V. Zelenskio paskyroje platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti susitikime sostinėje dalyvavę amerikiečių senatoriai M. McConnellas, Susan Collins (Sjuzan Kolins), Johnas Barrasso (Džonas Barasas) ir Johnas Cornynas (Džonas Korninas). Prezidentas per „Instagram“ parašė, kad šis vizitas yra „stiprus abiejų partijų paramos Ukrainai signalas, pasiųstas Jungtinių Valstijų Kongreso ir Amerikos žmonių“.

Vizitas buvo surengtas Senatui dedant pastangas patvirtinti beveik 40 mlrd. dolerių (38,4 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai. Be kita ko, planuojama skirti 6 mlrd. dolerių (5,76 mlrd. eurų) skirti Ukrainos žvalgybai paremti, aprūpinti karine technika ir amunicija bei kariams apmokyti. Dar 4 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) turėtų būti skirta Ukrainos ir NATO sąjungininkių kariuomenėms vystyti.

Jiems ši pagalba reikalinga dabar.

Šio paketo priėmimą ketvirtadienį sutrikdė senatorius Randas Paulas (Rendas Polas), pareikalavęs, kad būtų paskirtas generalinis inspektorius, tikrinsiantis, kaip šios lėšos yra naudojamos. Tačiau neabejojama, kad paketas bus galiausiai priimtas ir kad tai gali įvykti jau ateinančią savaitę, nes triuškinama dauguma Kongreso narių remia pastangas paremti Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Jie [ukrainiečiai] teprašo išteklių, reikalingų apsiginti nuo šios pamišėliškos invazijos, – šią savaitę sakė M. McConnellas. – Ir jiems ši pagalba reikalinga dabar.“

Scanpix nuotr.

Senatorių viešnagė tapo jau antru aukšto lygio JAV Kongreso delegacijos vizitu Ukrainoje per pastarąsias dvi savaites. Gegužės 1-ąją Kyjive apsilankė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) kartu su grupe demokratų kongresmenų. Jie pažadėjo V. Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos rems Ukrainą „kol ši kova bus baigta“.

Praeitą savaitgalį, kai Amerikoje buvo minima Motinos diena, vakarų Ukrainoje apsilankė JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden). Ji susitiko su V. Zelenskio žmona Olena Zelenska.

Šaulys, dėvėjęs neperšaunamą liemenę ir šalmą, po žudynių buvo sulaikytas, per spaudos konferenciją sakė Bafalo policijos komisaras Josephas Gramaglia (Džozefas Gramalja).

Pareigūnas nurodė, kad per išpuolį žuvo 10 žmonių, dar trys buvo sužeisti. Vienuolika aukų yra afroamerikiečiai.

Vaikinas pašovė keturis žmones, iš jų tris – mirtinai, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Tops“, paskui įžengė į parduotuvę ir toliau šaudė, sakė J. Gramaglia.

Tarp žuvusiųjų parduotuvėje yra buvęs policijos pareigūnas, dirbęs ginkluotu apsaugininku.

Apsaugininkas „susirėmė su įtariamuoju, paleido virtinę šūvių“, bet užpuolikas jį nukovė, sakė J. Gramaglia.

Pareigūnas pridūrė, kad atvykus policijai užpuolikas nukreipė ginklą sau į kaklą, bet galiausiai jį pavyko įkalbėti pasiduoti.

Tiriame šį incidentą tiek kaip neapykantos nusikaltimą, tiek kaip smurtinio ekstremizmo dėl rasistinių motyvų atvejį.

Federalinio tyrimų biuro (FTB) Bafalo skyriui vadovaujantis specialusis agentas Stephenas Belongia (Stivenas Belondža) per spaudos konferenciją sakė, kad šaudynės tiriamos kaip nusikaltimas iš neapykantos.

„Tiriame šį incidentą tiek kaip neapykantos nusikaltimą, tiek kaip smurtinio ekstremizmo dėl rasistinių motyvų atvejį“, – nurodė S. Belongia.

Erio apygardos šerifas Johnas Garcia (Džonas Garsija) sakė, kad per šį išpuolį pasireiškė „grynas blogis“.

„Tai buvo neapykantos nusikaltimas dėl tiesiogiai rasistinių motyvų, įvykdytas nepriklausančio mūsų bendruomenei“, – pareiškė jis.

