Manoma, kad T. Jeffersonas gimė dabartinės Virdžinijos valstijos teritorijoje plantacijos savininkų šeimoje 1743-iųjų balandžio 13 dieną. 1757 m. mirė šeimos galva. Iš pradžių T. Jeffersonas, kaip ir dauguma JAV tėvų-įkūrėjų, gyveno nuobodų pasiturinčios šeimos atžalos gyvenimą. Jis gavo gerą išsilavinimą, domėjosi įvairiomis sritimis (nuo teisės ir architektūros iki literatūros bei filosofijos) ir bandė jose save realizuoti, vėliau įsitraukė į politinę ir visuomeninę kolonijų veiklą.

1772 m. T. Jeffersonas vedė našlę vergvaldžio dukrą Marthą (1748–1782), kurios tėvas Johnas (1715–1773) prieš mirtį spėjo šeštą kartą apvaisinti vergę Betty (1735–1807). Vėliau juodaodė pagimdė dukterį Sarah, kuri vienu metu buvo ir šeimos narė, ir jos nuosavybė, taigi – tas pats Johnas būsimajam JAV prezidentui padovanojo ne tik žmoną, bet ir meilužę.

Tai buvo Apšvietos laikai, kai pradėta abejoti įvairiausiomis šimtmečius gyvavusiomis etikos, moralės, socialinių santykių normomis. Svarbiausia tų laikų vertybe veikliems žmonėms tapo žinios ir išsilavinimas. Imta domėtis gamtos ir tiksliųjų mokslų dėsniais, suabejota religijos svarba gyvenimui (vėliau diskutuota apie religinę toleranciją), spjauta į feodalinius santykius, prabilta apie individo teises ir konfliktą su vyraujančia dauguma.

Europoje šios idėjos dar tik ėmė dygti, o štai kolonijose, anapus Atlanto, jos buvo tapusios kone norma. Tai įvyko veikiausiai dėl to, kad per keletą dešimtmečių kolonistai ne tik atitolo nuo Senojo žemyno normų, bet ir įprato patys savimi pasirūpinti.

XVIII amžiaus septintajame dešimtmetyje britų imperijos valdžia, siekdama padengti karų Europos ir Šiaurės Amerikos žemynuose išlaidas, apkrovė kolonijų gyventojų įvairiais mokesčiais. Didelė dalis kolonistų šiuose veiksmuose įžvelgė ne tik norą pasipinigauti, bet ir grėsmę savo autonomiškai egzistencijai. Prasidėjo trintis ir kolonijas ėmė krėsti maištingi neramumai.

Laikui bėgant britų monarchas ir politikai vis labiau ėmė jausti susierzinimą dėl aikštingo kolonijų vaipymosi, o dalis kolonistų – nuoskaudą dėl kažkurioje pasaulio dalyje gyvenančio valdovo despotizmo. Šiaurės Amerikos žemyne kilo naujo karo grėsmė.

Manoma, kad nedisciplinuoti, jokios karinės patirties neturintys, vien medžioklei skirtais šautuvais ginkluoti kolonistai ankstyvą 1775 m. balandžio 19-osios rytą pirmą kartą metė iššūkį raudonus mundurus dėvinčiai galingiausios pasaulio imperijos armijai. Tų pačių metų gegužės 10 d. trylikos susivienijusių kolonijų atstovai susirinko į Antrąjį kontinentinį kongresą, kuris iki pat 1781-ųjų atliko vyriausybės vaidmenį.

Buvo ten ir elektra besidomintis spaustuvininkas Benjaminas Franklinas (1706–1790), kurio sūnus Williamas (1730–1813) kažkodėl stojo britų pusėn. Taip pat būtų gėda nepaminėti Johno Adamso (1735–1826), idealisto, deklaravusio tikėjimą prigimtine žmogaus teise į gynybą. Kad įrodytų savo nuoširdumą, J.Adamsas nusprendė atstovauti britų kariams, kurie 1770 m. kovo 5 d. nušovė penkis maištingai nusiteikusius kolonistus.

Teigiama, kad tarp susirinkusiųjų buvo ne vienas paslaptingos, sąmokslo teoretikų vaizduotę kaitinančios vadinamųjų Laisvųjų mūrininkų (Freemasons) brolijos narys, o tie, kurie jai nepriklausė, prijautė organizacijos deklaruojamoms idėjoms.

1775 m. birželio 14 d. Kongresas balsavimo metu nusprendė sukurti normalią, t.y. profesionalią kariuomenę, o jos vadu paskyrė kitą įžymų vergvaldį – 1754–1763 m. karo veteraną George‘ą Washingtoną (1732–1799).

