Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, ketvirtadienį Berlyne pristatydamas naujos karinės vadovybės struktūros ir Bundesvero reformos planus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Dėl J. Stoltenbergo pasiūlymo skirti 100 mlrd. eurų Ukrainai: visa, kas prisideda prie darnaus ir patikimo bendradarbiavimo teikiant pagalbą Ukrainai, yra gera ir teisinga“, – sakė Gynybos ministerijos vadovas.

Tačiau jis pažymėjo, jog reikia užtikrinti, kad būtų išvengta tuo besirūpinančių struktūrų dubliavimosi ar net patrigubėjimo, nes partneriams gresia pavojus „įklimpti“ jose. Be to, reikia gerai paskaičiuoti, kas ir už kokią sumą jau suteikė pagalbą, įvertinti, kaip gali atrodyti įsipareigojimų paskirstymas.

„Tačiau patį požiūrį laikau tikrai vertu dėmesio“, – teigė B. Pistoriusas.

Anksčiau apie būtinybę vengti pagalbos Ukrainai mechanizmų dubliavimo kalbėjo ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, kuri trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvavo NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.

Paprašytas pakomentuoti VFR kanclerio Olafo Scholzo atsisakymą perduoti Ukrainai raketų „Taurus“, B. Pistoriusas atsakė, kad vyriausybės vadovas jau viską pasakė šia tema.

Kaip anksčiau buvo pranešta, NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pasiūlė per penkerius metus skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų.

2022 metais pradėta Kremliaus invazija į Ukrainą sutelkė ir naujai iškėlė NATO svarbą, organizacijai susidūrus su vienu rimčiausių iššūkių nuo savo susikūrimo, kai iškilo iš Antrojo pasaulinio karo pelenų, kad pasipriešintų Sovietų Sąjungai.

Aljansas sustiprino savo pajėgas visoje Rytų Europoje, o prisijungus Suomijai ir Švedijai išaugo iki 32 narių.

Tačiau nors karas Ukrainoje sutelkė NATO dėmesį į seną priešininkę Maskvą, sąjungininkus neramina ir kita grėsmė, kylanti iš itin svarbų vaidmenį pasaulinėje saugumo architektūroje užimančių Jungtinių Valstijų.

Į Baltuosius rūmus gali sugrįžti D. Trumpas, kuris privertė NATO sąjungininkes suabejoti dėl kolektyvinės gynybos garantijų, sakydamas, kad paskatins Rusiją pulti visas nares, kurios neskiria pakankamai lėšų gynybai.

„Netikiu vien Amerika, kaip ir netikiu vien Europa. Tikiu Amerika ir Europa kartu NATO, nes kartu esame stipresni ir saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas per ceremoniją NATO būstinėje Briuselyje.

Siekdamas atremti D. Trumpo kritiką, Aljansas pasidžiaugė padidėjusiomis Europos sąjungininkių išlaidomis – 20 narių šiemet ketina įgyvendinti tikslą gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Šiaurės Amerikai taip pat reikia Europos, – sakė J. Stoltenbergas po to, kai Belgijos karinis orkestras sugrojo NATO himną. – Per NATO Jungtinės Valstijos turi daugiau draugų ir sąjungininkų nei bet kuri kita didžioji galybė.“

Ukraina prašo oro gynybos sistemų

Kol D. Trumpas temdo galingiausio Vakarų karinio aljanso ateitį, NATO šalys susiduria su svarbesniu iššūkiu – užtikrinti, kad Ukraina atsilaikytų prieš Rusijos invazinių pajėgų spaudimą.

Tuo pačiu metu, kai mes švenčiame (...) Ukraina išgyvena sunkų laikotarpį.

Aljanso narės parėmė prie jo prisijungti siekiantį Kyjivą, siųsdamos Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių (eurų). Tačiau šios atsargos sparčiai mažėja, maža to, dėl politinių ginčų vis dar stabdomas itin svarbus JAV pagalbos paketas.

Fronto linijoje Ukrainos pajėgos, kurias rusai tiek ginkluotės, tiek karių skaičiumi gerokai lenkia, buvo nustumtos į besitraukiančiųjų pozicijas.

