Vyrai ir moterys varžysis dešimtyje rungčių, o iš viso tikimasi sulaukti apie 300 dalyvių, tarp kurių ir kovo pradžioje Stambule (Turkija) vyksiančio Europos uždarų patalpų čempionato normatyvą įvykdžiusi šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė bei daugkartinė rutulio stūmimo ir disko metimo Lietuvos čempionė Ieva Zarankaitė.

Prieš artėjančias varžybas nacionalinė čempionė J. Petrokaitė pasakojo, jog pasiruošimas sezonui vyko įprastai, o dar spalio mėnesį Druskininkuose vykusioje pasiruošimo stovykloje daug dėmesio buvo skirta fiziniam pasirengimui.

Lengvaatletė teigė, jog dabartinė forma yra nebloga, o per treniruotes vykdomuose testuose fiksuojami asmeniniai pasiekimai. Visgi, J. Petrokaitė neslėpė, jog neseniai išgyveno sunkesnį periodą: „Prieš 3 savaites turėjau duobelę, kai nesinorėjo treniruotis ir trūko motyvacijos, tačiau šis laikotarpis praėjo ir dabartine savijauta esu patenkinta.“

„Su treneriu Eugenijumi Petroku žiemos sezono per daug neakcentuojame ir labiau koncentruojamės į vasarą, tačiau startas LLAF taurės varžybose yra vienas pagrindinių uždarose patalpose“, – pasakojo J. Petrokaitė.

Rutulio stūmimo rungtyje dalyvausianti I. Zarankaitė džiaugėsi pasiekta forma ir šiame sezone tikisi aukščiausių rezultatų karjeroje: „Turėjau puikią pasiruošimo stovyklą Oklahomoje (JAV), per kurią treniravausi tiek disko metimo, tiek ir rutulio stūmimo rungtyse.“

„Jaučiuosi stipri, greita ir neperdegus, todėl su nekantrumu laukiu LLAF taurės varžybų bei vasario mėnesį vyksiančio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato“, – sakė I. Zarankaitė.

Artimiausias Ievos tikslas tarptautinėse varžybose – sėkmingas pasirodymas Europos metimų taurėje, kuri vyks kovo mėnesį Leirijoje (Portugalija).

Be jau paminėtų sportininkų varžybose planuoja startuoti ir Europos čempionato dalyvė, trišuolininkė Aina Grikšaitė, nacionalinis rekordininkas Simas Bertašius (startuos 3000 m bėgimo rungtyje), šeštadienį Čekijoje sezoną atidaręs sprinteris Gediminas Truskauskas (60 m – 6,75 sek.), olimpietė, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (dar vakar startavo varžybose Vokietijoje ir įveikė 1.87 m aukštį) ir kiti. Rutulio stūmimo rungtyje pasirodys 2022 metų gegužę pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse aukso medalį iškovojęs Vytenis Ivaškevičius. Taip pat varžybose startuos ir Ukrainos atstovai, kurie stovyklauja Panevėžyje bei keletas lengvaatlečių iš Latvijos.

Varžybų pradžia – 13.00 val. (Lengvosios atletikos maniežas, Žemaitės g. 6, Vilnius).

Siekiant užtikrinti dalyvių saugumą, įprastai vienos dienos varžybos buvo „išplėstos“ į dvi, taip pailginant tarpus tarp rungčių. Be to, startuoti Šiauliuose galėjo ne visi norintys – federacija ribojo dalyvių skaičių, įvedusi normatyvus.

Moterų šuolių į tolį rungtyje šių varžybų rekordą pagerino Jogailė Petrokaitė, nušokusi 6,48 m. Sportininkė taip pat pagerino savo uždarų patalpų rekordą. Praėjusią vasarą raseiniškė tapo geriausia Baltijos šalių čempionato lengvaatlete, pirmenybėse Latvijoje nušokusi 6,57 m.

„Šiandienos startą vertinu gerai. Turėjau šiokių tokių sveikatos problemų per pastarąsias dvi savaites, tai stabilūs rezultatai ties 6,40 m tenkina. Per tas dvi savaites turėjau plius minus penkias treniruotes, reikėjo duoti laiko organizmui atsistatyti“, – komentavo J.Petrokaitė.

Sportininkė prisipažįsta, kad jos galvoja besisukantys šios žiemos skaičiai yra kur kas didesni. Lengvaatletė norėtų dalyvauti ir po mėnesio Lenkijoje vyksiančiame Europos uždarų patalpų čempionate – tam reikia šokti net 6,80 m.

„Skaičiai, žinoma, kad yra, bet nesu mėgėja jų atskleisti. Tai tie skaičiai, kurie mane išvežtų į Europos ir pasaulio čempionatus, kuriuose varžosi elitas. Tikiu, kad galiu tame elite taip pat šokinėti“, – šyptelėjo J.Petrokaitė.

