Šią idėją remia Europos Sąjunga.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra išdavęs orderį dėl karo nusikaltimų, tačiau jis neturi jurisdikcijos Rusijai, nes ji nėra TBT narė.

JAV valstybės departamento atstovas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas remia specialiojo tribunolo, kuris būtų įsteigtas dėl agresijos nusikaltimo, susijusio su 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į kaimyninę šalį, idėją.

„Numatome, kad toks teismas turėtų didelę tarptautinę paramą, ypač iš mūsų partnerių Europoje, ir geriausiai būtų įsikūręs kitoje Europos šalyje“, – sakė jis.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareigas pradėjo eiti žadėdamas ginti demokratiją ir per pirmuosius savo darbo metus surengė pirmą viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, siekdamas patvirtinti JAV lyderystę po jo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos, kai buvo pakenkta demokratijos normoms ir įvykdytas išpuolis prieš Kapitolijų.

Šį kartą, atsižvelgęs į nuogąstavimus, kad pirmajame renginyje pernelyg daug buvo kalbama apie JAV, J. Bidenas pakvietė kartu su juo pirmininkauti visų žemynų atstovus – Zambijos, Kosta Rikos ir Pietų Korėjos prezidentus bei Nyderlandų ministrą pirmininką.

Mes nesiekiame apibrėžti, kurios šalys yra demokratinės, o kurios – ne.

Į tris dienas truksiantį, daugiausia virtualų viršūnių susitikimą jis iš viso pakvietė 121 vadovą – aštuoniais daugiau nei 2021 metais.

Grėsmės demokratijai pakito – „nuo to, kas buvo laikoma svarbia, bet lėtai kylančia grėsme, iki to, kas dabar yra itin svarbu ir neatidėliotina“, sakė Vašingtone įsikūrusio instituto „Center for Strategic and International Studies“ žmogaus teisių iniciatyvos direktorė Marti Flacks (Marti Flaks).

Per susitikimo sesijas pilietinės visuomenės atstovai diskutuos apie įvairius demokratijai kylančius iššūkius, įskaitant stebėjimo technologijas, kurios, JAV nuomone, kelia vis didesnę grėsmę Kinijai darant sparčią pažangą technologijų srityje.

„Kadangi Kongresas nesiima jokių veiksmų šiais klausimais, svarbu, kad administracija dvišaliu pagrindu bendradarbiautų su kitomis šalimis ir bendrovėmis dėl savanoriškų veiksmų, kurių kol kas galima imtis“, – sakė M. Flacks.

Turkija ir Vengrija nekviečiamos

Antradienį susitikimas prasidės virtualiu pokalbiu apie taiką Ukrainoje, jame dalyvaus ukraineičių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ne tik pranešimas, bet ir aplinka smarkiai skirsis nuo pirmojo viršūnių susitikimo, kai V. Zelenskis, dabar jau karo laikų vadas su karine apranga, buvo švariai nusiskutęs ir vilkėjo oficialų juodą kostiumą.

Nors J. Bidenas laikėsi savo rinkimų kampanijos pažado dėl aukščiausiojo lygio susitikimo demokratijos klausimais, jis nuvylė kai kuriuos žmogaus teisių aktyvistus, nes sušvelnino savo ankstesnius pažadus vengti bendrauti su autokratiniais lyderiais.

Praėjusiais metais J. Bidenas lankėsi Saudo Arabijoje, pripažindamas karalystės vaidmenį naftos rinkose, ir Egipte, kuriame vyko aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais ir kuris yra JAV partneris regioninio saugumo srityje. JAV prezidentas taip pat vis dažniau bendradarbiauja su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) Ukrainos klausimais.

Į susitikimą nekviečiama nė viena iš šių trijų šalių, taip netiesiogiai išreiškiant kritiką ir R. T. Erdoganui. Du dešimtmečius valdantis turkų lyderis gegužės 14 dieną, tikėtina, bus perrinktas, nors yra kaltinamas poslinkiu autoritarizmo link.

Iš Europos Sąjungos valstybių J. Bidenas nepakvietė Vengrijos, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusiais metais laimėjo ketvirtąją kadenciją, tačiau yra kaltinamas nukrypimu nuo liberalių vertybių – spaudos varžymu, pabėgėlių smerkimu – ir palankumu Maskvai.

