Apie dukters mirtį penktadienio vakarą feisbuke pranešė jos tėvas, „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas.

„Šiandien 17.25 val. man brangiausias pasaulyje Žmogus – vienintelė duktė Indrė išėjo... padariau, ką galiu ir ko negaliu, bet neišsaugojau“, – parašė J. Jučas.

I. Jučaitė – Sarneckienė mirė po sunkios ligos. Jai buvo 42-eji metai.

Kreipėsi į Neringos merą

J.Jučas tikino esąs dažnas Neringos svečias, tačiau šį kartą atostogas apkartino pajūryje išvystas vaizdas.

"Atvykęs į Nidos paplūdimį nustėrau – mediniai takeliai nuimami, pilamas žvyro ir molio mišinys, klojama naftos kvapo plastmasė! UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje apsauginėje kopoje, takelyje į paplūdimį! Kvapo perteikti negaliu, aromatas visiškai priešingas maloniam kopų kvapui", – piktinosi J.Jučas.

Po J.Jučo darytomis pajūrio takų fotografijomis kitas buvęs kultūros ministras Š.Birutis taip pat paliko įrašą, kuriame, matyt, kreipiamasi į Neringos merą Darių Jasaitį: "Pasibaisėtina! Kur Neringos savivaldybė? Dariau, auuu!"

Nuostabą reiškė ir kiti socialinių tinklų mėgėjai.

Prisiminė ir E.Jakilaitį

J.Jučą nustebino ir tai, kad takų tiesimo darbai pradėti vasarai jau prasidėjus.

"Ar negalima tokių darbų atlikti kovo ar balandžio mėnesį? Vasara ant nosies, penktadienį prasideda Neringos vasaros sezono atidarymo šventė "Sveika, Neringa" su Edmundu Jakilaičiu priešakyje. Jei norėjo daugiau triukšmo, reikėjo takus ardyti rugpjūčio pradžioje, tada visi būtų pamatę", – stebėjosi J.Jučas.

Buvęs ministras tikino turintis pasiūlymų Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai.

"Pirmiausia nuvažiavęs jiems padovanosiu kalendorių. Laikas susipažinti su juo. Antra, aš turiu ir pasiūlymų. Galėčiau parašyti projektą ir gauti europinį finansavimą plastiko palmėms. Pristatykime jų abipus šio takelio, ir bus gražu ištisus metus. Bus amžinas grožis. Jos nesupus, jų nereikės genėti, bus labai gražu. Bet dar reikėtų visus medžius prieš tai iškirsti", – ironizavo J.Jučas.

Galėčiau parašyti projektą ir gauti europinį finansavimą plastiko palmėms. Pristatykime jų abipus šio takelio, ir bus gražu ištisus metus. Bus amžinas grožis.

Siūlys plastiko palmių

J.Jučas plastiko korį aptiko ties Nidos paplūdimiais.

"Tai yra nuošalus nudistų pliažas. Jame renkasi natūralumą ir gamtą mėgstantys žmonės. Aš dar suprasčiau, jei tokius korius tiestų dviračių take. Gal jie tiktų Palangoje ir Druskininkuose, bet tik ne Neringoje. Tai yra UNESCO saugoma teritorija ir kažin kaip ši organizacija įvertintų tokį aplinkosaugininkų pasirinkimą. Jai savivaldybė taip darytų, sakyčiau, nesupranta. O čia juk tai daro tie, kuri turi rūpintis natūralia gamta ir saugoti vertybes. Gal jie tuomet plastikiniu kilimu tegul žolę pakeičia ir dar ledinių lempučių primontuoja", – pyko J.Jučas.

Jis susisiekė su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktore Aušra Feser, kuri jam aiškino, jog plastiko korio niekas net nematys, nes jo ertmes uždengs specialios skaldos mišinys.

"Sako, kad eksperimentinė danga bus. Nežinau aš, kas čia per eksperimentai, bet manau, jog jie – ne vietoje ir ne laiku. Ar sunku buvo paremontuoti tą medinį taką, kuris čia buvo? Kelias lenteles tereikėjo pakeisti", – retoriškai klausė poilsiautojas.

J.Jučas nufotografavo, jog mediniai takai iš tiesų yra nuardomi.

Jono Jučo nuotr.

"Lenteles darbininkai metė į sunkvežimį. Visus medinius laiptelius ir lenteles jie išvežė. Suprantu, medis pūva. Bet tai darant laiku ir kiekvienais metais, gal nebūtų reikėję viską lupti, kai jau supuvo. Gal geriau pakeisti 12 lentelių? Aš klausiau direktorės, bet ji kalbą nusuko. Supratau, kad buvo europiniai pinigai, buvo "babkės", o jas įsisavinti reikia. Aš neturiu ką pasakyti. Kultūros paveldo objektuose plastiko langų negalima montuoti, o nerijos apsauginėje kopoje plastiko plyteles galima dėti. Juk tai visiškas absurdas", – tikino J.Jučas.

