Incidentas įvyko tame regione vykstant Rusijos ir Kinijos karo laivynų pratyboms.

Rusijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad apie 17 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku amerikiečių eskadrinis minininkas „USS Chafee“, jau kelias dienas plaukiojantis Japonijos jūroje, „priartėjo prie Rusijos Federacijos teritorinių vandenų ir mėgino pažeisti sieną“.

Rusijos kovos su povandeniniais laivais laivas „Admiral Tribuc“ pasiuntė perspėjimą JAV minininkui, kad „tokie veiksmai nepriimtini“.

Tačiau „USS Chafee“ perspėjimą ignoravo ir „ėmėsi veiksmų Rusijos Federacijos valstybės sienai pažeisti“, nurodė Gynybos ministerija.

„Veikdamas pagal tarptautines laivybos taisykles „Admiral Tribuc“ pasuko kursu, kad išvytų įsibrovėlį iš Rusijos teritorinių vandenų“.

Abu laivai priartėjo iki mažiau kaip 60 metrų vienas nuo kito, tuomet „USS Chafee“ apsigręžė ir pradėjo plaukti „priešingu kursu“.

Tuo metu JAV Karinės jūrų pajėgos pareiškė, kad Rusijos pranešimas yra „klaidingas“.

Laivyno pranešime sakoma, kad jo laivas „vykdė įprastas operacijas tarptautiniuose vandenyse Japonijos jūroje“. Anot amerikiečių kariškių, kai „USS Chafee“ ruošėsi „skraidymo operacijoms“, prie minininko priplaukė Rusijos laivas, atsidūręs maždaug už 65 metrų nuo amerikiečių.

„Sąveika buvo saugi ir profesionali“, – nurodė JAV karinis laivynas.

Amerikiečių kariškiai pripažino, kad rusai perspėjo juos, jog tame regione vykdomos jų laivyno pratybos, bet šis pranešimas „sąveikos metu negaliojo“.

JAV laivas „vykdė operacijas, laikydamasis tarptautinių įstatymų ir papročių“, sakoma pranešime. „Jungtinės Valstijos toliau skraidys, plaukios ir veiks visu, kur leidžia tarptautinė teisė“, – pabrėžė kariškiai.

Su Rusijos karinėmis jūrųs pajėgomis susiję incidentai Ramiojo vandenyno regione yra reti. Tačiau regiono vakarinėje dalyje dominuojanti Kinija reguliariai reiškia pasipiktinimą dėl JAV ir jų sąjungininkių pajėgų patruliavimu tarptautiniuose vandenyse, siekiant pabrėžti laivybos laisvę akvatorijose, į kurias pretenzijas reiškia Pekinas.

A. Blinkenas žurnalistams pareiškė besitikįs, jog derybos su Teheranu bus sėkmingos, bet pabrėžė, kad „mums likusio laiko tai padaryti lieka vis mažiau ir mažiau“.

Kalbėdamas apie Izraelio užsienio reikalų ministro Yairo Lapido (Jairo Lapido) grasinimą panaudoti jėgą, JAV diplomatijos vadovas nedetalizuodamas pažymėjo: „Esame pasirengę imtis kitų variantų, jei Iranas nepakeis kurso.“

Kim Jong Unas šiuos kaltinimus pažėrė atidarydamas parodą, kurioje demonstruojama šios branduolinį ginklą turinčios valstybės ginkluotė.

Jungtinės Valstijos yra „pagrindinė nestabilumo priežastis“, sakė Šiaurės Korėjos lyderis per parodos „Savigyna 2021“ atidarymą. Jį citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Pchenjanui taikoma virtinė tarptautinių sankcijų dėl draudžiamų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų, kurios vadovaujant Kim Jong Unui buvo sparčiai plėtojamos.

2017 metais šalis išbandė raketas, galinčias pasiekti bet kurią JAV žemyninės dalies vietą, ir surengė iki šiol galingiausią branduolinį  bandymą. Pchenjanas tvirtina, kad jam reikia branduolinio arsenalo norint apsiginti nuo Jungtinių Valstijų invazijos.

