„17 val. (vietos ir 15 val. Lietuvos laiku) trys ginkluoti vyrai bandė įsiveržti į Nor–Norko (rajono) policijos nuovadą ir susprogdino rankinę granatą“, – nurodė  Armėnijos vidaus reikalų ministerija.

„Du iš jų buvo sužeisti per granatos sprogimą ir paguldyti į ligoninę. Vienas užpuolikas tebėra prie policijos nuovados“, – pridūrė ministerija.

Įvykio vietoje naujienų agentūros AFP reporteris matė vyrą, kuris prie įėjimo į pastatą laikė rankinę granatą ir grasino ją susprogdinti.

Kiek vėliau sekmadienį Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Narekas Sargsianas pareiškė, kad vyras buvo nuginkluotas ir sulaikytas.

„Vyras buvo neadekvačios būklės ir buvo neįmanoma suprasti, ko jis reikalauja“, – sakė atstovas spaudai ir pridūrė, kad per incidentą nebuvo sužeistas nė vienas policijos pareigūnas.

Miunchene vykusiame susitikime su Armėnijos prezidentu Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) O. Scholzas paragino skubiai pasirašyti taikos sutartį, teigiama kanceliarijos išplatintame pranešime.

„Kancleris teigiamai įvertino abiejų šalių šiandien duotus pažadus nesutarimus ir atvirus klausimus spręsti tik taikiomis priemonėmis ir nenaudojant jėgos“, – priduriama pareiškime.

Oficialių pareiškimų dėl taikos susitarimo nė viena šalis nepateikė.

Tačiau pažadai vengti konflikto rodytų akivaizdų N. Pašiniano politikos pokytį po to, kai jis ketvirtadienį perspėjo, kad Azerbaidžanas planuoja plataus masto karą prieš Armėniją.

Antradienį abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl ugnies atidengimo neramioje pasienio teritorijoje. Armėnijos teigimu, per susidūrimą žuvo keturi jos kariai.

Įtampa tarp abiejų Kaukazo kaimynių nemažėja nuo tada, kai Baku praėjusį rugsėjį per žaibišką karinį puolimą atkovojo armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.

Jerevanas nerimauja, kad Baku, atgavęs Kalnų Karabachą, gali organizuoti įsiveržimą į Armėnijos teritoriją ir nutiesti sausumos tiltą į savo Nachičevanės eksklavą tarp Irano ir Armėnijos.

Anksčiau šį mėnesį penktą kadenciją užsitikrinęs Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) trečiadienį savo inauguracijos kalboje pareiškė, kad ne Baku, o Armėnija turi neišspręstų teritorinių pretenzijų.

Kiek anksčiau abiejų šalių atstovai pareiškė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos, tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujant taikos deryboms nepavyko pasiekti proveržio.

Per dvišalį susitikimą Miunchene N. Pašinianas šeštadienio rytą JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) pareiškė, kad prasidėjo naujas eskalavimas su Azerbaidžanu, turėdamas omenyje naujausią susirėmimą.

Vėliau šeštadienį, Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, I. Alyevas turėtų surengti atskiras derybas su A. Blinkenu.

Arsenas Petrosianas – garsiausias savo kartos armėnų duduko atlikėjas, populiarintojas. Žinomų duduko meistrų – Djivano Gaspariano ir jo mentoriaus Gevorgo Dabaghyano tęsėjas, Petrosyanas atrado savitą muzikinį kelią, bendradarbiaudamas su Steve'u Hackettu (Genesis), JAE kompozitoriumi Ihabu Darwishu ir Omaru Bashiru.

Su savo įkurtais ansambliais A.G.A trio ir „Arsen Petrosyan Quartet“ jis koncertavo visoje Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje ir Kaukaze. Šias šalis, taip pat JAV, Petrosyanas aplankė kaip solo atlikėjas. 2016 m. Jerevano muzikos konservatorijoje įgijo muzikos magistro laipsnį (Duduko specialybė).

