„Pusfinalis, atrodo labai čia rimta, reikėtų dar labiau susikaupti ir labai bijoti visiems, bet netiesa, čia tik žaidimas, būtent gebėjimas atsipalaiduoti, pasimėgauti yra didžiausias prizas, kurį gali laimėti kiekvienas dalyvis. Bus kaip bus, atsipalaiduokit ir važiuojam!,” – sakys Jeronimas Milius.

„Muzikinėje kaukėje“ šį šeštadienį – ypatingas vakaras. Po trijų mėnesių pagaliau paaiškės, kurie keturi dalyviai patenka į finalą ir grumsis dėl geriausiojo titulo. Visą sezoną komisija ir dalyviai dalino balus, o dabar visi jie bus susumuoti ir daugiausia balų surinkusieji stos prieš žiūrovų teismą, nes tik žiūrovai spręs, kas nugalės, tiesiogiai balsuodami telefonais.

Komisijoje šį vakarą prie Livijos Gradauskienės, Jeronimo Miliaus ir Dainiaus Kazlausko prisijungs verslininkė, nuomonės formuotoja Simona Nainė.

Jau vakaro pradžioje paaiškės, kad ketvirtą, penktą ir šeštą vietas užimančius dalyvius skiria vos po keturis balus, todėl balų dalybos bus labai įtemptos.

„Kas nori būti finale? Jūs, vedėjai, norite būti finale? Bet jūs ir būsite, kas gi daugiau paskelbs nugalėtoją? Mes, komisija, taip pat būsime finale. O ir žiūrovai, kurie kitą šeštadienį įsijungs LNK televiziją, taip pat pateks į finalą. O štai kas tikrai turi išsikovoti vietą finale, tai mūsų nuostabūs, talentingi dalyviai. Ir jiems noriu šiandien, ypač tiems, kuriems yra nors maža galimybė patekti į finalą, linkiu, kad jų svajonė išsipildytų” – sakys aktorius ir režisierius Dainius Kazlauskas.

Visi dešimt dalyvių paruoš ypatingus pasirodymus ir atiduos visas savo jėgas, kad iškovotų kelialapį į finalą. Monika Mėčiūtė šeštadienį įkūnys atlikėją Evgenyą Redko. Po jautraus pasirodymo Monikai pasipils ašaros, kurias sustabdyti bus sunku. „Tu turi savim didžiuotis, tai buvo idealu, absoliučiai idealu! Labai gerai, kad paleidi emocijas, nes, velniai griebtų, tu tiesiog visą sezoną tikrai dirbai pilna koja ir tu nusipelnei savim didžiuotis”, – ašarojančiai Monikai sakys Jeronimas Milius.

Operos solistui Antanui Zakarauskui burtai lėmė įkūnyti buvusį mokytoją maestro Virgilijų Noreiką. „Šis pasirodymas man pats sunkiausias, todėl, kad jei ne Virgilijus Noreika, aš nebūčiau mokęsis Muzikos akademijoje, nes jis man sakė: „Zakarauskai, turi arklišką balsą ir jokia rolė nebaisi, jei dramatinis esi”, – prisiminimais dalysis Antanas Zakarauskas.

Po jo pasirodymo studijoje stojo tyla. Scenoje įvyko tikra magija. Fantastiškas grimas, panašumas ir nostalgiška Algimanto Raudonikio daina „Švelnumas“. „Išvaizdos prasme šiame sezone tai yra didžiausias pribloškimas, aš negaliu atsižiūrėti! Antanai, pribloškei, ne tas žodis! Aš nuoširdžiai sakau, negaliu atsižiūrėti”, – sakys Livija Gradauskienė. „Šiandien pamačiau mažą stebuklą, nuostabu“, – žavėsis Dainius Kazlauskas.

Taip pat šį vakarą į sceną žengs Šarūnas Januškevičius, tapsiantis Rick Astley, Sandra Žutautienė įkūnys lietuviškos estrados atlikėją Chasę Kotlerytę, Liepa taps Bon Jovi, aktorė Skaistė Vievesė įkūnys grupės „The Cranberries“ vokalistę, Dovi Mi taps Andriumi Mamontovu, Sidas – „Aerosmith“, Keitė Arai – Calum Scott, o Andrius Bialobžeskis visus prajuokins įkūnydamas grupę „Gipsy Kings“. Nepraleiskite „Muzikinės kaukės“ jau šį šeštadienį, 19:30, per LNK ir sužinokite, kurie keturi dalyviai keliauja į finalą.

