Toks įspėjimas paskelbtas ketvirtadienį ambasados interneto svetainėje.

„Ambasada stebi pranešimus, kad ekstremistai artimiausiu metu planuoja atakuoti didelius susibūrimus Maskvoje, tarp jų ir koncertus, todėl JAV piliečiams patariama vengti didelių susibūrimų per artimiausias 48 valandas“, – sakoma JAV ambasados pranešime.

Pareiškime nepateikiama jokios kitos informacijos.

Tuo metu Latvijos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas penktadienį feisbuke paskelbė atnaujintą įspėjimą dėl kelionių į Rusiją.

„Užsienio reikalų ministerija dar kartą ragina Latvijos piliečius nevykti į Rusiją, o esančius šioje šalyje – kuo greičiau išvykti. Latvijos piliečiai, esantys Rusijoje, raginami būti atsargūs ir vengti masinių susibūrimų vietų“, – nurodoma pranešime, kuriame minimas JAV ambasados perspėjimas dėl teroro grėsmės.

Jame priduriama, kad „galimybės suteikti konsulinę pagalbą Latvijos piliečiams Rusijoje yra ribotos“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV kariuomenės pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad netoli JAV ambasados ir bazės „Union III“, kurioje dislokuoti tarptautinės kovos su džihadistais koalicijos kariai, suveikė signalizacija ir „buvo girdėti tikėtini smūgių garsai“.

Niekas kol kas atsakomybės neprisiėmė.

JAV ambasada Bagdade paragino Irako vyriausybę apsaugoti amerikiečių personalą.

„Dar kartą raginame Irako vyriausybę (...) apsaugoti diplomatinį ir koalicijos partnerių personalą bei patalpas“, – sakoma ambasados atstovo pareiškime.

Apie tokį išpuolį prieš JAV ambasadą Irako sostinėje pranešama pirmą kartą nuo spalio pradžioje prasidėjusio Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo, padidinusio įtampą regione ir nuogąstavimus dėl platesnio masto konflikto.

Nuo spalio vidurio Iraną remiančios grupuotės surengė dešimtis raketų ar dronų smūgių prieš amerikiečių ar koalicijos pajėgas kitur Irake ir Sirijoje.

Siekdami užkirsti kelią grupuotės „Islamo valstybė“ atgimimui, Irake tarnauja apie 2,5 tūkst. JAV karių, o Sirijoje – apie 900 karių.

Apie 4.20 val. vietos (3.20 val. Lietuvos) laiku „trys raketos „Katiuša“, nukreiptos į amerikiečių ambasadą, nukrito netoli Žaliosios zonos, prie [Tigro] upės, naujienų agentūrai AFP sakė Irako saugumo pareigūnas. Jis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

JAV pareigūnas teigė: „Vis dar laukiame oficialių pranešimų apie aukas ir infrastruktūrai padarytą žalą, jei tokia padaryta. Taip pat laukiame oficialių pranešimų apie išpuolio pobūdį.“

Praėjusią savaitę pasibaigus septynių dienų paliauboms Izraelio ir Irano remiamos „Hamas“ kare, proiranietiškos grupuotės atnaujino išpuolius prieš amerikiečių ir koalicijos pajėgas, savo veiksmus teisindamos Vašingtono parama Izraeliui.

Beveik 80 išpuolių

Irake dėl daugumos jų atsakomybę prisiėmė „Islamo pasipriešinimas Irake“ – ginkluotų grupuočių darinys, susijęs su buvusių sukarintų grupuočių koalicija „Hashed al Shaabi“ („Liaudies mobilizacija“) , kuri dabar yra integruota į Irako reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas.

Atsakydamos į tai, JAV pajėgos smogė su Iranu susijusiems taikiniams Irake ir Sirijoje.

Sekmadienį su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV kariuomenės pareigūnas patvirtino, kad Šiaurės Irake buvo surengtas savigynos smūgis prieš dronų paleidimo aikštelę netoli Kirkuko, nukreiptas prieš, jo teigimu, neišvengiamą grėsmę.

Vėliau „Islamo pasipriešinimas Irake“ paskelbė apie penkis žuvusiuosius.

Šis smūgis buvo surengtas kitą dieną po to, kai Irako ministras pirmininkas Mohammedas Shia al Sudani (Mohamedas Šija Sudanis) per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) pareiškė, kad Bagdadas atmeta bet kokią ataką prieš Irako teritoriją, sakoma premjero biuro pranešime.

M. Shia al Sudani taip pat teigė, kad Irako vyriausybė yra įsipareigojusi „užtikrinti Irake esančių tarptautinės koalicijos patarėjų saugumą“.