Buvęs ministras prisipažino, jog jį siutina tokios absurdiškos tvarkos.

"Tai, kas pastatyta ir yra gražu, reikia būtinai griauti, nes tokia tvarka, o tualeto pajūryje pastatyti negalima. Plastiku iškloti pajūrio kopas – galima. O juk ne tiek daug to gražumo Lietuvoje mes turime", – pabrėžė J.Jučas.

Po medžiais – nesaugu

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė aiškino, jog be reikalo žinomi šalies kultūrininkai puolė piktintis aplinkosaugininkų sprendimu.

"Skandalas kilo vos pamačius nebaigtus darbus. Ant šios dangos bus pilama dolomito danga. Sukeltas skandalas, jog esą mediniai takai keičiami plastiko. Mes konsultavomės su ekspertu ir pasirinkome optimalų sprendimą. Nekeičiame medinių takų į molį ir žvyrą, o remontuojame molio ir žvyro takus. Gal kam taip ir atrodo. Tačiau iš tiesų buvo nuspręsta tvarkyti tas takų dalis, kur tai buvo būtina. Kai kur drieksis mediniai takai, o kai kur bus molio ir žvyro takai", – teigė L.Dikšaitė.

Specialus korys su žvyro danga atsiras ten, kur yra žolės danga.

"Po medžiais neekonomiška ir neefektyvu laikyti medinį taką, kuris yra slidus ir greitai pūva. Juk tai nėra saugu žmonėms. Mes darome modernius molio ir žvyro takus", – aiškino L.Dikšaitė.

Darbams – 300 tūkst. eurų

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija šiems darbams gavo Europos Sąjungos fondų lėšų.

Dėl viešųjų pirkimų procedūrų sutartis su rangovais buvo pasirašyta tik balandžio viduryje.

"Rangovai jau pastatė 9 naujus laiptus Nidoje, tarp jų ir tuos, kuriuos pernai nuplovė jūra. Labai daug darbų padaryta. Takai bus atnaujinami ne tik Nidoje. Pervalkoje atnaujinami 500 kv. metrų molio ir žvyro dangos takų. Nidos rekreacinėje zonoje bus atnaujinti septyni molio ir žvyro takai, iš viso – 800 kv. metrų", – skaičiavo L.Dikšaitė.

Nidoje bus atnaujinti 5 takai – 300 kv. metrų medinių takų.

Smiltynėje bus taip pat remontuojami mediniai takai, ten dalimis bus pakeista 360 kv. lentelių.

Juodkrantėje bus paklota 300 kv. metrų naujų medinių takų, Pervalkoje – 240 kv. metrų.

L.Dikšaitė aiškino, jog dalį takų rangovai jau žada baigti kitą savaitę.

"Iš viso šiems darbams skirta 300 tūkst. eurų. Bet didžiąją dalį sumos sudaro šakų klojinių darbai. Šiuo metu išklota daugiau nei trys hektarai ploto šakų klojinių apsauginiame kopagūbryje", – pasakojo L.Dikšaitė.

Krantotvarkos projekto trukmė – 2016–2022 m.

Projekto metu bus atliekami kopagūbrio tvirtinimo darbai, lentinių ir molio-žvyro takų tiesimas ir atnaujinimas, laiptų pastatymas ir atnaujinimas, dviračių stovų įrengimas, apsauginio kopagūbrio Kuršių nerijoje būklės monitoringas.

„Festivalis „Kaunas Jazz“ kasmet auga ir kartu su juo auga džiazo mylėtojų publika visoje Lietuvoje. Todėl nenuostabu, kad geografinės festivalio ribos plečiasi – šį kartą netgi į šiaurės Lietuvą – Joniškį. Džiazas praturtina ir vienija, kodėl tuo nepasidalinus su kitais Lietuvos miestais?“, – klausia „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas.

Koncertai nuo Birštono iki Joniškio

Džiazo gerbėjų dėmesio turėtų sulaukti Birštone, Palangoje ir Panevėžyje grosiantys izraeliečiai „Ground Heights“, kurie balandžio 12 d. ir pradės 29-ąjį „Kaunas Jazz“ festivalį. Prieš kelerius metus susibūrusi grupė su Izraelyje gimusia, iš Etiopijos kilusia dainininke Hewan Meshesha, scenoje kuria muzikinių spalvų, emocijų ir įspūdžių kupiną atmosferą. Grupė koncertuoja nuo sausakimšų muzikos klubų iki solidžių koncertų salių ir visur randa sau vietą, tiesdama tiltus tarp Rytų ir Vakarų, išdykusios jaunimo muzikos ir ilgamečių džiazo tradicijų.