Legendai – 800 metų

Nuostabaus grožio ir gilaus jausmo kupiną meilės istoriją didžiojoje scenoje pasakoja solistai Karina Krysko, Jeronimas Milius, Dainotas Varnas, Povilas Meškėla, Iglė Bernotaitytė, Tadas Juodsnukis, Michailas Levinas ir Donato Bakėjaus vadovaujama šokių trupė.

Izoldos ir Tristano meilės istorija žinoma jau daugiau nei 800 metų. Ji įvairiomis variacijomis randama senuose keltų rankraščiuose, apdainuota trubadūrų, pasakota kaip pasaka. Bėgant šimtmečiams ji tapo tikra legenda – meilės, stipresnės už mirtį, simboliu. Statyta daugybėje pasaulio teatrų, atskleista filmuose, ji pagaliau turi ir lietuvišką muzikinę versiją.

„Tristanas ir Izolda / Uždrausta meilė“ pastatymo režisierius – Kostas Smoriginas, režisierius choreografas – D. Bakėjus, scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė, kompozitorius – Stanislavas Stavickis, libreto autorė – Ieva Narkutė, garso režisierius – Tomas Ždanavičius, šviesų dailininkas – Matas Šimonis.

M. Repečkos nuotr.

Papasakojo istoriją

Pagal XII a. visuomenės moralės standartus Tristano ir Izoldos istorija – skandalinga ir laužanti visas normas. Anglija ir Airija anuomet buvo nuolat besikaunančios karalystės. Senasis Kornvalio (Anglija) karalius Markas – valdingas ir žiaurus, įtikinamai įkūnijamas P. Meškėlos, savo patikėtiniui jaunam ir išvaizdžiam riteriui Tristanui paveda pagrobti Airijos princesę Izoldą, kurią ketina vesti ir taip užbaigti varginančius karus.

Planas gana gudrus, tačiau niekas negalėjo numatyti pažeidžiamiausios jo vietos: nugalėjęs Airijos riterius, kuriems aršiai vadovauja T. Juodsnukis, ir laimėjęs princesę, Tristanas staiga patiria stipriausią akinančią meilę jai. Tikro jausmo visą gyvenimą ieškanti Izolda akimirksniu supranta, kad pagaliau sutiko sau skirtąjį...

M. Repečkos nuotr.

J. Miliaus kuriamas Tristanas – drąsus negailestingas karys, tačiau žiūrovai nesunkiai pastebės ir jo vidinę jautrią asmenybę, kuri blaškosi tarp meilės ir pareigos, ištikimybės karaliui ir asmeninės laimės. K. Krysko Izolda – trapi ir emocinga, ji beatodairiškai pasiduoda jausmui ir naiviai tikisi, kad vyras karalius „supras ir atleis“. Toks ponios elgesys atrodo nelogiškas ir pavojingas ištikimai jos tarnaitei Branganei. Jos švelnų, bet tvirtą charakterį atskleidė miuziklo scenos debiutantė I. Bernotaitytė.

Kiekviena didi meilės istorija neapsieina be išdavystės. Ši purvina misija miuzikle atiteko vienuoliui Tomui, kurį vaidina D. Varnas. Vienuolis – itin ryškus neigiamas personažas: apsimetėlis, godus, parsidavėlis. D. Varnas puikiai perkando šį veikėją. Jo vienuolis apgailėtinas, tačiau turi ir komiškumo, kuris pralinksmina žiūrovus ne ką mažiau, nei spalvingasis miuziklo juokdarys M. Levinas. Pastarasis, kaip dažnai būdinga dvaro komediantams, suvokia daugiau nei parodo. Lemiamu momentu net sugeba demaskuoti išdaviką.

Suteikė šviesos ir vilties

Nors Tristano ir Izoldos meilės istorija kupina gilaus tragizmo, miuziklo kūrėjai nutarė jai suteikti šviesos ir vilties. Muzikinės dramos finalas gana netikėtas.

Visas miuziklas persmelktas angliškos ir airiškos kultūros, muzikos ir šokio. Milžinišką darbą kuriant choreografiją nuveikęs D. Bakėjus sakė pastebėjęs, kad senoji Anglijos ir Airijos šokio tradicija turi sąsajų ir su lietuvių tautiniais šokiais. Kurdamas choreografiją, jis šias sąsajas sumaniai supynė, todėl šokėjai publikai neatrodo egzotiški svetimšaliai. Jų judesiuose atpažįstama kažkas labai lietuviško ir savo.

