jaunieji kūrėjai | kl.lt

Kauno literatūros savaitės geografija ir choreografija 1

Kauno literatūros savaitės geografija ir choreografija 1
Kelionė į sielos gelmes

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kontekstuose atsiradęs, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto organizuojamas festivalis šiemet truks penkias dienas – gegužės 10–14 d.

Kasmečiame tarptautiniame rašytojų ir knygų festivalyje Lietuvoje ir pasaulyje pripažinti autoriai ir pirmuosius žingsnius į sceną žengiantys jaunieji kūrėjai, muzikos ir žodžio dermės, naujų senų skaitymo ir susibūrimų judesių kūrimas Kaune – visa programa skirta nesuklastoto žodžio triumfui ir (įsi)klausymams į save ir kitą.

„Šių metų Kauno literatūros savaitės svečių knygos, be abejo, skirtingos, tačiau, man regis, yra vienas bendras aspektas – jos atsigręžia į psichologiją, tiria individo sielos gelmes“, – sako festivalio iniciatorius ir meno vadovas Laurynas Katkus.

Anot jo, herojų istorijos rodo, kad įmanoma išlaikyti tvirtybę net atšiauriausioje aplinkoje, kad asmeniniai trūkumai ir negalios, kad ir kaip į jas žvelgtų vadinamoji normali visuomenė, gali virsti talentu, nesavanaudiška meile ir džiugiu bendrumu. „Manau, kad šiuolaikiniame neramiame pasaulyje tai labai aktuali tema,“ – įsitikinęs L. Katkus.

Sugrįžimai ir pažintys

Šių metų renginį atidarys į gimtąjį Kauną su ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“ grįžtanti Danutė Kalinauskaitė. Debiutinis novelės meistrės, pelnytai vadinamos prozos juvelyre, romanas – tai pasakojimas apie kelis šimtmečius apimančią giminės istoriją, kurios didžioji dalis rutuliojasi Kaune.

Pažintį su moderniaisiais klasikais pratęs pasimatymas su pirmą kartą į Lietuvą atvykstančiu italų rašytoju Paolo Giordano. Šalies publikai tai ilgai lauktas susitikimas – į lietuvių kalbą yra išversti trys jo romanai: pasaulinis bestseleris „Pirminių skaičių vienatvė“, „Žmogaus kūnas“ ir „Užgrobti dangų” (leidykla „Alma littera“).

Iš Šiaurės Italijos kilęs rašytojas į literatūrą pasuko iš tiksliųjų mokslų – rengėsi tapti fiziku. Jis – jauniausias prestižinę premiją „Strega“ gavęs italų rašytojas. Žinomas kaip vienas aktyviausiai Ukrainą palaikančių Italijos intelektualų, Giordano bendradarbiauja su didžiausiu šalies dienraščiu „Corriere della Serra“.

„Džiaugiamės, kad jaunam mūsų festivaliui pavyksta įgyvendinti pirminį sumanymą – atsivežti žinomų autorių iš įvairių Europos šalių netgi tuomet, kai daugelis panašių renginių organizatorių pastebi, jog ypač vakariečių pasikviesti vis sunkiau – tiek dėl per pandemiją pasikeitusių įpročių, tiek dėl su karu Ukrainoje susijusių baimių“, – festivalio geografiją pristato jo vadovė Rūta Eidukevičienė.

Dėmesys regiono kūrėjams

Kaip ir kasmet, ypatingą dėmesį Kauno literatūros savaitė skirs Vidurio ir Rytų Europos literatūrai. Ją šiemet reprezentuos du autoriai iš Čekijos – Jaroslavo Hašeko ir Milano Kunderos tautiečiai, saviti ir žinomi Europoje rašytojai Bianca Bellova, šaknų Didžiojoje Britanijoje ir Balkanuose turinti šešių romanų autorė, ir Vratislavas Kadlecas.

Svečių knygos, be abejo, skirtingos, tačiau, man regis, yra vienas bendras aspektas – jos atsigręžia į psichologiją.

Su B. Bellovos kūryba Lietuvos skaitytojai turėjo progą susipažinti skaitydami jos romaną „Ežeras“, įvertinta apdovanojimu „Magnesia litera“ ir ES literatūros premija. Į 23 kalbas išverstas romanas – magiška parabolė apie mūsų regioną slegiančią praeities naštą, gamtos alinimą ir apie bręstančio žmogaus dvasios tvirtybę.

Čekų prozininkas V. Kadlecas rašo suaugusiesiems ir vaikams. Baigęs Jozefo Skvoreckio literatūros akademiją, jis dirbo vertėju, leidėju, mėgėjų teatro vadovu. Siurealistinių apsakymų knyga „Miško riba“ pasirodė 2019-aisiais ir buvo ypač palankiai sutikta kritikų. Kauno festivalio svečiai pirmieji susipažins su lietuviškais V. Kadleco apsakymų vertimais.

Nepamiršti ir kaimynai – Kaune svečiuosis ir savo naujausią romaną „Mane vadina Kalendorium“ pristatys latvių rašytojas Andris Kalnozolas. Aktorius, dramaturgas ir rašytojas išgarsėjo jau pirmuoju savo romanu „Mane vadina Kalendoriumi“ – kūrinys yra inscenizuojamas teatruose ir ekranizuojamas. Knyga išversta ir į lietuvių kalbas (vertėjas Laimantas Jonušys).

