Gegužės 25 d., ketvirtadienį, 18.30 val. Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) dalyvaus Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“. Vadovai – Jonas Petrauskas ir Elena Šalkauskienė.

„Ateikite gerai nusiteikę, nepamirškite vaišių sau ir kaimynui“, – kviečia I. Kanto biblioteka.

Šventės organizatoriai: Melnragės biblioteka ir asociacija „Pirmosios Melnragės bendruomenė“.

Gegužės 26 d. Kaimynų diena bus švenčiama ir kitame šios bibliotekos padalinyje „Kauno atžalynas“ (Kauno g. 49).

Šventėje susirinkusiųjų lauks Klaipėdos šachmatų mėgėjų klubas, kūrybinės dirbtuvės „Nepaleisk akies“, Žemaičių klubas, savitarnos kavinė „Kartu – skanu“.

Klaipėdiečius šokdins „Klaipėdos Zunda“, koncertuos Loretos Ramelienės vokalo studija, namų muzikavimo klubas „Spingsulė“.

Taip pat vyks žaidimai vaikams, protmūšis, bus suneštinis vaišių stalas ir kitos staigmenos.

Vitės kvartale Kaimynų diena bus švenčiama gegužės 27-ąją, šeštadienį. Čia jau kelerius metus šventę organizuoja asociacija Vitės bendruomenė.

Skelbiama, kad renginys vyks Klaipėdos centrinio miesto stadiono prieigose, Sportininkų g. 46.

Šventė tądien prasidės 17 val. Vaikų lauks batutai, muilo burbulai, nuotaikingi žaidimai. Papasakoti apie ugniagesių ir pareigūnų įrangą bei jos įdomybes atvyks Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.

18 val. vyks „Vitės“ progimnazijos pasirodymas. 18.25 val. prasidės Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro programa.

O 18.45 val. susirinkusiesiems pasirodys Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro džiazinio meno raiškos studija „Junior City Jazz“.

Nuo 19 val. prasidės muzikos atlikėjų koncertai.

19–20 val. koncertuos Edgaras Lubys, 20–21 val. – Deividas Bastys, 21–22 val. – Liepa Mondeikaitė. Kaimynų dieną užbaigs 22–22.30 val. koncertuosiantys Violeta ir Vilius Tarasovai.

Visi Kaimynų dienos renginiai – nemokami.

„Sveikinimai kaimynams ir populiariausių radijo hitų, kaip „Taip jau gavosi“ ar „Mėlyna Mėlyna“, kūrėjų, muzikos grupės „Sisters on Wire“ pasirodymas – tik „Mano BŪSTAS“ kaimynams!“ – arėjant Europinei Kaimynų dienai skelbia daugiabučių namų administravimo įmonė „Mano BŪSTAS“.

Praėjusiais metais, po karantinu nuspalvintos metų pradžios, „Mano BŪSTAS“ savo kaimynams kvietė garsiai ištarti „Aš Tavęs Pasiilgau“. Tačiau šiemet, po visų ilgesio pripažinimų ir švenčių atskirai, įmonės atstovai sako, jog atėjo metas kaimynams švęsti saugiai, tačiau kartu.

„Džiaugiamės, jog Kaimynų dienos minėjimas tapo gražia ir eilę metų besitęsiančia „Mano BŪSTAS“ tradicija. Žinome, jog artimas ryšys su kaimynais kuria stiprias bendruomenes ir tampa pirmąja pagalba ištikus bėdai. Pastarieji metai pakeitė visų mūsų gyvenimo būdą, dėl karantino daug laiko praleidome namuose, be artimųjų ir draugų sutikome šventes. Todėl šią Kaimynų dieną kviečiame švęsti pagal naujas saugumo taisykles, stebint šventinio renginio transliaciją internetu, tačiau kaip niekad vieningai, bendrystės ryšį kuriant su gera nuotaika ir puikia muzika“, – sako „Mano BŪSTAS“ direktorius Mindaugas Genys.

Nuoroda į Kaimynų dienos renginį, vyksiantį gegužės 28 dieną, 18 valandą, bus išsiųsta visiems mobiliosios aplikacijos ir klientų erdvės „eBŪSTAS“ vartotojams. Kaimynams papildomai nieko daryti nereiks, tiesiog renginio metu pasinaudoti „eBŪSTAS“ vartotojo paskyroje arba internetinėje „eBŪSTAS“ klientų erdvėje gauta nuoroda.

„Mūsų pasirinktas renginio konceptas suteikia galimybes Kaimynų dieną paminėti įvairiuose Lietuvos miestuose gyvenantiems mūsų klientams. Nesvarbu, kur tuo metu kaimynai bebūtų, kviečiame šią dieną švęsti kartu. Iki gegužės 28 dienos visiems mobiliosios aplikacijos ir klientų erdvės „eBŪSTAS“ vartotojams išsiųsime prisijungimo prie renginio nuorodas, todėl maloniai kviečiu tuos, kurie dar nesinaudoja „eBŪSTO“ platforma, prie jos prisijungti ir dalyvauti unikaliausioje iki šiol Kaimynų dienos šventėje“, – renginio informacija dalinasi M.Genys.

