„Gaila, kad JAV nusprendė įvesti muitus“, – teigė prekybos komisarė. Ji sakė, kad buvo bandyta derėtis dėl paliaubų, tačiau derybos nebuvo sėkmingos.

„Mums belieka atsakyti tuo pačiu. Buvo nustatyta, kad Jungtinės Valstijos „Boeing“ byloje pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles“, – pridūrė C. Malmstrom.

Šis netikėtas Baltųjų rūmų administracijos vadovo pareigas laikinai einančio Micko Mulvaney (Miko Malvanio) pareiškimas paremia D. Trumpo atžvilgiu Atstovų Rūmų pradėto apkaltos tyrimo vieną svarbiausių kaltinimų – esą prezidentas neteisėtai siekė politinės pagalbos iš užsienio, planuodamas ateinančiais metais siekti perrinkimo.  

Pasak M. Mulvaney, D. Trumpas tikrai pasinaudojo karine pagalba kaip priemone liepą paspausti Kijevą ištirti įtarimus, esą Demokratų nacionalinis komitetas (DNC) paslėpė Ukrainoje serverį, kuris leistų paneigti tvirtinimus, kad Rusijos kišimasis padėjo D. Trumpui iškovoti pergalę 2016 metų prezidento rinkimuose.      

D. Trumpas nenorėjo siųsti į Ukrainą beveik 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos, nes ta šalis yra labai korumpuota, sakė M. Mulvaney. 

„Ar jis taip pat užsiminė man apie korupciją, susijusią su DNC serveriu? Tikrai. Jokių abejonių“, – sakė Baltųjų rūmų administracijos vadovas žurnalistams.  

„Dėl šios priežasties sulaikėme pinigus“, – kalbėjo jis. 

„Kuo toliau, tuo blogiau“

Po kelių valandų M. Mulvaney staiga išsižadėjo savo žodžių.

„Noriu aiškiai pasakyti – nebuvo jokio quid pro quo (paslaugos už paslaugą), kalbant apie karinę pagalbą Ukrainai ir tyrimą dėl 2016 metų rinkimų“, – nurodė jis išplatintame pareiškime. 

„Prezidentas niekada nesakė man sustabdyti pinigų skyrimą, kol ukrainiečiai imsis kažko dėl serverio“, – pažymėjo jis.

Visgi pirmasis Baltųjų rūmų administracijos vadovo pareiškimas, regis, patvirtina demokratų kaltinimus, esą prezidentas piktnaudžiavo įgaliojimais ir pažeidė rinkimų įstatymus.  

„M. Mulvaney ką tik pasakė, kad JAV karinė pagalba Ukrainai buvo sustabdyta laukiant, kad Ukraina surengtų tyrimą dėl demokratų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento apkaltos tyrimui vadovaujantis Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas (Adamas Šifas). 

„Kuo toliau, tuo blogiau, gerokai blogiau“, – pridūrė jis.

Tačiau M. Mulvaney tvirtino, kad D. Trumpas nepadarė jokių pažeidimų, nes veikė siekdamas padėti Teisingumo departamento tyrimui dėl kaltinimų Rusijai kišusis į 2016 metų rinkimus.  

Be to, M. Mulvaney paneigė, kad prezidentas taip pat susiejo pagalbą Ukrainai su Kijevo įsipareigojimu surengti tyrimą dėl buvusio JAV viceprezidento, demokrato Joe Bideno (Džo Baideno), šiuo metu laikomo labiausiai tikėtinu D. Trumpo varžovu 2020-ųjų rinkimuose. 

Tai yra kitas svarbus demokratų kaltinimas prezidentui.

„Sulaikyti pinigai neturi nieko bendra su J. Bidenu“, – tvirtino M. Mulvaney. 

Jie pakeis kariuomenėje iki šiol naudojamus tris sovietmečiu pagamintus „Mi-8“, BNS penktadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija.

Naujieji universalūs kariniai sraigtasparniai būtų naudojami paieškos ir gelbėjimo darbams, Lietuvos kariuomenės ir šalyje dislokuoto vokiečių vadovaujamo tarptautinio NATO bataliono užduotims vykdyti.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad artimiausiu metu pradės derybas su JAV Vyriausybe dėl galimybės įsigyti sraigtasparnius, sutartį siekiama pasirašyti iki 2020 metų pabaigos.