1776 m. liepos 4 d. Kongresas paskelbė kolonijų Nepriklausomybės deklaraciją (didžiąją dalį teksto sukūrė T. Jeffersonas), o tų pačių metų gruodį Laisvųjų mūrininkų bendrijos narys ir elektros entuziastas B.Franklinas su misija buvo išsiųstas į Prancūziją, kur išbuvo iki pat 1785-ųjų.

Naujasis kolonijų ir britų imperijos karas vyko vangiai. Vieną akimirką pergalę išplėšdavo vieni, o kitą – kiti. Iš pradžių amerikiečiams tarsi nesisekė, tačiau tuo pat metu britams nepavyko jų iki galo pasmaugti, ir imperijos monarchui teko vis dažniau laužyti galvą, kodėl tas kolonijų reikalas niekaip neišblėsta.

1777 m. rugsėjo 19 d. ir spalio 7 d. kolonistams pavyko laimėti strategiškai svarbią pergalę Saratogos vietovėje. 1778 m. vasario 6 d. kolonijos sudarė svarbią sutartį su ilgalaike Didžiosios Britanijos varžove Prancūzija. Teigiama, kad Prancūzija ir anksčiau kišo savo trigrašį į kolonijų maištą, tačiau naujoji sutartis "de facto" reiškė, kad ši valstybė atvirai stoja prieš Didžiąją Britaniją kolonijų pusėn.

Ar tam galėjo turėti įtakos B. Franklinas ir jo narystė Laisvųjų mūrininkų bendruomenėje? Sunku pasakyti. 1781 m. rugsėjo 28 d. prasidėjo paskutinis konflikto kolonijose etapas, trukęs iki pat spalio. Jo metu G.Washingtono pajėgos kartu su prancūzų sąjungininkais prie Jorktauno (Virdžinija) apsupo Charleso Cornwallio (1738–1805) vadovaujamą britų kariauną, kuri pasidavė tų pačių metų spalio 19 d.

1783 m. rugsėjo 3 d. sudaryta Paryžiaus sutartis, kuria Didžiosios Britanijos monarchas George‘as Williamas Frederrickas (1738–1820) oficialiai atsisakė savo pretenzijų į Šiaurės Amerikos kolonijas. Tų pačių metų gruodžio 23 d. jo bendravardis G.Washingtonas atsistatydino iš kolonijų armijos vadovo posto.

Prabėgus beveik šešeriems metams, 1788–1789 m. žiemą, jis buvo išrinktas prezidentu, pirmuoju naujosios valstybės vadovu, o vėliau, 1789 m. pavasarį, revoliucijos nuotaikos apėmė kolonijų sąjungininkę Prancūziją.

Draudimas parduoti Iranui nebranduolinę ginkluotę baigsis spalio 18 dieną. Jungtinės Valstijos grasino mėginti spaudimu priversti grąžinti JT sankcijas, jeigu jos nebūtų pratęstos.

M. Pompeo sakė, kad Jungtinės Valstijos seniai laukiamą rezoliucijos projektą pateiks ateinančią savaitę. Jis pridūrė esąs susirūpinęs dėl ženklų, kad Kinija jau ruošiasi pradėti tiekti ginkluotę Iranui.

„Esama šalių, besirikiuojančių eilėje [parduoti] ginklų, destabilizuosiančių Vidurio Rytus, sukelsiančių pavojų Izraeliui, Europai, taip pat Amerikiečių gyvybėms“, – žurnalistams sakė M. Pompeo.

„Neketiname leisti, kad tai nutiktų. Taigi, naudosime kiekvieną savo arsenale turimą diplomatinę priemonę“, – pabrėžė jis.

Saugumo Tarybos nuolatinės narės Rusija ir Kinija turi veto teisę. Abi šios šalys nori, kad embargas Iranui būtų užbaigtas, kaip numatyta 2015 metų rezoliucijoje.

Šia rezoliucija buvo pritarta daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos, sudarytam vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai). Jo įpėdinis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išvedė Jungtines Valstijas iš tos sutarties, pareiškęs, kad ją sudaryti buvo klaida.

Tačiau M. Pompeo pateikė abejotiną argumentą, kad Jungtinės Valstijos tebėra sutarties „dalyvės“, nes jos yra paminėtos 2015 metų rezoliucijoje, todėl gali priversti grąžinti sankcijas, jeigu nuspręs, kad Iranas pažeidžia susitarimo sąlygas.