Įmonė „Mano BŪSTAS“ jau kelintus metus iš eilės Europinės kaimynų dienos proga savo klientams parengia malonių iniciatyvų ir siurprizų. Štai prieš metus visi kaimynai buvo kviečiami dalyvauti būtent šiai dienai skirtame konkurse, 2016, 2017 ir 2018 metais įmonė organizavo analogų Lietuvoje neturinčius „Metų kaimynų rinkimus“, o prieš penkmetį surengė ir gražiausių Lietuvoje daugiabučių balkonų bei šalia namų įrengtų gėlynų konkursą.

Pandemija nenutraukė

„Putvinskio gatvės dienos ašis – kaimyniškų ir bendruomeninių ryšių skatinimas, nuoširdžiam pokalbiui sukviečiant įvairias miesto bendruomenes. Visą dieną vykstančiame renginyje sau įdomaus turinio atranda kiekvienas“, – sakė KMN Viešųjų ryšių koordinatorė Agnė Smolienė.

Kasmetis V.Putvinskio gatvės dienos festivalis  vyksta tiek Kauno gimtadienio, tiek Europoje minimos Kaimynų dienos kontekste.

„Kasmet datai ir šventei palankiam laikui kintant, „migruoja“ ir Putvinskio gatvės diena, kuri taip tik sustiprina savo, kaip bendruomenę įtraukiančios, veiklos tikslą. Kartu Putvinskio gatvės dienos veiklos atviros visiems, todėl mieste šurmuliuojant kitiems renginiams, tikimės pritraukti ir tų lankytojų, kurie V. Putvinskio gatvę pažįsta mažiau“, – kalbėjo A.Smolienė.

Anot jos, nepaisant įvairių aplinkybių, lietaus ar pandemijos tradicija švęsti kaimynystę nė karto nebuvo nutrūkusi.

„Galima sakyti, kad per keturis metus susiformavo tam tikra Putvinskio gatvės dienos bendruomenė, kuri šią datą į savo kalendorių įtraukia iš anksto: tai ir mūsų kaimynai, ir kiekvienais metais besilankančios šeimos, ir kaimynystėje įsikūrę partneriai, tokie kaip Nacionalinis M. K. Čiurliono dailės muziejus“, – vardijo KMN atstovė.

Išsaugojo daugybę prisiminimų

V.Putvinskio g. – išskirtinė. Šiemet renginio organizatoriai visus pakvietė įsitraukti į žaidimą, kuris padėtų daugiau sužinoti apie gatvę, jos praeitį ir kitas su ja susijusias įdomybes.

„Pradėję organizuoti Putvinskio gatvės dieną supratome, kad istorijos, susijusios su šioje ypatingoje gatvėje gyvenusiomis asmenybėmis, įspūdingos architektūros pastatais, čia veikusiomis įstaigomis ar legendinėmis pramogų vietomis, dar greitai nepasibaigs“, – kalbėjo A. Smolienė.

Praėjusiais metais KMN šiai dienai organizavo istorijų rinkimo akciją, ir buvo nustebinti laiškų, nuotraukų, įvairiausių pasakojimų gausa, kurie suplaukė iš amžininkų. 

„Išsaugojome prisiminimus kauniečių, kurie lankė lopšelį-darželį Kauno menininkų namų pastate, žaisdavo futbolą aikštėje prie M. K. Čiurlionio muziejaus, čiuožinėdavo ant išlieto ledo prie funikulieriaus ar vakarodavo pankų pamėgtoje kavinėje. Kažkada tai buvo gatvė, kurioje vešėjo vynuogynai, šaligatviais kursavo diplomatai, o sovietmečiu talpino Kauno bohemos dvasią“, – į istoriją leidosi pašnekovė.

Laiptai į buvusią gamyklą

Grįžtant prie šeštadieniui paruošto žaidimo kauniečiams ir miesto svečiams, KMN atstovės nuomone, lengviausiai įveikiamos užduotys, reikalaujančios smalsumo ir atidaus žvilgsnio.

„Tai klausimai, kuriuose žaidimo dalyvių prašoma pastebėti tam tikras architektūrines detales, užrašus, numerius, suskaičiuoti pasikartojančius objektus: pavyzdžiui, surasti menininko Morfai kurtus modernistinius inkilėlius paukščiams, nufotografuoti krepšinio lankus, pastebėti lenktas langų formas ar išskirtinius balkonus. Taip pat daugeliui patinka užduotys, kurias atliekant galima improvizuoti: ką nors suvaidinti, kokia nors poza įsiamžinti ar savo žodžiais užbaigti sakinį“, – vardijo A. Smolienė.

Tačiau netrūko ir specifinių žinių reikalavusių klausimų. Pavyzdžiui, kuriame V. Putvinskio gatvės name gyveno menininkė Domicelė Tarabildienė, į Lietuvos dailės istoriją įėjusi kaip pirmoji Nepriklausomybės laikotarpio skulptorė moteris. ar kaip laiptus, vedančius į buvusią radiotechnikos gamyklą, vadino jos darbuotojai.

Raskite namą, kuris žymus ne tik spalvingumu, bet ir savo kėdėmis ant stogo. Kokį laiką rodo žymiausias V. Putvinskio gatvėje esantis sustojęs laikrodis?  Kuris namas gatvėje turi du numerius? O gal jau anksčiau esate pastebėję namą, kurio fragmentuose pakėlę galvą pamatytume saulėgrąžą?

