„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad paskirsiu Robertą C. O'Brieną, šiuo metu labai sėkmingai einantį prezidento ypatingojo pasiuntinio įkaitų reikalams pareigas Valstybės departamente, mūsų naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais“, – rašoma D. Trumpo žinutėje.

„Ilgai ir intensyviai dirbdavau su Robertu. Jam puikiai seksis dirbti!“ – priduriama jame.

Apie R. O'Brieno paskyrimą paskelbta praėjus savaitei po to, kai prezidentas respublikonas atleido jo pirmtaką J. Boltoną – uolų JAV karinės jėgos naudojimo užsienyje šalininką ir vieną griežčiausių Irano kritikų šioje administracijoje.

D. Trumpas savo sprendimą atleisti J. Boltoną aiškino nesutarimais dėl politikos. Šio „vanago“ palankumas agresyviai, intervencinei užsienio politikai buvo gerokai nutolęs nuo prezidento polinkio į izoliacionizmą.

J. Boltonas buvo D. Trumpo trečiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. R. O'Brienas buvo vienas iš penkių pretendentų, kurių kandidatūras svarstė valstybės vadovas.

Jo kandidatūrą parėmė valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) ir aukšto rango Kongreso respublikonai.

R. O'Brienas postą perima neramiu metu, kai D. Trumpas kai kurie sluoksniai Vašingtone spaudžia D. Trumpą imtis karinių veiksmų prieš Iraną po praeitą savaitgalį įvykusios atakos prieš Saudo Arabijos naftos pramonės objektus, dėl kurių amerikiečiai kaltino Teheraną.

Prieš paskelbdamas R. O'Brieną patarėju D. Trumpas pranešė, kad nurodė „reikšmingai“ sugriežtinti sankcijas Iranui, jau dabar patiriančiam didelį JAV ekonominį spaudimą.

Dirbdamas savo ankstesniame poste Valstybės departamente R. O'Brienas glaudžiai bendravo su amerikiečių įkaitų artimaisiais ir patarinėjo administracijos pareigūnams. Anksčiau jis padėjo departamentui plėtoti teismų reformas Afganistane, dirbdamas prezidentų George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) ir Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijose.

2008–2011 metais R. O'Brienas dirbo viename vyriausybės komitete, patarinėjančiame klausimais, susijusiais su senienų ir kitų kultūriniu požiūriu vertingų daiktų kontrabanda.

2005 metais JAV Senatas G. Busho teikimu patvirtino R. O'Brieną JAV atstovu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kur pastarasis dirbo kartu su J. Boltonu.

Be to, R. O'Brienas per prezidento rinkimų kampanijas patarinėjo keliems respublikonų kandidatams: buvusiam Viskonsino gubernatoriui Scottui Walkeriui, buvusiam Masačusetso gubernatoriui Mittui Romney (Mitui Romniui) ir senatoriui iš Teksaso Tedui Cruzui (Tedui Kruzui).

Anksčiau per savo karjerą R. O'Brienas dirbo aukšto rango teisininku JT Saugumo Tarybos komisijoje, nagrinėjusioje pretenzijas, reikštas Irakui po Persijos įlankos karo. Jis turi JAV kariuomenės atsargos majoro laipsnį.

Naujasis D. Trumpo patarėjas yra baigęs teisės studijas Kalifornijos universitete Berklyje ir įkūręs Los Andžele teisės paslaugų firmą, besispecializuojančią bylinėjimosi ir tarptautinio arbitražo srityse.

Griežtos nuostatos

R. O'Brienas buvo tapęs vienu iš D. Trumpo favoritų dėl savo darbo dedant pastangas apsaugoti amerikiečius, kalinamus tolimose šalyse, tokiose kaip Šiaurės Korėja ir Turkija.