Tarp JAV partnerių, kurių dalyvavimo susitikime nenorėta, yra Bangladešas, kur šimtai žmonių buvo suimti pagal Skaitmeninio saugumo įstatymą, ir Singapūras. Šio miesto valstybės rinkimai paprastai laikomi laisvais, bet jame ribojama susirinkimų laisvė ir reguliuojama žiniasklaida.

Valstybės departamentas atsisakė aptarinėti įtraukimo kriterijus.

„Tačiau... siekiame, kad aukščiausiojo lygio susitikimas būtų įtraukus ir reprezentatyvus regioniniu ir socioekonominiu požiūriais, – sakė Valstybės departamento atstovas. – Mes nesiekiame apibrėžti, kurios šalys yra demokratinės, o kurios – ne.“

JAV partnerė Indija, vadinama didžiausia pasaulyje demokratija, įtraukta į dalyvių sąrašą, nors prieš kelias dienas iš parlamento buvo pašalintas opozicijos lyderis Rahulas Gandhi (Rahulas Gandhis). Tai naujausias ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) žingsnis, sukėlęs nerimą teisių grupėms.

Į sąrašą taip pat įtrauktas Indijos kaimynas ir nesutaikomas priešininkas Pakistanas, kur praėjusiais metais Imranas Khanas (Imranas Chanas) buvo nušalintas nuo ministro pirmininko pareigų, o vėliau sulaukė kaltinimų.

Pakviesta daugiau Afrikos šalių

Iš šalių, kurios nebuvo pakviestos 2021 metais, o dabar gavo kvietimus, penkios yra Afrikoje. Tai Tanzanija, kurios prezidentė Samia Suluhu Hassan (Samija Suluhu Hasan) pažadėjo atkurti konkurencingą politiką, Dramblio Kaulo Krantas, kur įtampa atslūgo ramiai praėjus 2021 metų rinkimams, Gambija, Mauritanija ir Mozambikas.

Iš Lotynų Amerikos J. Bidenas pirmą kartą kviečia Hondūrą, kuris sulaukė pagyrų dėl to, kad valdžia pagerino 2021 metų rinkimų eigą, nepaisant tebesitęsiančio smurto ir neseniai nutrauktų ryšių su Taivanu siekiant užmegzti ryšius su Kinija.

Aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas tuo metu, kai JAV daugiausia dėmesio skiria Afrikai, kur didelę įtaką daro Kinija ir Rusija.

Viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) šią savaitę lankysis Ganoje, Tanzanijoje ir Zambijoje. Pastarosios šalies prezidentą Hakainde Hichilemą (Hakaindę Hičilemą) Vašingtonas laiko demokratijos pavyzdžiu, jis bus vienas iš viršūnių susitikimo šeimininkų.

JAV remiama tyrimų grupė „Freedom House“ savo naujausioje metinėje ataskaitoje nurodė, kad pasaulio demokratijos padėtis apskritai blogėja, tačiau pastebima ir daugiau šviesių taškų.

Grupės koordinatorė šiam viršūnių susitikimui Katie LaRoque (Keiti Larok) teigė, kad nors vienas susitikimas pats savaime nebūtų lemiamas, šis susibūrimas suteikia galimybę.

Demokratinės šalys gali „koordinuoti politikos pokyčius, galinčius suvaldyti siautėjančią autoritarinę agresiją“, sakė ji.

Prezidento Vladimiro Putino šeštadienio pareiškimas, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje ir sąjungininkėje Baltarusijoje, sukėlė tarptautinių organizacijų ir Ukrainos, į kurią Maskva įsiveržė praėjusių metų vasarį, pasmerkimą.

„Nematėme jokių požymių, kad jis (Putinas) būtų įvykdęs šį pažadą ar perkėlęs kokius nors branduolinius ginklus“, – sakė J. Kirby CBS laidai „Face the Nation“.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, didėjant branduolinio karo baimei, ekspertai mano, kad bet koks Maskvos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais koviniais ginklais, vadinamais „taktiniais“, o ne „strateginiais“ didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.

Tačiau J. Kirby sakė, kad Vašingtonas „nepastebėjo jokių požymių, kad jis ketintų panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje“.

Nematėme jokių požymių, kad jis (Putinas) būtų įvykdęs šį pažadą ar perkėlęs kokius nors branduolinius ginklus.

Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos kasdien stebi situaciją, tačiau kol kas „nėra nieko, dėl ko turėtume keisti savo strateginę atgrasymo poziciją“.

