Policija skelbė, kad per šaudymą žuvo aštuoni žmonės. Tarp žuvusiųjų buvo ir šaulys bei septynių mėnesių dar negimusi mergaitė. Kūdikio besilaukusi moteris liko gyva.

Kaip pranešama, sužeisti aštuoni žmonės, keturi iš jų – sunkiai.

Pirmieji pagalbos skambučiai buvo gauti po 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku po to, kai prie pastato, esančio antro didžiausio Vokietijos miesto Hamburgo šiauriniame Didžiojo Borstelio rajone, pasigirdo šūviai.

Naudojantis perspėjimo apie nelaimes programėle buvo paskelbtas didelio pavojaus signalas, tačiau Vokietijos federalinė civilinės saugos tarnyba jį atšaukė netrukus po 3 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku.

Miesto policija anksti penktadienį tviteryje pranešė: „Policijos priemonės aplinkinėje teritorijoje palaipsniui nutraukiamos. Nusikaltimo aplinkybių tyrimas tęsiamas.“

Pareigūnai sakė, kad šaulys buvo 35 metų Vokietijos pilietis, įvardytas tik kaip Philippas F. (Filipas F.), laikantis Vokietijos privatumo taisyklių. Per išpuolį jis paleido daugiau kaip 100 šūvių.

Philippas F. buvo buvęs Jehovos liudytojų narys.

„Philippas F. buvo buvęs Jehovos liudytojų narys“, – spaudos konferencijoje sakė aukšto rango policijos pareigūnas ir pridūrė, kad užpuolikas iš šios bendruomenės pasitraukė maždaug prieš pusantrų metų, „bet, matyt, ne geruoju“.

Policijai įsiveržus į pastatą, užpuolikas pabėgo į pirmą aukštą ir nusižudė, sakė regiono vidaus reikalų ministras Andy Grote (Endis Grotė). Jis pridūrė, kad greitas policijos įsikišimas greičiausiai „išgelbėjo daug gyvybių“.

Hamburgo policijos viršininkas Ralfas Martinas Meyeris (Ralfas Martinas Mejeris) sakė, kad vyras turėjo leidimą laikyti ginklus ir teisėtai turėjo pusiau automatinį pistoletą. Jis sakė, kad įtariamasis anksčiau buvo tiriamas, kai pareigūnai gavo pranešimą, kad jis gali būti netinkamas nešioti šaunamąjį ginklą, tačiau buvo nustatyta, kad jis nepažeidė jokių taisyklių.

Policininkai nepanaudojo savo šaunamųjų ginklų, sakė policijos atstovas.

Ketvirtadienio vakarą antrą pagal dydį Vokietijos miestą sukrėtusio išpuolio galimo motyvo dar nenustatyta, tačiau prokurorai teigė, kad „ataka neturi jokių teroristinio išpuolio požymių“.

„Žiaurus smurto aktas“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), buvęs Hamburgo meras, tai pavadino „žiauriu smurto aktu“.

JAV gyvenantis Jehovos liudytojų atstovas spaudai Davidas Semonianas (Deividas Semonianas) ankstyvą penktadienį elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime naujienų agentūrai AP teigė, kad nariai „visame pasaulyje liūdi dėl šio traumuojančio įvykio aukų“.

„Vietos bendruomenės vyresnieji teikia pastoracinę pagalbą nukentėjusiems nuo įvykio, – rašė jis. – Suprantame, kad valdžios institucijos vis dar tiria šio nusikaltimo detales. Vertiname drąsią policijos ir gelbėjimo tarnybų suteiktą pagalbą.“

Šaudymo vieta buvo Jehovos liudytojų Karalystės salė – modernus trijų aukštų pastatas šalia automobilių remonto dirbtuvių.

Visą naktį po pastatą tebevaikščiojo ir toliau dirbo kriminalistai baltais apsauginiais kostiumais.

Netoliese gyvenanti studentė Laura Bauch pasakojo, kad „buvo maždaug keturi šaudymo periodai“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra „dpa“.

„Per juos visada buvo keli šūviai, maždaug kas 20 sekundžių–minutę“, – sakė ji.

