Pareiškime nurodoma, kad su Ukraina susijusi padėtis "tebekelia rimtą grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai. Dėl šios priežasties nepaprastosios padėties režimas, įvestas 2014 metų kovo 6 dieną, taip pat priemonės, priimtos... reaguojant į šią krizę, privalo likti galioti ir po 2021 metų kovo 6 dienos".

Pirmosios JAV sankcijos Rusijai, susijusios su krize Ukrainoje, buvo paskelbtos tuomečio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos, kai Maskva okupavo Krymo pusiasalį ir vėliau jį aneksavo. Pirmosios varžomosios priemonės įsigaliojo 2014 metų kovo 6-ąją ir paskui buvo plečiamos.

Nuo jų įvedimo sankcijos kasmet būdavo pratęsiamos dar vieniems metams.

Tai pirmasis naujojo prezidento pralaimėjimas formuojant kabinetą.

N. Tanden kandidatūra buvo atšaukta, kai abiejų partijų centristinių sparnų senatoriai leido aiškiai suprasti, kad nebalsuos už šią kandidatę dėl kelių ankstesnių jos „Twitter“ žinučių, kuriose ji peikė įstatymų leidėjus, įskaitant kai kuriuos senatorius, kuriems būtų reikėję balsuoti dėl jos paskyrimo.

„Patenkinau Neeros Tanden prašymą atšaukti jos kandidatūrą į Valdymo ir biudžeto tarnybos vadovo postą“, – nurodė J. Bidenas išplatintame pareiškime.

„Nepaprastai ją gerbiu už jos pasiekimus, patirtį bei rekomendacijas ir tikiuosi, kad ji dirbs mano administracijoje“, – pridūrė jis.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas aiškėjant, kad N. Tanden, šiuo metu vadovaujanti idėjų kalvei „Amerikos pažangos centas“ (Center for American Progress), neturi pakankamos paramos, kad būtų paskirta. Vienas demokratų senatorius ir virtinė nuosaikių pažiūrų respublikonų senatorių jau anksčiau pareiškė, kad nebaluos už N. Tanden paskyrimą. Kongreso aukštuosiuose rūmuose respublikonai ir demokratai turi po 50 vietų.

„Deja, dabar jau, regis, aišku, kad nėra galimybių užsitikrinti paskyrimą, ir aš nenoriu, kad tęsiant mano kandidatūros svarstymą, būtų atitraukiamas dėmesys nuo kitų mūsų prioritetų“, – rašė 50 metų N. Tanden laiške J. Bidenui, prašydama atsiimti jos kandidatūrą.

Keli J. Bideno pasiūlyti kandidatai, tarp jų valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen) ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas), buvo paskirti į postus su abiejų partijų senatorių palaikymu.

Antradienį buvo patvirtintos dar dvi kandidatūros: Cecilia Rouse (Sesilija Rouz) tapo pirmuoju juodaodžiu asmeniu, paskirtu vadovauti Patarėjų ekonomikos klausimais tarybai, o Gina Raimondo (Džina Raimondo) buvo paskirta prekybos sekretore.

Nesėkmė dėl N. Tanden kandidatūros išryškino Vakarų Virdžinijai atstovaujančio demokratų senatoriaus Joe Manchino (Džo Mančino) pozicijos svarbą. Praėjusią savaitę šis senatorius paskelbė, kad nepritars N. Tanden kandidatūrai.

Turint galvoje, kad Kongreso aukštuosiuose rūmuose abi partijos turi po lygiai vietų, J. Bidenui būtina, kad jo siūlomas kandidatūras ir svarbius teisės aktus vieningai palaikytų visi demokratų senatoriai, jei prezidentas dėl jų nėra užsitikrinęs respublikonų paramos.

Vėliau šią savaitę Senatas turėtų balsuoti dėl 1,9 trln. dolerių (1,57 trln. eurų) vertės koronaviruso pandemijos padarinių švelninimo plano. Nė vienas respublikonų senatorius nėra pareiškęs paramos šiam paketui.

„Dabar mes einame link to, kad iki gegužės pabaigos turėsime pakankamai vakcinų kiekvienam suaugusiajam Amerikoje“, – sakė J. Bidenas. Anksčiau jis prognozavo, kad surinkti tiek daug dozių pavyks iki liepos pabaigos.

„Tai pažanga. Svarbi pažanga. Tačiau nepakanka vien turėti vakcinos“, – sakė J. Bidenas ir pabrėžė, kad laukia daug darbo.

„Mums reikia skiepytojų, žmonių, kurie sušvirkš vakcinas žmonėms, milijonams amerikiečių“, – kalbėjo jis.

