2001 m. paruoštas detalusis planas nebeatitinka sklypo ribų, kuriose ketinama atkurti Šv. Jono bažnyčią.

"Kartu su evangelikų liuteronų bendruomene planuojame bažnyčią atstatyti visiškai, ne tik bokštą ir mažas prielipas šalia, todėl savivaldybė suinteresuota pakeisti sklypo ribas", – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Situaciją apsunkina ir tai, kad Šv. Jono bažnyčia yra pripažinta valstybinės reikšmės objektu. Tai reiškia, kad detaliojo plano korekcijas turėtų planuoti valstybinės institucijos.

Dėl šios priežasties A. Cesiulis ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas susitiko su Kultūros ir Aplinkos ministerijų atstovais.

2001 m. paruoštas detalusis planas nebeatitinka sklypo ribų, kuriose ketinama atkurti Šv. Jono bažnyčią.

"Tai yra gana ilgas ir biurokratizuotas procesas. Numatyti įvairūs apribojimai, reglamentai ir planavimo procedūros", – aiškino A. Cesiulis.

Pasak pašnekovo, savivaldybės atstovai susitikime siekė išsiaiškinti, kas galėtų būti detaliojo plano koregavimo organizatorius.

"Galime pasidžiaugti, kad buvo rastas mums visiems palankus kompromisas – toliau sklypo plano ribų pakeitimo procedūrą galėtų vykdyti pati savivaldybė. Tai reiškia, kad pradėtą procesą mes galėsime tęsti savarankiškai", – teigė R. Zulcas.

Tiesa, savivaldybės atstovai nenurodė konkrečios datos, kada galima tikėtis pastato projektavimo starto.

"Pradėsime, kai bus atlikta detaliojo plano korektūra ir kai bus baigti archeologiniai tyrimai, tada atsivers visos galimybės imtis projektavimo", – kalbėjo R. Zulcas.

Archeologė Raimonda Nabažaitė atviravo turėjusi vilčių aptikti daugiau unikalių radinių, bet ir tai, ką rado, yra įdomu, o kai kuriais atvejais – netikėta.

Šį sezoną Šv. Jono bažnyčios teritorijoje kasinėjimus tikimasi baigti spalio viduryje. Kitais metais viliamasi atidengti visą buvusios bažnyčios teritoriją ir iš aukštai fiksuoti jos liekanas.

Miesto praeitimi besidomintiems žmonėms verta pasižvalgyti, kas šiuo metu vyksta Turgaus, Mažosios Vandens ir Tomo gatvių juosiamoje teritorijoje. Juolab kad greta bažnyčios kasinėjimų organizuojami ir buvusios berniukų gimnazijos liekanų tyrimai.

Aptikome apskritą inžinerinį įrenginį su grindyse sumontuotu kanalu ir metalinėmis grotelėmis. Kaip ši sistema veikė, dar sunku spręsti, tai dar teks aiškintis.

Ketinimai atstatyti Šv. Jono bažnyčią inspiravo detalius archeologinius tyrimus. Jų reikia dar ir tam, kad būtų žinoma, ar buvusios bažnyčios pamatus bus galima panaudoti ją atkuriant. Tyrimų metu tikimasi rasti interjero ir eksterjero detalių, padėsiančių atkurti kaip įmanoma autentiškesnį šventovės vaizdą.

Šiemet pavyko atidengti apie 400 kv. m plotą. Kitiems metams liks dar apie 300 kv. m. Archeologai neturi tikslo iškasinėti visą apie 3 m siekiantį kultūrinį sluoksnį, kuriame yra ir klaipėdiečių palaidojimų. Atstatant bažnyčią juos tikimasi palikti nepaliestus.

Aptiko: tyrėjai rado ir prie bažnyčios palaidotų žmonių palaikų, kurie atsidūrė pastato konstruktuose. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

R. Nabažaitė apgailestavo, kad griaunant bažnyčią po karo nepalikta nieko aukščiau pamatų. Susidomėję tyrinėjimais senieji klaipėdiečiai ne kartą pasakojo, ką pokariu šioje vietoje yra matę, radę ar net išsinešę.

Rasta patvirtinimų, kad karo pabaigoje bokštas buvo susprogdintas.

Tai, ką šiemet archeologams pavyko atidengti, byloja apie bažnyčios gyvavimą nuo 1706 m. iki 1854 m. didžiojo miesto gaisro. Po jo bažnyčia buvo atstatyta ant tų pačių pamatų. Rasta daiktų, suteikiančių informacijos apie tai, kaip bažnyčia atrodė iki gaisro.

Apžiūrinėjant atidengtą plotą galima pamatyti dviejų vidinių kolonų vietą.

"Didžiausias mūsų atradimas – 1925 m. pastatytas bažnyčios šildymo sistemos įrenginys. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad dujinis šildymas tais metais buvo pakeistas cirkuliuojančiu oro šildymu. Aptikome apskritą inžinerinį įrenginį su grindyse sumontuotu kanalu ir metalinėmis grotelėmis. Kaip ši sistema veikė, dar sunku spręsti, tai dar teks aiškintis", – pasakojo archeologė.

Smulkūs klaipėdiečių buities daiktų fragmentai į bažnyčios teritoriją pateko su gruntu atstatant ją po gaisro.

Praėjusį penktadienį architektas Aurimas Širvys pristatė bažnyčios projektinius-architektūrinius sprendinius.

Gyventojai savo akimis išvydo, kaip atrodys maldos namai.

Šiuolaikinėmis kompiuterinėmis technologijomis architektas trimatėje erdvėje atkūrė originalų bažnyčios vaizdą, aukštį, tūrį ir architektūrines detales.

Kaip vertino pats V.Širvys, bažnyčios fasadų vaizdas buvo atkurtas net 95 proc. tikslumu.

Atstatant istorinį, architektūrinį paveldą, planuojama naudoti ir identiškas statybines medžiagas.

Pirmąjį Šv. Jono bažnyčios atkūrimo detalųjį ir techninį planą dar 2010 m. parengė evangelikų liuteronų bendruomenės atstovai.

Tačiau istorikų ir architektų šis pasiūlymas nesužavėjo.

"Žmonių mąstyme įvyko lūžis. Paveldosaugos specialistai, architektai pasiūlė patvirtinti ne 2010 m. evangelikų liuteronų bendruomenės atstovų parengtą detalųjį planą, o parengti kitą, kuriame būtų atkurta autentiško dydžio ir tūrio Šv. Jono bažnyčia", – teigė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Kadaise vieno didžiausių uostamiesčio pastatų bokštas siekė net 75 m aukščio.

Šis bokštas ilgą laiką rodė kelią atplaukiantiems laivams.

Naujai atkurtą bažnyčią planuojama pritaikyti parapijos ir miestiečių poreikiams.

Manoma, jog Turgaus g. iškilęs objektas taps vienu traukos centrų turistams ir miesto svečiams.

Gruodžio 14 d. 17 val. kalėdinės muzikos koncerte dainuos Klaipėdos mišrus choras „Cantare“ (koncertmeisteris Ramūnas Baršauskas), o gruodžio 15-osios vakarą tuo pačiu metu į kalėdinių giesmių vakarą kviečia svečiai iš sostinės – Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios ansamblis „Adoremus“ (vadovė Renata Kreimerė).

„Dažnai pabambame, kad Klaipėdos centrą apleido žmonės. O ko jiems čia eiti, jeigu niekas nevyksta? Taip kilo mintis, kad reikia sukurti pretekstą miestiečiams ateiti į istorinę miesto dalį“, - sakė koncertus uostamiesčio bendruomenei dovanojantis ilgametis kalėdinių-naujametinių renginių organizatoriaus „Klaipėdos šventės“ draugas Algirdas Aušra.

Koncertų mecenatas save juokais vadina „suinteresuotu asmeniu“, pridurdamas, kad jo interesas – kad Klaipėdos kultūrinis gyvenimas neapsiribotų vien prekybos centrais. A. Aušra yra ir  kitos iniciatyvos autorius. Gruodžio 15 d., šeštadienį, 12 val., Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija bei Karinės jūrų pajėgos kviečia į tradicinį, jau 17 – ąjį, prieškalėdinį susibūrimą skanauti žuvienės ir kareiviškos košės.

Uostamiesčio verslininkas  sakė turįs troškimą, kad prieškalėdiniu laikotarpiu Klaipėda šurmuliuotų kaip garsieji Europos Advento turgūs ar kalėdinės mugės. Todėl į renginius buvusioje šv. Jono bažnyčios vietoje ir Teatro aikštėje kviečiami visi, kam nesvetimas noras pabūti su kitais geros valios bendruomenės žmonėmis, pabendrauti.

Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija vakarinių koncertų gruodžio 14 ir 15 dienomis klausytojus vaišins kava, arbata, parapijos moterų keptais gardėsiais ir kvies pagal galimybes savo auka prisidėti prie buvusios šv. Jono bažnyčios atstatymo.

Beje, gražus sutapimas - penktadienį Klaipėdos kultūros fabrike vyks ir šv. Jono bažnyčios atstatymo projektinių pasiūlymų bei sklypo Turgaus g. 24, Klaipėdoje, detaliojo plano keitimo koncepcijos pristatymas. Į ją kviečiami visi, kam rūpi šis istorinio tęstinumo projektas - šv. Jono bažnyčios atstatymas. Pranešimą apie buvusios šv. Jono bažnyčios istorinę vertę ir reikšmę Klaipėdai skaitys dr. Vasilijus Safronovas, bažnyčios projektinius architektūrinius sprendimus pristatys architektas Aurimas Širvys.

Sklypo, kuriame anksčiau stovėjo Jono bažnyčia, detaliojo plano korekcija pradėta rengti metų pradžioje. Šią teritoriją, kurios plotas siekia apie pusę hektaro, riboja Turgaus, Pylimo, Tomo ir Mažoji Vandens gatvės.

Planavimo tikslas – pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, įvardyti teritorijos naudojimo tipą, nustatyti ar pakeisti privalomuosius bei papildomus teritorijos naudojimo reikalavimus.

Projektuotojai pristatė esamos situacijos analizę. Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė atskleidė, kad išryškėjo tam tikrų problemų.

Pagal visus galiojančius dokumentus, turimus archeologinius duomenis matyti, kad bažnyčia neišsitektų esamame sklype. Ji išlįstų į Turgaus ir Pylimo gatves. Taip pat į teritoriją yra įsiterpusi šilumos trasa.

"Matyt, tais laikais bažnyčia neturėjo savo sklypo. Ji stovėjo bendruomenės žemėje. Kai vyko grąžinimo procedūros, buvo suformuotas keturkampis žemės sklypas. Dabar matyti, kad autentiškai atkurtas objektas išlįstų į gatves ir jos nebūtų pilnavertės", – komentavo vicemerė.

J.Simonavičiūtė pripažino, kad reikės priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Rengėjai vyks tartis su Kultūros paveldo departamentu, spręs, ką daryti dėl bažnyčios kontūrų neatitikimų.

"Patvirtinome esamos situacijos analizę. Yra, kaip yra", – teigė vicemerė.

Pakoreguoti teritorijos detalųjį planą žadama iki metų pabaigos. Šiuos darbus organizuoja miesto savivaldybė. Taip ji prisideda prie Jono bažnyčios atstatymo.

"Šis sklypas priklauso evangelikų liuteronų bendruomenei. Savivaldybė pati bažnyčios tikrai nestatys. Parengdami visus teisės aktus bandome padėti bendruomenei, kad ji galėtų statyti", – komentavo vicemerė.

Pasak J.Simonavičiūtės, taip pat yra pateikti dokumentai Kultūros ministerijai, kad statinys būtų pripažintas svarbiu valstybei kultūros objektu.

"Kol kas neturime atsakymo, kada tai bus padaryta", – tvirtino vicemerė.

Klaipėdos savivaldybė taip pat ieško, kas parengs Jono bažnyčios priešprojektinius pasiūlymus su techniniu projektu.

"Tada turėtų būti nuspręsta, ar tai bus tik kulto pastatas, ar jame bus įmanoma ir kita veikla, pavyzdžiui, veiks parodų ar koncertų salės. Kai turėsime visus dokumentus – pakoreguotą detalųjį planą, parengtą techninį projektą, bus daug aiškiau, kada galėtų startuoti statyba", – pasakojo vicemerė.

Porą pastarųjų metų Jono bažnyčios atstatymo klausimu nuolat tariamasi ir diskutuojama. Pokalbiuose dalyvauja miesto savivaldybės administracijos atstovai ir tarpžinybinės darbo grupės dėl Jono bažnyčios atstatymo nariai. Grupės veikloje dalyvauja istorikai, archeologai, paveldosaugininkai, Klaipėdos universiteto atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.