Džiazo skambesys skambės ir Joniškio mieste, kuris  „Kaunas Jazz“ programoje atsidūrė pirmą kartą,  vieta taip pat pasirinkta išskirtinė  – Joniškio Raudonoji sinagoga. „Kaunas Jazz“ debiutas Joniškyje patikėtas vienam žymiausių Lietuvos džiazo saksofonininkų Kęstučiui Vaiginiui ir ilgamečiam jo scenos bičiuliui žymiam argentiniečių gitaristui, JAV gyvenančiam Hernanui Romerui.

Saksafoninkui K. Vaiginiui ir jo scenos partneriui H. Romerui balandžio 25-28 dienomis „Kaunas Jazz“ komanda patikėjo išskirtinę misiją – skleisti džiazo kalbą net keturiuose Lietuvos miestuose. Žinomo Lietuvos saksofonininko Kęstučio Vaiginio ir iš Argentinos kilusio gitaros virtuozo Hernano Romero duetas savo programą atliks Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje, Joniškio Raudonojoje (Žieminėje) sinagogoje, Vilniuje ir Jurbarke.

„Smagu, kad koncertuosime tokiose skirtingose erdvėse ir kai kuriuose miestuose, kur nėra tekę to daryti. Tai patvirtina faktą, kad „Kaunas Jazz“ bendruomenė ir jos akiratis plečiasi. Gal kauniečiai nevažiuos į Joniškį, bet Joniškio žmonės, kurie galbūt nevažiuotų į Kauną,  ateis pasiklausyti džiazo. Taip savo muzika auginame išskirtinės muzikos mylėtojus“, – kalbėjo K. Vaiginis.  

Saksofono virtuozas K. Vaiginis teigia, kad jo ir temperamentingojo argentiniečio H. Romero draugystė tęsiasi daugiau nei 15 metų ir tai yra jo ilgaamžiškiausias muzikinis projektas, kuris gyvuoja iki šiol.

„Per tiek metų turėjome daugybę turų ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Panamoje, Meksikoje, išmaišėme Europą, rengėme turus Baltijos šalys. Esame drauge išleidę ne vieną kompaktą, todėl puikiai papildome vienas kitą scenoje. Hernano pietietiškas temperamentas ir mūsų skirtingos stilistikos bei jų sąmyšis  duoda savo muzikinių vaisių. Todėl publika tikrai gali tikėtis gero muzikinio sprogstančio užtaiso su daug energijos“, –  apie savo ir partnerio pasirodymą 29-ajame „Kaunas Jazz“ festivalyje kalbėjo K. Vaiginis.

Hernanas Lietuvos publiką savo virtuoziška grojimo technika ir karštomis pietietiškomis natomis papirko dar prieš gerą dešimtmetį. Nuo flamenko iki džiazo ir ritmenbliuzo – tokia plati muzikos paletė atsiskleidžia ne tik soliniuose Hernano įrašuose ir projektuose, bet ir su kitais atlikėjais, tarp jų ir su populiariąja Alicia Keys. Tuo tarpu Kęstutį Vaiginį džiazo klausytojus jau keliolika metų publiką žavi ir originalia kūryba, ir ambicingais tarptautiniais projektais – nuo Lietuvos iki JAV, Kinijos, Malaizijos, Azerbaidžano, Pietų Afrikos.

Startas tarptautinėje arenoje – festivalyje „Kaunas Jazz“

Koncertiniai turai ir tarptautinio lygio muzikiniai projektai su pasaulinio lygio atlikėjais visame pasaulyje K. Vaiginiui prieš 15 metų atrodė tikra svajonė, kuri buvo auginama būtent festivalyje „Kaunas Jazz“.

„Mano muzikinei karjerai „Kaunas Jazz“ festivalis yra labai reikšmingas. Aš jį labai myliu. Būtent jame ir buvo vieni pirmųjų mano žingsnių tarptautinės arenos link. Dar studijų laikais pirmą kartą „Kaunas Jazz“ scenoje pasirodžiau su Lietuvos džiazo žvaigždės, saksofonisto Vytauto Labučio projektu. Po šio pasirodymo Jonas Jučas pasiūlė pagroti su tokiomis garsenybėmis kaip Barbara Dennerlein ir Danielis Messina. Man tai labai daug reiškė. Taip pat daugybę metų studijų laikais vykdavau groti daugybę į „Kaunas Jazz“ „jam session“ su pasaulinio lygio žvaigždėmis, kurie atvykdavo į festivalį ir vakarais legendiniame klube „Combo“ kurdavo neįtikėtinas džiazo improvizacijas. „Kaunas Jazz“  buvo puiki terpė, kur augau, klausiau daug gerų koncertų tų atlikėjų, kurie mano gyvenime buvo idealai“, – prisiminimais dalijosi K. Vaiginis.