„Puikios naujienos, bet būkime budrūs“, – sakė J. Bidenas. – Tai dar ne pabaiga.“

JAV prezidentas apie tai paskelbė sakydamas trumpą kalbą, kurioje jis patvirtino farmacijos milžinės „Merck“ susitarimą gaminti konkurentės „Johnson & Johnson“ vienos dozės vakciną nuo COVID-19, siekiant padidinti tiekimą visoje šalyje.

„Tai yra toks kompanijų bendradarbiavimas, kokį matėme Antrojo pasaulinio karo metais“, – pareiškė J. Bidenas.

JAV lyderis teigė, kad „Johnson & Johnson“ vakcinų gamybos įrenginiai „dabar pradės veikti visą parą, septynias dienas per savaitę“.

Bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos yra trečioji, patvirtinta Jungtinėse Valstijose.

Tai pažanga. Svarbi pažanga. Tačiau nepakanka vien turėti vakcinos.

Šis preparatas yra pirmasis, kurio skiepijamiems žmonėms pakanka sušvirkšti vieną dozę. Kitos patvirtintos vakcinos – „Pfizer“ ir „Moderna“ – yra suleidžiamos dviem dozėmis.

Be to, „Johnson & Johnson“ vakcinos laikymo ir pervežimo sąlygos yra paprastesnės.

„Johnson & Johnson“ yra sakiusi, kad sieks pristatyti Jungtinėms Valstijoms 100 mln. vakcinos dozių iki birželio.

„Žvalgybos bendruomenė su dideliu patikimumu vertina, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos FSB pareigūnai panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą, žinomą kaip „Novičiok“, apnuodyti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną 2020 metų rugpjūčio 20 dieną“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Derindamos veiksmus su Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos dar kartą pareikalavo, kad Rusija paleistų A. Navalną, kuris buvo suimtas sausį, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi po apnuodijimo. Jo suėmimas ir A. Navalno kaltinimai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įsitraukęs į didžiulio masto korupcijos schemas, išprovokavo masinius protestus daugelyje šalies miestų.

Pareigūnai sakė, kad JAV įves sankcijas „septyniems Rusijos vyriausybės aukšto rango nariams“. Tikimasi, kad daugiau detalių bus paskelbta vėliau antradienį.

Pasak šaltinių, JAV taip pat suvaržys eksportą į Rusiją. Tai atitiktų J. Bideno pažadą Maskvos atžvilgiu laikytis griežtesnės linijos negu jo pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ne kartą palankiai atsiliepęs apie V. Putiną.

Šios sankcijos yra pirmieji JAV suvaržymai Rusijai nuo J. Bideno administracijos darbo pradžios. Naujasis prezidentas žadėjo duoti atkirtį V. Putinui dėl tokių veiksmų kaip Rusijos vykdomas opozicijos persekiojimas arba kibernetinės atakų užsienyje, įskaitant nukreiptas prieš JAV vyriausybės tarnybas ir verslo subjektus.

„Siunčiame Rusijai aiškų signalą, kad už cheminių ginklų naudojimą sulaukiama aiškių pasekmių“, – sakė kitas pareigūnas.

44 metų A. Navalnas pasijuto blogai ir neteko sąmonės rugpjūtį skrisdamas į Maskvą iš vieno Sibiro miesto.

Jis vėliau buvo skubiai išskraidintas į Vokietiją, kur gydytojai padarė išvadą, kad Kremliaus kritikas buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta kovine medžiaga „Novičiok“. Tos pačios grupės medžiaga taip pat buvo panaudota 2018 metais per ataką pietų Anglijoje, kai buvo pasikėsinta nužudyti buvusį dvigubą agentą rusą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją.

Tuo metu Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC žurnalistė Barbara Plett Usher (Barbara Plet Ašer) per „Twitter“ parašė, kad dėl A. Navalno apnuodijimo JAV taikys sankcijas 14 Rusijos organizacijų, susijusių su cheminių ir biologinių medžiagų gamyba.

„JAV skelbia sankcijas dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo... griežtindamos eksportą 14-ai organizacijų, susijusių su biologinių ir cheminių [medžiagų] gamyba“, – nurodė ji.

Šių organizacijų sąrašo JAV kol kas oficialiai nepaskelbė.

Anksčiau antradienį taip pat įsigaliojo Europos Sąjunga sankcijos Rusijos pareigūnams, susijusiems su A. Navalno įkalinimu. Jos bus taikomos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui, Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.

Šiems asmenims bus draudžiama atvykti į Bendriją, o visas ES jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.