Latvių literatūros kritikai šiandien lygina šią knygą su amerikiečių rašytojo Winstono Groomo romanu „Forestas Gampas“. Pats kilęs iš Latvijos provincijos, A. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Autorius sako, kad šioje knygoje apie mažo miestelio keistuolį jis, be kita ko, norėjęs paneigti nuostatą, kad „humoras yra kažkas neatsakingo“.

Pokalbiai apie nuotykius

Sekmadienis, paskutinė festivalio diena, pirmą kartą bus skirta nuotykinei literatūrai, trileriams ir detektyvams. Apie anglosaksišką tradiciją ir lietuviškus aštriuosius siužetus kalbėsis rašytojai Bernardas Gailius ir iš Kanados atvykstantis Antanas Šileika – angliškai rašantis lietuvių kilmės prozininkas iš Kanados.

Istoriką, publicistą, knygų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ autorių B. Gailių festivalyje galima pristatyti kaip grožinės literatūros debiutantą. Jo naujoji knyga „Kraujo kvapas“ – įtraukiantis romanas apie partizanų kovą, kuriame netrūksta intrigos ir detektyvo elementų.

Skandinaviško detektyvo žanrui atstovaus iš šiauriausiai nutolusio Europos miesto atvykstanti suomių rašytoja Kati Hiekkapelto. Į lietuvių kalbą išversti trys jos romanai: „Klajūnai“, „Bejėgiai“ ir „Kolibris“. Žavinga menininkė, valdanti ne tik žodį, bet ir muzikos garsus (saloje gyvenanti K. Hiekkapelto groja pankroko grupėje) yra viena labiausiai pripažintų detektyvinių romanų autorių iš Suomijos. Ji – kriminalistės Anos Feketės personažo, lietuviams pažįstamo iš romanų „Kolibris“, „Bejėgiai“ ir „Klajūnai“, autorė. Rašytojos detektyvai traukia skaitytojus ne tik puikiai atskleista šiaurietiška atmosfera, bet ir aktualiomis socialinėmis temomis.

Ypač svarbūs jau tradicija tampantys festivalio renginiai: knygių susibūrimo ir gatvės prekybos knygomis Kaune tradiciją gaivinanti „Knygų laisvė“, jaunųjų autorių kūrybai skirtas vakaras „Nauji vėjai + atviras mikrafas“, „Puspiečiai offline“, kur šįkart pokalbius prie knygos kultūros bare „Godo“ lydės ir specialus čekiškas meniu, ir „Naktinė kavinė“. Pastaroji lankytojus vėl stebins netikėtomis žodžio ir muzikos jungtimis – šeštadienio vakarą scenoje pasirodys reperiai MC Jabber (Didžioji Britanija / Vokietija), grupė „Beeta“ ir į išskirtinį akustinį koncertą-meditaciją apie perkaitusį pasaulį pakviesiantys roko muzikantai „Sinstation“ (Mykolas Katkus, Mantas Zigmantas, Ieva Marija Baranauskaitė ir Šaras Kvaraciejus).
Planuose – moksleivių kūrybos rinktinė

Planuose – moksleivių kūrybos rinktinė
Vakar, gruodžio 20-ąją, buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio 103-iosios gimimo metinės.

Šią dieną kūrėjo vardu pavadinta uostamiesčio menų gimnazija kasmet pažymi savo moksleivių darbų parodomis ir koncertais.

Vakar ta proga surengtas šventinis labdaros vakaras, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos leidinio apie gimnaziją sudarymui ir išleidimui.

"Dar nežinome, kokia bus to leidinio apimtis, bet surinktos lėšos už mūsų moksleivių tapytus ir pieštus darbus bus skirtos būtent mokinių kūrybos rinktinės išleidimui. Joje bus ne tik dailininkų darbai, bet ir vaikų literatūriniai bandymai – poezija, proza, taip pat sukurta muzika. Viską planuojame sudėti į šią rinktinę", – pasakojo mokyklos vadovas Gintautas Misiukevičius.

Kūrybiniai mokinių darbai keliauja po pasaulį. Laureatų, diplomantų vardų suteikimas jau mažai ką stebina.

Koncertas, konkursas, festivalis – daugelio mokinių artimiausia perspektyva, o scena – kasdienybė.

Gimnazija per keturis dešimtmečius išaugino 335 muzikos ir dailės respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatus bei diplomantus (168 tarptautiniai pripažinimai, 167 – respublikos).

Mokykla yra išskirtinė ugdymo įstaiga Klaipėdoje, kur moksleiviai specializuojasi muzikoje ir dailėje, tačiau bendrieji dalykai irgi yra aukšto lygio.

"Jau ne vienerius metus mūsų mokiniai abitūros egzaminus laiko aukščiausiais balais. Pavyzdžiui, šiemet mūsų dvyliktokai gavo šešis šimtukus. Tokiai nedidelei ir specifinei mokyklai tai yra puikūs pasiekimai. Suprantame, kad ne visi vaikai rinksis kūrėjo profesijas. Tačiau mūsų gimnazijos tikslas yra parengti vaikus menams, kad be jokios tarpinės grandies jie galėtų stoti į aukštąsias mokyklas. Tuo mes ir išskirtiniai Klaipėdoje. Džiugu, kad vaikai vis dar renkasi muzikantų ar dailininkų kelią", – kalbėjo G. Misiukevičius.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad kartais net ne pažymiai svarbu, o neretai net ir ne gabumai, bet užsispyrimas ir disciplinuotas kasdienis darbas, galiausiai žmogų apdovanojantis puikiais rezultatais.