Užsukusieji į V.Putvinskio g.  sulaukė ir siūlymo išlaisvinti fantaziją ir leistis į svajonių gatvės kūrimą.

„Miestai sparčiai keičiasi ir ne visada taip, kaip patinka juose gyvenančioms bendruomenėms. Tačiau mes išmokstame prisitaikyti prie šios kaitos ir retai kada susimąstome: o kas būtų, jei? Po pasivaikščiojimo V. Putvinskio gatve ir susipažinus su jos istorija, architektūra ir šiuolaikybės ženklais, kviečiame žmones susigrąžinti artimos aplinkos kūrimo galią ir pasvajoti, kokia galėtų būti jų svajonių gatvė. Tai tik žaidimas, bet, manau, kartu ir produktyvios diskusijos pradžia rūpinantis savo miesto gerove“, – vertino A. Smolienė.

Pagal Kauno rajono savivaldybės pranešimą, tiek Kulautuvos gyventojai, tiek jų svečiai pirmiausia entuziastingai dalyvavo išskirtinėje ekskursijoje „Kulautuva: legendos ir tikrovė“ su kulautuviečiu gidu Mykolu Fedaravičiumi. Kelionę po Kulautuvą gidas pradėjo vieno iš Fluxus judėjimo įkūrėjo ir krikštatėvio, savo vaikystės vasaras leidusio Kulautuvoje, Jurgio Mačiūno žodžiais: „Visas gyvenimas yra menas“. Ir tai leido nujausti, kad visa ekskursija bus vedama paslaptingais, užuominų ir nuojautų kupinais Kulautuvos takais. Susitikimo dalyviai turėjo galimybę pamatyti pagrindines ir žinomiausias išlikusias tarpukario vilas bei pirmąją gydyklą, kurorto įkūrėjo pulkininko Augustausko vilą, taip pat sužinoti daugybę miestelio paslapčių.

Visą savaitę kulautuviečiai buvo kviečiami registruoti savo kiemus, kur praleido vakarą su kaimynais, o vakare sulaukė gyvo muzikinio pasirodymo ant mobilios scenos – aplankyti net 14 kiemų. Šventės himnu ir hitu tapusi kulautuviečio artisto bei renginių vedėjo Donato Medzevičiaus, žinomo Medono pseudonimu, daina „Kaimynas kaimynui kaimynas“ skambėjo visoje Kulautuvoje. Neįtikėtinai aktyviai įsitraukusi bendruomenė, projekto partneriai ir rėmėjai – vandenlenčių parkas „Dock7“ – leidžia tikėtis, kad kuriama nauja tradicija gyvuos ilgai.

Kulautuva šventės estafetę Pakaunėje perdavė kaimynei Raudondvario seniūnijai.

„Kaunas 2022“ inicijuoto „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto – tik pradžia. Vietos gyventojų apklausos rezultatai nupiešė tolesnes gaires. Visą vasarą bendruomenė kartu su architekte Rasa Chmieliauskaite ir kūrybininku Gyčiu Dovydaičiu ieškos netradicinių būdų tyrinėti savo gyvenamąją vietovę, jos istorijas bei kurs netradicinius maršrutus.

Vasaros pabaigoje bendruomenė kvies pažinti Kulautuvą čia gyvenančių žmonių akimis. Tolesniuose planuose – ne tik maršrutai, bet ir paroda bei naujo meno objekto atsiradimas miestelyje, žada Kaimynų vasaros organizatoriai iš kurorto prie Nemuno, iš Kulautuvos.

Taip savaitgalį Kaimynų dieną minėjo Kulautuva. Iš pradžių vyko išskirtinė nemokama ekskursija „Kulautuva, legendos ir tikrovė“ su vadovu Mykolu Federavičiumi. Vėliau šventė kėlėsi į kiemus, kur smagiai pasibuvo šeimos, kaimynai. Skambėjo ir muzikinis sveikinimas „Kaimynas kaimynui – kaimynas“.

Kaimynų diena Europoje kasmet yra švenčiama gegužės 29–ąją, primena ELTA, tačiau Kauno rajone šiemet nuspręsta, pavargus nuo karantino ir išsiilgus nuoširdaus bendravimo, Kaimynų dieną švęsti visą vasarą. Raudondvaryje tradicija jau tapusi Kaimynų diena bus švenčiama šią savaitę, birželio 4 dieną. Švęsti numatoma kiemuose, skveruose, gatvelėse.

Birželio 14-ąją Kaimynų diena atkeliaus į Lapes. Čia pirmiausia vietos gyventojai ir kaimynai iš kitur bus kviečiami į žygį. „Tai bus puiki proga geriau pažinti šią Neries pusę, žygio metu aplankant įdomiausias Lapių seniūnijos vietas: nuo stebuklingų pušų paunksnių, vietinių karjerų ir kitų vietovės paslapčių. Vėliau visi užsiregistravusieji bus kviečiami į jaukų pikniką (šventės programa gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų (...)“, – žadama Savivaldybės pranešime.