Ji pasakojo, kad pažvelgusi pro langą pamatė žmogų, bėgantį iš pirmojo į antrąjį pastato aukštą.

Gregoras Miebachas (Gregoras Mybachas), gyvenantis netoli to pastato, išgirdo šūvius ir nufilmavo pro langą į pastatą įeinančią figūrą. Vėliau iš vidaus pasigirsta šūviai. Tuomet figūra išeina iš salės į kiemelį, o po to viduje paleidžia daugiau šūvių.

Vokietijos televizijos naujienų agentūrai „NonstopNews“ G. Miesbachas sakė, kad girdėjo mažiausiai 25 šūvius. Atvykus policijai, maždaug po penkių minučių pasigirdo paskutinis šūvis, sakė jis.

Jo vaizdo įraše, kurį internete paskelbė laikraštis „Bild“, matyti, kaip asmuo pro pirmojo aukšto langą paleidžia kelis šūvius į pastatą, o po to patalpoje užgęsta šviesa.

Jehovos liudytojai priklauso tarptautinei bažnyčiai, kuri buvo įkurta Jungtinėse Valstijose XIX amžiuje, o jos būstinė yra Vorike, Niujorko valstijoje. Teigiama, kad visame pasaulyje jai priklauso apie 8,7 mln. žmonių, iš jų Vokietijoje – apie 170 000.

Bažnyčios nariai nedalyvauja politiniame ir visuomeniniame gyvenime, be kita ko, neleidžia, kad jiems būtų perpilta kraujo. Jie aktyviai skelbia savo tikėjimą vaikščiodami po namus ir gatvėse.

Virtinė atakų

Pastaraisiais metais Vokietiją sukrėtė keli džihadistų ir kraštutinių dešiniųjų ekstremistų išpuoliai.

Vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių islamo ekstremistų išpuolių įvyko 2016 metų gruodį, kai Berlyno kalėdinėje mugėje užpuolikui nukreipus sunkvežimį į žmones žuvo 12 asmenų.

Tunisietis užpuolikas, prieglobsčio prašytojas, buvo džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) šalininkas.

Vokietiją taip pat sukrėtė virtinė kraštutinių dešiniųjų išpuolių, išprovokavusių kaltinimus, kad vyriausybė nepakankamai stengiasi pažaboti neonacių smurtą.

2020 metų vasarį kraštutinių dešiniųjų ekstremistas centriniame Vokietijos Hanau mieste nušovė 10 žmonių ir dar penkis sužeidė.

2019 metais du žmonės žuvo po to, kai neonacis per žydų šventę Jom Kipurą bandė įsibrauti į sinagogą rytiniame Halės mieste.

Kaip pranešė teismas, religinė bendruomenė yra pateikusi Seimui atitinkamą prašymą, o Teisingumo ministerija pernai pasamdė ekspertus, kuriems buvo pateikti klausimai apie Jehovos liudytojų mokymo ir apeigų santykį su konstitucine doros samprata ir įstatymu.

Jehovos liudytojai paprašė Teisingumo ministerijos pateikti ekspertų išvadą bei sudaryti galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus – kol bendruomenė nepareikš pastabų, ministerijos prašyta neteikti galutinės išvados Seimui.

Tačiau Teisingumo ministerija po mėnesio informavo pareiškėją, kad išvada Seimui pateikta.

Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, konstatavo, kad ginčijama Teisingumo ministerijos išvada pati savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, kadangi jos teisiniam statusui įtakos turi tik Seimo priimami sprendimai dėl religinės bendrijos pripažinimo.

Tai, pasak teismo, yra tik institucijos nuomonė, teikiama kitai institucijai, siekiant padėti pasiruošti sprendimui priimti, todėl yra tik tarpinis administracinės procedūros dokumentas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Pabrėžiama, kad pareiškėjai, 2017 metais pateikusiai Seimui prašymą suteikti pripažintos religijos statusą, nėra užkirsta galimybė teikti savo paaiškinimus Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl pareiškėjos.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

69 metų Valentina Baranovskaja tapo pirmąja Rusijoje nuteista Jehovos liudytoja, šalyje tęsiantis susidorojimui su šio JAV užgimusio krikščioniško judėjimo sekėjais.   