Analitikai sako, kad Šiaurės Korėja siekia normalizuoti savo, kaip branduolinės valstybės, statusą.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija nekart pareiškė neturinti priešiškų ketinimų Pchenjano atžvilgiu, tačiau Kim Jong Unas sakė: „Man labai įdomu, ar esama tuo tikinčių žmonių ar šalių.“

„Jų veiksmai nesuteikia pagrindo tikėti, kad jos nėra priešiškos“, – pridūrė Kim Jong Unas ir dar kartą pabrėžė, kad Šiaurės Korėjos ginklai skirti išimtinai savigynai.

Valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose Kim Jong Unas matomas stovintis parodoje priešais milžinišką tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), pristatytą pernai per naktį vykusį karinį paradą.

Kitoje nuotraukoje šalies lyderis matomas sėdintis ir rūkantis su aukšto rango pareigūnais ir karininkais. Parodos salėje kabo didžiuliai karinę uniformą vilkinčio Kim Jong Uno portretai.

Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėja išbandė ilgojo nuotolio sparnuotąją raketą, iš traukinio paleistą raketą ir, kaip paskelbė Pchenjano pareigūnai, hipergarsinę raketą.

2018 metais Kim Jong Unas tapo pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, susitikusiu su pareigas einančiu JAV prezidentu. Tas Singapūre įvykęs Kim Jong Uno ir tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimas buvo atsidūręs viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre.

Tačiau Vašingtono ir Pchenjano derybų procesas įstrigo po nesėkmingo antro Kim Jong Uno ir D. Trumpo viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Jis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

J. Bideno administracija sako esanti pasirengusi bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu, be jokių išankstinių sąlygų, susitikti su Šiaurės Korėjos pareigūnais tęsti derybų dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.

Kim Jong Uno komentarais ir pačia paroda bandoma pateisinti Šiaurės Korėjos branduolinę ir raketų programas kaip šalies „teisės į savigyną dalį“, sakė Seule įsikūrusio nevalstybinio moterų Ihvos universiteto profesorius Park Won-gonas (Pak Vongonas).

„Šiaurės Korėja surengė šią parodą turėdama tikslą tvirtinti, esą jos ginklų kūrimo programos niekuo nesiskiria nuo vykdomų kitų šalių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Neatsargios ambicijos“

Vašingtonas ir Seulas yra yra partneriai saugumo srityje; JAV yra dislokavusios Pietų Korėjoje maždaug 28,5 tūkst. savo karių, turinčių apsaugoti šalį nuo branduolinį ginklą turinčios kaimynės.

Rugpjūtį Pietų Korėja ir JAV surengė bendras karines pratybas, visuomet papiktinančias Pchenjaną, kuris jas laiko įsiveržimo į Šiaurės Korėją repeticija.

Seulas savo ruožtu uoliai stiprina savo karinius pajėgumus, šiam tikslui skirdamas milijardus dolerių. Rugsėjį šalis pirmą kartą sėkmingai išbandė iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą, prisidėdama prie nedaugelio valstybių, turinčių šią pažangią technologiją, ir pristatė hipergarsinę sparnuotąją raketą.

Praėjusią savaitę Pchenjanas ir Seulas vėl įjungė tarpvalstybinę tiesioginę liniją. Šis žingsnis yra dar vienas ženklas, kad kaimynių santykiuose prasidėjo atšilimas, likus vos keliems mėnesiams iki Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino), pasisakančio už dialogą ir bendradarbiavimą su Pchejnanu, kadencijos pabaigos.

Tačiau Kim Jong Unas apkaltino Seulą „neatsargiomis ambicijomis“ ir „dviveidišku, nelogišku“ požiūriu.

Jų „nevaržomi ir pavojingi bandymai stiprinti karinę galią griauna karinę pusiausvyrą Korėjos pusiasalyje ir didina karinį nestabilumą bei grėsmę“, kalbėjo jis.

Paroda yra vienas iš renginių, skirtų valdančiosios Darbininkų partijos įkūrimo metinėms. Kartu buvo surengti akrobatinių skrydžių ir kovos menų pasirodymai.