Atsižvelgdamas į intensyvėjančias Rusijos raketų atakas prieš šalies infrastruktūrą, Kyjivas prašo Vakarų rėmėjų atsiųsti kuo daugiau „Patriot“ oro gynybos sistemų.

„Tuo pačiu metu, kai mes švenčiame (...) Ukraina išgyvena sunkų laikotarpį“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna). – Turime skubiai paremti Ukrainą. [Teikti] karinę paramą, amuniciją, taip pat oro gynybą.“

Savo ruožtu J. Stoltenbergas, siekdamas užtikrinti ilgalaikę paramą Kyjivui, pasiūlė įsteigti 100 mlrd. eurų vertės penkerių metų trukmės fondą Ukrainai.

Jis taip pat siekia, kad NATO, kaip organizacija, labiau įsitrauktų į pagalbos tiekimo koordinavimą, nors iki šiol Aljansas atsisakydavo tai daryti, baimindamasis, kad tai gali priartinti prie tiesioginio konflikto su Rusija.

Pareigūnų teigimu, šis planas gana skubus, nes taip siekiama apsaugoti paramą Ukrainai nuo galimo D. Trumpo sugrįžimo grėsmės.

Tačiau vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, ir sąjungininkės sieks išsiaiškinti detales iki liepą Vašingtone įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

„Šiandien per susitikimą aptarėme, kaip ateityje padaryti mūsų paramą tvirtesnę ir patvaresnę. Visos sąjungininkės sutaria, kad šią kritišką akimirką reikia remti Ukrainą. Yra vienybė dėl tikslų. Šiandien sąjungininkės susitarė dėl plano didinti NATO vaidmenį koordinuojant pagalbą saugumo srityje ir mokymus. Detalės paaiškės per ateinančias savaites“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jo žodžiais, ukrainiečiai dar kartą parodė, kad sugeba sumaniai ir drąsiai ginti savo šalį. Ukraina atkovojo pusę Rusijos iš pradžių užgrobtos teritorijos. Juodojoje jūroje Ukraina atstūmė Rusijos laivyną ir atvėrė galimybę eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas.

„Ukrainiečiai nestokoja drąsos, jiems baigiasi amunicija. Turime veikti dabar, kad garantuotume, jog mūsų parama nenutrūks (...) Ukraina gali pasikliauti NATO parama dabar ir ilgalaikėje perspektyvoje. Rytoj NATO ir Ukrainos taryboje susitiksime su ministru Dmytro Kuleba. Kartu aptarsime dabartinius ir ilgalaikius Ukrainos poreikius“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius sakė, kad Rusija sulaukia paramos savo agresijos karui iš Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano. Šioms autoritarinėms jėgoms vis labiau vienijantis, svarbu, kad panašiai mąstančios valstybės visame pasaulyje kartu gintų įstatymais, o ne jėga grindžiamą pasaulio tvarką.

„Rytoj minime NATO 75-ąsias metines (...) Europos ir Šiaurės Amerikos ryšys niekada nebuvo toks svarbus. Rengiantis istoriniam viršūnių susitikimui Vašingtone, NATO ir toliau rems Ukrainą. Mes ir toliau stiprinsime savo Aljansą. Ir toliau dirbsime su savo partnerėmis visame pasaulyje siekdami taikos ir saugumo“, – sakė J. Stoltenbergas.

Trečiadienį, pirmąją Šiaurės Atlanto Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje dieną, karinė pagalba Ukrainai buvo tarp svarbiausių temų.

„Turime užtikrinti patikimą ir nuspėjamą ilgalaikę saugumo pagalbą Ukrainai, kad mažiau pasikliautume savanoriškais įnašais ir daugiau – NATO įsipareigojimais, mažiau – trumpalaikiais pasiūlymais ir daugiau – daugiamečiais įsipareigojimais“, – sakė J. Stoltenbergas Briuselyje susirinkus NATO užsienio reikalų ministrams.

J. Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų vertės penkerių metų fondą Ukrainai, siekdamas, kad Aljansas aktyviau dalyvautų siunčiant ginklus Kyjivui.

„Maskva turi suprasti, kad ji negali pasiekti savo tikslų mūšio lauke ir negali priversti mūsų laukti“, – sakė J. Stoltenbergas, nepateikdamas savo pasiūlymo detalių.

Pareigūnai ir diplomatai teigė, kad siūloma, jog 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį.

Tačiau kai kurie iš jų įspėjo, kad vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, o iki liepą planuojamo viršūnių susitikimo Vašingtone planas greičiausiai gerokai pasikeis.

„Dar reikia nueiti ilgą kelią – daugybei sąjungininkų kyla klausimų dėl praktinių susitarimų“, – sakė vienas NATO diplomatas.

Tai kryptis, kuria turime galvoti, kaip sutelkti bendrus išteklius, kad galėtume veiksmingiau padėti Ukrainai.

Pareigūnai nurodė, kad J. Stoltenbergo pasiūlyme taip pat numatyta, jog NATO perims didesnę ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimo kontrolę iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti paramos teikimą.

Pasak pareigūnų, J. Stoltenbergas teigė, kad tai galėtų padėti apsaugoti ginkluotės srautą į Ukrainą nuo bet kokių politinių pokyčių NATO šalyse, pavyzdžiui, kritiškai Aljanso ir pagalbos Ukrainai atžvilgiu nusiteikusiam Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) siekiant grįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį JAV vyksiančius prezidento rinkimus.

Iki šiol Aljansas siuntė Ukrainai tik neletalinę pagalbą, o atskiros jo narės tiekė ukrainiečiams ginkluotę už dešimtis milijardų dolerių (eurų).

Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti į priekį besiveržiančius geriau apginkluotus Rusijos karius, mažėjant Kyjivo rėmėjų Vakaruose tiekimui.

Neseniai apie atsistatydinimą pranešęs Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis 100 mlrd. eurų fondą pavadino „labai geru pasiūlymu“.

„Tai kryptis, kuria turime galvoti, kaip sutelkti bendrus išteklius, kad galėtume veiksmingiau padėti Ukrainai“, – sakė jis.

Tačiau Vengrija, kuri nepaisant Rusijos karo Ukrainoje, palaiko artimus ryšius su Maskva, pareiškė, kad nepritars jokiam pasiūlymui, kuris gali „priartinti Aljansą prie karo“.

Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti į priekį besiveržiančius geriau apginkluotus Rusijos karius, mažėjant Kyjivo rėmėjų Vakaruose pagalbos tiekimui.

Šiuo metu JAV Kongrese yra įstrigęs 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) vertės finansavimo paketas, tačiau yra vilčių, kad artimiausiomis savaitėmis įstatymų leidėjai galėtų jį priimti.

Tikimasi, kad NATO užsienio reikalų ministrai taip pat aptars kandidatų, siekiančių pakeisti J. Stoltenbergą, kovą dėl generalinio sekretoriaus posto, po to, kai Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) netikėtai metė iššūkį favoritu laikomam Nyderlandų premjerui Markui Rutte (Markui Riutei).

Diplomatai teigė, kad M. Rutte dabar remia apie 90 proc. NATO šalių narių, tačiau Vengrija ir Turkija vis dar blokuoja greitą paskyrimą prieš viršūnių susitikimą.

NATO šalių užsienio reikalų ministrai, siekiantys iki liepą Vašingtone įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo parengti paramos Ukrainai paketą, trečiadienį Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano.

„Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausiai organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų galingesnė, labiau nuspėjama ir tvaresnė“, – sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.

„Balandį vyksiančiuose ministrų susitikimuose nebus priimta jokių galutinių sprendimų, o diskusijos bus tęsiamos artėjant liepą įvyksiančiam Vašingtono viršūnių susitikimui“, – pridūrė jis.

Pareigūnai ir diplomatai teigė, kad siūloma, jog 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį.

Tačiau kai kurie iš jų įspėjo, kad vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, o iki susitikimo Vašingtone planas greičiausiai gerokai pasikeis.