V. Putinas sakė, kad šis dislokavimas panašus į Jungtinių Valstijų, kurios tokius ginklus laiko Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje esančiose bazėse, veiksmus, o Vakarų sąjungininkai šį palyginimą pavadino klaidinančiu.

Balandžio 3 dieną Rusija turi pradėti įgulų mokymus, o iki liepos 1 dienos planuoja užbaigti specialios taktinių branduolinių ginklų saugyklos Baltarusijoje statybą.

Kyjivas sekmadienį pareiškė, kad dėl šio pranešimo siekia surengti nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

NATO aljansas šį žingsnį pavadino „pavojingu ir neatsakingu“.

Komentaras pasirodė augant įtampai dėl galimo D. Trumpo apkaltinimo ir tvyrant nežiniai dėl to, kada bylą svarstanti didžioji žiuri balsuos dėl kaltinimų jam.

Kaltinimai D. Trumpui būtų istorinis žingsnis ir smarkiai pakurstytų 2024 metų rinkimų kampanijos aistras, respublikonų eksprezidentui siekiant sugrįžti į Baltuosius rūmus.

Komentaras pateiktas Manhatano apygardos prokuroro Alvino Braggo (Alvino Brago) biuro trims respublikonų įstatymų leidėjams nusiųstame laiške.

Šie respublikonai, vadovaujantys Atstovų Rūmų komitetams, pirmadienį parašė A. Braggui ir paprašė jo liudyti Kongrese apie savo tyrimą. Laiške jie kaltino demokratą A. Braggą vykdant „politiškai motyvuotą persekiojimą“.

Šeštadienį D. Trumpas, nepateikdamas jokių įrodymų, pareiškė manantis, kad antradienį bus areštuotas, ir paragino šalininkus: „Protestuokite, susigrąžinkite savo šalį!“

„Jūsų laiškas... yra beprecedentis būsimo vietos baudžiamojo persekiojimo tyrimas“, – ketvirtadienio atsakyme, kurį matė naujienų agentūra AFP, rašė A. Braggo prokuratūros vyriausioji teisininkė Leslie Dubeck (Lesli Dabek).

„Laiškas atėjo tik Donaldui Trumpui sukūrus klaidingus lūkesčius, kad jis kitą dieną bus areštuotas, ir jo advokatams, kaip pranešama, paraginus jus įsikišti. Nė vienas [šių] faktų neduoda teisinio pagrindo Kongreso tyrimui“, – pridūrė ji.

D. Trumpo įrašas jo platformoje „Truth Social“ sukėlė didelį žiniasklaidos susidomėjimą. Demokratai įspėjo, kad jo raginimas protestuoti galėtų nulemti D. Trumpo šalininkų 2021 metų sausio 6-osios smurto JAV Kapitolijuje pasikartojimą. Kol kas protestai buvo nedideli ir pavieniai.

Niujorko policija įrengė užtvaras prie A. Braggo prokuratūros, dangoraižio „Trump Tower“, kur įsikūrusi eksprezidento verslo imperijos „The Trump Organization“ būstinė, ir Manhatano teismo, kur D. Trumpas stotų prieš teisėją, jei būtų apkaltintas.

Jis gali tapti pirmuoju buvusiu ar esamu prezidentu, kuriam bus pareikšti kaltinimai.

A. Braggo sukviesta didžioji žiuri ketvirtadienį tikriausiai nesvarstys šios bylos, o penktadieniais ji neposėdžiauja, todėl bet koks sprendimas bus priimtas anksčiausiai kitą savaitę.

A. Braggas vykdo tyrimą dėl 2016 metais pornografijos žvaigždei Stormy Daniels (Stormi Daniels) sumokėtų 130 000 JAV dolerių (122,7 tūkst. eurų).

Šis mokėjimas buvo atliktas likus kelioms savaitėms iki tais metais įvykusių rinkimų, siekiant, kaip teigiama, kad S. Daniels neviešintų informacijos apie romaną su D. Trumpu, kurį moteris teigia turėjusi prieš daug metų.

D. Trumpas neigia šią informaciją ir tyrimą pavadino „raganų medžiokle“.

Nepatikrinta teorija

Buvęs D. Trumpo advokatas Michaelas Cohenas (Maiklas Koenas), vėliau tapęs jo oponentu, teigė atlikęs mokėjimą savo tuometinio viršininko vardu ir pridūrė, kad vėliau tie pinigai buvo jam kompensuoti.