Aktyviai koncertuodamas, atlikėjas taip pat vykdo leidybinę veiklą, veda Armėnijos duduko meistriškumo kursus ir paskaitas Pasaulio muzikos institute (WMI) Niujorke ir „Apollo Chamber Players“ (Hjustonas, Teksasas). Muzikanto įrašai transliuojami Medici.tv, Mezzo TV, BR-KLASSIK, BBC Persia ir kt. Arsen Petrosyan – kvarteto vadovas ir solistas. Kolektyvo programos apima tiek armėnų etninės muzikos pavyzdžius, tiek klasikinės muzikos opusus, A. Petrosyano perdirbtus specialiai šiam ansambliui.

Koncerto organizatorius – Slavų tradicinės muzikos mokykla, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras. Partneriai – Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos nacionalinė filharmonija.

Trečiadienį Armėnijos separatistai Kalnų Karabache sutiko sudėti ginklus ir išformuoti savo kariuomenę po žaibiško Baku puolimo.

Tai sukėlė masinius antivyriausybinius mitingus Jerevane, opozicijos partijos kaltino ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą nuolaidžiaujant Baku ir reikalavo jo atsistatydinimo.

Opozicijos lyderiai paskelbė apie planus inicijuoti N. Pašiniano apkaltą parlamente.

Penktadienio rytą protestuotojų grupelės blokavo gatves visoje Armėnijos sostinėje, žadėdamos sutrukdyti vėliau tą pačią dieną numatytam N. Pašiniano vyriausybės posėdžiui.

Policija sulaikė opozicijos politiką Andraniką Tevanianą, vieną iš protesto organizatorių.

Trečiadienį ir ketvirtadienį dešimtys protestuotojų buvo sulaikyti prie N. Pašiniano biuro po riaušių, per kurias demonstrantai svaidė butelius ir akmenis, bandydami įsiveržti į pastatą.

Riaušių policija panaudojo kurtinamąsias granatas ir įspėjo, kad jei susirėmimai tęsis, panaudos specialiąsias priemones.

Ketvirtadienio vakarą N. Pašinianas pareiškė, kad jo vyriausybė „prieš riaušininkus imsis griežtų, bet įstatymams neprieštaraujančių veiksmų“.

„Mano raginimas, vyriausybės raginimas išlieka tas pats: laikykitės ramybės ir neperženkite įstatymo ribų šiuo emocingu ir sunkiu metu“, – sakė jis per televiziją transliuotame kreipimesi.

Azerbaidžano Kalnų Karabacho anklavą, kuriame daugiausia gyvena armėnai, armėnų separatistai kontroliavo nuo karo praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.

Tačiau 2020 metais kilo šešias savaites trukęs karas, kuris baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis. Po jų Armėnija turėjo perleisti Baku tris dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.

Šis susitarimas Armėnijoje buvo laikomas nacionaliniu pažeminimu, dėl kurio opozicijos partijos kaltino N. Pašinianą netinkamai sprendus karo klausimus.

Antradienį Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją likusiai kalnuotos teritorijos daliai atgauti. Armėnija kariniu būdu neįsikišo, o kitą dieną separatistų valdžia sutiko sudėti ginklus.

Ketvirtadienį įvyko pirmosios tiesioginės Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho armėnų separatistų derybos dėl integracijos.

Protestuotojai, užtvėrę visas aplinkines gatves, kaltino vyriausybę, kad ji apleido Kalnų Karabacho gyventojus, kurių daugumą sudaro armėnai, po to, kai separatistai nutraukė ugnį ir sudėjo ginklus.

Praėjus dienai po to, kai Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją Kalnų Karabache, separatistinės armėnų pajėgos sutiko sudėti ginklus ir surengti derybas dėl reintegracijos.

„Mes prarandame savo tėvynę, savo žmones“, – sakė 20-metis muzikantas Sargis Hayatsas (Sargis Hajatsas).

AFP jis nurodė, kad šalies premjeras turėtų atsistatydinti, nes nesugeba tinkamai valdyti šalies.

N. Pašinianas atėjo į valdžią žadėdamas permainas, tačiau jo reputacijai smarkiai pakenkė karinis pralaimėjimas Azerbaidžanui 2020-aisiais ir paaštrėjusi situacija Kalnų Karabache.