Visą festivalio, kuris šįmet vyksta su šūkiu „Be happy! Be Jazzy!”, programą jau galima rasti interneto svetainėje   www.kaunasjazz.lt

Sausakimšoje Kauno autobusų stoties laukiamojoje salėje skubančių į savąjį autobusą ketvirtadienio vakarą buvo vos vienas kitas. Dauguma – tų, kurie atėjo pasiklausyti muzikos. Netrukus visų dėmesį prikaustė scenoje pasirodžiusi Kotryna Juodzevičiūtė.

Vilnietė TV projekto „Lietuvos balsas 2015“ laimėtoja ne kartą yra prisipažinusi geriausiai besijaučianti atlikdama džiazą. Solistė pasirodė su grupe – „Kotryna Juodzevičiūtė Collective“, kurioje subūrė savo bendražygius muzikantus (pianistas Artūras Daunys, saksofonistas Karolis Šarkus, gitaristas Dominykas Norkūnas, bosine gitara grojantis Ernest Germanovič ir būgnininkas Jonas Filmanavičius) tam, kad kartu su jais atliktų savo mėgstamą muziką.

Netradicinė erdvė festivalio atidarymui pasirinkta neatsitiktinai – jo organizatoriai taip nori dar kartą pabrėžti, kad „Kaunas Jazz“ – jau seniai ne tik Kauno, bet visos Lietuvos džiazo gerbėjų festivalis.

„Startui pasirinkdami autobusų stotį, mes norime atkreipti dėmesį į tai, kad šiemet festivalio koncertai vyks net šešiuose miestuose: ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Panevėžyje, Elektrėnuose, Jurbarke, Palangoje. Mūsų koncerus šiuose miestuose lengviausia pasiekti autobusais“, – šyptelėjo festivalio sumanytojas Jonas Jučas.

Didžiausio džiazo festivalio Lietuvoje „Kaunas Jazz 2018“ organizatoriai siūlo naujų ir išskirtinių erdvių, profesionalių atlikėjų pasirodymų ir naktinių džiazo vakarėlių iki paryčių.

28-asis „Kaunas Jazz“ balandžio 19-30 d. kviečia mėgautis džiazo skambesiu bei ritmais. Penktus metus iš eilės Kauno centrinėse miesto gatvėse džiazo ritmais ir išskirtiniais atlikėjų pasirodymais ir vėl džiugins nemokami koncertai bei tūkstantinės auditorijos kasmet sulaukiantis projektas „Džiazo gatvė“. Šiais metais organizatoriai pasiūlys daugiau nei 20 nemokamų koncertų Kaune.

Balandžio 27-28 d. festivalio Lauko scenoje yra suplanuoti net keturi koncertai. Lauko scena dėl Vienybės aikštės rekonstrukcijos šiemet persikelia į Laisvės alėją prie fontano. Tarp kitų atlikėjų, čia pasirodys ir jaunų vaikinų orkestras „Rakija Klezmer Orkestar“. Balkanišką, čigonišką ir litvakišką klezmerį grojantys atlikėjai žada supažindinti su pasaulietinės žydiškos muzikos kryptimi, kuri Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo beveik išnyko.

„Kaunas Jazz 2018“ lankytojų taip pat laukia praplėstos naktinės programos erdvės. Festivalio grebėjų laukia įspūdingi naktiniai džiazo muzikos vakarėliai klube „Renginių Oazė“ ir „Volfo Engelman Studijoje“. Viso festivalio metu džiazo gerbėjams bus pasiūlyta daugiau nei 20 nemokamų išskirtinių muzikinių projektų ir atlikėjų pasirodymų ne tik tradicinėse, bet ir naujose Kauno miesto erdvėse.

Balandžio 30-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą Lietuvos scenoje suspindės viena ryškiausių šių dienų britų soulo ir ritmenbliuzo vokalisčių Laura Mvula. Išskirtiniu talentu garsėjančios dainininkė pasirodymas bus didžiausias 28-ąjį kartą rengiamo festivalio pavasario sezono renginys, kuriuo taip pat bus paminėta ir Tarptautinė džiazo diena.

Visa festivalio programa – www.kaunasjazz.lt.

Kaune vykstanti „Žalioji knygų akcija“ sulaukia vis daugiau miestiečių dėmesio. Prie akcijos prisijungė ir žinomas kaunietis, vienas iš „Kaunas Jazz“ festivalio kūrėjų, Jonas Jučas. Jis kilniam tikslui paaukojo nemažą dalį visą gyvenimą kauptos bibliotekos – beveik 200 knygų.