Ekspertų teigimu, jei mokėjimas nebuvo tinkamai apskaitytas, gali būti pareikšti kaltinimai dėl nusižengimo, susijusio su verslo dokumentų klastojimu.

Nusižengimas gali virsti sunkiu nusikaltimu, jei suklastota apskaita buvo siekiama nuslėpti antrą nusikaltimą, pavyzdžiui, rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimą, už kurį baudžiama įkalinimu iki ketverių metų.

Analitikai teigia, kad šis argumentas nėra patikrintas ir jį būtų sunku įrodyti teisme. Bet kokia kalėjimo bausmė yra abejotina.

D. Trumpas ketvirtadienį per „Truth Social“ pakartojo, kad A. Braggas „neturi faktų“, ir vėl apkaltino jį vykdant politinę darbotvarkę. „Mūsų šalis naikinama, o jie sako mums laikytis ramiai!“ – rašė jis.

Buvusio JAV lyderio atžvilgiu vyksta keli baudžiamieji tyrimai valstijų ir federaliniu lygiais dėl galimų nusižengimų. Daugelis jų yra rimtesni nei Manhatano byla ir kelia grėsmę jo siekiui sugrįžti į Baltuosius rūmus.

Be kitų dalykų, tiriamos eksprezidento pastangos Džordžijos valstijoje panaikinti pralaimėjimą 2020-ųjų rinkimuose, neatsakingas elgesys su įslaptintais dokumentais ir galimas įsitraukimas į minėtą Kapitolijaus šturmą.

Apžvalgininkai kaltinamojo akto pasekmių klausimu pasidaliję į dvi stovyklas – vieni mano, kad tai menkina D. Trumpo šansus 2024-ųjų rinkimuose, o kitų nuomone, tai gali sutelkti jo rėmėjus.

„Remdamos Ukrainą, Lietuva ir kitos Baltijos šalys padarė gerokai daugiau nei iš jų būtų galima tikėtis. Tai siunčia labai svarbų signalą JAV ir kitiems sąjungininkams. Lietuva ir jos kaimynės užtikrintai žygiuoja išvien su NATO siekiant euroatlantinės erdvės saugumo, o tai yra labai svarbu mums visiems“, – sako buvęs JAV gynybos sekretorius, šią savaitę besilankantis Vilniuje.

M. Esperis kovo 23 d. Vilniuje atidarė 2023 metų Baltijos karinę konferenciją, skaitė paskaitą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams, susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kitais šalies vadovais. Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė M. Esperiui valstybinį apdovanojimą už asmeninį indėlį į mūsų regiono saugumo užtikrinimą einant JAV gynybos sekretoriaus pareigas 2019-2020 metais.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Buvęs Pentagono vadas teigia, kad pasikeitus saugumo situacijai Baltijos šalys privalo turėti sustiprintą JAV paramą, o joms pačioms būtina toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.

„Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau yra parodžiusios mums savo drąsą ir pasiryžimą ginti savo suverenumą, o tai mums yra pats svarbiausias dalykas, dėl kurio visuomet būsime išvien su jumis. Dabar labai svarbu patiems toliau investuoti į savo gynybos pajėgumų vystymą. Tam, kad būtų galima toliau atgrasyti Rusiją“, – tikina M. Esperis.

Pasak jo, Rusijos pradėta didelio masto karinė invazija į Ukrainą parodė, kad dėl savo šalies suverenumo tvirtai apsisprendę yra ir ukrainiečiai, todėl Vakarų demokratijos kovos išvien su jais iki pat pergalės.

Remdamos Ukrainą, Lietuva ir kitos Baltijos šalys padarė gerokai daugiau nei iš jų būtų galima tikėtis.

„Per šį karą sužinojome daug. Sužinojome, kad maži mūsų partneriai, turėdami daug pasiryžimo, drąsos ir gerų įgūdžių, gali kovoti prieš didesnį priešą. Ukrainiečių pasiryžimas ginti savo šalies suverenumą palieka didelį įspūdį. Šis pasiryžimas leidžia Ukrainai talžyti vieną didžiausių pasaulio kariuomenių ir sulaikyti jos agresiją. Mano nuomone, Ukrainos pergalė kare yra tik laiko klausimas“, – sako buvęs JAV gynybos sekretorius.

