„Ji kandidatuos kartu su manimi“, – sakė J. Bidenas apie K. Harris spaudos konferencijoje, skirtoje pirmosioms jo valdymo metinėms.

Gruodžio viduryje viceprezidentė sakė dar nekalbėjusi su prezidentu apie 2024 metų rinkimus, sklandant kalboms, kad ji nekandidatuos, jei 79 metų J. Bidenas nuspręstų nesiekti antros kadencijos.   

Per interviu laikraščiui „The Wall Steet Journal“ paklausta apie galimybę J. Bidenui vėl kandidatuoti, K. Harris atsakė: „Negalvoju apie tai. Dar nesikalbėjome apie tai.“

K. Harris pateko į istoriją kaip pirmoji moteris JAV viceprezidentė ir pirmasis juodaodis bei azijiečių kilmės asmuo, užėmęs šį postą.

Kurį laiką ji laikyta tikėtina J. Bideno įpėdine kituose prezidento rinkimuose.

Tačiau K. Harris aureolė priblėso dėl nepalankių žiniasklaidos pranešimų apie esą nepatenkintus jos darbuotojus, dėl abejonių jos autoritetu administracijoje ir dėl jos nesėkmių sprendžiant tokias sunkias problemas kaip mažumų balsavimo teisės ir migracijos krizė prie pietinės sienos.

J. Bidenas trečiadienį gynė K. Harris darbą dėl balsavimo teisių ir sakė: „Pavedžiau jai vadovauti. Galvoju, kad ji dirba gerai.“

Anksčiau M. Pence‘as buvo vienas ištikimiausių D. Trumpo bendražygių, tačiau jų santykiai itin pašlijo trečiadienį, kai viceprezidentas oficialiai paskelbė J. Bideną laimėjus 2020 m. JAV prezidento rinkimus.

Tą pačią dieną kraštutinių dešiniųjų pažiūrų demonstrantai įsiveržė į JAV Kapitolijų nesėkmingai bandydami sutrukdyti Kongresui paskelbti J. Bideno pergalę prezidento rinkimuose. Per riaušes, dėl kurių kaltė verčiama D. Trumpui, žuvo 5 žmonės. Jų metu M. Pence‘as buvo priverstas slėptis nuo įsibrovėlių Kapitolijuje.

Remdamasi aukšto rango Baltųjų Rūmų atstovais, šeštadienį žiniasklaida pranešė, kad M. Pence‘as dalyvaus J. Bideno inauguracijoje sausio 20 d.

Išrinktasis prezidentas J. Bidenas anksčiau sakė lauksiąs M. Pence‘o savo inauguracijos ceremonijoje, kuri dėl koronaviruso pandemijos bus mažesnio masto.

Kalbėdamas su žiniasklaida J. Bidenas pabrėžė, kad svarbu vadovautis prezidento administracijos kaitos tradicijomis ir, kad jam būtų garbė matyti M. Pence‘ą inauguracijos ceremonijoje.

Vienoje paskutinių savo žinučių tviteryje, prieš tai, kai jo paskyra buvo užblokuota, D. Trumpas teigė nedalyvausiąs inauguracijoje.

D. Trumpas buvo kaltinamas riaušių provokavimu trečiadienį, o dabar jam antrą kartą gresia apkalta.

JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė, kad demokratų partija pradės apkaltos procesą jei D. Trumpas neatsistatydins arba M. Pence‘as nepasinaudos 25-uoju konstitucijos straipsniu ir nenušalins prezidento.

Nors viceprezidentas šia tema nekalbėjo viešai, tačiau ketvirtadienį laikraštis „The New York Times“ rašė, kad M. Pence‘as nepritaikys šio Konstitucijos straipsnio, kuris dar niekada nebuvo panaudotas JAV istorijoje.

Ši žinia buvo paskelbta anksčiau penktadienį JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pripažinus, kad jam ir jo žmonai buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19.

„Kaip yra įprasta jau daug mėnesių, viceprezidentui Pence'ui testai dėl COVID-19 atliekami kiekvieną dieną. Šį rytą viceprezidento Pence'o ir antrosios [šalies] ponios COVID-19 testai buvo neigiami“, – per „Twitter“ parašė atstovas Devinas O'Malley.