Trečiadienį JAV kariuomenės pareigūnas sakė, kad dronas nusitaikė į Vakarų karius Ain al Asado oro pajėgų bazėje Vakarų Irake, tačiau aukų ar žalos nebuvo.

Iš viso Vašingtonas nuo spalio 17-osios, praėjus 10 dienų nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios, suskaičiavo mažiausiai 78 išpuolius prieš jo pajėgas Irake ir Sirijoje.

Trečiąjį mėnesį skaičiuojantis karas prasidėjo nuo beprecedenčio palestiniečių kovotojų grupuotės išpuolio Izraelio teritorijoje, per kurį, anot izraeliečių pareigūnų, žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių ir apie 240 žmonių pateko į nelaisvę kaip įkaitai.

Atsakydamas Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ – per bombardavimus ir antžeminį puolimą žuvo 17 tūkst. 177 žmonės, teigė „Hamas“ valdžia Gazos Ruože.

Per išpuolius prieš JAV personalą buvo apšaudoma raketomis ir suduodami smūgiai dronais, sužeista mažiausiai 60 JAV personalo narių, nurodo Pentagonas.

Irako premjeras: išpuoliai prieš ambasadas kenkia šalies saugumui

Irako ministras pirmininkas Mohammedas Shia al Sudani (Mohamedas Šija Sudanis) įspėjo, kad išpuoliai prieš ambasadas kenkia šalies saugumui ir stabilumui.

Taikymasis į ambasadas yra nepriimtinas, sakė M. Sh. al Sudani. Jis paragino saugumo pajėgas susekti tuos, kas paleido raketas į JAV ambasadą, kad juos būtų galima patraukti atsakomybėn.

„Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje. Priimtas įstatymas kalba ne tik apie praeities nuoskaudas. Jis taip pat yra apie Holokausto atminimo išsaugojimą ateities kartoms ir bendrą kovą prieš netoleranciją ir neapykantą“, – pranešime cituojamas JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas (Robertas Gilkristas).

JAV specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais Ellen Germain (Elen Džerman) sako, kad priimdama šį įstatymą Lietuva žengė dar vieną svarbų žingsnį vykdydama restitucijos įsipareigojimus.

„Tai Holokaustą išgyvenusiems ir jų šeimoms yra didelės praeities skriaudos pripažinimas“, – pažymi JAV specialioji pasiuntinė.

Tai Holokaustą išgyvenusiems ir jų šeimoms yra didelės praeities skriaudos pripažinimas.

Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, kuris numato 37 mln. eurų kompensacijas už nusavintą asmeninį žydų turtą. Jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.

Naujas kompensacijas skirti pasiūliusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva jau yra kompensavusi praradimus už žydų religinių bendruomenių turtą, tačiau už privačių asmenų nacionalizuotą turtą nėra atlyginta.

Žydams jau baigiamos išmokėti kasmet skiriamos kompensacijos už nusavintą religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį ir procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Kaip ir dabartinės, naujos kompensacijos bus skirtos Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų būtų laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.

Nauja įstatymo redakcija numato, kad simbolinės kompensacijos bus skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais.

Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

„Jungtinių Valstijų ambasada Rusijoje turi naują oficialų adresą“, – sakoma Maskvos merijos pareiškime. Jame nurodoma, kad buvo suteiktas pavadinimas anksčiau jo neturėjusiai atvirai erdvei priešais ambasados pagrindinį įėjimą.

Nuo šiol JAV ambasados adresas yra „Donecko liaudies respublikos a. 1“. Jis susijęs su separatistiniu Rytų Ukrainos regionu, kurį Maskva prieš pat invaziją į Ukrainą pripažino nepriklausoma valstybe.

Ankstesnis JAV ambasados adresas buvo Bolšoj Deviatinskij skg. 8.

Pareiškime nurodoma, kad pakeitimas padarytas Maskvos tarybos nariams pasiūlius Maskvos žemėlapyje pagerbti „Donbaso gynėjus“. Rusija sako, kad per savo invaziją Ukrainoje vaduoja šį daugiausia rusakalbių gyvenamą regioną.

Naujasis adresas buvo išrinktas per viešą balsavimą, kuriame dalyvavo beveik 280 tūkst. žmonių, nurodė merija.

2018 metų vasarį gatvė prie Rusijos ambasados Vašingtone buvo pavadinta Boriso Nemcovo – opozicijos politiko, 2015-aisiais nušauto netoli Kremliaus – vardu.

Prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, dar labiau pakurstydamas ir taip didelę įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono.

Amerikos diplomatines atstovybes visame pasaulyje paprastai saugo JAV jūrų pėstininkai. Pasak laikraščio, dėl jų misijos Ukrainos sostinėje tariasi Pentagono ir Valstybės departamento atstovai.