Nors prezidentas tokius asmenis vadina „įkaitais“, tai toli gražu ne visuomet būna tiesa. Per vienas neįprasčiausių atvejų R. O'Brienas buvo pasiųstas į JAV sąjungininkę Švediją dalyvauti užpuolimu apkaltinto amerikiečio raperio ASAP Rocky (ASAP Rokio) teisme.

J. Boltonas, laikomas Respublikonų partijos neokonservatorių sparno puikiausiu atstovu, džiūgavo dėl karo su Iraku ir ragino pakeisti Irano režimą. Tačiau R. O'Brienas taip pat pasižymi griežtomis nuostatomis užsienio politikos klausimais.

2016 metais išleistoje savo knygoje „Kol Amerika miegojo“ (While America Slept) R. O'Brienas kritikuoja ankstesnio prezidento B. Obamos mėginimą kurti labiau bendradarbiaujančių, taikingesnių Jungtinių Valstijų įvaizdį.

Tai lėmė, kad „autokratai, tironai ir teroristai išdrąsėjo“, teigia knygos autorius.

„Pasaulyje didėjančių iššūkių akivaizdoje laikas grįžti prie nacionalinio saugumo politikos, grindžiamos „taika per jėgą“, – pridūrė R. O'Brienas. – Stipri Amerika bus valstybė, kuria pasitikės mūsų sąjungininkai, o mūsų priešininkai nedrįs mėginti jos ryžto.“

R. O'Brieno nuo pat darbo Baltuosiuose rūmuose pradžios lauks daug opių reikalų, o svarbiausias iš jų bus Iranas.

Nors po smūgių Saudo Arabijai Vašingtone skamba garsių balsų, raginančių bombarduoti Iraną, prezidentas iki šiol vengė veltis į naujus konfliktus užsienyje.

Dar vienas jautrus klausimas yra Afganistanas – D. Trumpas yra ne kartą pareiškęs, jog nori mažinti jau beveik du dešimtmečius besitęsiantį JAV karinį vaidmenį šioje šalyje.

Anksčiau šį mėnesį žlugo taikos derybos su Talibanu ir buvo atšauktas slapta planuotas susitikimas tarp kovotojų atstovų ir paties D. Trumpo, kuriam, regis, nepritarė J. Boltonas.

Dar keblesni, nors galbūt ne tokie skubūs užsienio politikos reikalai apima didžiulį prekybos karą su Kinija ir nuogąstavimus dėl naujų ginklavimosi varžybų su Rusija.

Civiliniame ieškinyje E. Snowdenas kaltinamas pažeidęs su CŽV ir NSA pasirašytus vadinamuosius slaptumo susitarimus, draudžiančius atskleisti informaciją.

E. Snowdenas, nutekinęs žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios JAV vyriausybės vykdytų privačių duomenų sekimo programų mastą, šiuo metu gyvena Rusijoje.

Ieškinyje teigiama, kad E. Snowdenas išleido savo knygą „Permanent Record“ nepateikęs jos agentūroms, kad šios galėtų peržiūrėti jos turinį. Šia knyga buvo pradėta prekiauti antradienį. 

Anot Teisingumo departamento, jis nenori blokuoti knygos publikavimo, bet siekia, kad E. Snowdenas, kuriam Jungtinėse Valstijose gresia kaltinimai šnipinėjimu, negautų jokių pajamų už jos pardavimą.   

Ieškinyje minima ir knygos leidėja „Macmillan Publishers“. Anot Teisingumo departamento, leidykla turi užtikrinti, kad E. Snowdenui nebus pervesta jokių lėšų.

„Edwardas Snowdenas pažeidė įsipareigojimą Jungtinėms Valstijoms, kurį prisiėmė, kai pasirašė susitarimus darbindamasis CŽV ir NSA kontraktininku“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Jody Huntas (Džodis Hantas).

„Jungtinių Valstijų sugebėjimas apsaugoti jautrią nacionalinio saugumo informaciją priklauso nuo to, ar darbuotojai ir kontraktininkai laikosi savo slaptumo susitarimų“, – sakė J. Huntas.  