2017 metais Rusija uždraudė šią religinę organizaciją, priskyrusi ją ekstremistinėms. Nuo to laiko keliems jos nariams buvo paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Sibire esančio Abakano miesto teismas trečiadienį skyrė V. Baranovskajai dvejus metus nelaisvės pataisos kolonijoje už dalyvavimą uždraustos organizacijos veikloje, pranešė Jehovos liudytojai. 

Tokiam žiaurumui nėra pateisinimo. Šiuolaikinė Rusija pagal nepagrįsto religinio persekiojimo mastą artėja prie Sovietų Sąjungos.

Jos sūnui Romanui Baranovskiui teismas skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už uždraustos organizacijos veiklos organizavimą.

Judėjimas nurodė, kad V. Baranovskaja tapo pirmąja Jehovos liudytojų bendruomenei priklausančia moterimi, šiuolaikinės Rusijos pasiųsta už grotų dėl savo tikėjimo.  

Europos Jehovos liudytojų asociacijos atstovas Jaroslavas Sivulskis sakė, kad ši teismo nutartis „represijas prieš Jehovos liudytojus perkėlė į naują lygį“.

„Tokiam žiaurumui nėra pateisinimo. Šiuolaikinė Rusija pagal nepagrįsto religinio persekiojimo mastą artėja prie Sovietų Sąjungos“, – sakė jis.

V. Baranovskaja buvo pasiųsta už grotų nepaisant fakto, kad pernai vasarą jai buvo diagnozuotas išeminis insultas, nurodė judėjimas. 

Prokurorai prašė teismo moteriai skirti penkerius metus nelaisvės, jos sūnui – aštuonerius metus. 

Nors prezidentas Vladimiras Putinas 2018-aisiais pareiškė, kad Jehovos liudytojai neturėtų būti laikomi teroristais, Maskva ir toliau imasi teisinių veiksmų jų atžvilgiu.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pasisako prieš Jehovos liudytojus, o vienas Bažnyčios pareigūnas pavadino juos „destruktyvia sekta“.

XIX amžiaus pabaigoje JAV įkurtas religinis judėjimas buvo ne kartą kaltintas atsisakantis gerbti tokius valstybės simbolius kaip vėliava.

Skundą Strasbūro teismui pateikė Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkas, šiuo metu Turkijoje gyvenantis Lietuvos pilietis Stanislavas Teliatnikovas.

Jaunuolis 2015 metų pavasarį buvo pašauktas atlikti karo tarnybos, o kariuomenė atmetė jo prašymą atleisti nuo tarnybos dėl religinių įsitikinimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai paskelbė, kad kariuomenė pasielgė teisingai, nes vyras negali būti atleistas „nuo konstitucinės piliečio pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“.

Pareiškėjas tikina, kad Lietuvoje numatyta alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nėra tinkama alternatyva, nes ji nėra nepriklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros.

Pareiškėjo nuomone, Lietuvos valdžios institucijos turi arba visiškai atleisti jį nuo šaukimo į kariuomenę.

Jo teigimu, sprendimą dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos priima kariuomenės atstovai, todėl „nėra būtinų nešališkumo ir nepriklausomumo garantijų“.

„Pareiškėjo nuomone, dėl to Lietuvos valdžios institucijos turi arba visiškai atleisti jį nuo šaukimo į kariuomenę, arba atidėti jo šaukimą iki to laiko, kai Lietuva priims įstatymą, numatantį tikrą alternatyvią civilinę tarnybą“, – rašoma Strasbūro teismo pranešime.

Šią savaitę paskelbtame pranešime Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė paprašęs Lietuvos Vyriausybės pateikti savo paaiškinimus. Sprendimas byloje turbūt bus paskelbtas ne anksčiau kaip kitais metais.

Vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę konstatavo, jog vyras neatitinka nė vienos iš numatytų sąlygų, kada asmuo atlikti privalomosios karinės tarnybos nešaukiamas ir paliko galioti žemesniojo teismo 2017 metais priimtą sprendimą.