„The Wall Street Journal“ pažymi, kad net toks Amerikos kariškių atsiradimas Kyjive būtų eskalacija turint omenyje ankstesnius JAV prezidento Joe Bideno pareiškimus, kad Vašingtonas nesiųs kariškių į Ukrainą. Šiuo metu JAV diplomatinę misiją Ukrainos sostinėje saugo Valstybės departamento Diplomatų saugumo tarnybos pareigūnai.

Rusijos URM: JAV turi teisę užtikrinti savo ambasados Kyjive saugumą

JAV turi teisę suderinusios su Kyjivu nusiųsti į Ukrainą jūrų pėstininkų savo ambasados saugumui užtikrinti, bet jų veiksmai neturi peržengti diplomatinės misijos apsaugos mandato ribų.

Tai pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka, praneša „Interfax“.

„Kiekviena šalis turi teisę užtikrinti savo ambasados saugumą tomis jėgomis, kurios suderintos su Kyjivu. Bet jei tai peržengs šio mandato ribas, kils klausimų“, - sakė žurnalistams A. Rudenka.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį išplatintu pranešimu informavo, kad stabdomas JAV ambasados Minske darbas, o ambasados Maskvoje darbuotojams leidžiama palikti šalį.  

„Ėmėmės šių žingsnių dėl saugumo ir saugos problemų, kylančių dėl neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos pajėgų puolimo Ukrainoje“, – nurodė A. Blinkenas.

Baltarusija yra Rusijos sąjungininkė, leidusi Maskvai naudotis savo teritorija Ukrainos atakai.

Baltarusiai sekmadienį vykusiame referendume dėl Konstitucijos pataisų nubalsavo už tai, kad būtų leista šalies teritorijoje nuolat dislokuoti branduolinius ginklus ir Rusijos pajėgas, rodo referendumo rezultatai. Priimtos pataisos taip pat pratęsė autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos valdymą.

„Galų gale mums nėra svarbesnio prioriteto nei JAV piliečių – įskaitant visame pasaulyje tarnaujantį mūsų JAV vyriausybės personalą ir jų išlaikytinius – saugumas ir saugumo užtikrinimas“,  – sakoma A. Blinkeno pareiškime.

Jungtinės Valstijos uždarė savo ambasadą Kijeve, kai Rusija pradėjo ruoštis invazijai į Ukrainą, ir kelias savaites ragino Ukrainoje esančius amerikiečius išvykti iš šios šalies.

Nedidelė JAV diplomatų komanda ambasados ​​reikalus tvarko iš vakarinio Lvivo miesto, esančio netoli sienos su Lenkija.

Vasario viduryje JAV valstybės departamentas taip pat paragino iš šalies išvykti amerikiečius, esančius Baltarusijoje.

JAV ambasados ​​Baltarusijos sostinėje Minske ir Maskvoje jau veikė sumažintu pajėgumu dėl prieš kelerius metus įvykusių diplomatų išsiuntimų, atsakant į atitinkamus JAV sprendimus.

„Laikinai perkeliame mūsų ambasados Kijeve veiklą Ukrainoje į Lvivą dėl dramatiškai spartinamo Rusijos pajėgų telkimo“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pranešime.

„Ambasada toliau palaikys ryšius su Ukrainos vyriausybe, koordinuodama diplomatinė veiklą Ukrainoje“, – pažymėjo amerikiečių diplomatijos vadovas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad „mes primygtinai raginame visus Ukrainoje tebesančius JAV piliečius nedelsiant palikti šalį“.

JAV ambasados Kijeve personalas jau anksčiau buvo smarkiai sumažintas. Vašingtonas nurodė išvykti daugumai diplomatų ir sustabdė konsulinių paslaugų teikimą.

Nedidelė konsulinė tarnyba jau anksčiau buvo įkurdinta Lvive, esančiame maždaug už 70 km nuo sienos su Lenkija.

Prie JAV ambasados Kijeve pastato budintys ukrainiečiai apsaugininkai naujienų agentūrai AFP sakė, kad visi amerikiečiai jau išvyko.

Pastato, esančio viename Kijevo priemiestyje, pirmame aukšte matėsi deganti šviesa, bet nebuvo iškelta JAV vėliava.

Jungtinės Valstijos anksčiau perspėjo, kad Rusija bet kuriuo metu gali įsiveržti į Ukrainą. Anot Vakarų šalių, Rusija yra sutelkusi prie savo kaimynės sienų daugiau kaip 100 tūkst. karių.

Jungtinės Valstijos anksčiau šį mėnesį nutraukė imigracijos vizų išdavimą Maskvoje, todėl rusams tenka keliauti į JAV ambasadą Varšuvoje.

