J. Carterio centro atstovė pranešė, kad eksprezidentas savo gimtadienį ketina švęsti savo namuose Pleinse, Džordžijos valstijoje. Visi norintieji gali atsiųsti jam sveikinimą gimtadienio proga elektroniniu paštu.

Nepaisant garbingo amžiaus J.Carteris ir jo sutuoktinė žmona Rosalyn (Rouzalin) gyvena aktyvų visuomeninį gyvenimą. Jie rūpinasi būstų statyba pagal nevyriausybinės krikščioniškos organizacijos „Habitat for Humanity“, padedančios benamiams ir skurstantiems žmonėms visame pasaulyje, programą.

J. Carteris yra vyriausias buvęs JAV prezidentas per visą šalies istoriją. Baltųjų rūmų vadovu jis buvo nuo 1977 iki 1981 metų. 2002 metais jam buvo skirta Nobelio taikos premija „už pastangas taikiai spręsti konfliktus visame pasaulyje ir kovą už žmogaus teises“.

Antrankiais surakintas George'as Floydas (Džordžas Floidas) mirė gegužės 25 dieną, policininkui Mineapolio gatvėje kelias minutes keliu spaudus jam kaklą. Incidentas išprovokavo kelias dienas trukusius, dažnai smurtinius protestus visoje šalyje.

„Galios, privilegijų ir moralinės sąžinės žmonės privalo atsistoti ir pasakyti „gana“ rasiškai diskriminacinei policijai ir teisingumo sistemai, amoraliems ekonominiams skirtumams tarp baltųjų ir juodųjų, ir vyriausybės veiksmams, pakertantiems mūsų suvienytą demokratiją“, – sakoma J. Carterio pareiškime, kurį paskelbė jo įsteigta nevyriausybinė, ne pelno organizacija „Carter Center“.

Smurtas, spontaniškas ar sąmoningai kurstomas, nėra sprendimas.

95 metų J. Carteris paskutinis iš keturių dar gyvenančių eksprezidentų pakomentavo G. Floydo nužudymą, neramumus ir smurtinius policijos veiksmus prieš protestuotojus.

Pasak J. Carterio, jis ir jo žmona nuoširdžiai užjaučia G. Floydą ir kitas smurto aukas, bet, taip pat, ir „visus tuos, kurie jaučia neviltį susidūrę su išplitusia rasine diskriminacija ir atviru žiaurumu“.

„Visi privalome atkreipti dėmesį į rasinės diskriminacijos amoralumą. Tačiau smurtas, spontaniškas ar sąmoningai kurstomas, nėra sprendimas, – sakė jis. – Mums reikia vyriausybės, kuri būtų tokia gera kaip jos žmonės, ir mes geresni už tai.“

Ketverius metus trukęs J. Carterio prezidentavimas baigėsi 1981 metais. Vėlesnius dešimtmečius jis kovojo už žmogaus teises, o 2002-aisiais už šias pastangas gavo Nobelio taikos premiją.

95 metų buvusį valstybės vadovą prieš dvi teko operuoti Emory (Emorio) universitetinėje ligoninėje dėl kraujo, susikaupusio kaukolės ertmėje trūkus kraujagyslei.

„The Carter Center“ pareiškė, kad Nobelio taikos premijos laureatas ketvirtadienį planuoja švęsti Padėkos dieną savo namuose gimtajame Pleinso miestelyje Džordžijos valstijoje.

Spalį J. Carteris trims dienoms buvo paguldytas į ligoninę dėl dubens kaulo skilimo.

Keliomis savaitėmis anksčiau jis pargriuvo namuose ir susižeidė galvą. Jis greitai atsigavo ir jau kitą dieną dalyvavo labdaros renginyje, nors ir turėjo 14 siūlių ir mėlynę po akimi.

1977–1981 metais prezidento pareigas ėję J. Carteris kone pagrindinį dėmesį skyrė žmogaus teisių ir socialinio teisingumo klausimams.

Pirmieji dveji jo prezidentavimo metai buvo sėkmingi: jo administracijai, be kita ko, pavyko įtikinti izraeliečius ir egiptiečius pasirašyti taikos sutartį.

Tačiau vėliau J. Carterio vyriausybė susidūrė su daugybe netikėtų kliūčių. Rimčiausia iš jų buvo Irano įkaitų krizė ir 1980 metais surengtas nesėkmingas mėginimas išgelbėti 52 į nelaisvė paimtus amerikiečius.

Bėgant metams J. Carteris sukūrė subtilesnį įvaizdį dėl veiklos, vykdytos baigus kadenciją, ir visuomenei iš naujo įvertinus jo pasiekimus.