M. Esperis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėdamas karą prieš Ukrainą sugebėjo suvienyti NATO taip, kaip niekas nėra sugebėjęs to padaryti per kelis pastaruosius dešimtmečius: jis ne tik sutelkė Aljansą, bet ir paskatino prisijungti prie jo Suomiją ir Švediją, priartino prie NATO Ukrainą.

„Kita vertus, Putino veiksmai priminė, kad Rusija tikrai yra pavojinga. Rusija nėra tokia gera, kokia daug žmonių ją laikė. Negalime ja pasitikėti, todėl turime atnaujinti NATO atgrasymo laikyseną, ypač Rytų flange. Turime daryti viską, kad čia turėtume pakankamus gynybos pajėgumus“, – teigia daktaro laipsnį turintis saugumo ekspertas.

M. Esperis džiaugiasi tuo, kad JAV neseniai patvirtino ilgalaikį savo karinių pajėgų dislokavimo planą Baltijos šalyse, o tai Lietuvai užtikrino nuolatinį JAV karinį buvimą šalyje. 1986-2007 metais JAV kariuomenėje tarnavęs ir pulkininko leitenanto laipsnį turėjęs karininkas vienu metu pats buvo dislokuotas Europoje, todėl jis gerai supranta JAV lyderystės regione svarbą.

„JAV lyderystė yra labai svarbi. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Labai svarbu, kad turėtume JAV lyderystę, o tai reiškia ir karinį buvimą. Visada jaučiau, kad JAV pajėgos turi būti dislokuojamos Rytuose iškart po Šaltojo karo, tuo pačiu metu, kai į Rytus link Rusijos plėtėsi Aljansas, nes būtent NATO rytinio pakraščio valstybės yra labiausiai pažeidžiamos dėl Rusijos agresijos.

Aljansas veikia tik tuomet, kai kasdien veiki petys į petį. Labai svarbu, kad JAV tai supranta ir rytiniame NATO pakraštyje demonstruoja užtikrintą lyderystę, kuri yra matoma. Be to, šiame regione turite ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos bei kitų šalių karinį buvimą, o tai taip pat padeda atgrasyti nuo bet kokio blogo Rusijos elgesio“, – dėsto M. Esperis.

Buvęs JAV gynybos sekretorius gali patvirtinti, kad amerikiečių ir kitų NATO sąjungininkų įsipareigojimas Baltijos šalių saugumui ir gynybai yra nepajudinamas, o dabar vis labiau turėtų augti ir JAV parama Ukrainai.

„NATO įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui yra geležinio tvirtumo. Niekas negali to pakeisti. Esame visada pasiruošę vykdyti savo įsipareigojimus. Taip pat suprantame, kad dabar vyksta ne tik Rusijos karas su Ukraina, bet ir karas tarp demokratijos ir autokratijos. Jei nesustabdysime jo dabar, jis išsiplės, todėl privalome kovoti prieš Rusiją. Privalome išvaryti Rusiją iš Ukrainos siekiant apginti pasaulio demokratijas. Tai yra pats svarbiausias dalykas 21-ajame amžiuje.“

Sprendimas gali būti atidėtas iki kitos savaitės.

Spekuliacijos, kad istorinis kaltinimasis aktas buvusiam prezidentui gali būti neišvengiamas, auga nuo tada, kai pats D. Trumpas paskelbė, kad tikisi būti suimtas.

Tačiau, kaip keliems JAV leidiniams pranešė neįvardyti teisėsaugos pareigūnai, nenurodydami priežasties, trečiadienį turėjęs įvykti didžiosios prisiekusiųjų žiuri posėdis buvo atšauktas. Visgi laikraštis „The New York Times“ nurodė, kad tokie nesklandumai nėra neįprasti.

Niujorke, kur prie Trampo bokšto (angl. Trump Tower) buvo pastatytos barikados ir paskelbta aukšta policijos parengtis, dėl tikėtino kaltinamojo nuosprendžio jau kelias dienas tvyro įtampa. Aukščiausią tašką ji pasiekė antradienį, D. Trumpui pareiškus, kad tądien bus suimtas, nors tai neįvyko.

Didžioji žiuri paprastai posėdžiauja ir ketvirtadieniais, tačiau portalas „Insider“, kuris pranešė apie atšauktą posėdį, citavo vieną šaltinį, teigusį, jog tikėtina, kad šią savaitę ji nebesusirinks. Taigi anksčiausiai sprendimas gali būti priimtas pirmadienį.