Vis dėlto su kariuomene bylinėjęsis vyras tarnauti kariuomenėje šaukiamas nebus, nes, bylos duomenimis, nebeatitinka šauktinio amžiaus. Pagal galiojančius įstatymus, į karo tarnybą gali būti šaukiami asmenys iki 26-erių metų.

Vyras, siekęs būti atleistas nuo karinės tarnybos, savo skunduose teismui teigė, jog yra Lietuvoje įregistruotos religinės organizacijos – Jehovos liudytojų patarnautojas arba diakonas.

„Pareiškėjo sąžinė, lavinama Biblijos mokymų pagrindu, taip pat meilė Dievui ir artimui skatina jį atsisakyti karinės tarnybos“, – vyro argumentus būti atleistam nuo karinės tarnybos nurodė teismas.

Jis su prašymu kreipėsi tiek į kariuomenę, tiek į Krašto apsaugos ministeriją, tačiau jo prašymas netenkintas, nes Jehovos liudytojai nėra priskirti tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms.

Tačiau pareiškėjas teigė, jog taip buvo diskriminuojamas dėl savo religijos. Jis taip pat teismo prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar galiojančios įstatymo nuostatos nėra diskriminacinės.

Teismai konstatavo, jog sprendimas neatleisti diakono nuo karinės tarnybos paremtas galiojančiais teisės aktais, todėl neturi būti naikinamas.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas taip pat pastebėjo, jog dėl šio atvejo jau buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris tuomet suformavo doktriną, jog nuo karo prievolės negali būti atleidžiami ne tik netradicinių Lietuvoje religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, bet ir tradicinių.

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo apie 3 tūkst. Jehovos liudytojų.

Pareiškėjas prašė Lietuvos kariuomenės atidėti jo pašaukimą į kariuomenę, o su tokiu prašymu nesutikus dvasininkas kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas savo skunde teismui teigė, kad būdamas Jehovos liudytojų dvasininku jis pagal savo įsitikinimus negali būti nei šauktiniu, nei atlikti alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, nes tai nėra tikroji civilinė tarnyba.

Jehovos liudytojo vertinimu, pareigūnai skundžiamu sprendimu iš esmės nustatė, kokie jo įsitikinimai ir kokia sąžinė turėtų būti.

VAAT citavo Konstitucinio Teismo nutartį, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba ir yra skirta tiems, kurie dėl savo religinių ar kitų įsitikinimų negali atlikti karo tarnybos.

Anot teismo, tai reiškia, kad remdamasis savo įsitikinimais, religija ar tikėjimu žmogus negali atsisakyti vykdyti Konstitucijoje numatytų pareigų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad piliečio sąžinė turi būti orientuota į Konstitucijos nuostatas, kurios ir yra pilietiško elgesio matas, tarp asmens sąžinės ir jo religinių, pasaulėžiūrinių įsitikinimų negali būti prieštaravimų, o kilęs vidinis konfliktas turi būti sprendžiamas Konstitucijos nuostatų laikymosi naudai.

„Savaime suprantama, esant tokioms sąlygoms, kai piliečiui instituciškai yra užkertamas kelias atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, karo prievolininkas turi konstitucinę teisę savo pažeistas teises ginti teisme“, – rašoma teismo sprendime.

„Tačiau tokiu atveju, kai asmuo nenori atlikti nei karo prievolės, nei alternatyviosios tarnybos, nėra visiškai aišku, kodėl toks pilietis siekia pasinaudoti valstybės, kurios jis nenorėtų ginti, teisminėmis institucijomis, kad jos apgintų jo tariamą teisę neginti valstybės”, – teigiama jame.

Anot teismo, konstituciniu požiūriu Jehovos liudytojo įsitikinimai yra lygiaverčiai su kitų asmenų pasaulėžiūra ir įsitikinimais, todėl negali būti privilegijuojami ir negali prieštarauti Konstitucijai ar būti nukreipti prieš valstybės konstitucinę santvarką bei teisinę tvarką apskritai.

