Slaptu balsavimu už vicemero kandidatūrą balsavo 16, prieš – 11 tarybos narių. Ši pareigybė buvo laisva nuo praėjusių metų rudens, kai tuometis vicemeras Stasys Tumėnas buvo išrinktas į Seimą.

J.Sartauskas sako, kad nepaisant jo paskyrimo vicemeru, šiuo metu aiškios daugumos taryboje nėra, ir su mero, vadovo Artūro Visocko nepartiniu judėjimu socialdemokratai žada dirbti be koalicijos sutarties, atskirai spręsdami dėl pozicijų kiekvienu klausimu.

„Pagrindinis dalykas yra sutaikyti tarybą, kad galėtumėme įveikti tą didžiulį susipriešinimą. Jis buvo labai akivaizdus iki kovo 2-osios, paskui frakcijos išsibėgiojo ir liko nežinia, kur ta dauguma. Aš galvoju, kad reikia šią problemą kelti ir kalbėti, kad mes turime rasti, kur mus kas jungia, kas skiria, ir daryti sprendimus“, – BNS sakė vicemeras.

Anot jo, iki šiol dėl politinės krizės Šiauliuose yra įstrigę keletas skubių klausimų, vienas jų – biudžetinių įstaigų vadovų apmokėjimas, nes taryba negali patvirtinti komisijų, kurios turėtų išklausyti vadovų ataskaitų.

A.Visocko judėjimas, įskaitant patį merą, turi šešis, socialdemokratai – penkis atstovus taryboje iš 31. J.Sartauskas sako, kad ankstesnė koalicija, vienijusi 16 politikų, buvo itin trapi, todėl šįkart ketinama ieškoti didesnio palaikymo. Iki tol, anot jo, A.Visockas galėtų dirbti tokiu pat principu, kaip mažumos Vyriausybė, kiekvienu atskiru klausimu siekdamas užsitikrinti frakcijų palaikymą.

„Norime, kad iniciatyvos teisė nebūtų uzurpuota tik mero, pabrėžiame, kad reikia mokėti susikalbėti. Gal po mėnesio, dviejų kažkas kristalizuosis, pradėsime žiūrėti, kas čia vyksta. Pasirašyti (koalicijos sutartį – BNS) neužtenka balsų, kadangi reikia 16. Kita vertus, nematau tikslo su 16 (tarybos narių – BNS) rašytis, kadangi taip meras jau dirbo, dirbti neįmanoma. Turi būti apie 20“, – sakė J.Sartauskas.

Šiauliuose politinė krizė tęsiasi nuo pernai rudens, kai meras A.Visockas prarado daugumą balsų taryboje ir buvo suformuota nauja dauguma. Per pusmetį buvo suformuotos iš viso trys valdančiosios daugumos, pastarąjį kartą apie daugumą, oponuojančią merui, vasarį paskelbė J.Sartauskas.

Užtrukus politinei krizei ir siekiant išvengti tiesioginio valdymo įvedimo Šiaulių savivaldybės taryba šių metų sausio 11 dieną buvo priėmusi nutarimą panaikinti vieno iš dviejų vicemerų pareigybę. Mat vietoj į Seimą išrinkto S.Tumėno paskirti naujo mero pavaduotojo nebuvo politinės valios.

Pernai rudenį suformuotą daugumą sudarė iki tol opozicijoje buvę socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, judėjimo „Už Šiaulius“ atstovai ir iš buvusios daugumos pasitraukę liberalai. Iš viso – 17 tarybos narių iš 31. Jų reikalavimu iš pareigų atleisti vicemeras Domas Griškevičius ir administracijos direktorius Eduardas Bivainis. D.Griškevičius į vicemero pareigas grąžintas vasario viduryje.

Šiaulių savivaldybei buvo kilusi tiesioginio valdymo ir pirmalaikių rinkimų grėsmė, taryba šią problemą išsprendė laiku paskyrusi naują administracijos direktorių, konservatorių Antaną Bartulį.

Išrinktajam Šiaulių miesto merui nepartiniam Artūrui Visockui kol kas nepavyksta suburti daugumos savivaldybės taryboje.