Praėjusių metų pradžioje Pchenjanas uždarė savo sienas, siekdamas apsisaugoti nuo kaimyninėje Kinijoje prasidėjusios ir visą pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos. Kinija yra pagrindinė Pchenjano diplomatinė sąjungininkė, didžiausia prekybos partnerė bei pagalbos teikėja.

Pchenjanas tvirtina, kad šalyje dar neužfiksuota nė vieno COVID-19 atvejo – kuo ekspertai abejoja – bet už izoliaciją moka didžiulę ekonominę kainą.

Praėjusį savaitgalį sakydamas ilgą kalbą partijos įkūrimo metinių proga, Kim Jong Unas pripažino, kad „padėtis prasta“, ragindamas laikytis disciplinos ir būti lojaliems.

Jungtinių Tautų ekspertų grupė anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad Šiaurės Korėja, nepaisydama ekonominių sunkumų, toliau vysto ginkluotę.

Tai yra 55 mažiau nei metais anksčiau ir 72 mažiau nei 2017-ųjų rugsėjo pabaigoje. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas branduolinių kovinių užtaisų skaičių buvo paskelbęs karine paslaptimi.

Dabar paskelbtas skaičius yra mažiausias nuo Šaltojo karo su Rusija kulminacijos 1967-aisiais, kai JAV turėjo 31 255 branduolines galvutes.

JAV prezidento Joe Bideno vyriausybė siekia atnaujinti pokalbius dėl ginklų kontrolės su Rusija. Didesnis skaidrumas, kalbant apie valstybės atominio ginklo atsargas, „yra svarbus (jo) neplatinimui ir nusiginklavimo pastangoms“, pareiškė Valstybės departamentas.

Prezidentaujant Donaldui Trumpui, JAV sumažino savo nusiginklavimo susitarimų su Rusija. Šalis pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). JAV nutraukė ir Atviros oro erdvės sutartį dėl ginkluotės kontrolės iš oro. Derybose dėl „New Start“ sutarties pratęsimo D. Trumpas nesėkmingai siekė, kad į ją būtų įtraukta ir Kinija.

„New Start“ sutartį JAV ir Rusija pratęsė netrukus po to, kai J. Bidenas pradėjo eiti pareigas. Priešingu atveju ji vasario 5-ąją būtų nustojusi galioti. Pasirašiusios sutartį, abi šalys įsipareigojo savo branduolinių galvučių skaičių sumažinti iki 1 550.

Remiantis Švedijos taikos tyrimo instituto (SIPRI) sausio duomenimis, kurie apima iš išmontuotas galvutes, JAV turėjo 5 550 kovinių užtaisų, Rusija – 6 255, Kinija – 350, Didžioji Britanija – 225, Prancūzija – 290. Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja kartu paėmus turėjo apie 460 branduolinių galvučių.

27 valstybių ir vyriausybių vadovai susirinks Brdo pilyje Slovėnijoje, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujančioje blokui.

Nors iš renginio nesitikima konkrečių rezultatų, „tai yra pirmasis nuo birželio mėnesio vadovų susitikimas, [o pastarasis] atrodo vykęs prieš daugybę metų, atsižvelgiant į visus pastarojo meto įvykius“, komentavo vienas aukšto rango ES diplomatas.

Darbo vakarienė rengiama ES artėjant trečiadienį vyksiančiam Vakarų Balkanų viršūnių susitikimui; jo metu prie Bendrijos rytinių sienų esančios valstybės sieks garantijų, kad kada nors jos galės įstoti į Europos Sąjungą.

Per vakarienę lyderiai dalyvaus „strateginėje diskusijoje dėl Sąjungos vaidmens tarptautinėje arenoje“, remiantis Europos Vadovų Tarybos vadovo Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio), viršūnių susitikimus organizuojančio buvusio Belgijos ministro pirmininko, išsiųstu kvietimu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) turėtų dar kartą įspėti savo partnerius, kad Vašingtono visiška ištikimybė Europai nebėra savaime suprantamas dalykas. Paryžius tebėra pasipiktinęs Australijos sprendimu JAV naudai atšaukti didžiulės apimties sutartį dėl povandeninių laivų įsigijimo.