Paklaustas, kokiu pagrindu pareigūnai laiko šį išpuolį nusikaltimu iš neapykantos, Erio apygardos prokuroras Johnas Flynnas (Džonas Flinas) sakė, kad tarnybos turi „rasinio priešiškumo“ įrodymų, bet išsamesnių detalių nepateikė.

„Manifestas“

JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad įvykį tiriantys pareigūnai sutelkė dėmesį į „manifestą“, paskelbtą internete prieš šaudynes. Jame įtariamasis išdėstė savo planus ir rasistinius motyvus surengti išpuolį.

Dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad įtariamasis buvo „įkvėptas“ baltųjų viršenybės šalininkų ankstesnių smurto išpuolių, įskaitant 51 musulmono gyvybę 2019 metais nusinešusių šaudynių Naujosios Zelandijos mieste Kraistčerče.

Ant pusiau automatinio ginklo, panaudoto per šeštadienį surengtą ataką, buvo rasistinio atspalvio užrašas, taip pat skaičius 14 – užuomina į vieną baltųjų viršenybės šalininkų vartojamą frazę, rašo vietos dienraštis „The Buffalo News“, remdamasis vieno vietos pareigūno informacija.

Prokuroras J. Flynnas per spaudos konferenciją sakė, kad šaulys naudojosi „puolamuoju ginklu“ (angl. assault weapon), bet nepatikslino, kokio modelio. Niujorko valstijoje prie šios ginklų kategorijos priskiriami įvairūs graižtviniai ir lygiavamzdžiai šautuvai.

J. Flynno biuras šeštadienį vakare per „Twitter“ parašė, kad įtariamajam, kuris buvo įvardytas kaip Paytonas Gendronas (Peitonas Džendronas), gyvenantis Niujorko valstijos miestelyje Konkline, buvo pareikšti įtarimai pirmojo laipsnio nužudymu, už kurį gali būti skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos be teisės būti paleistam anksčiau laiko. Įtariamasis buvo suimtas be teisės būti paleistam už užstatą.

Per anksčiau surengtą spaudos konferenciją paklausta, ar šauliui federaliniu lygiu gali būti skirta mirties bausmė, Niujorko Vakarų apygardos federalinė prokurorė Trini Ross (Trini Ros) atsakė: „Jokios priemonės neatmetamos, mums tęsiant tyrimą.“

„Didelio skausmo diena“

Niujorko valstijos vakaruose palei JAV ir Kanados sieną esančio Bafalo meras Byronas Brownas (Baironas Braunas) sakė, kad šaulys „ištisas valandas keliavo iš už šios bendruomenės ribų, kad įvykdytų šį nusikaltimą“.

„Tai didelio skausmo diena mūsų bendruomenei“, – pabrėžė meras.

Baltųjų rūmų naujoji atstovė spaudai Karine Jean-Pierre (Karen Žan-Pjer) sakė, kad prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) buvo informuotas apie šias „šiurpias šaudynes“.

Savo pareiškime J. Bidenas padėkojo policijai ir kitiems įvykio vietoje dirbusiems pareigūnams, taip pat pasmerkė ataką.

„Bet koks vidaus terorizmo aktas, įskaitant aktą, įvykdytą atgrasios baltųjų nacionalistų ideologijos vardu, yra priešingybė viskam, ką mes remiame Amerikoje“, – pažymėjo prezidentas.

Niujorke išrinktas Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) savo tviterio žinutėje rašė: „Palaikome Bafalo žmones.“

Niujorko valstijos gubernatorė Kathy Hochul (Keiti Houkul) irgi pasmerkė „šiurpias baltųjų viršenybės šalininko šaudynes“, taip pat gyrė parduotuvės apsaugininką, kuris, anot jos, veikė kaip „tikras didvyris“.

Transliavimo platformos „Twitch“ atstovas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad šaulys naudojosi šia paslauga savo išpuolio vaizdui transliuoti internete.

„Ištyrėme [šį reikalą] ir patvirtiname, kad pašalinome transliaciją praėjus mažiau kaip dviem minutėms nuo smurto pradžios, – sakė atstovas. – Imamės visų reikiamų veiksmų, įskaitant visų paskyrų, retransliavusių šį turinį, stebėseną.“

Abiejų Šiaurės šalių prisijungimo prie transatlantinio Aljanso idėja sulaukė „NATO šalių narių plataus palaikymo“, pridūrė J. Psaki.