M. Vitėno nuotr.

Miuziklas „Tristanas ir Izolda / Uždrausta meilė“ praturtintas specialiais efektais, stilingas apšvietimas išryškina milžiniškų gabaritų scenografinius elementus. Puiki garso kokybė leidžia į valias mėgautis išties puikiais ir profesionaliais lietuviškais vokalais. Pusantros valandos, žiūrint naują lietuvišką miuziklą, prabėga nepastebimai. O tai jau didelė kūrinio sėkmė.

Miuziklas „Tristanas ir Izolda / Uždrausta meilė“ gruodžio 28 d. 19 val. bus rodomas Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Miuziklo „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“ premjera žiūrovų laukia jau gruodžio 18 d. Vilniuje. Iki Naujųjų metų šis scenos kūrinys aplankys ir kitas didžiąsias šalies arenas: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Pastatymas pasižymės specialiai didelėms erdvėms skirta scenografija, garsu, įspūdingu šviesų spektakliu, vaizdo ir specialiais efektais, kurie žiūrovą tarsi įtrauks į veiksmą ir sukurs dalyvavimo įspūdį. 

K. Krysko ir J. Milius prisipažino, kad net trijų vaizdo klipų (anksčiau žiūrovams jau pristatyti „Meile, lėk“ ir „Miško paslaptys“) filmavimas užsienyje buvo labai įdomi ir vertinga patirtis.

„Šis darbas pareikalavo ne tik kruopštaus planavimo ir drausmės, bet ir daug fizinių jėgų bei trupučio sėkmės. Filmavome gegužę, kai Škotijoje žydi dygliakrūmiai. Jų geltonų žiedų jūra nuklojo laukus ir suteikė gamtovaizdžiui ypatingo grožio“, – pasakojo dainininkai.

Buvo siekta, kad į kadrą nepapultų jokie šiuolaikinio gyvenimo atributai. Kai filmuojama dronu, apimamas gana platus peizažas, todėl reikia kruopščiai parinkti vietas, kur nėra elektros stulpų, laidų, šiuolaikinių pastatų, greitkelio tolumoje. Filmuojant vaizdo klipus laukinėje gamtoje, itin pravertė ir puiki abiejų solistų fizinė forma.

M. Vitėno nuotr. 

„Iki apvalaus akmeninio senovinio statinio liekanų, kurį matote klipe „Šokis tamsoje“, teko į kalną su visais daiktais ir filmavimo įranga kopti keturis kilometrus. Norėdamas padėti filmavimo grupei, pasisiūliau panešti šarvus. Kai pagaliau pasiekiau tikslą, labai aiškiai įsivaizdavau, koks senovėje nekomfortiškas buvo  žmonių gyvenimas“, – juokėsi J. Milius. 

Filmuojant „Šokis tamsoje“, lietuviai taip pat buvo priversti iš laukinės pakrantės išprašyti vietinį žveją, kuris jau buvo ten pasistatęs palapinę nakčiai. „Pasijutome nesmagiai, tačiau jis net neatrodė susinervinęs. Ramiausiai susirinko daiktus, nebaigtą gerti kavą, kurią virėsi ant turistinės viryklės ir dar atsiprašė, kad netyčia užėmė „filmavimo aikštelę“. Atsisveikindamas paliko savo elektroninio pašto adresą ir paprašė atsiųsti jam interneto nuorodą, kad galėtų klipą pažiūrėti ir kitiems parodyti. Kaip supratome iš pokalbio, škotai labai didžiuojasi, kad jų šalyje dirba tiek daug filmavimo grupių iš viso pasaulio“, – pasakojo K. Krysko.

M. Vitėno nuotr. 

Dainininkai prasitarė, kad daugybė nuostabios filmuotos medžiagos iš Škotijos bus panaudota ir paties miuziklo metu.

Šiuo metu beveik kasdien vyksta itin intensyvios „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“ repeticijos. Pastatymui vadovauja – Kostas Smoriginas. Režisieriaus asistentas ir miuziklo choreografas – Donatas Bakėjus.