„Būtų klaida apsimesti, kad nieko neįvyko“, – prieš derybas sakė vienas šaltinis Eliziejaus rūmuose.

Praėjusį mėnesį Prancūziją įsiutino žinia, kad Kanbera atsisakė susitarimo dėl prancūziškų povandeninių laivų įsigijimo ir vietoje to pasirinko amerikietišką alternatyvą, augant įtampai su Kinija.

ES partnerės solidarizavosi su Paryžiumi, nors ir nevienodai: Baltijos ir Šiaurės šalys nelinkusios kritikuoti JAV – Šaltojo karo supervalstybės, kurią jos laiko savo pagrindine gynėja nuo Rusijos.

Afganistano pamokos

Ginčas dėl povandeninių laivų įsiplieskė praėjus kelioms savaitėms nuo du dešimtmečius trukusio Afganistano karo pabaigos. Konfliktas baigėsi Amerikai išvedus savo karius ir, europiečių nuostabai, šalies kontrolę staigiai perėmus Talibanui.

Europos valstybės kaip NATO narės siuntė į Afganistaną savo karius ir buvo svarbios donorės nuverstai Kabulo vyriausybei. ES perspėjo nepripažinsianti naujo talibų kabineto, kuriame dirba daugiausia radikalūs islamistai ir nėra jokių moterų.

Afganistano žlugimas, kaip ir vėliau kilę nesutarimai dėl povandeninių laivų, suteikė naujo peno raginimams, kad ES plėstų savo karinius pajėgumus. Pagrindinė šios idėjos propaguotoja yra Prancūzija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia ES lyderė per pastaruosius 15 metų, dalyvaus viršūnių susitikime, Berlyne pamažu įsibėgėjant deryboms dėl ją pakeisiančios vyriausybės formavimo.

A. Merkel laikėsi atsargios, JAV palankios  strategijos, kuri šiuo metu vyrauja Europoje, todėl kanclerei ruošiantis pasitraukti tokie lyderiai kaip E. Macronas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) galbūt sieks pasižymėti.

Būdama Vokietijos, ES eksporto galybės, vadovė, A. Merkel taip pat visuomet skatino glaudžius ryšius su Kinija. Tačiau tokią poziciją irgi tapo sunkiau ginti, kinų prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vadovaujamai vyriausybei virstant vis labiau centralizuota ir bekompromise.

Santykiai su Pekinu dar labiau komplikavosi po to, kai ES ir Kinijos investicijų susitarimas, kurio norėjo Vokietija, buvo įšaldytas neribotam laikui, abiem šalims apsikeitus sankcijomis dėl elgesio su musulmonų uigūrų mažuma Sindziange.

Per antradienį vyksiantį ES susitikimą Ispanija ragins spręsti ir skubesnius reikalus – ryžtingai reaguoti į staigų energijos kainų kilimą. Imtis šio klausimo siekia ir Prancūzija, Graikija bei Lenkija.

Spėjama, kad Europos Komisija antradienį pasiūlys trumpalaikius energetikos krizės sprendinius, o išsamesnę diskusiją lyderiai surengs per spalio 21–22 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą.

Taip pat ketinama aptarti JAV sankcijų Baltarusijos įmonėms įgyvendinimo klausimus bei vykstančio tarptautinio tyrimo dėl Baltarusijoje gegužę priverstinai nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo eigą.

Vašingtone ministras lankysis JAV iždo departamente, susitiks su JAV federalinės aviacijos administracijos atstovais, taip pat numatyti susitikimai su Tarptautinio valiutos fondo vykdančiuoju direktoriumi, atstovaujančiu Šiaurės ir Baltijos šalių grupei, Mika Poso, misijos Lietuvai vadovu Borja Gracia, kitais fondo atstovais, Pasaulio banko viceprezidentu Indermitu S. Gilliu.

