Plačiau ape tai papasakojo vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Ar nepanašėja situacija į prieš metus buvusią? Kiek dar galime tikėtis to kilimo?

– Situacija yra visai kitokia. Praėjusiais metais turėjome rimtesnes problemas. Prasidėjęs karas ir nepritaikytos sankcijos Rusijai lėmė tai, kad turėjo persidėlioti visi naftos gamybos ir tiekimo srautai pasaulyje. Trūko naftos perdirbimo pajėgumų, dėl to ypač buvo pabrangęs dyzelinas. Dabar tos problemos nėra. Dabartinė kuro kainos kilimo priežastis yra susijusi su brangesne nafta, kurią pabrangino Saudo Arabijos, Rusijos apribota gavyba. Kaina dar gali pakilti dešimtadaliu, bet nepakils iki tokio lygio, kaip buvo prieš metus.

– Kaip tas dešimtadalis gali jaustis?

– Galutinėje kuro kainoje nafta sudaro iki ketvirtadalio visos kainos. Kita dalis yra perdirbimas, transportas, mokesčiai. Kuras galėtų pabrangti keliais centais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip vyksta procesas nuo sprendimo mažinti naftos gavybą iki to rezultato mūsų piniginėse?

– Sprendimas mažinti naftos gavybą akimirksniu atsispindi rinkose. Pakyla naftos kainos. Visos tiekimo grandinės, nuo gamintojų iki mažmenininkų, reaguoja į tai ir koreguoja savo kainas.

– Ir iš karto pastebime tai ir prekių kainose?

– Transporto kainos turi šiek tiek įtakos galutinėms prekių kainoms. Bet šiuo metu dauguma žaliavų yra atpigusios, tas kompensuoja transporto kainų pakitimus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kuri slopina infliaciją, yra maža paklausa tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Kai pirkėjų nėra, kai jie išrankūs, renkasi pigesnes prekes, įmonėms yra sudėtingiau kelti kainas, net jei pakyla sąnaudos.

Jei gyventojams yra opi kelių centų dilema, visada galima naudotis viešuoju transportu.

– Kas turėtų sustabdyti tą kainų kilimą?

– Tiesioginė įtaka yra iš naftos. Visi kiti komponentai yra fiksuoti. Naftos kaina priklauso ir nuo paklausos. Ta kaina galėtų sumažėti, jei smarkiai kristų vartojimas, jei žmonės mažiau keliautų lėktuvais, automobiliais. Taip pat nafta gali pigti, kai yra naftos perteklius.

– Lietuvoje kainos yra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, bet Lenkijoje jos dar mažesnės. Kodėl taip susidėliojo?

– Gali būti daugybė veiksnių. Gali būti skirtingos maržos ir skirtingi mokesčiai.

– Ką patartumėte vairuotojams, kurie planuoja prisipilti pilną baką šį savaitgalį. Ar šis žingsnis praktiškas?

– Manau, kad Lietuvoje yra labai mažai žmonių, kurie tokiais principais planuoja pirkti kurą. Jei gyventojams yra opi kelių centų dilema, visada galima naudotis viešuoju transportu.

Maisto produktų kainos, pasak ekspertų, jau nebeturėtų labai augti, bet šildymas brangs gerokai, o degalų kainų prognozuoti nebedrįsta. Vyriausybė kartoja, kad brangstantį šildymą kompensuos ir įvairioms kitų metų kompensacijoms žada skolintis bent pusę milijardo eurų.

Beržinėmis malkomis pakrautas sunkvežimis važiavo pas dar vienus klientus. Žmonės ruošiasi žiemai. Pernai penki kubai beržinių malkų pas jas parduodantį Vietoslavą kainavo ne daugiau kaip 400 eurų, dabar – 600. Ne visi beržo ar uosio malkas šiemet įperka.

Medienos verslo atstovai aiškina, kad dėl pabrangusių malkų kalta ne tik infliacija. Prasidėjus karui Ukrainoje medienos gauti iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos tapo neįmanoma. Trūkstant medienos visi suskubo ją pirkti. Kainos išsipūtė iki padebesių.

„Lietuvoje egzistuojanti tvarka ypatinga tuo, kad čia medieną gali pirkti bet kas, skirtingai nuo visų kitų regionų. Dėl to čia ateina užsieniečiai arba tarpininkai spekuliantai, kurie superka medieną, kad paskui eksportuotų iš Lietuvos, jie tas kainas kėlė ir dėl to jos tokios susiformavo“, – kalbėjo Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos vadovas Raimundas Beinortas.