„Istorija buvo labai paprasta. Mano grupės bičiulis po grupės „Lordi“ pergalės Eurovizijoje pasakė – dalyvauk ir tu, aš tau parašysiu dainą! Aš, aišku, rimtai į tai nežiūrėdamas sutikau. Po pusės metų jis man skambina, sako – turiu dainą! Iš pradžių nelabai supratau, apie ką jis kalba. Kadangi esu žodžio žmogus, nuėjau į mūsų nacionalines atrankas ir tikrai nemaniau, kad eisiu taip toli. Man pačiam buvo šokas, kai laimėjau. Tai ir nuvažiavau, ir aš tikrai važiavau ten linksmintis ir gerai praleisti laiką. Nejaučiau jokios naštos, nesijaudinau, kad žūtbūt turiu nugalėti“, – pasakojo žinomas atlikėjas.

Man pačiam buvo šokas, kai laimėjau.

J. Milius savo kailiu patyrė, kaip šis konkursas atrodo išsijungus kameroms ir šviesoms. Todėl teigė, kad laimėjimas priklauso tik nuo paties atlikėjo nusiteikimo: „Negaliu sakyti, kad visai neprisidėjau prie dainos kūrimo, nes taip, sėdėjau, kartu rašiau. Bet vis dėlto aš buvau labiau dainininkas, kuris turėjo gerai atliktį kūrinį. Nei tuo metu, nei dabar aš netikėjau, kad ta daina gali atnešti pergalę Lietuvai. O šiame konkurse svarbiausia yra tas tikėjimas, tada kurią tu vietą užimsi nueina į antrą planą. Pamenu, kai nepatekau į finalą, apsidžiaugiau, kad turėsiu dar vieną papildomą dieną gerai pasilinksminti. Aš juk tik ką buvau pradėjęs atlikėjo karjerą, jaunas vaikinas. Man buvo visai ne tai galvoje“, – su šypsena kalbėjo jis.

Visi tikėjosi, kad grįžę saviplaka užsiimsim, o kai pamatė, kad taip nėra, niekas ir nebepuolė.

Vis dėlto mes esame pratę, kad po pralaimėjimo mūsų kraštiečiai mėgsta viešai nuteisti savo šalies atstovus. „Manęs dar būnant ten visi žurnalistai klausė – kaip dabar pasiteisinsite? Kaip žmonėm paaiškinsit, kodėl nelaimėjote? Kas bus, kai grįšit? Bet aš mėgstu visur įžvelgti teigiamą pusę. Todėl iš to nedariau didelės tragedijos ir įjungiau lengvą „dzin“. Ir ką? Ir pasiteisino! Nes visi tikėjosi, kad grįžę saviplaka užsiimsim, o kai pamatė, kad taip nėra, niekas ir nebepuolė. Aš į šį konkursą žiūrėjau kaip į bet kokį kitą, tiesiog jis yra labai gerai organizuotas ir su labai didele auditorija. Viskas.“

Nors ir dabar J. Milius neturi svajonės užkariauti didžiosios Eurovizijos scenos, vis dėlto spjauti į vandenį nesiryžta ir sako: „Niekada negali žinoti, kaip pasisuks tavo gyvenimas. Jeigu turėčiau labai gerą kūrinį, išskirtinį, kuriuo be galo tikėčiau, kodėl ne? Bet kol kas to neįvyko!“ – juokėsi jis.

Monika Linkytė / S. Bolnienės nuotr. 

Šį šeštadienį „Muzikinės kaukės“ dalyviams teko nelengva užduotis – įkūnyti žinomiausius ir įsimintiniausius Eurovizijos pasirodymus. Nenuostabu, kad tokį ypatingą vakarą vieną iš komisijos kėdžių užims ir šių metų Lietuvos atstovė Eurovizijoje Monika Linkytė: „Aš tikiuosi tikros Eurovizijos! Kad bus daug šviesų, daug garso ir gerų dainų“, – kalbėjo ji.

Kodėl po vieno iš pasirodymų M. Linkytė jautėsi tarsi užhipnotizuota? Visi atsakymai –jau šį šeštadienį, „Muzikinėje kaukėje“, 19.30 val., tik per BTV.

Šį kartą dešimt talentingų dalyvių paruoš dar įspūdingesnius pasirodymus. Dar viena vakaro staigmena taps šių metų Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“ Monika Linkytė, kuri užims vieną iš komisijos kėdžių, laikinai pavaduodama aktorę Tomą Vaškevičiūtę.

Dainininkė Marija Grabštaitė taps Jungtinės Karalystės žvaigžde Jessie J.

„Mano draugės britės man neseniai siuntė video iš Jessie J koncerto, nes buvo jame. Dabar ir aš galėsiu pasakyti, kad taip pat buvau jos koncerte“, – po pasirodymo kalbės Monika Linkytė.

