Taip jautriai šią savaitę sugrįžo galingiausia pasaulio futbolo lyga – Anglijos čempionatas. Pagarbos ceremonija, skirta "Black Lives Matter" judėjimui, tapo gražia sportinių aistrų preliudija. Vieniems jos dalyviams tai tebuvo formalus palaikymo gestas. Tačiau kai matai ašaras tramdančias priklaupusias sporto superžvaigždes Pierre-Emericką Aubameyangą ar Raheemą Sterlingą, negali nė akimirkos suabejoti – jiems tai kur kas daugiau nei parodomasis gestas. Didysis sportas jau senokai tapo įtakinga scena ne tik sporto, bet ir verslo projektams. Ne veltui vien "Premier" lyga sugeneruoja milijardus eurų reklaminių pajamų. Su politika ir pilietinėmis akcijomis sportas flirtuoja taip pat ne pirmą dešimtmetį. Užtenka prisiminti prieš keletą metų "Barcelona" klubo gynėjo Dani Alveso inspiruotą visuotinį atsaką "Mes visi beždžionės". Tamsiaodis brazilas tiesiog suvalgė į jį rungtynių metu mestą bananą ir sulaukė milžiniško palaikymo iš pasaulinių sporto, pramogų verslo, politikos garsenybių. Būtent tokios spontaniškos akcijos geriau nei nuobodūs pamokslavimai ar milžiniškos baudos įrodo visuomenei, kad rasizmas – visiškos asmenybės nebrandos, bukumo požymis.

Būtent tokios spontaniškos akcijos, geriau nei nuobodūs pamokslavimai ar milžiniškos baudos, įrodo visuomenei, kad rasizmas – visiškos asmenybės nebrandos, bukumo požymis.

Ne vienus metus varstydamas Lietuvos stadionų ir arenų duris akivaizdžiai įsitikinau, koks primityvus rasizmo suvokimas mūsų visuomenėje buvo prieš dešimtmetį ar du. Užtenka prisiminti legendinį kauniečių plakatą Prancūzijos futbolo rinktinei: "Sveiki atvykę į Europą!" O apie seksizmą, lietuviškus įžeidimus futbolo ar krepšinio teisėjoms moterims būtų galima išleisti atskirą almanachą. Džiugina tik tai, kad  pastaraisiais metais tokių svetimos gėdos pavyzdžių sumažėjo drastiškai.

Mato dvi problemas

– Ar teko pačiai dalyvauti „Juodųjų gyvybės svarbios“ („Black Lives Matter“) judėjimo eitynėse ar demonstracijose?

– Pati nedalyvavau, tačiau Pitsburge dienos metu vykusiose taikiose demonstracijose dalyvavo šeimos nariai – vyro brolis ir pusbroliai. Žmonės, nešini plakatais, ėjo eitynėse, o miestas buvo pasirengęs tam, kad jie galėtų išeiti ir išreikšti savo nuomonę: bibliotekose ir viešose vietose buvo įrengtos vietos, kur žmonės galėjo atsigerti vandens.

Asmeninio R. Morelli arch.nuotr.

Pensilvanijoje demonstracijos truko neilgai, bet jos buvo labai neramios: policininkai mušė žmones, kurie tik sėdėjo ant žemės, net nebuvo sukilę. Buvo naudojamos ašarinės dujos, tačiau viskas nublanko prieš vieną incidentą – nepilnametę baltaodę taikią merginą, sėdinčią ant žemės, nuspyrė pareigūnas. Kilo didžiausias skandalas, nuvilnijęs per visą šalį.

„Black Lives Matter“ judėjimą palaikau, nes matau dvi problemas, kurias bandoma spręsti – policijos brutalumas ir rasizmas, mažumų engimas. Problemos atrodo lyg ir labai skirtingos, bet šaknys – iš ten pat. Senieji įstatymai, kurie ir šiandien lyg koks pašvinkęs oras neleidžia šiai šaliai eiti į priekį, prašosi pertvarkos. Visi esame nusipelnę lygių teisių, o ta nelygybė JAV jaučiasi ir matosi.

Buvo naudojamos ašarinės dujos, tačiau viskas nublanko prieš vieną incidentą – nepilnametę baltaodę taikią mergaitę, sėdinčią ant žemės, nuspyrė pareigūnas.

Dėl būdų, kaip tai bandoma pasiekti, jau – kitas klausimas: niekada netikėjau, kad ugnį galima užgesinti ugnimi. Parduotuvių daužymas tikrai nėra gera priemonė išreikšti savo nuomonę. Pati palaikymą išreiškiu kitomis priemonėmis: skaitau knygas, šviečiu save, o tuomet diskutuoju su aplinkiniais.

– Teko girdėti, kad mūšiai su policija dažniausiai vyksta naktimis.

