Pasak gelbėtojų vado J. Pirožniko, pajūriu vaikštinėjantys poilsiautojai aptiko keistą radinį. Gelbėtojai, pamatę juos traukiant į sprogmenį panašų daiktą, liepė atsitraukti.

„Iškvietėme  pareigūnus. Tačiau atvykus šie irgi negalėjo tiksliai nustatyti, ar tai sprogmuo, ar bomba, ar tik sprogmens dalis“, – portalui klaipeda.diena.lt sakė J. Pirožnikas.

Palangos pareigūnai iškvietė išminuotojus. Smalsuolių buvo paprašyta pasišalinti. 

Operatyviai atvykę specialistai apžiūrėjo į bombą panašų daiktą. Anot jų, greičiausiai tai – sprogmens skeveldra. Išminuotojai radinį išsivežė ištirti.

„Šiandien apie 16 val.  jūroje, netoli Palangos tilto, skendo 63-ejų vyras. Jis iš pradžių buvo įspėtas gelbėtojų, kad maudytis negalima – iškelta raudona vėliava“, – feisbuke rašė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas ir pagyrė gelbėtojus už dar vieną išgelbėtą gyvybę.

Paplūdimių lankytojai nepažįsta spalvų?

Nutikus nelaimei dažniausiai kaltinami tie, kurie rizikuoja savo gyvybe, gelbėdami kitus.

Pasak biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Alvydo Girdvainio, žmonės įspėjimų nepaiso.

„Vėliavų reikšmės yra surašytos ant plakatų, persirengimo kabinų, yra garsinis perspėjimas, dėl kurio daug kas skundžiasi, kad įkyrėjo, bet kad žmonės šitaip savo gyvybės nesaugo ir nekreipia dėmesio į perspėjimus, sunku suvokti“, – teigė A.Girdvainis.

Įstaigos kitas direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki priminė, kad juodos vėliavos, kuri reiškė, jog maudytis draudžiama, nebėra nuo 2004 m., vietoje jos – raudona.

„Raudonos ir geltonos spalvų vėliava reiškia, kad gelbėtojai budi. Geltona vėliava – pavojinga, bet maudytis galima. Raudona – maudytis draudžiama. Būna dar žalia vėliava, bet jos prie jūros nekabiname. Juodos vėliavos nebėra nuo tada, kai įstojome į Europos Sąjungą“, – nurodė A.Siakki.

Skaitytojo vaizdo įrašas.

Į klausimus atsakys gelbėtojai

Pašnekovas užsiminė, kad, nežinant, ką ženklai reiškia, visada galima paklausti paplūdimyje budinčio gelbėtojo.

Žmogus turi rūpintis pats savo saugumu.

„Žmogus turi rūpintis pats savo saugumu, pagalvoti apie saugų elgesį prie vandens ir visada gelbėtojo paklausti, kur geriau maudytis, kur galima ar negalima. Be to, yra informaciniai stendai, kuriuose viskas paaiškinta. Būna, kad prieina ir pasiklausia gelbėtojų tiek vietiniai, tiek ir turistai iš kitų šalių“, – pasakojo A.Siakki.

Tačiau vis dar pasitaiko tokių asmenų, kurie nekreipia dėmesio į jokius ženklus ar įspėjimus. Tačiau vėliau gelbėtojams teisinasi, kad neišgirdo ar apskritai nesuprato, kas yra sakoma.

A.Siakki sakė, kad nubausti už neatsakingą elgesį prie vandens gali policijos pareigūnai ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Asmeniui, kuris maudosi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, arba apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 900 eurų.

Jūra viliojo poilsiautojus

Palangos paplūdimyje – sausakimša, atostogų įkarštis atviliojo į pajūrį poilsiautojų ne tik iš tolimiausių Lietuvos kampelių, bet ir iš Baltarusijos, pliažuose mėgavosi vasaros malonumais ir nemažai ukrainiečių.

Savaitgalio orai buvo kontrastingi, bet vasariški ir viliojantys prie jūros. Vandens temperatūra buvo maloniai šilta – siekė 20 laipsnių, tai yra tokia, kai įbridus pradžioje būna vėsu, o kuo toliau tuo ilgiau norėjosi mirkti.

Tačiau tuo pat metu jūra šiaušė bangas, grįžtanti srovė, traukianti tolyn nuo kranto, buvo itin stipri, gelbėtojai ir šeštadienį, ir sekmadienį draudė eiti į vandenį, plevėsavo raudona vėliava, tai reiškia, kad maudynės draudžiamos.

Sekmadienio įvykiai Palangos ir Šventosios pliažuose parodė, kad poilsiautojai neišmano paplūdimio taisyklių, nežino, ką reiškia iškeltų vėliavų spalvos, nelinkę paklusti gelbėtojų nurodymams, ir visa tai lemia nelaimes.

Išgelbėti nebespėjo

Sekmadienį Šventojoje gelbėtojai nusivarė nuo kojų, ragindami žmones nebristi į jūrą, rodė į vėliavas, per garsiakalbius lietuvių, anglų ir rusų kalbomis kartojo perspėjimus, – jūra pavojinga, srovės neša tolyn, todėl bristi į ją draudžiama.

Keturračiu pakrante važiavęs gelbėtojas pamatė brandaus amžiaus vyrą vandenyje, sustojo ir pareikalavo grįžti į krantą.

Nors ir nepatenkintas, poilsiautojas išlipo į krantą. Jis dar paklausė, kodėl nėra juodos vėliavos. Jam buvo paaiškinta, jog nuo 2004 m. pas mus raudona vėliava rodo, kad maudytis griežtai draudžiama, geltona – kad jūroje pavojinga.

Atrodė, kad žmogus turėjo suprasti: tądien ne tik plaukioti, bet ir braidyti jūroje draudžiama.

Jonas Pirožnikas: čia jau tiesiogine to žodžio prasme – jūra iki kelių. / Palangos gelbėtojų nuotr.

"Mūsų visi gelbėtojai turi tokią pat aparatūrą, kaip ir policininkai. Kiekvienas žmogus, su kuriuo kalbamės, įspėjame ar iškrapštome iš jūros, yra fiksuojamas vandens nebijančiais vaizdo registratoriais. Taip atsitiko ir su šiuo baltarusiu. Įrašuose matyti, kad jam buvo paaiškinta, kodėl negalima maudytis. Protingi žmonės supranta, kad tai daroma jų pačių labui", – pasakojo J.Pirožnikas.

Praėjo visai nedaug laiko ir iš bokštelio paplūdimį stebintis gelbėtojas bangose pamatė žmogų, šis mojo ranka, buvo galima suprasti, kad jam reikalinga pagalba.

Gelbėtojai šoko ant vandens motociklo ir nuskubėjo prie skęstančiojo.

"Bangos buvo tokios didelės, kad pakeliui motociklas apvirto, ir gelbėtojas negalėjo pasiekti vyro. Kai prie jo pavyko priplaukti, jis jau buvo prigėręs, – pasakojo gelbėtojų vadas. – Krante, kaip paprastai buvo labai daug emocijų, ašarų, klyksmų. Mirusiojo žmona pyko, kiek buvo galima suprasti, ant draudimams nepaklususio vyro. Kad ir kas ką sakė, viskas, buvo jau per vėlu."

Skendo toje pat vietoje

58-erių Lydos gyventojo kūnas dar tebegulėjo ant kranto apdengtas balta marška, policijos pareigūnai dar fiksavo nelaimės aplinkybes, kai gelbėtojai vėl puolė į jūrą toje pačioje vietoje.

Istorija pasikartojo – jaunas Estijos pilietis skendo ten, kur ką tik nutrūko baltarusio gyvybė.

Estą pavyko ištraukti iš banguotos jūros gyvą.

Tačiau greitosios medicinos pagalbos medikai suprato, kad vyro padėtis rimta. Jis buvo gaivinamas tarnybos automobilyje, o vėliau skubiai išgabentas į ligoninę ir gydomas ligoninės Reanimacijos skyriuje.

Šioje vietoje poilsiavę žmonės matė, kokia sumaištis kilo dėl žuvusio žmogaus ir kito nepaklusnaus vyro gelbėjimo. Būtų buvę natūralu dėl patirto sukrėtimo nebenorėti bristi į jūrą.

