Miuncheno kamerinio orkestro atliekama pasaulinė premjera tęsia Lietuvos kultūros instituto organizuojamą kultūros sezoną Bavarijoje, kurį pradėjo didelio publikos ir žiniasklaidos dėmesio sulaukęs dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos ir Bavarijos radijo simfoninio orkestro koncertas kovo mėnesį.

Birželio 16-osios koncertas Viurcburge yra įtrauktas į šiemet šimtmetį švenčiančio Mocarto festivalio programą ir vyks į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktų Viurcburgo rūmų Imperatoriškoje (arba Kaizerio) salėje. Antrą kartą „Apnea“ skambės Miunchene, Princo regento teatre. Abu koncertai vyks su gyva publika, atlikimą Miunchene įrašinės ir liepos 28 d. transliuos Bavarijos radijas. Šį kūrinį J. Janulytei užsakė moterų kompozitorių kūrybos inicijavimu ir sklaida užsiimantis fondas „Musica femina München“.

Mane ypač žavi tai, kad autorė pasirinko tik vieną instrumentų grupę, vadinasi, ji ištobulino kūrybą minimaliomis priemonėmis ir pasiekė neįtikėtinai asociatyvų rezultatą.

Pasak J. Janulytės, kūrinį „Apnea“ (kvėpavimo sustojimas, nekvėpavimas – lot. k.) inspiravo ją seniai traukiančios su nardymu susijusios patirtys, ekstatinės būsenos, fizinių nardytojo kūno galimybių išplėtimas. „Visa tai labai aktualizuojasi dabartyje, kai per pandemiją iš naujo atrandame kvėpavimo svarbą ir laiko įtampą“, – dalijosi kompozitorė. Atlikdamas kūrinį styginių orkestras išgyvens 15 minučių „pasinėrimą“ į muziką be jokių pauzių, kartu su klausytojais leisdamasis į egzistencinių patirčių odisėją.

Miuncheno kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas Clemensas Schuldtas po pirmosios repeticijos žavėjosi Lietuvos kompozitorės kūriniu: „Ši muzika turi stiprų įtraukiantį, beveik hipnotinį poveikį! Kūrinys išeina iš tylos ir sugrįžta į ją, o tarp šių akimirkų kyla bangos – pirma smulkios, po to – didžiulės, pirma – raibuliuojančios, vėliau – putojančios! Mane ypač žavi tai, kad autorė pasirinko tik vieną instrumentų grupę, vadinasi, ji ištobulino kūrybą minimaliomis priemonėmis ir pasiekė neįtikėtinai asociatyvų rezultatą. „Apnea“ man kuria vaizdinius, tarsi pati erdvė skambėtų, tarsi būčiau prie tamsios, gaudžiančios jūros“, – pasakojo dirigentas.

Justė Janulytė. / D. Matvejevo nuotr.

J. Janulytė dalyvauja Miuncheno kamerinio orkestro repeticijose, klausysis savo kūrinio pasaulinės premjeros Viurcburge ir Miunchene. Koncerto organizatoriai itin rūpinasi atlikėjų ir žiūrovų sveikata: kaip ir visiems muzikantams ir dirigentui, taip ir kompozitorei, prieš kiekvieną susitikimą atliekamas testas dėl COVID-19. Testuotis arba turėti skiepo pažymėjimą taip pat privalės ir visi koncertų klausytojai.

Koncertuose kartu su pasauline J. Janulytės kūrinio premjera skambės Volfgango Amadėjaus Mocarto muzika.

Projektą „Be atstumo: Lietuvos kultūra Bavarijoje 2021“ vasarą ir rudenį tęs gyvi, nuotoliniai ar hibridiniai renginiai. Numatoma pristatyti ryškiausių Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų skirtingų žanrų muzikos, literatūros, vizualiųjų menų, performansų programas, rengti menininkų rezidencijas.

Be jo koncerte klausysimės latvio Janio Ivanovo bei pripažintų amerikiečių kompozitorių Davido Lango ir Johno Adamso muzikos. Orkestrui diriguos Normunds Šnē (Latvija), solo partijas atliks Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Sergejus Okruško (klavesinas).

J.Janulytės kūrinys "Vėjo arfa" sukurtas Th.Manno festivalio užsakymu ir pirmą kartą nuskambėjo liepos mėnesį Nidoje.

D.Lango kūrinių įkvėptos programos – labai laukiami įvykiai Klaipėdos koncertų salėje.

"Rašydama iš anksto žinojau, kad mano kūrinyje turėtų skambėti klavesinas ir styginiai. O vėjo arfa juk susijusi su Nida, pajūriu. Nežinojau, ar Kuršių nerijoje šis instrumentas yra, tačiau tokiame vėjuotame krašte jis, manau, puikiai skambėtų. Mano kūrinys yra vėjo arfos metafora", – teigė Nacionaline premija už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą įvertinta muzikė.

Italijoje gyvenančios kompozitorės kūrybinės inspiracijos būna ir literatūrinės, ir filosofinės, bet dažniausia ateina iš gamtos.

Jau kiek vėliau, per kūrybos procesą, į J.Janulytės akiratį pateko Johanno Wolfgango von Goethe's "Fausto" ištrauka: Vėl traukia pasinert į dvasios rimtį / Seniai nebepatirtas ilgesys / Plevenančiuos dainos garsuos suspindi / Švelnus Eolo arfos skambesys (vertė Antanas A. Jonynas).

"Mano kūrinys yra ne instrumento, o paties gamtos fenomeno muzikinė išraiška. Klavesinas beveik nerezonuoja, tad rezonansas išgaunamas styginiais instrumentais. Pamažu jis atsiskiria nuo garso šaltinio, tampa savarankiškas ir, pasiekęs aukščiausių tonų, galiausiai vėl į jį sugrįžta", – teigė vasarą Klaipėdoje viešėjusi ir su kūrinio atlikėjais premjerą rengusi J.Janulytė.

Minėto kūrinio solo partiją klavesinu skambins Sergejus Okruško. Jis yra gerai žinomas Lietuvoje pianistas ir klavesinininkas, patyręs įvairių stilių – tiek baroko, tiek šiuolaikinės muzikos – interpretatorius.

Šiam kūriniui atlikti kompozitorė pasirinko ir su Klaipėdos kameriniu orkestru suvedė žymų latvių dirigentą Normundą Šnē.

"N.Šnē puikiai suvokia mano muziką ir perteikia ją taip jautriai kaip joks kitas. Jei ne šis dirigentas, beje, pagal specializaciją – obojininkas, mano kūrybinis kelias, akivaizdu, galėjo būti kiek kitoks", – kalbėjo Justė.

Elegancija ir subtiliu muzikiniu skoniu pasižymintis N.Šnē ištikimas savo vadovaujamam kolektyvui "Sinfonietta Riga" ir nedažnai koncertuoja kaip kviestinis dirigentas. Šiame koncerte su klaipėdiečių orkestru jis dar atliks savo tautiečio J.Ivanovo kūrinį bei amerikiečių minimalisto Johno Adamso pulsuojančią minimalistinę kompoziciją "Shaker Loops" / "Virpesių kilpos".

Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus grieš Davido Lango koncerto "pomirtinis pasaulis" / "world to come" violončelei ir kameriniam orkestrui solo partiją.

D.Langas yra vienas žinomiausių JAV dabarties kompozitorių, muzikas-filosofas, savo kūryboje apmąstantis būties trapumą ir jėgą. Pernai Klaipėdoje viešėjęs kompozitorius puoselėja šiltus jausmus mūsų kraštui, nes jo senelis gimė Gargžduose.

Šiemetinėje "Permainų muzikoje" pristatomos net penkios D.Lango kompozicijos. Koncertas "pomirtinis pasaulis" – tai malda, kupina savistabos ir asmeniškumo. Tai meditacija apie tikėjimą ir beviltiškumą, užduodant esminį klausimą apie miritį ir gyvenimą.

Subtilių J.Janulytės premjerų ir stipriaus poveikio turinčių D.Lango kūrinių įkvėptos programos – labai laukiami įvykiai Klaipėdos koncertų salėje.

KKS inf.

Ji teigia, kad įvertinimas bus paskata „ir toliau nebandyti savęs pakeisti kūrybine prasme“.

„Tai yra labai didelis įvertinimas, pripažinimas mano gana specifinės muzikos, ir būtent Lietuvoje. Dėkingumą jaučiu savo terpei, mokytojams, kurie mane užaugino. Esu pilna idėjų, tai galbūt paskatins dar drąsiau įgyvendinti idėjas, kadangi gana radikaliai dirbu ir gana sunkiai einu į kompromisus“, – BNS kalbėjo kūrėja, šią savaitę gavusi Nacionalinę kultūros ir meno premiją už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą.

Italijoje gyvenanti 35-erių kompozitorė šiuo metu ne tik kuria Lietuvos bei užsienio scenoms, bet ir dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Kompozicijos katedroje.

„Nesijaučiu nė kiek pamiršta, nejaučiu atotrūkio gyvendama Italijoje“, – teigia menininkė.

Kasmet ji sako praleidžianti Lietuvoje mažiausiai porą mėnesių su šeima, į gimtinę žada grįžti ir kitąmet bei surengti meistriškumo pamokas LMTA studentams.

„Noriu, kad mano vaikai būtų kuo daugiau Lietuvoje, kad kuo natūraliau kalbą mokėtų“, – sakė ji.

Savo, kaip muzikės kelią, ji pradėjo M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, kur mokėsi fortepijono specialybės, vėliau sako pajutusi „labai stiprią scenos baimę“, tad buvo pervesta į chorinį dirigavimą, vėliau rinkosi muzikos teoriją, kur rengiami muzikologai – ten pradėjo lankyti privalomą kompozicijos fakultatyvą pas kompozitorių Bronių Kutavičių. Šis, anot muzikės, yra jos „pirmasis ir mylimiausias profesorius“.

„Perėjau visą natūralų etapą nuo atlikėjos, per muzikos teoriją, per chorą iki kūrybos. Atrodo, scenos baimė – tarsi tokia nesėkmė. Atsigavau po to perėjusi į kitus skyrius, ėmiau laimėti bendrojo fortepijono konkursus. Bet iš tokios tarsi nesėkmės nuėjau ten, kur turėjau nueiti“, – pripažįsta menininkė.

Įstojusi į Muzikos akademija ji iš pradžių taip pat rinkosi muzikologiją ir tik vėliau – kompoziciją.

Savo minimalistinėms kompozicijoms J. Janulytė dažniausiai renkasi styginius instrumentus. Jos kūriniai „Smėlio laikrodžiai“, „Vidurnakčio saulė“ rašyti violončelėms.

„Mano dėdė, manos brolis Algirdas Straižys yra violončelininkas, Lietuvos kamerinio orkestro atlikėjas. Aš jį nuo vaikystės mačiau grojantį – man įstrigo tas violončelės garsas, įvaizdis“, – potraukį šiam instrumentui paaiškina muzikė.

Kalbėdama apie savo kūrybą, J. Janulytė sako priklausanti baltiškajai tradicijai, taip pat yra lyginama su amerikiečių minimalistais, kuriančiais platesnėms masėms. Ji tvirtina nesiekianti kurti „laboratorinės muzikos“, kuri būdinga prancūzų ar italų šiuolaikiniams kompozitoriams.

„Mano muzika man pačiai yra labai svarbu, svarbu emocijos, paveikumas, kuris ne tik kokiai nors mažai „sektai“ suvokiamas“, – sako ji.

Menininkė džiaugiasi įgyvendintais projektais kartu su vizualiųjų menų atstovais – per muzikos ir vaizdo sintezę prieš septynerius metus su italų menininku Luca Scarzella (Luka Skarcelu) gimė projektas „Smėlio laikrodžiai“, prieš dešimtmetį jos kompozicija „Kvėpuojanti muzika“ taip pat buvo perkelta į sceną pasitelkiant aktorius.

„Galvojau, kad man pavyks daugiau tokių darbų įgyvendinti, bet jie reikalauja didelio biudžeto, didesnių partnerių. Tikiuosi, kad dar pavyks keletą tokių darbų padaryti, nes ta vizualinė dimensija yra ir mano muzikiniuose kūriniuose, o kai ji dar „išeina į paviršių“, įgauna ir tą apčiuopiamesnį pavidalą, būna sceninis kūrinys arba instaliacijos. Bet tai nuo mano svajonių kartais nepriklauso, yra biudžetinės, sceninės problemos, reikalauja didelės kūrybinė grupės“, – teigia kompozitorė.

Ji pripažįsta, kad pastaruoju metu dirba „kartais ir peržengdama fizines ribas“, tačiau ne dėl siekio daugiau uždirbti, o dėl to, jog jaučia ypatingą kūrybinį pakylėjimą ir gauna „tokius pasiūlymus, idėjas, kurių negali atsisakyti“.

Šiuo metu J. Janulytė baigia naują kūrinį „Čia, prie tylios ribos“, jį užsakė Estijos koncertinės įstaigos. Šis kūrinys taps bendro Baltijos šalių projekto dalimi – Lietuvos, Latvijos ir Estijos atkūrimo šimtmečiui skirti trys koncertai „Baltijos laisvė“ vyks sausio pabaigoje. Kitus du kūrinius koncertui pateiks latvių kompozitorius Pėteris Vaskas bei estas Erkkis Svenas Tuuras (Erkis Svenas Tiūras). Šie koncertai bus rengiami ir Latvijoje bei Estijoje. Kompozitorės kūriniai vasarį skambės Paryžiaus, kovą – Briuselio scenose.

1982-aisiais gimusi J. Janulytė 2006-aisiais baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos magistrantūrą, tobulinosi jaunųjų kompozitorių, muzikologų kursuose Varšuvoje, Taline, Italijoje. Ji yra parašiusi per 30 kūrinių, jie buvo atlikti  Europoje, JAV bei Kanados scenose. Jos muziką grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos, Kristoforo kameriniai orkestrai, taip pat Europos šalių atlikėjai ir kolektyvai.

J. Janulytės kūriniai yra pelnę Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų: net penkis kartus ji buvo apdovanota Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausių metų kūrinių konkurse, 2009 m. už kompoziciją „Akvarelė“ laimėjo pirmąją vietą UNESCO organizuojamos Tarptautinės kompozitorių tribūnos Paryžiuje jaunimo kategorijoje. Jos įspūdinga audiovizualinė kompozicija „Smėlio laikrodžiai“ 2013 m. tapo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai uždarymo renginiu Briuselio menų centre „Flagey“. Beje, „Smėlio laikrodžius“ prodiusavo būtent „Gaidos“ festivalis, kur 2010 m. ir įvyko šio kūrinio pasaulinė premjera, pradėjusi plataus masto tarptautinę „Smėlio laikrodžių“ kelionę po žymiausius Europos ir pasaulio festivalius Berlyne, Romoje, Madride, Amsterdame, Varšuvoje, Strasbūre, Glasge, garsiajame Sidnėjaus festivalyje ir kt.

„Gaidos“ festivalyje skambėjo ir daugelis kitų J. Janulytės kūrinių, tarp kurių verta paminėti 2015 m. sukurtą įkvepiančią kompoziciją „Švytėjimas“ balsams ir gyvajai elektronikai. Kompozitorės muzika dažnai skamba garsiose koncertų salėse įvairiose Europos šalyse, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje.

Naujausias J. Janulytės kūrinys „Vandens spalva“ saksofonui ir kameriniam orkestrui (2017) sukurta Rygos festivalio „Saxophonia“ ir Klaipėdos festivalio „Muzikinis pavasaris“ užsakymu, remiant Lietuvos kultūros tarybai. Pristatydama savo kūrinį, kompozitorė cituoja šveicarų okeanografą ir inžinierių Jacquesą Piccardą: „Maniau rasiantis apačioje absoliučią tamsą, tačiau tam tikru momentu, mano didžiai nuostabai, dugnas pasirodė skaidrus ir švytintis“. J. Janulytė: „Tai trečioji mano latviškosios trilogijos dalis po „Naktų ilgėjimo“ styginių orkestrui (2009) bei „Debesų stebėjimo“ balsams, pučiamiesiems ir styginiams (2012), pratęsianti tam tikrus pirmųjų kūrinių atradimus ir skirta vėlgi Rygos „Sinfonietai“, maestro Normundui Šnė bei Latvijoje reziduojančiam lietuvių saksofonininkui Arvydui Kazlauskui. Kūrinys poetiškai tyrinėja iliuzinę vandens spalvą, kuri iš tikrųjų neegzistuoja. Atsakymų ieškoma muzikinėse atspindžio metaforose.“

Pasak kompozitorės, solisto partija sudaryta iš švytuojančių žemo ir aukšto registro natų. Didėjant atstumui tarp jų atsiveria vis platesnė ertmė, kurią užpildo nuolat kintančių orkestro spalvų „skystis“. Savo ruožtu, orkestro styginių išdėstymas scenoje lemia jų garso nuolatinį judėjimą, „hipnotizuojantį sukimąsi ratu, kuris solistą apsemia kylančiomis bangomis“.

Šiame koncerte Kongresų rūmuose taip pat nuskambės Algirdo Martinaičio kūrinio „Mitų griovėjas“ elektrinei gitarai ir orkestrui premjera (solistas – Juozas Milašius), šiemet festivalyje itin plačiai pristatomo įžymaus JAV kompozitoriaus Davido Lango monolitinis opusas dideliam simfoniniam orkestrui „Mountain“ bei du kito „Gaidos“ kviestinio kompozitoriaus Yanniso Kyriakideso kūriniai „Nerve“ orkestrui su vaizdais ir „Tinkling“ fortepijonui ir orkestrui (solistas – Daumantas Kirilauskas).

Išskirtinis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas su J. Janulytės, A. Martinaičio, Y. Kyriakideso ir D. Lango kūriniais – spalio 27 d. Kongresų rūmuose. Bilietus galima įsigyti „Tiketos“ kasose ir internetiniame portale. Valandą prieš koncertą, nuo 18 val. Kongresų rūmuose įvyks susitikimas su festivalio kviestiniu olandų kompozitoriumi Y. Kyriakidžiu bei lietuvių kūrėjais J. Janulyte ir A. Martinaičiu.

Jaunyste spindintis orkestras

Balandžio 5 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės scenoje muzikuos „Sinfonietta Rīga“ su šio orkestro meno vadovu bei dirigentu Normunds Šnė ir saksofonininkas Arvydas Kazlauskas.

„Sinfonietta Rīga“ – tai vienintelis tokio pobūdžio orkestras ne tik Latvijoje, bet ir Baltijos šalyse. Jis yra tarsi katilas, kuriame produktyviai maišosi Vakarų ir Rytų Europos muzikinės tradicijos. Taip formuojasi unikalus, sąmoningai puoselėjamas atlikimo stilius, pasižymintis nepriekaištinga skambesio kokybe. „Sinfonietta Rīga“ koncertuoja ne tik Latvijoje, bet ir svetur. Orkestras kelis kartus pelnė didįjį Latvijos muzikos prizą. Jo vadovas N.Šnė jau 10 metų žingsnelis po žingsnelio ieško bendro meninio sprendimo su jaunaisiais kolektyvo nariais. „Sinfonietta Rīga“ nariai yra vedami didžiulio entuziazmo groti kartu ir tai yra svarbiausia. Jauni žmonės nuostabūs savo jaunyste ir tai kompensuoja daugelį dalykų. Galbūt jie dar nėra pasiekę aukščiausios profesionalumo pakopos, tačiau puoselėja ir įgyvendina savo pačių idėjas, daro tai su didžiule aistra ir nepalieka vietos rutinai. Jaunų žmonių energija yra unikali. Pats jaučiuosi atjaunėjęs, mėgaujuosi savo darbu ir siekiu geriausių rezultatų“,– yra sakęs orkestro vadovas.

Lietuvis iš Latvijos

Latvijoje įsikūręs saksofonininkas A.Kazlauskas užaugo Vilniuje, tačiau aukštojo mokslo siekė Latvijos J.Vytuolio muzikos akademijoje. Jis yra daugkartinis J.Pakalnio respublikinio jaunųjų atlikėjų konkurso ir tarptautinių konkursų Latvijoje, Estijoje bei Slovėnijoje laureatas. A.Kazlauskas yra grojęs solo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kameriniu orkestru „Sinfonia Concertante“, orkestru „Sinfonietta Rīga“, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestru ir pučiamųjų orkestru „Rīga“. Kaip solistas ar įvairių ansamblių narys yra koncertavęs Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Izraelyje, Airijoje, Olandijoje, Italijoje ir kitur. A.Kazlauskas yra saksofono pedagogas Latvijos J.Vytuolio muzikos akademijoje, taip pat dirba J.Medinio aukštesniojoje muzikos mokykloje ir pučiamųjų orkestre „Riga“, koncertuoja kaip solistas ir įvairių kamerinės bei elektroninės / eksperimentinės muzikos ansamblių narys. A.Kazlausko meistriškai valdomas saksofonas jau ne kartą skambėjo Klaipėdos koncertų salėje.

Akcentas – „Vandens spalva“

Svarbiausias latvių orkestro koncerto akcentas – lietuvių kompozitorės, monochrominės muzikos kūrėjos J.Janulytės kūrinio „Vandens spalva“ saksofonams solo ir kameriniam orkestrui premjera. Rygos „Saksofonijos“ festivalio bei „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivalio užsakymu sukurtas kūrinys, pasak autorės, „poetiškai tyrinėja iliuzinę vandens spalvą, kuri iš tikrųjų neegzistuoja, atsakymų ieškant per muzikines atspindžio metaforas ir kompozicijos medžiagą generuojant pasitelkus veidrodinius principus, nulemiančius tiek makro, tiek mikro lygmenis. Solisto partija sudaryta iš ostinatiškai švytuojančių žemos ir aukštos natų, kurios vis labiau tolsta viena nuo kitos. Didėjant atstumui tarp jų atsiveria vis platesnė ertmė, kuri užpildoma nuolat kintančių tembrinių / harmoninių orkestro spalvų „skysčiu”, kol tas simbolinis indas neišvengiamai persipildo“.

Pasak muzikologės Jūratės Katinaitės, „kartais atrodo, kad Justės kūriniai išvis neturi pradžios ir pabaigos, kad ten už horizonto muzika keliauja toliau, persmelkia jau kažką kita...“

Premjerinio kūrinio solo partiją A.Kazlauskas gros  sopraniniu, altiniu ir baritoniniu saksofonais. Koncerte skambės ir kiti efektingi šiuolaikinės muzikos kūriniai – estų kompozitoriaus E.S.Tüüro „Lighthouse“ („Švyturys“) ir iš JAV kilusio menininko J.Poussono kompozicija „Murmurations“. Tokioje programoje J.Haydno Simfonija B-dur – kaip gaivus klasikinės muzikos gurkšnis.