– Taikios demonstracijos vyksta dienomis, o naktį – plėšikavimai. Girdėjau, kad atvažiuoja autobusiukai, pilni nekaip nusiteikusių žmonių: jie išlipa ir iškart viską pradeda daužyti. Labai daug vandalizmo, nes žmonės pavargo nuo sėdėjimo namuose, įvairiausių žinių, daug neteisybės – kai kuriems nerūpėjo juodaodžių teisės ir veikla, jie tiesiog norėjo išeiti ir išlieti savo pyktį. Dabar labai daug piktų, jautrių žmonių. Mano vyras, kuris yra kilęs iš Pensilvanijos, sakė, kad tokios neramios šios vietovės jam neteko matyti. Mes kas 30 minučių girdime policijos sirenas.

Žmonės gauna labai skirtingos informacijos, tad nesupranta, kurią pusę palaikyti. Mane tai labai vargina, nes aš nesu pratusi, kad man kištų savo nuomonę, nebėra pagarbos: jei tu nesutinki su nuomone, tada labai ant tavęs pyksta. Įtampa jaučiasi visur, rinkimams (lapkritį vyks JAV prezidento rinkimai, aut. past.) artėjant, ji tik didėja.

Tiesa, aistros pamažu rimsta, dabar pasitaiko tik staigių mažų susirinkimų dieną.

Rugilė Morelli. Asmeninio arch.nuotr.

Jaučiasi tarsi dievai

– Afroamerikietis George‘as Floydas, kuris žuvo, kai baltasis policininkas Derekas Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė jo kaklą, tapo protestų prieš policijos brutalumą ir rasizmą simboliu. O tuomet susikaupęs pyktis sprogo ir neramumais nusirito ne tik per JAV, bet ir daugelį pasaulio šalių.

– Ši žūtis buvo paskutinis lašas: dabar prisimenama ir daugiau juodaodžių, kurie buvo nužudyti. Visąlaik yra reaguojama jautriau, jeigu vienos rasės žmogus nužudo kitos rasės atstovą. Galima į šį faktą žvelgti labai paprastai: policininkas nužudė žmogų (net nesvarbu, kokia nužudytojo odos spalva) ir tai policininko ženklelį turintis pareigūnas galėjo padaryti vidury dienos. Tai turi būti tvarkoma.

Policijos pareigūnams yra suteikiama per daug laisvių, tačiau jiems nėra keliami aukšti reikalavimai. Policininku galima tapti per penkias savaites, nors prieš tai gyvenime veikei visai kažką kita. Policininkai yra mokomi būti žudymo mašinomis, o ne tais, kurie saugo, padeda. Policijai yra duodama per daug atsakomybių ir nepakankamai išteklių tai įgyvendinti – tai kartais padaro žmones piktais.

JAV tokie protestai vyksta kas keliasdešimt metų, tad tikiuosi, kad šie jau bus paskutiniai. Žmonės juk prašo vienodų teisių. Įsivaizduokite, jeigu mūsų, lietuvių, niekas nebūtų palaikęs, kai mes norėjome ištrūkti iš Sovietų sąjungos. Šiuose dalykuose matau panašumų.

Gerai, kad taikios demonstracijos išplito po visą pasaulį. Tarkim, ir lietuviai išmoks protestuoti, nes kai nepatinka, reikia mokėti išreikšti nuomonę, šnekėti.

– Įvardinkite, kuriose srityse juodaodžiai yra labiausiai diskriminuojami?

– Juodaodžiai nėra 100 proc. adaptavęsi. Kalėjimuose kali žymiai daugiau juodaodžių, jiems daug dažniau skiriama mirties bausmė. Jeigu baltaodis nužudo juodaodį, tai dažniausiai jis nesulauks mirties bausmės, bet jeigu juodaodis nužudo baltaodį, tai dažniausiai jam skiriama būtent tokia bausmė.

Yra rajonų, kur aš tikrai nevažiuočiau, bet dažniausiai čia gyvenantys žmonės yra susiję su narkotikais. Tiesa, tokių problemų gali turėti ne tik juodaodžiai, tad ir prie apsvaigusio kitos rasės žmogaus labiau saugočiausi. Visgi juodaodžiai tarsi įstringa užburtame rate. Net mokyklos, kuriose mokosi daugiau juodaodžių, yra mažiau finansuojamos, sulaukia mažiau dėmesio, tad vaikai negauna tokių sąlygų kaip kitose švietimo įstaigose.

Juodaodžiai nesaugiai jaučiasi, kai juos sustabdo policija, nors jie ir nėra nieko bloga padarę.

Požiūris, kad esi dievas, daug ką pasako: policijos pareigūnai nieko ir nebijo, jaučiasi visagaliai.

– Papasakokite plačiau apie rasizmo apraiškas policijoje.

– Rasizmas ir netolerancija policijoje yra aukšto lygio: kai kuriose valstijoje daug policijos pareigūnų nebijo pasisakyti prieš LGBT ir juodaodžius. Daug metų buvo įstatymas, kad mes turime valdyti juodaodžius, nes kitaip negalėsime tarp jų gyventi. Tad toks požiūris, kad esi dievas, daug ką pasako: policijos pareigūnai nieko ir nebijo, jaučiasi visagaliai. Jiems netgi vyksta treniruotės, kur sakoma, kad jeigu tu negali nužudyti žmogaus, tai nestok į policiją. Juos ruošia kaip žudymo mašinas, o ne kaip angelus sargus. Kartais atrodo, kad į kalėjimą gali patekti už bet ką.