Bet praėjo visai nedaug laiko, ir gelbėtojai vėl skubėjo į bangas toje pačioje vietoje.

Ir vėl skendo vyras. Šį kartą tai buvo apie 50 metų Jungtinės Karalystės pilietis. Gelbėtojai atliko savo darbą, gyvybė buvo išsaugota, vyras išvežtas į ligoninę.

Tądien buvo griežtai draudžiama eiti į vandenį. Bangos buvo labai stiprios, net netoli kranto, vertė žmones iš kojų. Banga gali žmogų patraukti tolyn, o visos kitos – nuplukdyti į gelmę.

Barė išgelbėjusius sūnų vyrus

Palangoje iš bangų ištrauktą paauglį gelbėtojai nusivežė į gelbėjimo stotį ir iškvietė policiją.

Tada prie jų įširdusi atlėkė 16-mečio mama.

Ukrainietė piktinosi, kad išgelbėtas sūnus buvo atiduotas ne jai, o bendrauti su policija.

Klausinėjama, kodėl ji nesudraudė sūnaus ir leido jam eiti į banguotą jūrą, moteris neturėjo ką atsakyti.

"Sekmadienį iš jūros išvarėme gal 500 žmonių, daugybė jų nepakluso, pasityčiodami rodė juos apsaugoti norintiems gelbėtojams vidurinį pirštą, girtavo paplūdimyje. Nežinau, kaip pavadinti tokius žmones. Bandau galvoti, kas lemia tokį elgesį. Gal tai pilnaties poveikis. Čia jau tiesiogine to žodžio prasme – jūra iki kelių. Nesupranta ir nebando galvoti logiškai, kodėl draudžiama maudytis. Kiekvienas mano, kad jam nieko blogo neatsitiks. Tie, kas saugo save, brangina gyvybę, namo grįžta sveiki.

J.Pirožnikas labai tvardėsi, kad nepasakytų šiurkštesnio žodžio apie tuos, kurie nepaiso taisyklių.

Skyrė nemenką baudą

Paplūdimių lankymo taisyklės draudžia kabant raudonai vėliavai bristi į jūrą, už nusižengimą taisyklėms numatyta bauda. Tačiau ją gali skirti tik policininkai arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai.

Vasarą Palangos policijai darbo ir be lankymosi paplūdimiuose – daugiau nei galima būtų norėti. Todėl pliaže policininkai pasirodo tik, kai atsitinka tragedija arba vykdo iš anksto suplanuotą reidą.

Sekmadienį Palangos paplūdimiuose išgelbėti keturi, Šventosios – aštuoni skendę žmonės. Daugelis jų buvo prieš tai įspėti, kai kurie jų buvo užfiksuoti gelbėtojų kameromis.

J.Pirožnikas neslėpė tą dieną pagalbos telefonu skambinęs keturis kartus, jis norėjo, kad nepaklusnūs poilsiautojai būtų nubausti. Trys policijos ekipažai tądien skubėjo tik į Šventąją, kur žuvo vienas ir dar keli žmonės skendo.

Tądien pareigūnai nubaudė ne vieną paplūdimio taisyklių pažeidėją. Tai buvo ne tik girtaujantys pliaže asmenys, bet ir nepaisę raudonos vėliavos draudimo.

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas patikslino, kad nuobauda skirta vienam asmeniui. Už maudymąsi draudžiamu laiku numatoma ne vieno šimto eurų bauda.

"Mūsų pareigūnai su policijos rėmėjais sekmadienį vaikščiojo krantu ir prarėkė balsus, tiek daug žmonių reikėjo krapštyti iš jūros", – atviravo komisariato viršininkas.

Emocijos: ant kranto balta marška apdengtas skenduolio kūnas vienus sukrėtė, o kiti bandė maudytis ten, kur nuskendo šis vyras. / Palangos gelbėtojų nuotr.

Skuba rašyti skundus

Matydami, kad yra fiksuojami vaizdo kameromis, kai kurie poilsiautojai konfliktuoja, reikalauja jų nefotografuoti, apeliuoja į asmens atvaizdo apsaugą, grasina teismais.

"Visi raštingi, ir man skundžia gelbėtojus, ir mane skundžia Palangos savivaldybei. Piktinasi, kodėl buvo išvaryti iš jūros, kodėl nepaaiškino, kodėl su jais buvo garsiai kalbama. Pradeda klausinėti, kur parašyta. Kai darbo tiek daug, ilgiems pokalbiams nėra laiko. Taisyklės kabo prie kiekvieno paplūdimio tako. Mano kantrybė nealaiko, atrodo, kad mes poilsiautojams trukdome savo pačių malonumui", – emocijų neslėpė J.Pirožnikas.

Paplūdimio gelbėtojai dirba iki 20 valandos. Bet savaitgalį jie iš pajūrio išėjo tik apie 22 val. Visą tą laiką jie važinėjo pakrante kalbindami žmones nebristi į vandenį.

"Geltona vėliava leidžia braidyti ir plaukioti, bet įspėja apie pavojus. Tik žalia vėliava turėtų rodyti, kad maudytis galima, bet mes tokios vėliavos neturime, bet net jei turėtume, jos nekabintume. Baltijos jūroje visada pavojinga, nes paplūdimiuose daug duobių ir pavojų kelia srovės. Žalią vėliavą galima būtų kelti tik baseinuose, kur vanduo skaidrus, o dešimt besimaudančiųjų stebi trys gelbėtojai", – teigė Palangos gelbėtojų vadas.

Neringiškiai spėjo

"Klaipėda" jau rašė, kad šeštadienį vakare Giruliuose skendo trys baltarusiai. Du vyrus pavyko išgelbėti, jie gydomi ligoninėje.

Trečiasis dingo bangose. 42 metų vyro kūnas nebuvo rastas.

Šie vyrai dirba Vilniuje, į pajūrį pailsėti buvo atvykę savaitgaliui.

Vakar Lietuvos pajūrio paplūdimiuose buvo kiek ramiau, visuose pliažuose buvo iškeltos geltonos vėliavos. Smiltynėje gelbėtojai į krantą parplukdė 75-erių klaipėdietę, plūduriavusią ant vandens ir nepajutusią, kad bangos ją jau neša į tolį.

Pirmadienį Juodkrantėje skendo paauglė, ją išgelbėjo tik tai, kad nešama į gelmę ji nepanikavo. Gelbėtojai atskubėjo laiku ir parplukdė į krantą.

Šeštadienį Nidoje skendo dvi merginos, jas taip pat pavyko išgelbėti.

Neringoje dirbantys gelbėtojai pasakojo, kad nepaklusniausi – vokiečiai, kurie savo tėvynėje yra pratę paklusti visoms taisyklėms.

Visi 12 Klaipėdos paplūdimių gelbėjimo postai veikia, dirba maksimalus gelbėtojų skaičius. Pasak gelbėtojų vado Aleksandro Siakki, kol kas gelbėti skęstančiųjų dar neteko, bet ne visi poilsiautojai elgiasi atsakingai.

Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas pasakojo, kad pajūryje karšta ne tik dėl kaitrios saulės, gelbėtojai turi daug darbo aiškindami poilsiautojams, kad pripučiamais čiužiniais plaukioti Lietuvos pajūryje draudžiama, tai yra pavojinga, nes bangos gali tokius poilsiautojus nejučia nuplukdyti toli nuo kranto.

„Tikėtina, kad taip elgiasi atvykėliai, mūsiškiai žino, kad jūroje pripučiami čiužiniai neleistini. Dažniausiai jie kalba rusiškai, todėl nežinau, ar tai rusai, baltarusiai ar ukrainiečiai, bet kiekvienam jų tenka aiškinti taisykles ir perspėti apie pavojus“, – apie savaitgalio aktualijas kalbėjo J.Pirožnikas.

Penktadienį Melnragėje buvo pasimetęs vaikas. Medikai turėjo darbo suteikti pagalbą dėl smulkių traumų. Ne vienam poilsiautojui reikėjo pagalbos dėl šilumos ir saulės smūgių

Į Melnragę penktadienį važiavo ir policininkai. Čia jau darbuojasi vagys. Poilsiautojai prarado kuprinę ir rankinę. Kiek vėliau jos jau tuščios rastos numestos kiek toliau nuo paplūdimio, kopose.

