„Koks geras jausmas – laimėti! O dar ir su savo laimingų skaičių deriniu – išvis netikėta. Laimėjimas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus!“ – šypsojosi Renatas.

Tik vasarą, per atostogas, loterijos bilietus perkantis vyras pasakojo, kad būtent vasarą jam labiausiai ir sekasi. Daugiausiai laimėjimų atneša bilietai su asmenine laimingų skaičių kombinacija.

„Dažniausiai pats renkuosi laimingus skaičius. Pernai vasarą esu laimėjęs 400 eurų, užpernai – 500 eurų, bet niekada negalvojau, kad galiu laimėti tiek daug pinigų. Tad šis laimėjimas taip labai ir nustebino“, – sakė vyras.

Sėkmingajam žaidimui turėjęs bilietą su trimis skaičių deriniais, vilnietis žiūrėjo „Jėgos“ laidą, kurios metu laimėjo, tačiau tuo metu šalia savęs neturėjo bilieto.

„Juokinga, bet būna ir taip. Žiūrėjau laidą be bilieto, o jį pasitikrinęs negalėjau patikėti. Rodos, pirkdamas bilietus visada žinau, kad gali pasisekti, tačiau laimėjus tokią sumą vis vien buvo labai sunku tuo patikėti“, – pasakojo Renatas.

Rodos, pirkdamas bilietus visada žinau, kad gali pasisekti, tačiau laimėjus tokią sumą vis vien buvo labai sunku tuo patikėti.

Paklausus, ar tiki fortūna ir sėkmės ženklais, vilnietis sakė, jog nelabai: „Man atrodo, kad viskas yra labai paprasta. Loterijoje kažkas turi laimėti, būtent toks yra loterijos principas. Tai reiškia, kad laimi tie, kurie turi bilietų. Tai yra vienintelė sėkmės paslaptis.“

Vyras neskubėjo atsiimti laimėjimo. Prieš atvykdamas į centrinę loterijos būstinę, skyrė sau laiko viską apgalvoti, aptarti ir pasidžiaugti kartu su šeima. Vienas svarbiausių klausimų, dėl kurių Renatas tarėsi su artimaisiais, yra kaip išleisti laimėjimą.

„Suma didelė, todėl jos pakaks daug kam. Susiremontuosime būstą, vėliau – ir sodybą. Taip pat įgyvendinsiu savo ilgametę svajonę ir įsigysiu naują automobilį tiesiai iš automobilių salono“, – džiaugėsi „Jėgos“ Didžiojo prizo laimėtojas.

Mėgstamiausios Renato loterijos nesikeičia jau daugybę metų. Tai – „Jėga“ ir „Kenoloto“. Atsisveikindamas žaidėjas juokėsi, kad šiai vasarai laimėjimų pakaks, o kitą vasarą ir vėl bandys laimėti.

Pasakodama apie laimėjimą ir su juo užklupusias emocijas, žaidėja pažėrė daugybę emocijų – vis dar negali patikėti, jog laimingas bilietas atsidūrė būtent jos rankose:

„Labai smagu ir malonu, bet vis dar sunku patikėti aplankiusia sėkme. Nuo laimėjimo praėjo jau daugiau nei savaitė, bet net ir dabar, pasakojant, širdis ima greičiau plakti. Laimėjus apima didžiulė euforija.“

Moteris juokėsi, kad kartu su seserimi, su kuria ir pirko laimingąjį bilietą, laukė, kol Vilkijoje atsiras didelis loterijos laimėtojas. „Girdime apie laimėjimus didžiuosiuose miestuose, pažįstame keletą žmonių, kurie loterijoje yra laimėję piniginių prizų, automobilių, tačiau didelio prizo laimėjimo Vilkijoje dar nebuvo. Su artimaisiais vis pakalbame, kad kam nors būtinai pasiseks ir mūsų miestelyje, bet niekada negalvojome, kad tai būsime mes. Šiuo metu „Jėgos“ laimėjimas – didžiausia miestelio naujiena“.

Bilietus tikrinome internetu. Ekrane pamačius laimėjimo sumą, kojos ėmė drebėti. Nepatikėjau net ir kelis kartus patikrinus bilietą.

