Nauji kaltinimai pasirodė po to, kai Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius į nelaisvę paimtą Ukrainos karį, kuris buvo nušautas, kai ištarė „Šlovė Ukrainai“. Visa tai buvo nufilmuota.

JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad pastaraisiais mėnesiais jos vadovaujama organizacija užfiksavo abiejų pusių įvykdytų nužudymų, dažnai mūšio lauke.

„Esame labai susirūpinę dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų iki 25 rusų karo belaisvių ir karo prievolininkų egzekucijų, kurias užfiksavome“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė M. Bogner.

Jie naudojo kumščius, kojas, lazdas, elektrošoką.

„Dažnai tai būdavo padaroma iškart po suėmimo mūšio lauke. Nors žinome, kad Ukrainos pareigūnai atlieka penkių atvejų, susijusių su 22 aukomis, tyrimus, tačiau nežinome, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pridūrė ji.

M. Bogner taip pat išreiškė gilų JT susirūpinimą dėl „15 ukrainiečių karo belaisvių sušaudymo netrukus po to, kai juos paėmė į nelaisvę Rusijos ginkluotosios pajėgos“.

Ji sakė, kad „Wagner“ samdinių grupė, kuri teigia vadovaujanti Rusijos puolimui dėl Bachmuto – ilgiausio ir kruviniausio karo mūšio invazijos metu – yra atsakinga už maždaug 11 iš šių nužudymų.

Nuo tada, kai prieš daugiau nei metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė į provakarietišką kaimynę savo pajėgas, Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą netinkamu elgesiu su karo belaisviais.

„Jie mus palaužė“

Vienoje penktadienį paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos kariai grasino karo belaisviams mirtimi, inscenizavo egzekucijas arba gąsdino seksualiniu smurtu. Kai kurie sumušimai buvo „grynai atsakomieji“, teigiama ataskaitoje.

„Kai kuriais atvejais pareigūnai mušė karo belaisvius sakydami: „Tai už Bučą“, – pranešė misija, turėdama omenyje netoli Kyjivo esantį miestą, kuriame Rusijos pajėgos kaltinamos dideliais žiaurumais.

„Prieš apklausą man kaip įspėjimą parodė krauju suteptą kirvio kotą“, – pranešime cituojamas rusų karo belaisvis.

„Apklausa truko apie valandą ir jie šešis kartus panaudojo elektrą, kai tik manė, kad meluoju“, – sakė sulaikytasis, teigiama pranešime.

Cituoti ukrainiečių karo belaisviai teigė, kad jie buvo kankinami, patyrė seksualinį smurtą, jiems trūko maisto ir vandens, buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą, o tai kartais baigdavosi mirtimi.

Jie teigė, kad buvo kankinami ir su jais buvo žiauriai elgiamasi siekiant išgauti informacijos arba norint nubausti, teigė misija.

Ukrainiečiai belaisviai pranešė, kad buvo mušami kastuvais, badomi peiliu, kratomi elektros šoku ir dusinami.

„Kai kurie iš jų neteko dantų ar pirštų, jiems buvo sulaužyti šonkauliai, pirštai ar nosys“, – sakoma ataskaitoje.

„Jie ne tik mus sumušė, bet ir palaužė. Jie naudojo kumščius, kojas, lazdas, elektrošoką. Buvo karo belaisvių, kuriems buvo sulaužytos rankos ar kojos“, – cituojamas vienas vyras.

JT žmogaus teisių komisarė Nada al Nashif (Nada Našif) pasmerkė neseniai šalyje paskelbtus „griežtus ir neproporcingus nuosprendžius“ ir pakartojo išvadas, kad visoje Baltarusijoje vykdomi šiurkštūs pažeidimai.

Kalbėdama JT Žmogaus teisių taryboje ji teigė, jog turi „pagrįstą pagrindą manyti, kad šie nuosprendžiai yra politiškai motyvuoti“.

Ji pristatė naujausios JT Žmogaus teisių biuro ataskaitos apie Baltarusiją išvadas, kuriose išsamiai aprašoma smurto ir represijų kampanija, nukreipta prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentus ir kritikus.

„Kai kurie dokumentuoti žmogaus teisių pažeidimai gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui“, – sakė ji Tarybai.