VAAT sprendimas per mėnesį gali būti apskųstas.

Konstitucinis Teismas pernai paskelbė, kad religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo apie 3 tūkst. Jehovos liudytojų.

Ministerijos pareiškime sakome, kad „teisiškai įsigaliojo“ sprendimas uždrausti Jehovos liudytojų Rusijoje administracinio centro ir visų 395 jo vietos religinių organizacijų veiklą.

Šio judėjimo pavadinimas taip pat atsirado ministerijos internetiniame draudžiamų organizacijų sąraše.

Jehovos liudytojai ilgai bandė užginčyti šį draudimą teismuose, tačiau liepos mėnesį Rusijos Aukščiausiasis Teismas nutarė atmesti organizacijos apeliaciją dėl visoje šalyje galiojančio jos veiklos draudimo.

Balandžio mėnesį Aukščiausiasis Teismas pripažino Jehovos liudytojų religinę bendruomenę ekstremistine organizacija, uždrausdamas jos veiklą visoje šalyje, o jos turtą nurodė perduoti valstybės žinion.

„Ekstremistinė veikla“

Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Teisingumo ministerija pranešė radusi šios religinės organizacijos „ekstremistinės veiklos“ požymių ir paprašė ją uždrausti.

Jehovos liudytojai – XIX amžiuje JAV atsiradęs krikščionių evangelikų judėjimas – mano, kad šiuolaikinės bažnyčios yra atitolusios nuo tikrojo Biblijos mokymo. Jie nepripažįsta evoliucijos teorijos ir yra nusistatę prieš kraujo perpylimus.

Praėjusį mėnesį Vašingtonas prieš šią organizaciją nukreiptą teismo sprendimą pavadino „religinių mažumų persekiojimo Rusijoje naujausia nerimą keliančia tendencija“.

Jehovos liudytojų organizacija turi daugiau nei 8 mln. narių visame pasaulyje, o kai kuriose šalyse ši religinė bendruomenė yra laikoma sekta.

Jehovos liudytojai dažnai skelbia savo mokymą vaikščiodami nuo durų prie durų, siūlydami religinę literatūrą ir bandydami atversti žmones į savo tikėjimą.

2004 metais Rusija panaikino Jehovos liudytojų padalinį Maskvoje. 2010 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas išaiškino, kad taip buvo pažeistos religijos ir teisės burtis į asociacijas laisvės.

Šios religinės grupės apeliacijos atmetimas sudaro sąlygas Rusijai likviduoti 395 Jehovos liudytojų kongregacijas ir konfiskuoti jų turtą. Grupė skelbiasi Rusijoje turinti maždaug 170 tūkst. sekėjų.

Jehovos liudytojų atstovas Davidas Semonianas pareiškime nurodė, jog kyla „didelis susirūpinimas“, kad nepaisydami „daugybės įrodymų ... įtakingi elementai Rusijoje toliau kaltina mūsų organizaciją esant ekstremistine“.

Organizacijos advokatas Viktoras Ženkovas sakė, kad pirmadienio sprendimas bus apskųstas Europos Žmogaus Teisių Teisme, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, priklausymo bažnyčiai, joje užimamos padėties, turi vienodą konstitucinę pareigą atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“, - paskelbė teismas

Teismas nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo nuostata, kad nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

Šioje byloje du teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę.

Konstitucinio Teismo išaiškinimo paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Jehovos liudytojo skundą dėl kariuomenės atsisakymo jį atleisti nuo karinės tarnybos.

Lietuva tradicinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis pripažįsta lotynų apeigų katalikus, graikų apeigų katalikus, evangelikus liuteronus, evangelikus reformatus, ortodoksus (stačiatikius), sentikius, judėjus, musulmonų sunitus ir karaimus.

Papiktino katalikus

Romos katalikų tikėjimą išpažįstantys dvasininkai piktinasi Konstitucinio Teismo sprendimu, jog tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

Tai yra svetima dvasininko statusui.

Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius BNS sakė, jog karinė tarnyba prieštarauja dvasininko pašaukimui.