„Paplūdimiuose nemažai girtaujančių. Matome, kad žmonės perlenkia ir kaitindamiesi. Pirmą kartą atėję kaitinasi taip ilgai, kad oda tampa skaisčiai raudona. Nenuostabu, tikra vasara į pajūrį atėjo tik šį savaitgalį“, – kalbėjo A,Siakki.

Pradžia turi būti kitokia

– Ar ir jūs norite mokyti žmones plaukti?

– Lietuvoje pastaruoju metu tapo labai populiaru ir vaikus, ir suaugusiuosius mokyti plaukti. Tai yra labai gerai, bet šalia to būtina aiškinti ir mokyti, kaip teisingai ir saugiai elgtis prie vandens telkinių. Mano galva, žmonėms pirmiausia reikėtų aiškinti, kuo skiriasi vandens telkiniai, kuo ypatinga jūra, kad upės yra sraunios, o ežerai turi duobes. Ypač pavojinga mūsų jūra. Ne kiekvienas atvykęs atostogų į pajūrį žino, kad jūra taip pat turi duobes ir tam tikru metu – ypatingą trauką į gelmę. Plaukimo mokytojai apie tai nekalba. Paradoksalu, bet dažniausiai skęsta ne tie, kurie nemoka plaukti, o tie, kurie jau išmoko ir jaučiasi vandens telkiniuose labai drąsūs. Nemokantieji nebrenda giliai, nešoka nuo tramplino ir paplūdimiuose elgiasi itin atsargiai.

– Gal ryšitės pradėti šį sunkų darbą?

– Mes jau pradėjome. Važiavau į sostinę, dalyvavau Vyriausybės posėdyje, apie tai kalbame su visų 61 Lietuvos savivaldybės darbuotojais. Tikra tiesa, kad kiekviena vietovė turi tokių vandens telkinių ir ypač vietų prie jų, kur kasmet nuskęsta žmonės. Akivaizdu, kad būtent į tas vietas reikėtų atkreipti dėmesį: prie jų pastatyti įspėjančius ženklus, informuoti pareigūnus ir kitas tarnybas, kad atkreiptų dėmesį, kaip žmonės ten elgiasi. Įsivaizduokime, kad vykdydami reidą upėje aplinkosaugininkai pastebi paupyje girtaujančius ir besiruošiančius bristi į vandenį žmones. Pareigūnai turėtų sudrausminti tokius poilsiautojus ar bent iškviesti policininkus.

– Ar yra būdų viešai atkreipti dėmesį į šią problemą?

– Apie tragiškus eismo įvykius, greito vairavimo ar girtų vairavimą yra sukurta daugybė socialinių reklamų, kurias matome per televiziją, girdime per radiją, skaitome spaudoje. Ar kas prisimena socialinę reklamą apie pavojus vandenyje? Bent aš nepamenu. Bet juk per metus mūsų šalyje nuskęsta daugiau žmonių nei žūsta keliuose. Mano žiniomis, nuo gegužės iki spalio 1-osios nuskendo bene 90 žmonių. Pernai šis skaičius buvo perkopęs 100. Kas atsakingas už saugumą keliuose, žino visi.

Bet juk per metus mūsų šalyje nuskęsta daugiau žmonių nei žūsta keliuose.

– O kas turėtų būti atsakingas už žmonių saugumą vandens telkiniuose?

– Ko gero, savivaldybės. Palangos ir Šventosios paplūdimiuose šią vasarą skendo 38 žmonės, nepavyko išgelbėti tik vienos moters ir tai tik todėl, kad vienu metu teko gelbėti keturis skęstančiuosius. Trijų gyvybes tądien išgelbėjome. Faktai byloja – ten, kur budi gelbėtojai, situacija yra kur kas geresnė, pavyksta išgelbėti didžiąją daugumą žmonių. Ten, kur nėra gelbėtojų, statistika visai kita. Juk tipiška situacija, kai jauni žmonės atvažiuoja kažkur prie ežero ar upės, pasivaišina alkoholiu ir eina maudytis. Kažkas ima skęsti, kažkas puola gelbėti ir pats nuskęsta. Kaltų lyg ir nėra, bet tokių aukų galėtų ir nebūti.

Naujokus mokys žiemą

– Kokia galėtų būti išeitis?

– Nenoriu siūlyti prie kiekvieno vandens telkinio statyti gelbėtojus, tai pernelyg brangu. Mes matome kitą išeitį. Vyriausybė žada sudaryti komisiją, į kurios veiklą įtraukti ir mes, Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos atstovai. Mes teikiame savo projektą, juo visuomenei norime parodyti, kaip panašių nelaimių galima išvengti. Jeigu šios problemos vienas nuo kito nestumdys, o savivaldybės sureaguos, padėtis turėtų pasikeisti.

– Ką konkrečiai ketintumėte daryti?

– Paprašėme visų savivaldybių suskaičiuoti, kiek jos savo teritorijoje turi vandens telkinių, maudyklių, paplūdimių. Akivaizdu, kad ežerų krašte neįmanoma organizuoti gelbėtojų darbo kiekviename vandens telkinyje. Esame tikri, kad labai veiksminga būtų šviesti vaikus ir jaunuomenę apie pavojus prie vandens. Norėtume, kad Švietimo ministerija įtrauktų į mokymo programą pamokas apie paplūdimio taisykles, apie vėliavų spalvas, elgesį prie vandens, pirmąją pagalbą. Mūsų patirtis rodo, kad vėliavų neskiria net suaugę žmonės. Jau esame numatę turą po Lietuvą. Lankysimės mokyklose. Šį darbą dirbtume ne sezono metu. Beje, tai jau senokai darome be jokio atlygio, savanoriaudami.

– Koks yra jūsų didysis siekis?

– Didžiausia svajonė, kad kuo mažiau žūtų vandenyje, o geriausiai – nė vieno. Todėl norime suvienyti į federaciją kuo daugiau gelbėtojų, įvesti visoje Lietuvoje vienodas paplūdimių taisykles ir pasiekti, kad tam tikros institucijos būtų įpareigotos prižiūrėti, jog žmonės jų laikytųsi.

– Kokių dar darbų nuveikiate, kai baigiasi vasara?

– Vienas rimčiausių rūpesčių – pasiekti, kad Susisiekimo ministerija leistų mums, federacijos nariams, apmokyti sezoninius gelbėtojus naudotis vandens motociklais, kuriais važinėti nereikia specialaus pažymėjimo. Laivavedžio pažymėjimo tam nereikia. Dabar vis dar galioja reikalavimas gelbėtojams turėti tokį pažymėjimą. Tai kažkokia užsilikusi seniena. Jo įsigijimas – labai sudėtingas biurokratinis dalykas. Kai įdarbiname žmogų, turintį tokį pažymėjimą, turime jį iš naujo mokyti naudotis vandens motociklais. Tai nėra visai paprastas dalykas, reikia žinoti, kaip plaukti prieš bangą, kaip priplukdyti motociklą prie žmogaus, kaip išplaukti iš banguotos vietos ir labai daug kitų niuansų. Kursai truktų penkias valandas, o svarbiausia šiame reikale – praktika.

Vietoje padėkų – skundai

– Ar skaičiuojate, kiek esate išgelbėjęs žmonių?

– Per 14 darbo gelbėtoju metų išgelbėjau 120 žmonių. Kartą ištraukiau iš vandens, jis jau buvo praradęs sąmonę, teko atlikti reanimavimo veiksmus, daryti širdies masažą. Kaip dažnai būna, atliekant šį veiksmą, žmogui lūžo šonkauliai. Vyras liko gyvas, atsigavo. Užuot padėkojęs už išgelbėtą gyvybę, jis parašė pareiškimą policijai ir apkaltino sveikatos sužalojimu. Kiekvienas atvejis – skirtingas. Prieš bene penkerius metus patruliuodamas vandens motociklu iš bangų ištraukiau 14 metų vaiką. Pasikviečiau mamą ir klausinėjau, kodėl ji nepilnamečiui leido bristi į audringą jūrą. Moteris aiškino, kad jau ruošėsi važiuoti namo, kad vaikas norėjo paskutinį kartą įbristi į jūrą. Galiausiai atsisveikinome. Aš nespėjau grįžti į gelbėjimo stotį, kai per raciją išgirdau, kad nuskendo berniukas. Grįžtu ir matau, kad nuo kranto moja ta pati moteris. Pasirodo, nuskendo jos sūnus. Klausiau, kaip tai galėjo atsitikti, juk ką tik perdaviau jai sūnų. Paaiškinimas buvo siaubingas – vaiko nugara buvo smėlėta, jis nuėjo jos nusiplauti ir banga patraukė į gelmę. Iki šiol jaučiu skausmą. Juk išgelbėjau, perdaviau mamai, kuri vis tiek nesugebėjo išsaugoti gyvybės. Todėl labai pykstu, kai pamatau vaikus vandenyje, plevėsuojant draudžiamai maudytis vėliavai, o tėvai tuo metu kopose skaito knygą ar net miega.

Paaiškinimas buvo siaubingas – vaiko nugara buvo smėlėta, jis nuėjo jos nusiplauti ir banga patraukė į gelmę.

– Kaip žmonės reaguoja į jūsų priekaištus?

– Agresyviai. Dažniausiai aiškina, kad jie geriau žino, kaip auginti vaikus, esą stebi nuo kranto. O kai pasakau, kad už vaiko nepriežiūrą ir paplūdimio taisyklių nesilaikymą gali būti nubausti, iškart kyla triukšmas. Tada prasideda tikras spektaklis. Kas antras grasina atleisti iš darbo, išgirstu ir daug kitų "malonių" žodžių. Bet jeigu vaikas žūsta, kalti lieka ne tėvai, o gelbėtojai.

Kolegos per audrą nedirba

– Ar kitose šalyse gelbėtojai susiduria su tokiomis pat bėdomis?

– Užsienyje, kai bangavimas pasiekia tris balus, nuimama vėliava, skelbianti, kad čia budi gelbėtojai, paliekama tik raudona vėliava. Tuo metu paplūdimių gelbėtojai uždaro postų duris ir eina į seminarus, konferencijas, bendrauja tarpusavyje, bet paplūdimyje tuo metu jų nėra. Ir mes teisiškai būtume teisūs, jei negelbėtume tokiu oru skęstančiųjų.

– Kuo suviliojate jaunus, stiprius žmones visą vasarą dirbti prie jūros?

– Sudarome jiems sąlygas nemokamai gyventi. Juk daugybė žmonių, atvažiavę prie jūros, išleidžia pinigus, o mūsų jaunuoliai sutaupo. Vykdome labai griežtą atranką. Darbo metu – jokių telefonų rankose. Kasmet turime apie 40 proc. senbuvių, jų ir alga kur kas didesnė. Už pavyzdingą tarnybą mokame priedus.

Liko po tarnybos

– Turite labai įsimintiną ir neįprastą pavardę.

– Esu baltarusis. Nuo 1986 m. Lietuvoje tarnavau kariuomenėje. Atlikęs privalomąją karinę tarnybą likau Lietuvoje, išmokau kalbėti ir rašyti lietuviškai ir sėkmingai čia gyvenu. Vardą ir savo pavardės galūnę pasikeičiau, todėl dabar esu Jonas Pirožnikas.

– Ar pavardė bent kiek atspindi jūsų protėvių veiklą?

– Kiek žinau, mano močiutė turėjo savo konditerijos kepyklėlę, taigi pavardė neatsitiktinė. Kiekvienas esame savo gyvenimo kalvis, kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi.

– Ar tapti gelbėtoju buvo jūsų svajonė, ar taip susiklostė aplinkybės?

– Dirbau policijos pareigūnu. Bene prieš 17 metų įkūrėme Palangos miesto vandens motociklų klubą. Įsigijome vandens motociklų, Palangoje rengdavome varžybas. Tuo pat metu paplūdimiuose dirbo biudžetiniai gelbėtojai. Jie buvo vyresni ir ne tokie mobilūs. Ėmėme talkinti gelbėtojams, buvome greitesni nei jie. Laimėjau prizą už išgelbėtą žmogų ir paskyriau tuos pinigus vaikų namams. Galiausiai Palangos valdžia atsižvelgė į visa tai ir pasiūlė mūsų klubui imtis gelbėtojų darbo. Taip viskas ir prasidėjo.

Vizitinė kortelė

1967 m. gruodžio 10 d. gimė Baltarusijoje, Bobruisko raj.

1985 m. baigė Bobruisko žemės ūkio technikumą.

1986–1988 m. atliko būtinąją karinę tarnybą Kaune, nuo tada gyvena šiame mieste.

1988–2008 m. dirbo Kauno miesto milicijoje, vėliau – policijoje.

Vadovauja Palangos ir Šventosios gelbėjimo stočiai.

Žmona – Ramunė, turi dukrą Karoliną, anūkę Klaudiją, sūnų Kajų.

„Kada gelbėtojai dirba ir atlieka savo tiesioginę funkciją – gelbėti skęstančius žmones, mes susiduriame su alkoholį vartojančiais poilsiautojais. Mums reikalingas pareigūnas, kad sudrausmintų agresyviai nusiteikusius poilsiautojus, juos išsivežtų, išblaivintų“, – BNS sakė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

J. Pirožnikas minėjo, kad gelbėtojams su neblaiviais asmenimis paplūdimiuose dažniausiai tenka susidurti šiltu oru, per ilguosius savaitgalius.

Poilsiautojai dažnai nekreipia dėmesio į gelbėtojų perspėjimus, nes pastarieji neturi teisės skirti administracinės nuobaudos.

Anot Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, policijos pareigūnas, kartu važiuos su gelbėtojais, surašinės protokolus, jei bus pažeistos tam tikros taisyklės.

„Kiekvieną dieną bus skirta po vieną žmogų, jeigu tik šiltas oras policijos pareigūnai tikrai budės“, – BNS sakė Klaipėdos policijos atstovė Jūratė Albrektienė.

Už maudymąsi, kai iškelta tai draudžianti vėliava gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, o alkoholio vartojimas viešoje vietoje užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų.

Nelaimė 63 metų vyrą ištiko 13.12 val., kai jis braidė jūroje ties Ošupio taku. Iš vandens sukniubusį žmogų ištempė poilsiautojai, po akimirkos prie jo atskubėjo gelbėtojai ir pradėjo vyrą gaivinti. Šį darbą tęsė greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau atgaivinti žmogaus jiems nepavyko.

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pasakojo, kad šį žmogų, vaikštantį pakrante netrukus prieš įvykį matė gelbėtojai. Jis vaikščiojo krantu nuleidęs galvą.

Vyras nemokėjo plaukti, todėl niekada nebrisdavo giliai, tik pabraidydavo iki kelių.

Vyras sukniubo vos pusmetrio gylyje, todėl spėjama, kad jis ne prigėrė, o mirė staiga sunegalavus širdžiai.

„Kalbėjau su jo žmona ir sūnumi. Jie pasakojo, kad vyras nemokėjo plaukti, todėl niekada nebrisdavo giliai, tik pabraidydavo iki kelių. Taip jis elgdavosi ir poilsiaudamas Turkijoje“, – pasakojo J.Pirožnikas.

Medikų pagalbos reikėjo ne tik gaivinamam vyrui, bet ir jo artimiesiems. Jiems teko duoti vaistų nuo streso.

Sekmadienį jūra buvo rami, be bangų, tad jokio pavojaus poilsiautojams nebūta.

Vanduo pasiglemžia gyvybes

Nuskendusiųjų mūsų šalies upėse, ežeruose, tvenkiniuose, mariose ir jūroje statistika šiurpina.

Maudynių sezonas dar nesibaigė, o mūsų maža šalis jau prarado porą šimtų žmonių, kurie iš vandens telkinių buvo ištraukti negyvi.

Šiemet Lietuvoje nuskendo 122 žmonės, 6 – vaikai. Išgelbėta 41 žmogus, iš jų 2 – vaikai.

Visi jie žuvo ne oficialiuose paplūdimiuose, kur dirba gelbėtojai, o kitose maudymuisi skirtose arba visai tam nepritaikytose vietose.

Žmonės žuvo ten, kur nėra ne tik gelbėtojų, bet ir jokių informacinių stendų, kur draugai, artimieji ar atsitiktiniai liudininkai nesugebėjo padėti skęstantiesiems.

Didelio išgąsčio sukaustyti žmonės ne tik nemoka padėti į bėdą patekusiesiems, bet iš to siaubo pamiršta, kaip išsikviesti pagalbą ir kaip elgtis tokios nelaimės akivaizdoje.

Nori dalytis patirtimi

Susibūrę į Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federaciją gelbėtojai visoje Lietuvoje yra vieningi kalbėdami apie sukrečiančią mūsų šalies bėdą – neadekvačiai didelį nuskendusiųjų skaičių.

Šios federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas siūlo išeitį. Vienas būdų užkirsti kelią tokioms žūtims yra savivaldybių rūpestis.

"Mes esme sukaupę didžiulę patirtį, turime viziją, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje sumažėtų skendimų, ir pasidalytume ja su aukštus postus užimančiais žmonėmis, kurių galioje keisti dabartinę situaciją", – teigė J.Pirožnikas.

Pastebėta, kad Lietuvoje skirtingų vietovių paplūdimių taisyklės skiriasi. Federacijos nariai siekia, kad šios taisyklės būtų suvienodintos.

Akivaizdu, kad dažniausiai žmonės skęsta tuose vandens telkiniuose, prie kurių galima privažiuoti, kur tos vietovės žmonės yra įpratę maudytis.

Kiekvienos savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai puikiai žino, kuriuose vandens telkiniuose vietos gyventojai mėgsta pliuškentis ir kuriose vietose dažniausiai nuskęsta žmonės.

Tik maža dalis tokių vietų yra oficialiai įteisinta kaip paplūdimiai ar maudyklės.

Dar mažiau jų įrengta, pasirūpinant žmonių saugumu ne tik krante, bet ir vandenyje.

Siūlo įteisinti maudyklas

J.Pirožnikas įsitikinęs, kad įrengus oficialias maudyklas tose vietose, kur kasmet žūsta daugiausia žmonių, nelaimių gerokai sumažėtų.

Šis iš pirmo žvilgsnio formalus žingsnis priverstų savivaldos atstovus ne tik pažymėti maudymosi vietas, bet ir įrengti informacinius stendus.

Juose labai ryškiai ir aiškiai turėtų būtų įspėjama, kad šiose vietose negalima vartoti alkoholinių gėrimų, nurodomos poilsiavimo taisyklės bei gresiančios nuobaudos už šių taisyklių nepaisymą.

Tada atsirastų teisinis pagrindas į šias vietas siųsti dažniau pasižvalgyti policininkų ekipažus, kurie yra labiausiai drausminantys bet kokius pažeidėjus.

Į tokias poilsio vietas galėtų užsukti ir savivaldybių Viešosios tvarkos skyrių darbuotojai, turintys įgaliojimus bausti už viešosios tvarkos nesilaikymą.

Dar viena tarnyba, kurios darbuotojai galėtų padėti drausminti netinkamai besielgiančius prie vandens telkinių poilsiautojus – Aplinkos apsaugos departamentas.

"Reikėtų pasitelkti visų kiek tik įmanoma struktūrų darbuotojus. Be to, reikėtų skatinti žmonių pilietiškumą. Kiekvienas, pamatęs neatsakingai besielgiančius prie vandens asmenis, turėtų apie tai pranešti policijai", – tvirtino J.Pirožnikas.

Ragina mokyti vaikus

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki įsitikinęs, kad ten, kur nėra oficialių maudyklių, bet žmonės įpratę maudytis, verta sumontuoti stendus, kuriuose būtų skelbiama, kad čia gelbėtojai nedirba.

Be to, būtų informuojama, kokiu telefono numeriu derėtų skambinti nelaimės atveju.

Nepaklusniuosius baudžia vanduo, ir čia atsiprašymai nebegalioja.

"Spėju, kad į pavojų skelbiančią informaciją žmonės nelabai reaguotų. Čia gali atsitikti panašiai, kaip keliuose, kur ženklais įspėjama apie tykančius pavojus ir net skelbiama, kiek toje vietoje per metus žuvo žmonių, bet į juos reaguoja ne dažnas. Nepaklusniuosius baudžia vanduo, ir čia atsiprašymai nebegalioja", – svarstė A.Siakki.

Tokio spėjimo įrodymas kasdien matomas Klaipėdos bei Klaipėdos rajono teritorijoje, kur nedirba gelbėtojai.

Čia yra įrengti apie tai įspėjantys ženklai.

Viena tokių vietų yra puskilometrio ruožas nuo Šiaurinio molo į dešinę. Akivaizdu, kad poilsiautojai ignoruoja šiuos įspėjimus.

Klaipėdietis įsitikinęs, kad viena veiksmingiausių priemonių mažinti skendimų skaičių – mokyti saugaus elgesio prie vandens.

Jeigu visoje šalyje visi moksleiviai kasmet prieš vasarą turėtų bent vieną pamoką, jų įgūdžiai saugant savo ir gelbstint kito gyvybę tvirtėtų.

Kasmet įvyksta nelaimių, kai gelbėdamas skęstantį žūsta ir jam padėti norėjęs žmogus.

Todėl nuo mažens kiekvienas vaikas turi žinoti, kaip apsisaugoti vandenyje, kaip gelbėti skęstantįjį.

Uostamiesčio paplūdimių gelbėtojų vadas įsitikinęs, jog vaikams būtina kalbėti, kuo skiriasi upė, ežeras, jūra, kokie pavojai labiausiai tikėtini šiuose vandens telkiniuose.

"Jeigu kiekvienais metais vaikai išklausys bent po vieną pamoką, per 12 mokymosi metų jie gaus neblogus pagrindus. Tokiose pamokose negali dalyvauti keli šimtai vaikų, juk žinome, kad tada dauguma net negirdi, kas jiems sakoma. Tai turi būti tikros pamokos klasėje, o prieš vaikus turi stoti tikras gelbėtojas, kuris gali ne tik gyvai papasakoti, bet ir parodyti daugelį būtinų žinoti dalykų", – įsitikinęs A.Siakki.

Labiau klauso uniformuotųjų

Dar vienas būdas gelbėti žmones nuo gresiančios žūties, pasak gelbėtojų, palaikyti tvarką pajūrio paplūdimiuose, pasitelkiant policijos pareigūnus.

Šių metų situacija parodė, kad uniformuoti pareigūnai, pasirodantys pajūrio pliažuose, drausmino poilsiautojus kur kas labiau nei nuolat apie pavojus įspėjantys gelbėtojai.

"Su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi jau kalbėjome apie mūsų pageidavimą kurorto paplūdimio centrinėje gelbėjimo stotyje įrengti atskirą kabinetą policijos pareigūnui. Šis čia turėtų dirbti tada, kai prie jūros suplūsta labai daug žmonių. Kiekvieną dieną tokios pagalbos mums tikrai nereikia, – apie savo pasiūlymą pasakojo Gelbėtojų federacijos prezidentas. – Mes galime vežtis policininką iki tos vietos, kur reikalingas jo griežtas žodis. Įmanomas ir kitas variantas, mes galėtume pažeidėjus atvežti į gelbėjimo stotį."

Tokį gelbėtojų pasiūlymą išgirdo ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, rugpjūtį pranešęs, kad policijos pareigūnai gelbėtojams gali aktyviau padėti jau nuo kitos maudymosi sezono.

Ilga ir karšta šių metų vasara parodė, kad tada, kai pajūryje reikia policininkų pagalbos, jie turėjo skubių darbų ir mieste.

Policininkų Palangoje gelbėtojai pasigedo. Būta ne vieno atvejo, kai, išsikvietę į pagalbą pareigūnus, gelbėtojai jų laukė ilgiau nei valandą ir tuo metu patys buvo priversti grumtis su pliaže girtaujančiais asmenimis.

Šiemet Palangos paplūdimių gelbėtojams ranką ištiesė ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Uniformuoti pasieniečiai buvo tapę pavojingai pajūryje besielgiančių asmenų tramdytojais.