Jei ji galiausiai nuspręstų D. Trumpą apkaltinti, 76-erių respublikonas taptų pirmuoju buvusiu ar esamu prezidentu, kuriam būtų pareikšti kaltinimai nusikaltimu.

Šis precedento neturintis žingsnis sukeltų platų rezonansą per 2024-ųjų prezidento rinkimų kampaniją, kurioje D. Trumpas sieks susigrąžinti postą. Be to, buvusiam JAV lyderiui gresia būti suimtam, užregistruotam duomenų bazėje ir galbūt surakintam antrankiais.

„The New York Times“ pranešė, kad pats D. Trumpas palankiai vertina idėją pasirodyti prieš kameras per procedūrą, kuomet teisėsaugos pareigūnai priešais žiniasklaidos atstovus išsiveda suimtąjį.

Manhatano apygardos prokuroras Alvinas Braggas (Alvinas Bragas) greičiausiai nori išvengti bet kokio spektaklio, galinčio išprovokuoti D. Trumpo šalininkus.

Didžiąją prisiekusiųjų žiuri – piliečių komisiją, kuriai buvo pavesta nuspręsti, ar tai tinkama nagrinėti byla, – jis subūrė sausį, atlikęs tyrimą dėl 2016 metais pornografijos aktorei Stormy Daniels (Stormi Daniels) sumokėtų 130 tūkst. JAV dolerių (122,7 tūkst. eurų).

Žiuri dirba už uždarų durų, kad būtų išvengta melagingų parodymų davimo ar įtakos liudytojams prieš teismo procesus, todėl sekti jų darbą praktiškai neįmanoma.

Net komisijai priėmus sprendimą, neaišku, kada A. Braggas paskelbs kokius nors kaltinimus.

Teisės ekspertai teigia, kad gali praeiti nemažai laiko, kol D. Trumpas, šiuo metu esantis savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje, stos prieš Manhatano baudžiamojo teismo teisėją.

Mokėjimas S. Daniels buvo atliktas likus kelioms savaitėms iki 2016-ųjų rinkimų, kaip įtariama, siekiant sulaikyti ją nuo informacijos apie glaudžius ryšius su D. Trumpu, kuriuos ji teigia turėjusi prieš kelerius metus, viešinimo.

Buvęs prezidentas šį romaną neigia ir tyrimą pavadino raganų medžiokle.

D. Trumpas ragina protestuoti

Didžiajai žiuri liudijęs buvęs D. Trumpo advokatas, vėliau tapęs jo oponentu, Michaelas Cohenas (Maiklas Koenas) teigė atlikęs mokėjimą savo viršininko vardu ir pridūrė, kad vėliau tie pinigai buvo jam kompensuoti.

Ekspertų teigimu, jei mokėjimas nebuvo tinkamai apskaitytas, gali būti pareikšti kaltinimai dėl nusižengimo, susijusio su verslo dokumentų klastojimu.

Nusižengimas gali padidėti iki sunkaus nusikaltimo, jei suklastota apskaita buvo siekiama nuslėpti antrą nusikaltimą, pavyzdžiui, rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimą, už kurį baudžiama iki ketverių metų kalėjimo.

Analitikai teigia, kad šis argumentas nėra patikrintas ir jį būtų sunku įrodyti teisme. Bet kokia kalėjimo bausmė yra abejotina.

Pareiškus kaltinimus prasidėtų ilgas procesas, galintis trukti kelis mėnesius, jei ne ilgiau. Vykstant prisiekusiųjų atrankos procesui iškiltų daugybė teisinių klausimų, o D. Trumpą saugančių Slaptosios tarnybos agentų lauktų daug darbo.

D. Trumpas paragino rengti demonstracijas, jei jam bus pateikti kaltinimai, ir taip pakurstė baimę dėl potencialių neramumų, panašių į 2021-ųjų sausio 6-osios JAV Kapitolijaus šturmą. Tačiau kol kas protestai buvo nedideli.

Niujorko policija prie teismo rūmų ir Trampo bokšto pastatė barikadas.

Buvęs JAV lyderis susiduria su keliais baudžiamaisiais tyrimais valstijų ir federaliniu lygmeniu dėl galimų nusižengimų, kurie kelia grėsmę jo naujam siekiui sugrįžti į Baltuosius rūmus. Daugelis jų yra rimtesni nei Manhatano byla.

