Todėl asmenų ir subjektų, kuriems JK, reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje, pritaikė sankcijas, skaičius viršijo 1 600.

Londonas penktadienį pareiškė, kad sankcijas 11 pareigūnų ir rinkimų organizacijai įvedė po to, kai jie „visi tiesiogiai veikė siekdami pakenkti Ukrainai ir kelti grėsmę jos teritoriniam vientisumui“ per pasmerktus referendumus ir rinkimus, surengtus pernai spalį ir anksčiau šį mėnesį.

JK nurodė, kad tarp tų, kuriems pritaikytos sankcijos, yra balsavimus organizavusi Rusijos Centrinė rinkimų komisija (CRK) bei viena iš jos vyriausių pareigūnių, Natalija Budarina.

Į sankcijų sąrašą taip pat įtraukti Maskvos paskirtas Chersono srities administracijos vadovas Andrejus Aleksejenka ir rinkimų komisijos vadovė Marina Zacharova.

Sankcijos reiškia turo užsienyje įšaldymą ir kelionių suvaržymus.

Pernai spalį keliose užgrobtose Ukrainos srityse, įskaitant Chersoną, Zaporižią, Donecką ir Luhanską, Maskva surengė referendumus, kuriuos Londonas vadina suklastotais, neteisėtais ir fiktyviais.

Vėliau Rusija surengė kitus balsavimus ten ir taip pat Kryme, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais. Šie balsavimai baigėsi rugsėjo 10 dieną.

Kremlius tvirtina, kad pernai per balsavimus gavo vietos gyventojų palaikymą keturių rytinių ir pietinių Ukrainos sričių aneksijai, nors neturi visiškos šių teritorijų kontrolės.

Jis taip pat teigia, kad šį mėnesį vykusius rinkimus neva laimėjo prezidentą Vladimirą Putiną tvirtai remianti partija „Vieningoji Rusija“.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmetė šiuos balsavimus kaip fiktyvius, o Kyjivo pajėgos kovoja, kad susigrąžintų užgrobtas teritorijas.

„Fiktyvūs Rusijos rinkimai yra akivaizdus ir bergždžias bandymas įteisinti neteisėtą suverenios Ukrainos teritorijos kontrolę“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis), paskelbdamas apie naujausias sankcijas.

„Negalima rengti „rinkimų“ svetimoje šalyje, – sakė jis. – Jungtinė Karalystė niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos teritoriją – Krymas, Zaporižia, Doneckas, Luhanskas ir Chersonas yra Ukraina.“

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) taip pat kritikavo anksčiau šį mėnesį vykusius fiktyvius rinkimus ir įspėjo, kad bet kokiems asmenims, prisidėjusiems prie jų organizavimo, gali būti taikomos sankcijos ir vizų apribojimai.

Šį mėnesį Europos Sąjunga taip pat pareiškė Rusijai, kad asmenys, dalyvavę organizuojant minimus balsavimus, sulauks pasekmių.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, blokas jau priėmė 11 sankcijų Maskvai paketų.

Šis nusikaltimas dar kartą atkreipė dėmesį į nusikaltimus panaudojant peilius Jungtinėje Karalystėje.

Elianne Andam (Elian Andam) buvo mirtinai subadyta peiliu Kroidone, Londono pietuose, kai trečiadienį ėjo į mokyklą.

Netrukus buvo sulaikytas septyniolikmetis, kurio pavardė neskelbiama dėl teisinių priežasčių.

Policijos išplatintame pranešime teigiama, kad penktadienį jis turi stoti prieš Kroidono magistratų teismą, kur jam bus pateikti kaltinimai dėl nužudymo ir peilio disponavimo.

Trečiadienį apie 8.30 val. (10.30 val. Lietuvos) laiku į įvykio vietą buvo iškviestos greitosios pagalbos tarnybos, įskaitant greitosios pagalbos sraigtasparnį, gavus pranešimą apie įvykdytą užpuolimą peiliu.

Medikai bandė išgelbėti moksleivę, tačiau po 50 minučių įvykio vietoje buvo konstatuota jos mirtis.

Londono meras Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas) sakė, kad incidentas jį labai nuliūdino, ir pažadėjo dėti visas pastangas, kad užpuolimai peiliais liautųsi.