„Man visada smagu žiūrėti, kaip nuo pirmų žingsnių jau eini personaže ir nekantru pamatyti, kas iš tos eisenos išsivystys“, – po aktoriaus Josifo Baliukevič įkūnyto legendinio lietuvių atlikėjo Stasio Povilaičio pagyrų negailės Jeronimas Milius.

Didele staigmena šeštadienio vakarą taps atlikėjos Gabrielės Vashos tapimas Nele Paltiniene: „Pasistengsiu pabūti močiute. Sunku įsikūnyti į vyresnį žmogų ir padaryti jo balsą, nes vis tiek kalba patirtis“, – prieš pasirodymą kalbės ji.

„Aš pradėjau galvoti, kad Gabrielė yra tas žmogus, kuriam sekasi praėjusio šimtmečio atlikėjus daryti. Tikrai, ji puikiai pagavo Nelę!“ – gražių žodžių negailės aktorius Tadas Gryn.

Vis dėlto laukiamiausiais pasirodymais tampa skirtingos lyties įkūnijimai. Šį katą tokia užduotis teko ZIP FM radijo laidų vedėjui Žygimantui Gečui, kuris scenoje taps iš Žemaitijos kilusia atlikėja Austieja: „Vat kuo nesidžiaugiu, kad man žmonės šiandien sako, kad aš labai gerai atrodau“, – po jautrios dainos juokais sakys jis.

„Man tai yra didžiausias iššūkis!“ – prieš lipdamas į sceną neslėps Norbertas, kuriam teko užduotis įkūnyti Andrea Bocelli.

„Muzikinė kaukė“ - jau šį šeštadienio vakarą, 19.30 val., tik per BTV.

Lietuvos pajūryje vaizdo klipą su komanda kūręs dainininkas pasakojo, kad labiausiai nerimavo dėl oro sąlygų. „Daug laiko leidžiu prie mūsų jūros ir žinau, kad net vasaros naktys čia retai būna šiltos ir ramios. Dėl savęs labai galvos nesukau, nesu itin jautrus šalčiui, bet buvo neramu dėl klipe vaidinusios vien tik plona suknele vilkinčios herojės“, – prisipažino J. Milius.  

Lietuviškos pajūrio naktys pateisino savo vardą. Filmavimo metu teko patirti ir nevasariško vėjo bei šalčio, ir netikėto lietaus, tačiau buvo ir idiliškai ramaus saulėlydžio, kuris tapybiškai nudažė temstantį dangų ir tapo puikia natūralia dekoracija. „Iš tiesų mums labai pasisekė, nes norėdamas tokio įvairaus oro per tokį trumpą laiką neužsisakysi. Visai neplanavome filmuoti lietuje, nes lietaus neturėjo būti. Kai jis vis dėlto netikėtai atėjo, paskubėjome išnaudoti jį savo tikslams. Ir pavyko tikrai gražiai“, – po filmavimų kiaurai permirkęs sakė atlikėjas.

„Tavęs“ – kitokio stiliaus kūrinys, nei būtų galima tikėtis prisiminus J. Miliaus muzikinę biografiją. „Taip, jis toli nuo roko. Noriu išbandyti kiek kitokį dainavimo stilių. Jau kuris laikas sėkmingai lipdau savo solinę dainų programą ir joje yra įvairaus skambesio kūrinių. „Tavęs“ –  nostalgiška daina, kiek primenanti aštuntą ar devintą praėjusio amžiaus dešimtmetį. Man gražus toks skambesys ir dermė“, – sakė atlikėjas.

Jis sakė, kad jam patiko dainos tekstas ir jame glūdinti ekspresija, kurią būtinai reikėjo pabrėžti klipu. „Vaizdas labai praplėtė dainą. Vaidinu bičą, kuris išgyvena mylimos moters netektį ir desperatiškai norėtų ją susigrąžinti. Gyvenime nesu vilkėjęs žydro kostiumo, tačiau klipo herojui jis tikrai tinka“, – pasakojo J. Milius.

Jeronimas šypsosi, kad tai tikrai tik vaidmuo – jo dabartinis gyvenimas toli nuo  apdainuojamų jausminių dramų. Pernai jis vedė kolegę dainininkę Kariną Krysko ir džiaugiasi, kad pirmi bendro gyvenimo metai prabėgo greitai ir lengvai. 

