Toks sprendimas priimtas gavus pernai gruodį generalinės prokurorės pavedimu pradėto tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą dėl konstatuoto šiurkštaus tarnybinio pažeidimo – automobilio vairavimo esant neblaiviam.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad J. Sykas gruodžio 9 dieną, darbo laiku, apie 8.11 val., vykdamas į darbą vairavo asmeninį automobilį būdamas neblaivus. Tai užfiksavo vairuotojų blaivumo patikrinimą atlikę Klaipėdos policijos pareigūnai.

Nekontaktiniu alkoholio detektoriumi buvo nustatyta 0,49 promilės etilo alkoholio koncentracija, tačiau savanoriškai medicinos įstaigoje atliktas kraujo mėginio tyrimas parodė didesnę – 0,66 promilės, etilo alkoholio koncentraciją.

Tarnybinio patikrinimo komisija pripažino, kad toks prokuroro poelgis pažemino prokuroro vardą, sumenkino prokuratūros autoritetą bei pažeidė prokuratūros įstatymo, prokurorų etikos kodekso bei kitų teisės aktų reikalavimus.

Atlikus tarnybinį patikrinimą generalinei prokurorei pateikta tarnybinio patikrinimo išvada bei motyvuotas teikimas, kuriame buvo siūloma pripažinti, kad prokuroras J. Sykas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Neblaivus prokuroras buvo sustabdytas penktadienį Klaipėdoje vykusio policijos reido. Jis vairavo asmeninį automobilį.

Anot prokuratūros, atlikus Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Juozo Syko patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas 0,49 promilės neblaivumas.

Atlikus privalomas įvykio vietoje procedūras, J. Sykas nuvyko į gydymo įstaigą atlikti papildomą kraujo tyrimą.

Susipažinusi su pateikta pirmine informacija generalinė prokurorė Nida Grunskienė Vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Penktadienį J. Sykas taip pat nušalintas nuo pareigų.

Apie tarnybinio patikrinimo rezultatus bus pranešta jį užbaigus, informavo prokuratūra. 

Įkliuvo ir muitininkė

Praėjęs savaitgalis vėl netapo gera išimtimi. Pareigūnai vos spėjo fiksuoti apgirtusių vairuotojų nuotykius ir reaguoti į pranešimus apie keistai važiuojančius automobilius.

Sekmadienio popietę 2,91 prom. įpūtęs 28 metų vaikinas, vairavęs "Volvo S80", netoli Klaipėdos, Jonušių kaime, nuvažiavo į griovį.

Vėlų vakarą Drevernoje tokio pat amžiaus vaikinas įvairavo mašiną į uždaros teritorijos užkardą ir pabėgo. Pareigūnai nutvėrę konstatavo, kad jis vidutiniškai girtas (1,78 prom.) ir turėjo "žolės".

Jei būtų mano valia, girtiems vairuotojams panaikinčiau visokias baudas: reikėtų palikti dvi bausmės rūšis – areštą arba laisvės atėmimą ir taikyti jas be jokių išlygų.

O šeštadienio popietę Klaipėdoje, Herkaus Manto gatvėje esančioje degalinėje policininkai patikrino automobilio "BMW Serie 3" vairuotojos blaivumą.

32 metų moteris buvo girta, alkoholio matuoklis parodė 2,19 prom. Vairuotoja dirba Muitinės kriminalinėje tarnyboje.

Švelnina bausmes

Klausiamas, kodėl žmonės nebijo itin griežtų bausmių, skiriamų už vairavimą apsvaigus, Klaipėdos apygardos prokuroras Juozas Sykas teigė, kad dauguma tokių pažeidėjų būna teisiami pirmą kartą.

Todėl laisvės atėmimo bausmė, kurios paprastai žmonės bijo labiausiai, jiems neskiriama.

"Šiemet buvo keli atvejai, kai vairuotojai girti važiavo antrą kartą. Tada prašome arešto bausmės, ir teismas tokią bausmę skyrė. Už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 45 parų areštas, o už nusikaltimą – iki 90 parų. Kai kaltininkas prisipažįsta, byla nagrinėjama sutrumpinta tvarka ir bausmė skiriama trečdaliu mažesnė, tai yra 20–30 parų. Nesakyčiau, kad tai švelni bausmė, nepamirškime, kad, be šios bausmės, vairuotojas praranda teisę vairuoti. Įstatymas yra sugriežtintas, dabar teisė vairuoti gali būti atimta iki penkerių metų. Be to, konfiskuojama transporto priemonė, kurią vairavo girtas vairuotojas", – paaiškino prokuroras.

Juozas Sykas: įstatymas yra sugriežtintas, dabar teisė vairuoti gali būti atimta iki penkerių metų.

Tiesa, tie girtuokliai, kurie įkliūna vairuodami skolintą ar įmonės automobilį, praranda mašinos vertę atitinkančią pinigų sumą.

Įstatymas ir teismai stengiasi, kad žmogus nebūtų nubaustas taip, kad liktų skolingas visą likusį gyvenimą. Taikomas protingumo ir proporcingumo principas ir konfiskuojama suma priklausomai nuo žmogaus gaunamų pajamų, jo turtinius įsipareigojimus ir turimą turtą.

Paprasčiau sakant, ši suma retai viršija 3 tūkst. ar 5 tūkst. eurų.