Planuojama, kad pirmieji sraigtasparniai Lietuvą pasiektų 2024 metų pabaigoje.

Anot ministerijos, JAV Vyriausybė šiuo metu ieško galimybių, kaip galėtų paremti šį pirkimą iš amerikiečių saugumo paramos lėšų.

Nauji sraigtasparniai perkami argumentuojant, kad „Mi-8“ skraidymo resursas netrukus baigsis, o prieš kelerius metus įsigyti sraigtasparniai „Dauphin“ yra daugiausiai skirti paieškai, gelbėjimui ir aplinkos apsaugos stebėsenai, bet ne kitoms užduotims.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad senų „Mi-8“ išlaikymas yra brangus, jie dažnai genda, o remontas yra rizikingas dėl komplikuoto atsarginių dalių tiekimo iš Rusijos.

Lietuva taip pat baigia derinti sandorio detales dėl 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių JLTV įsigijimo.

„Rickas atliko fantastišką darbą Energetikos [departamente], bet atėjo laikas – treji metai yra ilgas laikas. Mes jau turime jam pamainą“, – sakė D. Trumpas, lankydamasis Teksase.

Pranešimas pasirodė kitą dieną po interviu, kuriame R. Perry sakė, kad D. Trumpo nurodymu bendravo su prezidento asmeniniu advokatu Rudy Giuliani (Rudžiu Džulianiu) dėl įtariamos korupcijos Ukrainoje.

R. Perry tapo dar vienu iš virtinės aukšto rango pareigūnų, pasitraukusių iš D. Trumpo administracijos.

D. Trumpui gresia apkalta už spaudimą Ukrainos prezidentui atlikti tyrimą dėl JAV prezidento politinio varžovo prieš 2020 metų rinkimus.

Apkaltos tyrimą vykdantys Atstovų Rūmų demokratai praėjusią savaitę pareikalavo R. Perry iki spalio 18 dienos perduoti dokumentus apie jo reikalus su Ukraina.

R. Perry vykdė D. Trumpo „energetinio dominavimo“ politiką, kuri apėmė JAV iškastinio kuro pardavimo Ukrainai ir kitoms šalims didinimą, ir prižiūrėjo smarkų iškastinio kuro gavybos padidėjimą.

Pasak D. Trumpo, R. Perry jam apie savo planus atsistatydinti pasakė prieš kelis mėnesius ir pasitrauks metų pabaigoje.

Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad D. Trumpas anksčiau svarstė R. Perry kandidatūrą į kitus aukštus postus, įskaitant administracijos vadovo kėdę, nes jis išvengė asmeninių skandalų, paveikusių daugelį jo kolegų.

R. Perry, kuris buvo paskirtas 2016 metų gruodį, yra tarp ilgiausiai dirbusių žmonių D. Trumpo administracijoje, kur darbuotojų kaita yra didelė.

Spalio 7 dieną viešėdamas Lietuvoje R. Perry neigė žiniasklaidos pranešimus, kad jis gali artimiausiu metu atsistatydinti iš pareigų.

„Apie tai, kad palieku Energetikos departamentą, jie rašo jau bent devynis mėnesius. Vieną dieną jie galbūt bus teisūs, bet ne šiandien, ne rytoj ir ne kitą mėnesį“, – tuomet Vilniuje žurnalistams sakė R. Perry.

Per spaudos konferenciją Vilniuje R. Perry taip pat patvirtino raginęs D. Trumpą bendrauti su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nes JAV svarbu Ukrainos energetinė nepriklausomybė ir sąlygos investicijoms.

Liepos mėnesį įvykęs D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis telefonu tapo pretekstu prezidento politiniams oponentams demokratams inicijuoti apkaltos procedūrą D. Trumpui.

Demokratai sako, kad D. Trumpas darė nederamą spaudimą Ukrainos prezidentui tirti jo politinio oponento Joe Bideno (Džo Baideno) šeimos veiklą.