Kitais metais menų gimnazija minės 40 metų veiklos jubiliejų.

1983 m., restauravus Senąjį dvarą Statybininkų prospekte, įvyko oficialus meno mokyklos-internato atidarymas.

Dar po dvejų metų mokyklai suteiktas kompozitoriaus E. Balsio vardas, o 1993 m. – gimnazijos statusas.
Dešimtųjų „Literatūrinių slinkčių“ kūrėjai prabils apie balandėlius, paplūdimius ir krizinį nėštumą

Dešimtųjų „Literatūrinių slinkčių“ kūrėjai prabils apie balandėlius, paplūdimius ir krizinį nėštumą
Jaunuosius literatus atrinko poetai Greta Ambrazaitė ir Aivaras Veiknys, prozininkai Saulius Vasiliauskas, Monika Baltrušaitytė, Ramūnas Čičelis. Po ilgų diskusijų iš 22 konkursui pateiktų rankraščių buvo išrinktos penkios rašytojos – prozininkės Ieva Marija Sokolovaitė, Augustė Jasiulytė, Nomeda Griškevičiūtė bei poetės Uršulė Toleikytė ir Alina Borzenkaitė.

Kūrybos rinkinyje šiemet dominuoja proza

U. Toleikytės kūryboje svarbus kasdienybės stebėjimas, apmąstymai, sapnai, fantazijos, ryšys su kitu. Psichologijos studijas baigusi poetė šiuo metu studijuoja sociologijos doktorantūroje, ji kuria ir pasakas vaikams. Uršulės eilėraščius rinkiniui komisijos nariai išrinko vienbalsiai.

Kita festivalio poetė – A. Borzenkaitė. Vilnijos krašte užaugusi menininkė iš pradžių rašė tik rusų kalba, domėjosi lenkų poezija, o vėliau atsivėrė ir lietuviškosios poezijos durys. Poetę žavi kontrastai ir kasdienybėje poeziją ji derina su paveldosaugininkės ir istorikės amatais. Anot komisijos nario, poeto A. Veiknio, Alinos eilėraščiai tikrai verti dėmesio, nes jie vizualūs, skambantys, nenusaldinti, aktualūs. „Smagu, kad gana sėkmingai išbandomos klasikinės formos, ko kitiems autoriams pritrūko“, – sako jis.

Šįkart „Slinkčių“ rinkinyje bus galima rasti net tris prozos knygutes – tarp konkursui pateiktų kūrinių turbūt pirmąkart festivalio istorijoje išsiskyrė itin stiprūs prozininkai, iš kurių atrinkti geriausius komisijai nebuvo lengva užduotis.

Balandėliai, krizinis nėštumas ir ilgi, poetiški sakiniai

A. Jasiulytė, viena iš atrinktų prozininkių, aštuoniolikos metė mokyklą ir su šimtu litų išvažiavo laimės ieškoti į Helsinkį. Grįžusi į Vilnių, ji baigė „Varpo“ suaugusiųjų mokyklą, įstojo į Skandinavistikos studijas. Anot rašytojo S. Vasiliausko, „iš šįmet konkursui pateiktų tekstų korpuso išsiskyrė emociškai įkrautas, intymus, tačiau ne patetiškas Augustės apsakymas apie krizinį nėštumą, struktūruotas nedideliais fragmentais ir suregztais taupiais, pagauliais sakiniais.“

Komisijos nariai pastebėjo ir ilgus, pulsuojančius, poetiškus I. M. Sokolovaitės sakinius. Jauna prozininkė rašo nuo vaikystės, o mokykliniais metais nuolat dalyvaudavo literatūriniuose konkursuose ir neretai tapdavo jų nugalėtoja. Vis tik baigusi mokyklą ji įstojo į biologiją ir pasinėrė į mokslo pasaulį. „Šiuo metu į neišsemiamas gamtos keistenybes gilinuosi iš labai smulkmeniškos mokslinės pusės, o tai, ko suprasti nepajėgiu, išpilu tekstais“, – sako ji.

Penktoji festivalio „slinktininkė“, N. Griškevičiūtė, pripažįsta, jog jos kūryba tikrai keistoka, visai kaip „YouTube satisfying videos“ – kartais nesupranti, kas vyksta, bet nenori, kad tai baigtųsi. „Todėl rašau apie nieką ir viską vienu metu. Nuo balandėlių iki karvių dėmių ar nuo šiltnamių iki lygintuvų“, – teigia ji.