„Dar reikia nueiti ilgą kelią – daugybei sąjungininkų kyla klausimų dėl praktinių susitarimų“, – sakė vienas NATO diplomatas.

Pareigūnai nurodė, kad J. Stoltenbergo pasiūlyme taip pat numatyta, jog NATO perims didesnę ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimo kontrolę iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti paramos teikimą.

Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausiai organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų galingesnė, labiau nuspėjama ir tvaresnė.

Pasak pareigūnų, J. Stoltenbergas teigė, kad tai galėtų padėti apsaugoti ginkluotės srautą į Ukrainą nuo bet kokių politinių pokyčių NATO šalyse, pavyzdžiui, kritiškai Aljanso ir pagalbos Ukrainai atžvilgiu nusiteikusiam Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) siekiant grįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį JAV vyksiančius prezidento rinkimus.

Šio plano įgyvendinimas būtų didelis pokytis Vakarų karinio aljanso pozicijoje – NATO iki šiol atsisakydavo siųsti ginklus į Ukrainą, baimindamasi, kad tai priartintų organizaciją prie tiesioginio konflikto su Rusija.

Iki šiol Aljansas siuntė Ukrainai tik neletalinę pagalbą, o atskiros jo narės tiekė ukrainiečiams ginkluotę už dešimtis milijardų dolerių (eurų).

Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti į priekį besiveržiančius geriau apginkluotus Rusijos karius, mažėjant Kyjivo rėmėjų Vakaruose tiekimui.

Šiuo metu JAV Kongrese yra įstrigęs 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) vertės finansavimo paketas, tačiau yra vilčių, kad artimiausiomis savaitėmis įstatymų leidėjai galėtų jį priimti.

Tikimasi, kad NATO užsienio reikalų ministrai taip pat aptars kandidatų, siekiančių pakeisti J. Stoltenbergą, kovą dėl generalinio sekretoriaus posto, po to, kai Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) netikėtai metė iššūkį favoritu laikomam Nyderlandų premjerui Markui Rutte (Markui Riutei).

Diplomatai teigė, kad M. Rutte dabar remia apie 90 proc. NATO šalių narių, tačiau Vengrija ir Turkija vis dar blokuoja greitą paskyrimą prieš viršūnių susitikimą.

Trečiadienį NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano, siekdami sukurti paramos Ukrainai paketą iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

„Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausia organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų stipresnė, nuspėjama ir patvaresnė“, – sakė NATO pareigūnas. „Per ministrų susitikimus balandį galutiniai sprendimai nebus priimti, diskusijos tęsis artėjant Vašingtono viršūnių susitikimui liepos mėnesį“, – pridūrė pareigūnas.

Pareigūnų ir diplomatų teigimu, siūloma 32 NATO šalims prisidėti prie fondo atsižvelgiant į jų ekonomikos dydį. Tačiau kai kurie įspėjo, kad išlieka svarbių klausimų, kaip veiks finansavimas, planas greičiausiai labai pasikeis po aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone. „Dar reikia nueiti ilgą kelią – daugelis sąjungininkių turi klausimų dėl praktinių susitarimų“, – sakė anonimiškumo pageidavęs NATO diplomatas.

Pasak pareigūnų, J. Stoltenbergo pasiūlymas taip pat numato, kad NATO perimtų daugiau kontrolės koordinuojant ginklų tiekimus Kyjivui iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu prižiūri paramą. J. Stoltenbergas tvirtino, kad tai gali apsaugoti ginkluotės srautus Ukrainai nuo politinių pokyčių NATO šalyse, ypač turint galvoje, kad Donaldas Trumpas siekia sugrįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį vyksiančius rinkimus, sakė pareigūnai.

Toks žingsnis reikštų didelį poslinkį Vakarų kariniam Aljansui, kuris iki šiol kaip organizacija nesiunčia ginklų Ukrainai, nes baiminasi, kad tai gali priartinti NATO prie konflikto su Rusija. Iki šiol NATO siunčia Ukrainai tik nemirtiną pagalbą, tačiau atskiros narės tiekia ginklų už dešimtis milijardų dolerių.