Akademijoje, prie Kamšos pažintinio tako, Kaimynų diena bus švenčiama birželio 20-ąją. Čia į pavakarę bus surengtas kaimynų šeimų piknikas. Beje, Akademijoje kaimynai piknikauja jau trečius metus iš eilės. Sparčiai augant individualių namų gyvenvietėms, Akademija kasmet pasipildo naujakuriais, kurių jau yra ne vienas šimtas.

Pikniko dalyviai bus kviečiami dalyvauti šeimų talentų konkurse, jaukiai pasibendrauti su seniai matytais kaimynais, pasičirškinti dešrelių ant naujai bendruomenės pastatyto ugniakuro, o vakarop su arbatos puodeliu gamtoje žiūrėti kino filmą su visa šeima. Šventės vietoje „veiks blusturgis, kurio šaukiasi per karantiną 3 kartus atrinkti nereikalingi daiktai“.

„Kaunas 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyviai – Kauno rajono seniūnijos šiemet Kaimynų vasarą švęs netradiciškai, tačiau ne mažiau nuoširdžiai ir vieningai, sako rajono savivaldybė, kviesdama norinčius įsijungti į projektą.

Birželio 15 d. vienoje iš "Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022" šiuolaikinių seniūnijų vyko vasaros šventė "Linksmakalnis – angelų miestas". "Kaunas 2022" komanda taip pat prisijungė prie šventiško vyksmo, padovanodami miesteliui 3 unikalias angelo sparnų instaliacijas, sukurtas Samylų kultūros centro dailininkės Džinetos Urbonienės, prie kurių visą dieną fotografuotis ir matuotis angelų sparnus galėjo visi norintys Linksmakalnio gyventojai.

Šventėje dalyvavę kultūros sostinės atstovai susirinkusiems taip pat vykdė Linksmakalnio gyventojų apklausą-tyrimą apie miestelio identitetą ir bendruomeniškumą.

Apjungs "Radijo angelai"

Nors Linksmakalnio vasaros šventė buvo dedikuota angelams, ši tema kaimelyje pradėta plėtoti kur kas anksčiau. Žiemą, paskelbus "Kaunas 2022" tęstinio kūrybinio projekto "Šiuolaikinės seniūnijos" nugalėtojus ir Linksmakalniui tapus viena iš jų, prasidėjo aktyvus vietos bendruomenės darbas su žinomu italų režisieriumi, šiuolaikinio cirko meno profesionalu Roberto Magro ir trupe. Diskutuojant apie Linksmakalnio tapatybę, istoriją ir potencialą, gimė bendra idėja projektui "Radijo Angelai", įkvėptam realių įvykių.

Ruošiantis "Radijo angelų" premjerai rugsėjo mėnesį, beveik pusmetį vyko šiuolaikinio cirko dirbtuvės su Linksmakalnio bendruomene, o gegužės mėnesį pirmą kartą buvo švenčiama Tarptautinė kaimynų diena. Vienos iš "Kaunas 2022" šiuolaikinių seniūnijų – Linksmakalnio – gyventojai sukūrė tikrą šventę savo bendruomenei ir sėdo prie bendro stalo pabūti kartu su savo kaimynais.

Kaimynų dienos akcentas tapo R.Magro sustyguotas šiuolaikinio cirko pasirodymas, kuriame dalyvavo ir vietos gyventojai. Daugelis iš jų pirmą kartą lipo ir pasirodė ant scenos. Vaikams, paaugliams ir senjorams tobulinti choreografiją padėjo ne tik R.Magro su trupe, bet ir Lietuvos šiuolaikinio cirko asociacijos atstovai.

Išdrįso pakilti į sceną

Italų cirko artistui, režisieriui ir pedagogui, dėstančiam žymiausiose cirko mokyklose Europoje ir Lotynų Amerikoje, darbas su bendruomene nebuvo nauja veikla, tačiau, kaip sako pašnekovas, proceso eiga buvo visiškai unikali patirtis.

"Tai, kas Linksmakalnyje įvyko per Kaimynų dieną, buvo ypatinga. Jokios konkurencijos, streso, tik meilė", – pilna grožio, bendruomeniškumo, meno ir kultūros švente džiaugėsi R.Magro.

Jo teigimu, atvykėliai buvo nustebinti, kad šventėje dalyvavo tiek daug žmonių, nes į šiuolaikines cirko dirbtuves, vykusias nuo sausio mėnesio, pamatyti ir palaikyti savo vaikų kaskart atvykdavo tik kelios dešimtys tėvų. "Nežinau, ar šventės dalyvius pritraukė kaimynystės idėja, ar ypatinga renginio programa, bet mes buvome maloniai nustebinti tokiu aktyviu Linksmakalnio bendruomenės dalyvavimu", – sakė jis.

Beveik pusės metų rezultatą – šiuolaikinio cirko šokio spektaklį su bendruomenės nariais – R.Magro vadina svajonės išsipildymu. Kartu su "Kaunas 2022" įgyvendindami tęstinį kūrybinį projektą "Šiuolaikinės seniūnijos", menininkai siekia kurti ir stiprinti ryšį su Linksmakalnio bendruomenės žmonėmis.

"Teko įdėti daug pastangų, kad sugriautume barjerą tarp savęs bei gana mažos ir uždaros Linksmakalnio bendruomenės, nepatikliai žiūrinčios į mus, menininkus įsibrovėlius. Dirbdami kartu ir mokydamiesi kartu, išsklaidėme jų baimę, nepasitikėjimą, parodėme, kad Linksmakalnis yra įdomus, neeilinis miestelis, kuriame gali vykti šou, o žmonės išdrįsti pasirodyti ant scenos", – apie sėkmingą integraciją į vietos bendruomenę ir užmegztą šiltą ryšį kalbėjo šiuolaikinio cirko režisierius.

Teko įdėti daug pastangų, kad sugriautume barjerą tarp savęs bei gana mažos ir uždaros Linksmakalnio bendruomenės, nepatikliai žiūrinčios į mus, menininkus įsibrovėlius.

Šimtai asmenukių

Jo įsitikinimu, Linksmakalnio žmonėms tereikėjo mažo postūmio, padrąsinimo, kad jie išdrįstų, nebijotų šokti, vaidinti, netgi pabandyti akrobatikos. "Tai, kad Linksmakalnio gyventojai savo noru ėmė daug daugiau energijos ir laiko skirti choreografijos kūrimui, buvo tikra magija. Ant scenos jie buvo fantastiški. Net ir sudėtingesnius žingsnelius atliko puikiai", – pagyrų linksmakalniečiams negailėjo R.Magro.

Pašnekovas visų laurų sau nesusižeria ir akcentuoja, kad vieno ar kelių menininkų darbas nelemia projekto, pasirodymo ar dirbtuvių sėkmės. Tai – atkaklaus visos grupės darbo rezultatas.

Linksmakalnio Kaimynų šventėje būta ir daugiau pirmų kartų. "Sukūrėme istorinę, pačią pirmąją, tradicinę Linksmakalnio šokių grupę! – su šypsena pasakoja R.Magro. – Kaimelis neturi savo folkloro, tradicinių šokių ar dainų, todėl suskubome keisti šią situaciją, kartu su bendruomene sukurdami kažką unikalaus."

Kaimynų dieną italų režisierių, ant scenos lipusį kartu su mažaisiais Linksmakalnio gyventojais, taip pat sužavėjo vasariškai papuošti ir vaišėmis nukrauti stalai, žmonių dėmesys, skirtas kostiumams, netikėtos dovanos ir gardus maistas.

"Visi kartu vakarieniavome, bendravome, fotografavomės (padarėme šimtus asmenukių!). Tiek mes su trupe, tiek ir Lietuvos artistai iš Šiuolaikinio cirko asociacijos, vedę dirbtuves Linksmakalnyje vasario mėnesį, jautėmės bendruomenės dalimi. Kiekvienas, įsitraukęs į "Šiuolaikinių seniūnijų" projektą, inicijuotą "Kaunas 2022", taip pat ir į "Radijo angelų" kūrybinį projektą, dabar yra ir Linksmakalnio bendruomenės dalis", – sakė artistas.

Įkvėpimo sėmėsi Sicilijoje

Pasibaigus pasirodymui ir drauge pavakarieniavus, po atviru dangumi vyko diskusija apie Linksmakalniui skirtą projektą "Radijo angelai", kuris prasidėjus rudeniui bus įgyvendinamas kartu su "Kaunas 2022".

"Mums buvo labai svarbu bendruomenei oficialiai pristatyti projektą, papasakoti, ką ir kodėl darome bei kaip ruošiamės rugsėjo mėnesiui, kuomet vyks kūrybinio projekto "Radijo angelai" premjera. Šis bendruomenės projektas įkvėptas iš tiesų atsitikusių įvykių, siekia metaforiškai detalizuoti, išplėtoti Linksmakalnio praeitį ir dabartį. "Radijo angelų" atsiradimą įkvėpė praeities įvykiai bei angelų muziejai Linksmakalnyje ir mažame Sicilijos kaimelyje Sant'Angelo di Brolo", – atskleidė pašnekovas.

Kai gyventojai pamatė, kad menas ir kultūra gali būti skirti ne tik didmiesčiams, jie atrado, jog tai gali pakeisti kasdienį gyvenimą, padėti kurti santykius su kitais bendruomenės nariais.

R.Magro džiaugiasi, kad net ir jiems išvykus, bendruomenė toliau dirba kartu, susitinka, kalbasi: "Vis dėlto, manau, kad po rugsėjo mėnesio, jie taps dar labiau nepriklausomi ir kurs bendrus dalykus be mūsų pagalbos ir įsikišimo."

Roberto su trupe Į Linksmakalnį sugrįš rudenį, rugsėjo 1 d. ir čia praleis dvi savaites. Italų vizitą rugsėjo 14 d. vainikuos pasirodymas "Radijo angelai", įtrauksiantis Linksmakalnio bendruomenę, ir sutrauksiantis žiūrovus iš vietos apylinkių bei Kauno.

Prikėlė naujam gyvenimui

Pirmą kartą tokiame renginyje kaip Kaimynų diena dalyvavusi Šiuolaikinio cirko asociacijos atstovė Marija Baranauskaitė, taip pat dirbusi su Linksmakalnio bendruomene, šventę vadina stebuklu.

"Net ir man, labai tikinčiai ir pasitikinčiai R.Magro kūryba ir darbo principais, projekto pradžioje viskas atrodė pernelyg ambicinga ir nerealu. Netikėjau, kad gyventojai, neturėję daug sceninės praktikos, taip greitai ir nuoširdžiai įsitrauks į mūsų dirbtuves bei po kelių mėnesių laisvai ir džiugiai pasirodys scenoje prieš savo vietos bendruomenę", – džiugesio neslėpė cirko artistė M.Baranauskaitė.

Pasak pašnekovės, kiekvienas žmogus, pasirodęs ant scenos atskleidė savo talentą, norą būti kartu su judesiu, šokiu, scena, bendruomene, o tai giliai palietė visus šventės dalyvius. Po renginio pakylėti ir įkvėpti jautėsi ne tik Linksmakalnio gyventojai, bet ir cirko artistai, prisidėję prie prasmingo darbo.

Prisimindama kaimelyje vykusią Kaimynų šventę, M.Baranauskaitė negali pamiršti pro šalį ėjusių, nieko apie projektą prieš tai negirdėjusių žmonių ir jų reakcijų. "Tai buvo paauglių grupelės, kurie drįso prie mūsų prisijungti ir vakaro pabaigoje jau sėkmingai darė cirko triukus ant mūsų atsivežtų konstrukcijų", – pasakojo pašnekovė.

M.Baranauskaitė pabrėžė, kad cirko atstovų iš Italijos darbas yra vertingas indėlis tiek Linksmakalnio bendruomenės gaivališkumui auginti, tiek puikus pavyzdys Lietuvos cirko artistams, tiek kiekvienam žmogui.

Šventės iniciatorius miesto tarybos narys Saulius Liekis atkreipė dėmesį, kad tokie susitikimai būtini, norint artimiau pažinti kaimynus, išgirsti apie jų rūpesčius ir džiaugsmus.

Kaimynų sueiga vyko pievelėje tarp Nidos ir Sulupės gatvių. S.Liekis pasakojo, kad pirmais metais dalyvių skaičiumi šventė buvo kuklesnė ir apėmė tik porą namų. Vėliau prisijungė ir kitų daugiabučių gyventojai.

„Šiemet pirmą kartą mūsų renginyje dalyvavo ir visuomenes sveikatos biuro specialistai, jų užsiėmimai labai pasiteisino. Žinoma, norėtųsi, kad ne tik vaikų, bet ir pačių kaimynų ateitų daugiau, kad jie pasidalytų savo džiaugsmais ir vargais“, – kalbėjo pašnekovas.

Renginyje lankėsi ir Klaipėdos policijos Bendruomenės pareigūnai, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai. Pastarieji surengė kaimynams smagią mankštą, norintieji galėjo atlikti kūno masės analizę, pasikonsultuoti mitybos ir sveikos gyvensenos klausimais.

Ta pačia Europos kaimynų dienos proga ketvirtadienį Klaipėdos policijos Prevencijos skyriaus pareigūnai kaimyniškai pakvietė klaipėdiečius „kavai su policininku“. Gyventojai buvo raginami atvykti kavos bei pyrago ir maloniai aptarti kylančias problemas, klausti patarimų.

Susitikime dalyvavo ir Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovai. Paragauti policininkų paruoštos kavos prie Žvejo paminklo stabtelėjo ir Klaipėdos miesto meras.

Kaip sakė Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekėžienė, žmonės teiravosi pačių įvairiausių klausimų. Juos domino, kaip elgtis, jei triukšmauja kaimynai, gyvūnų laikymo taisyklių nuostatos, eismo saugumo klausimai ir daug kitų dalykų.

Su mažaisiais susitikimo dalyviais bendravo, balionus jiems teikė ir saldainiais vaišino policijos bičiulis Amsis.

Klaipėdos pareigūnai, laikydamiesi bendros Lietuvos policijos nuostatos kuo mažiau dirbti kabinetuose ir kuo daugiau – tiesiogiai bendraujant su žmonėmis, ir ateityje žada organizuoti panašius susitikimus.

Buvo organizuojamos dekoravimo dirbtuvės su menininkėmis, improvizuoti pomėgių turgeliai, kuriuose buvo prekiaujama savo gaminiais, vyko net specialūs kaimynų kino seansai būsimuose butuose.

Tarptautinė kaimynų diena siekia suburti bendruomenes ir skatinti socialinį solidarumą. Renginys pirmą kartą inicijuotas Paryžiuje, tačiau šiandien jis minimas 36 šalyse ir įtraukia daugiau nei 30 mln. gyventojų.

„Kaimynų diena Lietuvoje pradėta švęsti dar visai neseniai ir vis dėlto jau dabar pastebime, kad poreikis susiburti ir nuotaikingai paminėti įvairias šventes kartu su kaimynais - darosi vis aktualesnis. Kasmet prie šios iniciatyvos jungiasi vis daugiau žmonių, klausia, kada ir kas vyks. Šiandien, įsigyjant būstą, pirkėjai neretai teiraujasi apie greta gyvenančius gyventojus, nori su jais susipažinti dar prieš įsikeliant, todėl tokios iniciatyvos yra tikrai reikalingos ir būsimiems, ir jau esamiems kaimynams“, – sako Agnė Klevienė, kaimynų dienų renginių organizatorės bendrovės „MG Valda“ pastatų priežiūros vadovė.

Nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovė „MG Valda“ kaimynų dienos renginius savo vystomuose objektuose ir kitose miesto erdvėse remia bei pati organizuoja jau antrus metus iš eilės.

