Pradėjus ieškoti gaisro židinio, laukymėje pastebėti dūmai. Gaisrą galėjo sukelti po žeme pažeistas aukštos įtampos elektros kabelis.

Paaiškėjo, jog gaisro metu išdegė trys arai miško.

Ugniagesiai budėjo kol į įvykio vietą atvyko elektros tinklų darbuotojai ir išjungė elektros tiekimą.

Kai kurie Budelkiemio, Kuncų, Markučių gatvėse esantys daugiabučių kiemai jau keletą vakarų skendi tamsoje.

Žmonės guodžiasi, jog tamsiuose kiemuose vakarais gali tykoti daugybė pavojų, tad problemą spręsti būtina.

"Iš pradžių apšvietimas užgeso Budelkiemio g. 4, 6 ir 8 daugiabučių kiemuose. Nuo sekmadienio buvo tamsu ir šalia esančiuose kiemuose. Vakar vakare liko neapšviesti tik 6-as bei dalis 8-o namo kiemo", – pasakojo klaipėdietis.

Susisiekus su bendrovės "Gatvių apšvietimas" Apšvietimo eksploatacijos skyriaus viršininku Dainiumi Petrausku paaiškėjo, jog apie susidariusią situaciją darbuotojai jau informuoti, vyksta tvarkymo darbai.

"Sulaukėme pranešimo apie gedimą. Apšvietimas nutrūko ir kitose gatvėse. Laikinai sutvarkėme, tačiau tai – kabelio gedimas. Šiuo metu naudojami rezerviniai tinklai, tad apšvietimas grąžintas. Stengiamės kuo greičiau nustatyti kabelio gedimo vietą", – tikino D.Petrauskas.

Atliekant kabelių tiesimo darbus neišvengiama ginčų, kilusių tarp kaimynų, jei vienas iš jų paklojo kabelį kitam kaimynui priklausančiame žemės sklype neturėdamas jo sutikimo. „Tokie savavališkai darbai, atlikti kito sklypo savininko sklype, yra jo nuosavybės teisių pažeidimas. Jie negali būti atliekami be sklypo savininko žinios ir neturint jo sutikimo“, – teigė VEI viršininkas Alvydas Masiulis.

Jis pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių. Valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

„Jei kabelio tiesimo darbai atlikti be sklypo savininko sutikimo, jei padaryta žala, įpareigoti pašalinti neteisėtai nutiestą kabelį bei atlyginti patirtus nuostolius gali tik teismas. Jis Civiliniame kodekse nustatyta tvarka sprendžia ginčus, kilusius dėl nuosavybės teisių pažeidimų, nors ir nesusijusių su nuosavybės valdymo netekimu“, – aiškino A. Masiulis.

VEI viršininkas nurodė, jog, esant tokiai situacijai, sklypo savininkas, per kurio teritoriją kaimynas ar kiti asmenys nutiesė kabelį be jo sutikimo, gali kreiptis į teismą, nes tik teismas gali apginti jo pažeistą nuosavybės teisę. Jis taip pat gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įpareigojant kaimyną pašalinti per jo sklypą nutiestą kabelį ir atlyginti patirtą žalą. VEI tokių ginčų nesprendžia.

Siekiant išvengti nesutarimų su kaimynais dėl kabelio tiesimo darbų, pirmiausiai reikia parengti projektą, kuriame būtų numatyta kabelio tiesimo vieta, nepatenkanti į svetimo sklypo teritoriją, nurodyti kabelio tiesimo vietą žemės sklypo plane, pažymint jo koordinates, atstumus nuo esamų statinių, – šis reikalavimas nurodytas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 107 punkte. Atsižvelgiant į Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento 1.3 punkto nuostatą, nutiesus kabelį, iki jo užpylimo gruntu, privaloma padaryti jų geodezines nuotraukas.

„Laikydamiesi šių reikalavimų neiškasite karo kirvio su kaimynu, o nutiestas kabelis nekels grėsmės žmonių saugumui, nes bus žinoma jo buvimo vieta“, – kalbėjo A. Masiulis.