Tiek vienas, tiek kitas turi labai daug darbų ir skirtingų projektų, tad juokiasi, kad namuose ne taip dažnai ir susitinka. Vasaros pradžioje drauge su Karinos sūnumi Majumi abu spėjo išlėkti paatostogauti į Kretą, o likusias laisvas vasaros dienas mėgsta leisti prie Baltijos jūros, Kunigiškiuose.

Pora taip pat rengia ir bendrą koncertinę programą, kurioje skamba  Karinos ir Jeronimo solinės dainos, specialiai jiems sukurti duetai, ir pasaulinių hitų koveriai. „Labai norime turėti visą savo programą ir mums neblogai sekasi – jau daugiau nei pusę koncerto sudaro specialiai jums kurtos originalios dainos. Žiūrovai labai gerai į jas reaguoja. Ypač į bendrą dainą „Meile, lėk“, – sakė J. Milius ir priduria, kad jo tikslas per artimiausius metus sukurti visą programą, kurioje būtų daugiausiai originalios dainos ir  keli mėgstamiausi perdirbiniai.

J. Miliaus ir K. Krysko artimiausias bendras pasirodymas – rugpjūčio 17 d. Šventojoje.

Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai turėjo progą susipažinti su įspūdinga istorine asmenybe – Austrijos-Vengrijos imperatore Elžbieta (1837-1898), labiau Europos istorija besidomintiems žinoma vardu Sisi. Prie miuziklo „Elisabeth“ dirbo didžiulė kūrybinė komanda: visus imperatorės Sisi gyvenimo ir sielos užkaborius išstudijavusi režisierė Viktorija Streiča; teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius (spektaklyje ne tik vadovaujantis muzikiniam vyksmui, bet ir atliekantis vaidmenį); įspūdingo ir išradingai mizanscenas spalvinančio, auksu nulieto scenovaizdžio autorius scenografas Artūras Šimonis; net tris šimtus šios istorijos temą varijuojančių kostiumų ir artistų grimą sukūrė dailininkė Kotryna Daujotaitė, o scenos šviesas – dailininkas A. Šimonis kartu su Audriumi Jankausku; šokius ir scenos judesį pastatė choreografas Dainius Bervingis; nemenkus iššūkius drauge su choro kolektyvu įveikė chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė. 

Dviejų austrų, muzikinės scenos grandų – tarptautinės sėkmės sulaukusio libretų dramaturgo, vieno žymiausių dainų vokiečių kalba autoriaus Michael‘o Kunze‘s bei pianisto, aranžuotojo, kompozitoriaus ir dirigento Sylvester‘io Levay‘jaus sceninio kūrinio apie kontraversiškai vertinamą, bet abejingų jos gyvenimo istorijai nepaliekančią aristokratę – miuziklo „Elisabeth“ premjeriniai spektakliai Kaune įvyko penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį (vasario 25, 26 ir 27 d.).

Miuziklo autoriai M. Kunze ir S. Levay, džiaugdamiesi, kad pasaulinio populiarumo sulaukęs, vakarų Europos, Skandinavijos šalis apkeliavęs, nukakęs net į tolimąsias Japoniją ir Pietų Korėją, jų kūrinys pasiekė ir Lietuvos auditoriją. Jie sako, jog realiais įvykiais grįstas miuziklas savo tematika yra labai šiuolaikiškas. Tai istorija apie moterį, kuri kovojo už teisę gyventi taip, kaip ji nori. Elžbieta tiesiog troško saugumo, šviesios ateities ir meilės, bet nerado. Tai paaiškina jos nesuvokiamą nutrūktgalviškumą ir flirtą su Mirtimi ne tik savo eilėraščiuose, bet ir gyvenimo elgsenoje. Sudėtingas Sisi meilės romanas su Mirtimi yra šios istorijos pagrindas.

Sudėtingą meilės romaną su Mirtimi scenoje atskleidė abi Elžbietos – Marija Arutiunova ir Karina Krysko. Solistės savo moteriškumu bei nokautuojančiu švelnumu pavergė žiūrovų simpatijas. Gaivališkai flirtuojantį, fatališką Mirties personažą įtikinamai įkūnijo Jeronimas Milius ir Egidijus Bavikinas. Pirmą kartą muzikinio teatro scenoje debiutavęs Mantas Jankavičius pavergė žiūrovus savo puikios aktorystės bei meistriško vokalo valdymo deriniu. Šauniai sudėtingą vaidmenį įkūnijo ir teatro žiūrovams kaip puikus Džekilas/Haidas pažįstamas Rokas Laureckis. Abu solistai skirtingai, tačiau itin raiškiai  perteikė pamišėlišką italų anarchisto Lukenio charakterį. O Elžbietos sutuoktinio Franco Jozefo partiją Rokas Spalinskas ir Raimondas Baranauskas atliko iš tiesų „griežtai, šaltai, kietai“ (tekstas iš spektaklio). Miuzikle šalia pagrindinių vaidmenų atlikėjų dainuoja, šoka, vaidina didžiulis būrys teatro solistų, choro ir baleto artistų, groja ne tik orkestras, bet ir ritmo grupė, o deramą skambesį užtikrina talentingų garso operatorių grupė, vadovaujama garso režisieriaus Justino Giedraičio. 