„Skaityti labai mėgstu nuo pat vaikystės. Remarko „Tris draugus“ buvau išmokęs atmintinai, galėjau pacituoti bet kurią knygos vietą ir pasakyti, kuriame puslapyje tas tekstas yra. Mėgau ir tebemėgstu literatūros klasiką, grožinę literatūrą, romanus. Man svarbu, kad knygoje vyktų veiksmas, o informacijos dabar galima susirasti ir internete“, – pasakojo J. Jučas.

Todėl nenuostabu, kad tarp jo padovanotų knygų – dauguma grožinės literatūros, tačiau yra ir techninės literatūros, daug fotografijų albumų ir netgi antikvarinių leidinių.

„Dalį atiduotų knygų turėjau nuo jaunystės ar net vaikystės, bet ypač daug jų susikaupė, kada dešimt metų dirbau Vilniuje. Atsirinkau ir pasilikau tik tas, kurių žinau, kad prireiks, taip pat tas, kurios man emociškai daug reiškia – dovanotas iškilių žmonių, artimiausių draugų. O kad knygos dulkėtų lentynose kaip dekoracijos – man to nereikia. Yra žmonių, kuriems jos bus reikalingos ir naudingos“, – savo požiūrį dėstė buvęs Kultūros ministras ir Seimo narys.

J. Jučas pasakoja, kad visada laikėsi šio principo – anksčiau nemažai knygų yra padovanojęs Nidos, kur vasarą praleidžia daug laiko, bibliotekai, taip pat Lukiškių kalėjimo bibliotekai. Daug knygų yra išdalinęs ir savo draugams bei pažįstamiems.

„Todėl „Žaliosios knygų akcijos“ idėja man yra labai priimtina – knygos ne tik suras naujus šeimininkus, bet ir miestą savo žaliu rūbu papuoš nauji medeliai“, – sakė J. Jučas.

Asociacijos „Visuomenės gerovė“ rengiama „Žalioji knygų akcija“ Kaune organizuojama jau trečią kartą. Miestiečiai savo nebereikalingas knygas gali atnešti į miesto seniūnijas arba į prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusį „Knygų turgų“. Vėliau tos knygos bus parduodamos, o už jas gautos lėšos skirtos naujiems medeliams sodinti Kaune.

Šiemet akcija prasidėjo kovo mėnesį ir tęsis iki rudens. Į seniūnijas miestiečiai jau atnešė keletą tūkstančių knygų.

„Žalioji knygų akcija“ jau buvo rengiama 2011-ais ir 2013-ais metais. Kaskart buvo surinkta po keliasdešimt tūkstančių knygų, o už gautas lėšas pasirūpinta medelių sodinimu greta Kauno mokyklų ir darželių. Už surinktus pinigus taip pat atsodinta liepų alėja ties Karaliaus Mindaugo prospektu.

Pavasarį aukščiausius miesto valdžios postus palikę vyrai vasarai baigiantis laiką leidžia skirtingai. Vieni jau turi šiltas vietas, kiti vis dar mėgaujasi atostogomis ir svajoja apie Seimo nario mandatą.

Mintys apie Seimą

Pavasarį postą palikęs buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas juokavo dirbantis vairuotoju – vežiojantis vaikus į mokyklą ir kitus užsiėmimus.

"Atostogauju netoli Zarasų. Oras puikus. Apie tai parašiau ir feisbuke. Tai pirmos mano atostogos per aštuonerius metus, trunkančios ilgiau nei savaitę", – telefonu praėjusį penktadienį sakė A.Kupčinskas. Paklaustas apie darbinius įsipareigojimus, buvęs Kauno vadovas savo planų atskleisti neskubėjo. "Turiu tam tikrų darbų ir pareigų šeimoje. Vaikams dar atostogos, bet tuoj reikės grįžti į mokyklas. Ką dirbsiu? Dabar tikrai neatsakysiu", – išsisuko politikas.

Dar rugpjūčio pradžioje A.Kupčinskas tikino, kad dabar pagrindinis jo tikslas – Seimo rinkimai, tačiau vasarai baigiantis apie tai kalba kiek santūriau. "Viskas paaiškės iki spalio vidurio. Iki to laiko vyks visuotiniai partijos skyrių susirinkimai. Jeigu skyrius mane iškels, tai kandidatuosiu į Seimą. Tos minties neatsisakau", – dėstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Kaune. Anot jo, būtent Seimo rinkimai ir koreguoja jo darbo planus. "Iki rinkimų lieka tik metai – nenoriu priimti kažkokių rimtų darbinių įsipareigojimų", – aiškino A.Kupčinskas.