Prisidėti prie valdančiosios koalicijos nesutiko Socialdemokratų partijos nariai.

Kaip BNS trečiadienį sakė Šiaulių socialdemokratų lyderis, kadenciją baigiantis miesto meras Justinas Sartauskas, partijos netenkina koalicijos siūlomos sąlygos.

„Kažkas susiderina savo pozicijas, o socialdemokratai turi ateiti prie suderintų pozicijų. (...) Ten, kur principiniai mūsų nesutarimai – mokyklų tinklo pertvarka, „Busturo“, monopolinių įmonių dalykai, koks bus jų likimas – į tuos mūsų klausimus jie nesureagavo. Kita vertus, atmesdami mūsų pasiūlymus, jie susiderina pozicijas ir mums pasiūlo pasižiūrėti, pateikti pastabas. Mes pateikėme pastabas ir tada turėjo įvykti derybos. Ir jų neįvyko“, – sakė J.Sartauskas.

Dėl darbo valdančiojoje koalicijoje Šiauliuose jau yra sutarusios keturios politinės jėgos: visuomeninis rinkimų komitetas Artūro Visocko nepartinis sąrašas, Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tai 15 tarybos narių iš esamų 34.

Daugiausiai – šešias – vietas taryboje turintys socialdemokratai būtų užtikrinę, kad koalicija taryboje turėtų valdančiąją daugumą.

Antrojoje vietoje liko penkis mandatus gavęs visuomeninis rinkimų komitetas Artūro Visocko nepartinis sąrašas. Liberalai gavo keturis, konservatoriai – tris, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – du mandatus.

Į Šiaulių miesto tarybą taip pat pateko visuomeninis rinkimų komitetas „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“, pelnęs keturias vietas, ir po dvi vietas gavusios Darbo partija, Lietuvos liaudies partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“.

Ketvirtadienį vyks pirmasis naujai išrinktos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdis.

Šiaulių opozicijoje esantys konservatoriai siūlo iš centrinės miesto Prisikėlimo aikštės iškelti sovietų karių kapus ir jų tapatybes įamžinantį obeliską. Meras socialdemokratas Justinas Sartauskas tam nepritaria.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, konservatorius Aurimas Nausėda BNS sakė, kad obeliską iškelti ir karius perlaidoti būtų galima šalia miesto esančiose Ginkūnų kapinėse.

„Tikslinga yra šitą obeliską iškelti į Ginkūnų kapines, kur yra palaidoti apie 900 Sovietų Sąjungos karių, su derama pagarba ir suderinus su Rusijos ambasada“, - sakė A.Nausėda.

Jo teigimu, obeliskas architektūriniu požiūriu nedera prie šalia esančios miesto Katedros.

„Jis yra pastatytas aukščiau ir nustelbia Katedros tvorą. Sudarkoma europinės aikštės koncepcija, nes šis objektas buvo sukurtas Josifo Stalino įsakymu, siekiant sumenkinti katalikų bažnyčią“, - teigė A.Nausėda.

Jis teigė, kad jo pasiūlymus būtų galima įgyvendinti už Europos Sąjungos (ES) lėšas tvarkant miesto centrinę aikštę.

Šiaulių miesto meras J.Sartauskas teigė nepritariantis obelisko ir kapų iškėlimo idėjai.

„Viena, tai brangiai kainuotų, antra, tai aš prieš kapinių iškėlimo klausimą, nes turime ne vienas karo aukų kapines mieste“, - BNS sakė J.Sartauskas.

Jo teigimu, šį klausimą kai kurie vietos politikai nuolatos kelia prieš rinkimus.

„Šitas klausimas vis pakeliamas prieš rinkimus, prieš kokius nors tarptautinius įvykius. Ir tikrai manau, kad nugali kol kas sveika logika. Juk mirusieji nei balsuoja, nei trukdo. Jų pagerbimas dabar neliečiamas. Mes mieste turime ne mažiau 20 kapinių. Pirmojo pasaulio karo, Antrojo pasaulinio karo kapines. Nežinau, kodėl tiktai vienos (kapinės) kliūva“, - sakė Šiaulių meras.