„Bendruomeniškumas visų pirma prasideda nuo susipažinimo su aplinkiniais gyventojais. Tikime, kad bendra veikla yra vienas geriausių būdų tai padaryti, o šiuolaikiškas nekilnojamojo turto plėtotojas turėtų padėti ir skatinti gyventojus burtis į bendruomenes“, – teigia A. Klevienė. Pasak atstovės, bendrovė ne tik organizuoja bendras šventes, bet ir inicijuoja kiemo talkas ar švaros akcijas.

Minint kaimynų dieną, gyvenvietės „Lighthouse“ būsimieji gyventojai turėjo progą kartu su kaimynais sudalyvauti specialiuose kino seansuose, kitos gyvenvietės – „Užupio krantinės“ – gyventojai būrėsi į keramikos dirbtuves su menininkėmis Mingaile Mikelėnaite ir Monika Gedrimaite, kuriose dekoravo keramikines plyteles.

Projekto „Antakalnio terasos“ kaimynai susibūrė į pomėgių mugę, kurios metu pardavinėjo knygas, savo gamybos rūbus, vaišino kepiniais.

Ją organizuoja čia pat įsikūręs bendruomenės edukacijos centras „Miesto Laboratorija“, Antakalnio daržo bendruomenė ir Kultūros paveldo departamentas, suteiksiantis galimybę nemokamai apsilankyti Sapiegų rūmuose.  

„Sapiegų rūmus 1689-1692 metais pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega Vilniaus Antakalnyje. Teigiama, jog dekoruojant juos dalyvavo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti bei italų tapytojas Mikelandželas Palonis. Brandžiojo baroko rūmų ansamblis yra išlaikęs svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus. Kviečiame apsilankyti šiuose įspūdinguose rūmuose“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

„Kaimynų dieną Antakalnyje organizuojame jau trečius metus iš eilės ir labai džiaugiamės, jog prie jos prisideda ne tik kaimynystėje gyvenantys žmonės, bet ir Antakalnyje veikiančios institucijos. Ypač smagu, jog šiais metais šventės dalyviai turės galimybę ne tik paragauti antakalniečių gaminto maisto, pasiklausyti kaimynų atliekamos muzikos, parduoti nereikalingus daiktus blusturgyje, bet ir nemokamai aplankyti svarbiausią parko objektą – Sapiegų rūmus“, – teigia viena renginio organizatorių, „Miesto laboratorija“ atstovė Gintarė Motiejūnaitė.

Renginio metu bus minima tarptautinė kaimynų diena, kalbamasi apie Antakalnio ateitį, susipažįstama su bendraminčiais. Veiks improvizuotas vienos dienos restoranas, kaimynų blusturgis, bus galimybė aplankyti ir išgirsti apie „Antakalnio daržą – Antakalniečių sodą“, taip pat susipažinti su bendruomenės edukacijos centro „Miesto laboratorija“  pastatu bei veiklomis.

Programoje numatytas vienos dienos restoranas ─ bendruomenės ir „Miesto laboratorija“ komandos ruoštas maistas. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos suteiks galimybę 12-16 val. nemokamai aplankyti Sapiegų rūmus. Visi norintys galės išbandyti vaikščiojimą lynu (praverstų patogi avalynė). Vyks joga, skaitymai po medžiu. 14.00 val. rengiama ekskursija po „Antakalnio daržą – Antakalniečių sodą“  ir pasakojimas apie vaistines/ prieskonines žoleles.

Antakalnio kaimynų dieną nuspalvins muzikiniai pasirodymai. 12.00-12.40 val. ─ Adomo Šimkūno pasirodymas. Adomas groja instrumentinę tradicinę senąją indų klasikinę muziką „Dhrupad“ su tanpuros akompanimentu. 13.00-13.30 val. vyks antakalniečių Austėjos ir Skomanto pasirodymas kartu su savo folkgrupe „Rana“. 13.30-14.30 val. ─ Justinos Kaminskaitės vokalas ir gitara. Bus dainuojamosios poezijos ir baladžių!

Kviečia dalytis emocija

Gegužės 25 d. vyksiančioje Kiemų šventėje po Laisvės alėjos liepomis tikimasi suburti kaimynus plačiąja prasme. "Mes kaimynus suprantame kaip žmones, norinčius pajusti bendrystę, bendrauti. Kviečiame ir miesto, ir rajono gyventojus, emigrantus ir miesto svečius, įvairių tautų ir rasių atstovus – visus, kurie norėtų prisijungti", – pasakojo šventės idėjos autoriai menininkai Vytenis Jakas ir Giedrė Do.

Visi panorusieji dalyvauti šioje iniciatyvoje turėtų atsinešti vaišių, patys pasirūpinti ir kėdėmis bei stalais. "Nors ir kuklios vaišės, kurios padės pajusti bendrumą, stalas, kėdės, balta staltiesė – būtini šventės atributai. Tai padės sukurti šventės aurą", – įsitikinusi Giedrė Do.

Tikimės, kad Kiemų šventė taps degtuku, įžiebsiančiu panašias iniciatyvas visoje Lietuvoje.