Muitai, įsigalioję iškart po vidurnakčio Vašingtono laiku (07.01 val. Lietuvos laiku), įvesti po to, kai Europos pareigūnams ir JAV prekybos atstovams nepavyko susitarti paskutinės minutės derybose.

Muitai, kuriuos patvirtino Pasaulio prekybos organizacija (PPO), gali dar labiau destabilizuoti pasaulio ekonomiką, atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prekybos karus su Kinija.

Muitais nusitaikyta į civilinius orlaivius iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos – šalių, kurios įkūrė „Airbus“. Dabar šių orlaivių importas į JAV bus 10 proc. brangenis.

Be to, muitai taikomi vartojimui skirtiems produktams, tokiems kaip prancūziškas vynas, kurį D. Trumpas pastaraisiais mėnesiais grasino apmokestinti. Prancūzijos, Ispanijos ir Vokietijos vynui dabar bus taikomi 25 proc. muitai.

Kalbėdamas Vašingtone likus kelioms valandoms iki įsigaliojant muitams, Prancūzijos ekonomikos ministras Brunas Le Maire (Brunas Le Meras) perspėjo, kad šis žingsnis turės rimtų padarinių.

„Europa yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų laikydamasi PPO sprendimų“, – pareiškė jis žurnalistams netrukus po susitikimo su JAV iždo sekretoriumi Stevenu Mnuchinu (Stivenu Mnučinu) Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniame susitikime.

„Šie sprendimai turėtų labai neigiamų padarinių tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat perspėjo Jungtines Valstijas neatidaryti naujo fronto prekybos kare ir dar kartą paragino ieškoti sprendimo derybomis.

Lėtėjant pasaulio ekonomikai, „privalome padaryti viską, kad išvengtume tokio pobūdžio konfliktų“, – kalbėjo B. Le Maire.

Europos Sąjunga (ES) jau seniai ragino JAV sėstis už derybų stalo, o kitais metais pati galės įvesti muitus, bausdama Jungtines Valstijas už amerikiečių orlaivių gamintojos „Boeing“ subsidijavimą.

Visgi ES pareigūnai jau liepą siūlė paliaubas byloje dėl subsidijų lėktuvų gamintojams, kuriose abi pusės pripažintų kaltę ir susitartų sumažinti valstybės pagalbą. Subsidijos bendrovėms „Airbus“ ir „Boeing“ teikiamos jau 15 metų.

Muitai įvesti vos po kelių dienų, kai PPO suteikė oficialų leidimą Jungtinėms Valstijoms imtis veiksmų.

Dar trečiadienį D. Trumpas užsipuolė europiečius už neva nesąžiningą elgesį su JAV prekybos srityje, tačiau teigė, kad palieka atviras duris deryboms.

„Sudėtinga įvežti JAV produkciją“

Labiausiai ES nerimauja, kad D. Trumpas lapkričio viduryje įves importo muitus europietiškiems automobiliams.

Tai būtų rimtas smūgis, ypač Vokietijos automobilių sektoriui, net jei tokios milžinės kaip „Volkswagen“ ar BMW taip pat turi gamyklas JAV.

D. Trumpas yra pareiškęs: „Mums labai sudėtinga įvežti savo produkciją [į Europą]“, tuo tarpu europiečiai lengvai importuoja savo automobilius į JAV.“

„Airbus“ ir „Boeing“ ginčas yra tik viena iš kelių problemų, kurstančių transatlantinę įtampą, kuri smarkiai padidėjo D. Trumpui pradėjus eiti pareigas 2017 metais.

D. Trumpas ėmėsi protekcionizmo, įvesdamas importo muitus plienui ir aliuminiui iš ES ir kitų sąjungininkių, taip pat grasindamas įvesti muitus automobiliams.

Tokios Europos prekybos grupės kaip vyndariai, vokiškų įrankių gamintojai ir viskio gamintojai Škotijoje protestavo ir reikalavo Vašingtono nesiimti tokių priemonių.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) 2018 metų liepą susitarė dėl paliaubų konflikte ir dėl prekybos derybų, kurios iki šiol niekur nenuvedė.