Šiaulių miesto architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė teigė, jog šiuo metu kelti Prisikėlimo aikštėje esančius kapus nėra strategiškai teisingas žingsnis.

„Nepritarčiau Antro pasaulinio karo sovietinių karių kapų iškėlimui iš Šiaulių Katedros prieigų dabartiniu istoriniu laikotarpiu dėl vienos paprastos priežasties - yra daug įvairiausių tiek Pirmojo pasaulinio karo, tiek Antrojo pasaulinio karo okupacinių kariuomenių karių kapų Šiaulių mieste, todėl jeigu jau galvoti, tai reikėtų galvoti strategiškai ir apie visas iš karto - vokiečius, rusus, belaisvius ir taip toliau“, - BNS sakė R.Budrytė.

„Dėl paties obelisko, kaip daikto ar objekto - gal ir galima būtų pagalvoti - viskas priklausys nuo to, kokie bus galimi Prisikėlimo aikštės techninio projekto idėjų sprendiniai. Jeigu bus rastas kitas būdas, kaip tinkamai įvardinti palaidojimo vietą, tada reikėtų svarstyti bei įvertinti galimas politines, o ne tik architektūrines urbanistines pasekmes“, - mano R.Budrytė.

Septynių didžiųjų Lietuvos miestų merai penktadienį nusprendė paraginti Vyriausybę tobulinti su savivalda susijusius įstatymus.

Šiauliuose vykusiame didžiųjų miestų merų forume merai ir jų atstovai pasirašė rezoliuciją, kad būtų pakeistas Vietos savivaldos įstatymas, numatant savivaldybės taryboms galimybę, o ne pareigą sudaryti seniūnaitijas.

Pasak Šiaulių miesto mero Justino Sartausko, teritorijose, kuriose nėra seniūnijų, esą neverta steigti ir seniūnaitijų. Todėl miestų ir rajonų tarybos turėtų pačios spręsti dėl seniūnaitijų steigimo.

„Pavyzdžiui, Šiauliai pagal plotą yra pakankamai didelis miestas, bet mes esame apsisprendę, kad dvejų seniūnijų mums užtenka. Tada tos seniūnijos įsteigia seniūnaitijas ir seniūnaičiai su seniūnais gali sudaryti komandą ir bendradarbiauti. O nesant tarpinės grandies, seniūno, visiškai nesuprantamas seniūnaičių vaidmuo. Juk jis neateis tiesiogiai pas merą ir neprašys kažko“, - BNS sakė J.Sartauskas.

Kitoje rezoliucijoje Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybių merai siūlo kūdikių namus palaipsniui pertvarkyti į regioninius centrus, teikiančius sveikatos (ankstyvosios korekcijos ir kitas paslaugas), socialines ir ugdymo paslaugas neįgaliems vaikams ir jų šeimoms.

„Dėl didelio probleminių šeimų Lietuvoje skaičiaus nemažai vaikų negali augti savo biologinėse šeimose, nes nėra užtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos. Taip pat yra šeimų, auginančių neįgalius vaikus, turinčių rimtų sveikatos, raidos sutrikimų, kuriems reikia ankstyvosios reabilitacijos ir kompleksinės specialistų pagalbos, o šeimoms - „atokvėpio“ paslaugos“, - rašoma merų pasirašytoje rezoliucijoje.

Trečiojoje rezoliucijoje siūloma inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad valstybė ir toliau finansiškai prisidėtų prie viešųjų darbų programų įgyvendinimo, kaip buvo daroma iki šiol ir kaip tai numato Vietos savivaldos įstatymas.

„Savivaldybės mano, kad nauja tvarka, pagal kurią iš savivaldybių reikalaujama numatyti darbus, teikiančius socialinę naudą vietos bendruomenei, skirtus plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą ir tokiu būdu perkeliant pareigą už juos sumokėti iš savivaldybių biudžetų – yra ydinga, finansiškai nepakeliama ir atsisakytina“, - pažymima rezoliucijoje.

Pasak Šiaulių mero J.Sartausko, savivaldybės ketina siekti gilesnio bendradarbiavimo.

„Aptarėme savivaldybių skolų problemą, (...) dalyvavimą įvairiuose projektuose, vadybinius dalykus. Viskas čia tam, kad mūsų miestų bendradarbiavimas įgautų didesnį svorį ir kad vieni kitus pažintumėme daugiau“, - sakė meras.

Jo teigimu, į kitą merų forumo susitikimą 2015 metų pradžioje bus kviečiami ir ministerijų atstovai.
„Marijampolėje dabar vyks sausio viduryje susitikimas, Vilnius prisiėmė iniciatyvą surinkti visas rezoliucijas, į kurias mes gavome neigiamus atsakymus arba išvis negavome. Bandysime į Marijampolę pasikviesti atitinkamus ministrus arba ministerijų deleguotus žmones, kad galėtumėme akivaizdžiai kalbėtis“, - teigė J.Sartauskas.

Didžiųjų miestų merų forumą sudaro septynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės – savivaldybių merai. Šie forumai vyksta kas tris mėnesius. Juose svarstomos aktualios savivaldybėms problemos, forumo vardu teikiamos rezoliucijos ministerijoms ir Seimui.

Varšuvos biržoje kotiruojama ir Rusijoje didelius projektus įgyvendinanti Lietuvos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ žvalgosi plėtros galimybių Šiauliuose. Įmonė norėtų oro uoste, iš kurio vykdoma NATO oro policijos misija, pastatyti lėktuvų remonto bei dažymo angarus. Krašto apsaugos ministerija žada dalyvauti darbo grupėje, kuri ketina svarstyti šį projektą.

„Vystomės ten, kur gauname optimaliausias sąlygas. Šiuo atžvilgiu Šiauliai tikrai atrodo patraukliai. Žiūrėsime, kokias žemės suteikimo, darbuotojų mokymo subsidijas bus galima gauti, ir lyginsime jas su kitomis šalimis“, - BNS teigė „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Vėliau bendrovė patvirtino, kad ji svarsto galimybes Šiauliuose steigti „FL Technics“  lėktuvų remonto ir dažymo angarus bei aviacijos techninių specialistų mokymų centrą.

Šiaulių meras Justinas Sartauskas sakė, kad bendrovė jau kalbėjo su savivaldybės įmone Šiaulių oro uostas, apžiūrėjo jos teritoriją, kur siekia gauti 3 hektarų ploto sklypą.

„Jie mato, kad dalį teritorijos iš oro uosto galėtume paskirti jiems. Jų tikslas ir paieškos objektas buvo remontuoti lėktuvus, kurie remontuojami apie dvi savaites, ir kitas angaras - lėktuvų dažymas“, - BNS sakė J. Sartauskas.

Anot jo, įmonė taip pat svarsto iš Vilniaus į Šiaulius perkelti pilotų rengimo centrą. Tačiau „Avia Solutions Group“ paneigė šią informaciją.

„Joks pilotų rengimo centro („Baltic Aviation Academy“) perkėlimas iš Vilniaus nėra numatytas“, - BNS sakė įmonės atstovas Rimantas Zagrebajevas.

„Jų noras buvo išreikštas, kad visas žvalgybas ir galimybes turėtume išsinagrinėti iki kitų metų balandžio. Tokiu atveju jie stipriai mąstytų ateiti ir būtų tikimybė, kad mieste iš pradžių būtų sukurta ne mažiau kaip 200 darbo vietų, o vėliau jų skaičius išaugtų iki 500“, - komentavo Šiaulių meras.

J.Sartausko teigimu, dėl „Avia Solutionos Group“ ketinimų ketinama sukurti darbo grupę, kurioje būtų ir krašto apsaugos specialistų, kariškių.

„Yra tikrai nemažai problemų. Prašysim, kad į darbo grupę įeitų ir Krašto apsaugos ministerijos arba Karinių oro pajėgų atstovas, nes reikės derinti daug klausimų su karinėmis oro pajėgomis, ypač NATO misija, kad neprieštarautų, kad tokia bazė atsirastų“, - kalbėjo meras.

Pasak jo, taip pat gali tekti skubos tvarka parengti detalųjį planą, išspręsti elektros tiekimo klausimą.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS trečiadienį sakė, kad ministerijos specialistai ketina gilintis į šiuos planus.

„Mes gavome tokią informaciją, kad yra toks siekis ar siūlymas. Kiek žinau, Šiaulių meras siūlo sudaryti darbo grupę, ar galima tokia statyba ir tokia veikla, ar ne, ir į ją taip pat kviečia dalyvauti Krašto apsaugos ministerijos žmones. Daugiau informacijos neturiu. Kai mes padirbėsime, išanalizuosime, tada ir bus galutinis atsakymas“, - kalbėjo ministras.

Šiaulių valdžia spalio pradžioje nutraukė sutartį su prieštaringų vertinimų sulaukusia bendrove „Rail Skyway Systems“, kuri sklype greta oro uosto ketino įrengti styginio transporto laboratoriją ir bandomąją trasą ir kurios akcininkai yra du Maskvos gyventojai.

Lėktuvų aptarnavimo įmones - „FL Technics Line“ ir „FL Technics Ulyanovsk“ - Rusijoje turinti „Avia Solutions Group“ nemažai dirba šioje šalyje, kur kartu su korporacija „Rostec“ Maskvos Ramenskojės oro uoste įgyvendina 10,2 mlrd. rublių (apie 683,5 mln. litų šios dienos kursu) vertės plėtros projektą. Be to, gegužę grupė laimėjo 1 mln. litų vertės Rusijos Saransko oro uosto galimybių studijos ir verslo plano parengimo konkursą.

Šiemet birželio pabaigoje 32,01 proc. „Avia Solutions Group“ akcijų valdė bendrovė „ZIA Valda Cyprus“, 13,74 proc. - Vaidas Barakauskas, 8,36 proc. - „Harberin Enterprises“, 7,55 proc. - „Indeco: Investment and Development“, 7,55 proc. - Lenkijos ING fondas.

„Avia Solutions Group“ akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

Šiaulių savivaldybės sutartis su šalia karinio Šiaulių oro uosto norinčia investuoti bendrove greičiausiai bus nutraukta, sako premjeras. Algirdas Butkevičius trečiadienį pareiškė, kad gavo specialiųjų tarnybų pažymą, kuri leidžia daryti tokias išvadas.

„Aš su ponu Sartausku (Šiaulių meru Justinu Sartausku - BNS) esu kalbėjęs ir prašiau neskubėti priimti jokių tolimesnių sprendimų. Šiandien gavau pažymą iš teisėsaugos institucijų, kuria vadovaujantis, manau, bus nutraukta sutartis“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Jis teigė, kad negali komentuoti, kas pateikta pažymoje ir to, ar investicijos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas sako, kad kol kas nesvarstoma nutraukti investicijų sutartį su įmone, sulaukusia kai kurių politikų įtarimų dėl ryšių su Rusija ir norinčia veikti prie karinio oro uosto, kur dislokuoti NATO sąjungininkų naikintuvai.

Jo teigimu, įmonė „Rail Skyway Systems Ltd.“ savivaldybei praėjusią savaitę pervedė 1 mln. litų teritorijos tvarkymo darbams dar iki jos išnuomojimo.

„Mes turime investuotojų, kurie išsinuomoja žemę ir nieko nedaro, jau turime tokią praktiką. Buvo paprašyta garanto, kadangi mums ten reikėtų du sklypus sujungti, medžius pašalinti. Jie pervedė mums į sąskaitą 1 mln. litų, kad mes darbus galėtume pradėti ir jeigu jie pasitraukia, tada mes iš to 1 mln. padengiame visas patirtas išlaidas“, - trečiadienį BNS aiškino meras.

Pasak jo, „Rail Skyway Systems Ltd.“ lėšos savivaldybę pasiekė rugsėjo 10 dieną.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei parengus pataisas dėl reikalavimų investuotojams į strateginius ūkio sektorius ir greta strateginių objektų, J.Sartauskas pabrėžia, kad sprendimą, ar leisti nuomoti žemę įmonei, priims Nacionalinė žemės tarnyba.