1982 metais eksprezidentas įkūrė „The Carter Carter“, siekdamas įgyvendinti savo pasaulinės diplomatijos viziją, o 2002 metais jam buvo paskirta Nobelio taikos premija už nenuilstamas pastangas skatinti socialinį ir ekonominį teisingumą.

2015 metais J. Carteriui buvo diagnozuotas vėžys, tačiau jam pavyko įveikti šią ligą.

Praėjusį mėnesį jis tapo pirmuoju JAV prezidentu, sulaukusiam 95 metų.

„Jokių operacijos komplikacijų nėra“, – sakoma eksprezidento įsteigtos nevyriausybinės organizacijos „The Carter Center“ pareiškime. Jame priduriama, kad 95 metų Nobelio taikos premijos laureatas ligoninėje bus „tiek, kiek patartina [jį] stebėti“.

Slėgis kaukolės ertmėje buvo padidėjęs dėl kraujavimo po kelių pastarųjų J. Carterio pargriuvimų. Operacija antradienį ryte buvo atlikta Emory (Emorio) universitetinėje ligoninėje.

J. Carteris šiais metais buvo pargriuvęs kelis kartus. Po pirmo tokio incidento pavasarį eksprezidentui prireikė pakeisti klubo sąnarį. 

Spalio 6 dieną jis vėl pagriuvo ir susižeidė galvą, bet, nors turėjo 14 siūlių ir mėlynę po akimi, jau kitą dieną nuvyko į Našvilį Tenesyje telkti savanorių ir padėti statyti vienus namus pagal nevyriausybinės krikščioniškos organizacijos „Habitat for Humanity“ programą.

Spalio 21 dieną eksprezidentui nesėkmingai nugriuvus savo namuose teko tris dienas praleisti ligoninėje dėl dubens kaulo skilimo.

2015 metais J. Carteriui buvo diagnozuotas vėžys, tačiau jam pavyko įveikti šią ligą.

Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams po to, kai paliko valstybės vadovo postą, J. Carteris, vyriausias buvęs JAV prezidentas per visą šalies istoriją, savo gimtajame Pleinso miestelyje Džordžijos valstijoje maždaug dukart per mėnesį veda užsiėmimus vietos baptistų bažnyčios sekmadieninėje mokykloje.

„Nekyla jokių abejonių, kad rusai tikrai kišosi į rinkimus“, – kalbėjo eksprezidentas per viešą diskusiją Virdžinijoje įsikūrusiame Carterio (Karterio) centre.

„Ir manau, kad šis kišimasis – nors jis dar neapibrėžtas, bet jei būtų kruopščiai ištirtas – liudytų, kad Trumpas iš tikrųjų nelaimėjo 2016-ųjų rinkimų“, – pridūrė 94 metų J. Carteris.

„Jis pralaimėjo rinkimus ir buvo prisaikdintas dėl jam palankaus rusų kišimosi“, – pareiškė buvęs lyderis.

Demokratų partijai priklausantis J. Carteris, išrinktas prezidentu 1976 metais ir po ketverių metų įveiktas respublikono Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano), buvo paklaustas diskusijų vedėjo, ar jis mano, kad D. Trumpas yra neteisėtas prezidentas.

„Remiantis tuo, ką pasakiau ir ko negalėčiau atsiimti atgal, sakyčiau – taip“, – juokdamasis atsakė buvęs JAV lyderis.

Diskusijoje taip pat dalyvavo J. Carterio administracijoje dirbęs viceprezidentas Walteris Mondale'as (Volteris Mondeilas), taip pat pažėręs griežtos kritikos D. Trumpui.

„Anksčiau niekada nematėme tokio žmogaus net arti Baltųjų rūmų“, – teigė 91 metų buvęs viceprezidentas.

„Gydytojai man sako, kad galimai atpažino jo turimų psichiatrinių ir psichologinių problemų simptomų, – kalbėjo jis. – Beveik įmanoma atspėti, ką jis ruošiasi daryti. Tai bus susiję su juo pačiu – jis liaupsins pats save.“

W. Mondale'o teigimu, D. Trumpas iš dalies atsakingas už dešiniosios pakraipos autoritarinių lyderių populiarumą visame pasaulyje.

„Jie įžvelgia prezidente aistruolį, vadovaujantį šiai pasaulį užklupusiai bangai, – pridūrė buvęs viceprezidentas. – Jis atvirai reiškia simpatijas autoritariniams lyderiams ir demonstruoja panieką už demokratiją pasisakantiems lyderiams.“

„Jo retorika, šiurkštumas, nesantaikos kurstymas: visa tai yra tam tikra – netgi ne tam tikra, o reali – neapykantos varomoji jėga“, – pareiškė W. Mondale'as.

„Niekada per mūsų gyvenimą nesu matęs, kad prezidentas respublikonas darytų kažką panašaus. Jis turi giliai savyje kažką neapkenčiama“, – pridūrė buvęs viceprezidentas.