JAV diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į Irano paramą Jemene veikiantiems husių sukilėliams, atakuojamiems Vašingtono sąjungininkės Saudo Arabijos, ir sakė, kad tai yra ginklų kontrolės pažeidimo pavyzdys.

Net ir JAV sąjungininkės Europoje skeptiškai vertino Vašingtono galimybes priversti tęsti sankcijas ir perspėjo, kad toks bandymas gali delegitimizuoti Saugumo Tarybą.

Tačiau tai yra gerokai mažiau nei savaite anksčiau, kai prašymus dėl bedarbio pašalpos pateikė 1,44 mln. žmonių. Ekspertai prognozavo didesnius bedarbių skaičius.

Per pandemiją milijonai žmonų JAV neteko darbo. Tačiau dabar daug kur vėl atsirado darbuotojų paklausa. Remiantis paskutiniais turimais skaičiais, antrąją liepos pusę darbo neturėjo 16 mln. apdraustų amerikiečių, nedarbas siekė 11 proc.

„Johnson & Johnson“ pranešė sudariusi „daugiau kaip 1 mlrd. dolerių vertės“ sandorį dėl eksperimentinės vakcinos nuo koronaviruso SARS-CoV-2 100 mln. dozių tiekimo Jungtinėms Valstijoms su sąlyga, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration, FDA) ją patvirtins arba leis naudoti susiklosčius ekstremalioms situacijoms.

Skirtingai nuo kitų kompanijų, „Johnson & Johnson“ neatskleidė tikslios sumos, kurią gaus iš JAV valdžios institucijų pagal šio susitarimo sąlygas, tačiau panašu, kad jos vakcinos dozė kainuos apie 10 dolerių, rašo leidinys „Barron's“.

Anksčiau Europos vaistų gamintojai „Sanofi“ ir „GlaxoSmithKline“ skelbė apie 2,1 mlrd. dolerių susitarimą su JAV vyriausybe dėl 100 mln. dozių jų vakcinos pardavimo. Panašų susitarimą, kurio vertė – 1,95 mlrd. dolerių, taip pat sudarė „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech“.

„Johnson & Johnson“ liepos pabaigoje pradėjo pirmuosius klinikinius savos COVID-19 vakcinos bandymus.

Jungtinėse Valstijose koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo iš viso 157 930 žmonių gyvybių, patvirtinti 4 818 328 užsikrėtimo atvejai.

Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį liko nusiteikęs optimistiškai ir kalbėjo: „Šitas dalykas praeis. Praeis, kaip viskas praeina, ir aš laikausi nuomonės, kad mokyklos turėtų būti atidarytos.“

Birželio pabaigoje daugelyje JAV valstijų, ypač pietinėje ir vakarinėje šalies dalyse, pradėjo daugėti užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

Floridoje patvirtintų užsikrėtimo atvejų bendras skaičius trečiadienį perkopė pusės milijono ribą.

Tuo metu Arizonoje, kitoje smarkiai nukentėjusioje valstijoje, daugiau nei 500 Tusono kalėjimo kalinių – daugiau nei pusei įkalintųjų – buvo testais patvirtintas koronavirusas, nurodė įkalinimo įstaigos pareigūnai.

Šios raketos yra Jungtinių Valstijų parama Lietuvai.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš JAV planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių, iš kurių 13 mln. JAV dolerių sutartis buvo pasirašyta 2019 metų pabaigoje. Šiomis sistemomis, stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus, bus papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.

„JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė Baltijos regiono saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Iš JAV gaunama ir įsigyjama prieštankinė sistema „Javelin“ ypač reikšmingai prisideda prie ilgalaikių Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų didinimo ir atgrasomojo poveikio stiprinimo“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.

Pasak JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto S. Gilchristo (Roberto Gilkristo), papildomos „Javelin” prieštankinių sistemų raketos „neabejotinai sustiprins Lietuvos sąveiką su JAV karinėmis pajėgomis“.

„Jos rodo tvirtą JAV įsipreigojimą mūsų sąjungininkų saugumui. (...) Sveikinu Lietuvos pastangas modernizuoti ir tobulinti savo ginkluotės pajėgumus“, – teigė jis.

„Javelin“ gali naikinti taikinius, esančius nuo 75 metrų iki 2,5 kilometro.

Jungtinėse Valstijose koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo iš viso 156 668 žmonių gyvybių, patvirtinta 4 765 170 užsikrėtimo atvejų.

Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) laikėsi ryžtingo optimizmo.

„Matome požymių, kad mūsų stiprios švelninimo pastangos iš tikrųjų veikia labai gerai, ypač siekiant apsaugoti tuos, kuriems gresia didžiausias pavojus“, – sakė jis per Baltųjų rūmų spaudos konferenciją dėl pandemijos.