„Mes padarėme tik investicijų sutartį - kad jie gali investuoti. O žemės nuomos sutarties nėra. Žemės nuomos sutartį daro Nacionalinė žemės tarnyba. Jeigu mes gautime žinių, kad Nacionalinė žemės tarnyba nenuomoja žemės, mes nutrauksime investicijų sutartį“, - patikino meras.

Kartu jis svartė, kad pataisų kontekste darosi neaišku, ar netinkamu reikia laikyti patį investuotoją, ar teritoriją.

„Kai mes dabar kalbame dėl to strateginio investuotojo, kuris pas mus ateitų, tai ar jis yra blogas, ar vieta bloga? Kas čia yra blogai? Jeigu vieta bloga, tai miestas turėtume teisę ieškoti kitos vietos? Mes kol kas nieko nežinome, tiktai girdime iš konservatorių, kad šita lietuviška įmonė yra šnipai. Tai jeigu šnipai, tai jiems niekur vieta neturėtų tikti“, - kalbėjo J.Sartauskas.

Registrų centro duomenimis, „Rail Skyway Systems“, kurios įstatinis kapitalas rugpjūčio mėnesį padidintas nuo 105 tūkst. litų iki 1 mln. litų, akcininkai kovo pabaigoje buvo tuo pačiu adresu Maskvoje gyvenamąją vietą nurodę įmonės vadovas Anatolijus Junickis ir Nadežda Kosareva.

A.Junickis BNS sakė telefonu negalintis nieko komentuoti ir pažadėjo su BNS žurnalistu bendrauti pirmadienį.

Prezidentė trečiadienį pateikė įstatymų pataisas, kad investicijos į strateginius ūkio sektorius ir greta strateginių objektų esančią teritoriją būtų leidžiamos tik įvertinus, ar potencialaus investuotojo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Pagal prezidentės siūlomas pataisas, siūloma į strateginių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą įtraukti šiuo metu karinio aerodromo teritorijoje veikiantį Šiaulių oro uostą bei suteikti strateginės reikšmės objekto statusą visiems Lietuvos teritorijoje esantiems aerodromams.

Teikiamuose įstatymų projektuose nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginiais ūkio sektoriais įvardinami energetika, transportas, komunikacijos, informacinės ir aukštosios technologijos, finansai.

D.Grybauskaitės patarėja ekonomikai Giedrė Kaminskaitė-Salters BNS trečiadienį sakė, kad pataisų pateikimą paskatino situacija Šiauliuose, tačiau jomis siekiama plačiau atsižvelgti į sudėtingą geopolitinę situaciją.

„Esame sunkioje geopolitinėje padėtyje ir buvo nuspręsta, kad reikia saugumą garantuoti plačiau, negu dabar yra nustatyta įstatymuose. Be abejo, kad pagrindas yra situacija Šiauliuose“, - sakė G.Kaminskaitė-Salters.

Pataisos pateiktos po to, kai opozicijoje esantys konservatoriai perspėjo dėl Šiauliuose parengto investicinio projekto, kuriuo remiantis, pasak jų, prie Zoknių karinių oro pajėgų NATO bazės neaiškaus, spėjama, rusiško kapitalo įmonė ketina statyti „styginiais bėgiais“ riedančių traukinių laboratoriją.

Tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė nutarė išnuomoti sklypą verslininkams netoli NATO oro policijos misijai naudojamo Zoknių oro uosto - atsitiktinumas, sako Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas.

„Pirmiausia reikia nepainioti įmonių su rusiškomis ar ukrainietiškomis. Mes pasirašėme sutartį su Lietuvoje registruota kompanija „Rail Skyway systems Ltd“. Tai yra lietuviška įmonė. Kad jos steigėjas rusas - kitas dalykas. Bet tokių įmonių Lietuvoje nemažai“, - BNS ketvirtadienį sakė J.Sartauskas, paklaustas, ar nesidomėta investuoti žadančios įmonės kapitalo kilme bei kitomis aplinkybėmis.

Anot jo, pasirašyti sutartis su Lietuvoje registruotomis įmonėmis, kurioms atstovauja užsienio kapitalas - įprasta praktika, esą Šiauliai analogiškomis tai padarė ir su Ukrainos, Danijos, Italijos kapitalo įmonėmis Lietuvoje.