Baltarusijos ambasadorė Larysa Belskaja pasmerkė ataskaitą pavadinusi ją šališka.

Kinija ir Rusija ragino JT nebesikišti į Baltarusijos vidaus reikalus, tačiau daugelis šalių išreiškė susirūpinimą dėl teisių.

JAV misijos Ženevoje žmogaus teisių pareigūnas Patrickas Elliotas (Patrikas Eliotas) pasmerkė „tūkstančių priverstinai ištremtų baltarusių persekiojimą ir bauginimą, įskaitant politiškai motyvuotus teismus už akių“.

Suomijos atstovė Karoliina Heikinheimo-Perez (Karolina Heikinheimo Peres) kritikavo neseniai paskelbtus „absurdiškus nuosprendžius“.

Minsko teismas penktadienį skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmes dviem didžiausio šalies nepriklausomo naujienų portalo Tut.by, kuris buvo uždarytas po istorinių demonstracijų prieš A. Lukašenką 2020 metais, vadovėms.

Anksčiau šį mėnesį Baltarusija taip pat nuteisė tremtyje gyvenančią opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają už akių 15 metų laisvės atėmimo bausme už vadovavimą protestams, o Nobelio premijos laureatą ir teisių gynėją Alesį Bialiackį – 10 metų laisvės atėmimo bausme.

N. al Nashif teigė, kad Baltarusijoje buvo savavališkai sulaikyti „ne mažiau kaip 1 459 asmenys“ dėl politiškai motyvuotais laikomų kaltinimų.

Ji pridūrė, kad nuo praėjusio mėnesio šalyje pagal vadinamuosius ekstremizmo kaltinimus, įskaitant prezidento įžeidimą ir socialinės nesantaikos kurstymą, buvo nuteisti mažiausiai 2 146 asmenys.

JT Žmogaus teisių biuras pareiškė esąs susirūpinęs, kad smurtas Haityje tampa nekontroliuojamas.

„Susirėmimai tarp gaujų tampa vis žiauresni ir dažnesni, nes jos stengiasi išplėsti savo teritorinę kontrolę sostinėje ir kituose regionuose, kėsindamosi į žmones, gyvenančius varžovų kontroliuojamose teritorijose“, – sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovė Marta Hurtado.

Šiais metais iki kovo 15 dienos „531 žmogus žuvo, 300 buvo sužeisti ir 277 pagrobti per su gaujomis susijusius incidentus, kurie daugiausia vyko sostinėje Port o Prense“, sakė ji žurnalistams Ženevoje.

Vien per pirmąsias dvi kovo savaites per gaujų susirėmimus žuvo mažiausiai 208 žmonės, 164 buvo sužeisti ir 101 pagrobtas, sakė M. Hurtado.

„Dauguma aukų žuvo arba buvo sužeisti snaiperių, kurie, kaip pranešama, atsitiktinai šaudė į žmones jų namuose arba gatvėse“, – pridūrė ji.

Užfiksuota atvejų, kai į mokinius ir mokytojus pataikė paklydusios kulkos, netoli mokyklų padaugėjo tėvų ir mokinių pagrobimų, todėl daugelis mokyklų buvo priverstos užsidaryti.

N. Hurtado teigė, kad, nesant saugios mokyklos aplinkos, „daug vaikų buvo prievarta užverbuoti ginkluotų gaujų“.

Tūkstančiai perkeltųjų asmenų

Nuo 2021 metų liepos, kai buvo nužudytas prezidentas Jovenelis Moise'as (Žovenelis Moizas), Haityje, skurdžiausioje Amerikų valstybėje, gilėja politinė ir ekonominė krizė, o gaujos dabar kontroliuoja daugiau nei pusę šalies teritorijos.

Dėl nuolatinio nestabilumo ir smurto smarkiai išaugo produktų kainos, todėl pusė gyventojų neturi pakankamai maisto, sakė M. Hurtado.

Ji pridūrė, kad mažiausiai 160 000 žmonių buvo perkelti ir gyvena nesaugiomis sąlygomis, o ketvirtadalis jų gyvena laikinose gyvenvietėse, kuriose ribotos galimybės naudotis pagrindinėmis sanitarinėmis sąlygomis.

„Seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites gaujos taip pat naudoja siekdamos terorizuoti, pavergti ir bausti gyventojus, – sakė M. Hurtado. – Gaujos naudoja seksualinį smurtą prieš pagrobtas mergaites, kad priverstų šeimas sumokėti išpirką.“

JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) paragino Haičio valdžios institucijas nedelsiant spręsti saugumo padėties problemas, stiprinant policiją ir reformuojant teismų sistemą.

„Siekiant nutraukti smurto, korupcijos ir nebaudžiamumo ciklą, visi atsakingi asmenys, įskaitant tuos, kurie teikia paramą ir finansavimą gaujoms, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami laikantis teisinės valstybės principų“, – sakė M. Hurtado.

„Taip pat raginame tarptautinę bendruomenę skubiai apsvarstyti galimybę dislokuoti specializuotas paramos pajėgas“, – pridūrė ji.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų brutalumas šokiruoja. Jau daugiau nei metus Ukrainos civiliai žudomi ir kankinami. Tyčia atakuojamos Ukrainos mokyklos, ligoninės ir ypatingos svarbos infrastruktūra. Rusijos valdžios institucijos vykdo priverstinį vaikų perkėlimą ir deportavimą iš Ukrainos į Rusiją ir Rusijos okupuotą teritoriją bei neteisėtą jų įvaikinimą. Mes griežčiausiai smerkiame šią praktiką ir raginame nedelsiant grąžinti visus Ukrainos vaikus“, – kalbėjo viceministras.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), viceministras M. Adomėnas tokią poziciją išsakė per JT Žmogaus teisių tarybos 52-ąją sesiją perskaitęs Lietuvos parengtą pareiškimą Šiaurės ir Baltijos šalių vardu.

Pasak pranešimo, M. Adomėnas NB8 šalių vardu išreiškė paramą tyrimo komisijos veiklai, pažymėjo, kad jos ataskaitos išvados „yra objektyvios ir nešališkos, skirtingai nei Rusijos dezinformacija ar propaganda“.

„Šios  išvados suteikia dar didesnį impulsą imtis ryžtingų tarptautinių veiksmų, nes patvirtina, kad Rusija įvykdė daug tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų, taip pat karo nusikaltimų“, – skelbiama pranešime.

Pirmadienį Nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija Žmogaus teisių tarybai pristatė savo ataskaitą dėl pažeidimų Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste, apimančią laikotarpį nuo agresijos pradžios iki šių metų sausio mėnesio. 

Komisija nustatė daug tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų bei karo nusikaltimų. Anot URM, kai kurie pažeidimai galėtų būti prilyginti  nusikaltimams žmogiškumui, tam reikalingas tolesnis tyrimas.

Lietuva 2022–2024 metais yra JT Žmogaus teisių tarybos narė.

„Tai, kad valdžioje esantys žmonės vis dar kažkaip neigia ir aktyviai eina klaidinga kryptimi, galiausiai bus pastebėta ir suprasta kaip precedento neturinti išdavystė. Tai tik laiko klausimas“, – sakė G. Thunberg pareiškime naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad tampa „vis sunkiau ignoruoti klimato krizę“.

Pastarųjų metų temperatūra prisidėjo prie pražūtingų audrų ir potvynių, derlių naikinančių karščio bangų ir mirtinų sausrų.

Tačiau ateinančios kartos karščiausius šio dešimtmečio metus vertins kaip santykinai vėsius, net jei planetą šildančios iškastinio kuro emisijos greitai sumažėtų, pagrindinėje ataskaitoje teigė JT patariamoji grupė klimato klausimais.

36 puslapių „santrauka politikos formuotojams“ – šešių pagrindinių JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nuo 2018 metų parengtų ataskaitų sintezė – yra aštrus priminimas, kad nors žmonija turi priemonių užkirsti kelią klimato katastrofai, ji vis dar jų nepanaudojo.

Šiuo metu numatoma, kad 4-o dešimtmečio pradžioje bus peržengta 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo riba.

Šiuo metu trūksta tvirtos politinės valios visiems laikams išspręsti šią problemą.