Lietuvoje egzistuojanti tvarka ypatinga tuo, kad čia medieną gali pirkti bet kas, skirtingai nuo visų kitų regionų.

Tačiau dėl pabrangusios medienos laimi ir valstybė, esą valstybiniai miškai skaičiuoja pelnus, kokių dar niekada nematė.

„Valstybiniai miškai, parduodami valstybiniuose miškuose užaugusią medieną, generuoja pajamas. Dalis pajamų dividendų pavidalu sugrįžta valstybei. O valstybė, savo ruožtu, turi neblogą šaltinį paskui gyventojams kompensuoti kūrenimo išlaidas“, – tęsė R. Beinortas.

Statistikos departamentas skelbia, kad per metus labiausiai pabrango kietasis kuras: mediena, anglis. Toliau rikiuojasi šildymas, elektra, dujos, benzinas ir dyzelinas. Gerų žinių nėra. Nors tikėtasi, kad per metus kainos išaugs 20,9 proc., infliacija išaugo 21,1 proc. Tam įtakos turėjo ir pabrangusios malkos, ir degalai.

„Rugpjūtį tam tikri maisto produktai irgi brango sparčiau, negu darėm prielaidas, pavyzdžiui, pieno produktai“, – sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kalbant apie maistą, daugiausiai per metus pabrango pieno produktai ir kiaušiniai. Taip pat aliejus, duona bei grūdų gaminiai, kava, arbata, mėsa, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad maisto produktai savo lubas jau beveik pasiekė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiais metais maisto kainos nemažės. Kitais metais maisto kainų infliacija turėtų gerokai susitraukti, nes tas brangimas, kurį matėme Lietuvoje bei eksporto rinkose, ima sekti“, – teigė T. Povilauskas.

Bus numatytos lėšos energijos kainų augimo daliniam kompensavimui, jog nebūtų didelio šoko.

Lietuvos banko ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nors per paskutinius metus infliacija didėjo sparčiau nei tikėtasi, bet pastaraisiais mėnesiais kainų augimas lėtėja.

„Birželį kainos augo 2 proc., liepą sulėtėjo iki 0,8 proc., o rugpjūtį sulėtėjo iki 0,6 proc.“ – kalbėjo Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Augant infliacijai ir lėtėjant ekonomikai, ekspertai sako, kad lėtės ir atlyginimų augimas. Didesnis nedarbas, esą, irgi ne už kalnų.

„Darbo rinkoje neigiami pokyčiai turėtų pasimatyti žiemą“, – sakė T. Povilauskas.

„Lėtėjant ekonomikos augimui nedarbas įprastai didėja, tačiau šiuo metu situacija Lietuvos darbo rinkoje yra pakankamai unikali, vis dar trūksta darbuotojų, tad dar pamatysime, ar tikrai nedarbas didės“, – teigė V. Tuzikas.

Valstybė jau skyrė daugiau kaip 2 mlrd. eurų kovai su infliacija. Daugiausia – elektros kainų kompensacijoms.

Formuojant kitų metų biudžetą svarstoma skolintis dar bent 0,5 mlrd. eurų.

„Bus numatytos lėšos energijos kainų augimo daliniam kompensavimui, jog nebūtų didelio šoko. Jeigu nesiimsime jokių priemonių, kainos augtų keletą kartų, todėl reikalingos tam tikros kompensacinės priemonės“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kiek eurų valstybė skolinsis kovai su infliacija ir kam konkrečiai skirs tuos pinigus turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje.

„Infliacija piką pasieks dabar, liepos mėnesį. Liepą dar matome kainų padidėjimą dėl brangesnės elektros ir dujų, bet daugelio kitų prekių kategorijų ir paslaugų kainos jau rugpjūtį pradės mažėti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė ekonomistas.

„Dabar stovime ant viršukalnės ir iš tiesų ta infliacija, tas kainų pokytis, lyginant su laikotarpiu prieš metus, dabar yra daugiau nei 20 proc. didesnis. Tokių kainų šuolių nematėme ketvirtį amžiaus, bet čia yra pabaiga“, – tikino jis.

Lėtėsiančią infliaciją, anot N. Mačiulio, galima prognozuoti žvelgiant į „nuo aukštumų atsitraukusias“ žaliavų, pavyzdžiui, įvairių pramoninių metalų, naftos kainas.

Tokių kainų šuolių nematėme ketvirtį amžiaus, bet čia yra pabaiga.

„Varis, aliuminis, plienas atpigę beveik trečdaliu. Taip pat ir nafta yra gerokai atpigusi“, – paminėjo jis, dar pridūręs, jog mažėja ir maisto žaliavų kainos, išaugusios kilus nerimui dėl maisto trūkumo ir didelio masto bado grėsmės, Rusijai neleidžiant jos užpultai Ukrainai išplukdyti grūdų.

„Ta problema išlieka, bet matome net ir ten maistinės žaliavos (kviečiai, kukurūzai, kiti grūdai) kainuoja gerokai pigiau nei Rusijai užpuolus Ukrainą“.

Ekonomistas akcentuoja, kad žaliavos pinga rinkose nerimaujant dėl nemenkos pasaulinės recesijos tikimybės.

Statistikos departamento skaičiavimais, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) birželį metinė infliacija (palyginti su 2021 m. birželiu) sudarė 20,5 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 21 proc.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, kietojo kuro, daržovių, duonos ir grūdų produktų, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, dujų kainų padidėjimas bei drabužių ir telefonų įrangos kainų sumažėjimas.

Tuo metu šių metų birželį vidutinė metinė infliacija pagal SVKI sudarė 11,8 proc., pagal VKI – 12 proc.

N. Mačiulis: kai kuriose valstybėse tam tikra recesija yra pageidautina ir beveik neišvengiama

Ekonomikos augimo sulėtėjimas daugelio šalių centriniams bankams yra vienintelis kelias prislopinti kainų augimo tempus, taip siekiant užtikrinti, kad infliacijos lūkesčiai vis dar būtų valdomi, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tam tikra recesija pasaulyje, kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra pageidautina ir beveik neišvengiama. Nes didelė dalis kainų šuolio yra susijusi su pertekline paklausa. Čia ištakų reikia ieškoti pandemijos metu dalinant pinigus, išaugus pajamoms, susikaupus finansiniams rezervams ir norui dabar labai daug vartoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo N. Mačiulis.

Būtent tai, kad gamybos tempai taip ir nepasivijo paklausos, kurią skatino centriniai bankai, ekonomisto požiūriu ir yra viena iš pagrindinių infliacijos priežasčių.

„Būtent per pastaruosius metus matėme, kuomet vartojimo potencialas, ypač JAV, kai kuriose Europos valstybėse gerokai viršijo galimybes pagaminti prekes ir tiekti paslaugas. Kai susidaro toks atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos, iš karto matome didžiulį kainų šuolį“, – aiškino jis.

Ir nors Europos centrinis bankas (ECB) savo pinigų politika vis dar išsiskiria iš kitų šalių centrinių bankų, tačiau pirmojo palūkanų normų didinimo jis veikiausiai imsis jau šį ketvirtadienį, o dar kelis kartus palūkanas turėtų kilstelėti rudenį.

„Nepaisant to, kad infliacija euro zonoje yra šiek tiek kitokia, negu likusiame pasaulyje, susijusi su Rusijos karu Ukrainoje, apribotu dujų tiekimu Europai, bet ECB vis tiek bando valdyti infliacijos lūkesčius ir prislopinti kreditavimą“, – pabrėžė N. Mačiulis.

ELTA primena, kad birželio pradžioje Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.

Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išliko nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.

Dar vieną palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.

Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, mėginant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis suplanuotas liepos 21 d.

Skirtingai nei vokiečiai, nuo rusiškų dujų pabėgusi Lietuva artimiausią šaltąjį sezoną dilemos dėl dujų trūkumo neturės.

„Visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuva suprato grėsmę iš Rusijos, Rytų pusės. Reali nepriklausomybė yra tada, kai esame nepriklausomi ir energetiškai. Turime suskystintų dujų terminalą, kuris dabar gelbėja ir kaimynines valstybes“, – kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Tuo metu nuo rusiškų dujų itin priklausomoms šalims ateina sunkūs laikai. Skaičiai rodo, kad rusiškų dujų į Europą patenka vis mažiau. Birželį į senąjį žemyną iš Rusijos per „Nord Stream“ fiksuotas iki 60 proc. dujų tiekimo sumažėjimas.

Jeigu pavyktų sudaryti tinkamą kontraktą su mazuto tiekėju, tai kaina neturėtų augti lyginant su praėjusiu sezonu.