– Kaip G. Floydo žūtį ir brutalų D. Chauvino elgesį bei iš to kilusius neramumus vertina juodaodžiai policijos pareigūnai?

– Neseniai teko matyti juodaodžio policijos pareigūno interviu, tai jis tikrai labiau stoja į policijos, o ne į savo rasės pusę. Jis daugiausiai kalbėjo, kad policijos pareigūnams nepakankamai skiriama išteklių, bet per daug atsakomybių. Iš jų labai daug prašoma, pareigūnų nemoko nuraminti situacijos, o moko apsisaugoti – trauki ginklą ir guldai žmogų ant žemės.

– Kai kuriose šalyse žmonės nuverčia, aprašinėja žinomiems vergvaldžiams ar rasistines pažiūras demonstravusiems asmenims skirtas skulptūras, paminklus. Kaip tai vertinate?

– Manau, kad tokie paminklai neturėtų stovėti. Mes gi irgi Žaliojo tilto skulptūras nuvertėme. Juk panašią kovą kovojom.

Solidarumo protestams vykstant visame pasaulyje nuo Sidnėjaus iki Londono, Vašingtono policija uždarė rajonus aplink Baltuosius rūmus. Demonstracija, kurioje turėtų dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių, turėjo prasidėti vidurdienį (19 val. Lietuvos laiku).

Anksti šeštadienį protestuotojai jau plūdo į mitingą netoli Baltųjų rūmų.

Protesto akcijos planuojamos daugelyje šalies miestų, įskaitant Niujorką, Majamį ir Mineapolį. Be to, šeštadienį rengiamas G. Floydo paminėjimas Reiforde Šiaurės Karolinoje, kurioje gimė šis dėl policininkų veiksmų miręs afroamerikietis.

Protestus išprovokavo gegužės 25-osios incidentas, kai policininkui Mineapolyje Minesotoje keliu beveik devynias minutes spaudus G. Floydo kaklą šis mirė. Tai naujausias atvejis, kai baltieji teisėsaugos pareigūnai kaltinami dėl neginkluotų juodaodžių mirties.

G. Floydo mirties išprovokuotas pyktis virto rimčiausiais pilietiniais neramumais Amerikoje nuo Martino Lutherio Kingo (Martino Liuterio Kingo) nužudymo 1968 metais.

Neramumai vyksta per koronaviruso pandemiją, tarp kurios aukų JAV yra neproporcingai daug baltųjų rasei nepriklausančių žmonių. Be to, ne baltieji dažniau praranda darbą ekonomikai sulėtėjus dėl karantino priemonių.

Užsienyje protestuotojai reiškė solidarumą su Amerikos demonstrantais. Nuo Sidnėjaus iki Londono pasipiktinę protestuotojai skanduodami ir nepaisydami socialinio atstumo pradėjo mitingų visame pasaulyje prieš rasizmą ir policijos brutalumą savaitgalį.

Londoniečiai mitingavo prie parlamento, o sekmadienį planuoja didelę demonstraciją priešais JAV ambasadą.

Sidnėjuje prasidedant protestui „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“) aborigenai atliko tradicinę ceremoniją. Leidimas protestui buvo duotas paskutinę minutę; jo nenorėta sankcionuoti dėl susirūpinimo sveikata.

Penktadienį D. Trumpas gyrė tai, kad nedarbo lygis JAV netikėtai smuko, ir sakė, jog tai „puiki diena“ G. Floydui.

Joe Bidenas (Džo Baidenas), kuris lapkritį turi varžytis su D. Trumpu prezidento rinkimuose, jo komentarus pavadino, „atvirai kalbant, niekingais“, tūkstančiams žmonių JAV miestų gatvėse 10 dieną iš eilės protestuojant prieš rasizmą.

Tolesni policijos ekscesai dar labiau pakurstė pyktį.

Bafale Niujorko valstijoje du policininkai buvo laikinai nušalinti nuo pareigų vaizdo įrašui parodžius, kad jie pastūmė 75 metų protestuotoją, kuris pargriuvo ir patyrė galvos traumą. Žmogui iš ausies pasipylė kraujas.

Indianapolyje policija pradėjo tyrimą pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti mažiausiai keturi pareigūnai, sekmadienį vakare mušantys moterį guminėmis lazdomis ir šaudantys į ją šoviniais su dirginančia medžiaga.

Niujorke ketvirtadienį pareigūnai guminėmis lazdomis tramdė dešimtis taikių protestuotojų, nepaisiusių komendanto valandos Bronkse.

Geriausia gynyba puolant?

Policijos patruliams pristačius įtariamuosius viešosios tvarkos pažeidimu į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, netrukus prie jo susirinko ir iš paskos atsekęs būrys neblaivių, kaip ir sulaikytieji, užsieniečių. Jie visi linksminosi tame pačiame naktiniame klube ir tapo tautiečių sukeltų muštynių liudytojais.