Baltųjų rūmų šeimininkas penktadienį tviteryje pranešė, kad jis ir pirmoji ponia Melania užsikrėtė koronavirusine infekcija COVID-19.

„Šįvakar @FLOTUS (M. Trump) ir man testais patvirtinta COVID-19. Nedelsdami pradėsime savo karantiną ir sveikimo procesą. Įveiksime tai KARTU!“ – parašė D. Trumpas.

Tačiau ši neeilinė D. Trumpui iškilusi kliūtis iškart nulėmė politines pasekmes iki JAV prezidento rinkimų likus vos 31 dienai.

D. Trumpo varžovas demokratas Joe Bidenas, kuris pagal populiarumą aiškiai pirmauja, per savo kampaniją labai akcentuoja kritiką respublikonų prezidentui dėl jo veiksmų kovojant su koronaviruso pandemija.

D. Trumpas savo ruožtu kliovėsi intensyvia „gyvų“ kampanijos mitingų visoje šalyje darbotvarke.

Anksti penktadienį Baltieji rūmai atšaukė D. Trumpo kampanijos mitingą rinkimams itin svarbioje Floridos valstijoje. Jis turėjo įvykti vėliau tą pačią dieną.

Taip pat atrodo, kad D. Trumpui teks atšaukti savaitgaliui suplanuotą kelionę į Viskonsiną – kitą svarbią valstiją. Prezidentas planavo daug keliauti ir kitą savaitę, taip pat ir į vakarines valstijas.

Antri televiziniai debatai su J. Bidenu yra suplanuoti spalio 15 dieną.

Prezidento gydytojas Seanas Conley sakė, kad D. Trumpas ir jo žmona „šiuo metu jaučiasi gerai ir planuoja likti namie Baltuosiuose rūmuose, kol sveiks“.

„Tikiuosi, kad prezidentas sveikdamas be trikdžių vykdys savo pareigas“, – pridūrė medikas.

Daugelis pasaulio lyderių pareiškė apgailestaujantys dėl JAV vadovo ligos ir linkėjo D. Trumpui bei M. Trump greitai pasveikti.

M. Pence'as skrido namo į Vašingtoną iš kampanijos renginio oro uosto angare netoli esančiame Gilforde Naujajame Hampšyre.

Viceprezidento lėktuvui kylant iš Mančesterio regioninio oro uosto, jis susidūrė su paukščiu. Administracijos aukšto rango pareigūnas, kuris neturėjo įgaliojimų viešai kalbėti šia tema, sakė, kad viceprezidentui ir jo palydai pavojus nebuvo iškilęs.

Galiausiai M. Pence'as namo išskrido krovininiu lėktuvu, kuriuo Slaptoji tarnyba per jo keliones transportuoja jo automobilius.

19 val. vietos (sekmadienį 2 val. Lietuvos) laiku užsidarius visoms balsavimo apylinkėms Pietų Karolinoje, visos didžiosios televizijos paskelbė, kad pirminius rinkimus laimėjo J. Bidenas, įveikęs pirmaujantį kandidatą Bernie Sandersą (Bernį Sandersą).

Pergalė Pietų Karolinoje yra didelis postūmis J. Bideno kampanijai, atgaivinusi viltis mesti iššūkį B. Sandersui dėl teisės lapkritį varžytis prezidento rinkimuose su respublikonu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Kaip pranešė CNN, už J. Bideną pirminiuose rinkimuose balsavo 48 proc. rinkėjų, o už B. Sandersą – 20 procentų.

Trečią vietą Pietų Karolinoje užėmęs verslininkas milijardierius Tomas Steyeris (Tomas Stejeris) paskelbė, kad traukiasi iš kovos dėl teisės tapti demokratų kandidatu.

Kovo 3-ąją JAV planuojamas vadinamasis superantradienis, kai pirminiai Demokratų partijos rinkimai vyks 14 valstijų.