Anot komisijos nario R. Čičelio, „paprastai pradedantieji rašytojai savo kūriniais siekia saviraiškos. N. Griškevičiūtės prozos tekstai ne perteikia autorės būsenas, o patys sukuria savitą, (savi)ironišką ir žaismingą tikrovę, kurioje drąsiai eksperimentuojama.“

Kiti „slinktininkai“ – dailininkai, skulptoriai ir kartvelų rašytojai

Konkursas buvo skelbtas ir dailininkams, kurių kūriniai tradiciškai papuoš festivalio rinkinį. Dailės konkurso komisiją sudarė dailininkai Petras Lincevičius, Rosanda Sorakaitė ir Auksė Miliukaitė. Bendru sutarimu buvo išrinkti penki menininkai – Agota Bričkutė, Domas Mykolas, Felicija Dudoit, Greta Šležaitė ir Karolina Latvytė Bibiano.

Agota Bričkutė yra Klaipėdoje gimusi dailininkė bei laisvai samdoma menotyrininkė, kurios kūryboje didelis dėmesys skiriamas portreto ir peizažo žanrams, spalvų bei formų improvizacijai.

Kauno dailės gimnaziją baigęs, o vėliau Vilniaus dailės akademijoje skulptūros specialybę pasirinkęs Domas Mykolas po bakalauro įstojo į paveldosaugos specialybę Vilniaus universitete, bet jos nebaigė – pasirinko skulptūros magistro studijas. „Nesigailiu, kad teko paklaidžioti tarp fakultetų ir universitetų, tai man suteikė nemažai naujų patirčių ir viena jų – archeologija,“ – sako jis.

Felicija Dudoit savo kūryboje bando dokumentuoti paplūdimiuose aptinkamus objektus. Vienas iš jų – raudona vėliavėlė šalia gelbėtojo posto, kuri lyg ir perspėja, kad maudytis griežtai draudžiama, nors jūroje visiškas štilis. „Ieškodama motyvų paveikslams, matytus objektus mintyse imu gretinti su kitais daiktais, aplinka ir įvykiais“, – pasakoja ji.

Dailininkė Greta Šležaitė tapybos mokytis pradėjo Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje, stažavosi Linco meno ir dizaino universitete Austrijoje, šiuo metu studijas tęsia Vilniaus dailės akademijoje. „Kūryboje vaizduoju tirštą tamsą, subtilų švytėjimą, ženklus ar mistinį peizažą, – sako ji. – Visa tai įkvėpta žiemos sąstingio, ilgesio ir klajonių.“

Paskutinė menininkė šiame penketuke – Kaune užaugusi ir Vilniaus dailės akademijoje tapybos bakalaurą įgijusi Karolina Latvytė Bibiano. Nuo šių metų rugsėjo menininkė taps ir VDA skulptūros magistrante. Karolinos kūryba telkia dėmesį į tai, kaip žmonės supranta gamtos pasaulį, jos darbuose atsispindi rūpinimasis aplinka bei ekologinėmis problemomis.

Festivalį „Literatūrinės slinktys“ organizuoja asociacija „Slinktys“ ir finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Šiemet festivalio renginių sąraše – ne tik jaunųjų kūrėjų rinkinio pristatymas ir dailininkų parodos atidarymas didžiuosiuose miestuose, bet ir kūrybinės dirbtuvės, kurių metu žinomi rašytojai aptarinės kūrybą su jaunaisiais. Į festivalį taip pat pakviesti ir jaunieji kartvelų rašytojai, kurie dalyvaus renginiuose kartu su „slinktininkais“.
Jauniesiems literatūros kūrėjams – galimybė dalyvauti tarptautiniame konkurse „Prix Laurence“

Jauniesiems literatūros kūrėjams – galimybė dalyvauti tarptautiniame konkurse „Prix Laurence“
Tai yra viena iš bendrų tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ ir Betembūro literatūros festivalio „LiteraTour“ iniciatyvų, prisidedančių prie jaunimo kūrybos skatinimo ir dviejų Europos kultūros sostinių – Kaunas 2022 ir Ešas 2022 – programos įgyvendinimo.

„Jaunieji 12–26 metų kūrėjai iš Kauno ir Kauno regiono kviečiami kelti savo tekstus į konkurso puslapį www.prixlaurence.lu lietuvių, anglų, taip pat prancūzų ar vokiečių kalbomis. Konkurse laukiami patys įvairiausi žanrai – proza, poezija, pjesės, dainos ir netgi repas, o rašyti galima visomis temomis, neribojant kūrybiškumo ir fantazijos. Konkurso dalyviai yra skirstomi į dvi amžiaus kategorijas: 12–17 ir 18–26 metų“, – apie konkursą pasakojo viena iš festivalio „Kauno literatūros savaitė“ iniciatorių ir organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rūta Eidukevičienė. Tekstus konkursui galima pateikti iki 2021 m. spalio 31 d.

18–26 metų konkurso finalistai turės galimybę pristatyti savo kūrybą gyvai baigiamajame renginyje, kuris įvyks 2022 m. balandžio 24 d. Betembūre (Liuksemburgas), „LiteraTour“ festivalio metu. Visų konkurso laureatų ir finalistų kūriniai bus publikuojami 2022 m. konkurso leidinyje. Lietuvos jaunųjų literatūros kūrėjų darbus vertins „Kauno literatūros savaitę“ organizuojančio Vytauto Didžiojo universiteto komisija, sudaryta iš rašytojų, poetų bei literatūros kritikų.

Konkursas „Prix Laurence“ yra organizuojamas nuo 2015 metų, jame iki šiol jau dalyvavo 446 jaunieji autoriai, pateikę 801 kūrinį.