Epinis teisinis mūšis tarp „Airbus“ ir „Boeing“ Pasaulio prekybos organizacijoje prasidėjo 2004 metais, kai Vašingtonas apkaltino JK, Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją teikiant neteisėtas subsidijas ir dotacijas „Airbus“ gamybai paremti.

Po metų ES pareiškė, kad „Boeing“ iš įvairių JAV vyriausybės departamentų 1989–2006 metų laikotarpiu gavo 19,1 mlrd. JAV dolerių draudžiamų subsidijų.

Tada abi pusės buvo įsitraukė į ilgai trunkantį teisinį ginčą ir galiausiai, po gausybės apeliacijų ir priešpriešinių apeliacijų, kiekvienos šalies atžvilgiu buvo priimtas iš dalies palankūs sprendimai.

Išvakarėse R. T. Erdoganas pažadėjo tęsti Turkijos pajėgų operaciją, kurią palengvino JAV pajėgų išvedimas iš šiaurinės Sirijos ir kuri jau pareikalavo šimtų žmonių gyvybių ir šimtus tūkstančių gyventojų privertė palikti savo namus.

Prieš šią svarbią Jungtinių Valstijų delegacijos kelionę pasirodė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) laiškas, raginantis R. T. Erdoganą: „Nebūk kvailys“.

Laiškas buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai Turkija pradėjo savo įsiveržimą į šiaurės rytų Siriją. Jame D. Trumpas sako, kad Turkijos lyderis rizikuoja patekti į istoriją kaip „velnias“.

M. Pence'ą kelionėje lydi JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) ir kiti pareigūnai.

R. T. Erdogano ir M. Pence'o susitikimas truko 1 val. 20 min. – ilgiau, nei buvo tikėtasi, sakė vienas amerikiečių pareigūnas. Kiek vėliau prie jų prisijungė M. Pompeo ir kiti delegacijos nariai.

Praėjus kelioms dienoms po staigaus JAV pajėgų atsitraukimo, Turkijos kariai ir jų sąjungininkai Sirijos sukilėliai įžengė į Ras al Ainą – svarbų pasienio miestą, kur sulaukė stipraus kurdų kovotojų pasipriešinimo, paskelbė padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Turkų pajėgos ir buvę sukilėliai, daugiausia arabai ir turkmėnai, naudojami kaip sausumos pajėgos, iki ketvirtadienio ryto „užėmė maždaug pusę šio miesto“, nurodė organizacijos vadovas Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas).

Pasak SOHR, nuo puolimo pradžios daugiau nei 300 tūkst. civilių buvo priversti palikti savo namus Sirijoje.

Per vieną didžiausių smurto protrūkių nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011 metais žuvo beveik 500 žmonių, įskaitant dešimtis civilių gyventojų, daugiausia kurdų.

Trečiadienį kurdų pajėgos sudarė susitarimą su Damasku ir atsitraukė į šalį, įleisdamos Sirijos režimo pajėgas ir jų sąjungininkės Rusijos karius į pasienyje esantį Kobanės miestą, nurodė SOHR.

Kobanė turi simbolinę reikšmę Sirijos kurdams. JAV vadovaujamos koalicijos palaikomos kurdų pajėgos atkovojo šį miestą iš islamistų grupuotės „Islamo valstybė“ per istorinį 2015 metų mūšį.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) ketvirtadienį pareiškė, kad jo pajėgos atsakys į Turkijos ataką „panaudodamos visas turimas teisėtas priemones“.

„Neįprastas laiškas“

Jau antrą savaitę trunkanti Turkijos pajėgų operacija sukėlė diplomatinę įtampą tarp didžiųjų valstybių.

Vašingtone kritikos lavinos už kurdų apleidimą sulaukęs D. Trumpas ėmėsi sankcijų prieš tris Turkijos ministrus ir pakėlė tarifus turkiškam plienui.

M. Pence'o biuras pranešė, kad JAV  tęs „ekonomines sankcijas“ Turkijai, jeigu nebus „nedelsiant nutraukta ugnis“.

Oficialiame spalio 9 dienos laiške R. T. Erdoganui, kurio autentiškumą patvirtino Baltieji rūmai, D. Trumpas rašė: „Jūs nenorite būti atsakingas už tūkstančių žmonių skerdynes, o aš nenoriu būti atsakingas už Turkijos ekonomikos sugriovimą, o aš būsiu.“

Tačiau R. T. Erdoganas atmetė pasiūlymą ir „išmetė“ tą laišką, sakė neįvardinti turkų diplomatai televizijai „CNN Turk“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atkreipė dėmesį į „neįprastą“ laiško pobūdį sakydamas, kad „nedažnai lyderių susirašinėjime galime pamatyti tokią kalbą“.