Net jeigu rinkėjai ir patikėtų jam Seimo nario mandatą, su Kaunu politikas atsisveikinti neketina. "100 km nėra tas atstumas, kad reikėtų atsisveikinti su Kaunu", – įsitikinęs A.Kupčinskas.

Filme neišvysime?

Amžinuoju vicemeru tituluotas Stanislovas Buškevičius iš pradžių nebuvo linkęs atvirauti apie tai, ką dabar veikia. "Paatostogavau, ruošiuosi Seimo rinkimams", – trumpai nukirto vienas buvusių Kauno vadovų. Pavasarį Kaune buvo pasklidusios kalbos, kad Kino studijos įkūrimu ir istoriniais filmais aistringai rūpinęsis politikas filmuojasi Latvijoje. "Apie tai nenorėčiau kalbėti", – išsisukinėjo S.Buškevičius, tačiau netrukus pridūrė, kad tai tik gandas. "Niekur nesifilmuoju. Tikrai. Ir nesiruošiau", – nusijuokė politikas.

S.Buškevičius prisipažino vasaros pabaigą leidžiantis Kaune, o paprašytas papasakoti apie atostogų įspūdžius, Kauno šerifu pats save praminęs partijos "Jaunoji Lietuva" lyderis vieną po kito ėmė žerti savo vasaros nuotykius. Jo paskyroje socialiniame tinkle "Facebook" paviešintos nuotraukos atskleidžia, kad kelionių geografija buvo išties plati – Ryga ir Latvijos pajūris, Estija ir Saremos sala, egzotiška Atlanto vandenyno pakrantė Kanaruose.

S.Buškevičius neatskleidė, su kuo keliavo, tik užsiminė, kad pramogavo ne vienas, o su kompanija.

Vakarėlis su brazile

"Įsivaizduokite, Kanaruose šokau su brazile scenoje", – didžiuodamasis ištarė S.Buškevičius. Jis sakė stebėjęs svečių iš Brazilijos pasirodymą viešbutyje ir netikėtai sulaukęs išskirtinio dėmesio.

"Sėdžiu gal kokioje trečioje eilėje, brazilė ir du vyrukai šoka scenoje. Staiga ta šokėja prieina prie manęs ir pakviečia šokti. Sakyčiau, Lietuvoje – tai gal atpažino ir pakvietė šokti, o čia… buvau nustebęs", – neblėstančius įspūdžius pasakojo buvęs Kauno vicemeras.

Paklaustas, kuo taip sužavėjo šokėją iš Brazilijos, politikas tik ėmė kvatotis. "Nežinojau, ką ji šoks, stengiausi prisitaikyti. Be to, veiksmas vyko ant scenos ir žmonių daug. Nepabėgau, šokau, stengiausi ir pataikiau į ritmą. Buvo labai įdomu", – neslėpė S.Buškevičius.

Jis prisipažino, kad nuotykiai Latvijoje nebuvo tik smagūs. "Buvau vandens parke ir nuo to aukščiausio bokšto, kai leidausi, tai nemenkai susitrenkiau. "Kamikadzė" ar "Superadrenalinas" jis vadinasi, nepamenu. Paprastai leidiesi, ir tiek, na, visko būna tame vamzdyje, o čia stuktelėjau", – pasakojo aktyvų laisvalaikį mėgstantis vyras.

Estijoje, Saremos saloje, S.Buškevičius neliko abejingas sužeistam paukščiui. "Gelbėjome paukštį. Jam, matyt, buvo sužeistas sparnas. Tik gyvūnais besirūpinančios tarnybos mane gerokai nuvylė", – atskleidė buvęs Kauno vicemeras. Jis sakė skambinęs tarnyboms, kurios, jo manymu, turėjo pasirūpinti sužeistu sparnuočiu, tačiau išgirdo atsakymą, kad dėl kiekvieno paukščio jie nevažiuoja, o tai esanti natūrali atranka. "Šiaip viskas ten puiku, ir Saremos sala yra fantastika", – gyrė S.Buškevičius.

Dabar politikas sakė laisvalaikiu itin daug laiko skiriantis sportui: ruošiasi rudenį vyksiančiam bėgimui. "Bėgau ir per tą karštį, kai buvo 36 laipsniai, tik pastebėjau, kad žmonės keistai į mane žiūri. Aišku, tai negerai – gydytojai per karščius liepė net mažiau vaikščioti", – sakė buvęs miesto vicemeras.

O kaip senas S.Buškevičiaus laisvalaikio pomėgis – šokinėti iš medžių? "Oi, ne, ne, ne! Tai buvo tik atrakcija. Sportavau kelionėse, sportuoju Kaune ir ruošiuosi rinkimams", – pakartojo politikas.