„Neleisime asmenims pelnytis Jungtinių Valstijų sąskaita, nesilaikant įsipareigojimų pateikti (publikuojamą medžiagą) išankstinei  peržiūrai“, – kalbėjo jis.

Virdžinijos Rytinės apygardos, kur buvo pateiktas ieškinys, prokuroras G. Zachary Terwilligeris (Dž. Zakaris Terviligeris) sakė, kad ieškiniu siekiama „užtikrinti, kad pasitikėjimą sulaužęs Edwardas Snowdenas neturėtų iš to finansinės naudos“. 

„Žvalgybinė informacija skirta saugoti mūsų šalį, o ne nešti kažkam pelną“, – sakė prokuroras.

E. Snowdenas, kuriam gresia ilgi metai kalėjimo, jei bus nuteistas, pirmadienį interviu televizijos CBS laidai „This Morning“ sakė, kad norėtų grįžti namo, jei jam būtų garantuota sąžiningas teismo procesas. 

Nuo 2013 metų, kai nutekinęs žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų E. Snowdenas pabėgo iš Jungtinių Valstijų, jis gyvena Rusijoje, kuri yra suteikusi jam prieglobstį.

Nors šalininkai giria jo, kaip informatoriaus ir privatumo gynėjo, veiksmus, Vašingtonas kaltina E. Snowdeną sukėlus grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir pareiškė jam kaltinimus pagal 1917 metų Šnipinėjimo įstatymą.

Tas pareigūnas sakė, kad Saudo Arabija, tapusi savaitgalio atakų taikiniu, turi vadovauti pastangoms, kad JT Saugumo Taryba imtųsi veiksmų, tačiau JAV pirmiausia esą turi parengti tam tikrą informaciją, kurią reikia paskelbti.

„Matome vaidmenį JT Saugumo Tarybai“, – sakė tas amerikiečių pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

„Saudo Arabija buvo užpulta, tai turėjo pasaulinio masto pasekmių. JT Saugumo Taryba buvo sukurta spręsti grėsmes tarptautinei taikai ir saugumui, o ši ataka atitinka tuos kriterijus“, – teigė jis.

Jis nenurodė, kokių veiksmų laukiama iš JT Saugumo Tarybos, kur Rusija ir Kinija turi veto teisę. Maskva ir Pekinas kritiškai vertino JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vienašališkai įvestas sankcijas Iranui.

Europos galingosios valstybės taip pat atsiribojo nuo griežtos D. Trumpo pozicijos Teherano atžvilgiu ir siekia išsaugoti susitarimą dėl Irano branduolinės programos. JAV prezidentas pernai pasitraukė iš šios sutarties.

JAV pareigūnai tvirtina, kad atakos prieš Abkaiko gamyklą, kuri yra viena iš didžiausių naftos perdirbimo įmonių pasaulyje, ir Churaiso naftos gavybos kompleksą buvo surengtos iš Irano.

Atsakomybę už savaitgalio dronų atakas prisiėmė Irano remiamos Jemene veikiančios husių sukilėlių pajėgos, su kuriomis kovoja Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, remianti tarptautinės bendruomenės pripažįstamą Jemeno vyriausybę ir bombarduojanti juos nuo 2015 metų.

D. Trumpas ir Japonijos premjeras Shinzo Abe rugpjūtį tvirtino, kad muitų susitarimas jau beveik užbaigtas, o formali pasirašymo ceremonija turėtų įvykti rugsėjį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos susitikimo metu.

„Man malonu pranešti, kad mano administracija pasiekė preliminarų prekybos susitarimą dėl muitų barjerų su Japonija“, – laiške Kongresui, kurį išplatino Baltieji rūmai, cituojamas D. Trumpas.

„Tikiuosi, kad susitarimas įsigalios artimiausiomis savaitėmis“, – pridūrė JAV prezidentas.

