Nusprendus mieste diegti BRT autobusų trasą, palaiminti ir planai siekti finansavimo elektrinių autobusų įsigijimui.

Jau šiomis dienomis Aplinkos projektų valdymo agentūra ketina skelbti kvietimą keleivių vežėjams teikti paraiškas paramai iš Klimato kaitos programos gauti.

Iš viso konkurso metu ketinama paskirstyti 20 mln. eurų, o vienas pareiškėjas daugiausia gali gauti pusę šios sumos.

Pagal šį kvietimą konkursui paraišką teikti ketina bendrovė "Klaipėdos autobusų parkas". Numatoma, kad įsigyti būtų siekiama 10 elektrinių autobusų.

Įsigijus naujų transporto priemonių, tas pats kiekis dabar naudojamų neekologiškų būtų nurašytas ir sunaikintas.

Taršių transporto priemonių pakeitimas ekologiškomis užtikrintų oro užterštumo mažinimą ir prisidėtų prie Klimato kaitos programos uždavinių įgyvendinimo.

Skaičiuojama, kad preliminari vieno elektra varomo autobuso kaina – 500 tūkst. eurų, tad viso projekto vertė sieks apie 5 mln. eurų.

55 proc. šios sumos – 2,75 mln. eurų – tikimasi sumokėti gavus minėtą Europos Sąjungos paramą, o likusią dalį – 2,25 mln. eurų – teks atseikėti miestui.

Numatoma, kad šių pinigų reikės 2021–2022 metais.

Klaipėdos savivaldybės administracijos nuomone, vienas galimų lėšų šaltinių – pajamos, gautos pakeitus automobilių stovėjimo rinkliavos įkainius.

Nors miesto tarybos nariai vienbalsiai pritarė planams siekti finansavimo elektriniams autobusams, klausimų iškilo.

Politikas Rimantas Taraškevičius sudvejojo nuostata, kad miestas pasižada padengti ne mažiau kaip 45 proc. būsimos sumos. Politikas abejojo, ar toks sprendimas nelems, jog vėliau teks sumokėti kur kas didesnę sumą, pavyzdžiui, 90 proc. sumos.

Tarybos narė Judita Simonavičiūtė teigė, kad jau metas svarstyti ir apie tokių transporto priemonių pirkimo finansavimo ateityje būdus.

Politikai išgirdo "bl..."?

Viešą incidentą bet kuris Klaipėdos gyventojas iki šiol gali peržiūrėti "YouTube" kanale, Klaipėdos savivaldybės įvairių posėdžių archyve.

Garsioji V.Dambrausko frazė "asilai, bl..." išskrido per Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdį, kuris vyko nuotoliniu būdu, o jo transliacija buvo vieša.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo nerimastingą būseną buvo galima įžvelgti jau nuo pat posėdžio pradžios.

Posėdžiui pirmininkavusi Klaipėdos tarybos narė Judita Simonavičiūtė pristatė, kiek klausimų bus svarstoma, ir pasiūlė kolegoms baigti diskusijas iki 17 val.

Judita Simonavičiūtė / Vytauto Petriko nuotr.

"Aš be penkiolikos penkios dingsiu iš posėdžio", – pareiškė klaipėdiečių išrinktas V.Dambrauskas, posėdžio transliacijos metu vilkėjęs sportinį kostiumą.

Politikas, metęs šią frazę, tuo metu stoviniavo prieš kompiuterio ekraną ir dairėsi po kambario kampus, lyg itin skubėtų.

Komiteto pirmininkė atsakė: "Viskas tvarkoje."

Geri dalykai vėžio nesukelia

Pirmuoju klausimu Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pristatė, kaip bus koreguojama mieste strateginio planavimo tvarka.

Specialistė aiškino, kad ketinama į strateginio planavimo procesą įtraukti seniūnaičius ir vietos bendruomenių atstovus, nes taip rekomendavo Antikorupcijos komisija.

Iš tiesų savivaldybės administracija yra teikusi seniūnaitijoms užklausą ir prašė gyventojų bei jų atstovų pateikti siūlymus, ką patys žmonės norėtų patobulinti jų gyvenamojoje aplinkoje.

Nedera kitų asilais vadinti ir keiktis eteryje.

Tačiau bendruomenės realiai į procesą įsijungdavo tik metų pabaigoje, kai strateginis planas jau būdavo sudarytas.

Dabar gi prašoma įtraukti bendruomenes į procesą ankstyvoje svarstymo stadijoje tam, kad savivaldybės administracija galėtų pasiruošti įgyvendinti prašymus.

I.Butenienė pristatė siūlymą į strateginio planavimo grupės sudėtį įtraukti merą, kuris vadovautų grupei, vicemerus, administracijos direktorių ir jo pavaduotojus, padalinių vadovus.

Paprastai žodžio kišenėje neieškantis V.Dambrauskas pirmasis kilstelėjo ranką, parodydamas norįs užduoti klausimą pranešėjai.

Priesaika: kadencijos pradžioje milijonierius V.Dambrauskas yra tikinęs, kad telefono aparatą ryšiui su rinkėjais nusipirks pats, iš miesto biudžeto pinigų neprašys. Tačiau panašu, jog politikas nelabai ir pageidauja, kad jam kas nors skambintų, jo telefonas pastaruoju metu buvo išjungtas. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Bendruomenei labiausiai atstovauja išrinkti tarybos nariai. Susidaro paradoksali situacija. Mūsų taryboje septyniolika tarybos narių yra valdančioje daugumoje, o 14 – opozicijoje. Opozicija gauna strateginį planą paskutinėmis dienomis. Tai yra didelės apimties dokumentas, o mes neturime laiko bent ką pasiūlyti ar panagrinėti, gal ir gerų dalykų, kurie nekelia vėžio valdančiajai daugumai", – kalbėjo V.Dambrauskas.

Politikas aiškino, kad opozicija atstovauja net 40 proc. Klaipėdos gyventojų, todėl opozicijos atstovai nori dalyvauti strateginiame planavime.

Paaiškinimai nepatiko

V.Dambrauskui buvo paaiškinta, kaip politikai dalyvauja strateginio plano rengimo procese.

"Tarybos nariai raštu kreipiasi į administracijos direktorių siūlydami idėjas. Galimybės sudarytos, o aktyvumas priklauso nuo jūsų pačių", – pažymėjo I.Butenienė.

"Čia ne atsakymas į klausimą. Tai jei taip gerai dėl to strateginio planavimo, tai kam jūs įtraukiate seniūnaičius? Jūs man dabar skaitote paskaitą, išvis jūs esate visi mėgėjai", – piktinosi V.Dambrauskas.

Šioje vietoje tarybos nario pasisakymą pertraukė I.Simonavičiūtė. Ji priminė, kad šiuo metu yra laikas klausimams užduoti, o ne pasisakymų laikotarpis.

"Ko jūs čia mane tildote, Judita, kiekvieną kartą? Kas čia dedasi?" – į akis pirmininkaujančiajai pasakė V.Dambrauskas.

Vyras tuo metu pakėlė balsą, nors J.Simonavičiūtė mėgino pasakyti, jog posėdžiuose numatyta tam tikra tvarka – pirmiausia užduodami klausimai pranešėjai, po to būna pasisakymai.

"Ar jūs girdėjote atsakymą į mano klausimą? Demagogijas man. Pamokymas buvo – ir taip viskas gerai, būkite iniciatyvūs. Aš ką, popieriuką traukysiu? Po dvidešimt dienų į užklausimus neatsakinėja. Ką čia už durnių mane skaitys?" – ėmė šaukti tarybos narys, įnirtingai mosuodamas ranka (kalba netaisyta – A.A.).

"Viso gero. Asilai"

I.Simonavičiūtė dar kartą ramiu balsu pamėgino politikos naujokui paaiškinti, kaip savivaldybėje vyksta posėdžiai, tačiau V.Dambrauskas ir toliau emocingai kalbėjo pakeltu balsu.

"Jei aš jums nereikalingas, tai viso gero. Junkite mane lauk. Viso gero. Asilai, bl...", – tėškė įpykęs opozicijos atstovas.

Po tokio tarybos nario akibrokšto eteryje stojo nejauki tyla.

I.Simonavičiūtei beliko šyptelėti ir toliau vesti posėdį. Tarybos narė paklausė pranešėjos I.Butenienės to, ko mėgino paklausti V.Dambrauskas, tik tai padarė mandagiai ir be emocijų, pridurdama: "Nors Vidmantas ir pyksta ant manęs."

Klausimų dėl Strateginio planavimo grupės sudėties kilo ir tarybos narei Alinai Velykienei, kuri, kaip buvo galima pastebėti, posėdžio metu kažkur skuodė automobiliu, transliacijoje dalyvaudama telefoną ar kompiuterį pasidėjusi ant automobilio keleivio sėdynės.

Pastabų išsakė ir tarybos narė Elida Mantulova.

Komiteto posėdyje nutarta nepritarti sprendimo projektui. Už šį siūlymą balsavo du tarybos nariai, susilaikė keturi, prieš balsavo V.Dambrauskas.

Atsiprašymo nesulaukė

V.Dambrausko įsiūčio pliūpsnio sulaukusi J.Simonavičiūtė po posėdžio tikino, kad iš dalies supranta emocionalius žmones, tačiau keiksmažodžių netoleruoja.

"Kartais išties karšta būna. Na, užsibaigė tas emocionalumas negražiu žodžiu. Bet V.Dambrauskas dažnai užduoda klausimą ir kartu pradeda pasisakymus. Kiti komiteto nariai man jau yra replikavę, kad aš leidžiu jam taip elgtis. Bandžiau jam pasakyti, jog jis galės pasisakyti vėliau, nes dabar tik klausimus reikia užduoti. Tačiau jis galvojo, kad aš jį stabdau neva dėl to, jog noriu "prastumti" šį klausimą. Jis tiesiog taip sureagavo. Vėliau pamatęs, jog diskusija vyksta profesionaliai, jis atlyžo, supratęs, jog tarybos nariai klausimą išnagrinėjo visapusiškai ir nutarė nepritarti siūlymui", – tikino J.Simonavičiūtė.

V.Dambrauskas po posėdžio kolegų neatsiprašė.

"Ne, aš su juo tiesioginio kontakto neturėjau. Ruošiuosi su juo pasikalbėti, bet labiau dėl posėdžio tvarkos. Kiti jau priekaištavo, kad tarybos narys supainioja momentus, kada galima užduoti klausimą, o kada pasisakyti. Ta tema mes padiskutuosime. Gal žmogus dirba pirmą kadenciją, gal neišmano tvarkų. Jam galioja tos pačios tvarkos kaip ir visiems piliečiams ar tarybos nariams. Nedera kitų asilais vadinti ir keiktis eteryje", – pastebėjo J.Simonavičiūtė.

Ne vieną kadenciją dirbanti J.Simonavičiūtė patarė kolegoms pirmiausia sau kelti aukštus reikalavimus, tik tuomet mėtytis reikalavimais kitų atžvilgiu.

"Pirmosios kadencijos metu eidama prie mikrofono aš viduje sau kėliau du klausimus – ar mane tikrai supras, ko aš klausiu? Antras momentas – ar iš manęs neišsityčios? Vadovavausi principais – mane turi suprasti ir mane turi priimti", – pasakojo J.Simonavičiūtė.

Etikos sargams neskųs

Tarybos narė J.Simonavičiūtė prisiminė ir kai kuriuos tarybos nario konservatoriaus Aido Kaveckio pasisakymus.

Klaipėdos savivaldybės tarybos Etikos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl A.Kaveckio elgesio. Komisija sulaukė dviejų skundų dėl politiko pasisakymų ir jų tono.

"Aš manau, kad vyrai gyvenime yra daug patyrę, užėmę aukštus postus, bet galbūt jie įsivaizdavo, jog čia, taryboje, galima elgtis iš dominavimo pozicijų. Tik aš manau, kad visi tarybos nariai yra lygūs ir vieni kitus turi gerbti", – sakė J.Simonavičiūtė.

Vis dėlto J.Simonavičiūtei padarė įspūdį tai, jog A.Kaveckis dėl galbūt ką nors įžeidusio savo tono viešai atsiprašė.

Bet štai tokio pat žingsnio nežengė epitetą "asilai" sviedęs V.Dambrauskas.

Kitame Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje V.Dambrauskas nė neužsiminė kolegoms, kad atsiprašo už išlietas emocijas.

"Aš viską suprantu, esu ne pirma diena politikoje, bet kažkaip viliuosi, kad kolegos susipras. Į Etikos komisiją nežadu kreiptis. O kodėl jis keikiasi, paties V.Dambrausko paklauskite", – situaciją komentavo J.Simonavičiūtė.

Telefonas – išjungtas

V.Dambrausko ne tik žurnalistams, bet ir bet kuriam piliečiui tiesiogiai būtų sudėtinga ko nors paklausti, nors pats politikas ir aiškino, jog tarybos nariai geriausiai atstovauja gyventojų lūkesčiams.

Turtingiausių šalies verslininkų sąraše figūruojantis politikas turi, kaip galima pamanyti, keistoką požiūrį į savo, kaip politiko, prievoles.

Galbūt Klaipėdos tarybos narys nusprendė nevarginti savęs prievole bendrauti su rinkėjais?

Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas nurodė numerį mobiliojo ryšio telefono, kuriuo niekaip nepavyko su juo susiskambinti.

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai kelias dienas mėgino susisiekti su tarybos nariu, tačiau veltui – šio viešo asmens mobiliojo ryšio telefonas buvo nuolat išjungtas.

Vis dėlto kartais vaizdo įrašuose girdėti, kaip posėdžių metu ant V.Dambrausko darbo stalo suskamba kažkoks mobilusis telefonas.

Tarybos narys į elektroniniu paštu siųstą užklausą atsakė, kad keiksmu užbaigto incidento nekomentuos.

Trumpas politiko situacijos paaiškinimas kelia nuostabą.

Vyras aiškina, kad visi, kas žiūrėjo įrašą, esą turėjo įsitikinti, jog politikas keikiasi jau išjungęs kompiuterį.

"Incidento nekomentuosiu. Jei atidžiai žiūrėjote įrašą, tai frazė buvo pasakyta po to, kai aš išjungiau kompiuterį. Dėl man nesuprantamų priežasčių vaizdas atsijungė, o garsas liko. Neturėjau jokio noro kam nors ar ką nors įžeidžiamo pasakyti tiesioginės transliacijos metu", – taip parašė vyras.

Politiko turtai – įspūdingi

Kaip skelbia portalas alfa.lt, V.Dambrauskas užima 63 vietą turtingiausių šalies piliečių sąraše. V.Dambrausko turtą sudaro 75 mln. eurų.

Šis politikas yra Klaipėdoje veikiančio Birių krovinių terminalo generalinis direktorius.

30 proc. šio terminalo akcijų priklauso Baltarusijos trąšų gamintojai "Belkalij", 70 proc. – verslininkui Igoriui Udovickiui.

V.Dambrauskas taip pat yra išrinktas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu.

Jis taip pat yra vienintelis bendrovės "Ferticonta" akcininkas.

Karjerą V.Dambrauskas pradėjo dirbdamas teisėsaugoje.

Vyras 1991 m. yra baigęs Lietuvos policijos akademiją.

Įžeidė palyginimas su komunizmu

Antradienį Klaipėdos miesto tarybos Etikos komisija nagrinėjo Vakarų Lietuvos tėvų forumo skundą. J. Simonavičiūtė ir A. Šulcas, kurių elgesys buvo apskųstas, posėdyje nedalyvavo.

Dienraštis primena, kad sausio 14-ąją Klaipėdos miesto tarybos kolegija svarstė tėvų atstovų siūlymą sumažinti mokestį už pailgintos dienos grupės paslaugas miesto mokyklose.

Esą šiuo metu galiojantys įkainiai yra per dideli, dėl to ne visi dirbantys mokinių tėvai turi finansinių galimybių susimokėti. Vakarų Lietuvos tėvų forumas siūlė išvis panaikinti mokestį už popamokinę veiklą arba sumažinti jį 70 proc.

Tąkart A. Šulcas replikavo, kad savivaldybės biudžetas ir veiklos planai – labai įtempti, todėl šių paslaugų teikimas už dyką jam iš dalies priminė komunizmą.

"Iš kur čia toks administracijos gerumas, komunizmo artyn? Tęsiame tendenciją kurti komunizmą. Jei būčiau bendruomenės priešas, sakyčiau, padenkime šimtu procentų, o po manęs – nors ir tvanas, bet taip negalime. Turime biudžeto, trejų metų strateginio plano gaires. Ir matyti, kad katastrofiškai trūksta pinigų biudžete, jau senokai taip nėra buvę. Politika – atitraukti vaiką nuo namų – tikrai kvepia socializmu. Nubraukiame savarankiškumą. Pradedame kurti išlaikytinių bendruomenę. Siūlau ne daugiau 50 procentų, tai – normalus prisidėjimas", – savo nuomonę išsakė A. Šulcas.

Jam antrino ir J. Simonavičiūtė.

Sovietiniais laikais irgi buvo pailgintos grupės, bet tik tiems, kurie tikrai negali pasirūpinti tuo metu savo vaikais.

"Sovietiniais laikais irgi buvo pailgintos grupės, bet tik tiems, kurie tikrai negali pasirūpinti tuo metu savo vaikais. Tėvų forumas kreipėsi todėl, kad Vilnius taip padarė. Tačiau mada, ateinanti iš Vilniaus, ne visada yra tinkama pas mus", – sakė vicemerė, irgi siūliusi rinktis 50 proc. variantą.

Galiausiai savivaldybės tarybos kolegija pritarė, kad kaina už vaikų popamokinę veiklą būtų sumažinta perpus.

Kaltės nepripažino

Aštroki politikų išsireikšimai užgavo Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovus. Jų įsitikinimu, abu vicemerai parodė nepagarbą žmogui ir valstybei, taip pat pažeidė Politikų elgesio kodekso ketvirtojo straipsnio antrąjį papunktį, kalbantį apie teisingumą.

"Manome, kad politikų pasisakymuose, kurie panašūs, deja, girdimi labai dažnai, buvo parodyta nepagarba vietos gyventojų bendruomenės daliai, tai yra tėvams ir sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Kadangi panašius pasisakymus girdime ne pirmą kartą, manome, kad tai galėjo tapti kliūtimi siekiant sprendimą priimti nešališkai ir be išankstinių nuostatų", – teigiama Vakarų Lietuvos tėvų forumo skunde.

A. Šulcas iki vasario 1-osios yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę Kijeve ir komisijai savo oficialaus paaiškinimo nepateikė. Tuo metu jo kolegė J. Simonavičiūtė nepripažino pažeidusi politiko etiką.

"Mano pasisakymas tarybos kolegijoje neleidžia teigti, jog išskyriau tam tikrą socialinę grupę asmenų. Tiesiog pažymėjau, kad be kita ko, būtina vertinti kiekvieno asmens, kuriam suteikiama paslauga, poreikius. Man, kaip vicemerei, yra keliami gana aukšti veiklos, atsakomybės, etikos ir profesionalumo standartai, todėl priimdama kolegialius ar vienasmenius sprendimus, vadovaujuosi visu sprendžiamo klausimo kontekstu, neapsiribojant vien selektyviais bei vienpusiškais duomenimis", – raštu motyvavo politikė.

Ji taip pat pridūrė, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus.

Skundžia, kas tik nori?

Beveik visi Etikos komisijos nariai šioje situacijoje netinkamo elgesio neįžvelgė. Kitokios nuomonės laikėsi tik Lilija Petraitienė.

"Būsiu pareiškėjų pusėje, nes dabar tikrai yra tokia mada – arba rusų šnipas, arba socializmas ir komunizmas. Negalime įžeidinėti socialiai pažeidžiamas grupes, joms nėra malonu ateiti ir prašyti pašalpų. Kaip politikai, mes turėtume žiūrėti į kiekvieną savo klaipėdietį pagarbiai", – dėstė L.  Petraitienė.

Ji rekomendavo politikams suderinti savo veiklą su Politikų elgesio kodekse numatytais principais ir reikalavimais.

Mindaugas Gylys tvirtino priešingai, esą nei socializmas, nei komunizmas nėra įžeidžiantys žodžiai.

"Ką, negali žmogus pasisakyti? Ko mes bijome? Juk gyvenome tais laikais ir staiga visa tai turi pradingti? Nematau čia jokio nusikaltimo", – stebėjosi jis.

Saulius Liekis atkreipė dėmesį, kad prieš rinkimus visi tapo labai jautrūs. Jo žodžiais, politikas turi teisę reikšti savo nuomonę taip, kaip sugeba, svarbiausia – neįžeidžiant, nepaniekinant ar nemeluojant.

"Gaila laiko, nes kuo toliau, tuo labiau brendame į absurdo liūną. Geriausia yra užsisiūti burną ir sėdėti. Niekada nemaniau, kad komunizmas ir socializmas yra nevartotini žodžiai. Švedija – juk socialistinė valstybė, tai gal uždrauskime žodį "Švedija"?" – šaržavo Vytautas Čepas.

Jis nesuprato, kurioje vietoje buvo įžeistas Vakarų Lietuvos tėvų forumas, veikiau – savivaldybės administracija.

"Suprasčiau, jei būtų pasakyta, kad Vakarų Lietuvos tėvų forumas nori komunizmo ir socializmo. O čia kaip tik varoma būtent ant administracijos, kuri kažkodėl neįsižeidžia. Gal čia tie rinkimai visą protą žmonėms susuko?", – svarstė V.Čepas.

Tyrimas nutrauktas nustačius, kad nei J. Simonavičiūtė, nei A. Šulcas etikos nepažeidė

Žadėjo nesitraukti iš tribūnos

Paskutinis miesto tarybos posėdis buvo ne išimtis. Politikai vieni kitiems negailėjo aštrių replikų. Ypač – opozicijos atstovai valdantiesiems. Kai kurios išsakytos nuomonės buvo traktuojamos kaip įžeidimai.

Salėje atmosfera kulminaciją pasiekė po pietų, kai posėdžiui pirmininkavo vicemeras Artūras Šulcas. Jis ne kartą ramino įsiaudrinusius kolegas, kurie, pristatant klausimus, šurmuliavo, diskutavo tarpusavyje.

Vicemeras taip pat prašė Etikos komisijos pirmininkės bei narių fiksuoti pažeidimus.

Svarstant klausimą, susijusį su Kultūros bei meno projektų finansavimo Klaipėdos miesto biudžeto lėšomis tvarka, tarybos narė Nina Puteikienė buvo pasiryžusi bet kokia kaina pristatyti savo pasiūlymą kolegoms.

"Galite kviesti policiją ar apsaugą. Iš tribūnos nesitrauksiu, kol pristatysiu pasiūlymą", – pabrėžė politikė, nors tokia teisė jai buvo suteikta iš karto.

Patarė fiksuoti marazmus

Tarybos narys Vytautas Čepas, bandydamas užstoti miesto merą Vytautą Grubliauską, užsitraukė savo kolegos Rimanto Taraškevičiaus nemalonę.

"Gal aš ir nepritariu visiems miesto mero sprendimams, tačiau, jei žmogus iš kultūros pasaulio, tai nereiškia, kad mieste neturi būti kultūros. R.Taraškevičius – statybininkas, vadinasi, jo valdymo metu mieste neturėjo vykti statybų, nors jos ir nevyko", – tvirtino V.Čepas, tačiau laiku susigriebė ir atsiprašė.

R.Taraškevičius kolegos paprašė neminėti jo pavardės neigiamame kontekste.

"Kitą posėdį šalia posėdžio pirmininko turėtų sėdėti Etikos komisijos pirmininkas ir fiksuoti mūsų marazmus", – siūlė tarybos narys.

Siūlė apmąstyti klausimus

Svarstant vieną su kultūra susijusių sprendimų projektų, N.Puteikienei antrą kartą paklausus pranešėjo to paties klausimo, nors prieš tai jai buvo paaiškinta, kad šis su svarstomu projektu nesusijęs, neišlaikė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

"Visi turime tam tikrų trūkumų ir galvojame apie kitus pagal savo sugedimo laipsnį. Tai, ką mačiau, yra tyčiojimasis iš savivaldybės administracijos darbuotojo. Ne kartą savivaldybės darbuotojai yra į mane kreipęsi dėl tokio tarybos narių elgesio. Klausė, kas juos galėtų apginti", – tikino vicemerė.

J.Simonavičiūtė akcentavo, kad tarybos nariai vieni su kitais gali "apsišaudyti" kandžiomis replikomis, tačiau savivaldybės darbuotojai yra valstybės tarnautojai.

"Prašyčiau jiems užduoti klausimus korektiškai. Aš pati dažnai nesuprantu, ko kai kurie tarybos nariai klausia. Tarybos narė esu ne pirmą kadenciją. Ir anksčiau, ir dabar visada gerai apgalvoju klausimą, kurį noriu užduoti pranešėjui, kad šis mane suprastų", – pabrėžė vicemerė.

Kai kurie politikai atkreipė dėmesį, kad posėdį stebintys salėje ar internetu miestiečiai gali pagalvoti, kad žiūri komediją, cirką ar pateko į vaikų darželį, kur pilna nedrausmingų auklėtinių.

Po ceremonijos – baudos

Minėtus klausimus Saugaus eismo komisijos posėdžio metu iškėlė jos narė, miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Dienraštis „Klaipėda“ rašė, kaip prieš pusantros savaitės tuo metu, kai Klaipėdos universiteto bendruomenė sveikino laivą „Prezidentas Smetona“ Baltijos jūroje tyrusius mokslininkus, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai rašė baudas renginio svečiams.

Pakilių emocijų apimti žmonės išėjo iš universiteto ir nustebo, kad pažeidė taisykles. Tarp jų buvo ir kariškių bei miesto mero pavaduotoja J.Simonavičiūtė.

„Nesu piktybinė Kelių eismo taisyklių pažeidėja, bet pakliuvau tarp tų dešimties, kuriems skirtos nuobaudos. Šiame sąraše tą kartą buvo ir aukštų pareigūnų, ir Karo policijos, ir ministerijos atstovų. Tikrai nemanau, kad visi svečiai, kurie lankėsi universitete, piktybiškai pažeidė taisykles. Vadinasi, įvyko nesusipratimas ir reikia išsiaiškinti situaciją. Prieš svečius jaučiausi tikrai nesmagiai“, – pripažino vicemerė.

Nuvyko apžiūrėti ženklo

Pasak J.Simonavičiūtės, kyla pagrindinis klausimas, ar Klaipėdos universiteto teritorijoje įrengtų ženklų schema yra suderinta ir aiški. Vicemerė tą pačią dieną dar kartą nuvažiavo į minėtą vietą, kur gavo baudą, ir apžiūrėjo ženklus. Pasak jos, vienas kelia įtarimų.

Stovėti draudžiantis ženklas stūkso nukreiptas į Manto gatvę ties sankryža su Pušyno gatve, nors čia įvažos į teritoriją nėra. Iš tos pusės ji užtverta akmeniniais stulpeliais.

„Kam reikalingas šis ženklas, jei negalima iš tos pusės įvažiuoti? Norėtųsi aiškumo“, – pabrėžė vicemerė.

J.Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad gatvę, kuri iš vienos pusės uždaryta, klojo miestas.

„Reikia išsiaiškinti, kam ši arterija priklauso, ar galima ją užverti ir imituoti kiemą. Matau piktavališkus universiteto veiksmus – jei miestas tiesė gatvę, ji turėtų ir likti miesto“, – pabrėžė mero pavaduotoja.

Atsakymai į šiuos klausimus turėtų paaiškėti kito Saugaus eismo komisijos posėdžio metu. Situaciją išsiaiškinti pavesta savivaldybės Turto ir Transporto skyrių specialistams.

Uždarė prieš ketverius metus

Minėta gatvė nuo Manto gatvės pusės užverta prieš daugiau nei ketverius metus, kai buvo pradėta Klaipėdos universiteto aikštės rekonstrukcija.

Žadėta, kad, baigus šiuos darbus, tvoros bus pašalintos. Tačiau atnaujinta aikštė buvo atidaryta, o tvoros liko. Pabrėžta, kad didelių problemų tai niekam neturėtų sukelti.

Rekonstruotoje aikštėje, priešingai nei anksčiau, nebuvo galima statyti automobilių, o Klaipėdos mokslo ir technologijų centrą įmanoma pasiekti pro kitą pusę.

Tada žadėta gatvę atidaryti, kai bus baigtas statyti pastatas, kuriame įsikurs modernus verslo inkubatorius. Vėliau tvorų nebeliko, bet jas pakeitė stulpeliai su grandinėmis.

Pernai lapkritį Klaipėdos universiteto atstovai tvirtino, kad gatvę numatyta atidaryti po metų, kai bus baigta Jūrinio slėnio mokslinių laboratorijų pastato statyba.

Tuokart pabrėžta, kad eismas šia gatve trukdytų darbams. Čia dažnai statomos sunkiasvorės transporto priemonės. Atkreiptas dėmesys, kad pasitaiko vairuotojų, kurie į šią gatvę įvažiuoja pro kitą pusę ir palieka mašinas, nors pasitinka tai daryti draudžiantis ženklas.

Tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiami policijos pareigūnai. Jie nuolat atvyksta į šią vietą ir baudžia kelių eismo taisykles pažeidžiančius vairuotojus.

Uostamiesčio savivaldybėje aptarta ateityje suplanuota bendrovės "Klaipėdos energija" teritorijos konversija.

Klaipėdos mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės teigimu, tai, kad bendrovės teritorija turi būti konvertuojama ir joje neturėtų būti vykdoma gamybinė veikla, numatoma ir anksčiau patvirtintame Danės pakrantės, į kurią patenka ir "Klaipėdos energija", detaliajame plane.

Vicemerė taip pat pastebėjo, kad, uostamiesčio savivaldybei pradėjus Artojo gatvės priešprojektinių siūlymų peržiūrą, paaiškėjo, jog teks paimti šiek tiek "Klaipėdos energijos" teritorijos.

Taigi, anot J.Simonavičiūtės, bendrovei vertėtų apsispręsti dėl savo perspektyvų, vertinant minėtas situacijas bei galiojančius miesto planus.

Miesto atstovai "Klaipėdos energijai" pirmiausia siūlo rengti galimybių studiją, kuri numatytų ir minėtos teritorijos panaudojimo galimybes.

"Klausimų – daug. "Klaipėdos energija" turi ir privatų investuotoją. Su juo pasirašyta sutartis, todėl negalima tiesiog visko išgriauti", – dėstė J.Simonavičiūtė.

Susitikimo metu aptarta, kokius veiksmus vertėtų atlikti.

Numatoma, kad bendrovės atstovai maždaug per porą savaičių turėtų sudaryti preliminarų darbų, kuriuos norėtų atlikti rengiantis planuoti teritorijos konversiją, sąrašą.

Anot J.Simonavičiūtės, dabartinė "Klaipėdos energija" padalyta į tris dalis.

Vidurinioji, kurią prieš neseniai apžiūrėjo miesto menininkai ir kultūrininkai, turės išlikti, nes yra saugoma.

Tačiau kaip būtų galima panaudoti likusias dvi dalis, dar galima spręsti.

Vicemerės teigimu, erdvė, esanti arčiau Mokyklos gatvės tilto, galėtų būti panaudota net ir gyvenamųjų namų statybai.

Taip pat reikės numatyti ir kaip pritaikyti teritorijos dalį, esančią tarp buvusio "Telekomo" pastato ir saugomos bei turėsiančios išlikti teritorijos.

Klaipėda – pirmasis Lietuvos miestas, pretenduojantis tapti Europos sporto miestu. Dėl šio vardo suteikimo Klaipėda į ACES Europe kreipėsi praėjusių metų lapkritį. Iki komisijai atvykstant įvertinti situacijos, asociacijai buvo išsiųsta informacija apie sporto sistemos struktūrą, bazes, sporto šakų įvairovę, sportuojančiųjų skaičių, bendruomenės įtrauktį, sporto renginius, ateities planus ir viziją.

„Sportas – tai ne tik aukštas meistriškumas ir geri rezultatai, bet ir malonumas judėti, susirasti bendraminčių ir pasijusti didžiulės aktyvios bendruomenės dalimi. Klaipėda siekia, kad sportuotų kuo daugiau žmonių, į sportą įtraukiant pačias įvairiausias visuomenės grupes: vaikus, senjorus, šeimas, neįgaliuosius, įvairaus socialinio sluoksnio žmones. Masiškumo nauda akivaizdi: iš didžiulio būrio sportuojančiųjų išauga daugiau profesionalių sportininkų, o tie, kurie nesiekia aukšto meistriškumo, tiesiog pamilsta aktyvų gyvenimo būdą ir džiaugiasi geresne sveikata bei įdomiu laisvalaikiu. Ne veltui Klaipėda yra ir Sveikų miestų tinklo narė“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Klaipėdoje viešinti ACES Europe delegacija supažindinama su miesto sporto infrastruktūra: numatyti apsilankymai „Švyturio“ arenoje, Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje, „Gintaro“ baseine, centriniame stadione, lengvosios atletikos manieže, „Calsberg“ teniso arenoje, sportininkų namuose, kur vyks ir „gynimasis“ – komisijai bus pristatyta išsamesnė informacija apie esamą situaciją, miesto siekius sporto srityje, atsakyta į klausimus. Komisijos darbotvarkėje – ir Klaipėdos „Neptūno“ bei Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandų rungtynių stebėjimas.

„Klaipėdiečiams jau žinoma, kad kitąmet mieste turėsime modernų baseiną, vyks Futbolo mokyklos konversija, bus rekonstruojama irklavimo bazė, Sąjūdžio parke pradės veikti BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių aikštelė, planuojame naujos sporto salės statybą, toliau tvarkomi mokyklų stadionai. Gerinama sporto infrastruktūra, vykdomos sporto programos, organizuojami sporto renginiai padės sportu sudominti dar daugiau gyventojų. Tikime, kad pastangas įvertins ir ACES Europe delegacija“, – sako J. Simonavičiūtė.

Šiuo metu Klaipėdoje plėtojama daugiau kaip 50 sporto šakų, veikia beveik 100 sporto, laisvalaikio ir sveikatingumo bazių, 5 profesionalūs sporto klubai, 5 sporto mokyklos vaikams. Klaipėdos miesto savivaldybė pirmoji šalyje pradėjo vykdyti antros klasės mokinių mokymo plaukti programą ir įdiegė kiekvienam sportuojančiam vaikui sportininko krepšelį. Skaičiuojama, kad organizuotai sportuoja per 9 tūkstančius klaipėdiečių, tačiau realus sportuojančiųjų skaičius gerokai didesnis, mat tūkstančius žmonių pritraukia Visuomenės sveikatos biuro organizuojamos sveikatinimo ir fizinio aktyvumo veiklos, gyventojai noriai naudojasi dviračių takais, kurių mieste yra apie 120 kilometrų.

Gavus Europos sporto miesto vardą, metams pasirašoma sutartis su ACES Europe organizacija. Miestas tampa organizacijos dalimi, gali naudoti ACES Europe ženklą, yra pristatomas kaip sportą propaguojantis miestas tarptautiniu mastu. Tai puiki galimybė sukurti didesnį bendradarbiavimo tinklą su kitomis Europos sąjungos šalimis, pasidalinti gerąja patirtimi ir užmegzti ryšius su kitomis tarptautinėmis sporto organizacijomis, siekiant bendro tikslo – skatinti gyventojų bendruomeniškumą per sportą. Sprendimą, ar suteikti Klaipėdai Europos sporto miesto vardą, ACES Europe praneš po dviejų savaičių.

ACES Europe yra Briuselyje įkurta pelno nesiekianti asociacija, kuri nuo 2001 metų kasmet suteikia Europos sporto sostinės, Europos sporto didmiesčio, Europos sporto miesto ir Europos sporto bendruomenės titulus. Asociacija vienija daugiau kaip 100 narių, kuriems buvo suteikti minėti titulai. ACES Europe siekia propaguoti sportą tarp Europos Sąjungos piliečių, ypatingai mažiau galimybių turinčių grupių – vaikų, senjorų ir neįgaliųjų, skatinti viešą ir privačią iniciatyvą kaip vieną iš socialinės sanglaudos įrankių, gerinančių sveikatą ir piliečių gyvenimo kokybę, taip pat padidinti paramą profesionaliam sportui.

Europos sporto sostinės, didmiesčio, miesto ir bendruomenės titulai suteikiami iškilmingoje ceremonijoje Europos Parlamente Briuselyje.