Išsaugojo postą

Vos vieną kadenciją miesto taryboje dirbusiam ir kadencijos pabaigoje vicemeru pabūti spėjusiam Kazimierui Nausėdai prisiskambinti nepavyko.

Jis kovo 1 d. bandė laimę tapti Kauno rajono tarybos nariu, tačiau rinkėjų palaikymo šiam politikui nepakako. "Kauno dienai" K.Nausėda yra sakęs, kad ir toliau ketina ūkininkauti Kauno rajone.

Vienintelis praėjusios kadencijos vicemeras Vasilijus Popovas išsaugojo savo postą pavasarį pasikeitus valdžiai. Jam buvo patikėta rūpintis švietimo, sveikatos apsaugos, socialiniais reikalais, regioniniu bendradarbiavimu.

Praėjusią savaitę V.Popovas lankėsi Švedijoje ir Danijoje. Tai jau ne pirmoji jo kaip vicemero komandiruotė į užsienį šią vasarą.

Gavo šiltą vietą

Praėjusią kadenciją visai savivaldybės administracijai vadovavęs Dainius Ratkelis prieš savaitę vėl grįžo į savivaldybę. Po keturis mėnesius trukusių atostogų naujoji miesto valdžia jam patikėjo Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pareigas.

"Kauno diena" jau rašė, kad naujos pareigos jo visai negąsdina. "Darbas žinomas, užduotis vadovybė formuluoja – pirkti ekonomiškai. Vykdysime funkcijas", – žadėjo D.Ratkelis.

Administracijos direktoriaus pavaduotoju dirbusio Stepono Vaičikausko atostogos neprailgo – jis šią vasarą gavo aukštas pareigas savivaldybės kontroliuojamoje bendrovėje "Kauno švara". Savivaldybėje sklando kalbos, kad valdančią koaliciją su "Vieningu Kaunu" ir Liberalu sąjūdžiu miesto taryboje sudarę socialdemokratai pasistengė, jog jų ištikimas partijos bičiulis taptų "Kauno švaros" administracijos Paslaugų valdymo direktoriumi.

Kitas praėjusios kadencijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis, kurį į šias pareigas buvo delegavę konservatoriai, iki rugsėjo mėgaujasi atostogomis ir nedirba. "Turiu keletą pasiūlymų. Rugsėjį pradėsiu dirbti", – prasitarė jis.

Konservatorių rinkimų štabui vadovavęs R.Skilandis prisipažino politikos jau atsikandęs, į Seimą kandidatuoti neketinantis ir į valstybės tarnybą nepretenduojantis. "Jau užtenka", – šyptelėjo konservatorius. Jis užsiminė dirbsiantis privačiame versle.

Dar kai ką nuveiks

Buvusiam administracijos direktoriaus pavaduotojui Jonui Jučui atsiliepus telefonu, pasigirdo jūros bangų ošimas – rugpjūtį jis leidžia prie jūros Nidoje. "Paprastai visada čia atostogauju. Pernai atostogos buvo tik savaitgaliais, o šiemet turiu daugiau laiko, tik jūra šiomis dienomis – nešvari ir šalta", – ramiu balsu dėstė J.Jučas.

Kitą savaitę jis jau ketina grįžti į Kauną ir žada užsiimti organizaciniais reikalais, mat apleidęs valdišką kėdę vėl grįžo prie kultūrinių renginių. "Reikia pasirūpinti dviejų Nacionalinės premijos laureatų – Giedriaus Kuprevičiaus ir Petro Vyšniausko – koncertu. Pabandysime juos sujungti, turėtų būti įdomu", – su pasimėgavimu kalbėjo festivalio "Kaunas Jazz" sumanytojas.

Valdiškos tarnybos jis sakė net nebandęs ieškoti. "Pats niekada neieškojau darbo, visada darbas rasdavo mane. Be to, šį mėnesį man jau sukako pensinis amžius", – užsiminė buvęs savivaldybės tarnautojas. Jis prisipažino vasaros pradžioje kalbėjęs su Kauno meru, sulaukęs jo pasiūlymų, tačiau sakė prašęs pailsėti per vasarą. "Rudenį, jeigu būsiu reikalingas, esu pasiekiamas. Penkiolika metų išbuvęs politikoje kasdien seku įvykius. Kitaip jau turbūt ir neįmanoma – tai tarsi įprotis", – šyptelėjo J.Jučas.

Paklaustas, ar neketina kitąmet dalyvauti rinkimuose į Seimą, J.Jučas tikino tokių planų tikrai neturįs. "Seime jau buvau, ministru taip pat dirbau. Daugiau nekandidatuosiu. Ten reikia jaunesnių žmonių. Vis tik manau, kad ką nors gero gyvenime dar padarysiu", – užsiminė J.Jučas.