Remdamasi dviem administracijos pareigūnais CNN informavo, kad Jungtinės Valstijos derinsis su Europos Sąjunga, kad nustatytų, kokios bus sankcijos, ir kada tiksliai jos bus paskelbtos.

Pasak vieno pareigūno, galimas variantas yra vykdomasis įsakas dėl sankcijų Rusijai už pakartotinius išpuolius prieš JAV demokratiją, įskaitant kibernetinį įsilaužimą per „SolarWinds“ programinę įrangą ir įtariamą atlygio siūlymas Talibanui už amerikiečių karių žudymą Afganistane, rašė CNN.

Tai būtų pirmosios J. Bideno sankcijos Rusijai ir būtų ryškus nukrypimas nuo jo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) požiūrio į santykius su Maskva.

D. Trumpas dažnai būdavo kaltinamas laikantis švelnios pozicijos savo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino atžvilgiu, ypač per jų susitikimą Helsinkyje 2018 metais, kai jis palaikė Kremliaus šeimininko teiginį, esą Maskva nesikišo į 2016-ųjų JAV rinkimus, nors amerikiečių žvalgybos agentūros tvirtino priešingai.

ES šalys pirmadienį patvirtino sankcijas keturiems Rusijos pareigūnams, o dvi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertės paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl Kremliaus kritiko apnuodijimo ir pareikalavo jį nedelsiant paleisti iš pataisos kolonijos Rusijoje.

Bendrijos sankcijos bus paskelbtos keturiems aukšto rango Rusijos teismų ir teisėsaugos pareigūnams, susijusiems su A. Navalno įkalinimu. Šie asmenys bus pirmieji, kuriems suvaržymai bus įvesti pagal ES naująjį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, įsigaliojusį pernai gruodį. Jiems bus uždrausta atvykti į ES, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis šių asmenų turtas bus įšaldytas.

Tuo metu JT ekspertė neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard (Anjes Kalamar) ir JT specialioji pranešėja nuomonės laisvės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir gynimo klausimais Irene Khan (Airin Chan) pabrėžė, kad svarbu nustatyti tiesą apie „piktavališką apnuodijimą“ ir užtikrinti atskaitomybę.

Ekspertės reikalavo, kad A. Navalnas būtų „nedelsiant paleistas“ iš pataisos kolonijos, kur jis buvo perkeltas praėjusią savaitę iš Maskvos tardymo izoliatoriaus.

44 metų A. Navalnas buvo suimtas sausį, vos grįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, anot opozicionieriaus, įvykdytą Rusijos prezidento V. Putino įsakymu. Tačiau Kremlius neigia kaip nors susijęs su tuo incidentu.

Teisėsaugai sulaikius į Maskvą sausio viduryje vos sugrįžusį opozicionierių, šalyje nusirito masinių protestų banga.

Vakarų šalių lyderiai pasmerkė jo sulaikymą ir paragino nedelsiant jį išlaisvinti.

„TATENA inspektorių darbas turi būti tęsiamas... Jis neturėtų atsidurti ant derybų stalo kaip derybų koziris“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) per spaudos konferenciją, surengtą prasidedant agentūros Valdytojų tarybos ketvirčio susitikimui.  

Vasario 23 dieną Iranas nutraukė dalį tarptautinių inspektorių patikrinimų šalies branduoliniuose objektuose, reaguodamas į JAV atsisakymą atšaukti buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šiitiškai respublikai įvestas sankcijas. 

R. Grossi JT inspektorių veiklos apribojimą pavadino „didžiuliu praradimu“. Visgi paklaustas, ar TATENA dar gali patikinti tarptautinę bendriją, jog Irano branduolinė programa vykdoma išimtinai taikiais tikslais, jis atsakė: „Kol kas viskas tvarkoje“.  

R. Grossi sakė, kad TATENA toliau turės priemonių patikrinti Irano prisodrinto urano kiekį.  

Vasario 21-ąją R. Grossi po dvi dienas Teherane vykusių derybų su šiitiškos respublikos pareigūnais paskelbė, kad Iranas ir TATENA pasiekė laikiną susitarimą, sušvelninsiantį sprendimo apriboti branduolinių objektų patikrą poveikį. 

Irano branduoliniuose objektuose TATENA įrengtos stebėjimo įrangos įrašai bus tris mėnesius saugomi Teherano ir perduoti agentūrai, jei Jungtinės Valstijos atšauks sankcijas.  

Europos šalys svarsto galimybę šią savaitę vyksiančiame susitikime pristatyti rezoliuciją, smerkiančią Irano sprendimą sustabdyti dalį patikrinimų.   