Jis patikino, kad sudarydama investicijų sutartį su „Rail Skyway systems Ltd“ savivaldybė apsiribojo Registrų centro informacija netikrindama galimų sąsajų su Rusija ar kitų detalių.

„Visa kita perima valstybė, yra tam tikra sąranga - yra struktūros, kurios žiūrėjo iki tol: įmonė galėjo būti registruota Šiauliuose ar Lietuvoje. Iš kur ateina kapitalas, tai jau ne savivaldos reikalai“, - sakė meras.

Jis taip pat sakė, jog nėra pagrindo ketvirtadienį Seime konservatorių išsakytiems nuogąstavimams, kad prie Zoknių aviacijos bazės gali būti steigiama „Rusijos specialiųjų tarnybų veikimo metodais pagrįsta priedangos organizacija“.

„Valstybė mūsų tikrai ne Afrikoje, ne danguje (...). Jei matys valstybė, kad investicijos eina ne tokios, kokios valstybėje leidžiamos, be abejo, nieko neįveš. Manote, kad ši įmonė bus uždara, apsitvers tvora, ir neįeis nei mūsų statybininkai, elektrikai, nei mokesčių inspekcija, medikai? Kvepia mistika - kažkas kažkokius šnipinėjimus darys, o mes nieko nematysime? Tikiu mūsų valstybės stiprumu. Ji yra pajėgi nustatyti - verslas legalus ar nelegalus“, - kalbėjo meras.

Anot jo, tai, kad šioje teritorijoje įkurta laisvoji ekonominė zona bei pramonės parkas - atsitiktinumas, nes iš pradžių tinkamo sklypo ieškota visoje Lietuvoje, ypač Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje.

„Bet ten nėra tokių sklypų. Čia visiškas atsitiktinumas, galime sakyti, nukrito meteoritas ir būtent į tą vietą pataikė“, - sakė J.Sartauskas.

Šiaulių savivaldybės sutartyje su „Rail Skyway systems Ltd“ numatyta, jog mainais už investicijas du šalia Zoknių oro uosto esantys sklypai, iš viso užimantys 30 ha, įmonei išnuomoti 99 metams.

Iki 2016 metų „Rail Skyway systems Ltd“ įsipareigoja sukurti ne mažiau kaip 50 darbo vietų bei investuoti ne mažiau nei 20 mln. litų, o iki 2018 metų pabaigos - iš viso sukurti ne mažiau nei 150 darbo vietų ir investicijas papildyti iki 60 mln. litų.

Savivaldybė įsipareigoja tik iškirsti sklypo želdinius.

Kaip nurodė meras, sutartyje numatyta, jog per metus įmonė turi parengti sklypo projekto detalųjį planą, numatantį, kur bus kokie statiniai, parengti jų techninius projektus. Per pusantrų metų nuo sutarties pasirašymo turi būti gauti statybos leidimus. Neįvykdžius šių sąlygų, savivaldybė, anot jo, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį bei pasiimti 1 mln. litų, kurį investuotojas įsipareigojo įnešti kaip garantą. Jei sandoris nepasisektų, šios sumos, anot Šiaulių vadovo, užtektų kompensuoti visiems savivaldybės patirtiems nuostoliams.

Jis taip pat tvirtino, kad savivaldybė nežino nei kas bus statoma, nei kokio pobūdžio darbo vietos bus kuriamos.

„Mes niekada nežinome, kokie statiniai (...). Kiekvienas investuotojas pagal savo gamybos pobūdį kuria darbo vietas. Prisimenant istoriją, svarstėme, kad galbūt įrašykime - aukštųjų technologijų, IT specialistai. Bet kai pradėjome diskutuoti, buvo klausimas - o apie kokias gamybas šnekame? Tada parašėme konkrečiai - darbo vieta. Ar bus šlavėjų įmonė, ar sklandytuvų, ar kosminė įmonė - mums visiškai nesvarbu, svarbu, kad būtų registruotos „Sodroje“ darbo vietos. Nė vienai įmonei niekada nekėlėme reikalavimų, kiek ji turi turėti inžinierių, kiek kitų darbininkų“, - sakė meras.