Balandžio pabaigoje 24 kartą vyksiantį džiazo festivalį „Kaunas Jazz“ svarstoma dedikuoti Ukrainai ir jos laisvės siekiui – apie tai trečiadienį vyksiančioje spaudos konferencijoje kalbėjo organizatoriai.

„Labai įvairūs įvykiai Ukrainoje, kuriuos stebime kiekvieną dieną ir sprendžiame, galbūt festivalį dedikuosime Ukrainos laisvės siekiui. Organizatoriai tokį matymą turi, juo labiau kad turėsime festivalyje jaunimo ansamblį iš Ukrainos. (...) Kiekvienais metais mes festivalį kažkam skiriame: pernai skyrėme UNESCO, esame skyrę įstojimui į ES, į NATO. O šiemet tokį planą turime ir ta kryptimi mąstome ir manau, kad nutarsime“, – kalbėjo festivalio sumanytojas Jonas Jučas.

Jauni ukrainiečiai muzikantai pasirodys naujame festivalio projekte – džiazo gatvėje: keturios scenos, kuriose pasirodys džiazo kolektyvai, išsidėstys nuo Miesto sodo iki Rotušės aikštės. Ukrainos muzikantai, organizatorių teigimu, labai norėjo pasirodyti Lietuvoje ir to labai laukia.

Šiemet į „Kaunas Jazz“ pavyko prisikviesti geriausią pasaulyje džiazo vokalistę Cassandrą Wilson (Kasandrą Vilson) – kelių „Grammy“ statulėlių laureatę.

„Turbūt labiausiai laukiamas pasirodymas. Išties jai lygių kol kas nėra, nes ji nuo antrosios vietos atsiplėšusi tikrai labai daug. Šią atlikėją prisikviesti yra labai sunku, nes ji labai nemėgsta skraidyti, bet šiemet pavyko mums ją prisikviesti“, – kalbėjo renginio meno vadovė Indrė Jučaitė.

Tradiciškai renginyje pasirodys grupė „Saulės kliošas“, vyks džiazo madoms skirtas renginys.

„Kaunas Jazz 2014" festivalyje, kuris vyks balandžio 24–27 dienomis Kaune ir Vilniuje dalyvaus atlikėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Izraelio, JAV, Norvegijos, Latvijos, Prancūzijos, Estijos, Vokietijos, Ukrainos, Austrijos.

Kauno politikai į miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdę pasodino buvusį liberalcentristą Joną Jučą.

J.Jučui tarybos nariai patikėjo ilgokai tuščią buvusį administracijos direktoriaus pavaduotojo kabinetą. Šis liko tuščias po to, kai iš pareigų buvo atleistas partijos Tvarka ir teisingumas deleguotas Vygaudas Molis, palaiminęs  savivaldybei nepalankią ir finansinių nuostolių pridariusią taikos sutartį su bendrove „Kamesta“.

Pagal koalicijos sutartį ši pozicija buvo pažadėta tvarkiečiams, tačiau jiems nepavyko sutarti su koalicijos partneriais, ir vieta atiteko formaliai tebeegzistuojančiai Liberalų ir centro sąjungos frakcijai. Ši valdančiajai daugumai priklausanti frakcija jokių politinių postų nebuvo gavusi.

Paklaustas, ką gero ir kurioje srityje žada nuveikti Kaunui, prisistatydamas tarybai  J.Jučas sakė, kad kuravimo sritis paskirs tiesioginis jo vadovas – administracijos direktorius.

„Kultūra ir švietimas man būtų artimiau, bet tai jau administracijos direktoriaus prerogatyva“, – pripažino J.Jučas.

Už J.Jučo kandidatūrą tarybos nariai balsavo slaptu balsavimu. Jį palaikė 24 tarybos nariai, 11 buvo prieš, 2 biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

J.Jučas – ne naujokas savivaldybėje.

1996-1998 m. Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas.
1998-2000 m. Kauno apskrities viršininko administracijos Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas.
2000 m. ir 2002 m. Išrinktas Kauno miesto tarybos nariu.
2000-2004 m. LR Seimo narys.
2005 m. Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas.
2006-2008 m. LR Keturioliktosios Vyriausybės kultūros ministras.
2009-2010 m. LR Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo R. Šukio patarėjas.
2010-2012 m. LR Sveikatos apsaugos ministro R. Šukio patarėjas.
2012-2013 m. VšĮ JJJAZZ ekspertas-konsultantas.
Nuo 2013 m. lapkričio mėn. INIT televizijos vadovo pavaduotojas.