Oficialiais duomenimis, nuo 2022-ųjų iki 2023 metų kovo mėnesio Anglijoje ir Velse peiliu ar kitokiu aštriu daiktu buvo nužudyti 99 jaunesni nei 25 metų žmonės. Iš jų 13 buvo jaunesni nei 16 metų.

Remiantis Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, per vienus metus iki 2023 metų kovo buvo užregistruota 50 tūkst. užpuolimų panaudojant peilius ar kitus aštrus daiktus – penkiais procentais daugiau nei ankstesniais metais ir 75 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį.

E. Andam mokėsi privačioje mergaičių mokykloje „Old Palace of John Whitgift School“ Kroidone.

„Esame giliai sukrėsti beprasmiškos ir tragiškos mūsų labai mylimos ir vertinamos draugės ir mokinės mirties“, – sakoma mokyklos išplatintame pranešime. 

Vizitai surengti prieš pirmąjį Kyjivo Gynybos pramonės forumą, kuriame Ukrainos pareigūnai turi susitikti su daugiau kaip 160 gynybos įmonių ir 26 šalių atstovais.

„Šią savaitę grįžau į Kyjivą paklausti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, ko jam reikia, kad laimėtų“, – sakė JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) apie savo pirmąją kelionę į Ukrainos sostinę šiame poste.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip ketvirtadienį į Kyjivą kartu su keliais gynybos pramonės pareigūnais atvyko Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu).

Tikimasi, kad Prancūzijos gynybos ministras surengs derybas su V. Zelenskiu ir naujuoju Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu.

„Mes žinome, kad šis karas tęsis ilgai (...) Turime užtikrinti, kad ir rytoj patikimai teiksime pagalbą Ukrainai“, – sakė S. Lecornu, padėjęs gėlių prie paminklo žuvusiems Ukrainos kariams.

Tiek JK, tiek Prancūzija tiekė Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų.

Ukraina ne kartą prašė daugiau Vakarų ginklų, įskaitant ilgesnio nuotolio raketas, kurie padėtų pralaužti Rusijos pozicijas ir smogti giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tačiau pripažino, kad jos pajėgos daro lėtą pažangą, nes susiduria su smarkiai įtvirtintomis Rusijos gynybos linijomis.

Kyjive ketvirtadienį taip pat apsilankęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad Ukraina pamažu atkovoja teritoriją iš Rusijos pajėgų.

„Kiekvienas metras, kurį atgauna Ukrainos pajėgos, yra metras, kurį praranda Rusija“, – sakė jis.

„Nėra nė menkiausios abejonės, kad ataka buvo suplanuota iš anksto, naudojantis Vakarų žvalgybos priemonėmis, NATO palydovine įranga ir žvalgymo orlaiviais“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Raketinis smūgis buvo suduotas glaudžiai koordinuojant veiksmus su amerikiečių ir britų žvalgybos tarnybomis, pridūrė ji.

Kyjivas, Londonas ar Vašingtonas šio pranešimo dar nekomentavo.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad praėjusią savaitę per precedento neturintį raketų smūgį į karinio jūrų laivyno štabą aneksuotame Krymo pusiasalyje nukovė Rusijos Juodosios jūros laivyno vadą.

Tai būtų didelis nuostolis Maskvai, kuri pastaraisiais mėnesiais patyrė virtinę išpuolių prieš strategiškai svarbų Sevastopolį.

„Žuvo 34 karininkai, tarp jų ir Juodosios jūros laivyno vadas. Dar 105 okupantai buvo sužeisti. Štabas nepataisomas“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė Ukrainos specialiosios pajėgos.

Vėliau, Rusijos gynybos ministerijai paskelbus medžiagą iš vieno posėdžio, kurioje matomas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos sakė, kad tikslina informaciją.

Maskva Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį okupavo 2014 metais. Nuo tada jis yra svarbus rusų kariuomenės karinis ir logistikos centras.

Rusija incidento dieną pranešė, kad po atakos dingo vienas jos kariškis, o iš pradžių buvo pranešusi apie vieno žmogaus žūtį.

JK prokuratūra nurodė, kad trims vyrams ir dviem moterims bus pateikti kaltinimai dėl sąmokslo renkant informaciją, kuri galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudinga Maskvai, siekiančiai pakenkti valstybės saugumui ir jos interesams.

Penki asmenys – 45-erių Orlinas Roussevas (Orlinas Rusevas), 41-erių Bizeris Dzhambazovas (Bizeris Džambazovas), 31-erių Katrina Ivanova, 31-erių Ivanas Stoyanovas (Ivanas Stojanovas) ir 29-erių Vania Gaberova – kaltinami tuo, kad nuo 2020 metų rugpjūčio iki šių metų vasario rengė sąmokslą rinkdami informaciją, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų būti naudinga Maskvai.

O. Roussevas gyveno rytinėje JK dalyje, o kiti – Londono apylinkėse.

Šių metų pradžioje visus juos sulaikė kovos su terorizmu detektyvai, įtarę juos nusikaltimu pagal Valstybės paslapčių įstatymą.

O. Roussevas, B. Dzhambazovas ir K. Ivanova vasario viduryje stojo prieš Londono centrinį teismą, kuriame buvo apkaltinti suklastotų tapatybės dokumentų laikymu turint neteisėtų ketinimų.

Liepą prokurorai pareiškė, kad jie turėjo 34 tapatybės dokumentus, iš kurių dalis, kaip įtariama, buvo suklastoti, išduotus JK, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Graikijoje ir Čekijoje.

Penki įtariamieji antradienį turėtų stoti prieš Londono Vestminsterio magistratų teismą.

Tai pirmas indų kilmės R. Sunako vizitas šalyje nuo tada, kai jis pernai pradėjo eiti ministro pirmininko pareigas. Į šalį jis atvyko kartu su žmona Akshata Murty (Akšata Murti), vieno turtingiausių Indijos žmonių dukra.

R. Sunaką, einantį raudonuoju kilimu Naujojo Delio oro uoste, pasitiko šokančių moterų trupė.

Pasak britų premjero, aukščiausiojo lygio susitikimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama paramai Ukrainai po praėjusių metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos ir pasaulio ekonomikai.

Tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus G-20 susitikime ir net neplanuoja pasisakyti vaizdo įrašo formatu.

„Putinas vėl nepasirodys G-20 susitikime, bet mes pasirodysime palaikydami Ukrainą“, – prieš pakeliui į Indiją socialiniame tinkle „X“ nurodė R. Sunakas.

Apie tai paskelbta po to, kai Benas Wallace'as (Benas Volesas) oficialiai paliko gynybos sekretoriaus pareigas.

54 metų G. Shappsas, ištikimas premjero Rishi Sunako (Rišio Sunako) sąjungininkas vyriausybėje, šiuo metu eina energetikos ir CO2 neutralumo sekretoriaus pareigas.

Šis pokytis vyriausybėje įvyko artėjant visuotiniams JK rinkimams, kurie, kaip manoma, bus surengti kitąmet.

Ketverius metus gynybos ministerijai vadovavęs B. Wallace'as oficialų atsistatydinimo pareiškimą premjerui įteikė anksčiau ketvirtadienį. Apie planus trauktis jis paskelbė praėjusį mėnesį.

B. Wallace'as dirbo gynybos sekretoriumi trijų ministrų pirmininkų vyriausybėse ir atliko svarbų vaidmenį JK teikiant atsaką į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Savo atsistatydinimo laiške jis prašė padidinti kariuomenės finansavimą.

„Nuoširdžiai tikiu, kad per ateinantį dešimtmetį pasaulis taps dar nesaugesnis ir nestabilesnis“, – rašė B. Wallace'as R. Sunakui.

„Mes abu esame įsitikinę, kad dabar pats laikas investuoti. Nuo pat įstojimo į kariuomenę esu pasišventęs tarnauti savo šaliai. Tačiau šis atsidavimas man ir mano šeimai turi asmeninę kainą“, – pridūrė jis.

Laiške 53 metų B. Wallace'ui R. Sunakas gyrė jo atsidavimą ir įgūdžius, su kuriais jis stojo priešaky telkiant Vakarų paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

„Jūs garbingai tarnavote mūsų šaliai“, – rašė R. Sunakas ir pridūrė, kad sekretorius „anksčiau nei kiti pamatė, kokie buvo tikrieji Vladimiro Putino ketinimai Ukrainoje“.

G. Shappsas garsėja kaip talentingas komunikatorius, o tai bus svarbi savybė prieš, tikėtina, įtemptą visuotinių rinkimų kampaniją. Tačiau jis neturi patirties įtemptame ir sudėtingame gynybos pasaulyje, kurį dar labiau apsunkina pusantįų metų besitęsiantis karas Ukrainoje.