R. T. Erdoganas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

Šis žingsnis gali tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų šalių gynybos Aljanso.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Pasak prezidento, ankstesni Turkijos vadovai taip pat „padarė klaidą“, kai 1952 metais uždegė žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Turkų lyderis apkaltino abi Šiaurės valstybes suteikiant prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir ultrakairiųjų Revoliucinės liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Turkija, Europos Sąjunga ir JAV PKK laiko teroristine organizacija. Ši grupė nuo 1984-ųjų vadovauja ginkluotam sukilimui prieš Turkijos valstybę, jau nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių.

Reikalingas vienbalsis pritarimas

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.

„Nepozityvi“ Turkijos reakcija yra pirmas neigiamas balsas dėl abiejų Šiaurės šalių perspektyvų NATO.

Švedų ir suomių užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį susitikti su savo kolega turku per Berlyne šeštadienį vyksiantį neformalų NATO diplomatijos vadovų susitikimą.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde (An Lindės) pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu). Ji taip pat pabrėžė, kad „Turkijos vyriausybė mums tiesiogiai nepateikė tokio pobūdžio pranešimo“.

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) penktadienį kalbėdamas per spaudos konferenciją Helsinkyje išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

Stokholmas ir Helsinkis kreipėsi į savo tarptautinius partnerius, telkdami paramą savo galimiems stojimo paraiškoms.

Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.

Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turėtų ratifikuoti sprendimą.

NATO priklausanti Turkija perdavė Ukrainai kovinių dronų, bet vengia taikyti sankcijas Rusijai, skirtingai negu kitos sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ji tarpininkauja pastangoms užbaigti konfliktą, taip pat siūlėsi organizuoti Ukrainos ir Rusijos viršūnių susitikimą.

JAV diplomatijos vadovas šeštadienį išvyks į Berlyną, kur dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime. Jame turi būti aptarta, kaip remti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą.

Sekmadienį A. Blinkenas nuvyks į JAV ir ES Prekybos ir technologijų tarybos – Vakarų iniciatyvos suderinamiems standartams kurti sparčiai kylant Kinijai – susitikimą Paryžiuje.

Gegužės 4-ąją A. Blinkenui testais buvo nustatyta COVID-19. Keliomis dienomis anksčiau jis su daugiau kaip 2 tūkst. svečių dalyvavo Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienėje sausakimšoje pokylių salėje Vašingtone.

Gavęs teigiamą testo atsakymą A. Blinkenas dirbo nuotoliniu būdu, bet buvo priverstas atšaukti kitas keliones. Trečia pagal rangą Valstybės departamento pareigūnė Victoria Nuland (Viktorija Nuland) jį pakeitė susitikime Maroke dėl kovos su „Islamo valstybe“ (IS) ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikime Vokietijos šiaurėje.

„Šiandien perkopta tragiška riba: COVID-19 pasiglemžė vieno milijono amerikiečių gyvybes“, – sakoma šalies prezidento Joe Bideno pranešime.

„Šios pandemijos akivaizdoje turime likti budrūs ir daryti viską, kad išgelbėtume kuo daugiau gyvybių, kaip tai darėme iki šiol su didesniais nei bet kada anksčiau testavimo pajėgumais bei skiepų ir vaistų atsargomis“, – priduriama pranešime.

Pirmoji mirtis nuo šios ligos šalyje užfiksuota 2020 m. vasario pradžioje. Tada Baltieji rūmai prognozavo, kad COVID-19 JAV gali pasiglemžti daugiau kaip 240 tūkst. gyvybių. Tačiau per dvejus pandemijos metus šis skaičius padidėjo kelis kartus.

Amerikos žvalgybos darbuotojams skirtoje instrukcijoje nurodoma, kokio pobūdžio informacija negali būti teikiama Ukrainai.

Pavyzdžiui, Ukrainai negalima perduoti žvalgybos duomenų, kurie jai padėtų atakuoti objektus Rusijos teritorijoje. Draudimo tikslas – neleisti, kad JAV taptų atakų, kurias Ukraina gali surengti Rusijoje, dalyve.

Šiuo metu Vašingtonas teikia Kyjivui informaciją apie Rusijos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą, kurią Ukraina gauna realaus laiko režimu, palydovines nuotraukas ir ataskaitas, surinktas iš konfidencialių šaltinių.

Be to, JAV pareigūnams uždrausta teikti Ukrainai išsamią informaciją, kuri jai padėtų neutralizuoti aukščiausius Rusijos karinės vadovybės narius, tarp jų – generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.