Šią savaitę vyko dar vienas toks pasitarimas. Šį kartą kalbėta apie tai, kaip sekasi judėti tikslo link ir kokių pokyčių esama.

Šiuo metu koreguojamas bažnyčios teritorijos ir šalia esančių gatvių detalusis planas. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuris sudaro galimybes atstatyti bažnyčią tokią, kokia ji yra buvusi.

Iki šiol liuteronų bendruomenė norėjo atstatyti ją mažesnę nei buvo iki karo pabaigos. Toks detalusis planas turėtų būti parengtas iki šių metų galo.

Prieš savaitę susitikime su Vyriausybės kanclerio pavaduotoju Deividu Matulioniu bažnyčios atstovai, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Klaipėdos miesto administracija bei Vyriausybės atstovai pritarė, kad atstatomai Jono bažnyčiai turi būti suteiktas valstybei svarbaus objekto statusas. Šiuo metu vyksta tokio projekto įteisinimas.

"Manau, kad jei jau mes aptarėme, yra daug vilčių, kad toks statusas bus suteiktas. Visos pusės tam pritaria, prieštaravimų nebėra. Vadinasi, liko tik techniniai dalykai. Iki šio buvo atkuriami tik Valdovų rūmai, todėl tvarkos, kaip tai daryti, dar nėra. Objektas yra bažnytinės bendruomenės sklype, tad ne valstybės reikalas jį atstatyti, tačiau svarbu atlikti parengiamuosius darbus. Reikės pinigų detaliajam planui koreguoti, archeologiniams tyrimams. Negalima palikti religinės bendruomenės likimo valiai. Jei Jono bažnyčia taptų valstybinės reikšmės objektu, atsirastų galimybė jos atstatymui gauti ES pinigų. Tikėtina, kad padėtų Vokietijos labdaros fondai. Procesas vyksta, nors lėtai, bet užtikrintai. Darbo grupėje dalyvauja profesionalai", – paaiškino Klaipėdos mero pavaduotoja J.Simonavičiūtė.

Paskaičiuota, kad Jono bažnyčios atstatymas gali kainuoti apie 7,5 mln. eurų.

Netrukus bažnyčios atstatymo projektas atsiras Vyriausybėje. Norima, kad jis gautų valstybei svarbaus objekto statusą.

Tam Klaipėdos savivaldybės tarybos nutarimu buvo parengta atkūrimo galimybių studija, miestui atsiėjusi beveik 5,6 tūkst. eurų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento vadovo Ričardo Zulco, apsvarsčius kelis pasiūlytus variantus nuspręsta, kad Šv. Jono bažnyčia ir jos bokštas būtų atstatyti originalaus dydžio, kokio buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Bokšto aukštis siektų 75 metrus.

"Svarstoma, kad bažnyčia būtų išnaudota ne tik sakralinėms reikmėms, bet ir miesto bei jo bendruomenės poreikiams. Tai yra koncertams, parodoms organizuoti, kitoms kultūrinėms veikloms. Čia taip pat galėtų būti įkurdintas turizmo informacijos centras. Bokšte numatoma galimybė įrengti apžvalgos aikštelę", – pasakojo R.Zulcas.

Esą parengtas dokumentų paketas gauti nacionalinės reikšmės statusą atitinka visus penkis valstybinės tvarkos kriterijus.

Sulaukus teigiamo atsakymo, būtų svarstomi įvairūs projekto finansavimo būdai. Skaičiuojama, kad jo įgyvendinimas atsieitų beveik 6,4 mln. eurų.

Atsižvelgiant, kad šiemet liuteronybė Lietuvoje švenčia 500 metų jubiliejų, architektūrinio objekto atstatymas reikšmingas visai šaliai.

Klaipėdos mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės teigimu, žemės sklypas, kuriame vyktų statybos, priklauso parapijos bendruomenei.

"Klaipėdos miesto savivaldybė tikrai nestatys bažnyčios. Su bendruomene buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią atliekame tuos darbus, kurie yra susiję su dokumentų parengimu ir tvarkymu", – akcentavo vicemerė.