Kerinčią imperatorės „Elisabeth“ istoriją dar galėsite pamatyti balandžio 2, 3 d., gegužės 5, 6 d.

„Gaila, kad tik vienas. Su bigbendu koncertuoti toks džiaugsmas. Skamba fantastiškai ir suteikia tiek energijos, optimizmo“, – sakė J. Milius ir svarstė, gal reikėtų specialią programą pakartoti kitais metais. „Išties, būtų smagu su ja apvažiuoti Lietuvą ir kasmet vasario 14 d. groti vis kitame mieste“ – pritarė ir K. Krysko.

Abu dainininkai negailėjo gerų žodžių Kauno bigbendui, kuris, anot jų, groja ne „valdiškai“, o iš visos širdies. „Yra tekę susidurti su orkestrais, kurių muzikantai gal pervargę nuo skirtingų programų, gal per daug visur ir su visais groję, bet tiesiog jauti, kaip jie atidirba be jokios ugnies... O štai Kauno bigbendas visai priešingai – atrodė kiekvienas muzikantas sudėjo į koncertą visą širdį“, – kolektyvą gyrė Jeronimas ir Karina. Publika taip pat įvertino muzikantų nuoširdumą ir po jų atlikto instrumentinio kūrinio aidėjo itin garsūs aplodismentai.

Tarp gražiausių pasaulinių meilės hitų itin originaliai ir naujoviškai suskambo specialiai bigbendui aranžuoti Jeronimo ir Karinos kūriniai „Manyje“ ir „Aš dalis tavęs“. „Man ypač didelį įspūdį paliko Karinos dainos „Aš dalis tavęs“ aranžuotė. Originaliai ši daina – klubinio skambesio, buvo net sunku įsivaizduoti, kaip ji galėtų būti atlikta su bigbendu... Aranžuotojas Jievaras Jasinskis sugebėjo rasti tobulą skambesį: neprarasti originalaus, bet skoningai pridėti bigbendo“, – pasakojo Jeronimas.

Koncertą vainikavo irgi specialiai aranžuotas abiejų atliekamas kūrinys „Meile, lėk“ ir karštas vasarą susituokusių dainininkų bučinys.

Paklausti, ar po koncerto jie dar vyko kur nors švęsti Įsimylėjėlių dienos, abu juokėsi ir sakė, kad pakliuvo į kuriozišką situaciją. „Mes tikrai neplanavome jokių romantiškų vakarienių, bet po koncerto buvome stipriai išalkę, o namie kaip tyčia laukė tuščias šaldytuvas. Taigi, spontaniškai nutarėme užsukti į restoraną ir, žinoma, pakliuvome į patį Valentino dienos įkarštį. Vienur nebebuvo vietų, kitur siūlė laukti staliuko valandą... Į mus žiūrėjo kaip į iš dangaus nukritusius: gi reikėjo užsisakyti iš anksto, ar pamiršote, kokia proga? Pasiblaškėme po miestą, kol pavyko“, – juokėsi abu.

Tiek J. Milius, tiek K. Krysko tvirtina, kad jie vienas kitam nespėja atsibosti nei scenoje, nei namuose. „Scenoje vienas kito net pasiilgstame, o ir namuose dėl skirtingų darbo grafikų drauge būname tikrai ne visą laiką“, – juokiasi jie.

Dažniausiai į vieną sceną juos atveda miuziklai, tačiau juose vieną rolę dažnai repetuoja keli aktoriai ir tuomet pagal grafiką vaidina. Atvejai, kai grafikai susikerta ir spektaklyje abu pasirodo drauge – gana reti. Ir dar: nebūtinai jiems tenka vien įsimylėjėlių vaidmenys. Štai spektaklyje „Karmen“ Jeronimas vaidina „blogietį“ ir rezga planą, kaip Karinos įkūnytą heroję nužudyti.