Pasak D. Trumpo, derybos su Japonija vyks ir toliau, kad būtų pasiektas „visapusiškas prekybos susitarimas, kuris užtikrins sąžiningą ir abipusišką prekybą“.

Išplatintame laiške taip pat teigiama, kad sutarta ir dėl skaitmeninės prekybos, tačiau JAV muitai japoniškiems automobiliams pranešime neminimi.

JAV pareigūnai anksčiau tvirtino, kad Jungtinių Valstijų-Japonijos prekybos susitarimas padės amerikiečių ūkininkams, kuriems ypač pakenkė JAV ir Kinijos prekybos karas. Ūkininkai yra itin svarbi D. Trumpo elektorato dalis 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose.

D. Trumpo sąjungininkas Sh. Abe praeitą mėnesį tikino, kad abi šalys susitarė tik po „intensyvių derybų“.

„Šiuo metu tikrai atrodo šitaip“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, paklaustas, ar mano, kad Teheranas surengė atakas.

Prezidento teigimu, „mes iš esmės jau žinome“ ir „tikrai atrodo, kad tai buvo Iranas“, tačiau Vašingtonas esą nori daugiau įrodymų.

„Norime galutinai nustatyti, kas tai padarė“, – reporteriams Ovaliniame kabinete sakė D. Trumpas, susitikdamas su Bahreino kronprincu Salmanu bin Hamadu bin Isa al-Khalifa.

„Netolimoje ateityje viską labai smulkiai sužinosite. Turime tikslią beveik visko vietą“, – tvirtino JAV prezidentas.

„Vis dėlto, mes tikrai norėtume išvengti karo. Nenoriu karo su niekuo, bet esame pasiruošę geriau nei bet kas kitas“, – pridūrė D. Trumpas.

Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos kalbėsis su Saudo Arabija, Jungtiniais Arabų Emyratais ir „daugeliu kaimynų ten, kurie yra labai geri mūsų draugai“.

„Mes taip pat kalbame su Europa, daugeliu šalių, su kuriomis turime reikalų, ar tai būtų Prancūzija, Vokietija ir taip toliau, kalbame su įvairiais žmonėmis ir aiškinamės, ką jie mano“, – kalbėjo JAV prezidentas.

„Bet galiu jums pasakyti – tai buvo labai didelė ataka, jai mūsų šalis labai lengvai gali atsakyti ataka, kuri yra daug, daug kartų didesnė“, – pareiškė D. Trumpas.

D. Trumpas kalbėjo po to, kai Gynybos sekretorius Mike'as Esperas paskelbė, kad JAV kariuomenė rengia atsaką atakai prieš Saudo Arabijos naftos gamyklas.

Iranas atsisako derėtis

Irano aukščiausiasis lyderis Ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) antradienį atmetė galimybę derėtis su JAV, tarp dviejų valstybių augant įtampai po to, kai Vašingtonas apkaltino Teheraną dėl atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonės infrastruktūrą.

„Prieš Irano tautą nukreipta „maksimalaus spaudimo“ politika yra bevertė, ir visi Irano Islamo Respublikos pareigūnai vienbalsiai mano, kad su JAV nebus jokių derybų – jokiu lygiu“, – sakoma jo tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali susitikti su Irano vadovu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) kitą savaitę vyksiančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

JT Generalinė Asamblėja prasideda rugsėjo 24 dieną.

Priešprieša tarp Irano ir Jungtinių Valstijų auga nuo praėjusių metų gegužės, kai D. Trumpas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos ir ėmėsi sugrąžinti sankcijas, kurios skaudžiai smogė šiitiškos respublikos ekonomikai.

Praėjus metams Iranas atsakė sustabdydamas kai kuriuos savo branduolinius įsipareigojimus pagal vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA).

Įtampą Persijos įlankoje dar labiau padidino praėjusio savaitgalio incidentas, kai dronai smogė dviem dideliems Saudo Arabijos naftos kompleksams.