„Pradėdamas darbą Gynybos ministerijoje nekantrauju dirbti su drąsiais mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrais ir moterimis, kurie gina mūsų šalies saugumą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė G. Shappsas.

Jis pridūrė, kad JK toliau „rems Ukrainą kovoje su (Vladimiro) Putino barbariška invazija“.

Praėjusią savaitę G. Shappsas lankėsi Kyjive, kur apžiūrėjo elektrinę, remontuojamą po Rusijos įvykdyto apšaudymo.

Nacionalinė britų oro navigacijos tarnyba NATS pranešė susidūrusi su nepaaiškinama technine problema, dėl kurios pirmadienį gali vėluoti skrydžiai.

Tarnyba teigė, kad siekdama užtikrinti saugumą, apribojo skrydžių srautus ir kad inžinieriai dirba, kad rastų ir pašalintų gedimą. Priduriama, kad JK oro erdvė lieka atvira.

NATS nenurodė, kiek laiko užtruks išspręsti problemą ir kas ją sukėlė, tačiau Europos skrydžių saugumo agentūra „Eurocontrol“ įspėjo, kad skrydžių duomenų apdorojimo sistemos gedimas stipriai paveiks numatytą tvarkaraštį.

Škotijos oro linijų bendrovė „Loganair“ pranešė, kad įvyko JK skrydžių valdymo kompiuterinių sistemų tinklo gedimas.

„Nors tikimės, kad didžiąją dalį skrydžių Škotijos viduje galėsime, ir su kuo mažiau trikdžių, vykdyti vietiniu koordinavimo pagrindu, šiaurės-pietų ir tarptautiniai skrydžiai gali vėluoti“, – teigiama pranešime.

Jungtinės Karalystės ir už jos ribų esantys oro uostai informavo keleivius, kad skrydžiai vėluos arba bus atšaukiami.

Judriausias Europos Hitrou oro uostas pranešė, kad dėl nacionalinių oro erdvės problemų sutriko skrydžiai, ir patarė keleiviams susisiekti su savo oro linijų bendrovėmis.

Dublino oro uostas pareiškime nurodė, kad dėl skrydžių valdymo problemų vėluoja ir yra atšaukiami kai kurie skrydžiai į Airijos sostinę ir iš jos.

„Visiems keleiviams, kurie šiandien turi keliauti, patariame prieš kelionę pasitikrinti savo skrydžio statusą oro linijų bendrovėje“, – sakoma pranešime.

Oro linijos „British Airways“ teigė, jog glaudžiai bendradarbiauja su NATS, kad suprastų JK oro erdvę paveikusios techninės problemos poveikį, ir praneš savo klientams apie naujausią informaciją.

Aviacijos analitikas Alastairas Rosenscheinas (Alasteras Rouzenčeinas), buvęs šios bendrovės pilotas, teigė, kad skrydžių sistema greičiausiai patyrė tam tikrą nesklandumą, o ne visišką gedimą.

Televizijai „Sky News“ jis teigė, kad kai kuriuose oro uostuose bus gana rimtų trikdžių, o kai kurie į JK skrendantys lėktuvai greičiausiai turės leistis kitose Europos šalyse, kad sumažėtų atvykstančių lėktuvų srautas.

Pastaruoju metu JK smarkiai padaugėjo nusikaltimų panaudojant peilius.

Tjuksberio mokyklos direktorė Kathleen McGillycuddy (Ketlin MaGilicudni) teigė, kad po incidento, įvykusio prieš pat 9 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku, mokykla nedelsiant buvo uždaryta ir buvo iškviesta policija.

„Dėl šio incidento policija sulaikė paauglį“, – mokyklos internetinėje svetainėje paskelbtame pareiškime nurodė ji.

Policija pareiškė, kad nukentėjęs asmuo buvo nuvežtas į ligoninę su įtariama durtine žaizda, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Vyriausybės duomenimis, Anglijoje ir Velse per metus iki 2022-ųjų kovo pabaigos buvo įvykdyta apie 45 tūkst. nusikaltimų, panaudojant peilį ar aštrų įrankį.

Šie skaičiai, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo devyniais procentais, o lyginant su 2010–2011 metais – 34 procentais.