Laimėjimą atnešusį loterijos bilietą žaidėja įsigijo kartu su seserimi prieš pat Motinos dieną. Moterys turi tradiciją švenčių proga įsigyti įvairiausių loterijų bilietų. Tai – ir „Teleloto“, „Kenoloto“, momentinės loterijos ir, žinoma „Jėgos“ bilietai – kiekvieną kartą renkasi skirtingus. Šį kartą jos įsigijo du „Jėgos“ bilietus. Vienas iš jų laimėjimo neatnešė, o kitas padovanojo 108 391 eurų vertės Didįjį prizą.

„Bilietus tikrinome internetu. Ekrane pamačius laimėjimo sumą, kojos ėmė drebėti. Nepatikėjau net ir kelis kartus patikrinus bilietą. Tik paskambinusi užregistruoti laimėjimą pradėjau suprasti, jog tikrai pasisekė laimėti tokią didelę pinigų sumą“, – sakė žaidėja.

Kadangi Laima bilietą pirko kartu su sese, laimėjimą taip pat dalins pusiau. Abi moterys didžiąją dalį laimėtų pinigų atiduos vaikams ir anūkams, kitus investuos į būsto remontą.

Laima taip pat šypsojosi, kad laimėjimai įkvepia ir toliau bandyti savo sėkmę, todėl pokalbio dieną jau turėjo įsigijusi keletą loterijos bilietų, tačiau didelių laimėjimų linkėjo kitiems žaidėjams.

„Laimėti tikrai labai smagu, todėl ir toliau bandysime sėkmę loterijoje, bet tokių didelių laimėjimų kaip šis, norėčiau palinkėti kitiems žaidėjams. Mes jau laimėjome didelę sumą, su visa šeima labai ja džiaugiamės. Dabar norėtųsi, kad tokia pat sėkmė aplankytų ir kitus žmones, kuriems laimėjimas būtų toks pats smagus ir vertingas, kaip ir mums“, – palinkėjo „Jėgos“ Didžiojo prizo laimėtoja.

Vokietijoje su šeima jau dešimtmetį gyvenantis Gintaras – ilgametis „Jėgos“ entuziastas, loterijos bilietus perka kiekvieną kartą, kai apsilanko Lietuvoje.

„Dar prieš grįžtant į Lietuvą atostogų, pagalvojau, kad jau pats laikas laimėti, todėl bilietus pirkau kasdien. Žaidžiu daug metų ir iki šiol nebuvo pavykę laimėti didelio piniginio prizo. Esu tikras, kad tiems žmonėms, kurie tiki, jog jiems pasiseks – ir pasiseka. Svarbiausia – visiškai tikėti savo jėgomis ir niekada nesuabejoti savo tikėjimu. Juk sakoma, kad tikint, net jeigu tas tikėjimas toks mažas, kaip aguonos grūdas – galima kalnus nuversti. Taip galvodamas ir laimėjau“, –džiaugėsi Gintaras.

Laimėtojas pasakojo, kad apie Šventojoje laimėtą didelę sumą sužinojo tiesiog išėjęs pasivaikščioti – išgirdo praeidamas pro automobilį, kuriame grojo radijas.

„Eidamas išgirdau iš gatvėje stovinčio automobilio sklindantį radiją. Tuo metu pranešė apie „Jėgos“ laimėjimą. Pirma mintis tai išgirdus buvo, jog būtent aš ir esu laimėtojas, kuriam pasisekė. Nepaisant to, patikrinęs bilietą prekybos centre, nustebau. Išėję su žmona kurį laiką tiesiog tylėjome“, – sakė laimėtojas.

Žaidėjo šeima laimėtus 116 000 eurų investuos į nekilnojamąjį turtą – apmokės Vokietijoje įsigyto buto paskolą, planuoja sūnui padovanoti automobilį.

Gintaras taip pat dalinosi, kad domisi tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje vykstančių loterijų laimėjimais, o „Jėgos“ žaidimą renkasi dėl jo dažnumo – loterijoje galima laimėti kasdien.

„Man labai patinka, kad žaidžiant „Jėgą“ laimėti galima kiekvieną dieną. O dabar, kadangi tikėjimas atnešė lauktus rezultatus – laimėjimą, tikiu, jog susitiksime dar ne kartą, laimint ir dar didesnius prizus“, – pokalbį su šypsena baigė laimėtojas.

Prieš tai Didysis „Jėgos“ prizas buvo laimėtas pernai metais, tuomet pasisekė nuosavą verslą turinčiam vyrui – jam atiteko 142 487 eurai.

Seimas dėl to spręs kitą savaitę, svarstydamas pluoštą Azartinių lošimų įstatymo pataisų. Tokio siūlymo autorius konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad „Keno“ ir „Jėgos“ loterijų, kurios skatina azartą, LRT neturėtų transliuoti.

„Tai gyvenimo nuskriaustųjų kreiva viltis, kad jie praturės, išlos, o taip iš jų išpešami paskutiniai pinigai“, – BNS tvirtino parlamentaras.    

K. Masiulis siūlo nacionaliniam transliuotojui, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto, uždrausti transliuoti lošimus, o taip pat skelbti bet kokią informaciją, skatinančią užsiimti azartiniais lošimais.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas “valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ne toks kategoriškas – anot jo, „Keno“ ir „Jėgos“ loterijos skiriasi nuo kitų azartinių žaidimų.

„Nėra tas pats kaip nueiti į kazino ir pralošti pinigus. Man ne tas pats atrodo. Nuo loterijų priklausomi žmonės nepasidaro“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Loterijų rinkos lyderės bendrovės „Olifėja“ atitikties vadovas Andrius Karaliūnas BNS tikino, kad ši pataisa neturės poveikio, nes „ji teikiama ne dėl to teisės akto.“

„Azartinių lošimų organizavimas ir loterijų organizavimas atskirtas, yra šios veiklos net ekonominių veiklų klasifikatoriuje. (...) Loterijų organizavimą reguliuoja kitas įstatymas. (...) Jeigu vieną įstatymą taisai, tai taisai, ką jis reguliuoja, jeigu jis reguliuoja azartinių lošimų veiklą, negali automatiškai persikelti į loterijų veiklą“, – BNS tvirtino A. Karaliūnas.

Anot jo, loterijų negalima vadinti lošimais, o tuo labiau azartiniais.

„Loterijos – tai yra žaidimas su azarto elementais (...) bet azartiškumo lygis visai kitoks yra“, – aiškino A. Karaliūnas.

Jo teigimu, pastaruoju metu žmonės, pirkdami loterijos bilietus, vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 4 eurus – kur kas mažiau nei azartiniams lošimams.  

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tokiai K. Masiulio pataisai dar pernai nepritarė. Tačiau pastarasis BNS tvirtino reikalausiantis, kad Seime vis tik dėl jos balsuotų ir tikisi, kad „gali pavykti“.

„Mūsų nacionalinei televizijai uždrausta transliuoti reklamą, bet loterijos kažkodėl transliuojamos. Papildomas pajamas iš to gauna. Bet valstybė, atsisakius LRT reklamos, kompensavo prarastus nuotolius“, – aiškino K. Masiulis.

Jis pripažįsta esąs azartinių žaidimų priešininkas ir neatmeta galimybės, kad loterijų transliacijas siūlys drausti ir kitose televizijose.

Manantis, kad „Keno“ ir „Jėgos“ loterijos ne tik nekuria priklausomybės, bet ir atneša pajamų valstybei, R. Karbauskis prognozuoja, kad K. Masiulio pataisai Seime nebus pritarta.

„Abejoju, ar pritarsime kažkokiems etapiniams sprendimas, kai ruošiamės tą reikalą sutvarkyti iš esmės. LRT įstatymo pataisos šneka apie visišką reklamos draudimą nacionalinėje televizijoje, nebeliks galimybės ją apeiti per rėmimo pranešimus ar kitaip“, – BNS teigė R. Karbauskis.

LRT atstovė ryšiams su visuomene Virginija Bunevičiūtė BNS nurodė, kad LRT savo iniciatyva jau metus nebetransliuoja nieko, kas susiję su azartiniais lošimais, įskaitant ir rėmimo pranešimų.

„Atkreipiame dėmesį, kad „Keno“ ir „Jėga“ nėra azartiniai lošimai – tai loterijos, kuriomis yra remiami Lietuvos sportininkai, Tautinis olimpinis komitetas“, – tvirtino V. Bunevičiūtė.

Dėl „Keno“ ir „Jėgos“ loterijų transliavimo LRT yra sudariusi sutartį su prekybos ir paslaugų terminalų tinklą „Perlą“ valdančia bendrove „Lotelita“, kuri teikia įvairias technines paslaugas loterijų organizatoriams. 

Įmonės direktorius Mindaugas Marcinkevičius BNS nekomentavo, kiek „Lotelita“ sumoka LRT už „Keno“ ir „Jėga“ loterijų rodymą. 

„Mokame pinigus LRT, tos sumos nėra didelės, bet mokame tik už gamybą, padengiame kaštus, ką LRT patiria dėl laidų montažo, operatorių, o už transliaciją nieko nemokame“, – BNS teigė  „Lotelitos“ vadovas.

M. Marcinkevičius be kita ko nurodė, kad analogiškas loterijas rodo kitų šalių nacionaliniai transliuotojai.

„Skandinavų šalyse yra tradicija per nacionalinius  transliuotojus rodyti trumpas loterijų laidas, kokie skaičiai išriedėjo. Tik mes rodome 20 metų, o jie – 50 metų“, – teigė M. Marcinkevičius

Anot jo, „Lotelita“ nėra svarsčiusi „Keno“ ir „Jėga“ loterijų rodymo perkelti į kitą televiziją ar transliuoti kitais kalnais, pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Yuotube“.

Iš tiesų šis klausimas greičiau kyla smalsiems vaikams nei suaugusiems. Mokykloje išmokstame, kad atomo skilimas išskiria energiją, kuri gali būti panaudota elektros gamybai arba atominėse bombose. Taip pat sužinome, kad viskas yra sudaryta iš atomų – jūsų baldai, jūsų maistas ir jūs pats. Tai kodėl negalima netyčia atomo perpjauti peiliu?

Norint perpjauti atomą, reikėtų labai aštraus peilio. Laboratorijose naudojami obsidiano skalpeliai yra vieni aštriausių ašmenų pasaulyje, tačiau ir jie nėra pakankamai aštrūs atomams pjaustyti. Taigi, aštriausias peilis jūsų virtuvėje maistą tik perskiria į vieną ir į kitą savo pusę pastumdamas jį sudarančias daleles.

Tačiau net jei kaip nors atomą perpjausite, nieko nenutiks. Daržoves daugiausiai sudaro anglies atomai, kurie padalinti neišskiria žymaus energijos kiekio. Tiksliau, daugiau energijos reikia norint jiems padalinti, nei gaunama mainais. Juk ne be reikalo branduolinėms reakcijoms naudojami sunkesni urano ar plutonio izotopai. Galiausiai, reikėtų nepamiršti, kad branduolinė reakcija yra grandininė – vieno atomo padalijimas turi išskirti tiek energijos, kad jos pakaktų ir kitų skilimui.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad atomai skyla ir patys savaime. Pavyzdžiui, natūraliai skyla radioaktyvaus kalio-40 izotopo atomai, kurių yra bananuose* ir kituose maisto produktuose. Taigi, įprastais virtuviniais įrankiais atomo neperskelsite ir branduolinės reakcijos tikrai nesukelsite.

* – Pagal bananuose esančio ⁴⁰K izotopo skleidžiamą radiaciją netgi pavadintas neformalus gautos jonizuojančios radiacijos dozės vienetas – banano ekvivalentinė dozė – BED. Ji atitinka 0,1 µSv.

Žmogaus kūnas geba išties stulbinamų dalykų. O jei tai – gerai treniruotas žmogaus kūnas, jis gali demonstruoti stebuklus, greta kurių Jėzaus vaikščiojimas vandeniu atrodys labai jau archaiškas. Kodėl? Nes šie vyrukai vaikšto ne vandeniu, o oru. Be to, ne horizontaliai, kaip įprasta, o 90° kampu.

Pasaulyje žinomos tokios alternatyvios sporto šakų atmainos kaip paplūdimio futbolas, gatvės krepšinis ir kt. Šią sporto rūšį galbūt galima pavadinti gatvės gimnastika (angl. – street workout). Tai – fizinio aktyvumo rūšis, praktikuojama parkuose ir bendruose sporto aikštynuose. Ją galima apibūdinti kaip atletinės gimnastikos, akrobatikos, breiko ir parkūro derinį.