Galimybę dalyvauti tarptautiniame konkurse „Prix Laurence“ suteikia rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kuris gegužės 20–23 d. Kauną pavers miestu, pilnu literatūros. Ši iniciatyva yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis, o prie jos įgyvendinimo jungiasi daug partnerių – bibliotekų, muziejų, kultūrinių ir literatūrinių miesto bendruomenių.

Festivalio programa nuolat pildoma įdomiais ir vertais dėmesio akcentais. Informaciją apie festivalį rasite oficialiame festivalio puslapyje www.literaturossavaite.lt bei socialiniame tinkle „Facebook“ @literaturossavaite.
Jauno teatro dienos – naujo teatro sezono įžanga Klaipėdoje

Jauno teatro dienos – naujo teatro sezono įžanga Klaipėdoje
Turėjo vykti pavasarį

Klaipėdos jaunimo teatro organizuojamas festivalis „Jauno teatro dienos“ per septynerius veiklos metus tapo neatsiejama uostamiesčio kultūrinio gyvenimo dalimi. Renginys miesto gyvenime išsiskiria ne sutraukiamos žiūrovų minios dydžiu ar renginių mastu, o tuo, kad bent savaitę jaunųjų teatro kūrėjų centru tampa būtent Klaipėda.

Kūrybinėse JTD teatro dirbtuvėse grupėmis suskirstyti aktoriai, režisieriai, scenografai ir dramaturgai kuria mini spektaklius ir juos pristato miesto publikai netradicinėse erdvėse. Kasmet keliasdešimt jaunų teatro profesionalų iš Lietuvos ir užsienio Klaipėdoje susirinkdavo ankstyvą pavasarį, tačiau 2020-ieji sumaišė festivalio planus ir renginys buvo perkeltas į paskutiniąją rugpjūčio savaitę.

Viena iš festivalio organizatorių, Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Ieva Pakštytė mano, kad pavasarį atšaukto renginio planus leido perkurti ne kas kitas, o pamatinė „Jauno teatro dienų“ dvasia.

Organizatorių nuotr.

„Nuo pat festivalio veiklos pradžios esminiais JTD veiklos bruožais tapo spontaniškumas, atsitiktinumas ir jaunystė. Šiemet šių renginio savybių mums ypač prireikė, kai, suderinus visus planus, pradėjus platinti bilietus, visas pasaulis staiga sustojo ir teko mąstyti, ko imtis, kad „Jauno teatro dienos 2020” vis dėlto įvyktų. Ir dabar jaučiame, kad netikėtumų dar gali būti, tačiau tikimės, kad karantinas neskubės sugrįžti ir „Jauno teatro dienų“ tradicija šiemet bus pratęsta“, – viltimis pasidalijo aktorė I. Pakštytė.

Atvirose miesto erdvėse

Šiemet renginys aplankys dvi atviras ir išskirtines miesto erdves – rugpjūčio 26-ąją kūrybinių dirbtuvių darbų peržiūra vyks renovuotose erdvėse aplink Jono kalnelį, o rugpjūčio 28-ąją kūrybinės grupės pasirodys piliavietės teritorijoje. Organizatoriai tikisi, kad vasariški orai nepakiš kojos ir leis mini spektaklių kūrėjams pasinaudoti šių miesto erdvių privalumais – dinamišku reljefu, miesto istoriniais ženklais, ir žiūrovai turės sąlygas laikytis saugaus atstumo.

Organizatorių nuotr.

Galvodami būtent apie publikos saugumą, patogumą ir išskirtinį teatro potyrį, festivalio organizatoriai pasirinko Jono kalnelio ir piliavietės erdves. Tikimasi, kad išskirtiniais „Jauno teatro dienų“ minispektakliais šiemet susidomės ne tik nuosekliai renginio veiklą sekantys žiūrovai, bet ir netikėtai renginio aplinkoje atsidūrę pajūryje poilsiaujantys miesto svečiai.

Pasak organizatorių, JTD teatro eksperimentai siekia ne šokiruoti publiką, o ją šviesti ir pateikti teatrą kaip šiuolaikinį, patrauklų meną, kuris žiūrovus gali sutikti netikėtose erdvėse.

Dvi skirtingos dirbtuvės

Pirmą kartą festivalio „Jauno teatro dienos“ istorijoje renginyje vyks dvi skirtingų rūšių kūrybinių dirbtuvių programos – SPRINT ir LONG. Organizatorė I.Pakštytė teigė, kad toks festivalio pokytis – tai noras reflektuoti ne vienerius metus vykstančių dirbtuvių pliusus ir minusus.

„Kasmet norime, kad festivalis keistųsi, nes jokia paslaptis, kad jame dalyvaujame ir patys. Šiemet sumanėme patyrinėti, kas festivalio metu vykstančiame kūrybiniame procese svarbiau, – turimas laikas, erdvė, kurioje pasirodome, ar kūrybinės grupės tarpusavio sąveika. Dėl to kuriame dvi dirbtuves ir tikimės pamatyti skirtingus programų rezultatus“, – sakė I. Pakštytė.

Organizatorių nuotr.