Susirinkusieji svaidėsi replikomis apie rasizmą (visi jie buvo juodaodžiai) ir reikalavo sulaikytuosius paleisti. Tuo metu, anot vieno iš nukentėjusiųjų, vienas iš mušeikų, net ir pristatytas į policiją, toliau elgėsi agresyviai. Ir net parodė jam su ranka veiksmą – esą kitą kartą gali nupjauti ir galvą.

Įtariamieji įžūliais veiksmais demonstravę nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką savo kaltės pripažinti nelinkę. O vienas iš jų ir atsisakė duoti parodymus.

Teismo šie LSMU trečiakursiai laukia nesuimti. Nepaisant to, kad vienas iš jų (atsisakęs duoti parodymus) prieš pustrečio mėnesio iki šio išpuolio jau išgirdo Kauno apylinkės teismo nuosprendį už muštynes. Ir tada jam skirtos daugiau kaip 300 eurų baudos bent iki naujo ikiteisminio tyrimo už tą patį pabaigos nesusimokėjo. Jiems skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dviese prieš vieną

Kuo galėjo baigtis šis agresyvumu tryškusių įtariamųjų išpuolis vieną praėjusio rugsėjo naktį, jeigu ne budėtojų prie miesto vaizdo stebėjimo kamerų budrumas, belieka tik spėlioti.

Jiems užfiksavus apie ketvirtą valandą nakties muštynes prie Laisvės alėjoje esančio naktinio klubo "Džemp'pub", į įvykio vietą buvo pasiųsti net penki policijos ekipažai. Ir nors susirinkusi apie 40-ies žmonių minia, pamačiusi pirmąjį pareigūnų automobilį, pradėjo skirstytis, vienas iš mušeikų leido sau smurtauti prieš vieną iš nusižiūrėtųjų į aukas ir policijos akivaizdoje. Dėl to prieš jį teko panaudoti ir dujas, ir antrankius.

Kas tą naktį sukėlė šių LSMU studentų agresiją, neaišku. Pirmoji jų auka teigia nežinanti, kodėl vos išėjus iš klubo į jį pasipylė smūgių kruša. Sumuštasis prisipažįsta, kad buvo išgėręs kelis bokalus alaus – du klube, vieną – prieš ateinant į jį, tačiau tikina, kad vakarėlio metu su niekuo nekonfliktavęs.

Grasino ir peiliu?

Neblaivūs buvo ir mušeikos. Vienam iš jų nustatytas 0,7 promilės girtumas. Kitam – 1,07 promilės. Pastarasis kaltinamas smurtavęs ir prieš sumuštąjį bandžiusį apginti kitą klubo lankytoją.

Šis pareigūnams pasakojo, pamatęs, kaip du užsieniečiai lyg kriaušę talžo nuo smūgių susilenkusį akivaizdžiai vyresnį jo tautietį, taikydami pastarajam tik į galvą, nebuvo linkęs su tuo taikstytis.

Smurtautojams palikus auką ramybėje, jis priėjęs prie sumuštojo ir paklausęs, kas atsitiko. O sulaukęs atsakymo "nežinau", bandęs iki policijos atvykimo sulaikyti užpuolikus. Tačiau netrukus ir pats nuo vieno iš jų nukentėjo.

Anot antrosios aukos, grįžti prie sumuštojo nusprendę užpuolikai pradėjo rodyti gestus "einam muštis" ir jam, vis taikydami suduoti. Vienas smūgis buvo lemtingas. Nuo jo naujoji auka parkrito ant grindinio. Ir sulaukė dar mažiausia vieno smūgio jau gulėdamas.

O atsistojus mušeika dar lyg ir bandė su kažkuo įdurti, nors užpultasis prisipažįsta neįžiūrėjęs, ar jis ką nors turi rankoje.

Išvengęs ir šio pavojaus, užpultasis bandė iš įvykio vietos sprukti besirengiančius smurtautojus nufilmuoti mobiliuoju telefonu. Tačiau šie jam iš rankų telefoną išmušė – kumščiu arba koja.

Neklausė ir policijos

Laimė, netrukus pasirodė policija. Tačiau ir šios akivaizdoje vienas iš užpuolikų leido sau trenkti naujajai aukai kumščiu į veidą, dėl to netrukus pareigūnų buvo parklupdytas ant grindinio ir, nepaisant jo tautiečių pasipiktinimo, išvežtas į policiją.

Jį sulaikę pareigūnai teigia buvę priversti panaudoti specialiąsias priemones, nes įtariamasis viešosios tvarkos pažeidimu nevykdė jų reikalavimų liautis smurtavus ir atsitraukti į šalį, nei sakant šiuos lietuvių, nei anglų kalba. O asmenis, kurie smurtavo prieš aplinkinius, jiems atskubėjus į įvykio vietą, radijo ryšiu nurodė muštynes per vaizdo kameras pastebėję kolegos.

Iš policijos pateiktų nuotraukų juos atpažino ir antroji auka, atskubėjusi į pagalbą pirmajai.