Gatvės gimnastai atlieka aibę visokiausių triukų – ant skersinio, ant lygiagrečių, ant žemės; po vieną ar keliese. Tai – ne tik judesių, bet ir tam tikrų statiškų pozų arsenalas.

Jei atvirai, čia vienas iš tokių vaizdo siužetų, kuriame komentuoti beveik nėra ko, nes filmuoti kadrai nustelbia bet kokius komentarus. Apie tai reikia ne skaityti – tai reikia matyti, tuo reikia grožėtis, galbūt stebėtis.

Įdomu tai, kad organizuojami ir gatvės gimnastikos pasaulio čempionatai. Pasižiūrėti gatvės gimnastikos stebuklų suplūsta minios žiūrovų. Iš tiesų, pamatyti čia tikrai yra ką.

Galimybė, kad Maskva į Ukrainą atsiųs specialiosios paskirties būrį, reali, sako europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis. Tai, jo nuomone, priklauso nuo Kremlių apėmusios psichozės.

„Čia keleriopas politinis žaidimas su gresiančia karine ir psichologine agresija. Žinoma, pagrindinis veiksmas – suardyti iš vidaus ir turėti prieš save amorfišką Ukrainos visuomenę. Bet dabar vyksta priešingas reiškinys – Ukrainos visuomenė konsoliduojasi“, – įsitikinęs V. Landsbergis.

– Pone Landsbergi, dešimtys tūkstančių protestuotojų, nepaisydami teismo sprendimo, vis dar stovi Kijevo aikštėje, o vienas pagrindinių minios šūkių yra „revoliucija“. Ar tai, kas vyksta šiuo metu, Jūs pavadintumėte revoliucija?

– Revoliucija ar ne revoliucija, bet yra labai dideli pasikeitimai žmonių sąmonėje. Pirmiausia tai nėra kokie nors jėgos veiksmai: langų daužymas, padeginėjimai ir pan. Priešingai – tai labai taikingai, gerai ir tikslingai organizuotas spaudimas suaktyvinus visuomenę, kurią suaktyvino patys įvykiai. Agitaciją ten turbūt geriau vadinti informacija, kur eiti, ką daryti, kaip nesileisti provokuojamiems. Pavyzdžiui, taip buvo ir su šūkiais „revoliucija“, kvietimais pulti vyriausybės rūmus. Tai be galo panašu į Minsko situaciją. Tai buvo provokacinis dalykas, kad Aleksandras Lukašenka galėtų visus išdaužyti ir visą opoziciją susodinti į kalėjimus.

Ukrainiečiai galbūt brandesni, be to, turėdami tokius pavyzdžius, jie patys užgniaužė kviečiančiuosius ką nors pulti, net ir miliciją. Galų gale milicija atšaukta ir vyksta tikras, brandus pilietinis egzaminas. Sakoma, kad žmonių – keli tūkstančiai, bet man pranešama, kad žmonių jūros, ir ne vien Kijeve. „Keli tūkstančiai“ yra padėties menkinimas, naudingas svyruojančiai Ukrainos valdžiai arba dar kam nors už jos pečių. Manau, kad tai, kas vyksta, nesustabdoma. Tik kokį kelią pasirinks Ukrainos valdžia? Jau atsitraukimas yra atšaukti jėgą ir pasmerkti jos naudojimą, nes tai kris kaip dėmė Viktoro Janukovyčiaus vyriausybei. Arba jis turi savo artimus žmones nubausti, ko Vilniuje po Sausio 13-osios nė iš tolo nebuvo matyti: Michailas Gorbačiovas atsižegnojo, kad neturi nieko bendra ir smerkia tai, kas padaryta, bet kita ranka užkabino ordinus už tai, kas padaryta Vilniaus vaduotojams.

– Profesoriau, ką gali ir turi padaryti Lietuva, esant tokia situacijai Ukrainoje?

– Lietuva pirmiausia turi daugiau paremti moraliai. Štai [pirmadienį] aikštėje iš tribūnos kalbėjo tikras Lietuvos atstovas Emanuelis Zingeris. Laikydamas trispalvę vėliavą ir sveikindamas ukrainiečius, pakilusius už laisvą, teisingesnę demokratišką Ukrainą. Galėtų ten būti tokių sąjūdininkų ir nepriklausomybininkų iš Lietuvos daugiau. Sako, kad lenkų su lenkiškomis vėliavomis labai daug, ir kitų tautų žmonių yra. O lietuvių nedaug. Juos galima būtų paskatinti paprasčiausiai nupirkus bilietus.