VEI pagal kompetenciją sprendžia tarp energijos vartotojų ir energetikos įmonių kilusius ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo. Taip pat nagrinėja energijos vartotojų skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

Elektros perdavimo bendrovė "Litgrid" pranešė, kad jungtis neveikia nuo trečiadienio 21 valandos. Pasak įmonės atstovo Giedriaus Karsoko, preliminari jungties atsijungimo priežastis - gedimas kabelyje.

"Litgrid" ir kabelio gamintojo Danijos "NKT Cables" (Švedijos ABB kabelių sistemos verslą perėmusi bendrovė - BNS) specialistai vykdo sutrikimo vietos paiešką. Tikėtina darbų pabaiga lapkričio 26 diena", - pranešime spaudai teigė G. Karsokas.

Neveikiant "NordBalt" jungčiai, rezervo paslaugą Lietuvos vartotojams teikia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE).

Paskutinį kartą "NordBalt" dėl remonto neveikė rugsėjo pradžioje, vėliau jungtis veikė mažesne galia.

550 mln. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios Švediją ir Lietuvą sujungusį kabelį Švedijos ABB nutiesė 2015-ųjų pabaigoje.

Pasižiūrėjo už 280 eurų

Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje įsikūrusią įmonę užklupo nemalonumai po to, kai pasamdyti rangovai, griaudami sandėlį, nutraukė 10 kV įtampos elektros kabelį.

Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbuotojai atvyko apžiūrėti įvykio vietą ir iš karto pateikė 280 eurų sąskaitą.

"Už pažiūrėjimą nurodė susimokėti. Net nieko nedarė. Atvažiavo, pažiūrėjo ir išvažiavo, nurodydami, kad tiek kainuos kabelio sužalojimo vietos nustatymas. Du nukirsti laidai taip ir liko styroti", – stebėjosi įmonės "Eurovia Lietuva" teisininkas Martynas Bereika.

Incidentas nutiko "Eurovia Lietuva" Klaipėdos padalinio teritorijoje. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje čia veikia asfaltbetonio gamykla.

Siaubas, kas galėjo nutikti, baisu vien pagalvoti.

"Mūsų įsigytame sklype stovėjo senas mineralinių miltelių sandėlio pastatas, kuris daugybę metų nebuvo naudojamas. Milteliai sovietmečiu į jį buvo atvežami traukiniais. Pats pastatas buvo jau kritinės būklės, todėl nusprendėme jį nugriauti. Pasamdėme sertifikuotą įmonę ir ši ėmėsi darbų. Tačiau visus čia ištiko šokas, kai kasant gruntą paaiškėjo, kad darbininkas nutraukė 10 kV įtampos elektros kabelį. Siaubas, kas galėjo nutikti, baisu vien pagalvoti. Laimei, viskas baigėsi gerai", – pasakojo įmonės "Eurovia Lietuva" direktorius Vakarų regionui Artūras Valys.

Linija driekiasi po pastatu

Pradėjus aiškintis, kodėl nutiko incidentas, paaiškėjo įdomių dalykų. Elektros kabelis pasirodė esąs po pastatu.

"Jau tai mus nustebino. Pats pastatas yra pastatytas 1980 m. O štai kabelis po juo įregistruotas 1984-aisiais. Kaip tai galėjo nutikti?" – retoriškai klausė A.Valys.

Įmonės teisininkas M.Bereika akcentavo, kad pagal saugumo taisykles elektros kabeliai gali eiti šalia pastatų ir turi būti pakloti 60 cm nuo pastato pamato.

"Tokio galingumo kabelis buvo įkastas vos kelių dešimčių centimetrų gylyje. Turime užfiksavę, kaip viskas atrodė incidento metu. Pagal taisykles jis privalo būti įkastas ne mažiau nei 70 cm gylyje. To reikalavimo nebuvo laikytasi, o ESO pateikė atsakymą, esą kabelis buvo įrengtas laikantis 1984 m. buvusių reikalavimų. Kokie jie buvo anuomet, niekas nežino, o ESO neinformavo", – stebėjosi teisininkas M.Bereika.

Laidas – į vamzdį

Įmonė ESO pateikė kabelį nutraukusiai įmonei pretenziją ir nurodė atlyginti 2 033 eurų žalą. Klaipėdiečiai nesutiko.

"Mes manome, kad kaltė šiame reikale yra mišri. Taip, kabelį mes nutraukėme. Tačiau, jei jis būtų buvęs tinkamai įrengtas, taip nebūtų atsitikę", – akcentavo įmonės teisininkas M.Bereika.

Įmonės atstovai džiaugiasi bent tuo, kad energetikai sutiko išklausyti jų poziciją, bet į galutines derybas niekas nėjo.

"Mes turime savą versiją, kaip tai galėjo nutikti. Tikėtina, kad sovietmečiu po pastatu buvo paklotas rezervinis vamzdis, kuris ir buvo panaudotas kabeliui nutiesti", – vieną versijų kėlė padalinio vadovas A.Valys.

Iš vienos nugriauto pastato pusės iki šiol driekiasi geležinkelio bėgiai, todėl klaipėdiečiai verslininkai spėlioja, kad galbūt energetikai ir klojo elektros kabelį po pastatu, nes privalėjo išlaikyti atstumus nuo bėgių.

Nusidėvės po 275 metų?

Aiškindamiesi, už ką iš jų reikalaujama pinigų ir kodėl pateikta tokio dydžio pretenzija, klaipėdiečiai iš ESO išgirdo, kad šiam kabeliui, kuris po žeme atgulė 1984 m., šiuo metu taikomas vos 12 proc. nusidėvėjimas.

"Teoriškai išeitų, kad šimtaprocentinis nusidėvėjimas šiam kabeliui būtų taikomas po 275 metų. Mums tokie elektrikų teiginiai kelia loginių abejonių ir mes pateikėme atsakymą, kad nesutinkame mokėti reikalaujamos sumos", – įvykių chronologiją prisiminė teisininkas M.Bereika.

Pakako tik vieną kartą pakelti galvą ir pasipriešinti elektros tiekėjams, kai šie ėmėsi nuolaidų.

"Nepraėjo nė mėnuo, kai iš ESO gavome patikslinimą, kad vis dėlto kabelio nusidėvėjimas siekia 67 procentus. Pretenzija sumažėjo iki 1 614,59 euro. Visa ši istorija kelia minčių, kad išskirtines sąlygas rinkoje turinti įmonė elgiasi laikydamasi jėgos pozicijų. Mes galime tik spėti, kaip monopolininkas gali elgtis su kitais, kurie gal turi mažiau lėšų ir negali pasisamdyti teisininkų", – nuomonę apie situaciją išsakė M.Bereika.

Žala – pusiau

Tačiau net ir sumažinus pretenziją 419 eurų, verslininkai nežada nusileisti.

"Mes sutinkame su ESO žalą dalytis pusiau. Mes kalti tuo, kad norėjome nugriauti mums priklausantį pastatą. O tai yra visiškai teisėta", – reziumavo M.Bereika.

Klaipėdiečių įmonė siekia, kad energetikai pripažintų ir savo kaltę – jie netinkamame gylyje ir netinkamoje vietoje, po pastatu, įrengė elektros įtampos kabelį.

"ESO nėra šventa karvė. Savo klaidas vertėtų pripažinti. Jie atmeta tikimybę, kad gali klysti, žaidžia iš jėgos pozicijų ir nesutinka su silpnesniosios pusės argumentais. Traktuoja, kad jie teisūs, nors yra akivaizdūs įrodymai, kad taip nėra. Mūsų įmonei gal tai ir nėra labai dideli pinigai, bet tai yra principo ir vertybių klausimas. Juk įmonės akcijų kontrolinis paketas priklauso valstybei, vadinasi, galima sakyti, kad ji bent jau iš dalies yra išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais. Ne kiekvienas gali sugebėti pasipriešinti tokiai įmonei", – akcentavo M.Bereika.

Jie atmeta tikimybę, kad gali klysti, žaidžia iš jėgos pozicijų ir nesutinka su silpnesniosios pusės argumentais.

Nesilaikė reikalavimų?

Įmonė ESO turi kitą poziciją šiuo klausimu.

Bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba aiškino, kad pastato griovėjai nesilaikė šiuo metu galiojančių taisyklių ir nepasikvietė ESO atstovų į darbų aikštelę.

"Mes visuomet akcentuojame, kad tokio pobūdžio darbai turi būti suderinti su energijos tiekėju. Svarbu atkreipti dėmesį, jog Elektros tinklų apsaugos taisyklės numato, kad elektros tinklų apsaugos zonoje galioja specialūs reikalavimai. Jais remiantis, prieš atliekant bet kokius darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, būtina gauti tinklus eksploatuojančios bendrovės leidimą", – tvarką aiškino M.Burba.

Bendrovės "Eurovia Lietuva" direktorius Vakarų regionui A.Valys akcentavo, kad įmonė nesiruošė kasinėti žemės, o griovė savo pastatą.

"Būtume neteisūs, jei savavališkai būtume jį kasę. Nuotraukose matyti, kad vamzdis su kabeliu yra paviršiuje, ne po žeme. O jis atsivėrė tik tuomet, kai buvo nugriautas pastatas. Kabelis gulėjo tiesiai po pastato grindimis", – savo argumentus dėstė A.Valys.

Be elektros – tūkstančiai

ESO atstovas M.Burba tikino, kad požeminė kabelių linija buvo pažeista "Eurovia Lietuva" pasamdytos bendrovės atliekant darbus elektros tinklų apsaugos zonoje.

"Šiuo atveju ESO nebuvo žinoma apie bendrovės "Domova" darbus, kurių metu bendrovės darbuotojai pažeidė elektros kabelių liniją, taip padarydami žalą bendrovės valdomam turtui. Dėl to laikinai elektros tiekimas buvo sutrikęs per 3 tūkst. gyventojų. Skaičiuodami žalą, vertinome kabelių linijos ruožą ir jam skirtas investicijas, nes tai yra laikoma vienu turto vienetu", – aiškino M.Burba.

ESO atstovas teigė, kad kabelių linijos gylis po žeme galėjo būti pakitęs dėl kabelių linijos apsaugos zonoje anksčiau atliktų žemės darbų, apie kuriuos nebuvo pranešta.

"Požeminė elektros kabelių linija, kuri tapo ginčo objektu, nutiesta 1984 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Dėl žalos apskaičiavimo su mumis susisiekė bendrovių "Domova" ir "Eurovia Lietuva" atstovai. Juos pakvietėme į susitikimą, kurio metu ieškojome abiem pusėms priimtino kompromiso. Bendradarbiaudami sutarėme, kad nustatant žalą vertinsime tik pažeistos kabelių linijos ruožo nusidėvėjimą. Dėl to gavę papildomos techninės ir darbų organizavimo informacijos patikslinome apskaičiuotą žalą", – paaiškino M.Burba.

Po žeme – slapti kabeliai

Ko galėjo ieškoti ženklu "KAM autoūkis" pažymėto autobusiuko ekipažas po lietuviškų patiekalų kavine?

Paaiškėjo, kad raudonos spalvos automobilis priklauso Vyriausybinių ryšių centrui. Jau kurį laiką Krašto apsaugos sistemai priklausantis transportas turi vieningą ženklinimą.

Gunaras Glemža, Vyriausybinių ryšių centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius, aiškino, kad automobiliai yra registruoti vienos institucijos vardu, tačiau pagal panaudą išdalyti pavaldžioms įstaigoms.

Paaiškėjo, kad požeminius šulinius uostamiestyje naršė vyriausybiniu ryšiu ir jo apsauga užsiimantys specialistai.