Atsakomybę už tas atakas prisiėmė Jemene veikiančių husių sukilėlių pajėgos, kariaujančios su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kuri bando sugrąžinti tarptautinės bendruomenės pripažįstamą jemeniečių vyriausybę į valdžią.

Po šeštadienio sprogimų Abkaiko gamykloje, kuri yra didžiausia naftos perdirbimo įmonė pasaulyje, ir Churaiso naftos gavybos komplekse kilo gaisrai.

Naftos kainos po išpuolio šoktelėjo apie 10 proc., nes ataka iš esmės perpus sumažino Saudo Arabijos naftos gavybą.

„Artimiausiu metu bus pratęstas darbinis dialogas tarp Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų“, – cituoja agentūra Pietų Korėjos vadovą. 

Visgi Moon Jae-inas nepatikslino, kada ir kur gali įvykti tokios derybos. 

Tuo metu „Yonhap“, remdamasi neįvardytu Šiaurės Korėjos pareigūnu, praneša, kad darbinės derybos gali įvykti artimiausiomis savaitėmis.  

Kaip sakė Moon Jae-inas, jis planuoja aptarti šią temą per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), įvyksiantį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

Pietų Korėjos vadovas pažymėjo, kad Seulo vyriausybė ir toliau palaikys taikos procesą Korėjos pusiasalyje.

Kiek anksčiau pirmadienį Pietų Korėjos laikraštis „Joongang Ilbo“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) rugpjūtį išsiųstame savo laiške JAV prezidentui pakvietė jį apsilankyti Pchenjane. 

Rugpjūčio 10 dieną D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose pranešė žurnalistams gavęs „puikų laišką“ iš Kim Jong Uno. Prezidentas šį laišką apibūdino kaip „labai asmeninį“.     

Socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas taip pat parašė, kad neseniai gautame laiške Kim Jong Unas išreiškė norą atnaujinti derybas su Vašingtonu, kai tik baigsis JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos. 

Šiaurės Korėja reikalauja saugumo garantijų

Pirmadienį Šiaurės Korėja pareikalavo iš Jungtinių Valstijų tam tikrų saugumo garantijų, kad galėtų tęstis įstrigusios derybos.

JAV ir Šiaurės Korėjos vadovai nuo praėjusių metų birželio buvo triskart susitikę aptarti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.  

Trečias susitikimas įvyko birželio 30 dieną Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje. Tąsyk D. Trumpas ir Kim Jong Unas sutarė atnaujinti darbinio lygio derybas denuklearizacijos klausimu. Šios derybos įstrigo po vasarį Vietname surengto antro JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimo, kuris nutrūko nepasiekus jokio susitarimo. 

Visgi iki šiol derybos neatnaujintos.

Praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrė Choe Son Hui (Čvė Son Hui) pareiškė, kad Pchenjanas nori rugsėjo pabaigoje surengti derybas su amerikiečiais denuklearizacijos klausimu.

JAV tokį pasiūlymą pavadino „drąsinančiu“. Tačiau keliomis valandomis vėliau Pchenjanas surengė dar vieną ginklų bandymą.

Vienas aukšto rango pareigūnas iš Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pirmadienį sakė, kad „diskusijos apie denuklearizaciją bus įmanomos, kai aiškiai ir be jokių abejonių bus pašalinti grasinimai ir kliūtys, keliančios grėsmę mūsų sistemos saugumui ir trukdančios mūsų vystymuisi“.

Pchenjanas nuolat tvirtina, kad saugumo garantijos bus būtina bet kokio susitarimo dalis, tačiau apskritai jis nėra reikalavęs jų kaip išankstinės sąlygos deryboms.

Oficialioji Šiaurės Korėjos naujienų agentūra citavo JAV reikalų departamento generalinį direktorių, kuris sakė, kad darbinio lygio derybos turėtų būti pratęstos „po kelių savaičių“.

Pasak to pareigūno, tik nuo Vašingtono priklauso, ar tai bus galimybė, ar „proga pagreitinti krizę“.

