pagerėjimu - tokio amžiaus žmonės būna jau baigę mokslus, gauna didesnį uždarbį, perka brangesnius ir galingesnius automobilius, tad ir nuostoliai būna didesni. A. Juodeikis pastebi, kad avarijose priskaičiuoti vidutiniai nuostoliai pradeda mažėti tarp vairuotojų, sulaukusių 28-erių - tuomet žala nukrenta iki kiek daugiau nei 600 eurų.

Psichologė, „Lietuvos draudimo" pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė jaunų vairuotojų avaringumą ir polinkį keliuose vairuoti agresyviau aiškina vykstančiu asmenybės formavimosi procesu, kurio metu jaunuoliai siekia įtvirtinti savo, kaip suaugusiojo, statusą.

„Jauni vairuotojai nevengia viršyti greičio ir kitaip pažeisti kelių eismo taisykles - jie nori pasirodyti prieš kitus, būti drąsūs, stiprūs, mokantys greitai važiuoti, stabdyti, laviruoti. Jie mažiau žiūri kitų žmonių interesų ir dažniau vadovaujasi savo vidiniais įsitikinimais, taip pat yra mažiau sąmoningi, negalvoja apie pasekmes. Dėl jaunimui būdingo pozityvaus mąstymo, jiems atrodo, kad gyvenimas begalinis ir tik vėliau ateina supratimas, kokia trapi gyvybė. Apskritai jaunus vairuotojus dažniau lydi įsitikinimas, kad jiems patiems nieko nenutiks", - pasakoja psichologė.

Ji pastebi, kad jauni vaikinai labiau nei merginos gali būti linkę vairuoti agresyviau - dauguma jų yra labiau orientuoti į „aš” - kaip greit aš nuvažiuosiu, kiek stiprus aš atrodau, nei „mes” - kaip pasijus kitas vairuotojas, kas aplinkiniams nutiks dėl to.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, trečdalį eismo įvykių Lietuvos sostinėje sukelia oficialiai ne Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Daugiausia jų sukelia ne sostinėje gyvenantys vairuotojai iki 30 m., kas trečias  šios amžiaus grupės eismo įvykį Vilniuje sukėlęs asmuo – registruotas kitame mieste.

Šių metų statistikos departamento duomenimis, Vilniuje oficialiai registruota apie 540 tūkst. gyventojų, iš jų 18-30 metų – apie 150 tūkst. Pasak draudikų, šio amžiaus žmonės yra pavojingiausi vairuotojai.

„Vilnius yra avaringiausias miestas šalyje ir tai yra visiškai normalu, mat čia yra didžiausias eismo intensyvumas. Sostinėje registruota daugiausia gyventojų, be to, miestas sulaukia ir didžiausio svečių srauto iš visų šalies miestų. Tarp svečių yra ir ką tik studijas aukštosiose mokyklose pradėjusių jaunuolių, ir darbo bei kitokiais reikalais čia užsukančių kitų miestų gyventojų. Pastebėjome, kad daugiausia avarijų sukelia į miestą atvykęs jaunimas, o kuo vairuotojai vyresni, tuo mažiau jie eismo įvykių jie sukelia. Taip gali būti dėl to, kad vyresniojo amžiaus vairuotojų deklaruota ir reali gyvenamoji vieta sutampa dažniau nei jaunimo. Asmenys virš 30 metų dažniausiai jau turi savo būstą, kuriame ir deklaruoja gyvenantys. Tuo tarpu jaunuoliai dažnai į Vilnių atvyksta studijuoti. Jie gyvena sostinėje, bet oficialiai lieka registruoti kituose miestuose, dažnai ir transporto priemones registruoja tėvų vardu“, – teigia Gediminas Radavičius, BTA Transporto draudimo vadovas.

Pasak specialisto, miesto svečių sukeltų avarijų skaičius siekia 30 proc. visų Vilniuje registruotų avarijų. Daugiausia jų užfiksuota Senamiestyje, Šnipiškėse, Fabijoniškėse bei Justiniškėse.

Kaip teigia G. Radavičius, avaringiausi tiek sostinėje, tiek kituose miestuose yra spalio-gruodžio mėnesiai. Minėtuoju laikotarpiu įvyksta apie trečdalį visų metų eismo įvykių Lietuvoje. Aišku, jų fiksuojama daugiausiai ten, kur yra intensyviausias eismas. Šiais mėnesiais tiek miesto svečiai, tiek vietiniai gyventojai sukelia panašų avarijų skaičių.

Kaip teigia įmonės transporto draudimo vadovas, bendrovė yra apdraudusi apie 15 proc. visų vairuojančių vilniečių, tačiau sostinėje fiksuojama iki 30 proc. visoje šalyje bendrovės registruojamų avarijų.

Į didžiausios rizikos grupę jauni vairuotojai patenka ne dėl įgūdžių stokos, o dėl visai kitų priežasčių, sako VDU Teorinės psichologijos katedros lektorė Laura Šeibokaitė.  „Tyrimai rodo, kad svarbiausia ne įgūdžiai, o tai, kad [...] jauniems vairuotojams svarbiau pasirodyti prieš draugus, [...] sudaryti „kieto“, gebančio gerai manevruoti vairuotojo įspūdį“, – pastebi ji.

Anot L. Šeibokaitės, rizikingą elgesį prie vairo gali lemti ir charakterio savybės. „Tie, kurie linkę įsivelti į muštynes, taip pat gali vairuoti rizikingai, nes mažiau dėmesio kreipia į kitų žmonių poreikius“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ sakė monografijos „Lietuvių rizikingas vairavimas“ bendraautorė.