Ši beveik prieš aštuonerius metus Paryžiuje sutarta riba, lyginant ją su vidutine ikipramoninio laikotarpio temperatūra, tapo kriterijumi klimato mokslininkams, įspėjantiems apie vis karštesnės planetos keliamą pavojų.

Tačiau dar ne per vėlu pakeisti padėtį, naujienų agentūrai AFP sakė IPCC vadovas ir ataskaitą pavadino „vilties žinia“.

„Turime praktinių žinių, technologijų, įrankių, finansinių išteklių – visko, ko reikia, kad įveiktume klimato problemas, apie kurias jau seniai žinome“, – interviu metu sakė vienas iš IPCC vadovų Hoesung Lee (Hesen Li).

„Šiuo metu trūksta tvirtos politinės valios visiems laikams išspręsti šią problemą“, – pridūrė jis.

„Žmonija atsidūrė ant plono ledo“

Reaguodamas į ataskaitą JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad turtingos šalys, siekiančios 2050 metais ar vėliau tapti neutraliomis anglies dioksido atžvilgiu, turėtų paspartinti savo tikslo įgyvendinimą iki 2040 metų ir taip „nukenksminti klimato uždelsto veikimo bombą“.

„Žmonija yra ant plono ledo – ir tas ledas greitai tirpsta“, – sakė Jungtinių Tautų vadovas vaizdo žinutėje, kai IPCC ekspertų grupė paskelbė savo naujausią ataskaitą, kurią jis prilygino „žmonijos išlikimo vadovui“.

IPCC aiškiai nurodė, kad nauda visuomenei ir pasaulio ekonomikai, jei pasaulinis atšilimas neviršytų dviejų laipsnių pagal Celsijų, būtų didesnė už ekonomines sąnaudas.

Taip yra net ir neatsižvelgiant į visą naudą, gaunamą dėl klimato kaitos žalos – nuo oro taršos poveikio sveikatai iki mažesnio derliaus – išvengimo.

Savaitę trukusios derybos Šveicarijos mieste Interlakene, kuriose dvi dienas buvo dirbama neskaičiuojant valandų, užstrigo dėl ginčų dėl formuluočių, susijusių su iškastiniu kuru – pagrindiniu klimato atšilimo veiksniu.

Ataskaita parengta tuo metu, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulis stengiasi užtikrinti energetinį saugumą, o Europos ir Azijos šalys imasi naudoti labai taršias anglis.

Anot IPCC, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš esamos iškastinio kuro infrastruktūros, pakaks, kad pasaulis peržengtų 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, jei nebus naudojamos naujos technologijos, skirtos anglies dioksido taršai surinkti ir saugoti.

JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo lygis šį dešimtmetį „didele dalimi nulems“, ar žmonijai pavyks apriboti pasaulinį atšilimą iki dviejų laipsnių Celsijaus lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, ar iki saugesnės 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, teigiama JT ekspertų ataskaitoje.

Tačiau apskaičiuota būsima anglies dioksido tarša iš esamos naftos, dujų ir anglies infrastruktūros, jei nebus įdiegtos naujos technologijos išmetamiems teršalams surinkti, „jau dabar viršija likusį anglies dioksido kiekį, reikalingą klimato atšilimui apriboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus“.

Vienas iš griežčiausių įspėjimų – apie gresiantį mirtiną karštį.

Net jei klimato atšilimas neviršys 1,8 laipsnio Celsijaus (kai kurių mokslininkų nuomone, tai optimistinis scenarijus), tyrimo duomenimis, iki 2100 metų pusė žmonijos gali susidurti su gyvybei pavojingomis klimato sąlygomis, atsirasiančiomis dėl didelio karščio ir drėgmės poveikio.

Apibendrinamojoje ataskaitoje šios išvados atsispindi pasaulio žemėlapyje, kuriame vaizduojamas prognozuojamas mirtinas drėgno karščio poveikis tropiniuose kraštuose, ypač Pietryčių Azijoje, kai kuriose Brazilijos dalyse ir Vakarų Afrikoje.

Tokios pat niūrios prognozės pateikiamos ir sveikatos, pasaulinės maisto sistemos bei ekonomikos produktyvumo srityse.

Pasak „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report), Lietuva užima 20 poziciją ir lenkia Lenkiją (39 vieta), Estiją (31 vieta) ir Latviją (41 vieta). Ukraina šiame tyrime užima 92, Rusija – 70 vietą.

Nuo 2012 metų Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo (U.N. Sustainable Development Solutions Network) skelbiamas indeksas vertina per 150 šalių pagal tai, kiek laimingi jaučiasi jų gyventojai. Duomenys šiųmetiniam Pasaulio laimės indeksui buvo renkami 2020-2022 metais.

Sąrašas sudaromas remiantis įvairiais veiksniais: vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi, duomenimis apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves ir korupcijos paplitimą.

Ataskaitoje pažymima, jog Lietuva per pastaruosius šešerius metus reitinge nuolat kilo aukštyn. Šalis 2017-aisiais buvo 52 vietoje.

„Pirmoje vietoje jau šeštus metus iš eilės išlieka Suomija. Lietuva yra vienintelė nauja šalis pirmajame dvidešimtuke, nuo 2017 metų pakilusi daugiau kaip 30 pozicijų“, – rašoma joje.

Indeksas rodo, kad kitoms Šiaurės šalims irgi sekasi gerai: po Suomijos tolesnes vietas sąraše užima Danija bei Islandija.

Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Izraelis, Nyderlandai, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Liuksemburgas ir Naujoji Zelandija.

Mažiausiai laimingi gyventojai buvo Afganistane.

„Esu įsitikinęs, kad vizitas bus vaisingas ir suteiks naują postūmį sveikam ir stabiliam Kinijos ir Rusijos santykių plėtojimui“, – Maskvos oro uoste žurnalistams, įskaitant Rusijos valstybinės žiniasklaidos atstovus, sakė Xi Jinpingas.

Xi Jinpingą ant raudono kilimo pasitiko karinis pučiamųjų orkestras, kuris grojo abiejų šalių himnus, ir ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Černyšenka, parodė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Kinijos lyderis apibūdino dvišalius ryšius kaip įžengusius į „naują erą“ ir pakartojo Kremliaus padėjėjo Jurijaus Ušakovo praėjusią savaitę išsakytus komentarus, kad Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vizito metu pasirašys dokumentus glaudesniems ryšiams užmegzti.

„Nepastoviame ir permainų kupiname pasaulyje Kinija ir toliau bendradarbiaus su Rusija, kad apsaugotų tarptautinę sistemą, kurios pagrindas yra Jungtinės Tautos“, – pridūrė Xi Jinpingas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusiją ir Kiniją jis pavadino „geromis kaimynėmis“ ir „patikimomis partnerėmis“.

Ragina Xi Jinpingą pasinaudoti įtaka Rusijai

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė tikinti, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) per savo vizitą Maskvoje pasinaudos Pekino įtaka ir sieks, kad karas būtų nutrauktas.

„Ukraina atidžiai stebi Kinijos prezidento vizitą į Rusiją. Tikimės, kad Pekinas pasinaudos savo įtaka Maskvai ir privers ją nutraukti agresyvų karą prieš Ukrainą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka naujienų agentūrai AFP atsiųstame komentare.

Jungtinė Karalystė pirmadienį pareiškė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) turėtų laikytis V. Pekino deklaruojamos paramos teritoriniam vientisumui ir reikalauti, kad Rusija nutrauktų karą Ukrainoje.

„Tikimės, kad prezidentas Xi Jinpingas pasinaudos šia galimybe ir paspaus Rusijos prezidentą (Vladimirą) Putiną nutraukti Ukrainos miestų, ligoninių, mokyklų bombardavimą, sustabdyti kai kuriuos žiaurumus, kuriuos matome kasdien“, – teigė JK premjero Rishi Sunako (Rišio Sunako) atstovas spaudai, Xi Jinpingui ir V. Putinui rengiantis susitikti Maskvoje.

„Vienaip ar kitaip, (Pekino) plane dėl Ukrainos keliami klausimai bus paliesti derybų metu. Išsamius paaiškinimus dėl Rusijos pozicijos pateiks prezidentas Putinas“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Be to, Kremlius apkaltino Vašingtoną kurstant karą Ukrainoje.