D. Trumpas atnaujino beveik kasdien rengiamas spaudos konferencijas dėl koronaviruso po to, kai birželio pabaigoje pietinėje ir vakarinėje JAV dalyse pradėjo daugėti užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

Pasak prezidento, patvirtintų atvejų skaičius išaugo dėl didelio masto testavimo.

„JAV investicijos į karinę Lietuvos infrastruktūrą rodo, kad Lietuva išlieka svarbiu JAV gynybos politikos prioritetu. Kartu su JAV stiprindami Aviacijos bazės pajėgumus mes patrigubinome Lietuvos KOP Aviacijos bazės pajėgumus priimti sąjungininkų orlaivius, pagerinome treniravimosi sąlygas JAV ir kitų NATO šalių kariniams vienetams ir prisidedame prie greito sąjungininkų pajėgų atvykimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis,“ – sako E. Misiūnas.

Pasak JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto S. Gilchristo (Roberto Gilkristo), šie JAV finansuoti projektai yra „neginčijamas mūsų įsipareigojimas saugoti NATO teritorinę oro erdvę“.

„Jie sustiprina mūsų atgrasymo pozicijas, didina JAV pajėgų pasirengimą greito reagavimo operacijoms Europoje ir remia NATO sąjungininkų kolektyvinę gynybą bei saugumą”, – pabrėžė diplomatas.

Pasak ministerijos, pinigai, 2016–2020 metais skirti iš JAV Europos atgrasymo iniciatyvos (angl. European Deterrence Initiative) fondo, leido iki galo užbaigti 16 objektų Aviacijos bazėje Šiauliuose, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiemet.

Tai – nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat antžeminio transporto judėjimo keliai.

Infrastruktūros projektus Lietuvoje JAV įgyvendino pasitelkusi savo kariuomenės inžinierių korpusą ir NATO paramos ir įsigijimų agentūrą, kurie projektavimui ir statybos darbams samdė rangovus.

Darbams skelbti tarptautiniai konkursai, tačiau didžiąją dalį laimėjo Lietuvos įmonės, įgyvendinusios projektų už 17 mln. eurų, užsienio įmonės – už 7 mln. eurų. Daugiausiai, 14 projektų, įgyvendino bendrovė „Mitnija“.

Tarp JAV lėšomis finansuotų projektų – istorinio Antano Gustaičio angaro, kuriame tarpukariu buvo surenkami lietuviški lėktuvai ANBO, rekonstrukcija, kainavusi daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Rekonstrukcijos metu buvo pakeisti senieji angaro vartai, sutvarkytos angaro šildymo ir vėdinimo sistemos. Šiuo metu A. Gustaičio angaras išlieka ne tik istorine Lietuvos aviacijai vieta, bet ir yra aktyviai naudojamas Lietuvos karinių orlaivių techniniam aptarnavimui.

Dar vienas naujas Aviacijos bazėje pastatytas objektas – Eskadrilės operacijų centras. Jis turės užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančių sąjungininkų karinių oro pajėgų vienetų vadovavimo elementai (štabai) turėtų tinkamas sąlygas oro operacijoms planuoti ir joms vadovauti. Įprastinė veikla tokiame centre - tai įvairios skrydžių planavimui aktualios informacijos analizė, skrydžių maršrutų sudarymas.

JAV taip pat yra investavusios ir į Lietuvos kariuomenės poligonų pritaikymą kariuomenės reikmėms. Bendra JAV parama 2016 –2021 m. Lietuvos kariuomenės poligonų pritaikymui kariuomenės reikmėms sieks apie 15 mln. eurų.

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė Baltijos regiono saugumą užtikrinanti sąjungininkė.

Iki 1-os kategorijos uragano sustiprėjusi audra atnešė vėjų, kurių gūsių greitis siekia 140 km per val., informavo Nacionalinis uraganų centras (NHC). Uraganas pasiekė pietinę valstijos dalį ties Ošen Ail Biču 23 val. 10 min. vietos (antradienį 6 val. 10 min. Lietuvos) laiku.

Meteorologai perspėja dėl smarkių liūčių ir pavojingos štorminės patvankos.

NHC pranešė, kad didelis bangavimas gali sukelti 1–1,5 m virš žemės paviršiaus potvynius.

Pasak sinoptikų, audra talžys šalies Rytų pakrantę, o smarkios liūtys, kaip prognozuojama, sukels staigius potvynius Vidurio Atlanto valstijose. Tuo metu Vašingtoną, Filadelfiją ir Niujorką antradienį turėtų užklupti smarkūs vėjai.