Televizija CBC ketvirtadienį nurodė, kad per labdaros renginį Vinipege ketvirtadienį 92-ejų metų buvęs prezidentas atrodė išsekęs ir, atrodo, nualpo. Pasak Cartero centro, „buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris šįryt neteko daug skysčių dirbdamas „Habitat for Humanity“ statybvietėje Vinipege, Manitobos (provincijoje) Kanadoje“.

Penktadienį tas pats centras jau pranešė, kad J. Carteris sugrįžo į statybvietę.

„Jis ir ponia Carter dėkoja už daugybę iš viso pasaulio atsiųstų palinkėjimų“, – dar pridūrė centras.

39-ojo JAV prezidento J. Carterio, valstybės vadovo poste tarnavusio 1977-1981 metais, sveikata po vėžio gydymo chirurginiu būdu 2015 metais buvo gana gera; anuomet per operaciją buvo pašalinta nedidelė dalis kepenų audinio.

Kartu su žmona Rosalynn (Rozalin) jis šią savaitę Kanadoje padėjo „Habitat for Humanity“ projektui, siekiančiam pastatyti šalyje 150 namų, minint šalies oficialios nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos 150-ąsias metines. Dauguma namų pagal šį projektą statomi Edmontono ir Vinipego miestuose.

„Prezidentas Carteris visą savaitę daug dirbo. Jis neteko daug skysčių būdamas kaitrioje saulėje ir buvo išvežtas stebėti. Jis ragina visus gerti daug skysčių ir toliau statyti“, – pranešė ketvirtadienį „Habitat for Humanity“, kai J. Carteris buvo išvežtas į ligoninę.

Buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris) sekmadienį pareiškė vienos bažnyčios tikintiesiems savo gimtojoje Džordžijoje, kad iš jo organizmo buvo pašalinti visi vėžiniai dariniai.

91 metų Nobelio taikos premijos laureatas ir tarptautinis humanitarinis veikėjas neseniai nurodė, kad jam buvo pašalintas kepenų navikas, o vėliau buvo rastos keturios melanomos dėmelės jo smegenyse.

„Naujausias mano smegenų MRT (magnetinio rezonanso tyrimas) neparodė jokių ankstesnių vėžinių dėmelių pėdsakų, taip pat nebuvo jokių naujų“, – sakoma J.Carterio pranešime.

„Man bus toliau taikoma reguliarus trijų savaičių imunoterapijos gydymas pembrolizumabu“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje preparatą nuo vėžio.

Viena J.Carterio draugė ir jo parapijos narė sakė dienraščiui „The Atlanta Journal-Constitution“, kad buvęs prezidentas paskelbė šį pareiškimą prieš prasidedant sekmadieninės mokyklos pamokoms, kurias jis veda Maranatos baptistų bažnyčioje Pleinso mieste.

„Jis sakė, kad skenavimas jam buvo atliktas šią savaitę ir kad vėžio nebėra“, – tą pačią bažnyčią lankanti Jill Stuckey (Džil Staki) sakė laikraščiui telefonu, pridūrusi, kad po tos žinios „bažnyčioje visi pratrūko ploti“.

Praeitą mėnesį Carterio centras nurodė, kad 39-ojo JAV prezidento organizmas gerai reaguoja į gydymą ir kad jokių naujų vėžinių darinių nebuvo aptikta.

Buvęs prezidentas demokratas pelnė paskyrimų, kai rugpjūtį viešai prabilo apie savo ligą, kalbėdamas ramiai ir optimistiškai, dažnai šypsodamasis ir juokaudamas su žurnalistais, kalbėdamas su jam būdingu aiškiu Džordžijos akcentu.

„Žinote, mano gyvenimas buvo nuostabus. Turiu tūkstančius draugų ir gyvenu įdomų bei nuotykių kupiną ir pasitenkinimą keliantį gyvenimą“, – kalbėjo J.Carteris.

J.Carteris, kadaise vertęsis žemės riešutų auginimu, JAV prezidento poste dirbo vieną kadenciją 1977–1981 metais.

Knygų apie JAV prezidentus Baracką Obamą (Baraką Obamą) ir Frankliną Rooseveltą (Frankliną Rusveltą) autorius dabar rašo Jimmy Carterio (Džimio Karterio) biografiją.

Leidykla „Simon & Schuster“ antradienį pranešė, kad Jonathanas Alteris (Džonatanas Alteris) dirba „intensyviai bendradarbiaudamas“ su buvusiu prezidentu ir jį pažįstančiais žmonėmis.

J.Carterio biografija turėtų pasirodyti 2018 metais, kol kas jos pavadinimas nežinomas.

„Simon & Schuster“ visai neseniai išleido J.Carterio memuarus „Pilnas gyvenimas“ (A Full Life).