"Nors mes ir užsiimame vyriausybinio ryšio technine apsauga ir diegimu, mūsų darbas labai panašus į kitų telekomunikacinių paslaugų teikėjų veiklą. Techninės priežiūros darbus, plėtrą mes vykdome kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra koks nors objektas viename miesto gale, o kitas objektas – kitame. Mes turime užtikrinti, kad vyriausybiniu ryšiu besinaudojančios institucijos susisiektų be trikdžių", – aiškino G.Glemža.

Paaiškėjo, kad po žeme nutiestas kabelis, o kas du–tris šimtus metrų įrengti komunikaciniai šuliniai.

Rūpinosi saugumiečiais?

Ar šį kartą buvo rūpinamasi Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus telefoniniu ryšiu, neatskleidžiama.

Būtent ši institucija yra įsikūrusi netoliese esančioje Naujojo Sodo gatvėje. Beje, šios įstaigos darbuotojai per pietus kartais mielai kerta kavinės "Lietuviški patiekalai" cepelinus.

"Negaliu atskleisti, kokius objektus aptarnaujame. Bet mūsų darbuotojai gali sustoti ne tik prie cepelinų kavinės, kur yra komunikacijų šuliniai, bet ir ties alaus parduotuve. Šiuo atveju vyko planinis patikrinimas, bet tokius darbus mes vykdome visoje šalyje. Tik tiek, kad mūsų veikla yra specifinė, susijusi su įslaptinta informacija", – tikino G.Glemža.

G.Glemža spėjo, kad jo vadovaujamos įstaigos darbuotojus klaipėdiečiai gali pastebėti ir kitose vietose, todėl būtina paaiškinti, kuo užsiima ši institucija.

"Tokių nusistebėjimų ir klausimų gali iškilti ir kitų miestų gyventojams – kodėl "KAM autoūkis" stovi po langais ir kas lenda į šulinį?" – šypsojosi G.Glemža.

Pasitarnauja žvalgybai

Vyriausybinių ryšių centras užsiima automatizuoto duomenų apdorojimo sistemos priežiūra. Būtent šia sistema yra perduodama įslaptinta informacija.

Sistema siunčiami įslaptinti duomenys iš užsienio šalių, tarptautinių organizacijų.

Šis centras atlieka įgaliotos institucijos funkcijas įslaptintos elektroninės informacijos kriptografinės apsaugos srityje.

Kriptografija kitaip dar vadinama šnipų ar žvalgybininkų naudojama slapta informacijos perdavimo šifruota sistema.

Specializuotus gaminius naftos ir dujų gavybos sektoriui gaminanti Vakarų laivų gamyklos grupės antrinė įmonė "Vakarų konstrukcijos" pernai pasiekė keliais milijonais eurų mažesnę apyvartą. To priežastis - sunkius laikus dėl nukritusios naftos kainos išgyvenanti naftos ir dujų gavybos pramonė, kuri yra strateginė bendrovės rinka, rašo "Verslo žinios".

"Rinkai augant, sparčiai šuoliavome ir mes, nes jai skirtų produktų paklausa buvo didžiulė. Šiuo metu dėl smarkiai kritusios naftos kainos ofšorinės kompanijos stabdo plėtrą ir investicijas, tai tiesiogiai liečia ir mus, nes turime mažiau užsakymų, be to, apie 10-15 proc. smuko produkcijos kaina", - sunkesnius metus lėmusias priežastis vardija "Vakarų konstrukcijų" direktorius Vygantas Bružas.

Didžiausią įmonės produkcijos dalį sudaro stambiagabaritės kabelio ritės, naudojamos naftos platformose lankstiems vamzdžiams arba komunikacijoms tiesti. Be ričių, įmonės gamina ir specialios paskirties metalo konstrukcijas, kurios išgaunant naftą, dujas montuojamos jūros dugne, naftos pakrovimo sistemas, kabelių transportavimo įrenginius, vadinamąsias karuseles.

Antradienį Klaipėdos jūrų uostą laivu pasieks vieni svarbiausių elektros tilto su Švedija „NordBalt“ įrenginių – pirmieji du transformatoriai. Ketvirtadienį ir penktadienį nestandartinių gabaritų kroviniai bus gabenami ant specialaus, 35 metrų ilgio tralo į Klaipėdos transformatorių pastotę.