Ketvirtadienį skelbiamoje publikacijoje delfi.lt nurodo, kad Londone registruota įmonės „Rail Skyway Systems“, kurios padalinys „Rail Skyway Systems Ltd“ registruotas Lietuvoje, turi užmojų įgyvendinti dešimtimis milijardų eurų vertinamus moderniems styginio transporto projektus Europoje, Azijoje, Australijoje bei investuotojams skirtuose forumuose internete neva siūlo pirkti akcijas.

Opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius ketvirtadienį Seime išreiškė nuogąstavimus premjerui Algirdui Butkevičiui, jog šalia oro pajėgų bazės Zokniuose bandoma įrengti „prieš NATO ir Lietuvos saugumą nukreiptą rusų valdomą Rusijos specialiųjų tarnybų veikimo metodais pagrįstą priedangos organizaciją“.

A.Butkevičius žadėjo pasidomėti situacija.

Iš didžiųjų miestų merų reprezentacinėms reikmėms šiemet daugiausiai išleido Šiaulių vadovas, tuo tarpu Kauno savivaldybė reprezentacinio mero fondo išvis yra atsisakiusi. Tai rodo naujienų agentūros BNS iš savivaldybių surinkti duomenys.

Iki šių metų liepos mėnesio Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas reprezentacinėms reikmėms panaudojo 24 tūkst. iš numatytų 25 tūkst. litų. Pasak mero, lėšos skiriamos delegacijų priėmimui, suvenyrams. Jis tikino, kad išlaidos didžiausios, nes Šiaulių savivaldybė skaidriau deklaruoja panaudojamas lėšas.

„Kiti miestai daro kitaip – jie nusimato biudžete, kultūros fonde ir kituose fonduose. Mes einam šituo keliu, tradiciškai. Noriu pasakyti, kad tai yra žymiai skaidriau negu paslėpti išlaidas“, - BNS sakė J. Sartauskas.

Panevėžio mero konservatoriaus Vitalijaus Satkevičiaus išlaidos reprezentacijai pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 21 300 litų. Miestas 2014 metais paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Anot mero, būtent dėl to reikalingos didesnės reprezentacinės lėšos.

„Vien atidarymo dienai, sausio 21 dieną, išėjo didžioji dalis tų lėšų dėl to, kad turėjome daugybę svečių“, - BNS sakė V.Satkevičius.

Iš Klaipėdos miesto mero liberalo Vytauto Grubliausko reprezentacinei veiklai skirto fondo buvo panaudota 13 210 litų.

Vilniaus meras, Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas, Artūras Zuokas išleido 11 tūkstančių litų.

Kauno miesto meras konservatorius Andrius Kupčinskas dar praėjusios kadencijos metu 2009 metais atsisakė mero reprezentacinio fondo.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba steigia tarnybą, kuri prižiūrėtų už pašalpas turinčių atidirbti gyventojų darbą.

Numatyta, kad tarnyboje dirbs penki valdininkai, o juos išlaikyti mokesčių mokėtojams kainuos 100 tūkst. litų per metus, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Pasak Šiaulių mero Justino Sartausko, visuomenei naudingus darbus už gaunamas socialines pašalpas mieste kas mėnesį dirba per 1,5 tūkst. žmonių. Iki šiol jų darbą koordinavo du Šiaulių švietimo centro darbuotojai.

Tačiau vietos politikai patvirtino, kad artimiausiu metu bus suformuota tarnyba. J.Sartauskas pasakojo, kad už gaunamas pašalpas šiauliečiai iki šiol dirbo tik nekvalifikuotus darbus savivaldybės biudžetinėse įstaigose, tačiau dabar pašalpų gavėjai bus siunčiami tvarkyti miesto viešųjų erdvių. Anot mero, aikštes, skverus, parkus tvarkysiantiems darbininkams reikalingi prižiūrėtojai.

Šie valdininkai, uždirbsiantys po 1,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, turės nugabenti ir pargabenti darbo inventorių bei stebėti, ar juo tinkamai naudojamasi.