Prokuroras tikino, kad atsižvelgiama ir į tai, kaip ilgai neblaivus asmuo vairavo: kelis šimtus kilometrų ar tik sukinėjosi aikštelėje.

Labiausiai bijo įkalinimo

"Pastebėta, kad kriziniais metais, ekonominio nuosmukio laiku, kaip tai buvo 2008 m., buvo gerokai sumažėję ir girtų vairuotojų. Tada baudžiamosios atsakomybės nebuvo, nes skiriamos baudos buvo nemenkos. Ir priešingai, ekonomikos pakilimo metu panašių nusikaltimų, už kuriuos baudžiama baudomis, skaičius išauga. Galbūt daugiau pinigų turėdami žmonės jaučiasi laisvesni ir prieš įstatymą. Tokias tendencijas jaučiu", – pastebėjimais dalijosi J.Sykas.

Pastebėta, kad kriziniais metais, ekonominio nuosmukio laiku, kaip tai buvo 2008 m., buvo gerokai sumažėję ir girtų vairuotojų.

Prokuroras jau ne kartą yra pasisakęs apie girtiems vairuotojams skiriamas nuobaudas. Jis laikosi vienos nuomonės – reikia naikinti tas bausmes, kurios nedaro poveikio, ir palikti tas, kurių labiausiai bijoma.

"Reikia keisti įstatyminę bazę. Buvau siūlęs, bet susidūriau su skeptišku požiūriu. Jei būtų mano valia, girtiems vairuotojams panaikinčiau visokias baudas: reikėtų palikti dvi bausmės rūšis – areštą arba laisvės atėmimą ir taikyti jas be jokių išlygų", – tiesiai šviesiai kalbėjo J.Sykas.

Galimybė atleisti girtus vairuotojus nuo atsakomybės pagal laidavimą leidžia nesunkiai išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tiesa, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas – taikomos.

Jeigu toks laiduojant atleistas nuo atsakomybės asmuo įkliūna dar kartą, turi atsakyti ir už ankstesnį nusikaltimą.

Liepia pūsti ir Švedijoje

Prokurorai stebi, kaip vykdomi teismo sprendimai, ir mato, kad nuteistieji už vairavimą išgėrus moka paskirtąsias baudas.

"Nėra jokio kriterijaus, kuris apibūdintų linkusius vairuoti apgirtus vairuotojus. Taip, pastaruoju metu girti prie vairo įkliūna ir aukštas pareigas einantys teisininkai, ir šou verslo garsenybės. Bet būti garsenybe nėra sunkinanti aplinkybė. Nežinau, kodėl, pavyzdžiui, Skandinavijoje vairuotojai drausmingesni", – svarstė J.Sykas.

Taip, pastaruoju metu girti prie vairo įkliūna ir aukštas pareigas einantys teisininkai, ir šou verslo garsenybės. Bet būti garsenybe nėra sunkinanti aplinkybė.

Pats prieš kelerius metus automobiliu važinėjęs po Stokholmą prokuroras nustebo, kai per vieną pusdienį policininkų buvo sustabdytas tris kartus, kaskart pareigūnai neprašė dokumentų, o pirmiausia liepė pūsti į alkoholio matuoklį.

Itin dažni Kelių policijos reidai ir patikros, ko gero, būtų veiksminga priemonė drausminant vairuotojus, bet tam reikėtų nepaprastai daug policijos pajėgų.

Prokuroras prisimena kaip gerąją išimtį vieną savaitgalį, kai uostamiesčio kelių policininkai nenutvėrė nė vieno neblaivaus vairuotojo, nors vykdė ne vieną patikrą.

Pražūtingas susidūrimas

77-erių Liudmila jau pusketvirtų metų gyvena pragare, kurį užkūrė jos jaunėlis sūnus Igoris.

Šiandien jo paties jau nebėra tarp gyvųjų, vyras mirė pernai spalį, būdamas vos 47-erių.

Motina tikina, jog jis neatlaikė kaltės jausmo ir emocinės naštos dėl avarijos, kurios kaltininku tapo ir kurioje pražudė ugniagesio šeimą iš Radviliškio, nors teisme jis ir kartojo, kad "jam labai dėl visko gaila, bet jis – nekaltas".

Tą lemtingą 2015 m. spalio 4-osios sekmadienio vakarą radviliškiečių D. šeima važiavo iš Palangos, kur šventė vienos mergaičių gimtadienį.

Tragiška avarija kelyje Šiauliai–Palanga įvyko apie 19 valandą.

Tada 44-erių metų Igorio vairuojamas "Hyundai Galloper" susidūrė su BMW, kuriuo važiavo D. šeima.

31 metų ugniagesio žmona ir trejų metų dukra žuvo iš karto. 36-erių metų BMW vairuotojas mirė ligoninėje.

Ugniagesio kolegos gelbėtojai iš sumaitoto BMW ištraukė vos gyvą mergaitę, kuriai po dviejų dienų sukako 11 metų. Labai sunkios būklės nukentėjusioji išvežta į Vaikų ligoninę Klaipėdoje.

Prie mergaitės lovos ligoninėje budėjusi jos močiutė iš komos pabudusiai anūkei turėjo pasakyti kraupią tiesą, jog nebėra jos mamos, tėčio ir mažosios sesutės, ji liko visiška našlaitė.