Iranas pareiškė, kad jei tokia rezoliucija bus paskelbta, jis bus priverstas pasitraukti iš laikino susitarimo su TATENA.

R. Grossi atsisakė kalbėti apie tokios rezoliucijos naudą.  

„Raginu visus konstruktyviai diskutuoti ir užtikrinti agentūros veiklos tęstinumą“, – sakė jis. 

Tai būtų pirmasis viešas D. Trumpo pasisakymas po jo neišvengiamo pasitraukimo iš Baltųjų rūmų praėjusį mėnesį.

Anot „Fox News“, D. Trumpas paragins respublikonus vienytis bei teikti siūlymus, kaip partija turėtų pasirengti būsimiems 2022 metų tarpiniams rinkimams.

D. Trumpas pasisakys konservatyvių pažiūrų konferencijoje Orlande, Floridoje, o jo su jo šios kalbos ištraukomis susipažino „Fox News“ žurnalistai.

„Mes nekursime naujų partijų ir neskaldysime savo galios ir jėgų. Vietoj to mes būsime vieningi ir stipresni nei bet kada anksčiau“, – pasakys D. Trumpas, skelbia „Fox News“.

Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ ir kelios kitos JAV žiniasklaidos priemonės tvirtino, jog D. Trumpas, prieš palikdamas JAV prezidento postą šių metų sausį, su savo bendražygiais aptarė galimybę kurti naują politinę partiją.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasveikino žinią apie atsiradusią trečiąją vakciną, tačiau pabrėžė, kad šalies kova su virusu dar nebaigta.

„Tai yra jaudinanti žinia visiems amerikiečiams ir viltį skatinantis įvykis mums siekiant padaryti galą šiai krizei“, – išplatintame pranešime cituojamas Amerikos prezidentas. Tačiau jis tautiečius perspėjo, kad jie „negali nustoti saugotis ar manyti, kad pergalė yra neišvengiama“.

Vos viena „Johnson & Johnson“ vakcinos dozė efektyviai apsaugo nuo COVID-19, įskaitant ir naujas viruso atmainas, pranešė leidimą ją naudoti suteikusi JAV maisto ir vaistų administracija (FDA).

Žinia apie naują patvirtintą vakciną buvo paskelbta po to, kai JAV Atstovų Rūmuose buvo patvirtintas 1,9 trln. JAV dolerių vertės priemonių rinkinys, kuriame, be kita ko, numatytos 1400 JAV dolerių išmokos amerikiečiams ir milijardų dolerių skyrimas vakcinos pristatymui. Šis finansavimas turėtų leisti atverti mokyklas ir suteikti papildomo finansavimo vietos valdžios institucijoms. Jam dar turi pritarti Senatas.

Apribojimai Europoje

Tuo tarpu Europos šalys ir toliau gyvena galiojant vieniems griežčiausių pasaulyje apribojimų. O Prancūzijoje jie ką tik buvo dar labiau sugriežtinti. Šiaurinis Diunkerkas ir pietinė Nica savaitgalį įvedė karantiną, kad sustabdytų viruso plitimą.

Pandemijai visame pasaulyje nusinešus daugiau nei 2,5 mln. gyvybių, apribojimai vėl įvedami arba griežtinami įvairiose šalyse nuo Brazilijos ir Čekijos.

Net ir santykinai nenukentėjusios Naujosios Zelandijos didžiausiame Oklendo mieste šeštadienį vėl buvo įvestas karantinas po to, kai miestas buvo tris dienas užsidaręs. Nedidelis naujų atvejų skaičius siejamas su viena mokykla, tačiau bendras šalies atvejų skaičius vis tiek yra nepalyginamai mažesnis nei Europos ir Amerikos žemynų šalių.

„Ilgasis“ COVID-19

Visame pasaulyje didėja nerimas dėl vadinamojo „ilgojo“ COVID-19 – chroniškos ligos formos, kuomet persirgę žmonės ne vieną mėnesį jaučia vienus ar kitus simptomus.

31 metų meksikietė inžinierė Areli Torres AFP agentūrai sakė, kad ji sirgo kelias dienas pernai birželį, tačiau praėjus ir keliems mėnesiams ji jaučia kai kuriuos simptomus, įskaitant ir kai kurių kūno dalių aptirpimą.

„Viskas yra labai neapibrėžta. Viskas iki šiol buvo kančia. Jau kreipiausi į keturis gydytojus“, – sakė moteris ir pridūrė, kad prireikė net kelių mėnesių teisingai diagnozei nustatyti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią savaitę paragino vyriausybes teikti prioritetą infekcijos ilgalaikių pasekmių supratimui, nes ilgalaikės ligos pasekmės veikia kitas sritis.