Šis draudimas netaikomas Rusijos generolų atžvilgiu. Bet, pasak aukšto JAV pareigūno, nuspręsta neteikti informacijos ir apie jų buvimo vietą Ukrainoje.

Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo Maskvą nuo tarptautinės finansų sistemos, tačiau atsiskaitymams už apyvartoje cirkuliuojančias obligacijų emisijas buvo padaryta išimtis.

Norime įsitikinti, kad suprantame galimas pasekmes ir šalutinę įtaką, jei atimtume leidimą.

Kita vertus, šios išimties terminas išseks gegužės 25-ąją – likus dviem dienoms iki kito Rusijos atsiskaitymo su tarptautiniais kreditoriais.

„Šiuo metu tai aktyviai nagrinėjame“, – JAV Senato bankininkystės komitete kalbėjo J. Yellen.

„Norime įsitikinti, kad suprantame galimas pasekmes ir šalutinę įtaką, jei atimtume leidimą (atsiskaityti – red. past.)“, – pridūrė ji.

Sankcijos blokavo Maskvos galimybę apmokėti skolas JAV bankuose laikomais doleriais, todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas išeikvoti savo karinį fondą, kad išvengtų šalies įsipareigojimų nevykdymo.

Praėjusį mėnesį Rusijos vyriausybė bandė atsiskaityti su užsienio kreditoriais rubliais, tačiau daugumoje obligacijų emisijų sutarčių tokia galimybė nenumatyta, o atsiskaitymo sąlygų nepaisymas reikštų emitento „techninį“ nemokumą.

Per šiuos metus Rusijos valstybė privalo atlikti dar trylika mokėjimų jos skolos tarptautinių vertybinių popierių turėtojams. Artimiausias jų – gegužės 27-ąją dėl 100 mln. eurų sumos palūkanų už dvi obligacijų emisijas: pagal pirmosios jų  sąlygas reikalaujama mokėti tik JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų arba Šveicarijos frankais, o pagal kitos – galimi atsiskaitymai rubliais.

Rusijos finansų ministerijos duomenimis, valstybės užsienio skola vertinama 4,5–4,7 trln. rublių (apie 50 mlrd. eurų) ir sudaro apie penktadalį visos skolos.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

„Mūsų abiejų šalių ryšiai visada bus stiprūs, o karas Ukrainoje juos dar labiau sustiprino“, – sakė M. Draghi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „manė, kad gali mus suskaldyti. Jam nepavyko“, sakė M. Draghi J. Bidenui.

„Mes laikomės išvien“, – pridūrė Italijos premjeras.

M. Draghi Rusijos agresiją Ukrainoje pavadino „skerdynėmis“ ir sakė, kad atėjo laikas „gerai pagalvoti“ apie paliaubų sudarymą.

„Žmonės nori pamąstyti apie galimybę nutraukti ugnį ir pradėti patikimas derybas“, – teigė jis.

Mūsų abiejų šalių ryšiai visada bus stiprūs, o karas Ukrainoje juos dar labiau sustiprino.

J. Bidenas, kuris priėmė M. Draghi Ovaliajame kabinete, taip pat gyrė Vakarų vienybę, komentaruose žurnalistams sakydamas, kad „Putinas manė, jog gali mus suskaldyti, bet mes visi sustiprėjome“.

Nepaisant Italijos priklausomybės nuo Rusijos dujų ir tradiciškai draugiškų Romos ryšių su Maskva, M. Draghi vyriausybė aktyviai remia pastangas nubausti Rusiją už jos agresiją Ukrainoje.

Kartu su Vakarų sąjungininkėmis Roma pasiuntė ginklų Kyjivui paremti, nors M. Draghi nacionalinės vienybės vyriausybėje didėja nerimas dėl šio žingsnio.

M. Draghi taip pat pažadėjo paremti bet kokias Europos Sąjungos sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, nepaisant rizikos: šiuo metu 40 proc. Italijos importuojamų gamtinių dujų tiekiama iš Rusijos.

Šiuo metu ES svarsto galimybę palaipsniui uždrausti Rusijos naftos importą, nors šis žingsnis nepaveiks šalies didžiulio dujų eksporto.

Vokietija atmetė galimybę nedelsiant įvesti embargą visai Rusijos energijai, ypač gamtinėms dujoms, nors siekia iki šių metų pabaigos nutraukti rusiškos naftos importą.