Gelbėtojai dėkojo likimui, kad paties poilsiautojų antplūdžio į paplūdimius metu – nuo vidurdienio iki 15 val. – Palangos oro uoste dirbantys pasieniečiai jiems galėdavo patalkinti.

Dirbti pajūryje jiems leido tarp šių tarnybų sudaryta bendradarbiavimo sutartis.

"Agresyvūs ypač girti poilsiautojai tampa tiesiog šilkiniai, kai pamato uniformuotą pareigūną. Policininkams ne kartą teko panaudoti antrankius", – konstatavo J.Pirožnikas.

Statistika ir faktai

Šiemet Klaipėdos paplūdimiuose nuskendo 1 vyras, išgelbėti 25 žmonės.

Palangoje nuskendusiųjų nėra, išgelbėta 60, 1 žmogus nuskendo Šventojoje.

Neringoje nuskendusiųjų nebuvo, išgelbėti 6.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, Klaipėdos apskrityje šiemet nuskendo 11 žmonių (2 nepilnamečiai), 9 pavyko išgelbėti.

Klaipėdos mieste nuskendo 1.

Klaipėdos r. 3 žmonės nuskendo tvenkinyje, 1 – upėje.

Skuodo r. tvenkiniuose žuvo 3 žmonės.

Šilutės r. upėje – 2 žmonės.

Bangose tikėjosi prablaivėti

"Girta moteris yra blogiau nei dešimt girtų vyrų. Jos ne tik nepaklūsta, bet ir braižosi, krenta ant žemės, grasina, rėkia, vaidina, kaltina nebūtais dalykais. Viską, ką jos daro, būtų net nepadoru minėti. Dėl vyrų – daug paprasčiau, o moterų gelbėtojai ar pareigūnai stengiasi neužgauti, bet jos elgiasi pasibaisėtinai", – tvirtino Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Tipiškas šios vasaros gelbėtojų darbo pavyzdys – praėjusios savaitės įvykis centriniame Palangos paplūdimyje.

Gelbėtojas pastebėjo girtą moterį, kai ji šlitiniavo į jūrą.

Savo darbą atliekantis vaikinas brido jai iš paskos penkis kartus ir kaskart išprašydavo poilsiautoją į krantą.

Pradžioje poilsiautoja bandė koketuoti, sakė neprieštarausianti, jei gelbėtojas maudysis drauge.

Tačiau supratusi, kad pokalbis rimtas, ėmė tvirtinti, kad yra visiškai blaivi.

Netekęs kantrybės gelbėtojas ėmėsi filmuoti stipriai apgirtusią moterį.

Išgirdusi vaikiną sakant, kad būti girtai viešoje vietoje nevalia, o juo labiau maudytis, ji pareiškė brendanti būtent todėl, kad nori prablaivėti.

Išvesta iš vandens poilsiautoja nenurimo. Neliko kitos išeities, kaip kviesti policininkus.

Moteris nepakluso ir pareigūnams, geruoju į tarnybinį automobilį ji nėjo, bandė pėdinti į kopas, o, kai pareigūnai neteko kantrybės ir sugriebė girtą moterį už rankų, krito ant žemės, rėkė, raudojo, reikalavo ją filmuoti, paskui – nefilmuoti ir kaip įmanydama koneveikė pareigūnus.

Netrukus prie policininkų priėjo kažkoks vyras, nežinia, ar jis buvo šios moters draugas, o gal tiesiog apginti moterį panoręs džentelmenas.

Vyriškio elgesys buvo korektiškas, tad pareigūnai jam pretenzijų neturėjo, tačiau jis negalėjo padėti savo draugei.

Pusnuogė – už grotų

Nuvežta į policiją vien su bikiniu vilnietė į alkoholio matuoklį įpūtė 1,34 prom., nors elgesys vertė įtarti ją buvus kur kas girtesnę.

Pažeidėjai teko iki penkių valandų praleisti uždarytai laikino sulaikymo kameroje.

Tikėtasi, kad po kelių valandų poilsiautoja prablaivės ir galės adekvačiai bendrauti su policininkais.

Tada buvo konstatuota, kad vilnietė nusižengė trims įstatymo normoms.

Visų pirma ji bus baudžiama už tai, kad maudėsi jūroje būdama neblaivi.

Be to, jos laukia atsakomybė už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir girtavimą bei neblaivios pasirodymą viešoje vietoje.

Teks vykti į teismą

Kokią baudą skirti šiuos įstatymo punktus pažeidusiai moteriai, spręs Palangos apylinkės teismas.

Tad sostinės gyventojai teks atvykti į kurortą dar kartą, tik ši viešnagė nebebus tokia linksma, – moteriai turėtų būti labai gėda dėl savo elgesio.

Girtos moterys netinkamai elgiasi ne tik pajūryje, nubaustųjų būta ir dėl netinkamo elgesio kitose kurorto vietose.

Palangos policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius patikino, kad neblaivių moterų sulaikoma ir atgabenama į komisariatą nedaug, gal todėl jų elgesys pareigūnams ir gelbėtojams labiau įsimena.

Pareigūnas patvirtino, kad kai kurios girtos dailiosios lyties atstovės elgiasi tiesiog siaubingai.

Šaukė: "Prievartauja!"

Šią vasarą būta dar vieno atvejo, kai pernakt pajūryje budėję gelbėtojai iš vandens jėga ištraukė visiškai girtą merginą. Su ja nesisekė susikalbėti geruoju, vaikinams teko kviesti policiją.

Įkalbinėjama mergina nenorėjo lipti į policijos automobilį. Laikė rankose telefoną ir kiek turi jėgų šaukė į ragelį, kad ją prievartauja.

Tokiais atvejais gelbėtojai griebiasi išmaniųjų telefonų ir filmuoja bei fotografuoja įvykius. Taip buvo ir tąkart.

Savo teisių net ir labai apsvaigusi mergina nepamiršo ir ėmė piktintis, esą ji draudžianti filmuoti, grasino teismais.

Neliko kitos išeities, kaip sunkiai besiorientuojančiai aplinkoje merginai paaiškinti, kad veiksmas vyksta viešoje vietoje, o gelbėtojai turi teisę filmuoti savo pačių darbą.

Tai nėra įstatymo pažeidimas.

Boksininkas bandė muštis

Kad apgirtę poilsiautojai nebaigtų savo gyvenimo jūros bangose, gelbėtojams tenka naudoti net ir fizinę jėgą.

Girtas žmogus sunkiai orientuojasi aplinkoje, juo labiau nesugeba adekvačiai reaguoti į kilusius pavojus.

Gelbėtojai liūdnai juokauja, kad girti vandenyje yra "potencialūs lavonai".

Kad girtųjų netektų gelbėti, raudonais rūbais vilkintys vaikinai stengiasi jiems neleisti bristi į jūrą.

Vaikinai tiesiog užstoja tokiems poilsiautojams kelią į jūrą.

Mūsų pareiga – neleisti jiems nuskęsti.

"Mūsų pareiga – neleisti jiems nuskęsti. Jeigu mes nieko nedarysime, gelbėti visų girtų tiesiog nespėtume, – konstatavo Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas J.Pirožnikas. – Šią vasarą teko susigrumti su kažkokiu Bokso federacijos veikėju. Sulaukėme poilsiautojų skambučio. Žmonės skundėsi, kad poilsiaudami su vaikais yra priversti būti šalia visiškai girto vyro. Į gelbėtojo pastabas jis nereagavo. Pats atvažiavau į tą vietą. Vyras plūdosi bjauriais žodžiais, bandė atimti mano telefoną, ketino smogti, bet aš pasitraukiau, ir jis nugriuvo. Atvažiavo pareigūnai, surakino jam rankas antrankiais. Situacija buvo panaši, kaip girtos moters atveju. Jis elgėsi labai negražiai, ko gero, pats to nė nesuvokė."

Stengiasi neprovokuoti

Pajūryje girtų žmonių vasaros dienomis padaugėja po pietų.

Tiesa, ryte pradėdami darbą gelbėtojai dar "surenka" išvakarėse arba naktį padauginusius ir paplūdimyje užmigusius asmenis.