Praėjusią savaitę 90 metų J.Carteris pranešė, kad gydosi nuo vėžio, kuris išplito jam į smegenis.

J.Alteris anksčiau yra parašęs knygą „The Defining Moment“, pasakojančią apie F.Roosevelto pirmąjį 100 darbo dienų, ir „Pažadą“ (The Promise), kuriame apžvelgiami pirmieji B.Obamos prezidentavimo metai.

Buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris) trečiadienį pranešė, kad neseniai jam atlikta kepenų operacija parodė, kad jis serga vėžiu ir šis jau išplitęs.

39-ajam Amerikos prezidentui, kuriam 90 metų, anksčiau šį mėnesį buvo atlikta operacija „nedideliam dariniui“ pašalinti.

„Ta procedūra parodė, kad sergu vėžiu, kuris jau išplitęs į kitus mano kūno organus“, - sakoma trumpame rašytiniame J.Carterio pareiškime.

„Peržiūrėsiu savo planus, kad man galėtų būti taikomas gydymas“, - priduriama jame.

„Išsamesnis viešas pareiškimas bus paskelbtas paaiškėjus faktams, galbūt kitą savaitę“, - nurodė Nobelio taikos premijos laureatas, kurio dvi seserys, brolis ir tėvas mirė nuo kasos vėžio.

Džordžijoje gyvenantis J.Carteris bus gydomas Emory (Emorio) universiteto ligoninėje Atlantos mieste.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išreiškė savo paramą J.Carteriui ir palinkėjo jam „greitai ir visiškai pasveikti“.

„Jimmy, jūs kaip niekas kitas visada atsitiesiate, ir mes kartu su visa Amerika laikome už jus kumščius“, - rašoma B.Obamos pareiškime.

Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Savo mintimis ir maldomis esu su prezidentu Carteriu ir jo šeima“.

Tuo tarpu viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi su J.Carteriu telefonu.

„Didis žmogus, visuomet linksmas ir optimistiškas. Meldžiamės už jį“, - sakė J.Bidenas.

Politinio palikimo peržiūra

Gegužę J.Carteriui dėl pašlijusios sveikatos teko nutraukti viešnagę Gajanoje. Jis buvo parskraidintas į Atlantą, kur kitą dieną dalyvavo viešame renginyje.

J.Carteris Baltųjų rūmų šeimininku buvo 1977-1981 metais. Bene žinomiausias įvykis per jo kadenciją prezidento poste buvo 444 dienas trukusi JAV ambasados Irano sostinėje apsiaustis, per kurią karingi studentai laikė įkaitais 52 amerikiečius.

J.Carterio nesugebėjimas pasiekti, kad įkaitai būtų paleisti, taip pat nesėkminga karinė jų vadavimo operacija, aptemdė jo prezidentavimą ir sužlugdė siekį būti perrinktu antrai kadencijai.

Įkaitai buvo išlaisvinti tik prezidentu tapus Ronaldui Reaganui (Ronaldui Reiganui).

Tačiau dabar J.Carterio reputacija yra kur kas stipresnė nei buvo tuomet, kai jis pasitraukė iš Baltųjų rūmų. Ryškiausiu jo kadencijos pasiekimu ir svarbia diplomatine pergale laikomas taikos susitarimas tarp Izraelio ir Egipto.

Plačiai vertinamas ir J.Carterio darbas palikus Baltuosius rūmus. Jis buvo itin veiklus eksprezidentas, dirbo rinkimų stebėtoju ir per Carterio centrą, kurį įkūrė 1982-aisiais, rūpinosi įvairiomis visuomenės sveikatos kampanijomis.

Jis dalyvavo rinkimų stebėjimo misijose Meksikoje, Peru, Nikaragvoje, Venesueloje, Rytų Timore, o 2003-iaisiais vyko į Kubą dalyvauti istoriniame susitikime su ilgamečiu komunistinės salos lyderiu Fideliu Castro (Fideliu Kastru).

2002-aisiais J.Carteriui buvo įteikta Nobelio taikos premija už nenuilstančias pastangas skatinant socialinį ir ekonominį teisingumą.

Kai buvo pranešta apie J.Carterio ligą, eksprezidentas sulaukė daugybės palinkėjimų greičiau ją įveikti.

„Tikimės, kad jis visiškai pasveiks ir tęs savo įkvepiantį darbą“, - sakė IT milžinės „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas (Timas Kukas).

„Visos šalies demokratai laiko už jus kumščius“, - sakė Demokratų nacionalinio komiteto (Democratic National Committee - DNC) pirmininkė Debbie Wasserman Schultz (Debi Vaserman Šulc).

Tebėra gyvi keturi buvę JAV prezidentai: J.Carteris, George'as H.W.Bushas (Džordžas H.V.Bušas), Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas).