Kiti eisenos dalyviai buvo kultūringi, tad vieni nuo kitų atsilikdavo maždaug 50–100 metrų. Turbūt norėjo išgirsti, ką groja prieš juos žygiuojantys pučiamųjų orkestrai.

Dalyvių daug – kas su mėlynais, kas su baltais marškinėliais. Tiesa, eisenos priekyje buvo keletas platformų su disko šokėjomis, jos priminė, kad tai – kurorto šventė.

Verta prisiminti tik keletą platformų su jūrine tema, pučiamuosius orkestrus iš Vilniaus ir JAV kariškius.

Po iškilminga vėliava žygiavo miesto meras, pasipuošęs kostiumu, ir vyriškis su baltais marškinėliais, uosto direktorius, bent taip pastebėjo kaimynė. O kur dar uosto kapitonai, kurie papuošė kolonos priekį?

Tačiau nebuvo aiškios ir ryškios Jūros šventės eisenos pradžios ir pabaigos.

Policijos arkliukai, mūsų nuomone, ne itin puošė šią eiseną. Čia juk ne rajono šventė. Mūsų supratimu, eisena turėjo užsibaigti kokia nors kompozicija jūrine tema.

Artėja jubiliejinė 90-oji Jūros šventė, kuri dar 1934-aisiais pradėjo savo istoriją.

Mes tikimės, kad ši šventė bus ne paprasta miesto šventė, o Jūros ir žvejų diena, kaip paskelbta įvairiuose Lietuvos leidiniuose.

Jūros dienos idėja

Oficialiai minima, kad pirmoji Jūros diena Klaipėdoje buvo surengta 1934 m. rugpjūčio 12 d. Iš tiesų tai nėra teisinga, nes Jūros dienos renginiai vyko ir rugpjūčio 11-ąją, tik juose nebuvo prezidento Antano Smetonos.

Minima, kad pirmoji Jūros diena surengta Lietuvos Vakarų sąjungos iniciatyva. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tokios šventės rengimo idėjos autorius buvo Lietuvos universiteto Kaune profesorius Kazys Pakštas.

Jis vadovavo dar 1933 m. įsteigtai Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungai. Jos metiniame susirinkime 1934 m. balandį K. Pakštas ir pranešė apie sumanymą Klaipėdoje surengti Jūros dieną.

Iš tiesų, idėja nebuvo kokia nors nauja. Pirmoji Jūros diena surengta dar 1925 m. rugpjūčio 2 d. Palangoje. Ji nebuvo pompastinė. Kurhauzo sode kalbą pasakė jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas, vyko loterija, plaukiojimas laivais, koncertas ir naktiniai šokiai.

1933 m. Lietuvoje dėl Klaipėdos krašto buvo išskirtiniai. Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, galvas pakėlė ir Klaipėdos krašte likę Vokietijos gerbėjai.

Tam, kad Lietuva būtų labiau susieta su Klaipėdos kraštu, buvo sumanyta įsteigti K. Pakšto vadovaujamą Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą. Be to, 1933 m. buvo minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-metis. Ta proga laikinojoje sostinėje Kaune buvo nuspręsta daugiau dėmesio rodyti Klaipėdos kraštui. 1933 m. birželio pradžioje Klaipėdoje surengta ir Mažosios Lietuvos dainų šventė. Tų pačių metų liepos 22 d. Juodkrantėje vyko žvejų šventė.

Proginė: minint pirmąją Jūros dieną 1934 m. buvo išleista K. Pakšto knyga „Baltijos jūra“. Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Dirigavimas šventei iš Kauno

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-mečio proga iškeltas šūkis: „Visi į Lietuvos jūrą“. Valdžia Kaune suprato, kad dauguma Lietuvos gyventojų nėra matę jūros. Jūros diena ir turėjo tapti pretekstu lietuviams pajusti tai, kas yra pajūris ir Klaipėda.

Jūros dienos minėjimo renginiai buvo konstruojami Kaune, kur įkurtas Vyriausiasis jūros dienos komitetas. Siūlymus šiai dienai pažymėti teikė ir Klaipėdos jūrinės organizacijos – Jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos uosto valdyba, Skautų, Šaulių sąjungos.

Klaipėdoje buvo įkurtas ir jau minėto Jūros dienos komiteto skyrius. Jo vadovu tapo uosto inžinierius Jonas Šimoliūnas. Klaipėdiečiai turėjo spręsti praktinius Jūros dienos rengimo klausimus – svečių apgyvendinimo, maitinimo, renginių vietų paruošimo, medicininės pagalbos užtikrinimo ir kitus.

Jūros dienos proga Klaipėdoje buvo išleisti keli svarbūs leidiniai. Tarp jų ir K. Pakšto monografija „Baltijos jūra“. Pasirodė ir 32 puslapių išsamus šventės vadovas. Jame pateikta šventės idėja, programa, svarbi informacija, elgesio taisyklės, rėmėjų reklama.

Šventei surengti pinigų skyrė Lietuvos vyriausybė, tačiau jų teko rinkti ir iš uosto verslininkų.

Renginyje: Jūros dienos minėjimo iškilmės Klaipėdoje prie švyturio, kur kalbėjo prezidentas A. Smetona. Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Pasižadėjo saugoti jūrą

1934 m. Jūros diena buvo žymima ne tik Klaipėdoje. Buvo iškelta idėja apie jūrą, jos prasmę kalbėti kiekviename Lietuvos mieste. 1934 m. liepos 22 d. Jūros dienos renginiai vyko Šventojoje. Ir čia lankėsi prezidentas A. Smetona su palyda. Įdomų pranešimą apie Šventosios uosto atstatymą pateikė J. Šimoliūnas.

Tam, kad Lietuva būtų labiau susieta su Klaipėdos kraštu, Kaune buvo sumanyta įsteigti K. Pakšto vadovaujamą Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą.

Skirtingu laiku Jūros dienos minėjimo renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose. Daugelyje vietų tai labiau buvo Kariuomenės diena. Kaune Jūros dienos proga buvo iškelta tautinė vėliava, katedroje vyko pamaldos, Rotušės aikštėje organizuotas kariuomenės ir organizacijų paradas, surengta paskaita apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo reikšmę.

1934 m. rugpjūtį Jūros dienos minėjimo Klaipėdoje eigą kauniečiai galėjo sekti klausydamiesi radijo transliacijų miesto sode.

Rugpjūčio 11 d. (šeštadienis) buvo skirta Lietuvos jaunimui. Pagrindinis akcentas teko tiems, kurie žuvo jūroje ir prie jos. 1934 m. vasarą dar buvo gyvas 1933 m. liepos 15 d. prisiminimas, kai išplaukiant per uosto vartus audra nubloškė laivą „Budys“ ant šiaurinio molo, žuvo jūrų skautai Vitoldas Amulevičius, Edvardas Jasiukevičius, Vincas Šidlauskas.

Tą dieną Jūros dienos minėjimo komiteto nariai, uosto ir spaudos atstovai, būrys svečių plaukė į jūrą nuleisti eglių šakelių vainiką už žuvusiuosius jūroje.

Rugpjūčio 12 d. (sekmadienį) vyko pamaldos, apie 11 val. į šventę atvyko prezidentas A. Smetona. Jis pasakė kalbą, kuria ragino branginti jūrą ir budriai ją saugoti. „Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosim“, – tuomet žadėjo A. Smetona.

Iš jo kalbos galima suvokti, kad 1934 m. Lietuvoje buvo nerimo dėl Klaipėdos krašto, bet buvo ir nusiteikimas saugoti jūrą. Ryškiais Didžiosios Lietuvos siekiais būti amžinai su jūra mirgėjo antraštės to meto Lietuvos spaudoje.

Tą dieną vyko ir žvejų, kitų apie 20 Klaipėdos organizacijų paradas. Po jo vyko vandens sporto varžybos, žvejų regata, laivų paradas ir Jūros dienos uždarymas.

Pirmosios Klaipėdoje surengtos jūros dienos renginiuose dalyvavo per 60 tūkst. žmonių. Dauguma jų turėjo pirkti šventės bilietą, kuris kainavo vieną eurą, o kauniečiams, kurie buvo laikomi turtingiausiais žmonėmis anuometinėje Lietuvoje, – 1,5 euro.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Anot VMVT Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, įspūdis dėl prekiautojų buvo geras, didžioji dalis šventei buvo pasiruošę, laikėsi reikalavimų. Nepaisant to, kai kur tam tikrų taisyklių laikymosi pasigesta.

„Dviejose vietose prekiavo mėsa be šaldymo įrenginio, viena kavinė neužtikrino produktų laikymo sąlygų, kepta duona buvo laikoma ne maisto produktams skirtuose maišuose, taip pat neturėjo tekančio vandens, buvo fiksuoti ir higienos pažeidimai. Jie fiksuoti ir viename vadinamajame maisto sunkvežimyje. Paukštienos patiekalai buvo atlaidinti aplinkos temperatūroje, žirniai su spirgučiais, kurie keletą metų buvo rizikingas patiekalas, buvo laikomi plius 33 laipsnių temperatūroje“, – pasakojo A. Bauža.

Antanas Bauža. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išvardintų smulkių pažeidimų buvo fiksuota ir kitose vietose. Inspektoriai prekiautojus konsultavo, o prekiautojai į pastabas geranoriškai sureagavo ir klaidas išsprendė.

Mūsų požiūriu, šventė praėjo sėkmingai.

„Mūsų požiūriu, šventė praėjo sėkmingai. Kol kas negavome pranešimų iš Visuomenės sveikatos centro dėl žmonių susirgimų, negavome skundų ir iš visuomenės“, – tikino direktorius.

Dėl dviejų įmonių, kuriose aptikta pažeidimų, VMVT specialistai dar svarstys. Veikiausiai bus taikomos administracinio poveikio priemonės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį.

„O vieną klaipėdiečių kavinę irgi kviesimės pas save pokalbiui, galbūt teks pritaikyti administracinio poveikio priemonę“, – sakė A. Bauža.

Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.

Džiugino šypsenos

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė vienu sakiniu įvertino didžiausią metų renginį. „Jei žmonės laimingi, laimingi ir mes“, – tikino šventės rengėja.

E. Šulskė pritarė klaipėdiečių pastebėjimui, kad šventės dalyviai dabar iš tiesų kitokie.

Jei žmonės laimingi, laimingi ir mes.

„Žmonės tapo šviesesni, mandagesni, atidesni vieni kitiems. Tą ir mes pastebime. Nors išgyvenome sudėtingus metus – vis dar vyksta karas Ukrainoje, prieš tai turėjome pandeminį laikotarpį. Matyt, tai žmones pakeitė į gerąją pusę. Žmonės nori mėgautis, švęsti, jie nori būti vieni kitiems malonūs, nori padėkoti. Matėme daugybę šypsenų, ir tai yra labai nuostabu“, – patikino E. Šulskė.

Jūros šventės organizatoriai pripažino, kad renginių metu įvyko vienas kitas techninis nesklandumas, tačiau juos visus pavyko išspręsti.

„O iššūkių netrūko vien jau dėl jūrinio oro – lietaus ir vėjo. Tačiau sekmadienio rytą mugė vis tiek buvo pilna žmonių. Kas norėjo būti Jūros šventėje, pasiruošė labai rimtai“, – džiaugėsi E. Šulskė.

Eglė Šulskė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nesklandumus išsprendė

Šventinių koncertų ar kitų renginių organizatoriai nereiškė jokių pastabų Jūros šventės kūrėjams.

„Tai reiškia, kad viskas vyko sklandžiai. Gaila tik dėl oro balionų čempionato starto. Buvome numatę tam kitą vietą, bet oras mums sumaišė kortas. Tačiau oreiviai nesijautė vieni, juos stebėjo specialiai į uostamiesčio prieigas važiavę žiūrovai. Jie dalijosi įspūdingais vaizdais iš skrydžių momentų“, – pasakojo E. Šulskė.

Upė: Dangės upėje šventės metu lankytojus kvietė tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prie Jono kalnelio penktadienį ir šeštadienį vyko oro balionų, lazerių ir ugnies šou.

Dalis miestiečių skundėsi, kad nepavyko tinkamai pasigrožėti vaizdu.

„Žmonės įvertino tai, kad pasirinkome kitokį šou elementą – vietoje šokančių fontanų buvo pasirinktas oro balionų ir lazerių šou. Galbūt ne visi gerai matė šou, tačiau patys žmonės suprato, ką reikia daryti. Jie ėjo ten, kur vaizdas tikrai buvo geresnis“, – aiškino E. Šulskė.

Sveikino: Jūros šventės eiseną vedė Klaipėdos meras A. Vaitkus (kairėje) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eisenoje – tūkstančiai dalyvių

Šiemet šventės organizatoriai fiksavo šventinės eisenos dalyvių rekordą.

Jūros šventės startą davė patys miestiečiai, o į jų eiseną penktadienio vakarą susirinko daugybė žiūrovų.

„Pačioje eisenoje dalyvavo 7 tūkst. dalyvių, rekordinis skaičius įmonių ir įstaigų. Pernai dalyvavo 64 įmonės, o šiemet dalyvavo 70 įmonių ir įstaigų. Kai kurie, tik stebėję eiseną, tą pačią dieną susisiekė ir tikino, kad norės dalyvauti kitų metų eisenoje. Viliuosi, kad kitąmet ji bus dar didesnė“, – stebėjosi E. Šulskė.

Konstrukcija: uostamiesčio įmonės stebino išmone – šventinėje eisenoje riedėjo kateris, tapęs spalvingu jaunavedžių sostu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spalvingi apdarai, muzikos garsai, šeši orkestrai, trys muzikinės grupės, 19 važiuojančių muzikinių konstrukcinių platformų – visa tai kūrė išskirtinį reginį.

Iš konstrukcinių platformų rūko dūmai ir kilo ugnis, jos išsiskyrė spalvomis, muzikos ir ritmo garsais.

„Suvaldyti tokią masę yra sudėtinga, todėl kitais metais, jei eisenos dalyvių skaičius augs, turėsime kitaip dėlioti programą, teks derinti laikus. Bet visa tai yra ne negatyvūs, o pozityvūs ženklai. Žmonės nori dalyvauti, ir tai labai svarbu. Patį miestą kuria jo žmonės. Ir pačią šventę kuria žmonės. Juk Jūros šventės tikslas yra švęsti kartu“, – kalbėjo E. Šulskė.

Orkestras: žinomos uostamiesčio įmonės „Bega“ vadovai ir darbuotojai eisenoje žingsniavo lydimi orkestro garsų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasveikino Prezidentas

Eisenai pasiekus Kruizinių laivų terminalą, čia suplevėsavo Jūros šventės vėliava, o atidarymo ceremoniją pradėjo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Ceremonijoje apdovanoti jūrų veteranai, įteikti Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės ženklai. Kapitonui Romui Karmazinui atnaujinus „Metų jūrininko“ apdovanojimus, juo išrinktas elektromechanikas Sergejus Paivinas.

Šeštadienio vidurdienį Baltijos jūros bangas papuošė gėlių žiedai.

Šou: uostamiesčio teatralai, muzikai ir atlikėjai – visi jie kūrė neįtikėtiną šventės nuotaiką. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tęsiant ilgametes tradicijas, dalyvaujant garbingiems svečiams vyko Negrįžusiųjų iš jūros pagerbimo ceremonija. Jos metu į Baltijos jūrą iš laivų nuleisti gėlių vainikai.

30-ies laivų vilkstinę į jūrą vedė Karinių jūrų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“.

Ceremonijoje dalyvavo ir Prezidentas G. Nausėda, ir pirmoji ponia, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, kiti svečiai.

Sveikinimas: Kruizinių laivų terminale Jūros šventės atidarymo ceremoniją pradėjo šalies Prezidentas G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Jūriniai akcentai

Buriuotojų krantinėje šeštadienį atidengtas jachtos „Laisvė“ atminimo knechtas.

1993-iųjų vasarą jachta „Laisvė“, išplaukusi iš Klaipėdos į kelionę aplink pasaulį, pirmoji apiplaukė legendinį Horno kyšulį.

Dangės upėje šventės metu lankytojus kvietė tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“.

Unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys „Ant denio, visa Lietuva!“ tris dienas kvietė šventės dalyvius grožėtis ir lankyti istorinius laivus.

Įsiliejo: į Klaipėdą nuo karo pabėgusios ukrainietės atstovavo savo tautai vilkėdamos vyšyvankas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į renginių sūkurį įsitraukė ir burlaivių regatos „Baltic Sail“ dalyviai.

Neatsiejama jūros šventės dalimi tapusios varžybos Dangės upėje šiemet vyko jau 13 kartą.

Šiemet pirmąją vietą iškovojo komanda „Trumpai ir aiškiai“, kuriai įteikta lenktynių organizatorės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nugalėtojų taurė.

Šį kartą jėgas Dangės upėje bandė net 40 „Drakonų“ valčių komandų.

Purslai: įmonės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai originaliai pristatė savo platformą žiūrovams. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šėlo koncertuose

Kruizinių laivų terminalo muzikinę programą penktadienį vainikavo labiausiai lauktas šios vasaros muzikinis įvykis – „Eurovizijos“ antrosios vietos laimėtojo, britų muzikos ir socialinių tinklų žvaigždės Sam Ryder koncertas.

Žvaigždė: laukiamiausias šios vasaros muzikinis įvykis – „Eurovizijos“ antrosios vietos laimėtojo, britų muzikos ir socialinių tinklų žvaigždės Sam Ryder koncertas. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Šeštadienio vakarą Teatro aikštėje skambėjo Jurgos Šeduikytės ir Rasos Serra koncertai.

Daugiausiai klausytojų susirinko Kruizinių laivų terminale, kuriame skambėjo Rūtos MUR, Monique, Vaido Baumilos ir John-B koncertai.

Išskirtinis renginys

Arvydas Vaitkus

Klaipėdos meras

Neslėpsiu, turėjau labai daug jaudulio. Todėl, kad šventės organizavimas vyko labai spontaniškai. Aš nepratęs taip dirbti. Jaudulys buvo dėl to, kad, neduok Dieve, kas nors būtų nepavykę. Bet šiandien tikrai esu labai dėkingas visiems organizatoriams – viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“, Karinėms jūrų pajėgoms, jų orkestrui, kuris yra tiesiog išskirtinis miesto švenčių dalyvis. Dėkoju ir Uosto direkcijai, jos vadovui A. Latakui. Negalėčiau net išvardinti visų, kurie prisidėjo prie organizavimo. Šios šventės išskirtinumas tas, kad joje lankėsi daug garbių žmonių. Šventei dėmesį parodė Prezidentas G. Nausėda su žmona. Išskirtinį dėmesį skyrė Susisiekimo ministerija ir ministras Marius Skuodis. Labai džiaugiuosi, kad šie žmonės skyrė savo laiką ir dėmesį uostamiesčiui. Šventėje dalyvavęs Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius liko sužavėtas žmonių kultūra, pačios šventės kultūra.

Kaip pirmadienį pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, per visas tris dienas dėl šventės renginių vietose įvykdytų nusikalstamų veikų pradėti devyni ikiteisminiai tyrimai – keturi dėl vagysčių, trys – dėl galimo neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir du dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Anot policijos, dėl įvairių administracinių nusižengimų iš viso surašyti 43 protokolai. Daugiausia – 14 iš jų – surašyta dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dar 13 – už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose. Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo surašyta dešimt protokolų, o už vidaus vandenų taisyklių pažeidimą – plaukimą be gelbėjimosi liemenių – devyni protokolai.

Į Klaipėdos policiją iš šventės renginių per tris dienas buvo pristatyta 19 asmenų, visi jie – pilnamečiai. Iš medicinos įstaigų gauti pranešimai apie tris renginių vietose nukentėjusius asmenis.

Pareigūnams buvo atvesti keturi pasimetę vaikai ir atnešta 10 pamestų daiktų.

Šį kartą Jūros šventės šeštadienį jėgas Dangės upėje bandė 40 „Drakonų“ valčių komandų. Šiemet prie lenktynių senbuvių prisijungė kone dešimt naujų komandų arba jos grįžo po kelerių metų pertraukos. Prie starto linijos stojo irkluoti ir vien moterų įgula. Kiekviena komanda savo ištvermę demonstravo įveikdama 500 m atstumo distanciją. O finale susirungusiems teko ir lietaus patirti.

Šį kartą nepralenkiami buvo komanda „Tumpai ir aiškiai“, kuri iškovojo pirmąją vietą. Vos akimirkos pritrūko iki aukščiausio įvertinimo komandai „Atsipūtę“, kuri užėmė antrąją vietą, o trečiąją vietą iškovojo „Vakarų laivų gamyklos“ komanda.

Greičiausieji apdovanoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos taurėmis.

Azartas, emocijos, greitis ir komandų bendrystė  – visa tai yra apie „drakonų“ valčių lenktynes.

„Komandos narsiai ir ištvermingai irklavo, siekdamos savo tikslo – įveikti atstumą greičiausiai, o kai kurios pirmą kartą išbandyti savo jėgas ir suprasti, kas gi yra tos „Drakonų“ valčių lenktynės. Azartas, emocijos, greitis ir komandų bendrystė  – visa tai yra apie „drakonų“ valčių lenktynes. Sveikinu nugalėtojas, kurie iškovojo Uosto direkcijos taures bei visus šių lenktynių dalyvius, kurie čia dalyvaudami, irkluodami, demonstruodami savo ištvermę taip pat yra nugalėtojai“, – sveikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Uosto direkcijos organizuojamose varžybose gali dalyvauti visi norintys, dalyviai nėra skirstomi nei pagal amžių, nei pagal lytį, svarbu būti sulaukus pilnametystės. „Drakonų“ valčių varžybose negali dalyvauti profesionalūs irkluotojai. Komandą sudaro 8 irkluotojai, vairininkas ir būgnininkas.

Šeštadienį 5.40 val. Klaipėdos pareigūnams pranešta, jog tarp 3 val. ir 3.30 val. Žvejų gatvėje muštynių metu nukentėjo 2005 m. gimęs vaikinas.

Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Taip pat į uostamiesčio policiją kreipėsi moteris, nurodydama, jog dar penktadienį apie 19.15 val. Klaipėdoje, Sukilėlių gatvėje, pavogtas be priežiūros paliktas lininis krepšys, kuriame buvo raktai, piniginė su 300 eurų, kosmetinė. Žala – 545 eurai.

Pradėtas vagystės tyrimas.

Herkaus Manto gatvėje apie vidurdienį policijai pranešta, kad šeštadienį apie 10 val. į maitinimo įstaigą veikiausiai per langą pateko nepažįstamas asmuo ir pasisavino iš kasos aparato 70 eurų.

Pradėtas vagystės tyrimas.

Dar viena vagystė įvykdyta 18.10 val. Turgaus gatvėje. Šventės metu iš 1954 m. gim. vyro rankinės pavogta piniginė, kurioje buvo asmens dokumentai, 33 eurai, kortelės. Žala – 83 eurai.

Pradėtas vagystės tyrimas.

Per parą Jūros šventės metu Klaipėdoje į policiją pristatyta dešimt asmenų iš šventinių renginių vietų, visi jie – pilnamečiai.

Surašyti protokolų pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

Septyni protokolai surašyti dėl nedidelių viešosios tvarkos pažeidimų. Tiek pat dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje. Dėl to paties įkliuvo ir vienas jaunuolis, jaunesnis nei 20 metų.

Vienas protokolas surašytas už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Dar vienas už pareigūno įžeidimą.

Pradėti ikiteisminis tyrimai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Dar vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl fizinio skausmo sukėlimo, du tyrimai pradėti dėl vagysčių.

Pareigūnams atvesti trys paklydę ar pasimetę vaikai, visų artimieji greitai rasti.

Rasti ir pareigūnams atnešti septyni daiktai.

Ceremonijoje 30-ies laivų vilkstinę į jūrą vedė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivas „Jotvingis“.