Partijos kandidatas bus išrinktas per demokratų suvažiavimą liepą. JAV prezidento rinkimai planuojami lapkričio 3 dieną.

Tokių epitetų Pchenjanas pažėrė J. Bidenui pavadinus Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną (Kim Čen Uną) tironu.

Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) trečiadienį pranešė, kad J. Bidenas įžeidė aukščiausią šalies vadovybę ir įvykdė „nepakenčiamą, rimtą, politiškai motyvuotą provokaciją“ prieš Šiaurės Korėją.

Šeštadienį Filadelfijoje pradėdamas savo kampaniją J. Bidenas kaltino prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) bandymais įsiteikti „diktatoriams ir tironams“, tokiems kaip Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Tai, ką jis ištarė, yra tik sofizmas silpnapročio, neturinčio elementarių žmogiškosios būtybės savybių, jau nekalbant apie politiko“ savybes, sakoma KCNA pranešime.

„Dėl jo bandymo tapti kandidatu nenutrūkstamu srautu liejasi komentarai, kad į jį neverta dėti vilčių, remiami pašaipos, kad jis yra žemo IQ kvailys, – skelbė KCNA. – Vis dėlto jis liaupsina save kaip populiariausią kandidatą į prezidentus. Tai absurdiška.“

J. Bideno stovykla kol kas nesureagavo, galbūt dėl vėlyvo paros meto Jungtinėse Valstijose.

Šiaurės Korėja pastaraisiais metais dažnai šiurkščiai įžeidinėdavo JAV ir Pietų Korėjos politikus dėl to, ką vadino įžeidimais jos vadovybei ar priešiška politika Pchenjano atžvilgiu. Tarp Šiaurės Korėjos skelbtų įžeidimų buvo rasistinių ir seksistinių pareiškimų, įskaitant buvusiam JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) mestą epitetą „beždžionė“ ir buvusiai Pietų Korėjos prezidentei Park Geun-hye (Pak Gjunhė) – pirmajai moteriai šiame poste – skirtą žodį „prostitutė“.

Kilus įtampai dėl provokacinės raketų bandymų virtinės 2017 metais, Kim Jong Unas pavadino D. Trumpą „senu nuokvaka“, kai šis pareiškė, kad Amerika „visiškai sunaikintų Šiaurės Korėją“, jei būtų priversta gintis ar ginti savo sąjungininkus.

Šiaurės Korėjos frazės apie D. Trumpą labai pagerėjo Kim Jong Unui 2018 metais inicijavus diplomatiją su Vašingtonu ir Seulu, kurios tikslas buvo pasinaudojant branduoliniu arsenalu kaip svertu siekti naudos ekonomikos ir saugumo srityse.

Vašingtono ir Pchenjano derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų nutrūko vasario mėnesį, kai Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimas žlugo dėl nesuderinamų reikalavimų vienai šaliai švelninti sankcijas, o kitai – nusiginkluoti.

„Rytų Europoje Rusija ir toliau grasina kaimynių suverenitetui, siekdama pakeisti tarptautines sienas“, – pareiškė jis per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

„Kaip išvakarėse pažymėjo (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), mes ir vėl stovime priešais tuos, kurie grasina mums chaosu, sąmyšiu ir teroru bei siekia sugriauti suverenitetą, klestėjimą ir saugumą – tai, ką prezidentas vadina pasaulio pagrindu“, – pridūrė M.Pence'as.

Kelių šalių atstovų susitikime naujausioje NATO narėje Juodkalnijoje M.Pence'as paragino būti „tvirtais ir neiti į kompromisus agresijos iš neprognozuojamos šalies, metančios šešėlį iš Rytų, akivaizdoje“.

„Kaip jums puikiai žinoma, Rusija toliau siekia perbraižyti kitų valstybių sienas jėga. Ir čia, Vakarų Balkanuose, Rusija bandė destabilizuoti regioną, pažaboti jūsų demokratijas, suskaldyti jus tarpusavyje ir su visa Europa“, - sakė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dešinioji ranka.