Prie vairo sėdo neblaivus

Vėliau ekspertizė nustatė, kad į ugniagesio automobilį atsitrenkęs ir jauną šeimą pražudęs klaipėdietis buvo neblaivus, jam nustatytas 1,68 prom. girtumas.

Pats kaltininkas tvirtino tąkart išvakarėse išlenkęs tik alaus ir porą stikliukų stipresnio alkoholio, o incidento dieną esą nieko negėręs.

Vėliau teisme kaltininko advokatas tikino, kad alkoholio promilių esą galėjo atsirasti dėl vaistų, kuriuos vairuotojas vartojo po avarijos ir kurie buvo suleisti prieš operaciją.

Tačiau kaltinimą palaikiusio prokuroro Juozo Syko teigimu, kraujo tyrimas buvo atliktas dujinės chromatografijos metodu, kuris yra įteisintas ir vienintelis patikimas būdas etilo alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti.

Beje, Igoris prieš kelerius metus buvo baustas už kelių eismo pažeidimą, nes tada irgi vairavo neblaivus.

Toje lemtingoje avarijoje labai nukentėjo ir pats kaltininkas, jis neteko kairės rankos, buvo stipriai sužalotos jo žmona ir 15-metė dukra.

Po nuosprendžio rado negyvą

Pernai spalį Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinę bylą, Igorį pripažino kaltu ir paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę bei šimtus tūkstančių eurų, kuriais jis turėjo atlyginti žalą artimųjų netekusiems šeimos nariams.

Bausmę jis turėjo atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų atstovai tada prasitarė, jog, palyginti su trijų žmonių žūtimi, 10 metų nelaisvės – menka bausmė.

Kad būtų iš ko atlyginti priteistą sumą, iškart po avarijos buvo areštuoti du kaltininko butai.

Vėliau areštuota pusantro buto, nes Igoris išsiskyrė su žmona ir dalis turto atiteko jai.

Praėjus nedaug laiko po nuosprendžio, pernai spalio 28-ąją avariją sukėlęs ir kaltu pripažintas Igoris savo namuose rastas negyvas.

Labiau būčiau patenkintas, jei to įvykio iš viso nebūtų buvę.

"Kai jis mirė, aš pats pranešiau nukentėjusiųjų atstovams. O per visą teismo procesą nuo pirmos instancijos iki apeliacijos jo pozicija buvo tokia: "Gailiuosi, kad žmonės žuvo, bet esu nekaltas." Ir kai po bylos manęs kažkas paklausė, ar aš patenkintas nuosprendžiu, atsakiau, jog niekada nebūsiu patenkintas. Labiau būčiau patenkintas, jei to įvykio iš viso nebūtų buvę", – teigė prokuroras J.Sykas.

Laukimas – it prie giljotinos

Po avarijos kaltininko mirties nukentėjusiųjų skausmas nė kiek nesumenko, o paties Igorio motinai gyvenimo saulėlydyje atsivėrė tikri pragaro vartai.

Moteris kadaise, dar privatizavimo laikų pradžioje, savo dviejų kambarių butą nusprendė užrašyti Igoriui.

Po Igorio mirties tiek jo motina Liudmila, tiek ir jo dukra atsisakė palikimo.

Paveldėdamos Igorio turėtą turtą, jos paveldėtų ir teismo priteistas šimtatūkstantines skolas, kurias privalėtų išmokėti avarijoje nukentėjusiųjų artimiesiems.

Tokių pinigų klaipėdietės teigė neturinčios.

Igorio turėtą turtą po jo mirties perėmė valstybė ir visa tai artimiausiu metu perduos po avarijos našlaite likusiai mergaitei.

Liudmilai butas, kurį ji gavo dirbdama "Kartono kombinate" 1973-aisiais ir gyveno daugiau nei 45 metus, nebepriklauso, tad moteris turės iš jo išeiti.

"Prieš dvi savaites pas mane buvo atvažiavusi kažkokia atstovė iš Vilniaus. Ir man apie tai pranešė. Aš prastai suprantu lietuviškai. Man pasakė: jei noriu, galiu bylinėtis. Kur aš bylinėsiuosi, juk beveik nevaikštau, tik iki parduotuvės ir poliklinikos. Nežinau, nei kur eiti, nei ką daryti. Po tos tragedijos gyvenu kaip ant adatų, niekam nieko nepadariau, tik visą gyvenimą sąžiningai dirbau, o teko toks smūgis, kurio pakelti nebeįmanoma", – guodėsi į nepavydėtiną situaciją dėl ne savo kaltės patekusi moteris.

Niekam nieko nepadariau, tik visą gyvenimą sąžiningai dirbau, o toks smūgis teko, kurio pakelti nebeįmanoma.

Liudmila liko visiškai viena, jos vyras mirė prieš 18 metų, vyresnysis sūnus nuskendo būdamas 21-erių, pernai mirė ir jos viltis – jaunėlis Igoris, dėl kurio dabar ji bus priversta išsikelti iš namų.

"Dieną pragyvenu ir su siaubu laukiu, kas bus toliau. Tas įvykis sugriovė viską – ir nukentėjusiems, ir man", – neslėpė klaipėdietė, kuriai teks ieškoti, kur prisiglausti.

Likimu susirūpino kaimynė

Liudmila savo likimo naštą nešė tyliai, beveik su niekuo nebendravo ir visai atsitiktinai apie tai prasitarė ilgą laiką kaimynystėje gyvenusiai Ingai (vardas pakeistas – A.D.).