Iš jo į Baltijos jūrą nuleisti vainikai ir taip pagerbti iš jūros negrįžę žmones, kurie savo gyvenimus paaukojo garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami šalies jūreivystės istoriją.

Anot Lietuvos kariuomenės, kartu vilkstinėje plaukė priešmininiai laivai „Skalvis“ M53, „Kuršis“ M54“, patruliniai „Žemaitis“ P11, „Dzūkas“ P12 ir gelbėjimo laivas „Šakiai“.

Ceremonijos metu maldą už žuvusius jūroje sukalbėjo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir palaimino Klaipėdos įgulos vyresnysis kapelionas kmdr. Remigijus Monstvilas.

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija – kasmetinė ir viena seniausių Jūros šventės tradicijų, gimusi tarpukaryje – 1934 metais organizuojant pirmąsias Jūros šventes Klaipėdoje ir į jas pritraukiant kuo platesnę Lietuvos visuomenę.

Žuvusieji jūroje buvo pagerbti tylos minute.

Karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo ceremonija yra sena jūrinė tradicija, kurios metu laivai atiduoda pagarbą ir parodo taikius ketinimus vienas kito atžvilgiu. Kariniams laivams artėjant vienas priešais kitą, laivų deniuose išsirikiuoja įgulos ir atiduoda pagarbą prasilenkiančio laivo įgulai.

Laivui, kuriame yra aukščiausio rango karininkas arba valstybės pareigūnas, pagarba visuomet atiduodama pirma.

18 val. startuos „Klaipėda Piano Masters“ interaktyvus pianistų konkursas „Jūros šventės fortepijono taurė“.

Nuo 22 val. vyks naktinis moterų bėgimas ir ėjimas.

Vakarą Teatro aikštėje užbaigs Jurgos Šeduikytės ir Rasos Serra koncertai.

Muzikinė programa bus ir Aludarių skvere (Kūlių Vartų g. 7). Čia skambės didžėjų muzika: DJ Tado Kelmo, FreeStarz, DJ Tado.

Didžiausio lankytojų srauto šį vakarą tikimasi Kruizinių laivų terminale, kuriame skambės muzika.

Nuo 20.30 val. čia vyks atlikėjų Rūtos MUR, Monique, Vaido Baumilos ir John-B koncertai. Veikiausiai vienas laukiamiausių šių metų Jūros šventės renginių – oro balionai pakils 23.30 val. erdvėje už Jono kalnelio, „Bastionų namų“ aikštelėje.

Organizatoriai žada įspūdingą 30-ies karšto oro balionų naktinį švytėjimą, ugnies, lazerių ir muzikos šou.

Renginio organizatorius – Uosto direkcija – varžybose laukė tiek joms jau ištikimų komandų, tiek šiemet pirmą kartą nuspręsiančių dalyvauti irklavimo aistruolių.

„Azartas, emocijos, greitis – visa tai apie jau neatsiejama Jūros šventės tradicija tapusias vikingų laivų drakonų lenktynes. Paprastai registracija į šį renginį baigiama žaibiškai, tad kviečiame ilgai negalvoti ir nerti į nuotykį ant vandens. Laivais ir kita reikalinga įranga kaip ir kasmet pasirūpins Uosto direkcija, o varžybų dalyviams telieka nestokoti geros nuotaikos, sugalvoti komandos šūkį, trumpą prisistatymą ir sutelkus visas jėgas kuo greičiau įveikti 500 metrų ilgio trasą Danės upėje“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Šventės dalyviai valčių varžybas gali stebėti nuo šeštadienio 11 val. iki 19 val.

Varžybos organizuojamos upėje tarp Irklavimo centro iki Biržos tilto.

Komandos rungiasi dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsteigtos taurės.

Praėjusiais metais varžybose rungėsi net 42 komandos, iš jų aštuonios iš užsienio valstybių – Kanados, Suomijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Portugalijos.

2022 metais nepralenkiami buvo ir pirmąją vietą iškovojo komanda „Atsipūtę“, distanciją įveikusi per 2,26 minutės. Antroji vieta atiteko komandai „Kogas“, trečioji – komandai „Žalčiai“.