Tarp tyrimų – jo pastangos Džordžijos valstijoje panaikinti pralaimėjimą 2020-ųjų rinkimuose, neatsakingas elgesys su įslaptintais dokumentais ir galimas įsitraukimas į minėtą Kapitolijaus šturmą.

Apžvalgininkai kaltinamojo akto pasekmių klausimu pasidaliję į dvi stovyklas – vieni mano, kad tai menkina D. Trumpo šansus 2024-ųjų rinkimuose, o kitų nuomone, tai gali sutelkti jo rėmėjus.

„Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl to, kad Izraelio Knesetas priėmė teisės aktą, panaikinantį svarbias 2005 metų pasitraukimo įstatymo dalis“, – žurnalistams sakė JAV valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis.

Pasak jų, siekiama, kad 70 tonų sveriantys tankai į karo zoną būtų pristatyti per 8–10 mėnesių,

Iš pradžių planuota į Ukrainą nusiųsti 31 naujesnį „M1A2 Abrams“, kurių gamyba ir siuntimas galėjo užtrukti metus ar dvejus. Tačiau, pareigūnų teigimu, galiausiai buvo nuspręsta siųsti senesnę jų versiją „M1A1 Abrams“, kurią galima paimti iš kariuomenės atsargų ir kurią Ukrainos pajėgoms bus lengviau išmokti naudoti ir prižiūrėti.

Tikimasi, kad Pentagonas apie šiuos planus viešai paskelbs netrukus.

J. Bideno administracija sausį paskelbė, kad nusiųs ukrainiečiams tankų, nors kelis mėnesius tvirtino, kad jų priežiūra ir remontas yra per sudėtingi. Šis sprendimas tapo platesnio politinio manevro dalimi – apie tankų „Leopard 2“ siuntimą paskelbė ir Vokietija, taip pat leidusi šią ginkluotę Kyjivui siųsti Lenkijai bei kitoms sąjungininkėms.

Neaišku, kada JAV pradės mokyti Ukrainos pajėgas, kaip tankus naudoti, prižiūrėti ir remontuoti. Šis mokymo procesas gali nulemti, per kiek laiko jie bus panaudoti mūšyje.

Pentagonas taip pat turės užtikrinti, kad ukrainiečiai turėtų tinkamą visų dalių, reikalingų tankams eksploatuoti, tiekimo grandinę.

„Raginame Etiopijos vyriausybę, Eritrėjos vyriausybę ir TPLF patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šiuos žiaurius nusikaltimus“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas, turėdamas omenyje Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą.

Štai ko galima tikėtis artimiausiomis dienomis, kai buvusiam JAV prezidentui pirmą kartą istorijoje gali būti pateikti kaltinimai – net ir tuo metu, kai maištingasis 76 metų respublikonas vykdo kampaniją dėl antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose.

Kiek tikėtina, kad bus pareikšti kaltinimai?

Nors Manhatano apygardos prokurorų biuras nepatvirtino jokių planų pateikti kaltinimus, D. Trumpo šeštadienio pareiškimas buvo svarbi žinia.

Tačiau yra ir kitų ženklų.

Pornografijos žvaigždė Stormy Daniels (Stormi Daniels), kuri teigia, kad jai buvo sumokėta už tai, kad prieš 2016 metų rinkimus neatskleistų savo romano su D. Trumpu, bendradarbiavo su didžiąja prisiekusiųjų žiuri.

Buvęs D. Trumpo advokatas Michaelas Cohenas (Maiklas Koenas), pripažinęs atlikęs mokėjimą S. Daniels ir sakęs, kad vėliau jam tie pinigai buvo kompensuoti, taip pat liudijo.

Kitas aiškus ženklas – pats D. Trumpas buvo pakviestas liudyti, tačiau atsisakė.

„Prokurorai beveik niekada nekviečia tyrimo objekto liudyti didžiojoje prisiekusiųjų žiuri, nebent planuoja pateikti kaltinimus tam asmeniui“, – teigia Pace'o (Peiso) universiteto teisės profesorius ir buvęs prokuroras Bennettas Gershmanas (Benetas Geršmanas).

Bus paimti pirštų antspaudai, bet atrankių nedės

Jei D. Trumpui būtų pareikšti kaltinimai, prasidėtų ilgas procesas, kuris gali trukti kelis mėnesius, nes byloje būtų sprendžiama daugybė teisinių klausimų ir vyktų prisiekusiųjų atranka.