"Atsitiktinai sutikau Liudmilą parduotuvėje. Girdėjau, kad mirė jos sūnus. Priėjau, užkalbinau, tada ji man ir atsivėrė. Pradėjo verkti. Pažadėjau ją aplankyti. Atėjau ir sužinojau visas smulkmenas. Situacija labai sudėtinga. Gaila moters, kuo ji kalta dėl tos avarijos? Nekalbu apie nukentėjusiųjų kančias, jų netektis suprantama, bet Igorio motina juk šiuo atveju nekalta. Kalbu ne apie tragediją, o apie močiutę, kuriai greitai nebus kur gyventi. Mes neturime teisės nieko teisti, bet dabar privalome padėti", – kalbėjo Inga.

Inga ryžosi pabandyti rasti, kur išsikelti Liudmilai.

Moteris esą tikisi nuomotis kambarį, bet jos pajamos vos keli šimtai eurų per mėnesį, todėl tai padaryti bus sudėtinga.

"Liudmila nusiteikusi nevalgyti, mano, kad tada tų pinigų galbūt pakaks buto nuomai. Jos emocinė būklė siaubinga. Į senelių globos namus irgi ne taip lengva patekti, nors ji ir labai ligota, jai pripažintas neįgalumas. O dabar vienintelis kelias – į gatvę", – apgailestavo Inga.

Liudmilos likimu susirūpinęs ir dar vienas klaipėdietis retoriškai klausė, ar mieste atsiras dar viena benamė?

"Ši inteligentiška, švari senutė atsidurs gatvėje, nes tokia įstatymo raidė. Tokius įvykius būtina viešinti. Kai tik apie tai paskelbiau socialiniuose tinkluose, tuoj atsiliepė du žmonės, kurie pasirengę tą nelaimingą moterį priimti. Ir, esu tikras, dauguma tokių benamių gatvėje atsidūrė tikrai ne savo valia, o dėl panašių aplinkybių", – kalbėjo pilietiškas klaipėdietis.

Beje, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Seimas pataisė Transporto priemonių privalomojo civilinio draudimo įstatymo 11 straipsnį.

Po šios datos, jei būtų padaryta tokia žala eismo įvykyje, visas išlaidas dengtų draudimo bendrovė, o ne kaltininkai.

Tyrimas dar nebaigtas

Daugiau nei prieš mėnesį Nidoje įvyko eismo įvykis, kurio pasekmė – jaunos moters ir jos vaiko sužalojimas. Juos partrenkė elektriniu paspirtuku važiavusi paauglė.

Žmonės pyko ant mergaitės, kuri, važiuodama išnuomota transporto priemone, išdygo lyg iš niekur ir nesignalizavo būriui ant tako stovėjusių žmonių.

Esą paauglė lėkė realaus motociklo dydžio "agregatu", kuris juda be jokio garso, tad gatvėje esantiems žmonėms nesą jokios galimybės nujausti artėjančią grėsmę.

Kol kas ši istorija pabaigos neturi, eismo įvykis vis dar tiriamas.

Nidos policijos komisariato pareigūnai dar laukia įvairių sričių ekspertų išvadų.

Iki galo nežinoma, kokių sužalojimų patyrė partrenkta moteris ir jos vaikas. Pareigūnai dar neturi galutinės medikų išvados, kiek laiko nukentėjusioji buvo gydoma ir kaip smarkiai buvo sutrikdyta jos sveikata.

Laukiama ir kitų ekspertizių, norima įsitikinti, kokie elektrinio dviračio techniniai parametrai, ar jis buvo perdarytas ir galingesnis, nei nurodoma gamintojo.

Iki galo dar neišsiaiškinta, ar pati nukentėjusioji nežengė į gatvės važiuojamąją dalį, kur ir buvo partrenkta.

Medikai liepą tikino, kad apie 80–90 proc. visų traumų Neringoje patiriamos važinėjant paspirtukais, dviračiais ir kitomis panašiomis priemonėmis, didžioji dalis nukentėjusiųjų – kurorto svečiai.

Žūties vietoje – dviratis

Klaipėdoje esančioje Liepojos gatvėje, šalia Mumlaukio ežero, jau kuris laikas praeivius šiurpina baltas dviratis su prie jo prikabinta lentele. Ant jos parašyta, kad šioje vietoje žuvo dviratininkas.

Žmonės svarsto, ar tai tik socialinė akcija, ar šioje vietoje tikrai įvyko nelaimė.

Pasirodo, čia tikrai įvyko eismo įvykis, tapęs tikra tragedija dviem žmonėms. Rugpjūčio pradžioje dviračiu važiavęs žmogus iš tako staiga išriedėjo į Liepojos gatvę.

Pagyvenęs automobilio vairuotojas nespėjo nė sureaguoti, kai jo mašina parbloškė dviratininką, kuris žuvo.

Nelaimė siaubingai sukrėtė ne tik žuvusiojo artimuosius, bet ir automobilio vairuotoją.

Jis buvo vos prieš kelias akimirkas pervažiavęs greitį slopinantį kalnelį, tad veikiausiai leistino greičio neviršijo.

Kas kaltas dėl žūties, vis dar aiškinamasi.

Būtent tuo metu, kai dviratininkas išriedėjo į gatvę, aikštelėje prie ežerėlio buvo sustoję vestuvininkai. Jaunavedžiai su palyda linksmai klegėjo, fotografas fiksavo ypatingos jų gyvenimo dienos įvykius.