Planuojamas ministro susitikimas su kosminių technologijų bendrovės „Space X“ padalinio „Starlink“ rinkos plėtros Europoje vadovais. Dar šių metų vasario pabaigoje ministras nuotoliniame susitikime su palydovinio interneto lyderės „Space X“ atstovais aptarė palydovinio interneto plėtros galimybes Lietuvoje, taip pat galimybę bendradarbiauti JAV bendrovei plėtojant Europoje plačiajuosčio interneto ryšio sistemą „Starlink“. Lietuvoje jau įsteigta bendrovė „Starlink Lithuania“.

Kanados mieste Monrealyje ministras lankysis Tarptautinės aviacijos organizacijoje (ICAO), susitiks su jos tarybos pirmininku Salvatore Sciacchitano ir tyrėjų komanda, Kanados laivybos federacijos prezidentu ir valdybos nariais, Monrealio uoste susitiks su šio uosto vadovybe.

Vašingtone apie 10 tūkst. protestuotojų susirinko aikštėje netoli Baltųjų rūmų prieš eitynes prie JAV Aukščiausiojo Teismo, kurio žodis šiuo ginčytinu klausimu bus paskutinis.

Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Saugok savo gimdą“ ir „Įteisinkite abortus“, kelios moterys ir vyrai buvo apsirengę kaip praėjusiais metais mirusi JAV Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg, kultinė kovotoja už moterų teises.

Nuolatinė kova dėl šios procedūros Amerikoje tapo dar intensyvesnė, kai rugsėjo 1 dieną, įsigaliojus Teksaso įstatymui, draudžiančiam beveik visus abortus, teismuose ir Kongrese prasidėjo arši priešprieša, tačiau viešų protestų iki šiol buvo nedaug.

Likus dviem dienoms iki dar vieno Aukščiausiojo Teismo posėdžio, protestai vyko daugiau nei 600-uose miestų. Pasak organizatorių, šimtai tūkstančių žmonių susirinko visose 50-yje valstijų.

Aukščiausiasis Teismas jau anksčiau atsisakė blokuoti Teksaso įstatymą ir sutiko peržiūrėti griežtą Misisipės įstatymą. Šiais metais 19 valstijų jau priėmė 63 įstatymus, ribojančius abortų prieinamumą.

Šis pareiškimas nuskambėjo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) anksčiau šią savaitę susitikus su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir aptarus glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje perspektyvas, įskaitant galimybes Ankarai įsigyti karinių lėktuvų ir, galbūt, povandeninių laivų.

Turkija yra NATO narė, bet 2017 metais nepaisė JAV perspėjimų ir įsigijo iš Rusijos oro erdvės gynybos sistemų S-400. Vakarų karinis aljansas baiminasi, kad šis sandoris atvers Rusijai galimybę ištirti savo sistemos pajėgumus nusitaikyti į JAV ir Vakarų Europos šalių naudojamus orlaivius.

„Kiekvienu lygiu ir kiekviena proga raginome Turkiją nepasilikti sistemos S-400 ir susilaikyti nuo bet kokios papildomos rusiškos karinės technikos pirkimo“, – žurnalistams sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman), kai buvo paklausta apie R. T. Erdogano susitikimą su V. Putinu Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.

„Toliau aiškiai tai sakome Turkijai, taip pat kokios bus pasekmės, jeigu jie toliau judės šia kryptimi“, – per vizitą Šveicarijoje sakė W. Sherman.

Ji pakartojo, kad S-400 „nesuderinama su NATO sistemomis ir negali su jomis veikti“.

Reaguodamos į S-400 įsigijimą Jungtinės Valstijos pašalino Turkiją iš modernių naikintuvų F-35 programos, kurioje dalyvavo kelios turkų įmonės. Pagal šią programą Ankara tikėjosi gauti iki 100 šių radarais sunkiai susekamų lėktuvų ir tiekti jų gamybai reikalingas detales.

Tačiau W. Sherman penktadienį pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos vertina ryšius su Turkija, atkreipė šios šalies svarbų vaidmenį priimant milijonus sirų pabėgėlių ir pasiūlymą padėti atstatyti Kabulo tarptautinį oro uostą.