Ramus dėl dalyvavimo Europos čempionate gali jaustis sprinteris Gediminas Truskauskas, kuris 60 m bėgimo rungties normatyvą įvykdė dar praėjusią žiemą (6,77 sek.). Pirmame šių metų starte Vilniaus sporto klubo „Cosma“ atstovas nuotolį nubėgo panašiai – per 6,79 sek.

„Galima sakyti, kad forma džiugina. Prieš tai buvome pasidarę treniruočių tipo varžybas, kurios buvo tarsi atskaitos taškas šiandienai. Turėjau tikslą bėgti apie 6,80 ir viskas pagal planą. Dar laukia Lietuvos čempionatas, o pats svarbiausias startas žiemą bus Europos čempionatas, – sakė G.Truskauskas. – Ar ramiau startuoti, turint normatyvą? Jaučiasi šioks toks atsipalaidavimas. Žinoma, norisi kuo geriau subėgti, bet nėra psichologinio spaudimo, jokių rėmų. Pasiruošimą galima tęsti ramiau.“

Dėl teisės dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse besivaržanti disko metikė Ieva Zarankaitė Šiauliuose stūmė rutulį. Vis dėlto sugrįžimas po varžybų „bado“ nebuvo labai sėkmingas – sektoriuje jai pavyko išsilaikyti vieną sykį per šešis bandymus. Uteniškė įrankį nustūmė 15,24 m ir pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

„Jausmas labai geras (sugrįžimo į varžybas – aut. past.), rutulio stūmimui nededu visų pastangų, nes ruošiuosi disko metimo rungčiai, kuri vyks vasarą. Labai smagu pajusti varžybų adrenaliną, sudalyvauti – varžybos tikrai labai gerai paruoštos, imtasi visų priemonių, kad apsaugoti visus dalyvius, – teigė I.Zarankaitė. – Pasirodymą vertinu prastai, bet tuo pačiu ir neblogai – tai pirmos varžybos. Tai pirma treniruotė, kurioje rutulį stūmiau distancijai.“

Pirmą LLAF taurės varžybų dieną paaiškėjo 10 rungčių nugalėtojai. Be J.Petrokaitės, G.Truskausko ir I.Zarankaitės nugalėtojų taures taip pat iškovojo Einius Trumpa (400 m – 51,04 sek.), Robertas Vališauskas (1500 m – 3 min. 57,24 sek.), Laurynas Vičas (šuoliai į tolį – 7,20 m), Karolis Maisuradzė (rutulio stūmimas – 16,32 m), Akvilė Andriukaitytė (60 m – 7,50 sek.), Roberta Žikaitė (400 m – 59,20 sek.) bei Aistė Labanauskaitė (1500 m – 4 min. 53,22 sek.).

Visose rungtyse, išskyrus moterų 400 m bėgimą, buvo užfiksuoti geriausi Lietuvos sezono rezultatai.

Sekmadienį baigėsi keturias dienas Estijoje vykęs Europos jaunimo iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas. Paskutinę varžybų dieną savo rungčių finaluose dalyvavo dvi Lietuvos sportininkės, iš kurių vienai pavyko aplenkti net ir pasaulio čempionę.

Merginų šuolių į aukštį rungtyje Gintarė Nesteckytė užėmė 10 vietą. Lietuvė pirmais bandymais įveikė 171 cm ir 176 cm aukščius, 181 cm – trečiu, tuo tarpu visi trys mėginimai peršokti 184 cm buvo nesėkmingi. Kvalifikacijoje G.Nesteckytė parodė kiek prastesnį rezultatą – 179 cm – bei buvo 11-a.

„Pasirodymu nusivylusi nesu, bet kaip ir kiekvienam sportininkui norėjosi pasiekti geresnį rezultatą nei turiu dabar. Užėmiau aukščiausią vietą tokio rango varžybose – tiek praėjusiais metais pasaulio jaunimo čempionate Judžine, tiek prieš dvejus metus Rietyje Europos jaunimo čempionate nepatekau į finalą. Vien jau patekimas į finalą buvo didelis pliusas, motyvacija tobulėti“, – pasakojo G.Nesteckytė.

Varžybose netrūko ir itin tituluotų sportininkių – titulą gynė Europos čempionato prizininkė Alessia Trost iš Italijos, dalyvavo Europos čempionato bronzos medalininkė septynkovėje belgė Nafissatou Thiam bei pasaulio ir Europos čempionė rusė Marija Kučina. Pastaroji Rusijos šuolininkė stipriausia planetoje tapo praėjusių metų pasaulio uždarų patalpų čempionate Lenkijoje, kur įveikė dviejų metrų aukštį.