Visi šie smagiai nusiteikę žmonės tapo šiurpaus įvykio liudininkais.

Kalti ir pėstieji

Kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Ramūnas Stasiulis minėjo, kad padaugėjus dviračiais važinėjančių žmonių išryškėjo trys pagrindinės problemos: dviratininkai nesilaiko taisyklių ir patenka po automobilių ratais, susiduria tarpusavyje ir partrenkia pėsčiuosius.

Dažniausiai dviratininkai nukenčia nuo automobilių, bet pastaruoju metu vis dažniau nuo dviratininkų nukenčia pėstieji.

Neretai pradėję tyrimą dėl žmogaus sužalojimo pareigūnai jį nutraukia. Išsiaiškinus aplinkybes paaiškėja, kad kalti patys pėstieji.

Jie vis dar neįsisąmonina, kad dviračių takai skirti dviračiams, o kai takais eina pėsčias žmogus, jis, kaip ir tikroje gatvėje, turi apsidairyti bei įsitikinti, kad eiti saugu.

Šiemet Klaipėdoje būta kelių panašių atvejų.

Kartą dviračiu važiavęs vyras aplenkė dviračiams skirtame take kelis žmones. Jie nuo saulės kaitros slėpėsi šešėlyje, o pamatę atvažiuojantį autobusą suskubo pėdinti į stotelę.

Pagyvenusiems žmonėms buvo nė motais, kad tuo metu dviračių taku važiavo ne vienas dviratininkas.

Keli jų sulėtino greitį ir tarsi kliūčių ruože bandė aplenkti senukus. Viena garbaus amžiaus moteris nesusiprato nužengti nuo tako, ėjo juo skersai ir buvo partrenkta dviračio.

Moteris klestelėjo atbula, atsitrenkė alkūne į grindinį ir pajuto diegiantį skausmą.

Toliau įvykiai klostėsi visai kaip automobilių avarijoje: atvažiavo greitoji, policininkai.

Medikai moterį išgabeno į ligoninę, paaiškėjo, kad jai lūžo kaulas. Policininkai matavo atstumus, braižė schemą.

Galiausiai viskas baigėsi atsisakymu bausti dviratininką, pareigūnai nustatė, kad moteris elgėsi neapdairiai, nesilaikė taisyklių ir dėl sužalojimo kalta pati.

Kita moteris negalėjo net nurodyti tikslesnių įvykio aplinkybių. Ji tiesiog pajuto stumtelėjimą į nugarą ir nugriuvo.

Pasirodo, ją kliudė kažkoks vaikinas, važiavęs dviračiu. Moteris susižalojo, bet vaikinas nė nestabtelėjęs nuvažiavo. Kas jis, liko nežinoma.

Taisyklėse esama spragų

"Teisinė reglamentacija dėl dviračių, mano galva, truputį kreivoka. Neseniai buvo šiek tiek pakeistos Kelių eismo taisyklės, ypač liečiantys dviratininkus punktai. Garsiai deklaruota, kad jiems bus suteikta daugiau teisių. Svarstant pokyčius, dalyvavo ir dviratininkų organizacijų atstovai, daug kitų žmonių, bet iš didelių ginčų išėjo kratinys. Gal todėl, kad nebuvo pakviesti žmonės, tiriantys realius įvykius. Taisyklė turi būti parašyta taip, kad ją taikant būtų aiškiai pasakyta, kas kaltas", – apie pokyčius taisyklėse kalbėjo itin detaliai į dviračių važiavimo ir avaringumo problematiką įsigilinęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas.

Teisinė reglamentacija dėl dviračių, mano galva, truputį kreivoka.

Prokuroras minėjo ir atvejus, kai susidūrė du dviračių taku priešingomis kryptimis važiavę dviratininkai.

Šiemet būta tokio susidūrimo, kai susižalojo ir paauglys, ir brandaus amžiaus moteris.

Vertinant visas įvykio aplinkybes, svarbu, ar abu dviratininkai galėjo išvengti susidūrimo, mat vienas važiavo arčiau važiuojamosios gatvės dalies, o kitas – prie krašto, į kurį buvo išsikišę krūmai.

Girtiems nuolaidų nėra

Šiemet Palangoje policininkai ne kartą rengė patikras dviračių takuose.

Paaiškėjo, kad dauguma dviratininkų nepasirūpina įsirengti šviesos prietaisų.

Pirmą kartą pareigūnai tokiems dviratininkams pareiškė žodines pastabas.

Sporto rūbais vilkintys dviratininkai, važiuojantys būriu, užsiėmę visą eismo juostą, šiurkščiai pažeidžia taisykles.

Dviratininkai keliuose gali važiuoti tik vorele vienas paskui kitą ir privalo laikytis arčiau dešiniojo krašto.

Prokuroro teigimu, žmonės dažniausiai pažeidžia taisykles per sankryžą ne vesdami dviračius, o jais važiuodami.

"Dviratininkai dažnai važinėja ir būdami neblaivūs. Nors numatytos nemažos baudos, jie kažkodėl nekreipia į tai dėmesio. Vairuotojo pažymėjimo iš jo neatimsi, vienintelė drausminimo priemonė – bauda. Iki 1,5 prom. girtas dviratininkas gali būti baudžiamas nuo 80 iki 150 eurų bauda, labiau apsvaigę gali būti baudžiami nuo 15 iki 200 eurų bauda. Neblaiviems asmenims, nusižengusiems pirmą kartą, pusės baudos skirti negalima, jiems iškart skiriama visa sankcijos numatyta bauda", – paaiškino R.Stasiulis.