„Galimybė koncerte kartu išeiti į sceną ir pristatyti bendrą gražiausių meilės dainų programą mus labai džiugina. Tai retas atvejis. Jau dabar jaučiame, koks puikus bus koncertas ir labai jo laukiame“, – sako abu.

Karina Krysko ir Jeronimas Milius. / „Laima and Simas foto“ nuotr.

Pasitelkę profesionalumu garsėjantį Kauno bigbendą, jie atidžiai renka dainas naujai programai. „Noriu, kad muzikantai scenoje turėtų, ką veikti. Ieškau tokių kūrinių, kurie gerai skambėtų būtent su bigbendu. Juk turime puikius muzikantus scenoje, reikia juos išnaudoti“, – sako J. Milius.

Abu dainininkai tikina, kad bigbendas koncertui suteikia ne tik šventiškumo, bet ir jėgos, erdvės pojūtį. „Esame tai patyrę. Nuotaika išties būna išskirtinė. Net balsai skamba skaidriau“, – sako jie.

Koncertui „Gražiausios meilės dainos“ bus kuriamos specialios dainų aranžuotės skirtos bigbendui. Karina ir Jeronimas norėtų linksmo ir smagaus vakaro su garsiausiais pasaulio hitais, tačiau svarsto bigbendui aranžuoti ir savo autorinių kūrinių „Štai daina „Meile, lėk“ kaip tik labai tiktų Valentino dienai, – šypsosi jie.

„Gražiausios meilės dainos“ – vasario 14 d., Kaunas, VDU didžioji salė.

Kaip ir kiekviena pora, taip ir jiedu jau turi susikūrę savitą santykių taisyklių rinkinį, ir nors įprastai savo asmeninį gyvenimą slepia po devyniais užraktais, TV3 laidos „Gero vakaro šou“ žiūrovams Karina ir Jeronimas papasakos, koks gi tas vedybinis gyvenimas bei atsakys į klausimą, ar tuoktis išvis buvo verta.

Žinomos grupės „69 danguje“ narė Karina šį vakarą, 19.30 val., per TV3 rodomoje laidoje atviraus, kad kaip atlikėja yra sudalyvavusi tikrai ne vienose vestuvėse. Tačiau ar tai padėjo lengviau įsivaizduoti, kokių vestuvių norėtų pati?

„Tikrai buvo labai lengva, nes tai, ką dažniausiai matydavau per vestuves, būdavo tai, ko nenoriu. Mes – egoistai, norėjome, kad šventė smagi būtų mums, o tik po to draugams ir šeimai…“ – prisipažins Karina ir šokiruos laidos vedėją Mindaugą Stasiulį, kuris dėl to, jog pora nesilaikė jokių lietuviškoms vestuvėms būdingų tradicijų, netgi suabejos, ar jų santuoka apskritai yra galiojanti.

J. Milius pasakos, kad vedybinis gyvenimas yra maloniai džiuginantis, tačiau į klausimą, ar vedybas rekomenduotų kitiems, atlikėjas atsakys gudriai patardamas: „Ne per anksti, bet rekomenduočiau“.

O kada ateina tinkamas metas santuokai? „Mano pozicija tokia – sakiau, kad nesiženysiu. Bet jeigu dar būsiu gyvas ir sutiksiu sau tinkamą žmogų, nesvarbu, kiek metų man bebūtų, ar 60 ar 70, tada imsiu ir ženysiuosi. Ir viskas. Kito kriterijaus nėra – tiesiog turi būti būtent tas žmogus“, – savo mintimis dalinsis atlikėjas.

Tačiau ar muzikantams sugyventi po vienu stogu paprasta? Karina ir Jeronimas atskleis, kad jų koncertų grafikas neretai skiriasi, tačiau savaitgaliais jiedu turi tą patį pomėgį – abu vadina save miegaliais ir pripažįsta mėgstantys snausti net iki 12 valandos.

O darbo dienomis, kai ateina laikas Karinos sūnų vežti į mokyklą, jiedu turi susikūrę sistemą, kurią vadina „gelbėjimosi sistema“. „Susitariam, kad vieną rytą į mokyklą veža Karina, kitą – aš. Bet ryte atsibudus, visuomet iš akių žiūrime, kuriam iš mūsų keltis vis dėlto yra sunkiau. Tada kitas jį gelbėja ir veža vaiką į mokyklą. O grįžus namo, tu visada gali ir vėl eiti miegoti iki 12-os...“ – sistemą laidos vedėjams aiškins J. Milius.