„Pasiūlymas, kurį JAV pateiks per derybas, gali pagerinti santykius ir atvirkščiai, prisidėti prie priešiškumo viena kitos atžvilgiu“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Pchenjanas nekart grasino pasitraukti iš derybų su Vašingtonu ir kritikavo aukšto rango amerikiečių pareigūnus.

Nepaisant padidėjusios įtampos, D. Trumpas tvirtino, kad jo santykiai su Kim Jong Unu tebėra šilti.

Kūdikiui gimus visą pasaulį sudrebinusių rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių metinių minėjimo dieną, motina savo naujagimę pavadino „mažu stebuklu“.

Mažoji Christina Brown į pasaulį atėjo Tenesio valstijos ligoninėje.

Mažylė gimė atlikus Cezario pjūvį, ir operacinės personalas buvo priblokštas, kai buvo užfiksuoti kūdikio gimimo laikas ir svoris.  

Ligoninės darbuotoja Rachel Laughlin sakė, kad toks sutapimas yra ypač retas. Pasak R. Laughlin, per daugiau kaip 35 jos darbo metus jai nė karto neteko matyti, kad kūdikio gimimo diena – 09/11, laikas (21.11 val.) ir kūdikio svoris (9 svarai 11 uncijų) būtų tokie patys.

„Tokie bevaisiai ir akli kaltinimai bei komentarai yra nesuprantami ir beprasmiai“, – pareiškė ministerijos atstovas Abbasas Mousavi (Abasas Musavis).

Pasak jo, kaltinimais dėl šeštadienio atakų JAV siekia pateisinti „būsimus veiksmus“ prieš Iraną.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pasmerkė Iraną po šeštadienio atakų, sustabdžiusių pusę Saudo Arabijos naftos gavybos.

Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ naftos perdirbimo įmonė ir Churaiso naftos gavybos kompleksas šalies rytuose anksti šeštadienį tapo bepiločių skraidyklių atakų taikiniais.

Atsakomybę už išpuolius kiek vėliau prisiėmė Jemene veikiančių husių sukilėlių pajėgos, bet M. Pompeo sakė, jog „nėra įrodymų, kad atakos buvo surengtos iš Jemeno“.

„Jungtinės Valstijos su savo partneriais ir sąjungininkais sieks užtikrinti gerą tiekimą energijos rinkoms, [sieks], kad Iranas būtų laikomas atsakingu už savo agresiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV diplomatijos vadovas.

Pasak A. Mousavi, JAV pareiškimais dėl priešaušriu suduotų smūgių Abkaikui ir Churaisui Rytų provincijoje siekiama pateisinti veiksmus prieš Iraną.

„Tokios pastabos... labiau primena žvalgybos ir slaptų organizacijų sąmokslą pakenkti šalies reputacijai ir sukurti karkasą būsimiems veiksmams“, – sakė jis.

Įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų auga nuo praėjusių metų gegužės, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos ir ėmėsi sugrąžinti sankcijas, kurios skaudžiai smogė iraniečių ekonomikai.

„Maksimalus melavimas“

Sugrąžintos JAV sankcijos Iranui yra „maksimalaus spaudimo“ kampanijos dalis, bet Teheranas reaguodamas sumažino savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį.

„Amerikiečiai ėmėsi „maksimalaus spaudimo“ politikos, kuri dėl jų nesėkmių, regis, virto „maksimaliu melavimu“, – sakė A. Mousavi.

Nesutaikomų priešininkų konfrontacija piką buvo pasiekusi birželio mėnesį, kai Iranas numušė JAV droną, o D. Trumpas įsakė surengti atsakomuosius smūgius, kuriuos paskutinę minutę vis dėlto atšaukė.

Irano Islamo revoliucinės gvardijos aerokosminių pajėgų vadas sakė, kad Irano raketos galėtų smogti JAV bazėms ir laivams 2 tūkst. km spinduliu.