Riedlentininkas – lyg pėsčiasis

Paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis važiuojantieji yra prilyginami pėsčiajam.

Važinėdami jais pėsčiųjų ir dviratininkų takais, kurie perskirti ištisine juosta, žmonės turėtų rinktis pėsčiųjų pusę.

Klaipėdoje šis klausimas neretai iškyla aktyviai poilsiaujantiesiems take, iš Vasaros estrados vedančiame į Girulius.

Dar vienas esminis dalykas – greitis negali būti didesnis nei septyni kilometrai per valandą.

"Panašus atvejis šią vasarą atsitiko, kai susidūrė dviratininkas ir riedučiais važinėjęs žmogus. Riedutininkas buvo sužalotas, bet buvo pripažintas kaltu dėl susidūrimo, jam paskirta administracinė nuobauda, nes jis važiavo ten, kur buvo draudžiamas pėsčiųjų eismas. Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad jei apsiavė batus su ratukais, tai jau gali būti prilyginamas dviračiui. Jie lyg ir ne pėsti, bet pagal Kelių eismo taisykles jie – pėstieji, tai derėtų žinoti. Dar vienas esminis dalykas – greitis negali būti didesnis nei septyni kilometrai per valandą", – konstatavo R.Stasiulis.

Pareigūnas paaiškino, kad pėsčią žmogų pargriovęs riedučiais, paspirtuku ar kita pėsčiajam prilyginama priemone judėjęs žmogus bus vadinamas ne eismo įvykio kaltininku, o tiesiog sukėlęs fizinį skausmą.

Kaltasis ir nukentėjusysis žalos atlyginimo klausimą sprendžia patys, policija paprastai tokiais atvejais nekviečiama.

Jeigu sveikata sutrikdoma sunkiau, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Panašu, kad būtent šią vasarą ypač aktualus tapo dviratininkų bei važiuojančiųjų įvairiausiomis, elektra varomomis priemonėmis atsakomybės bei saugumo klausimas.

Automobilių vairuotojai tokių be garso ir įspėjimo signalo riedančių daiktų bijo kaip ugnies. Jie pasirodo nežinia iš kur, o jais važinėjantys žmonės dažnai nežino eismo taisyklių.

Dviračiai ir vienaračiai riedžiai, dviračius bei mopedus primenančios priemonės, įvairūs kiti elektra varomi daiktai vertinami pagal jų variklio galingumą.

Silpnesnieji, iki vieno kilovato galingumo, išvystantys iki 25 kilometrų per valandą greitį, prilyginami dviračiams, jais važiuojantys asmenys turėtų, kaip ir dviratininkai, labiau laikytis dešinės.

Didesnio galingumo, viršijantieji paminėtus parametrus, jau vadinami motoroleriais. Juos privalu registruoti, turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, techninės apžiūros taloną, o juos vairuojantys asmenys privalo įgyti atitinkamą vairuotojo pažymėjimą.

Aikštelėje – netikėtumas

Kovo 3 d. miesto centre esančioje automobilių aikštelėje klaipėdietė rado savo sidabrinės spalvos "Toyota Corola Verso" su riebiu mėlynu brūkšniu ant šono.

Atidžiai automobilį apžiūrėjusi moteris suprato, kad kažkas nemokšiškai išvairavo savo mašiną iš aikštelės ir subraižė ne tik jos, bet ir dar vieną mašiną.

Pasvarsčiusi, kaip pasielgti, moteris buvo beapsisprendžianti nutylėti šį faktą.

Įsėdusi į mašiną klaipėdietė pastebėjo, kad nulaužtas ir šoninis veidrodėlis. Jis tiesiog kabojo ant vieno laidelio.

Supratusi, kad detalės keitimas jai kainuos ne mažiau 100 eurų, automobilio "Toyota" savininkė nusprendė pasidairyti, ar vaizdo stebėjimo kameros negalėjo užfiksuoti žalą jai padariusio vairuotojo.

Paprašiusi pastato, ant kurio sumontuota kamera, administratoriaus leisti peržiūrėti vaizdo įrašą, moteris sužinojo, kad tai – tik policijos kompetencija.

Neliko kitos išeities, kaip pranešti apie įvykį pareigūnams.

Kelių policijos pareigūnas užfiksavo raštu ir nufotografavo mašinos apgadinimus bei surašė protokolą.

Kadangi moteris nebuvo apdraudusi automobilio kasko draudimu, nuostolių atlyginimo tikėtis negalėjo ir susiremontavo jį savo lėšomis.

Pranešė pradėję tyrimą

Praėjo visas pavasaris, vasara, atėjo ruduo.

Rugsėjo pabaigoje automobilio savininkė sulaukė laiško iš policijos.

Pirmas dalykas, nustebinęs moterį, buvo ant voko parašyta adresato pavardė.

Kažkodėl pareigūnai sugebėjo jai siųstą laišką adresuoti jos mamos pavarde, mat moteris pasirinkusi sau mergautinę pavardę. Bet tai – tik smulkmena.

Labiau nustebino rugsėjo 25 d. gauto laiško turinys.

Jame rašoma: "Informuojame, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio 2017-03-03 apie 14.40 val., kurio metu buvo apgadintas Jums priklausantis automobilis... Taip pat informuojame, kad nustačius asmenį, padariusį administracinės teisės nusižengimą, Jūs būsite informuoti papildomai."

Šis laiškas šokiravo moterį. Keista, kad pareigūnai nusprendė pradėti tyrimą po pusės metų nuo įvykio.

Tas laiškas man labiau priminė pasityčiojimą.

"Niekam neturiu dėl to pretenzijų, suprantu, kad neįmanoma rasti kaltininko, bet tas laiškas man labiau priminė pasityčiojimą. Tik nežinau, iš ko labiau – manęs ar pačių savęs. Jei jau nieko neįmanoma padaryti, tai negaišinkite nukentėjusiųjų ir patys negaiškite. Man visa tai labiau priminė policijos bejėgiškumo demonstravimą", – neslėpė moteris.

Tiria tris tūkstančius bylų

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika tikino, jog tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas kur kas anksčiau, nei apie tai buvo pranešta nukentėjusiajai. Viršininkas teigė, kad toks pranešimas turėjo pasiekti moterį per savaitę nuo įvykio.

M.Džermeikos manymu, toks nesusipratimas galėjo atsitikti dėl to, kad pareigūnas, pradėjęs administracinę teiseną, išėjo į pensiją, o jo bylos buvo perduotos kitam tyrėjui.

Kelių policininkų viršininkas patikino, kad panašius laiškus galėjo gauti nedaug žmonių, taip smarkiai vėluoti tikrai nėra būdinga.

"Šiandien mes turime apie tris tūkstančius atliekamų administracinių tyrimų. Juos atlieka apie 20 tyrėjų. Didžiąją dalį šių tyrimų sudaro stacionariais greičio matuokliais užfiksuoti pažeidimai. Tai yra toks pat kaip ir avarijos tyrimas, tik jame nėra braižomos schemos, apklausos paprastesnės, greitesnės", – aiškino pašnekovas.

Dirba dėl pažymų draudimui

Kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vadovas Ramūnas Stasiulis tikino, kad nukentėjusioji neteisingai suprato laiško tekstą, tyrimas esą buvo pradėtas laiku – kovo mėnesį.

"Tai yra vadinamoji tamsi byla, ir mes informuojame, kad ji bus tiriama iki dvejų metų, kol sueis senatis. Tokie įvykiai, surinkus visus įmanomus duomenis, registruojami administracinių nusižengimų registre ir dvejus metus ten "kabo". Tada nutraukiama automatiškai. Raštas pasiųstas tam, kad žmogus žinotų, į ką kreiptis, jeigu prireiktų kokios informacijos. Tai yra viso labo informacinio pobūdžio pranešimas, – aiškino R.Stasiulis. – Kai užregistruojamas įvykis, daugiau nukentėjęs asmuo ir neturi būti informuojamas. Tai buvo perteklinis dokumentas. Nukentėjęs asmuo turėjo kreiptis į draudimą, ir viskas, nes tai yra draudiminis įvykis. Kai iš avarijos vietos kaltininkas pasišalina, ištyrus bylą, nutarimo kopija siunčiama nukentėjusiam asmeniui. Veikiausiai ta moteris ir po dvejų metų nieko nebūtų gavusi, nes byla būtų nutraukta automatiškai, nenustačius kaltojo. Mes esame savotiški tokių įvykių registratoriai. Kai žmogus rytą pabunda ir randa savo automobilį nežinia kieno apgadintą, kreipiasi į policiją, jam reikia iš policijos pažymos apie įvykį, kad galėtų pateikti draudimo kompanijai."

Būna atvejų, kai kaltininkai surandami, tačiau rezultato tikėtis yra naivoka, nes policininkai nėra ekstrasensai ir negali sužinoti to, ką kažkas labai išmaniai nuslėpė.

Operatyvinį tyrimą atlikti dėl nedaug kainuojančio apgadinimo policija neturi galimybių.

Pasak pareigūno, neretai nukentėjusieji nėra tikri, kada ir kur buvo apgadinta jų transporto priemonė.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas buvo kiek kitokios nuomonės.

Jis įsitikinęs, kad į žmogaus pareiškimą bet kokia valstybinė institucija privalo duoti atsakymą, taip pat ir policija.

Visiškai natūralu pradėjus administracinę teiseną pranešti, kad pradėtas toks ir toks tyrimas, jį atlieka tokia ir tokia įstaiga.

Rekomenduotina ir nurodyti, kuris policininkas tiria tą medžiagą, jo duomenis, kad žmogus žinotų, kur kreiptis, jeigu atsirastų papildomų aplinkybių.

"Be abejo, po pusės metų tokia informacija yra akivaizdžiai pavėluota. Į bet kokį pareiškimą turi būti duotas atsakymas, tai yra bendra tvarka", – neabejojo prokuroras.

Į spaudą skelbimų nededa

Panašu, kad kelių policininkai delsia ne tik tirdami transporto priemonių apibraižymo atvejus.

Palangoje rugpjūčio viduryje įvykusios kruvinos avarijos liudytojus policininkai per spaudą paprašė atsiliepti po dviejų mėnesių, kai kurorte tuščia, visi poilsiautojai, galėję matyti šį skaudų įvykį, išvyko.