Naujoji vakcina, suleidžiama viena doze, yra itin veiksminga užkertant kelią ūmiai COVID-19 infekcijai, įskaitant naujesnes jos atmainas, pareiškė Maisto ir vaistų administracija (FDA), prieš patvirtindama „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną.

„Tai džiugios naujienos visiems amerikiečiams ir padrąsinantis postūmis mūsų pastangose užbaigti šią krizę“, – pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Tačiau jis paragino amerikiečius ir toliau elgtis budriai bei laikytis dėl viruso nustatytų apribojimų, kaip antai, socialinio atstumo reikalavimų, ir įspėjo, jog naujosios viruso atmainos tebekelia grėsmę.

„Tačiau mes negalime dabar atsipalaiduoti ar manyti, jog pergalė yra neišvengiama“, – pažymėjo jis.

„Johnson & Johnson“ sukurta vakcina yra jau trečioji vakcina nuo COVID-19, sertifikuota platinti Jungtinėse Valstijose.

Ji laikoma itin svarbia priemone siekiant toliau spartinti vakcinavimo kampaniją Jungtinėse Valstijose, kur koronavirusinė infekcija pareikalavo daugiau kaip 500 tūkst. žmonių gyvybių.

Per didelio masto klinikinius tyrimus „Johnson & Johnson“ vakcinos veiksmingumas užkertant kelią sunkiai COVID-19 formai siekė 85,9 proc. Jungtinėse Valstijose, 81,7 proc. Pietų Afrikoje ir 87,6 proc. Brazilijoje.

Visuose minėtuose regionuose tyrimuose dalyvavo 39,321 tūkst. žmonių ir bendras vakcinos veiksmingumas užkertant kelią sunkiai infekcijos formai siekė 85,4 proc., tačiau, įskaitant lengvesnes ligos formas, jis buvo mažesnis ir sudarė 66,1 procento.

Tačiau labai svarbu tai, jog, atlikus įvairių demografinių grupių analizę, nebuvo nustatyta jokių didelių veiksmingumo skirtumų, susijusių su amžiumi, rase ar žmonėmis, kurie serga gretutinėmis ligomis.

Iki birželio – 100 mln. dozių

Be „Johnson & Johnson“ vakcinos, Jungtinėse Valstijose jau naudojamos bendrovių „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ sukurtos vakcinos, kurios buvo patvirtintos gruodžio mėnesį.

Mažiausiai vieną dozę dviem dozėmis suleidžiamų „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“vakcinų Amerikoje yra gavę per 65 mln. žmonių. Tačiau „Johnson & Johnson“ vakcina yra suleidžiama viena doze ir ją galima laikyti įprastoje šaldytuvo temperatūroje.

„Johnson & Johnson“ yra paskelbusi, jog sieks iki kovo pabaigos pristatyti 20 mln. vakcinos dozių, o iki birželio – 100 mln. dozių, nors Jungtinės Valstijos spaudžia spartinti pristatymą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas B. Nemcovas 2015 metų vasario 27 dieną buvo nušautas ant Maskvos upės tilto netoli Kremliaus.

„Prisimindami Nemcovą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, – sakoma A. Blinkeno pareiškime. – Liekame labai susirūpinę augančiu Rusijos vyriausybės nepakantumu visoms nepriklausomos raiškos formoms.“

Keli tūkstančiai rusų drauge su Vakarų diplomatais susirinko Maskvoje paminėti metinių ir padėti gėlių B. Nemcovo nužudymo vietoje.

2017 metų liepą buvęs saugumo pareigūnas iš Čečėnijos Zauras Dadajevas buvo nuteistas kalėti 20 metų kaip B. Nemcovo nužudymo vykdytojas. Dar keturi vyrai buvo pripažinti kaltais dėl savo vaidmens nužudyme.

Tačiau B. Nemcovo šeima ir bendražygiai mano, kad tikrieji nužudymo organizatoriai iki šiol yra nenubausti. Daugelis pirštu rodo į Maskvos remiamą Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą ir patį Kremlių.

A. Blinkenas B. Nemcovą pavadino žmogumi, „paskyrusiu savo gyvenimą laisvos ir demokratinės Rusijos kūrimui“.

„Tie, kas garsiai gina savo laisves ir demokratiją Rusijoje, toliau tampa išpuolių ir nužudymų taikiniais, – sakė jis. – Rusijos žmonės nusipelno geresnės [padėties].“