J.Pirožnikas prisipažino, kad net su piktais ir labai girtais asmenimis bando kalbėtis gražiuoju, juokauti, nukreipti jų dėmesį ir neprovokuoti konflikto.

Pirmiausia gelbėtojai stengiasi paaiškinti, ką šie žmonės padarė neleistino.

Retas Lietuvoje nežino, kad viešoje vietoje pasirodyti girtam draudžiama ir už tai yra baudžiama.

Tačiau būti girtam paplūdimyje kažkodėl dažnam neatrodo nepriimtina.

Būtent šias paprastas tiesas gelbėtojai ir bando paaiškinti neblaiviems poilsiautojams bei įkalbinėja išeiti iš pliažo.

J.Pirožnikas pasakojo, kad protingi žmonės suvokia šį prašymą ir ramiai išeina. Tačiau tikrai ne visi girtieji išlaiko sveiką protą.

Kadangi policininkai ne visada dirba arti pajūrio ar pačiame paplūdimyje, gelbėtojams tenka jų ilgai laukti. Tai sukelia dar didesnį erzelį ir nepasitenkinimą.

Keturi Palangos gelbėtojai yra policijos rėmėjai. Jie turi teisę prieš pažeidėjus panaudoti fizinę jėgą.

"Ankstesniais metais nebuvo taip sunku dirbti. Lietuviškos vasaros šykštėdavo šilumos, jūra įšildavo tik rugpjūtį. Todėl pajūryje būdavo kur kas mažiau poilsiautojų, o tuo pat metu – ir girtaujančiųjų. Šiemet vasara – išskirtinė, mes visi dirbame jau eikvodami paskutines jėgas. Dirbame be išeiginių", – kalbėjo J.Pirožnikas.

Gelbėjo girtą ukrainietį

Klaipėdos paplūdimiuose šiemet gelbėtojai iš jūros traukė tik vieną girtą ir jėgų netekusį vyrą.

Tai buvo iš Ukrainos padirbėti atvykęs ir būstą Melnragėje išsinuomojęs vyras.

"Šiemet gelbėtojams su girtaujančiais poilsiautojais teko kalbėti ne tik lietuviškai ar rusiškai, bet ir angliškai. Daugiausia girtaujančiųjų pastebėta Pirmojoje Melnragėje. Tai – labai sena tradicija, gal todėl, kad šis paplūdimys yra arčiausiai gyvenamųjų rajonų, o ir parduotuvė – čia pat", -– pasakojo uostamiesčio paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.

Jo pastebėjimu, šiemet pliažuose girtųjų buvo kur kas mažiau nei ankstesniais metais.

Tiesa, vakarais gelbėtojai pastebėdavo žmonių,  pajūryje geriančių ne tik silpnuosius alkoholinius gėrimus, bet ir degtinę ar viskį.

Čia taisyklės tos pačios kaip ir Palangoje – tokius asmenis tramdo policininkai.

Melnragės gelbėjimo stotyje esančiu alkoholio matuokliu šią vasarą pasinaudojo daugybė poilsiautojų.

"Ateina, papučia, supranta, kad dar negali vairuoti, tada vėl eina prie jūros. Mano galva, tai labai gera naujovė, žmonės tampa drausmingesni ir išvengia nelaimių", – džiaugėsi gelbėtojų vadas.

Skaičiai ir faktai

Už neblaivaus asmens maudynes vandens telkinyje pirmą kartą baudžiama nuo 100 iki 300 eurų bauda.

Už pakartotinį tokį pat elgesį – nuo 300 iki 900 eurų bauda.

Už nepaklusimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams baudžiama nuo 90 iki 140 eurų bauda.

Už girto pasirodymą arba girtavimą viešoje vietoje baudžiama nuo 20 iki 100 eurų bauda.

Už pakartotinę tokią pat veiką baudžiama nuo 100 iki 200 eurų bauda.

Siūlėsi parašyti raštelį

Pirmadienis buvo ne pirma diena, kai jūrą šiaušė didžiulės bangos, o grįžtančios atgal jos traukte traukė maudynių mėgėjus į gelmę.

Sunkiai Palangoje telpantys poilsiautojai dieną glaudžiasi paplūdimiuose, kur pastarosiomis dienomis kas kelias dešimtis metrų prie pat kranto susmaigstytos raudonos vėliavos.

Vėjo draskomas audeklas plevėsuoja suaugusio žmogaus veido lygyje, o tiems, kas nesupranta jos reikšmės, dar ir raštu paaiškinta, kad maudynės draudžiamos.

"Aš galiu jums parašyti raštelį, kad atsisakau jūsų paslaugų ir už savo gyvybę esu atsakingas pats", – iš bangų blaškomos jūros išvarytas poilsiautojas pareiškė Palangos gelbėtojų vadui Jonui Pirožnikui.

"Ar kelių policininkų nutvertas mašinoje neprisisegęs saugos diržo jiems taip pat pasiūlysite parašyti raštą, kad už savo gyvybę esate atsakingas pats?" – bandė žmogui jo klaidą paaiškinti gelbėtojas.

200 eurų bauda – nebaisi

Daugelį kitų tenka varu varyti iš pavojingai įsišėlusios jūros.

Grėsminga sirena atkreipia jų dėmesį, o J.Pirožniko per garsiakalbį grasinimas perduoti nepaklusniuosius policijai ir bausti 200 eurų siekiančia bauda verčia bristi iš vandens.

Išvaikęs nepaklusniuosius iš jūros, gelbėtojas pastebi, kad vos po kelių minučių bangose vėl šmėkščioja pernelyg giliai įbridusių poilsiautojų galvos.

Į bangas – su 4 mažametėmis

Tos pačios dienos pavakare J.Pirožnikas mojo ranka grupei bangose besiblaškančių moterų ir vaikų.

"Ponia, ar jūs suprantate, kad rizikuojate savo vaikų gyvybe? Ar norite jų netekti? Jūs – bloga mama, kviesiu Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojas, jos geriau pasirūpins jūsų vaikų saugumu", – griežtai barė moterį su keturiomis mergaitėmis iš jūros privertęs išbristi gelbėtojas.

Moteris bandė teisintis, o galiausiai pažadėjo daugiau nerizikuosianti ir giliau kaip iki pusės blauzdų nebrisianti.

"Mes iš Londono", – su neslepiamu pasididžiavimu kalbėjo iš Prienų kilusi moteris.

Dažnas puikuojasi atvykęs iš londonų ar norvegijų.

"Dažnas puikuojasi atvykęs iš londonų ar norvegijų, kai kurie net bando kalbėti angliškai, bet nė vienas neprisipažįsta, kad emigracijoje nedrįsta nepaklusti vietos taisyklėms", – pasakojo J.Pirožnikovas.

10 metrų nuo kranto – mirtis

Iš bangas šiaušiančios jūros teko išprašyti ir buvusį pareigūną.

Vyras sakėsi atvykęs iš Panevėžio ir pripažino, kad negerai pasielgė nepaklusęs taisyklėms.

Jis bandė įrodinėti, jog yra pajėgus pasirūpinti savo saugumu, bet netrukus pripažino – čia galioja ne jo taisyklės.

Visi iš jūros išprašyti poilsiautojai tikino skaitę apie savaitgalį Palangoje nuskendusį vaiką ir Klaipėdoje 10 metrų nuo kranto gyvybės netekusį Rusijos pilietį.

"Šeštadienį vienoje vietoje skendo penki žmonės. Laimė, kad poilsiautojai padėjo gelbėti. Visus ištraukėme, o vaiką jūra pasiglemžė. Vienas vyras pasakojo sugriebęs berniuką už plaukų, bet jis išslydo, banga jį nubloškė gilyn. Mūsų gelbėtojai ištraukė tą jėgų netekusį vyrą ir dar vieną žmogų", – pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas.

Padeda ir pasieniečiai

Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo 15-osios dirbantys Palangos gelbėtojai visada su didžiausiu siaubu laukia rugpjūčio. Tai sunkiausias jiems vasaros mėnuo.

Nuo maudynių sezono pradžios gelbėtojai iš mirties nagų išplėšė 21 žmogų. 16 jų išgelbėti pastarąjį savaitgalį.