Vienas iš įtariamųjų prisipažino sudavęs tada prie baro porą smūgių (remiantis vaizdo įrašu – alkūne į veidą). Tačiau esą tik todėl, kad kažkas iš už nugaros jį nedraugiškai sugriebė rankomis.

„Mano įrašui „Facebook“ apie ankstyvą rytą Vašingtone tikrai pritrūko politkorektiškumo. Dėl to nesiginčiju. Atvirkščiai, jei mano žodžiai sukėlė tiek nemalonių jausmų, diskusijų, susipriešinimo, tai tikrai atsiprašau. To nesiekiau ir net minčių nebuvo kilę“, - savo „Facebook“ paskyroje paskelbė R. Juknevičienė.

Anot jos, kaltinimai rasizmu dėl jos ankstesnio įrašo yra nepagrįsti, parlamentarė tikina kelianti socialinės atskirties klausimus.

„Tačiau niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu rasiste. Toks kaltinimas yra neteisingas ir, beje, jam taip pat toli iki politkorektiškumo. Socialinė atskirtis yra didelė pasaulio bėda. Ji ne tik pas mus. Socialinė atskirtis ir JAV yra didelė, tai jokia paslaptis. Apie tai yra daugybė mokslininkų tyrimų, sprendimų ieško visos vyriausybės“, - teigė R. Juknevičienė.

Anot jos, nors nedirbančių tėvų užkrečiantis pavyzdys yra „visų rasių, visų lyčių bėda“, juodaodžių populiacijoje atskirtis yra gerokai didesnė.

Mokslininkai sako, kad niekur nedirbančių tėvų pavyzdys perduodamas iš kartos į kartą. Sutinku, kad tai visų rasių, visų lyčių bėda. Tačiau po jokiu politiniu korektiškumu nepaslėpsi, kad tarp „black population“ (juodaodžių populiacija - BNS), kaip patys amerikiečiai, beje, vadina, atskirtis yra didžiausia. Dešimtimis procentų didesnė, nei tarp visų amerikiečių“, - rašo Seimo narė.

R.Juknevičienė, skelbdama įspūdžius iš vizito Vašingtone teigė, kad benamiai yra vien juodaodžiai.

„Atsikėliau anksčiau ir už tuos, kurie miega tiesiog gatvėje. Vėl kas nors apkaltins, bet, deja, tik juodi. Atrodo, kad jiems toks gyvenimo būdas visai patinka. Bunda linksmi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė R.Juknevičienė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų koordinatorė Kristina Normantaitė BNS sakė, kad R.Juknevičienė atkreipė dėmesį į dvi svarbias problemas JAV – benamystę ir rasinę atskirtį, tačiau komentare pritrūko įsigilinimo į socialinių problemų priežastis ir atsakingo požiūrio į komunikaciją.

Šiemet vietos valdžios atstovų paskelbta statistika rodo, kad juodaodžiai JAV sostinėje Vašingtone sudaro 71 proc. benamių, 23 proc. yra baltieji.

K.Normantaitės turimais tyrimų duomenimis, JAV 45 proc. benamių yra juodaodžiai ar ispanų kilmės asmenys.

Prieš trejus metus lankydamasi Vašingtone R.Juknevičienė sulaukė kritikos dėl savo pasisakymo apie oro uoste besimeldusį musulmoną.

„Laukiu sodinimo į lėktuvą Vašingtonas - Frankfurtas. Priešais mane jaunas vaikinas meldžiasi atsisukęs į Meką. Viskas gerai turbūt, bet mintys kylą įvairios“, - tada rašė parlamentarė.

Kai kurie žmogaus teisių ekspertai tokį pasisakymą įvertino kaip religinę diskriminaciją ir paragino politikę atsiprašyti musulmonų bendruomenės.

Dar vienos kritikos bangos R.Juknevičienė sulaukė socialiniame tinkle pareiškusi, kad netiki, kad klimatas šyla dėl žmogaus veiklos.

Federalinis teisėjas pietiniame JAV uostamiestyje nusprendė, kad 22 metų Dylannas Roofas (Dilanas Rufas) yra kaltas dėl 33 kaltinamųjų punktų, tarp jų ir dėl nusikaltimų iš neapykantos nužudžius ar pasikėsinus nužudyti.

Per šaudynes, įvykusias 2015 metų birželio 17 dieną, Emanuel afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje Čarlstono mieste, gyvi liko tik trys iš ten buvusių žmonių. Šis išpuolis sukrėtė visą šalį ir atskleidė gilų Amerikos susiskaldymą dėl rasės ir prieigos prie ginklų.

D.Roofas įrašytame prisipažinime sakė, kad įvykdė ataką atsakydamas į galimus juodaodžių nusikaltimus baltaodžių atžvilgiu.

Prisiekusieji sprendimą priėmė vos per dvi valandas.

Teismo procesas dabar perėjo į bausmės skyrimo etapą, per kurį D.Roofas atstovaus pats sau.

Prokurorai savo baigiamąsias kalbas pasakė anksčiau tą pačią dieną.

„Pripažinkite jo atsakomybę už kiekvieną jo veiksmą. Pripažinkite jį kaltu dėl visų šio kaltinamojo akto punktų“, – federalinis prokuroras Nathanas Williamsas (Neitanas Viljamsas) ragino prisiekusiuosius.

„Jis juos nužudė nes manė, kad jie tik gyvuliai, – sakė N.Williamsas. – Jo veiksmai bažnyčioje yra geriausias jo neapykantos masto atspindys.“

D.Roofui Pietų Karolinoje taip pat pateikti federaliniai kaltinimai dėl nužudymo, nors ši byla nebus nagrinėjama iki sausio 17 dienos. Valstijos prokurorai taip pat siekia, kad jam būtų skirta mirties bausmė.

Juodaodžių teisių judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“) lyderių reakcija buvo skirtinga: vieni sakė, kad žodžius reikia pagrįsti veiksmais, o Minesotos pareigūnų sąjungos vadovas pareiškė, kad jokio poreikio atsiprašinėti nėra.

Tarptautinės policijos vadų asociacijos pirmininkas Terrence'as Cunninghamas (Terensas Kaningamas) per metinę konferenciją sakė, kad policija istoriškai visuomet buvo priespaudos veidas ir jėga, kuri užtikrindavo įstatymais įtvirtintą diskriminaciją ir neigė pagrindines žmogaus teises. Tačiau į detales jis nesileido.

T. Cunninghamas pabrėžė, kad šiandien pareigūnai neturi būti kaltinami dėl praeities neteisybės. Jis išsamiai nekalbėjo apie šiuolaikinę policiją, tačiau sakė, kad per pastaruosius keletą metų ji prarado visuomenės pasitikėjimą.

Šie jo komentarai buvo paskelbti po kelių incidentų, kai policija šaudė į juodaodžius. Šie incidentai sukrėtė bendruomenes Fergusone Misūrio valstijoje, Baton Ruže Luizianos valstijoje ir Sent Pole Minesotoje. Tuo tarpu juodaodžiai šauliai taikėsi į policijos pareigūnus Dalase, Sent Luiso priemiestyje Bolvine ir Baton Ruže.

„Akivaizdu, kad praeities pakeisti negalime, bet aišku, kad turime pakeisti ateitį, – sakė T. Cunninghamas. – Privalome nutiesti kelią, kuris išves mus iš mūsų istorijos ir nurodys bendrus sprendimus geresnei mūsų bendruomenių apsaugai.“

„Šiame procese pirmasis žingsnis iš mūsų pusės – teisėsauga ir (Tarptautinė policijos vadų asociacija) turi pripažinti, atsiprašyti dėl praeities veiksmų ir vaidmens, kurį mūsų profesijos atstovai, istoriškai susiklosčius, atliko neteisingai elgdamiesi su visuomene, su spalvotųjų bendruomenėmis“, – sakė jis.

T. Cunninghamo kalbą aplodismentais pasveikino atsistoję klausytojai. Vėliau jis pakvietė pasisakyti JAV generalinę prokurorę Lorettą Lynch (Loretą Linč), kuri šios temos savo kalboje beveik neminėjo.

Policijos vadu T. Cunninghamas tapo 1999 metais savo gimtajame Velslyje Masačusetso valstijoje. Šiame netoli Bostono įsikūrusiame mieste daugiausiai gyvena nusikalsti nelinkę baltaodžiai. Trejus metus jis buvo policijos vadų asociacijos pirmininko pavaduotojas, o vienerių metų pirmininko kadenciją pradėjo 2015 metais.

Pensakolos miesto, esančios Floridos valstijoje, policijos vadas Davidas Alexanderis III (Deividas Aleksanderis III) pareiškė, kad istoriškai susiklosčiusios neteisybės pripažinimas yra itin svarbus žingsnis sprendžiant rasinių santykių problemas – lygiai toks pat žingsnis kaip ir šeiminio smurto pripažinimas.

„Kai nežinai istorijos ir sakai, kad „nėra jokios problemos“, iš esmės pasirodai esantis nejautrus šiems reikalams, – sakė juodaodis D. Alexanderis. – Rasinės įtampos problema buvo Amerikos istorijos dalis nuo pat jos įkūrimo.“

Delrishas Mossas (Delrišas Mosas), kuris nuo gegužės eina Fergusono policijos vado pareigas Misūryje ir taip pat yra juodaodis, nurodė, kad vaikystėje įgijo blogos patirties su pareigūnais, kurie nevengė rasistinių pravardžių.

„Yra bendruomenių, kurios jau seniai laiko mus engėjais. Yra bendruomenių, kurios seniai laiko mus šarvuotu vyriausybės kumščiu, sukurtu, kad būtų galima kontroliuoti žmones. Tai tėra vienas dalykas, kurį turime įveikti ir palikti praeityje, – sakė D. Mossas. – Džiaugiuosi, kad apie tai kalbama, nes vienintelis būdas palikti visa tai praeityje – pripažinti, kad tai egzistuoja.“

Judėjimo „Black Lives Matter“ lyderiai buvo mažiau entuziastingi.

Vienas iš kampanijos „Zero“ įkūrėjų DeRay Mckessonas (DeRėjus Makesonas) pareiškė, kad laukė T. Cunninghamo komentarų, paremtų giliais struktūriniais policijos ir kriminalinio teisingumo sistemos pokyčiais.

Charlene Carruthers (Šarlen Karuters), Čikagoje įsikūrusios organizacijos BYP100 nacionalinė direktorė, pareiškė, kad šis atsiprašymas niekur toli nenuvedė. Jos teigimu, reikšmingas žingsnis būtų atimti iš teisėsaugos finansinius išteklius ir skirti juos bendruomenių programoms.

Mineapolio policijos pareigūnų federacijos vadovo leitenanto Bobo Krollo (Bobo Krolo) nuomone, T. Cunninghamo pareiškimas žengė per toli..

„Mūsų profesija dabar yra puolama ir mums tikrai nereikia tokių vadų kaip jis – teigiančių, kad visi mes, teisėsaugininkai, esame blogi vyrukai, – sakė B. Krollas. – Manau, kad tai – kvailas pareiškimas. Dėl tokios aplinkos beveik kasdien žūsta mūsų pareigūnai, o tokie pareiškimai tikrai nepadeda.“

Mineapolyje praėjusį lapkritį du baltaodžiai pareigūnai nušovė vieną juodaodį.

Garlandas Pruittas (Garlandas Pruitas), Nacionalinės asociacijos už spalvotųjų pažangą (NAACP) Oklahomos miesto padalinio pirmininkas, pareiškė, kad šis atsiprašymas buvo „itin pavėluotas“. Praėjusį mėnesį Talsos mieste Oklahomoje buvo nušautas neįvardytas 40-metis juodaodis.

„Tai leidžia žmonėms suprasti, kad egzistuoja gailestis“, – sakė G. Pruittas.

Pranešama, kad auka tapo 30 metų pabėgėlis iš Ugandos Alfredas Olango (Alfredas Olangas). Jis buvo nušautas antradienį San Diego priemiestyje El Kachone, kai policijai buvo pranešta apie gatvėmis bevaikštantį ir keistai besielgiantį vyrą.

El Kachono policijos vadas Jeffas Davisas (Džefas Deivisas) sakė, kad A.Olango nereagavo į kelis kartus pareigūnų pakartotą prašymą ištraukti savo ranką iš kišenės. Todėl vienas pareigūnas panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, o kitas, vyrui atsisukus, iššovė iš savo ginklo.

„Vienu metu tas vyras staigiai išsitraukė kažkokį daiktą iš priekinės kelnių kišenės, suglaudė abi rankas ir ištiesė jas į pareigūną. Jis stovėjo taip, lyg ruoštųsi šauti, – nurodė J.Davisas pranešime. – Tada vienas pareigūnas panaudojo elektroimpulsinį prietaisą.“

„Tuo pat metu kitas pareigūnas kelis kartus iššovė į vyrą iš savo ginklo“, – sakė jis.

Šis šaudymas įvyko tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose yra paaštrėjusi rasinė įtampa dėl virtinės incidentų, kai policija nukaudavo juodaodžių.

Dešimtys įpykusių protestuotojų trečiadienį taikiai žygiavo El Kachono gatvėmis, o vienu metu, susidūrus su riaušių policija, buvo užblokuota viena sankryža. Šiame mieste gyvena nemažai imigrantų ir pabėgėlių

„Šie beprasmiai žudymai turi liautis – ne tik El Kachone, bet ir visoje šalyje“, – sakė bendruomenės aktyvistė Estela De Los Rios.

Antradienio vakarą įvykio vietoje susirinko per 100 žmonių, kurie pareiškė, kad šaudymas buvo nepagrįstas ir įvyko dėl rasizmo. Keli žmonės šaukė „juodaodžių gyvybės svarbios“ ir „rankas aukštyn, nešaudyk“.

Vietiniai pareigūnai paragino gyventojus išlikti ramius ir pažadėjo, kad šį incidentą išsamiai ištirs policija, prokuratūra ir Federalinis tyrimų biuras (FTB).

„Tyrimas bus skaidrus. Dirbs daug žmonių, ne tik mes“, – spaudos konferencijoje pažadėjo J.Davisas.

Policija taip pat paviešino vieną kadrą iš per incidentą filmuotos medžiagos, kur matomas vyras, stovintis šaudymo poza.

Pareigūnai nenustatė, ką A.Olango laikė rankose, bet pripažino, kad tai nebuvo ginklas.

Šis incidentas – jau ne pirmas atvejis Amerikoje, kai policininkai nušauna juodaodį ir sukelia pasipiktinimą visoje šalyje. Praėjusią savaitę Šiaurės Karolinos mieste Šarlotėje buvo nukautas 43 metų Keithas Lamontas Scottas (Kitas Lamontas Skotas).