Vis dėlto įspūdingi asmeniniai rekordai bei titulai nieko nereiškia: M.Kučina pirmu bandymu įveikė 171 cm, 176 cm aukštį praleido, tuo tarpu 181 cm peršokti nesugebėjo. Rusijos lengvaatletė neaplenkė nė vienos dalyvės bei liko dvylikta. Už G.Nesteckytės nugaros liko ir vokietė Imke Onnen.

Europos jaunimo čempionės titulą apgynė A.Trost, įveikusi 190 cm aukštį, sidabras atiteko N.Thiam, o bronza – ukrainietei Irinai Heraščenko (abi sportininkės peršoko 187 cm).

„Aplenkiau pasaulio čempionę! Juoktis negalima, nes tokio aukšto lygio sportininkei čia yra nesėkmė, bet faktas, jog aplenkiau ją, skamba kaip anekdotas. Šuoliai į aukštį yra loterija – tai psichologinė rungtis, kur asmeninis rekordas nieko nereiškia, – tikino G.Nesteckytė. – Nenustebino, jog laimėjo A.Trost, ji ir buvo laikoma viena favoričių. Iš tiesų rezultatai gana žemi, su asmeniniu rekordu gal būčiau užėmusi ir prizinę vietą.“

Merginų šuolių į tolį rungties finalas Jogailei Petrokaitei nesusiklostė sėkmingai. Pirmais dviem bandymais sportininkė žengė atsispyrimo lentelę, o trečio bandymo metu priešingai – atsispyrė gana toli nuo lentelės bei taip „sutrumpino“ rezultatą: 6,03 m bei užimta dvylikta vieta.

Tiesa, norint patekti į geriausiųjų aštuonetą bei gauti dar tris papildomus bandymus, reikėjo nušokti bent 6,42 m, o lietuvės asmeninis rekordas yra 6,33 m.

Ryte vykusiose vyrų rutulio stūmimo kvalifikacinėse varžybose Lietuvos atstovas Julius Malotkinas užėmė 24 vietą. Su skaudančia nugara startavęs lengvaatletis geriausiu trečiu bandymu įrankį nustūmė 16,93 m. Paskutinis į finalą patekęs sportininkas J.Malotkiną lenkė metru bei nustūmė 18,05 m.

Europos jaunimo čempionate Lietuvos komanda iškovojo du medalius: čempione tapo trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė, o bronzos medaliu pasidabino ieties metikė Liveta Jasiūnaitė.

Oregono valstijoje baigėsi JAV studentų NCAA lengvosios atletikos čempionatas, kuriame teisę jame dalyvauti šiemet buvo iškovojusios dvi Lietuvos lengvaatletės.

Natalija Piliušina 1500 m atrankos bėgime finišavo penkta (4 min. 19,05 sek.). Šeštadienį finaliniame bėgime Lietuvos atstovė užėmė ketvirtą vietą (4:15,01), pasiekusi geriausias Lietuvos sezono rezultatą.

Jogailė Petrokaitė, į tolį nušokusi 5,88 m, užėmė 22-ą vietą.

N. Piliušinai tai ketvirtas ir paskutinis NCAA čempionatas. 2011 metais ji buvo antra 800 m bėgime, 2012 metais - dvylikta 1500 m bėgime, o 2013 metais tapo 1500 m bėgimo NCAA čempione.

Oregono valstijoje vyksta JAV studentų (NCAA) lengvosios atletikos čempionatas, kuriame teisę jame dalyvauti šiemet iškovojo dvi Lietuvos lengvaatletės.

Pasak pranešimo, Jogailė Petrokaitė varžybas jau baigė: į tolį nušokusi 5,88 m, ji užėmė 22-ą vietą.

Natalija Piliušina 1500 m atrankos bėgime finišavo penkta (4 min. 19,05 sek.) ir šeštadienį bėgs finale.

Lietuvos bėgikei tai bus ketvirtasis ir paskutinis NCAA čempionatas. 2011 metais ji buvo antra 800 m bėgime, 2012 metais - dvylikta 1500 m bėgime, o 2013 metais tapo 1500 m bėgimo NCAA pirmenybių čempione.

Antradienį Oregono valstijoje (JAV) prasidėjo pasaulio jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionatas.

Sėkmingai pirmąją varžybų dieną startavo ieties metikė Simona Dobilaitė. Ji atrankos varžybose antruoju bandymu įrankį nuskraidino 52,43 m ir, užėmusi ketvirtąją vietą B grupėje, tarp visų 32-jų dalyvių buvo aštunta ir pateko į finalą, kuriame penktadienį varžysis dvylika pajėgiausių šios rungties atlečių.

Toliausiai atrankoje ietį metė lenkė Maria Andrejczyk (56,23 m), švedė Sofi Flinck (56,04 m) ir kita Lenkijos sportininkė Marcelina Witek (55,78 m).