Net ir tuo atveju, jei Šv. Jono bažnyčios atstatymui nebus suteiktas nacionalinės svarbos statusas, šventovė vis tiek iškils. Tiesa, kur kas mažesnė.

"Jeigu ir nesuteiks, vis tiek statys. Tik tai šiek tiek apsunkins padėtį", – šyptelėjo vicemerė.

Klaipėda ir toliau žengia Šv. Jono bažnyčios atstatymo link. Šiuo metu atliekami miestui tenkantys namų darbai.

Klaipėdos mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės teigimu, mero potvarkiu jau sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuriai pavesta pabandyti parengti Vyriausybės nutarimą dėl minėtos šventovės atkūrimo. Pašnekovės teigimu, kol kas dirbama sklandžiai.

Ši darbo grupė suvienijo dvasininkų, architektų, istorikų ir kitų institucijų atstovus.

„Darbo grupė buvo susitikusi, yra surašytas protokolas ir tuo protokolu trys asmenys yra įpareigoti surinkti iki šiol turimą informaciją apie archeologinę dalį, atliktus projektus. Pavesta susižinoti ir dėl paties senosios bažnyčios projekto – ar jis yra išlikęs, ar ne“, – paaiškino J.Simonavičiūtė.

„Klaipėda“ jau rašė, kad uostamiestyje planuojama atstatyti originalaus dydžio Šv. Jono bažnyčią su 75 m aukščio bokštu. Per Antrąjį pasaulinį karą nugriautas statinys išdygs Turgaus gatvėje.

Simboline bažnyčios atstatymo pradžia laikomi 2012-ieji, kai švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines toje vietoje, kur anuomet stovėjo bažnyčia, buvo atidengtas kertinis akmuo ir šalia jo įkasta atminimo kapsulė ateities kartoms.

Šv. Jono bažnyčia ir jos bokštas bus atstatyti originalaus dydžio. Tam pritarė ir miesto valdžia, ir evangelikų liuteronų bendruomenė, ir kiti suinteresuoti asmenys. Džiaugiamasi, kad bažnyčios bokštas papuoš miesto istorinę dalį.

Miesto tarybos kolegijai Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybės pristatytos trečiadienį. Buvo siūlyta rinktis iš keturių variantų.

Politikai pasirinko pirmąjį, kuriame Šv. Jono bažnyčią ir jos bokštą siūloma atstatyti originalaus dydžio. Numatyta išlaikyti istorinę pastatų formą, dalinai atkuriant išorės medžiagiškumą, interjero sprendimus ir vidines erdves pritaikant šiuolaikiniams poreikiams.

Pagal šį variantą būtų išnaudota bažnyčios pastogė – pastatas būtų dvejų aukštų. 75 metrų aukščio bokštas būtų suskaidytas į aštuonis aukštus.

Bažnyčios erdvėse galėtų veikti muziejus, kavinė, bendruomenės namai, būtų koncertinė erdvė.

Galimybių studijos rengėjų teigimu, jis būtų didesnis už bet kurį dabar istorinėje miesto dalyje esantį pastatą ir būtų matomas iš visų pusių.

Už tokį bažnyčios atkūrimo variantą pasisakė ir evangelikų liuteronų parapija, Kultūros paveldo departamento atstovai, istorikai, kiti suinteresuoti asmenys.

Skaičiuojama, kad jo įgyvendinimas atsieitų beveik 6,4 mln. eurų.

Miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius posėdžio metu tvirtino, kad savivaldybė pirmiausia turėtų žinoti savo finansinius įsipareigojimus, o tada pasirinkti bažnyčios atkūrimo variantą.

„Priešingu atveju galima įklimpti“, – tvirtino politikas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė tvirtino, kad savivaldybė dar neturi jokių finansinių įsipareigojimų Šv. Jono bažnyčios atkūrimui. Šiuo atveju apie tai taip pat nėra kalbama.

„Tai gal galima išsirinkti variantą, kai paaiškės, kiek turėsime prisidėti prie bažnyčios statybos?“, – klausė R.Taraškevičius.

Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas atkreipė dėmesį, kad reikia vertinti ne tik finansinę, bet ir dvasinę naudą.

„Negalime tik žiūrėti, kad vienas pinigėlis užaugintų keturis. O apie šiuos bažnyčios atkūrimą jau diskutuojame kelerius metus“, – priminė vicemeras.