– Esate viena iš monografijos „Lietuvių rizikingas vairavimas“ bendraautorių. Ką gali paaiškinti psichologiniai veiksniai? Kodėl susidomėjote šia tema?

– Kol atsirado monografija, nuėjome labai ilgą kelią. Sakyčiau, tai užtruko kokį dešimtmetį, nes psichologams ilgai buvo gana sunku pamatyti savo vaidmenį tyrinėjant rizikingą vairavimą, kuris atrodo labai techninis dalykas. Mes kurį laiką buvo kalbinamos užsiimti šia tema, KTU docentas Donatas Markšaitis mums vis skatino tai daryti ir patyrinėti psichologines prielaidas, kodėl vairuotojai ryžtasi tokiam elgesiui. Kai galiausiai ryžomės ir susipažinome su literatūra, paaiškėjo, kad pasaulyje šia tema domimasi jau apie 40 metų ir yra nemažas įdirbis. Kita vertus, pačią monografiją rašyti paskatino duomenų, kuriuos surinkome per penkerius darbo metus, gausa. Paaiškėjo, kad turime kuo pasidalinti, kad yra besikartojančių rezultatų, kurie mus pačias įtikino, jog tai, ką atradome, atspindi realų vairuotojų elgesį. Taigi norėjosi tais atradimais pasidalinti bent jau su bendradarbiais, kolegomis, psichologais, kurie galbūt mažiau žino apie šią sritį.

– Kokios esminės išvados?

– Atlikusios apie 13 tyrimų, atradome daugybę psichologinių veiksnių, kurie skatina vairuotojus kelyje elgtis netinkamai, ne taip, kaip reikalauja taisyklės, kaip tikisi eismo struktūros kūrėjai. Dauguma žmonių žino, kad vis dėlto pati jautriausia (dėl pažeidimų ir avarijų tikimybės) grupė yra jauni, mažai patyrę vairuotojai. Tačiau įdomu, kad ta grupė jautriausia ne dėl to, kad turi per mažai įgūdžių. Taip, įgūdžių jie turi mažiau nei patyrę vairuotojai, bet mūsų tyrimai rodo, kad svarbiausia ne įgūdžiai, o tai, kad jauni vairuotojai turi papildomų motyvų rizikingai vairuoti. Mes manome, kad vairavimo funkcija – iš taško A nuvykti į tašką B. Tačiau jauniems vairuotojams svarbiau pasirodyti prieš draugus, atrodyti labiau suaugusiems, sudaryti „kieto“, gero, patyrusio, gebančio gerai manevruoti vairuotojo įspūdį. Taigi motyvų yra daugiau, negu galime tikėtis, o jie ir verčia sąmoningai rizikuoti.

Kitas rezultatas, kuris kartojosi mūsų tyrimuose, tas, kad kai kurie vairuotojai rizikingai vairuoja dėl asmenybinių savybių. Jie pasižymi didesniu agresyvumu, polinkiu į tam tikrą stresinę situaciją žaibiškai reaguoti neigiamomis emocijomis, didesniu impulsyvumu, kai neapgalvojamos elgesio pasekmės ir elgiamasi taip, kaip lemia pirmas impulsas. Sąmoningumo ir panašių savybių stoka taip pat reiškia prastesnį gebėjimą sutarti su kitais ir atsižvelgti į kitų poreikius kelyje. Beje, tikimybę tyčia pažeisti kelių eismo taisykles didina ir nemokėjimas organizuoti savo veiklos.

– Galima teigti, kad yra rizikinga vairuotojo asmenybė ir psichologai galėtų iš anksto pasakyti, kad vienas ar kitas žmogus gali kelyje kelti pavojų?

– Galėtume taip sakyti, bet su tam tikromis išlygomis. Jei žmogui ir būdingas didelis agresyvumas, impulsyvumas, menkas sąmoningumas ar sutariamumas, nėra garantijos, kad jis vairuos prastai, nors rizika ir didesnė. Taip pat apie didesnę riziką galima kalbėti, jei rizikingas pats žmogaus gyvenimo būdas, pavyzdžiui, jei žmonės vartoja daug alkoholio, rūko, vartoja narkotines medžiagas. Net jei narkotinių medžiagų žmogus yra tik bandęs, mes sakome, kad jam irgi gali būti būdingas rizikingas vairavimas, nes labai dažnai rizikingo elgesio formos tarpusavyje susijusios. Tie, kurie linkę įsivelti į muštynes, taip pat gali vairuoti rizikingai, nes mažiau dėmesio kreipia į kitų žmonių poreikius.

– Ar dažniausiai rizikingai vairuoja tik vyrai? Ar tų bruožų turi ir moterys?

– Jauni vairuotojai, nepriklausomai nuo lyties, rizikos grupei priklauso dėl dviejų priežasčių: jie turi mažiau įgūdžių ir nežino, kaip elgtis nenumatytose situacijose. Jie turi įgūdžių, kaip elgtis tipinėse situacijose, bet nenumatytos jiems tikrai gali kelti pavojų. Kitas dalykas, jauni vairuotojai nori pasirodyti prieš kitus, todėl demonstruoja vairavimo  įgūdžius, kurių neturi. Tai būdinga ir vyrams, ir moterims. Žinoma, vyriškos lyties atstovams tai dažnesnė problema, bet jaunos moterys taip pat priklauso rizikos grupei.