Priešingai nei tikėtasi, „Italija neprieštarauja sankcijoms dėl dujų“, pažymėjo Europos reformų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Luigi Scazzieri (Luidžis Skacieris).

L. Scazzieri pabrėžė, kad nors kai kas galėtų apkaltinti Italiją, kad ji slepiasi už Vokietijos, Roma taip pat „imasi aktyvių veiksmų“ energijos tiekimo šaltiniams diversifikuoti, įskaitant neseniai sudarytą sandorį su Alžyru.

„Tai naudinga visiems“

J. Bideno ir M. Draghi susitikimas Baltuosiuose rūmuose įvyko prieš kitą mėnesį Europoje rengiamus svarbius Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO viršūnių susitikimus. Be Ukrainos lyderiai dar turėtų aptarti pasaulio ekonomikos, Europos energetinio saugumo ir klimato kaitos klausimus.

J. Bidenas, daug dėmesio skiriantis savo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metais suprastėjusių JAV ir ES ryšių atkūrimui, sakė M. Draghi, kad „stipri Europos Sąjunga atitinka Jungtinių Valstijų interesus“.

„Tai naudinga visiems“, – sakė jis.

M. Draghi ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis yra itin glaudūs.

Jis įgijo ekonomikos daktaro laipsnį Masačusetso technologijos institute (MIT), dirbo Pasaulio banke ir JAV investicijų banke „Goldman Sachs“. Aštuonerius metus jis taip pat buvo Europos centrinio banko pirmininkas.

Savo viešnagės Vašingtone metu M. Draghi gaus Atlanto tarybos apdovanojimą už išskirtinę tarptautinę lyderystę.

Per trečiadienį vyksiančią ceremoniją jį įteiks JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

Atstovų Rūmai 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui, abiejų partijų lyderiams jau susitarus dėl detalių. Senatas jį greičiausiai patvirtins iki šios savaitės pabaigos arba kitą savaitę.

Visi balsavusieji „prieš“ buvo respublikonai.

„Šiuo pagalbos paketu Amerika siunčia pasauliui aiškią žinią, kad esame tvirtai pasiryžę palaikyti drąsius Ukrainos žmones, kol bus pasiekta pergalė“, – prieš balsavimą savo kolegoms demokratams sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi).

Pirmadienį Kongreso lyderiai susitarė skirti Ukrainai 6,8 mlrd. dolerių daugiau nei anksčiau Baltųjų rūmų prašyti 33 mlrd. dolerių (31,3 mlrd. eurų).

Jei paketas, kaip ir tikimasi, bus priimtas Senate, JAV lėšos, skirtos Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos stiprinti ir dėl to kilusiai humanitarinei krizei spręsti, padidės iki maždaug 54 mlrd. dolerių (51,3 mlrd. eurų).

Baltieji rūmai sveikino antradienio balsavimą kaip „labai svarbų žingsnį“ siekiant padėti Ukrainai „apginti savo demokratiją“ nuo Rusijos agresijos.

Šiuo pagalbos paketu Amerika siunčia pasauliui aiškią žinią, kad esame tvirtai pasiryžę palaikyti drąsius Ukrainos žmones, kol bus pasiekta pergalė.

„Kaip vakar sakė prezidentas, negalime leisti, kad šios gyvybiškai svarbios pastangos būtų atidėliojamos“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime.

„Nekantriai laukiame galimybės toliau dirbti su Senato vadovybe, kad šis įstatymo projektas greitai pasiektų prezidento stalą, ir pagalba Ukrainai nenutrūktų“, – priduriama jame.

Balsavimas vyko JAV nacionalinės žvalgybos direktorei Avril Haines (Avril Hains) perspėjus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi ilgam karui, kuris gali nesibaigti Donbaso kampanija.

„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė A. Haines.

„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – kalbėjo ji.

Tuo metu du senatoriai – respublikonas Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) ir demokratas Richardas Blumenthalis (Ričardas Blumentalis) – antradienį pristatė rezoliuciją, kuria valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) raginamas paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe.

„Jei kas nors ir įkūnija terorizmą, totalitarizmą ir kankinimus, tai yra Vladimiras Putinas“, – spaudos konferencijoje sakė R. Blumenthalis.

Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas nesutinka su raginimais įtraukti Rusiją į terorizmo rėmėjų sąrašą, kuriame šiuo metu yra Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja ir Sirija, nes Maskva jau susiduria su daugeliu pasekmių, kurias sukeltų įtraukimas į šias gretas.