– Kas juos turėtų pirkti?

– Pavyzdžiui, visuomeninės organizacijos su tylia vyriausybės parama.

– Žinių iš Ukrainos šiandien labai daug. Pavyzdžiui, naujiena, kad vienas Sevastopolio miesto deputatas kreipėsi į Rusijos prezidentą prašydamas ir ragindamas įvesti Rusijos karius į šalį. Buvo kalbų ir apie tai, kad reikia iš Maskvos atsiųsti specialiosios paskirties milicijos riaušių būrį. Realūs tokie veiksmai?

– Gali būti ir realūs. Priklauso nuo to, kiek ir kokio laipsnio psichozė gali pasireikšti Kremliuje, aukščiausiame ešelone, kuris nepaprastai jautrus ir priešiškas buvusių valdomų šalių laisvei, nutolimui, artėjimui į ES. Ir, žinoma, griuvimui visų miražų, iliuzijų apie Eurazijos sąjungą, kuri pagal tam tikro viršininko planą turėjo būti Sovietų Sąjungos restauracija kitu pavidalu ir kumštis akį blogiesiems vakariečiams. Jei tas planas griūva...

– Jūs manote, kad jis griūva?

– Aš manau, kad jis vis tiek griūva. Tik jis dėl neprotingos politikos ir smurto veiksmų Ukrainoje bei dėl Rusijos laikysenos ir spaudimo dabar griūva pagreitintai. Rusijai irgi laikas keistis, ji neprivers viso pasaulio eiti atgal Stalino keliais.

– Kitais metais planuojama pasirašyti Asociacijos sutartį su Moldova ir Gruzija. Ar nepasikartos Ukrainos scenarijus?

– Ukrainos scenarijus dar nebaigtas. Galėtų pasikartoti, ypač jei Ukrainos scenarijus laikinai pavyktų Kremliaus politikai. Tada būtų realus pavojus ir Gruzijos, ir Moldovos pasirinkimui. Ar jie bus gąsdinami, šantažuojami? Galbūt. Ten yra teritoriniai klausimai. Gruzijoje ir toliau vyksta šliaužiojanti okupacija. Po pusę kilometro, po 200 metrų. Bet visąlaik tos spygliuotos vielos juda tik į vieną pusę, ne į kitą pusę. Taigi klausimas, kaip skaičiuoti ir kiek savaičių ar mėnesių reikės tokiu keliu eiti prie Tbilisio, vis pastumiant tą spygliuotą vielą ir laukiant, kad gal gruzinai pasipriešins. Tada jie bus agresoriai, tada jau juos reikės „priversti“ prie taikos.

– ES pasiuntiniai nuolat kursavo tarp Briuselio ir Kijevo. Kodėl nebuvo bandymų kalbėti su pačiu Vladimiru Putinu? Gal tai būtų davę naudos?

– Gali būti, bet būtų reikėję kalbėti tiesiai su V. Putinu. Galėjo ir prezidentas Barackas Obama paskambinti V. Putinui. O gal ir skambino, mes apie tai nežinome. Kokie jo ketinimai? Ar jis tikrai gali paskelbti totalinę blokadą ir sugriauti Ukrainos ekonomiką? Ar jis tikrai gali panaudoti ir savo karinę jėgą? Pavyzdžiui, kad ir Sevastopolyje. Užtenka, kad kažkas parašė kvietimą. Iš mūsų irgi parašė – Vladislavas Švedas, Aukščiausiosios Tarybos deputatas, ir Mykolas Burokevičius, pasiskelbęs kažkokių demokratinių jėgų aljanso pirmininku. Jie paprašė įvesti kariuomenę.

Tai labai lengva organizuoti. Čia keleriopas politinis žaidimas su gresiančia karine ir psichologine agresija. Žinoma, pagrindinis veiksmas – suardyti iš vidaus ir turėti prieš save amorfišką Ukrainos visuomenę. Bet dabar vyksta priešingas reiškinys – Ukrainos visuomenė konsoliduojasi. Kaip iš ten praneša žmonės, opozicijos, kuri siekia Europos, pagrindinis šūkis ir yra „Europa“.