„Mums reikia greitai padaryti pažangą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas.

„Dar ne kitą mėnesį, bet kažkuriuo metu ateinančiais metais susidursime su situacija, kai nebegalėsime toliau vykdyti savo funkcijų ir ambasadoje liks tik prižiūrintis personalas“, – kalbėjo jis.

„Padarysime viską, kas žmogiškai įmanoma, kad atstovybė neužsidarytų“, – sakė pareigūnas ir įspėjo, kad jei nebus daugiau darbuotojų, ambasada negalės vykdytų kitų savo funkcijų, tokių kaip diplomatinių pranešimų siuntimas.

Anot pareigūno, Jungtinėms Valstijoms trūksta darbuotojų, galinčių atlikti paprastas užduotis, pavyzdžiui, atidaryti ir uždaryti ambasados vartus, valdyti liftus.

Rusija nuo rugpjūčio 1 dienos uždraudė ambasadoms įdarbinti rusus ar trečiųjų šalių piliečius. Dėl to Jungtinėms Valstijoms teko atleisti daugiau kaip 200 rusų, dirbusių šalies diplomatinėse misijose Rusijoje, nurodė Valstybės departamentas.

Jungtinės Valstijos skundžiasi dėl abipusiškumo trūkumo, nes Maskva JAV diplomatinėse atstovybėse dirbančius rusus priskaičiuoja prie JAV diplomatų, o Vašingtonas į JAV dirbančių Rusijos diplomatų skaičių įtraukia tik Rusijos piliečius.

JAV diplomatinėse misijose Rusijoje dirba apie 120 žmonių; 2017 metais šis skaičius siekė 1 200. Tuo metu Rusija savo diplomatinėse atstovybėse JAV turi apie 230 žmonių, neskaitant dirbančių Rusijos atstovybėje prie Jungtinių Tautų Niujorke.

„Jie čia, Jungtinėse Valstijose, turi gerokai daugiau darbuotojų, nei mes Rusijoje“, – sakė minėtas pareigūnas.

Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai įtempti dėl virtinės aštrių nesutarimų, įskaitant Vašingtono kaltinimus Maskvai dėl kibernetinių atakų ir kišimosi į rinkimus. Birželį Ženevoje susitikę šalių prezidentai Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Vladimiras Putinas sutarė dėti pastangas, kad dvišaliai santykiai taptų stabilesni ir lengviau prognozuojami.

Šis incidentas įvyko praėjus kelioms valandoms po raketų atakos prieš vieną aviacijos bazę Irako vakaruose, kur yra laikoma JAV karių.

Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, Bagdade įrengtos amerikiečių gynybos sistemos paleido į orą raketų, o šaltiniai irakiečių saugumo tarnybose sakė, kad ši salvė numušė sprogmenų prikrautą bepilotę skraidyklę.

Irake laikoma 2,5 tūkst. amerikiečių karių, priklausančių tarptautinei koalicijai, kovojančiai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.

Nuo šių metų pradžios šalyje buvo įvykdytos 47 atakos prieš JAV interesus, šešios jų buvo susijusios su ginkluotais dronais. Pastaroji taktika kelia daug keblumų koalicijai, nes oro erdvės sistemoms gali būti sunku numušti mažas skraidykles.

Balandį vienas sprogmenų prikrautas dronas smogė koalicijos būstinei Irake, įsikūrusiai Irako šiaurinio kurdiškojo regiono sostinės Arbilio oro uosto karinėje dalyje.

Gegužę panašus dronas smogė Ain al Asado bazei, kur laikoma JAV karių.

Birželio 9-ąją trys sprogmenų prikrautos skraidyklės atakavo Bagdado oro uostą, kur irgi dislokuota JAV karių. Vieną jų numušė Irako kariuomenė.

Jungtinės Valstijos atrodo labai susirūpinusios dėl naujų dronų atakų. Neseniai Vašingtonas pasiūlė iki 3 mln. dolerių premiją už informaciją apie atakas, nukreiptas prieš JAV interesus Irake.

Anksčiau pirmadienį į Ain al Asado bazę Irako vakariniame dykumų regione buvo paleistos trys raketos, pranešė koalicija. Per šį incidentą žmonės nenukentėjo.

Ambasada yra itin saugomoje Bagdado „žaliojoje zonoje“. Viena iš raketų nukrito „žaliojoje zonoje“, o kitos – aplinkiniuose gyvenamuosiuose rajonuose, sakė šaltiniai.

Tai trečia per vieną savaitę ataka prieš Vakarų diplomatinius, karinius ar komercinius objektus Irake. Prieš tai kelis mėnesius padėtis šiuo atžvilgiu buvo palyginti rami.