Tačiau trečiadienį R. T. Erdoganas Turkijos parlamentui pareiškė, kad vienintelis būdas išspręsti Sirijos problemas yra kurdų pajėgoms „sudėti savo ginklus,.. sunaikinti visus savo spąstus ir pasitraukti iš mūsų sukurtos saugios zonos“.

Kurdų valdžios pareigūnai šiaurės rytų Sirijoje kaltina Turkiją naudojant uždraustą napalmo ir baltojo fosforo ginkluotę. Ankara šiuos kaltinimus neigia.

Apie tai antradienį pranešė Čikagos prokuroras, jį cituoja naujienų agentūrą AP.

Konkreti ekstradicijos data nenurodoma. N. Venckienė tebėra Čikagos kalėjime.

Rugpjūtį Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas nepriėmė buvusios Lietuvos teisėjos skundo dėl pasenusio ekstradicijos įstatymo ir leido ją išduoti Lietuvai.

Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Buvusi Lietuvos teisėja ir eksparlamentarė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti, o jos gyvybei iškiltų pavojus, jeigu ji būtų grąžinta į Lietuvą.

N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Ji Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.

„Vyksime į Ankarą per artimiausias 24 valandas“, – pranešė tas pareigūnas.

Išvakarėse M. Pence'as paskelbė, kad ketina apsilankyti Turkijoje, bet nenurodė, kada.

Tačiau po ilgų mėnesių nuostolių ir neapibrėžtumo, kurį išprovokavo D. Trumpo pradėtas prekybos karas, daugelis žemės ūkio sektoriaus atstovų sako, jog švęsti galės tik po to, kai gaus išsamesnės informacijos.

Paskelbęs, jog du didžiausi pasaulio ūkiai pasiekė principinį prekybos susitarimą, JAV prezidentas kiek vėliau tviteryje juokais pasiūlė ūkininkams „pradėti galvoti apie didesnių traktorių pirkimą“.

Tačiau didžiausia JAV žemės ūkio federacija („Farm Bureau“) naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, jog laukia konkretesnės informacijos apie preliminarų susitarimą su Kinija, kuris tebėra derinamas derybininkų.

O Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) prezidentas Rogeris Johnsonas (Rodžeris Džonsonas) pareiškė: „Nors mes džiaugiamės, jog įtampa šiame, regis, nesibaigsiančiame prekybos kare mažėja, yra neaišku, kokia bus nauda Amerikos šeimų ūkių ūkininkams ir fermeriams“.

„Per kiek laiko bus išleisti tie žemės ūkio produktų pirkimui numatyti 50 mlrd. JAV dolerių – suma, kuri dukart viršija mūsų didžiausią metinį žemės ūkio produktų eksportą į Kiniją?“ – pažymėjo jis penktadienį paskelbtame pranešime.

2012 ir 2013 metais, kai JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją buvo pasiekęs aukščiausią lygį ir kai šių produktų kainos JAV dėl sausros buvo pakilusios į rekordines aukštumas, šių prekių eksportas į Kiniją neviršijo 26 mlrd. JAV dolerių.

2017 metais Kinijos žemės ūkio produktų importas iš JAV sumažėjo iki 19,5 mlrd. JAV dolerių, o pernai, kai Pekinas dėl JAV nustatytų importo muitų ėmėsi atsakomųjų priemonių, krito iki kiek daugiau nei 9 mlrd. JAV dolerių.

Senkanti kantrybė

„Nuo pat prekybos karo pradžios ūkininkams buvo žadėta, kad už jų kantrybę bus atsilyginta, – pareiškė Brianas Kuehlas (Brajenas Kiulas), vienas iš ne pelno organizacijos „Farmers for Free Trade“ vadovų. – To, ką jie žadėjo, iki šiol nėra.“

D. Trumpo administracija JAV ūkininkams yra skyrusi 28 mlrd. JAV dolerių finansinę pagalbą, kad sumažintų Kinijos importo muitų daromą poveikį, tačiau prekybos susitarime neminima, jog Kinija panaikins šiuo metu galiojančius muitus.