Po jo žūties kilę protestai privertė gubernatorių paskelbti nepaprastąją padėtį ir į miestą pasiųsti kelis šimtus Nacionalinės gvardijos karių.

Riaušių policininkai, dėvintys neperšaunamas liemenes ir šalmus, prisidengę skydais ir ginkluoti guminėmis lazdomis, grūmėsi su protestuotojais ir leido ašarines dujas. Susirinkę keli šimtai žmonių koliojo pareigūnus ir svaidė į juos akmenis ir įvairius kitus daiktus prie vieno viešbučio Šarlotės centre, sakė įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistais.

Vienas protestuotojas buvo pašautas ir kritiškai sužeistas. Policija tvirtino, kad pareigūnai nešaudė ir kad minėtą auką pašovė kažkoks civilis, taip pat paneigė ankstesnius pranešimus, kad tas vyras mirė.

"Civilio, pašautas per protestus, gyvybė palaikoma prietaisų, jo būklė kritinė. Jis nemiręs", - sakoma Šarlotės administracijos "Twitter" pranešime.

Kai kurie demonstrantai trankė langus, o kiti svaidė į policininkus įvairius daiktus ir stovėjo užsilipę ant automobilių. Policijai paleidus ašarines dujas, protestuotojai pradėjo bėgti.

"Stengiamės atkurti taiką ir ramybę savo mieste. Žinome, kad Šarlotė yra ne tokia", - televizijai CNN sakė miesto merė Jennifer Roberts (Dženifer Roberts). Ji paragino žmones likti namuose ir neiti į gatves.

"Pasakykit visiems, kad smurtas nėra atsakymas", - pabrėžė ji.

Vėliau Pietų Karolinos gubernatorius paskelbė nepaprastąją padėtį.

"Paskelbiau nepaprastąją padėtį ir inicijavau pastangas dislokuoti Nacionalinę gvardiją bei kelių policiją, kad jie padėtų vietos teisėsaugai Šarlotėje", - sakoma gubernatoriaus Pato McCrory (Pato Makrorio) "Twitter" pranešime.

Smurtas Šarlotėje prasiveržė antradienio vakarą, kai policija anksčiau tą dieną nušovė 43 metų juodaodį Keithą Lamontą Scottą (Kitą Lamontą Skotą) vieno daugiabučių komplekso automobilių stovėjimo aikštelėje.

Naujausias incidentas papildė virtinę panašių įvykių, kai juodaodžiai tapdavo ginkluotos policijos aukomis, o JAV afroamerikiečių bendruomenė reikalavo teisėsaugos reformų ir didesnės pareigūnų atskaitomybės.

Policijos pareigūnai derėjosi su devyniais protestuotojais, kurie „pastatė trikojį ir drauge susirakino“, sakoma Londono policijos pareiškime.

„Rugsėjo 6 dieną, antradienį, 5 val. 40 min. (7 val. 40 min. Lietuvos laiku) pareigūnams buvo pranešta apie protestuotojus, patekusius ant tūpimo ir kilimo tako Londono Sičio oro uoste“, – nurodoma jame.

„Laukiame atvykstant specialistų, kurie gali atrakinti protestuotojus. Niekas nebuvo sulaikytas“, – pridūrė policija.

Oro uosto pareiškime sakoma, kad „šiuo metu dėl protestuotojų sutrikdyti visi mūsų skrydžių“.

Visi lėktuvai, turėję tūpti šiame oro uoste, buvo nukreipti į Sautendo ir Gatviko oro uostus netoli Londono.

„Black Lives Matter“ padalinio Jungtinėje Karalystėje „Twitter“ puslapyje prisiimama atsakomybė už protestą ir sakoma, kad juo siekiama atkreipti dėmesį į Britanijos indėlį į pasaulinį klimato atšilimą ir jo poveikį juodaodžiams.

„Septynios iš 10 šalių, kurias labiausiai veikia klimato kaita, yra Afrikoje į pietus nuo Sacharos“, – sakoma kitoje „Twitter“ žinutėje.

Nuotraukose iš oro uosto matyti ant tūpimo tako, po mediniu trikoju gulintys protestuotojai ir šalia esantis užrašas „Klimato krizė yra rasistinė krizė“.

Londono Sičio oro uostas yra prieplaukų rajone į rytus nuo miesto centro, netoli Kanari Vorfo – vieno iš dviejų Londono finansų sektoriaus centrų.

Šis oro uostas aptarnauja neilgais maršrutais po Britaniją ir į žemyninę Europą skraidančius lėktuvus. Pernai juo pasinaudojo daugiau kaip 4 mln. keleivių, kurių daugelis vyko verslo reikalais.

Vienintelis oro uosto kilimo ir tūpimo takas yra apsuptas vandens, bet buvo pranešta, kad protestuotojai galėjo į jį atplaukti, tad kilo klausimų dėl saugumo.

Praėjusį mėnesį britiškojo „Black Lives Matter“ aktyvistai blokavo pagrindinį kelią į Londono Hitrou oro uostą – judriausią visoje Europoje. Akcija įvykdyta protestų prieš rasizmą šalyje dieną.