110 m barjerinio bėgimo atrankoje startavęs Rapolas Saulius (14,19 sek.) antrąjį bėgimą baigė septintas ir, bendroje įskaitoje tarp 54-ių dalyvių likęs 38-as, į pusfinalį nepateko. Iki pusfinalio barjero jam pritrūko 0,29 sekundės.

Popietinėse varžybose, kai Lietuvoje bus ankstyvas rytas, šuolių į tolį atrankos varžybose startuos Jogailė Petrokaitė. Norėdama patekti į finalą ji turės nušokti bent 6,30 m arba būti tarp 12 geriausių.

Ketvirtadienį Rietyje (Italija) prasideda XXII Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas, kuriame startuos 13 Lietuvos sportininkų.
Lietuvos nacionalinė komanda Europos čempionatuose dalyvauja nuo1993 metų ir per 10 vykusių čempionatų iškovojo keturis medalius: Europos jaunimo čempionu 1999 metais tapo ieties metikas Tomas Intas, o vicečempionių titulus iškovojo 100 metrų bėgikė Agnė Visockaitė (1997 metais Liublianoje), dar viena sprinterė Lina Grinčikaitė (2005 metais Kaune) ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (2011 metais Taline).

Nors apie kandidatus, kurie gali iškovoti medalius Rietyje, nekalbama, didžiausios viltys siejamos su trimis merginomis – 2011 metų Europos jaunimo olimpinio festivalio čempione 400 metrų distancijoje Modesta Morauskaite, šuolininke į aukštį Gintare Nesteckyte ir šuolių į toil rungtyje startuosiančia Jogaile Petrokaite.

Komentarai

G. Nesteckytė: „Europos jaunimo čempionatas man yra svarbiausias šio sezono startas. Jeigu man pavyks suvaldyti savo emocijas, jaudulį, galime tikėtis ir aukštesnio rezultato, o su rezultatu savaime "ateina" ir vieta. Svarbiausia yra patekti į finalą, o ten atiduoti visas jėgas ir kovoti. Grįžusi dar planuoju startuoti Lietuvos čempionate, o po to laukia užsitarnautos atostogėlės.“

M. Morauskaitė: „Šiame Europos jaunimo čempionate keliu sau nemažus tikslus, tikslas būtų užlipti ant prizinės pakylos. Tokia galimybė visada yra, svarbiausia neperdegti varžybų metu bei per daug pasitikint savo jėgomis varžovių nuvertinti. Na, o gerų draugų palaikymas tik dar labiau motyvuoja ir paskatina nenuleisti rankų. Ši U20 kompanija sukuria labai smagią atmosferą.“
J. Petrokaitė: „Šis čempionatas nėra pirmas rimtas mano startas, bet šiame sezone tai pagrindinės varžybos, kurioms atiduosim visas jėgas, o rezultatas, tikėkimės, ateis savaime.  Tikslai čempionate paprasti – ivykdyti kvalifikacinį normatyvą ir šokinėti finale. Niekad nemėgstu kalbėt apie ateitį, tai apie rezultatus nieko ir nepasakysiu. Iš tikrųjų mūsų U20 komanda yra labai šauni, draugiška ir linksma. Vieni kitus labai palaikom, todėl Rietyje visi tikimės geriausio.“

Idėja rengti lengvosios atletikos Europos čempionatą kilo lenkams

Pirmasis Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas vyko 1969 metais Prancūzijoje, tačiau idėja organizuoti tokio tipo pirmenybes kilo lenkams.
1964 metais Varšuvoje įvyko Europos jaunimo lengvosios atletikos žaidynės. Taip buvo įgyvendinta idėja, kurią keletą metų brandino Lenkijos lengvosios atletikos vadovai. Nors dalyvavo 14 šalių komandos, varžybos dar neturėjo oficialaus statuso. Renginio sekmė paskatino IAAF Europos komisiją 1966 metais surengti pirmąsias oficialias Europos žaidynes. 19 valstybių atstovai varžėsi Odesoje. Jeigu Varšuvoje (kaip ir pagal dabar galiojančias taisykles) galėjo dalyvauti vaikinai ir merginos ne vyresni kaip 19 metų, tai nuo 1966 iki 1988 metų merginų amžiaus riba buvo 18 metų.1969 metais įsteigus EAA pradėti rengti Europos jaunimo čempionatai.

Lietuviai iki 1989 metų dalyvaudavo SSRS komandos sudėtyje. Europos žaidynėse 1968 metais sidabro medalį laimėjo Jonas Dabryla (ieties metimas), bronzos - Arūnas Vitkevičius (rutulio stūmimas), Algis Lebedžius (10000 m ėjimas) ir Nijolė Sabaitė (800 m). Europos čempionatuose sidabro medalius 1983 metais iškovojo Valerijus Murašovas (disko metimas) ir Andrius Kornikas (4x100 m), bronzos medalį 1979 metais - Aldona Mendzarytė (4x400 m).