„Turkija kai kada būna iššūkis. Esu tikra, jiems Jungtinės Valstijos ir kartais būna iššūkis. Tačiau jie yra vertinami NATO sąjungininkai“, – pažymėjo W. Sherman.

R. T. Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad jo ryšių su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) „pradžia nebuvo gera“. Pastarasis prieš ateidamas į valdžią vadino Turkijos lyderį autokratu ir reiškė paramą šalies opozicijai.

„Europiečiai privalo atsikratyti savo naivumo“, – per spaudos konferenciją sakė E. Macronas, pirmąkart viešai komentuodamas JAV, Australijos ir Jungtinės Karalystės susitarimą dėl saugumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, torpedavusį milijardinį užsakymą Prancūzijos gynybos sektoriaus įmonėms.

„Kai patiriame spaudimą... siekis parodyti, kad taip pat turime galios ir pajėgumų apsiginti... reiškia paprasčiausiai  padaryti save gerbiamus“, – pridūrė jis.

Pagal naująjį susitarimą Australija atšauks Prancūzijai pateiktą užsakymą pastatyti dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų ir vietoje jų įsigis atominių povandeninių laivų iš Jungtinių Valstijų. Prancūzijos reakcija į šią žinią buvo beprecedentė – iš JAV buvo atšauktas šalies ambasadorius.

Ambasadorius Philippe'as Etienne'as (Filipas Etjenas] trečiadienį grįš į Vašingtoną su „aiškiu mandatu“, sakė E. Macronas. Jis pabrėžė, kad praeitą savaitę kalbėdamasis telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) pradėti nuodugnias konsultacijas, kad būtų sukurtos sąlygos pasitikėjimui tarp ilgamečių sąjungininkių užtikrinti.

E. Macronas sakė, kad vėl pasikalbės su J. Bidenu spalio viduryje, o kito mėnesio gale turėtų su juo susitikti, kai JAV lyderis atvyks į Europą.

Jungtinės Valstijos yra „puikios istorinės draugės ir sąjungininkės vertybių atžvilgiu, bet privalome pamatyti, kad jau ilgiau kaip 10 metų amerikiečiai visų pirma yra susitelkę į save ir savo strateginius interesus perorientuoja į Kiniją ir Ramųjį vandenyną“, atkreipė dėmesį Prancūzijos prezidentas.

„Mes, europiečiai, privalome atlikti vaidmenį savo pačių apsaugoje“, – pridūrė jis.

„Tai ne alternatyva aljansui su JAV ir ne jo pakaitalas“, – pabrėžė E. Macronas. Pasak jo, Europos gynybos planai turėtų papildyti NATO darbotvarkę.

Šie E. Macrono komentarai nuskambėjo Prancūzijai pasirašius sutartį su Graikija gynybos srityje, įskaitant Atėnų paraišką įsigyti tris karo laivus už kelis milijardus eurų.

„Debatai dėl Europos strateginės autonomijos pradėjo įgyti realaus turinio“, – sakė Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis).

Europos Sąjunga planuoja ateinančiais metais surengti viršūnių susitikimą gynybos klausimams aptarti. 2022 metų pirmąją pusę Bendrijos rotuojamas pirmininkavimas priklausys Prancūzijai.

E. Macronas, besitikintis būti perrinktas per balandį vyksiančius prezidento rinkimus, ragino 27 šalių bloką užtikrinti didesnę ES gynybos autonomiją, ypač kilus sąmyšiui transatlantiniuose ryšiuose, kai Jungtinėse Valstijose dirbo ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija.

Patyrusį skaudų smūgį, kai Afganistane Talibanas staigiai perėmė kontrolę, Vakarų šalių remtos Kabulo vyriausybės pajėgoms neįstengus sutelkti deramo atsako, Europos Sąjunga šį mėnesį paskelbė planus plėtoti savo gynybos pajėgumus ir užsitikrinti didesnį nepriklausomumą nuo JAV, jeigu ateityje iškiltų krizių.