„Viskonsino, Minesotos, Teksaso ir kitų valstijų ūkininkams ir toliau teks susidurti su dviženkliais muitais vienoje didžiausių Amerikos eksporto rinkų“, – pareiškė B. Kuehlas.

Optimizmu netrykšta ir prekiautojai Čikagos prekių biržoje.

Sojų kainos pirmadienį ūgtelėjo vos 0,5 proc., nors Amerikos sojų gamintojai turėtų vieni pirmųjų sulaukti daugiau Kinijos užsakymų.

Kinijos sojų importas iš Jungtinių Valstijų 2017 metais sudarė 12 mlrd. JAV dolerių ir Azijos milžinė įsigijo 57 proc. visų JAV tais metais eksportuotų sojų.

Tačiau 2018 metais amerikietiškų sojų importas krito iki 3 mlrd. JAV dolerių ir tai visų pirma lėmė naujieji JAV muitai.

„Santūri rinkos reakcija rodo skepticizmą dėl susitarimo...“, – pažymėjo žemės ūkio sektoriaus konsultacijų bendrovės „Doane Advisory Services“ vyriausiasis ekonomistas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

Jo teigimu, „pirkėjų paklausa dar 20 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms negali staiga atsirasti iš niekur“.

Tuo metu Kongrese pirmadienį už uždarų durų buvo apklausiama buvusi D. Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill (Fiona Hil).

F. Hill dirbo Nacionalinio saugumo taryboje, bet paliko D. Trumpo administraciją prieš liepos 25-ąją, kai įvyko JAV prezidento pokalbis telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Demokratai tikisi, kad ji pasidalys savo būgštavimais dėl D. Trumpo vaidmens Ukrainos skandale, įskaitant JAV ambasadorės Kijeve Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič) atleidimą. Ši diplomatė Kongrese liudijo praėjusią savaitę.

Liudyti iškviesta F. Hill su žurnalistais pirmadienį nebendravo. Jos apklausa turėtų tęstis kelias valandas.

Tebevykstant apkaltos tyrimui, D. Trumpas išplūdo Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininką demokratą Adamą Schiffą (Adamą Šifą), pareiškusį, kad minėtas informatorius gali neliudyti saugumo sumetimais.

D. Trumpas nekart reikalavo atskleisti skundo, kuriame sakoma, kad prezidentas galėjo piktnaudžiauti savo įgaliojimais, kai ragino Kijevą ištirti savo varžovo Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) veiklą Ukrainoje, autoriaus tapatybę.

Informatorius saugo JAV įstatymai, o atskleisti jų tapatybes yra nusikaltimas.

„Atrodo, kad Adamas Schiffas dabar nenori, kad tas informatorius liudytų. NE! [Jis arba ji] privalo liudyti, kad paaiškintų, kodėl taip neteisingai suprato mano pokalbį su Ukrainos [prezidentu]", – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Ar Schiffas jam liepė taip padaryti? Privalome nustatyti informatoriaus tapatybę, kad išsiaiškintume, KODĖL tai buvo padaryta JAV“, – tęsė prezidentas.

D. Trumpas nekart savo pokalbį su V. Zelenskiu yra pavadinęs „tobulu“, bet informatoriaus skunde pažymima, kad keli Baltųjų rūmų pareigūnai buvo tokie sunerimę dėl prezidento elgesio to pokalbio metu, kad siekė smarkiai apriboti prieigą prie jo įrašo.

Baltųjų rūmų paskelbtoje to pokalbio stenogramoje matyti, kad JAV prezidentas prašė V. Zelenskio „paslaugos“. Demokratai tvirtina, kad tai buvo reikalavimas ištirti J. Bideno, realiausio D. Trumpo varžovo 2020-ųjų prezidento rinkimuose, veiklą ir vieną Ukrainos bendrovę, pasamdžiusią H. Bideną.