Programoje SPRINT dalyvaus pirmą kartą į festivalį atvyksiantys kūrėjai ir neseniai Klaipėdoje įsikūrusio „Taško teatro“ aktoriai. Iš jų sudarytos komandos kas dvi dienas gaus po naują organizatorių parinktą inspiraciją, pagal kurią kurs pasirodymus. Būtent SPRINT programos pasirodymų peržiūros vyks rugpjūčio 26 d. ir 28 d. Jono kalnelio ir Klaipėdos piliavietės erdvėse.

Akcentas – dviejų dalių spektaklis

Programoje LONG dalyvausiančios grupės bus sudarytos iš labiau patyrusių teatro profesionalų ir Klaipėdos jaunimo teatro aktorių. Šioje festivalio dalyje dalyvaujantys kūrėjai visą savaitę nagrinės vieną ir tą pačią renginio organizatorių parinktą inspiraciją ir savaitės pabaigoje parodys dviejų dalių spektaklį.

Kūrybiškai šioms grupėms vadovaus du režisieriai – jie ir yra vienintelės žinomos dalys šioje būsimoje dviejų dalių spektaklio dėlionėje – Kirilas Glušajevas ir Gintarė Minelgaitė. Išskirtinėse komandose originaliomis sąlygomis kuriamas LONG programos pasirodymas taps esminiu 2020-ųjų festivalio „Jauno teatro dienos“ akcentu.

Organizatorių nuotr.

Dviejų dalių spektaklis vienintelį kartą bus parodytas rugpjūčio 29 d. 17 val. Klaipėdos kultūros fabriko Daugiafunkcėje salėje B. Dalyvavimas peržiūroje, kaip ir visuose festivalio renginiuose, nemokamas, tačiau dėl žiūrovų kiekio ribojimo renginių metu lankytojai kviečiami rezervuoti savo vietas „Tiketa.lt“ sistemoje.

Visus festivalio „Jauno teatro dienos“ pasirodymus tradiciškai lydės kūrėjų ir teatro kritikų diskusijos bei kūrybinių darbų analizės, kuriose kviečiami įspūdžiais dalytis ir žiūrovai. Visi festivalio renginiai – nemokami.

Tarptautinis – kitąmet

Festivalio organizatoriai tikisi, kad „Jauno teatro dienos 2021“ sugrįžti galės jau kitų metų pavasarį ir tąkart bus pratęsta ne tik pati renginio tradicija, bet ir iki šių metų nuosekliai didintas renginio tarptautiškumo mastas.

Organizatorių nuotr.

„Dėl suprantamų priežasčių šiemet festivalyje negali dalyvauti aktoriai, režisieriai ir kiti kūrėjai iš užsienio, o jų buvo pakviesta kaip niekada daug. Šio tarptautinio bendravimo mums labai trūks, tačiau tikimės, kad po uždaresnių 2020-ųjų teatro kūrėjai Klaipėdoje, Lietuvoje ir visame pasaulyje bus dar labiau nusiteikę bendradarbiauti ir kurti kartu. Juk pastarųjų mėnesių patirtis įrodė, kad esame ne tik savo Tėvynės, bet ir pasaulio piliečiai, o teatras yra puikus būdas šiai mūsų bendrystei įrodyti ir švęsti“, – mintimis dalijosi renginio organizatoriai.
Ketvirtoji „JCDecaux premija“ atiteko menininkei A. Jokšei

Ketvirtoji „JCDecaux premija“ atiteko menininkei A. Jokšei
Šventinio vakaro metu menininkė buvo apdovanota lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ įsteigta 4000 Eur premija bei galimybe savo darbus eksponuoti lauko reklamos erdvėse.

Tarptautinę šiuolaikinio meno kūrėjų, kuratorių bei tyrėjų komisiją A. Jokšės kūrinys „Miela, drauge,“ sužavėjo savo jautrumu ir atvirumu. „Tai – stiprus ir jaudinantis šiuolaikinis manifestas apie draugystę, prisirišimą ir meilę. Nuotolinio bendravimo laikais šis videolaiškas stebina savo paveikumu, sukurtu itin minimaliomis priemonėmis. A. Jokšės kūrinys puikiai perteikia žmonių santykius bei pildo svarbų dar neparašytą istorijos puslapį apie lyčių ir tapatybių istoriją bei patirtį priklausant tam tikrai bendruomenei. Tačiau svarbiausia – šis kūrinys meta iššūkį įprastinės kalbos barjerams,“ – rašoma komisijos laiške.

Šiemet parodos kūrinius vertino meno kritikas Jensas Asthoffas, kuratorė bei projektų erdvės „Mimosa House“ Londone įkūrėja Daria Khan ir nepriklausoma kuratorė Monika Lipšic.

Tarptautinė komisija nusprendė įteikti ir specialaus paminėjimo prizą, kuris atiteko menininkei Gabrielei Vetkinaitei už jautrų, itin asmenišką ir šiandien reikalingą kūrinį „Žinutės“.

Parodos veikimo laikotarpiu lankytojai galėjo balsuoti už labiausiai patikusį darbą ir kartu išrinkti Publikos prizo nugalėtoją, kuriais tapo menininkai Mildai Januševičiūtė ir Miša Skalskis už video instaliaciją „Bejėgis vaistas“.