M.Pence'as šią kalbą sakė baigdamas vizitus Rytų Europoje, kur siekta dar kartą patvirtinti įsipareigojimus sąjungininkams, nerimaujantiems po Rusijos agresijos dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Trečiadienį vykusiame Adrijos chartijos viršūnių susitikime M.Pence'as apkaltino Maskvos remiamus agentus siekus pernai per rinkimus užpulti Juodkalnijos parlamentą ir nužudyti tuometį šalies premjerą Milo Djukanovičių (Milo Džiukanovičių).

NATO durys atviros

Antradienį į Juodkalniją atvykęs JAV viceprezidentas gyrė šios šalies „drąsą, ypač Rusijos spaudimo akivaizdoje“.

„Mes iš tikrųjų tikime Vakarų Balkanų ateitimi Vakaruose“, – žurnalistams sakė politikas.

Į trečiadienio susitikimą taip pat atvyko Albanijos, Bosnijos, Kroatijos, Makedonijos, Kosovo, Serbijos ir Slovėnijos lyderius. Per jį diskutuota apie šių šalių euroatlantinius lūkesčius ir reformas.

M.Pence'as sakė, kad NATO durys visada bus atviros „toms Europos šalims, su kuriomis tikime tomis pačiomis vertybėmis, prisidedame prie bendros gynybos ir siekiame sukurti saugią aplinką, gerovę ir žmonių laisvę“.

Šiuo metu JAV teisėsauga atlieka tyrimą dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus. Įtariama, kad Maskva veiksmus derino su D.Trumpo patarėjais.

Prezidentas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.

Šiaurės Korėja stengiasi pasigaminti balistinių raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes ir smogti taikiniams Jungtinių Valstijų žemyninėje dalyje. Pchenjanas, nepaisydamas tarptautinės bendruomenės spaudimo, sekmadienį surengė dar vieną raketos bandymą, tačiau jis nepavyko.

Augant baimėms, kad šalis taip pat galbūt ruošiasi šeštam branduoliniam bandymui, Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Han Song Ryolas (Han Sen Riolas) pareiškė, kad jų programa tik plėsis.

„Rengsime daugiau raketų bandymų – kas savaitę, mėnesį ir metus“, – sakė jis interviu televizijai BBC ir pagrasino „visuotiniu karu“, jei JAV imtųsi kokių nors veiksmų prieš Pchenjaną.

Atvykęs į Tokiją derybų su Japonijos premjeru Shinzu Abe (Šindzu Abe) M.Pence'as gyrė ilgalaikius saugumo ryšius tarp JAV ir Japonijos.

„Aljansas tarp Jungtinių Valstijų ir Japonijos yra kertinis akmuo taikai ir saugumui Šiaurės rytų Azijoje“, – sakė jis Sh.Abei.

Japonijos lyderis savo ruožtu paragino taikiai spręsti įtampą su Šiaurės Korėja, tačiau neatmetė ir griežtesnių priemonių poreikio.

„Dėti diplomatines pastangas ir ieškoti taikių problemos sprendimo būdų mums yra pirmaeilės svarbos reikalas“, – pareiškė Sh.Abe.

„Kita vertus, dialogas vien dėl dialogo yra beprasmis – taigi turime daryti spaudimą“, – pridūrė jis.

Per savo vizitą Pietų Korėjoje, pradėjusį 10 dienų kelionę Azijoje, M.Pence'as pirmadienį lankėsi prie Šiaurės ir Pietų Korėjas skiriančios Demilitarizuotosios zonos. JAV viceprezidentas perspėjo branduolines ambicijas puoselėjantį Pchenjaną, kad yra „svarstomos visos galimybės“.

Šiaurės Korėja galėtų sureaguoti į galimą JAV antpuolį nusitaikydama į Pietų Korėją ar Japoniją, o šių valstybių pareigūnai dar labiau sunerimo dėl agresyvesnės Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos retorikos.

M.Pence'as paminėjo neseniai surengtus antskrydžius prieš Sirijos oro bazę bei džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ tunelių kompleksą Afganistane, ir sakė, kad tai buvo perspėjimas Pchenjanui nenuvertinti JAV administracijos ryžto.