Anot NHC, įspėjimas apie atogrąžų audrą taikomas beveik visai JAV rytinei pakrantei.

Be to, 30 Šiaurės Karolinos apygardų iškilo tornado pavojus, nurodė Nacionalinė meteorologijos tarnyba.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad Šiaurės ir Pietų Karolinų pasienį užklupus potvyniams kai kur nutrūko elektros energijos tiekimas.

Vietos elektros tinklų operatorių duomenimis, abiejose valstijose be elektros liko tūkstančiai žmonių.

Potvynių pavojuje atsidūrusių teritorijų gyventojai „turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad apsaugotų gyvybę ir turtą nuo kylančio vandens ir kitų potencialiai pavojingų sąlygų“, nurodė NHC.

„Įsidėkite kaukių“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį paskelbė nepaprastąją padėtį Floridoje ir abejose Karolinose – taigi, šios valstijos galės gauti federalinę pagalbą.

„Visi turi išlikti budrūs“, – perspėjo jis per spaudos konferenciją.

„Raginu visus laikytis valstijų ir vietos valdžios institucijų gairių“, – pabrėžė valstybės vadovas ir pridūrė, kad šios rekomendacijos „lig šiol buvo labai tikslios“.

„Taigi, būkite saugūs“, – pažymėjo jis.

Naujojo Džersio gubernatorius Philas Murphy (Filas Merfis) artėjant „Isaias“ visoje valstijoje paskelbė nepaprastąją padėtį, ragindamas esant audringiems orams laikytis atokiau nuo kelių.

Šiaurės ir Pietų Karolinose pastaruoju metu gausėja COVID-19 atvejų, JAV sunkiai sekantis sulėtinti šios ligos plitimą.

„Mes, Šiaurės Karolinos gyventojai, dažniausiai žinome, ką reikia daryti“, – sekmadienį sakė valstijos gubernatorius Roy Cooperis (Rojus Kuperis).

„Būtina pasiruošti skubios pagalbos rinkinį, vykdyti vietinius nurodymus dėl evakavimo, likti saugioje vietoje ir niekada nevažiuoti užtvindytais keliais“, – kalbėjo jis.

„Tačiau šįkart įsidėkite į savo rinkinį ir kaukių bei rankų dezinfekavimo skysčio, taip pat nepamirškite laikytis socialinio atstumo“, – nurodė R. Cooperis.

Pasak jo, siekiant padėti pasiruošti stichijai ir, prireikus, likviduoti jos padarinius, buvo mobilizuoti iki 150 Nacionalinės gvardijos narių.

Floridoje jau praūžusi audra padarė valstijai palyginti nedaug žalos ir kiek nusilpo. Tačiau artėdama prie Karolinų ji vėl sustiprėjo.

Anksčiau stichija atnešė smarkių liūčių į Bahamas, išvartė daug medžių ir užtvindė gatves, o sekmadienį avarinės tarnybos paskelbė, kad šalyje „viskas baigėsi“.

Mažiausiai vienas žmogus žuvo Puerto Rike, o audra taip pat nusiaubė Haitį ir Dominikos Respubliką.

Per praėjusią parą šalyje patvirtinti 532 mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai.

Jungtinėse Valstijose koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo iš viso 155 366 žmonių gyvybių, patvirtinti 4 711 323 užsikrėtimo atvejai.

Pirmadienis buvo antra diena iš eilės, kai užfiksuota šiek tiek mažiau naujų atvejų; penkias ankstesnes dienas kasdien būdavo registruojama po daugiau kaip 60 tūkst. COVID-19 atvejų.

Per spaudos konferenciją pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad pietinėje ir vakarinėje šalies dalyse virusas „mažėja“. Tokią situaciją jis pavadino „labai padrąsinančia“.

Tačiau ankstesnę dieną Baltųjų rūmų kovos su koronavirusu darbo grupės koordinatorė Deborah Birx (Debora Berks) paskelbė niūrų įspėjimą apie naują pandemijos bangą.

D. Birx televizijai CNN sakė, kad Jungtinėse Valstijose prasideda „naujas užkrato plitimo etapas“.  

„Jis nepaprastai išplitęs, – kalbėjo Baltųjų rūmų koordinatorė. – Visi, gyvenantys kaimo vietovėse: jūs neatsparūs virusui ir nuo jo neapsaugoti.“

Visame pasaulyje nuo praėjusių metų pabaigos, kai virusas atsirado Kinijoje, patvirtinta per 18 mln. užsikrėtimo ir apie 680 tūkst. mirties atvejų.