„Džiaugiamės, kad jau ketvirtus metus kartu su Šiuolaikinio meno centru galime atrasti pradedančiuosius talentus, kuriems labai svarbu palaikymas ir įvertinimas. Taip pat buriame vis daugiau bendraminčių iš verslo ir kultūros pasaulio, taip dar svarbiau prisidedami prie menininkų sėkmingų startų ir didžiuojamės stebėdami tolimesnį jų karjeros kelią,“ – sako „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova.

Pasak ŠMC direktoriaus Kęstučio Kuizino, šis projektas jau tapo ir sėkmingos partnerystės, ir puikiu jaunųjų kūrėjų platesnio prisistatymo pavyzdžiu: „Nuo pat pradžios stebėjęs projekto vystymąsi, galiu drąsiai teigti, kad paroda vis stiprėja, sulaukia vis daugiau visuomenės ir tarptautinių institucijų dėmesio. Taip pat stebiu ir tolesnį parodoje dalyvavusių menininkų kūrybinį kelią ir tikiu, kad „JCDecaux premija“ svariai prisidėjo prie menininkų profesinės ateities.“

Šių metų ekspozicijoje buvo pristatyti jaunųjų menininkų A. Jokšės, Arvydo Umbraso, Nancie Naive, Gabrielės Vetkinaitės, Mildos Januševičiūtės ir Mišos Skalskio darbai. Kūriniai atlikti skirtingomis medijomis – nuo performanso, skulptūros iki vaizdo bei garso instaliacijų bei jų sintezės. Parodos kuratoriai Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius džiaugėsi šiemet sulaukę rekordinio kiekio – net 75-ių konkursui pateiktų pasiūlymų. Per du mėnesius parodoje apsilankė virš 6000 lankytojų.

„JCDecaux premija“ – tai nuo 2016 m. Šiuolaikinio meno centro ir „JCDecaux“ rengiamas kasmetinis menininkų projektų konkursas, kurio tikslas – skatinti Lietuvos pradedančiųjų menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu.

Daugiau informacijos apie premiją galite rasti čia.
Kultūros ministerija paskyrė premijas kūrėjams

Kultūros ministerija paskyrė premijas kūrėjams
Kultūros ministerija paskyrė Metų debiuto, Jaunojo kūrėjo bei Balio Buračo fotografijos meno premijas.

Metų debiuto premija skirta vizualaus meno kūrėjui Vitaliui Augustui Serapinui, Jaunojo kūrėjo premijos - teatro režisieriui Artūrui Areimai, muzikui Gediminui Gelgotui bei vizualaus meno kūrėjui Robertui Narkui, pranešė Kultūros ministerija.

Kultūros ministerijos Balio Buračo fotografijos meno premija skirta fotomenininkui Gintarui Česoniui už Kauno, Kauno tarpukario architektūros, Lietuvos miestelių fotografijų ciklus. Šios premijos dydis - 5,2 tūkst. litų.

Metų debiuto premija sudaro 2,4 tūkst. litų, ji skiriama už geriausią jaunojo menininko arba jaunųjų menininkų kolektyvo debiutą profesionaliojo meno srityje einamaisiais kalendoriniais metais, išskirtinį kūrybinį novatoriškumą.

Kiekvieną iš trijų Jaunojo kūrėjo premijų sudaro 3,2 tūkst. litų, šios premijos skiriamos jauniesiems menininkams arba jaunųjų menininkų kolektyvams už pastarųjų trejų metų kūrybą, gerai įvertintą profesionalių meno vertintojų ir sulaukusią visuomenės pripažinimo.

Premijomis, kurios skiriamos jauniesiems ir debiutuojantiems kūrėjams, siekiama įvertinti jaunųjų menininkų nuopelnus Lietuvos kultūrai ir paskatinti juos dar aktyvesnei kūrybinei raiškai. Kandidatais gauti šias premijas gali būti siūlomi nuo 14 iki 35 metų asmenys.
Jaunųjų Europos kūrėjų bienalė pasiekė Klaipėdą 1

Jaunųjų Europos kūrėjų bienalė pasiekė Klaipėdą 1
Penktadienį 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaroma tarptautinės šiuolaikinio meno bienalės „Jaunieji Europos kūrėjai 2013–2015“ paroda.

Renginys pristato 48 menininkų iš 8 Europos valstybių darbus, gvildenančius aktualias laikmečio temas.

Bienalėje dalyvauja ir šeši Lietuvos meno ambasadoriai: Jonas Aničas, Rūta Butkutė, Vilma Samulionytė, Tadas Šarūnas, Raimonda Sereikaitė, Andrius Svilys. Dauguma šalies atstovų savo įžvalgas plėtoja video- bei erdvinėmis instaliacijomis, kuriose sujungia įvairias struktūras: nuo spalvinių bei garsinių iki loginių, yra ir pasitelkusių fotografiją.

Savo dvejų metų trukmės kelionę per Europą bienalė, 15 metus skaičiuojantis tarptautinis šiuolaikinio meno projektas, kuriame Lietuvai atstovaujanti Klaipėda dalyvauja nuo 2006-ųjų, pradėjo praėjusį spalį Montruže (Prancūzija).