Opozicija ne kartą teigė, kad premjeras daro per daug nuolaidų Kalnų Karabacho klausimu.

„Visi apleido Arcachą, mano tėvynė liko viena, be pagalbos“, – verkdamas teigė 47 metų Hasmikas Manukyanas (Hasmikas Manukjanas).

„(Valdžios institucijos) mano, kad Arcachas yra nereikalinga našta Armėnijai, bet taip nėra“, – pridūrė jis, panaudodamas armėnišką Kalnų Karabacho pavadinimą.

„Mes liksime čia ir rengsime eitynes“, – sakė 26-erių Surenas Javulyanas (Surenas Javuljanas).

„Jei armėnai bus vieningi, priešas nenugalės“, – pareiškė jis.

Apie tai pranešta po to, kai opozicijos demonstrantai susirinko paraginti ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą atsistatydinti dėl Kalnų Karabacho krizės.

Televizija parodė, kad kai kurie protestuotojai bandė prasiveržti pro policijos kordoną į vyriausybinius pastatus ir svaidė  butelius į policiją bei langus.

Keliomis valandomis anksčiau N. Pašinianas pasmerkė raginimus įvykdyti perversmą, Azerbaidžanui pradėjus karinę operaciją armėnų apgyvendintame Kalnų Karabache.

Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, šimtai protestuotojų susirinko Jerevano Respublikos aikštėje prie N. Pašiniano biuro, kad pasmerktų jo elgesį sprendžiant Karabacho krizę, o demonstrantai šaukė „Nikolas išdavikas!“ ir „Nikolai, atsistatydink!“.

N. Pašinianas, susiduriantis su protestais nuo pat 2020-ųjų, kai Armėnija pralaimėjo karą Azerbaidžanui, anksčiau antradienį pasmerkė raginimus įvykdyti perversmą jo šalyje.

„Negalime leisti, kad tam tikri žmonės, tam tikros jėgos suduotų smūgį Armėnijos valstybei“, – sakė N. Pašinianas per televiziją transliuotame kreipimesi.

„Jau dabar iš įvairių vietų pasigirsta raginimų surengti Armėnijoje perversmą“, – pridūrė jis.

Armėnijos opozicija kaltina N. Pašinianą silpnumu Kalnų Karabacho, separatistinio regiono, kuriame gyvena daugiausia etniniai armėnai ir dėl kurio Jerevanas ir Baku jau dešimtmečius ginčijasi, atžvilgiu.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas šiuos komentarus išsakė tvyrant įtampai tarp Jerevano ir Azerbaidžano.

Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) pradėjo vizitą į Azerbaidžaną, siekdama surengti derybas dėl įtampos Pietų Kaukaze mažinimo. Vėliau ji vyks į Jerevaną.

Praėjusį savaitgalį Baku, nesilaikydamas Maskvai tarpininkaujant sudarytų susitarimų, įrengė patikros punktą Lačino koridoriuje – vienintelėje sausumos jungtyje tarp Armėnijos ir Azerbaidžano armėnų daugumos regiono.

„Rusijos taikdariai turi kontroliuoti Lačino koridorių ir užtikrinti jo veikimą“, – vyriausybės posėdžio metu teigė N. Pašinianas.

„Niekas, išskyrus Rusija, neturi teisės kontroliuoti koridoriaus“, – pridūrė jis.

Premjeras pažymėjo, kad didesnis tarptautinis įsitraukimas į Kalnų Karabacho regiono ir Lačino koridoriaus klausimą kasdien tampa vis svarbesnis.

Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

Pagal paliaubas, kuriomis baigėsi vėliausias konfliktas, Azerbaidžanas privalo užtikrinti saugų judėjimą Lačino koridoriumi, kuriame patruliuoja Rusijos taikdariai.

Pagal paliaubų susitarimą Azerbaidžanas privalo užtikrinti saugų eismą šiuo koridoriumi. Armėnija ne kartą priekaištavo Maskvos taikdariams, kad šie nesugeba apsaugoti separatistiniame regione gyvenančių etninių armėnų.