Neeilinė gabenimo operacija pareikalavo ypatingo išankstinio pasiruošimo ir koordinacinio darbo su Lietuvos kelių direkcija, parenkant tinkamą trasą pervežimui, kad nebūtų trikdomas eismas. Iš Klaipėdos jūrų uosto šie transformatoriai bus vežami ne ilgiau nei dvi valandas Jūrininkų prospektu, Lipkių, Švepelių gatvėmis, 141 ir 227 keliais iki Kiškėnų kaimo, šalia kurios įrengta Klaipėdos transformatorių pastotė.

Kiekvienas iš transformatorių sveria po 196 tonas. Šiuos įrenginius sumontavus ir pripylus alyvos, jų masė išaugs iki daugiau nei 250 tonų.

Beveik septynių metrų ilgio ir penkių metrų aukščio įrenginiai pagaminti pasaulinės technologijų kompanijos ABB gamykloje Liudvikoje, Švedijoje. Iš ten juos į Stokholmo jūrų uostą ne didesniu nei 40 kilometrų per valandą greičiu ant specialios platformos gabeno traukinys.

Šie transformatoriai bus vieni svarbiausių „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklio įrenginių. Transformatoriai bus montuojami šalia „NordBalt“ keitiklio pastato ir bendra galia pranoks Klaipėdos transformatorių pastotėje po rekonstrukcijos pastatytus transformatorius. Iš viso elektros tiltui „NordBalt“ reikalingi trys tokie
transformatoriai, kurie galia prilygtų 700 megavatų galios jungčiai. Ketvirtasis transformatorius bus rezervinis.

Šiaurinės miesto dalies gyventojams pora savaičių akis bado Liepojos gatvėje, netoli posūkio į P.Lideikio gatvę, išraustas šaligatvis. Klaipėdiečiai piktinasi, kad kažkas vykdė darbus ir pamiršo sutvarkyti dangą.

„Įdomu, kas čia ką darė. Nuolat vaikštau pro tą vietą. Darbai jau seniai čia nevyksta, o šaligatvio niekas nesutvarko. Dar koks žmogus įpuls į tą duobę, nors ir ji apsukta įspėjančia „Stop“ juosta“, – nuogąstavo vienas klaipėdietis.

Vyras atkreipė dėmesį, kad dėl palikto išrausto šaligatvio yra ir nesaugu. Žmonės norėdami praeiti turi išeiti į važiuojamąją dalį.

„Suprantu, kad būna visokių situacijų. Tačiau užbaigus darbus viską reikia sutvarkyti“, – teigė klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Gintarė Kašienė tvirtino, kad šioje vietoje avarinį gedimą šalino viena telekomunikacijų kompanija. Ji turėtų sutvarkyti dangą.

Šalinant avariją, leidimo kasimui nereikia. Būtina tik apie juos informuoti savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių.

„Negalime patys pamatyti kiekvienos išraustos duobės. Gerai, kai žmonės praneša apie tokias vietas. Pasitaiko, kai darbai atliekami ir savavališkai“, – tvirtino vyriausioji specialistė.

Penktadienio rytą prie iškasinėto šaligatvio jau dirbo darbininkai.

Kiek anksčiau kasinėjimai taip pat buvo atliekami Liepojos ir Šiltnamių gatvės susikirtime.
Čia buvo atliekami vidutinės įtampos kabelio remonto darbai. Situacija taip pat buvo avarinė. Ši vieta jau užkasta ir sutvarkyta.

Pasak įmonės LESTO atstovo Ernesto Naprio, sutvarkius pažeistą kabelį vartotojams elektros energija tiekiama patikimiau. Taip pat atstatyta įprasta tinklo veikimo schema.

„Avarinių atvejų negalima prognozuoti. Tačiau apie planinius remonto darbus ir rekonstrukcijas vartotojus informuojame iš anksto, jei tenka nutraukti elektros energijos tiekimą. Jie sįspėjama trumposiomis SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais“, – teigė atstovas.