Šventės organizatoriai prisipažino, kad dėl atsineštinių vaišių buvo sunkiau savivaldybėje gauti leidimą šiai šventei. "Tačiau dalijantis maistu juk ir sukuriamas gražaus bendravimo, bendrystės pojūtis", – sakė Giedrė Do.

Vienintelis apribojimas vaišėms – ant stalų nelaukiamas alkoholis. Kitas šventėje nepageidaujamas atributas – tiesiogiai bendrauti trukdantys mobilieji telefonai. Vietoje jų šventės organizatoriai ragina kauniečius atsinešti fotoaparatus, jais įamžinti save ir renginio nuotaiką.

Šventėje turėtų netrūkti ne tik vaišių, bet ir klezmerių muzikos, šokių. "Kas jau buvo "Kiemo galerijos" rengiamose šventėse, pajuto emociją. Šioje šventėje taip pat kviečiame dalytis gerąja emocija", – kvietė V.Jakas.

Įžiebs panašias iniciatyvas?

Ruošdamasis akcijai, jis sukūrė fotomontažą, kuriame matyti įsivaizduojamas šventės vaizdas: kaimynų stalai po Laisvės alėjos liepomis driekiasi iki pat Įgulos bažnyčios. Kada iš tiesų stalai drieksis per visą alėją? "Tai nėra taip svarbu. Tikimės, kad Kiemų šventė taps degtuku, kuris įžiebs panašias iniciatyvas visoje Lietuvoje, kad ir kitur žmonės kartu susės prie stalo ir pradės bendrauti, kalbėtis. Ne tik apie save – ir apie susvetimėjimą, emigraciją, Lietuvą", – sako menininkas.

"Šiemet per visą alėją kauniečių stalai greičiausiai nesidrieks. Juos statyti į abi puses pradėsime nuo Laisvės alėjos širdies – fontano", – prisipažino Giedrė Do ir vylėsi, kad kiekvienais metais stalų eilė ilgės. – 2022 m., kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, galbūt mūsų stalai pasieks Vilnių? Juk kažkada žmonės nuo miesto iki miesto buvo susikibę rankomis. Kodėl negalima susikibti susėdus prie stalo?" Menininkai pabrėžė šventę organizuojantys ne dėl rekordų. "Galbūt tai ir taps savotišku rekordu, tačiau tai nėra mūsų tikslas. Mums svarbiausia – pajusti bendrystę", – sakė V.Jakas.

"Šia akcija norime ir padėkoti tiems, kurie dar neišvažiavo, yra čia ir dabar su mumis, – dar vieną šventės siekį įvardijo Giedrė Do. – Juk kiek yra tuščių ne tik butų, bet ir pastatų – turime ir ištuštėjusių kaimų."

Vytenio Jako vizualizacija

Švęs bet kokiu oru

Kiemų šventės generalinio rėmėjo bendrovės "Kauno centro būstas" direktorė Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė tikisi, kad ši iniciatyva paskatins kauniečių bendruomeniškumą. "Šiais laikais mieste pastebime labai daug susvetimėjimo. Dėl šios priežasties, taip pat dėl išvykusių savininkų, mums, būsto administratoriams, sudėtinga priimti sprendimus dėl namo remonto darbų. Kiemų šventė – tai bandymas tirpdyti kaimynų susvetimėjimą, susodinti juos prie bendro stalo ir pradėti kalbėtis", – J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė vylėsi, kad šventė padės susitaikyti susipykusiems kaimynams.

Jei lis, mes šoksime kartu su lietumi. Net jeigu į baltą mišrainę prilis – nieko tokio, juk tai tik lietus.

Pasak jos, būsto administratorius visuomenė dažnai suvokia šabloniškai, kaip labai formalius pastatų prižiūrėtojus. "Tačiau mes norime ne tik administruoti – mes norime ir burti kaimynų bendruomenes tam, kad visi kartu kurtų grožį, šiuo atveju – reginį, – pašnekovė vylėsi, kad šventei nepakiš kojos lietuviškas kuklumas. – Tikiuosi, kad kauniečiai neims galvoti: kaip aš dabar eisiu su vaišių krepšiu, juk aš tų žmonių nepažįstu? Mes kviečiame nesivaržyti, ateiti, atsipūsti, bendrauti, – švęsti gyvenimą."

Stalai Laisvės alėjoje gegužės 25 d. stovės bet kokiu oru. "Juk yra tokia frazė: nėra blogo oro – yra tik netinkama apranga. Jei lis, mes šoksime kartu su lietumi. Net jeigu į baltą mišrainę prilis – nieko tokio, juk tai tik lietus. Ir net jeigu niekas neateis, mes su Vyteniu, Jurgita sėdėsime prie bendro stalo, ir šventė vis tiek įvyks", – šyptelėjo Giedrė Do.

Šventė vyks 19–21 val. Panorusieji joje dalyvauti su vaišėmis, stalais ir kėdėmis kviečiami pasirodyti likus valandai iki renginio. Skirtingų namų, kiemų, kitų bendruomenių ar organizacijų atstovus šventės organizatoriai prašo savo stalus paženklinti tam tikra atributika: pažymėti juos lentelėmis, atsinešti vėliavas ar patiems apsirengti vienodais marškinėliais. "Taip bus matyti, kiek skirtingų bendruomenių susibūrė į vieną vietą", – užsiminė V.Jakas.