NATO užsienio reikalų ministrai taip pat turėtų aptarti, kas pakeis J. Stoltenbergą, kai Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas netikėtai metė iššūkį favoritu laikomam Nyderlandų premjerui Markui Ruttei. Pasak diplomatų, M. Rutte turi maždaug 90 proc. NATO šalių palaikymą, bet Vengrija ir Turkija gali sutrukdyti susitarti dėl kandidato prieš viršūnių susitikimą.

Ir Armėnija, ir Azerbaidžanas neseniai pabrėžė, kad po kelerius metus trukusių, bet nevaisingų derybų, kurioms tarpininkavo tarptautinė bendruomenė, pavyko kaip niekada arti atsidurti prie išsamaus taikos susitarimo pasirašymo.

„Armėnija ir Azerbaidžanas turi galimybę pasiekti ilgalaikę taiką“, – nurodė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Jerevane kartu su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu.

„Raginu abi šalis pasiekti susitarimą, kuris atvertų kelią santykių normalizavimui ir ilgalaikei taikai jūsų žmonėms“, – pridūrė generalinis sekretorius.

Jo teigimu, saugumas Kaukazo regione yra svarbus NATO stabilumui.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžanas surengė žaibišką karinę operaciją Kalnų Karabache, per kurią Baku atkovojo anklavą iš tris dešimtmečius jį kontroliavusių armėnų separatistų pajėgų.

Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.

Armėnijos sostinė yra paskutinė J. Stoltenbergo trijų dienų vizito Kaukaze stotelė. Kelionės metu jis taip pat lankėsi Sakartvele ir Azerbaidžane.

Pirmadienį lankydamasis Sakartvele jis paragino šios Juodosios jūros valstybės, siekiančios narystės NATO, vyriausybę įtvirtinti demokratines reformas prieš spalio mėnesį įvyksiančius parlamento rinkimus.

Sekmadienį Azerbaidžane, kuris lapkričio mėnesį surengs Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą COP29, J. Stoltenbergas pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis.

Šias pastabas jis išsakė Baku surengtoje spaudos konferencijoje su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu), kuris lapkričio mėnesį surengs Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą COP29.

Konferencijos metu jis gyrė Baku už svarbų vaidmenį tiekiant gamtines dujas NATO sąjungininkams. J. Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad dabartinis iššūkis yra tas, kad pasauliui reikia energijos, tačiau kartu jis susiduria su visuotiniu atšilimu.

„Turime suderinti energetikos ir aplinkosaugos poreikius“, – nurodė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „klimato kaita svarbi saugumui ir NATO“.

„Klimato kaita daugina krizes, ir klimato kaitos padarinius matome visame pasaulyje“, – teigė jis.

NATO generalinis sekretorius taip pat pasveikino Azerbaidžaną už investicijas į alternatyvią energetiką, pabrėždamas didžiulį šalies, kaip hidroenergijos ir saulės energijos tiekėjos Europos rinkoms, potencialą.

Aplinkosaugos grupės kritikuoja sprendimą surengti JT aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos naftos ir dujų gavybos šalyje Azerbaidžane.

Tačiau dabar Baku siekia pakeisti savo, kaip taršios autoritarinės valstybės, reputaciją.

Pasak I. Aliyevo, nors Azerbaidžanas yra visos Europos dujų tiekėjas, jis vykdo plataus užmojo ekologinio perėjimo darbotvarkę.

Prezidentas pridūrė, kad tai, jog Azerbaidžanas buvo pasirinktas lapkričio 11–24 dienomis įvyksiančio COP29 susitikimo šeimininku, yra „ženklas, kad mūsų pastangos pereinant prie ekologiškos ekonomikos yra pripažintos“.

2024-ieji bus antrieji metai iš eilės, kai COP29 konferenciją rengs viena iš naftos milžinių. Praėjusiais metais JT aukščiausiojo lygio susitikimas vyko Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Kitas prieštaringai vertinamas būsimos konferencijos aspektas yra tas, kad pirmininkavimas patikėtas buvusiam Azerbaidžano valstybinės naftos bendrovės SOCAR vadovui Mukhtarui Babayevui (Muchtarui Babajevui).