Kremliaus išplatintame pranešime teigiama, kad trečiadienį N. Pašinianas aptarė šią situaciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jame taip pat pažymima, kad padėtis tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dar labiau paaštrėjo.

Rusijai nukreipus dėmesį į savo invaziją Ukrainoje ir nenorint pakenkti santykiams su Azerbaidžaną palaikančia Turkija, JAV ir Europos Sąjunga siekia imtis iniciatyvos Jerevano ir Baku taikos derybose.

Svorio kategorijos iki 60 kg pirmoje kovoje E. Skurdelis susitiko su juodkalniečiu Edinu Alkovičiumi.

Pirmame raunde visi penki teisėjai pergalę 10:9 skyrė E. Skurdeliui. Antrame raunde lietuvis nepaleido iniciatyvos iš savo rankų ir vėl visi teisėjai buvo E. Skurdelio pusėje.

Antrame raunde E. Skurdeliui buvo prakirstas antakis po susidūrimo galvomis. Praėjus trečio raundo minutei, dėl  prakirsto antakio ringo teisėjas nutraukė kovą. Ringo teisėjas nusprendė, kad trauma padaryta po smūgio ir pergalė įskaityta E. Skurdelio varžovui. Nors turėjo būti skaičiuojami taškai, buvę tuo metu, kai kova nutraukta. Tuo metu visų penkių teisėjų skirti taškai buvo lietuvio naudai 20:18.

Lietuvos delegacija protestavo dėl tokio ringo teisėjo sprendimo, bet pagal Europos bokso konfederacijos (EUBC) nuostatus, oficialūs protestai čempionate negali būti teikiami. Nors E. Skurdelio kovai teisėjavęs ringo teisėjas iš Norvegijos po kovos pripažino savo klaidą, tačiau pagal EUBC nuostatus rezultatai negali būti peržiūrėti.

Lietuvos bokso federacija kreipėsi tiek į EUBC, tiek į Tarptautinę bokso asociaciją (IBA), kad būtų peržiūrėtas ringo teisėjo sprendimas ir pakeistas dvikovos rezultatas.

Armėnijos sostinėje Jerevane surengtas 44-as Europos vyrų bokso čempionatas sulaukė 219 kovotojų iš 39 valstybių.

Varžybose nedalyvauja diskvalifikuotų šalių – Rusijos ir Baltarusijos – atstovai.

Lietuvos bokso federacija (LBF) delegavo šilutiškį Edgarą Skurdelį (svorio kategorija iki 60 kg), visaginietį Aleksandrą Trofimčiuką (iki 75 kg) ir kaunietį Algirdą Baniulį (per 92 kg).

2019-aisiais Minske mūsų šalies rinktinę sudarė keturi boksininkai, 2017-aisiais Charkove – septyni, o 2015-aisiais Samokove – šeši (tąkart šiame Bulgarijos mieste Europos čempionu tapo E. Stanionis, o bronzos medalį iškovojo Evaldas Petrauskas).

Pirmas mūsiškių blynas Jerevano ringe prisvilo: A. Trofimčiukas pralaimėjo Čekijos čempionui Milošui Bartlui 0:5.

Jerevane surengtame 44-ame Europos vyrų bokso čempionate – 219 kovotojų iš 39 valstybių.

Šios svorio kategorijos varžybose Norvegijai atstovaujantis Mindaugas Gedminas sutriuškino graiką Konstantinosą Petropoulosą ir šiandien išmėgins jėgas su prancūzu Moreno Fendero.

Vakar A. Baniulis kovėsi su bosniu Jurajumi Soldo, o burtų keliu iškart į aštuntfinalį patekęs E.Skurdelis šiandien boksuosis su juodkalniečiu Edinu Alkovičiumi.

Pigiausi bilietai į Kareno Demirčiano arenoje vykstančias varžybas – maždaug 4 eurai, brangiausi – beveik 21 euras.

Per čempionato atidarymo ceremoniją neapsieita be politinių akibrokštų: prie rinktinių rikiuotės grupė asmenų išskleidė Kalnų Karabacho vėliavas, juos sulaikė saugos tarnybos pareigūnai.