„Dvasininkas, grynai dėl savo pašaukimo, jis negali pralieti kraujo. Jis kitaip tarnauja žmonėms ir negali būti su ginklu. Tai yra neįmanoma“, - teigė kunigas.

Kanonų teisėje yra numatyta, jog kadangi karinė tarnyba nesuderinama su dvasininko padėtimi, dvasininkai ir kandidatai šventimams gauti be savo ordinaro leidimo negali atlikti savanoriškos karinės tarnybos.

Ten taip pat rašoma, kad dvasininkams taikomos išimtys nevykdyti civilinių įpareigojimų ir viešų darbų, netinkančių dvasininko padėčiai, kiek tai leidžia jų naudai išleisti įstatymai, susitarimai ar papročiai, nebent konkrečiais atvejais kitaip nuspręstų vietos ordinaras.

Pasak K.Smilgevičiaus, visos krikščioniškos valstybės numato išimtį, jog dvasininkai neprivalo tarnauti kariuomenėje.

„Tai yra svetima dvasininko statusui“, - sakė jis.

Kunigo teigimu, dvasininkams negali atlikti ir alternatyvios karinės tarnybos, net jeigu ji būtų civilinė.

„Civilinė tarnyba nėra niekas kita, kaip tiktai karinės tarnybos pakaitalas, bet iš esmės tai yra ta pati karinė tarnyba“, - kalbėjo K.Smilgevičius.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja įstatymo nuostata, jog nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

Šioje byloje du teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę.

Konstitucinio Teismo išaiškinimo paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Jehovos liudytojo skundą dėl kariuomenės atsisakymo jį atleisti nuo karinės tarnybos.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. Lietuvos gyventojų. 

Siūlo rinktis alternatyvią tarnybą

Krašto apsaugos ministerija teigia, jog katalikų dvasininkai galėtų rinktis civilinę šauktinių tarnybos alternatyvą. Taip ji reagavo į Konstitucinio Teismo sprendimą, kad religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

Teismas antradienį nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo nuostata, jog nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo minėta nuostata iškart nustojo galioti.

„Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo nutarimą, turėsime atitinkai koreguoti Karo prievolės įstatymą, o tie, kuriems religiniai įsitikinimai neleidžia imti ginklo į rankas, turės galimybę rinktis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“, - BNS sakė krašto apsaugos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė.

Tačiau tokiam siūlymui Romos katalikų dvasininkai irgi nepritaria.

Alternatyva nesinaudoja

Iki šiol nuo šaukimo į Lietuvos kariuomenę sugrąžinimo alternatyviosios tarnybos neatliko nei vienas prievolininkas.

2017 metais buvo gauta dešimt prašymų atlikti alternatyviąją tarnybą. Septyni iš jų jau buvo svarstyti, speciali komisija rekomendavo leisti žmonėms atlikti alternatyvią tarnybą.

Tačiau tai nebūtinai reiškia, jog šie žmonės turės tarnauti, nes nepaisant jų eilės šauktinių sąrašuose didžiąją daugumą šauktinių vietų šiuo metu užpildo savanoriai.

V.Ramanauskaitė teigė, kad alternatyvioji tarnyba yra skirta asmenims, negalintiems tarnauti su ginklu dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų.

Tokios tarnybos trukmė yra dešimt mėnesių. Jos metu prievolininkai dirba valstybės ar savivaldybių institucijose.

„Rašome oficialų raštą, siūlome savivaldybėms suteikti galimybę dirbti žmogui pagal jo specializaciją, išsilavinimą, kad jo gabumai būtų visapusiškai išnaudojami. Jeigu tokios galimybės savivaldybė suteikti negali, tada jam būtų pasiūlomos su ginklu nesusijusios pareigos krašto apsaugos sistemoje“, - BNS sakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovė Giedrė Kazlauskienė.

Lietuva nuo 2015 metų kasmet pašaukia po maždaug 3 tūkst. karo prievolininkų. Jie kariuomenės daliniuose tarnauja devynis mėnesius.

Kaip alternatyvą šauktiniam taip pat gali rinktis tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, praeiti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.