Ilgus metus trukusios diskusijos, kokią pačioje Klaipėdos širdyje stovėjusią bei po Antrojo pasaulinio karo nugriautą Šv. Jono bažnyčią vertėtų atstatyti – autentiško dydžio ar tik mažesniąją jos kopiją, finišo tiesiojoje.

Uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei savivaldybės specialistai kone vieningai sutarė, kad Turgaus gatvėje turėtų vėl iškilti originalaus istorinio dydžio Šv. Jono bažnyčia su beveik 75 metrų aukščio bokštu.

“Šv. Jono bažnyčia - tai vienas iš gražiausių senosios Klaipėdos pastatų, o jos bokštas buvo aukščiausias statinys mieste, dažnai į uostą atplaukiančių laivų įguloms atstojęs švyturį. Kartu tai buvo ir vienas iš pagrindinių Klaipėdos dvasinio gyvenimo centrų, savo reikšme prilygintinas katedrai, - sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

- Todėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas yra labai svarbus ne tik vietos evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visiems klaipėdiečiams. Juolab kad iš iki Antrojo pasaulinio karo uostamiesčio širdį puošusių net kelių bažnyčių bokštų šiandien nėra likę nė vieno.”

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Alinos Velykienės teigimu, kiek anksčiau svarstyta Turgaus gatvėje pastatyti tik daug mažesnę istorinės Šv. Jono bažnyčios kopiją. Tačiau, kilus aršioms diskusijoms, savivaldybė kartu su Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija nusprendė pirmiausiai parengti bažnyčios ir jos bokšto atkūrimo galimybių studiją.

„Studiją rengusių bendrovių „Civitta“ ir „Pupa – strateginė urbanistika“ specialistai pasiūlė kelias galimas alternatyvas – atstatyti buvusių tūrių bažnyčią ir bokštą, atstatyti tik originalaus dydžio bokštą, o pačią bažnyčią jau statyti mažesnę, bei tiek pačią bažnyčią, tiek ir jos bokštą statyti gerokai mažesnio tūrio, nei būta iki karo. Nepaisant pasirinkto atstatomos bažnyčios dydžio, studijos rengėjai taip pat siūlo išlaikyti jos istorinę formą, iš dalies atkurti išorės apdailos medžiagiškumą, o vidaus erdves pritaikyti tiek liuteronų bendruomenės sakraliniams, tiek ir kultūros bei turizmo poreikiams. Be to, atstatytame bokšte siūloma įrengti turistams skirtą apžvalgos aikštelę”, - sakė A. Velykienė.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos teigimu, parengtos bažnyčios su bokštu atstatymo alternatyvos jau apsvarstytos su uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, įvairių visuomeninių organizacijų atstovais bei savivaldybės specialistais.

“Visų nuomonės esama kone vieningos – Klaipėdoje privalo būti atstatyta originalaus dydžio Šv. Jono bažnyčia su bokštu”, - sakė A. Velykienė.

Savo žodį šiuo klausimu kovo mėnesį dar tars Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos kolegija.

„Tikiuosi, kad politikų sprendimas dėl atstatomos bažnyčios dydžio nesiskirs nuo suinteresuotų organizacijų bei bendruomenių atstovų bendros nuomonės“, - pažymėjo V. Grubliauskas.

Preliminariai skaičiuojama, kad autentiško dydžio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymo darbų vertė gali siekti apie 7,5 mln. eurų. Planuojama, kad atstatymo darbai bus finansuojami evangelikų liuteronų bendruomenės, privačių rėmėjų, valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Apie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią:

Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istorija siekia XIII a, kai prie Danės upės vagų atsišakojimo įkurta parapija. Turgaus gatvės gale Šv. Jono bažnyčia pastatyta 1706 m. Klaipėdoje 1854 m. kilęs gaisras bažnyčią gerokai nusiaubė, tačiau miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta po poros metų. Antrojo pasaulinio karo metais Šv. Jono bažnyčia buvo apgriauta, o pokario laikotarpiu ir visiškai nugriauta.

2012 m. švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, buvo simboliškai pažymėta ir Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbų pradžia. Toje vietoje, kur ji stovėjo, atidengtas kertinis akmuo bei šalia jo įkasta atminimo kapsulė ateities kartoms.