Tai nėra vienintelis atvejis, ieškodami žmonių aukų pareikalavusių avarijų liudininkų policininkai dažniausiai kreipiasi po mėnesio.

Kalbėdamas apie avariją Palangoje, M.Džermeika paaiškino, kad nelaimės tyrimą pradėjo Palangos policijos pareigūnai, tik vėliau jie bylos medžiagą perdavė Klaipėdos kelių policijos tarnybai.

"Dabar logikos tokį skelbimą dėti į spaudą nėra, bet mes turime tas procedūras atlikti, kaip ir privalu kiekvienoje byloje – duoti informaciją žiniasklaidai apie tokį įvykį. Šį formalumą turėjo padaryti palangiškiai. Tokie nesusipratimai atsitinka dėl didžiulių darbo krūvių. Kai vienas tyrėjas turi po kelias dešimtis bylų. Kai yra gausybė kitų reikalų, informuoti žiniasklaidą yra ne pirmas darbas. Tyrėjas atlieka kitus procesinius veiksmus", – aiškino Kelių policijos tarnybos vadovas.

Siaubą įsiminė ilgam

Prokuroras J.Sykas nemano, kad po poros mėnesių nuo įvykio prašyti atsiliepti įvykio liudininkus yra nelogiška.

Jis pats yra matęs ne vieną avariją. Kažkada greitkelyje prieš jo akis automobilis vertėsi kelis kartus, vaizdas priminė serialo "Kobra" kadrus.

"Galiu atsakingai pasakyti, kad ir po mėnesio, ir po dviejų, ir net po šešerių ar septynerių metų tas įvykis man stovi akyse. Ypatingų įvykių aplinkybes liudininkas puikiai atsimins. Neabejotinai geriau apklausti liudininkus kuo greičiau. Kai duomenų neužtenka, tyrėjai ieško liudininkų visais įmanomais būdais", – konstatavo prokuroras.

Jis žino ir kitą būdą rasti įvykį mačiusius žmones – skaito komentarus po straipsniais apie avarijas internete ir beveik visada atsiranda žmonių, pasigiriančių, kad buvo toje vietoje ir viską matė savomis akimis.

Prokuroras pats imdavosi tokių paieškų, nes policininkai darbe neturi normalios prieigos prie interneto.

Namo grįžę jie eina bulvienės srėbti, dirbti namie po darbo būtų pernelyg didelis reikalavimas.

"Namo grįžę jie eina bulvienės srėbti, dirbti namie po darbo būtų pernelyg didelis reikalavimas", – juokavo J.Sykas.

Liudininkų elgesys taip pat neretai stebina pareigūnus.

Nors ir matė avariją, bet, pastebėję atvažiuojančius policininkus, jie iš įvykio vietos dingsta niekam nieko nesakę.

Pareigūnai tvirtino, kad avarijos, kurių metu žuvo ar buvo sunkiai sužaloti žmonės, yra prioritetinės ir tiriamos pirmiausia.

"Per pirmąsias kelias dienas tyrėjai padaro maksimumą darbų. Tarp jų yra ir liudininkų apklausa. Paskui būna šioks toks atokvėpis, nes reikia sulaukti medikų išvadų, – teigė prokuroras J.Sykas. – Avarijų bylose nukentėjusieji ar kaltininkai nėra kriminaliniai nusikaltėliai, tai yra žmonės, kuriems stipriai nepasisekė. Todėl daugelis jų samdosi advokatus. Būtent teisininkai domisi bylos tyrimu, o kartais ir skundžiasi ilgu jų tyrimu. Tai nėra masinis reiškinys, bet tokių dalykų pasitaiko."

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras Juozas Sykas apeliacine tvarka apskundė šių metų kovo 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo išteisintas Klaipėdos autobusų parko vairuotojas.

2011 m. lapkričio 16 d. ties Naikupės g. 21 namu Klaipėdoje, vairuodamas Klaipėdos autobuso parkui priklausantį autobusą, 54 m. vairuotojas G. P. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikinęs, kad joje nėra pėsčiųjų, pamatęs pėsčiąjį, staiga stabdė, dėl ko nukentėjo autobusu važiavusi keleivė.

Skundą pateikusio prokuroro nuomone, išteisinamasis Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai interpretavo Kelių eismo bei Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nuostatas, neįvertino jų sistemiškai ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. išteisino kaltinamąjį.

„Vertinant autobuso vairuotojo veiksmus sistemiškai eismo saugumo taisyklių požiūriu, teigtina, kad jis, suvokdamas, jog vairuoja didesnio pavojaus šaltinį, privalėdamas būti itin atsargus, žinodamas, kad veža ir senyvo amžiaus keleivius, žinodamas, jog jiems nėra draudžiama laisvai judėti po autobuso saloną, turėdamas pareigą užtikrinti keleivių saugumą kelionės metu, matydamas iš tolo per pėsčiųjų perėją pradėjusius eiti pėsčiuosius ir privalėdamas prognozuoti, kad reikės sustoti prieš pėsčiųjų perėją jų praleisti, iš tolo ir tolygiai nestabdė autobuso, o stabdymą pradėjo per vėlai ir ekstremaliai, todėl nukentėjusioji keleivė, veikiant didelei inercinei jėgai, pargriuvo autobuse ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą“, – skundo esmę paaiškino prokuroras J. Sykas.