Į Turkiją mero pavaduotoja išvyko antradienį ir grįš sekmadienį. Mersine vyksta tarptautinis partnerių susitikimas. Jo metu ir numatoma pasirašyti minėtą dokumentą.

Mersinas yra įsikūręs Pietų Turkijoje, tai uostas prie Viduržemio jūros, provincijos centras, svarbus šalies prekybos punktas. Mersine stipri tekstilės, maisto, naftos perdirbimo pramonė, automobilių surinkimas.

Pasak tarybos ir mero sekretoriaus Modesto Vitkaus, tai dar nereiškia, kad šis Turkijos miestas taps Klaipėdos partneris. Šiuo metu tik atsiliepiama į išreikštą iniciatyvą bendradarbiauti.

M.Vitkus teigė, kad signalus bendradarbiauti Mersinas siuntė jau pusantrų metų.

„Pasirašius ketinimų protokolą, prasidės derinimo procesas. Bus analizuojama, kokiose srityse galima bendradarbiauti, sudėlioti prioritetai, įvertinta, kokie miestų subjektai, pavyzdžiui, universitetas, medicinos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos galėtų bendradarbiauti. Galutinį žodį dėl draugystės tars miesto taryba“, – patikino sekretorius.

Dabar Klaipėda turi 16 miestų partnerių. Didžioji jų dalis – uostamiesčiai. Dar yra pasirašyti septyni ketinimų bendradarbiauti protokolai.

M.Vitkus teigė, kad su miestais partneriais bendradarbiaujama kultūros, medicinos, kitose srityse. Organizuojami bendri renginiai, rengiami bendri projektai, kartu bandoma pritraukti ES paramą, dalijamasi patirtimi.

Miestai partneriai vienas kitą palaiko dirbdami įvairiose tarptautinėse organizacijose. Bendradarbiauja ne tik savivaldybės, miesto valdžios, bet ir įstaigos, organizacijos.

„Draugystė su kitų šalių miestais – ne tik miesto, bet ir šalies užsienio politikos dalis“, – pabrėžė sekretorius.

Klaipėdos miestai partneriai

Gdynė (Lenkija)

Ščecinas (Lenkija)

Liepoja (Latvija)

Kotka (Suomija)

Karlskrona (Švedija)

Debrecenas (Vengrija)

Kaliningradas (Rusija)

Mogiliovas (Baltarusija)

Odesa (Ukraina)

Liubekas (Vokietija)

Manheimas (Vokietija)

Riugenas (Vokietija)

Šiaurės Tainsaidas (Jungtinė Karalystė)

Klivlandas (JAV)

Kudži (Japonija)

Kioge (Danija)

Pasirašyti ketinimų bendradarbiauti protokolai

Bergenas (Norvegija)

Leipcigas (Vokietija)

Čerepovecas (Rusija)

Naujasis Orleanas (JAV)

San Martinas (Argentina)

Tegirdahas (Turkija)

Aktau (Kazachstanas)

Uostamiestis įgyvendina didelių vaikų globos namų mažinimo planus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, uostamiesčio savivaldybės administracija įsigijo 120 kv. metrų ploto butą, esantį adresu Rumpiškės g. 31. Jis atsiėjo 135 tūkst. eurų.

„Tai yra pirmas butas, kurį mes nupirkome būtent šiai funkcijai vykdyti“, – pastebėjo E.Simokaitis.

Šiose erdvėse bus apgyvendinti 8 globos namų „Rytas“ auklėtiniai. Keturiuose bute esančiuose miegamuosiuose įsikurs po porą vaikų, čia taip pat yra svetainė, virtuvė, du sanitariniai mazgai.

Vaikų perkėlimu, anot E.Simokaičio, pasirūpins vaikų globos namai „Rytas“, minėtą būstą siūloma šiai įstaigai ir perduoti.

Trečiadienį šį klausimą svarstė Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas. Jo nariams kilo klausimų, kodėl būstą ketinama perduoti ne tai šeimynai, kuri bus apgyvendinta bute, kuri taptų tarsi juridiniu asmeniu, bet globos įstaigai.

„Kaip bus po to? Ar „Rytas“ išlieka juridinis asmuo, ar jis po truputį atiduoda ir atsiranda nauji juridiniai asmenys“, – klausė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

E.Simokaitis teigė, kad, jo žiniomis, vaikų globos namai „Rytas“ turėtų išlikti ir tapti lyg kelių mažesnių patalpų, kuriose gyvens šeimynos, valdytoju.

Prie šio klausimo nutarta grįžti dar po savaitės.

Paskutinį kartą šiais metais posėdžiauti susirinkę miesto tarybos nariai patvirtino šiemet Seimo nariu tapusio Simono Gentvilo pamainas.

Į Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetą nuspręsta deleguoti savivaldybės tarybos nare tapusią Jurgitą Choromanskytę.

S.Gentvilui pradėjus dirbti Seime atsirado būtinybė vietoje jo kitą tarybos narį deleguoti ir į Klaipėdos regiono plėtros tarybą.

Nuspręsta, kad šioje taryboje politiką pakeis uostamiesčio tarybos narė, Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Dėl S.Gentvilo politinės karjeros pokyčių jam pamainos prireikė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje.

Ketvirtadienį posėdžiavę uostamiesčio politikai nusprendė į minėtą tarybą deleguoti miesto tarybos narį, vicemerą Artūrą Šulcą.