Anksčiau šį mėnesį ES taip pat pristatė naują strategiją stiprinti Bendrijos ekonominius, politinius ir gynybos ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu.

Prieš septynerius metus Marija planavo savo ateitį Lietuvoje, o Lukas turėjo už kelių dienų išvykti dirbti į JAV. Tuo metu vyras gyveno Kaune ir pažinties dieną net neplanavo važiuoti į sostinę. Juokais išmesta moneta pakeitė Luko planus ir einant sostinės Pylimo gatve jie sutiko vienas kitą. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, kuri po trijų mėnesių virto santuoka.

„Dabar, kai pagalvoju, tai viskas atrodo labai crazy, man 22, vaikino nepažįstu, kalbos nemoku. Tačiau santuoka ir kraustymasis į JAV atrodė taip teisinga ir jokių klausimų nekilo“, – šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“ pasakos M. Steiblienė.

Kadangi praėjus vos savaitei nuo pažinties IT specialistas, sukūręs programą, skirtą valdyti naftos platformas, turėjo išskristi dirbti bei gyventi į Silicio slėnį, Lukas Marijai pasipiršo šiuolaikiškai – vaizdo pokalbio metu.

„Nusipiešė žiedą ant delno ir paklausė, ar tapsiu jo žmona?“ – prisimins Marija.

Iš pradžių dirbęs „Google“ biure, Lukas laidoje prisipažins, kad darbas šioje korporacijoje gerokai pervertinamas, o visos nemokamos paslaugos, tokios kaip sporto klubas, kino teatrai ar nemokamas maistas, skirtas tik tam, kad darbuotojas niekur neišeitų.

„Ten dirbant tikrai susidaro įspūdis, kad įmonė tave labai saugo ir kad jei tu iš ten išeisi, teks viską kurtis iš naujo. Atsiranda baimė, kad be to darbo esi niekas“, – laidoje pasakos Lukas.

LNK nuotr.

Tačiau pora vienbalsiai sutinka, kad norėjosi išeiti iš komforto zonos, nes tuomet netobulėji. Vos susilaukę sūnaus Vėjo, jie nusprendė viską mesti ir leistis gatvėje rastos knygos apie gražiausias JAV vietas rekomendacijomis. Per metus pora ketino aplankyti visas valstijas, tačiau keliauja jau beveik dvejus metus ir sustoti kol kas neketina.

„Vėjukas buvo vos gimęs, atsimenu, lauke šviečia saulė, ir aš taip sau garsiai pasakau: viską meskim ir išvažiuokim. Net nesitikėjau teigiamo atsakymo. Po kokių trisdešimt sekundžių tylos Lukas atsako: gerai“, – prisimena M. Steiblienė.

Pora prisipažins, kad pradžioje gyvenimą ant ratų įsivaizdavo kiek kitaip, o pirmieji trys mėnesiai buvo sunkiausi. Reikėjo išmokti gerbti vienas kito privatumą gyvenant septynių metrų ilgio prikabinamame namelyje. Kruopščiai nesusiplanavus kitos savo dienos, gali likti be kuro, maisto arba tiesiog atsidurti arktinio šalčio audroje, kaip jiems nutiko kelionės pradžioje.

„Ryte atsikeliam ir negalim pajudėti iš vietos, net atidaryti durų, nes lauke labai daug prisnigo. Užšalo kanalizacijos vamzdžiai, apledėjo namelio sienos iš vidaus. Nebuvom pasiruošę tokiam šalčiui. Užsiklojom visais užklotais ir megztiniais, kuriuos turėjom, apkabinom kūdikėlį ir šildėme pūsdami orą iš burnos“, – ne itin malonius nuotykius kelionės pradžioje prisimins Marija.

Laidoje „Bus visko“ M. ir L. Steiblių pora papasakos apie gražiausias ir labiausiai nustebinusias JAV vietas, amisų bendruomenę, kuri ruošiasi pasaulio pabaigai ir tai, kaip pavyko suderinti darbą su gyvenimu ant ratų keliaujant kasdien.