„Nei mes, nei amerikiečiai nenorime karo“, – sakė brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh (Amiras Ali Hadžizada), kurį sekmadienį citavo naujienų agentūra „Tasnim“, laikoma artima Revoliucinei gvardijai.

„Žinoma, jėgos, stovinčios viena prieš kitą lauke, galėtų padaryti ką nors, kuo galėtų prasidėti karas“, – sakė A. A. Hajizadeh.

„Visada pasirengdavome visapusiškam karui... Visi turėtų žinoti, kad visos amerikiečių bazės ir laivai 2 tūkst. km spinduliu gali tapti mūsų raketų taikiniais“, – pridūrė jis.

Ankstesnėje čempionato stadijoje traumas patyrė du Bostono "Celtics" krepšininkai – Jaysonas Tatumas (čiurna) ir Marcusas Smartas (blauzda), o prieš rungtynes prie jų prisijungė ir dar vienas "keltų" narys – šios rinktinės lyderis Kemba Walkeris, susižeidęs kaklą.

Nepaisant rezultatyviausio (14,4 tšk.) ir daugiausiai rezultatyvių perdavimų (5,4 rez. perd.) čempionate atliekančio krepšininko netekties, JAV dvikovoje dėl septintosios vietos startavo solidžiai.

Amerikiečiai pirmoje mačo dalyje atakavo puikiai ir susikrovė net 19 taškų pranašumą (38:19), tačiau prieš pat ilgąją pertrauką lenkams pavyko stabilizuoti situaciją ir pagerinti savo taiklumą.

Per pertrauką Mike'ui Taylorui pavyko užvesti savo auklėtinius ir trečiajame kėlinyje jau Lenkijos rinktinė dominavo puolime, pelniusi net 25 taškus.

Ketvirtojo kėlinio pradžioje komandas skyrė tik septyni taškai (65:58), tačiau JAV susikurto pranašumo neiššvaistė ir paskutiniosiomis rungtynių minutėmis intrigos nebuvo.

JAV: D.Mitchellas 16 (10 rez. perd., 25 naud. bal.), J.Harrisas 14, K.Middletonas 13 (6. rez. perd.), D.White'as 12 (7 rez. perd.), H.Barnesas 10.

Lenkija: M.Ponitka 18 (7 atk. kam., 20 naud. bal.), A.Waczynskis 17, A.J.Slaughteris 15.

„Valstybės tarybos rinkliavų ir muitų komisija netaikys papildomų muitų kai kuriems JAV žemės ūkio produktams, kaip sojos pupelės ir kiauliena“, – pranešė „Xinhua“, remdamasi šaltiniais.

Tai yra dar vienas mandagumo gestas dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos kare.

Trečiadienį Donaldas Trumpas paskelbė dviem savaitėms, nuo spalio 1 iki spalio 15 d., atidedantis muitų tarifų didinimą 250 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms. Taip JAV prezidentas atsakė į Pekino sprendimą laikinai nedidinti muitų 16 kategorijų amerikietiškų prekių.

D. Trumpas ne kartą kaltino Pekiną atsitraukiant nuo pažadų įsigyti daugiau JAV žemės ūkio produkcijos ir taip sumažinti didžiulį Jungtinių Valstijų prekybos deficitą su Kinija.

Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. Jungtinės Valstijos kaltino Pekiną verčiant Jungtinių Valstijų bendroves, veikiančias Kinijoje, dalytis technologijomis su vietiniais partneriais ir perduoti intelektinės nuosavybės paslaptis.

Pati Kinija tai neigia. D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat prieštarauja Kinijos keliamiems prekybos barjerams, kaip valstybinėms subsidijoms, reguliavimui, verslo licencijavimo procedūroms, prekių standartų priežiūrai ir kitoms praktikoms, kurios, esą užveria Kinijos rinką užsienio įmonėms arba suteikia vietos įmonėms nesąžiningą pranašumą.