Du išgelbėtieji buvo reanimuojami ligoninėje, kitiems medikų pagalbos neprireikė.

Karštą savaitgalį pajūryje apsilankė apie pusė milijono poilsiautojų.

Dažnai vien raudona gelbėtojų uniforma ar galingas stotas yra nepakankamas argumentas tramdant nepaklusniuosius, ypač girtus poilsiautojus.

Todėl gelbėtojai pasitelkė į pagalbą Valstybės sienos apsaugos pareigūnus.

Prieš pat savaitgalį jūra jau buvo pavojingai banguota, gelbėtojai vandens motociklais priplaukė prie pernelyg toli nuplaukusių poilsiautojų, pareikalavo grįžti į krantą.

Užuot paklusę šie iškėlė į viršų vidurinį pirštą. Teko juos paraginti dar kartą.

Vienas vyrų buvo akivaizdžiai neblaivus, o ištrauktas į krantą pastūmė J.Pirožniką ir bandė bėgti.

Smarkuoliui sutramdyti pasieniečiai panaudojo antrankius, surakintą vyrą į komisariatą išsivežė policininkai.

Savaitgalį panašiai su policininkais teko bendrauti 12-ai asmenų, visi jie nubausti administracine tvarka.

Jaunas girtas klaipėdietis vieną dieną gelbėtojų du kartus buvo ištrauktas iš bangų. Pokalbį su juo gelbėtojai filmavo.

Pamanęs, kad vaizdo įrašas bus parodytas per televiziją, jis apsiašarojo, mat baiminosi, kad jo nuotykius pamatys mama.

Prieš gelbėtojus – dantimis

Gelbėtojai nėra linkę iškart imtis drastiškų priemonių net ir bendraudami su girtais poilsiautojais.

"Mes suprantame – žmonės visus metus laukia poilsio Palangoje, kad ir koks oras, jie nori pajusti maudynių malonumą. Dažnai prie mūsų prieina žmonės ir klausia, ar gali pabraidyti esant raudonai vėliavai. Nedraudžiame bristi į vandenį, bet juk reikia elgtis protingai, saugoti vieniems kitus ir nerizikuoti gyvybe. Apmaudu, kad paplūdimiuose vis dar daug neblaivių žmonių. Realybė yra tokia – girtas vandenyje yra bejėgis, jis yra potencialus skenduolis. Mes pradedame dirbti 8.30 val., ir kiekvieną rytą situacija kartojasi. Sėdame į keturračius ir apvažiuojame paplūdimius. O teisingiau – surenkame miegančius girtus poilsiautojus. Kasdien randame tokių po kelis, dažniausiai jie čia būna užmigę vėlų vakarą ar naktį. Pabudinti nesupranta, kur esantys. Nesipykstame, juokaujame, kad atvažiavo taksi jų parvežti į viešbutį. Nugabename į gelbėjimo stotį ir perduodame policininkams, – juokavo gelbėtojų vadas. – Gelbėtojai prie jūros budi ir naktimis. Visai neseniai apie antrą nakties iš jūros traukėme visiškai girtą merginą. Užuot padėkojusi už išgelbėtą gyvybę, ji sukandžiojo mūsų darbuotoją."

J.Prožnikas galėtų valandų valandas pasakoti anekdotus primenančias istorijas apie nepaklusnius girtus poilsiautojus.

Kai kurie jų vis dar bando gąsdinti gelbėtojus, dangstytis aukštais postais ar pažintimis.

Į itin aikštingo poilsiautojo klausimą: "Ar žinai, kas aš toks?", gelbėtojų vadas kartais atsako: "Žinau. Potencialus lavonas."

Toks atsakymas ne vieną priverčia apstulbti.

Norėtų budinčio policininko

"Man kiekvieną dieną skambina Palangos meras Šarūnas Vaitkus, klausia apie situaciją paplūdimyje, kokios reikia pagalbos, kuo įmanoma padėti. Dabar turime vieną norą – kad paplūdimyje nuolat dirbtų bent vienas policininkas, nes tik jis gali surašyti protokolą, o ir žmonės pareigūnų labiau klauso", – apie problemas pasakojo J.Pirožnikas.

Kol kas nustačius pažeidimą, policininkų kaskart tenka ilgai laukti.

Šią vasarą būta atvejo, kai Šventosios paplūdimyje poilsiavo trys šeimos, kurių suaugusieji buvo visiškai girti, o vaikai palikti be priežiūros.

Tąkart policininkų nepavyko sulaukti ir per valandą.

Grasinimas iškviesti vaikų teisių saugotojus nėra vien tik žodžiai.

Šiemet jiems jau teko paimti savo globon dešimtmetį berniuką, kurio motina su kažkokiu pažįstamu vyru pliaže gulėjo visiškai girti ir nė nežinojo, kur yra jos sūnus.

Pasirodo, apie grėsmę vaikui pareigūnams kiek anksčiau buvo pranešusi jo močiutė.

Gelbėtojai pamatė smulkutį berniuką, vieną vaikštinėjantį pajūriu. Paprašytas parodyti, kur yra jo gimdytoja, vaikas nuvedė gelbėtojus prie agresyviai nusiteikusios poros.

Motina šoko prieš jaunus vyrus, tad čia prireikė ir policininkų pagalbos.

Jūra nunešė už puskilometrio

Savaitgalį gelbėtojai atliko eksperimentą.

Šeši gelbėtojai, vilkintys gelbėjimosi liemenėmis, įšoko į jūrą ten, kur gylis siekė apie porą metrų. Vaikinai leido bangoms ir srovėms nešti juos, kad būtų aišku, ką gali jūra.

Vos po ketvirčio valandos jie visi atsidūrė už kelių šimtų metrų.

Šis bandymas byloja: jūra yra galinga, o žmogus pernelyg silpnas su ja kovoti.

Toks bandymas galėtų būti pamoka kiekvienam, karštą dieną brendančiam į audringą Baltiją.

Nors jau prieš 14 metų pasikeitė paplūdimio gelbėtojų keliamų vėliavų reikšmės, nemaža dalis žmonių tikina nesuprantantys, ką jos reiškia.

Virš gelbėtojų posto iškeliamos dvi vėliavos.

Apatinė geltona vėliava žymi, kad paplūdimyje budi gelbėtojai.

Virš jos geltona rodo, kad maudytis galima.

Viršutinė raudona vėliava draudžia maudynes.

Žalia vėliava Baltijos paplūdimiuose, pagal šią jūrą juosiančių valstybių praktiką, nekeliama, nes mūsų jūra visada yra pavojinga.

Net arti kranto ji turi duobių, srovių ir kitokių pavojų.

Palangoje prie tilto 100 metrų į kairę ir tiek pat į dešinę maudytis draudžiama bet kokiu oru.

Ši vieta atitverta ir laikoma ne paplūdimio zona. Čia susidaro sūkuriai, srovės, dugne yra akmenų, duobių, kelia pavojų.

Kalbėdamas apie kolegų darbą Vakarų Europos šalyse J.Pirožnikas svajojo, kad ir Lietuvoje kada nors ateitų diena, kai gelbėtojo švilpukas prilygs įstatymui.

J.Pirožkinas, Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas, bendrauja su Lietuvos savivaldybių asociacijos nariais, ruošia įstatymų pakeitimus.

Kurorto gelbėtojai vadovaujasi Palangos miesto tarybos sprendimu apie paplūdimio taisyklių patvirtinimą.

Kol kas skirtingų savivaldybių priimtos taisyklės nėra vienodos. Net Klaipėdos ir Palangos taisyklės – tik panašios.

Skaičiai ir faktai

Taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nesilaikantiems saugaus elgesio taisyklių vandens telkiniuose asmenims

pirmą kartą skiriama nuo 100 iki 300 eurų bauda,

pakartotinai – nuo 300 iki 900 eurų bauda.

Paplūdimiuose įsmeigta 80 raudonų vėliavų.

Paplūdimio ilgis – 24 kilometrai.

Vienu metu Palangos paplūdimiuose dirba 68 gelbėtojai.

Savaitgaliais jie dirba be išeiginių.

Šiemet Lietuvos vandens telkiniuose jau nuskendo 130 žmonių, Baltijos jūroje – du.