„JAV laikosi savo pozicijos, kuria siekiama pakurstyti konfliktą, sudaryti kliūtis sumažinti kovos intensyvumą ir tęsti ginklų tiekimą Ukrainai“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Kyjivas savo ruožtu pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

„Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė. Pirmas ir svarbiausias punktas – Rusijos okupacinių pajėgų pasidavimas arba išvedimas iš (Ukrainos teritorijos) pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Penktadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje daroma išvada, kad visoje Baltarusijoje vykdomi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai.

„Atrodo, kad šie pažeidimai yra dalis smurto ir represijų kampanijos, tyčia nukreiptos prieš tuos, kas nepritarė ar buvo laikomas nepritariančiu vyriausybei arba reiškė kritiškas nuomones“, – nurodė biuras.

„Kai kurie šių pažeidimų gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui“, – sakoma ataskaitoje.

Ji buvo paskelbta kelios valandos prieš tai, kai Minsko teismas skyrė po 12 metų nelaisvės dviem buvusio didžiausio Baltarusijos nepriklausomo naujienų portalo darbuotojoms, kurioms buvo pateikti keli kaltinimai, įskaitant mokesčių vengimą ir „nesantaikos kurstymą“, pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“.

Šie verdiktai yra dar vienas susidorojimas su žurnalistais, opozicijos veikėjais ir aktyvistais, ginčijančiais A. Lukašenkos pergalę 2020 metų prezidento rinkimuose, po kurių jis dirba šeštą kadenciją.

Ataskaitoje, apimančioje periodą nuo 2020 metų gegužės 1-osios iki 2022 metų gruodžio 31-osios, remiamasi pokalbiais su 207 nukentėjusiaisiais ir liudininkais, ir daugiau kaip 2,5 tūkst. įrodymų, įskaitant nuotraukas, filmuotą medžiagą, medicinos ir teismo išrašus.

„Dokumentais patvirtinami plačiai vykdomi sistemingi tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimai“, – reporteriams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel).

„Masinės represijos“

JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) paragino A. Lukašenkos vyriausybę nutraukti „sistemingas represijas“ prieš kritikus ir paleisti dėl politinių priežasčių laikomus asmenis.

„Mūsų ataskaitoje pateikiamas nepriimtinas nebaudžiamumo ir kone visiško pilietinės erdvės bei pagrindinių laisvių sunaikinimo vaizdas Baltarusijoje“, – sakė V. Turkas.

Mūsų ataskaitoje pateikiamas nepriimtinas nebaudžiamumo ir kone visiško pilietinės erdvės bei pagrindinių laisvių sunaikinimo vaizdas Baltarusijoje.

„Vyriausybė skolinga savo žmonėms šių masinių represijų sustabdymą ir nešališkus bei skaidrius tyrimus, kad tie, kas yra atsakingi už šiurkščius pažeidimus, būtų patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Represijos prasidėjo po istorinio 2020 metų protestų judėjimo, kilusio deklaravus A. Lukašenkos pergalę rinkimuose, kuriuos, pasak stebėtojų, temdė didelio masto sukčiavimas.

JT ataskaitoje daroma išvada, kad tūkstančių taikių protestuotojų mušimui po tų rinkimų buvo pritarta vyriausybėje.

Dėl neproporcingos jėgos naudojimo mirė mažiausiai penki žmonės, tačiau atsižvelgiant į „plačiai ir sistemingai naudotą kankinimų ir nežmoniško elgesio praktiką“, galima teigti, kad tikrasis skaičius gali būti didesnis, nurodoma JT ataskaitoje.

Griežti teismų nuosprendžiai parodo piktnaudžiavimą teismų sistema taikantis į opozicijos veikėjus, tinklaraštininkus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, profesinių sąjungų aktyvistus ir advokatus, sakoma joje.

Penktadienio duomenimis, Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų laikomi 1 462 asmenys, nurodo JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras.

Iki vasario Baltarusijos valdžia uždarė 797 nevyriausybines organizacijas. Dar 432 buvo uždarytos siekiant išvengti galimo persekiojimo.

Tai beveik visos teisių gynimo grupės Baltarusijoje, sakė E. Throssell. „Dauguma nepriklausomų baltarusių žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti, kai kurios jų paskelbtos ekstremistinėmis“, – pridūrė ji.