Tačiau artimiausiu metu būtų imtasi keleto veiksmų, įskaitant pasiruošimą, kaip tiksliai vyktų suėmimas arba, labiau tikėtina, pasidavimas valdžios institucijoms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai nėra susiję su smurtu, o D. Trumpas yra buvęs prezidentas.

„Tai tikrai precedento neturintis atvejis, ir tam nėra jokios instrukcijos“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė buvęs ilgametis JAV slaptosios tarnybos agentas Robertas McDonaldas (Robertas  Makdonaldas), dabar Niu Heiveno universiteto baudžiamosios teisės profesorius.

Jis tikisi, kad slaptosios tarnybos su apygardos prokuratūra sudarys specialius susitarimus, kad D. Trumpas saugiai atvyktų į teismą ir iš proceso nepadarytų spektaklio.

Kitaip tariant, R. McDonaldas prognozavo, kad jam nebus uždėti antrankiai ir jis neis pro paradines teismo duris.

Buvęs federalinis prokuroras Renato Mariotti (Renatas Mariotis) šeštadienį tviteryje parašė, kad tikisi, jog D. Trumpas „savanoriškai atvyks į teismą, bus paimti jo pirštų atspaudai, jis bus sulaikytas ir paleistas už užstatą“.

Atsižvelgdamas į D. Trumpo žinomumą ir jo vykdomą 2024 metų prezidento rinkimų kampaniją, teisėjas greičiausiai nemanys, kad buvęs prezidentas gali pabėgti, todėl D. Trumpas galės laisvai išvykti po bylos nagrinėjimo, taip pat sumokėti bet kokį užstatą, jei jo bus reikalaujama.

„Spėju, kad jis nebus laikomas per naktį“, – sakė R. McDonaldas.

Buvęs federalinis prokuroras Shan Wu (Šan U), dabar dirbantis privačioje praktikoje, su tuo sutinka ir priduria, kad, išskyrus griežtą apsaugą, D. Trumpo pasidavimas greičiausiai atrodytų kaip bet kuri kita tarnautojų byla.

Tačiau D. Trumpas mėgsta dramatizuoti, ir kai kas atvirai svarstė, ar kovingasis buvęs prezidentas gali atsisakyti pasiduoti ir taip iš esmės mesti iššūkį Manhatano apygardos prokuroro Alvino Braggo (Alvino Brago) biurui jį suimti.

„Galima įsivaizduoti, kad D. Trumpas norėtų tai padaryti dėl politinių ir vizualinių priežasčių, kad atrodytų simpatiškesnis, – AFP sakė Shan Wu. – A. Braggo biuras to bijotų.“

Sugriežtintas saugumas?

Ekspertai teigė, kad teisėsaugos institucijos koordinuoja plataus masto operaciją, jei D. Trumpui būtų pareikšti kaltinimai, įskaitant saugumo priemonių sugriežtinimą.

Tačiau D. Trumpo raginimas šalininkams „PROTESTUOKITE, SUSIGRĄŽINKITE SAVO ŠALĮ!“ valdžios institucijoms kelia naujų problemų, nes 2021 metų sausio 6 dieną, kai jo šalininkai šturmavo JAV Kapitolijų, siekdami sustabdyti D. Trumpo pralaimėjimo rinkimuose patvirtinimą, kilo smurto protrūkis.

Už D. Trumpą pasisakančios grupės jau telkiasi. Niujorko jaunųjų respublikonų klubas reklamuoja pirmadienį žemutiniame Manhatane vyksiantį renginį, kurį vadina „taikiu protestu prieš bjaurų Alvino Braggo išpuolį“ prieš D. Trumpą.

Nors pareigūnai nepateikė jokių ženklų, kad tikisi smurto prie teismo pastato, CNN citavo neįvardytus šaltinius, teigiančius, kad teisėsaugos institucijos sprendžia D. Trumpo šalininkų ir oponentų demonstracijų, kurių metu gali kilti susirėmimų, klausimą.

Tuo tarpu policijos departamentas Vašingtone, kur prieš dvejus metus įvyko riaušės JAV Kapitolijuje, sekmadienį pareiškė, kad nežino apie jokius protestus rajone, susijusius su galimais kaltinimais D. Trumpui.