Be Montružo ir Klaipėdos miestų, 2013–2015 m. bienalėje dalyvauja Amarantė (Portugalija), Budapeštas (Vengrija), Hamburgas (Vokietija) ir net keturi nauji partneriai: Figeresas (Ispanija), Komas (Italija), Mastrichtas (Nyderlandai) bei Briuselis (Belgija).

Projekte dalyvaujančiose šalyse 2012-aisiais pradėtoms nacionalinėms menininkų atrankoms buvo pateikta iš viso daugiau kaip 6000 kūrėjų paraiškų.

Anot bienalės kuratoriaus Andrea Ponsinio, nuo 2000-ųjų gyvuojančios europinės jaunojo meno platformos tikslas – suteikti naujajai menininkų kartai tarpkultūrinį pasirinkimo, sklaidos, idėjų mainų trampliną.

„Jaunųjų Europos kūrėjų 2013–2015“ bienalės paroda KKKC Parodų rūmuose veiks iki balandžio 17 d. Parodų rūmų darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.
Galerijoje "Meno parkas" – jaunųjų menininkų desantas 1

Galerijoje "Meno parkas" – jaunųjų menininkų desantas 1
Galerijoje "Meno parkas" – jaunųjų menininkų desantas. Vilniaus dailės akademijos studentai prisistato parodoje "Jaunieji. Žalia sąmonė-3, arba kaip nesikartoja istorija".

Jaunaisiais talentais nuoširdžiai besidžiaugiantis parodos kuratorius Česlovas Lukenskas pabrėžė, kad parodoje dalyvaujantys jaunieji menininkai – talentingi, ieškantys ir sugebantys prabilti apie save, pasaulį, savo matymą ir daromas išvadas. "Daugelį jų jau vadinu kolegomis, jie lygia greta gali dalyvauti parodose su savo mokytojais", – įsitikinęs Č.Lukenskas.

Parodos pagrindą sudaro Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto, Aukštųjų studijų fakulteto ir ką tik akademiją baigę studentai. Atrinkti darbai nėra studijų programų pristatymas – tai greičiau ryškesnės tendencijos tapybos, grafikos, skulptūros, medijų meno, dizaino, kostiumo dizaino ir architektūros srityse. Darbų leitmotyvas yra išėjimas už disciplinos sienų, naujų technikų ir technologijų paieškos, naujų žmoniškumo ir tarpusavio santykių aspektai, rūpestis dėl socialinės plėtros ir darnos.

Jaunieji save identifikuoja pagal kultūrinių objektų įvaizdžius, socialinius įvykius, ir tai gali būti suprantama kaip opozicija senoms medijoms. Šios parodos raktas – šiuolaikiniai jaunųjų konceptai, įsiliejantys į kultūrinę ir technologinę terpę. Tai naujos žmoniškumo paieškos, kaip jas galima gilinti pasitelkiant atmintį, istoriją ar sritis, kurios nėra populiarios arba utilitariniu požiūriu – naudingos.

"Taikant naujas technologijas jie išsimuša iš specialybių varžtų ir rėmų, randa naujas raiškas, formas, medžiagas, naudoja kompiuterines programas", – apie parodai atrinktus studentus ir jų kūrinius kalbėjo Č.Lukenskas. O pavyzdžių apsidairius "Meno parko" galerijoje tikrai nepristigsime.

Tarkim, Roko Cicėno erdvinės tipografikos projektas "Aerofont" akivaizdžiai išplečia grafinio dizaino sritį, tai – objektas su garsu: sukurtos erdvinės muzikinės raidės, kurias galima perskaityti, išgirsti ir jomis pagroti.

Jono Lekevičiaus "Oro piešiniai" – trys autoriaus suprogramuotos kompiuterinės programos, kuriomis bandoma sukurti naują išraiškos formą ir technologiją, nes iki šiol piešiamoji išraiška – apribota dvimatėje erdvėje, ant plokščio paviršiaus paliekant matomą žymę – tapant ar piešiant. Išraiška trimatėje erdvėje yra skulptūra: fizinių medžiagų jungimas ar dalijimas siekiant sukurti objektą, kurį būtų galima apžiūrėti. "Oro piešiniai" sukuria naują mediją, kuri sujungia piešimo ekspresyvumą su skulptūros gebėjimu suformuoti ir apibrėžti erdvę.

Jaunoji menininkė Eglė Ulčickaitė savo kūriniu "Perdažytas sovietinis maketas" teigia: "Tapau praeitį, kurios jau nebėra, nors, žinau, egzistavo. Tik vadinu tos praeities daiktus kitais vardais – tai bandymas prisiminti neišgyventą laiką, kas įmanoma tik pasitelkiant vaizduotę. Tapau praėjusį laiką kitokiomis spalvomis, nei buvo, todėl ir perdažau sovietinį namo maketą ir tai jau nebe prisiminimas, o jo dabartis."

Stabtelėta tik prie kelių darbų, tačiau parodoje dalyvauja 19 šiuolaikinio meno jaunųjų kūrėjų, kuriems rūpi žmogiškos būties, alternatyvių gyvenimo ir būties pavidalų paieškos, atmintis ir istorija, tai, kas atrasta ir atrasti nauja.

Kas? Paroda "Žalia sąmonė".
Kur? Galerijoje "Meno parkas".
Kada? Veikia iki lapkričio 12 d.

DAUGIAU