„Vakarų Europos valstybėse yra šiek tiek kitokia situacija. Jos sąmoningai arba nesąmoningai pirko naftą ir dujas dėl tam tikrų priežasčių“, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros energetinio saugumo projektų vadovas Petras Katinas.

Tiesa, lietuviai rudenį neturėtų tikėtis mažesnės šildymo kainos, nei buvo mokama praėjusį sezoną. Pavyzdžiui, vien per prabėgusius metus sostinėje šildymas pabrango net tris kartus. Kiek kainos gali kilti šiemet, dar nenorima prognozuoti.

„Deja, gerų žinių nėra, kad kainos mažėtų, nes matome, kad ir biokuro kaina yra išaugusi apie 50 proc., kai kuriais atvejais ir daugiau, ir gamtinių dujų biržose kaina pastarąjį mėnesį yra taip pat drastiškai išaugusi. Mes visi žinome, kodėl – tai yra susiję su Rusijos agresija“, – tęsė I. Žilienė.

Šildymo sezonui aktyviai ruošiamasi jau vidurvasarį. Tam ieškoma ir alternatyvų. Siekiant išlaikyti stabilias kainas gali būti panaudojami ir ne patys švariausi metodai.

„Bazinį kuro poreikį siekiama užsitikrinti ilgalaikiais kontraktais. Ieškoma, kokios galėtų būti alternatyvios kuro rūšys. Yra žvalgomasi į mazuto alternatyvą, atsižvelgiant į padėtį gamtinių dujų rinkose“, – kalbėjo valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vokiečiams kalbant apie tris kartus brangesnį šildymą, Lietuvos valdžia tikisi tokių kainų šuolių išvengti.

„Jeigu pavyktų sudaryti tinkamą kontraktą su mazuto tiekėju, tai kaina neturėtų augti, lyginant su praėjusiu sezonu. Tam tikras augimas gali būti, tačiau ne toks drastiškas, jeigu būtų deginamos dujos šios dienos kainomis“, – sakė I. Žilienė.

Klaipėdos suskystintų dujų terminalas šiuo metu dirba pilnu pajėgumu, o jame kaupiamomis dujomis aprūpinamos ir kitos Baltijos šalys.

„Jau pernai metais matėme, kad šis Lietuvos žingsnis link energetinės nepriklausomybės pasiteisino ir Lietuva dabar neturi tokių didelių iššūkių užsitikrinant gamtinių dujų tiekimą, kaip kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, kuri buvo vis dar ženkliai priklausoma nuo rusiškų dujų importo“, – pasakojo M. Taparauskas.

Pasak specialistų, nemažėjanti dujų kaina reiškia, kad artimiausiu metu nepigs ir elektra.

„Matome augančias kainas ir jeigu vertintume tik šią dedamąją dalį, tai turi tendenciją nemažėti. Pagal prognozes matome, kad dujų kaina turėtų mažėti tik 2024 metų antrojoje pusėje“, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros patarėja Agnė Bagočiūtė.

Pasak Lietuvos energetikos agentūros, elektros kainų kritimo neverta tikėtis iki pat naujųjų metų.

Kompensacijas už elektros energiją valstybė moka tik gyventojams. Įmonės moka visą kainą. Tai didina sąnaudas, šios perkeliamos ant vartotojų pečių. Pasak ekonomistų, brangimą įmanoma įveikti tik mažinant vartojimą. Tačiau net sėkmingiausias orakulas nedrįstų teigti, kad rečiau vaikštant į grožio salonus ims pigti kirpimas.

Žmonės visada norėjo ir norės būti gražūs. Galima sakyti, kad lietuviai apsukrūs – ims kirptis patys, nes kirpimo mašinėlę galima įsigyti bet kuriame didesniame prekybos centre. Bet. Kai buvo įvesti karantinai ir uždarytos kirpyklos, įprotis gražintis niekur nedingo. Tik paslaugos dar labiau pabrango, nes, pasibaigus ribojimams, į grožio salonus plūstelėjo minios. O kur eilės – ten kyla kainos.

Kompensacijas už elektros energiją valstybė moka tik gyventojams. Įmonės moka visą kainą. Tai didina sąnaudas, šios perkeliamos ant vartotojų pečių.

Sunku patikėti ir tuo, kad pigs maistas. Ne mūsų gamintojai pasaulines madas diktuoja. Tarkime, pieno produktų. Net sumažėjus vartojimui kainos neturėtų labai kristi. Pas mus nepirks – pirks užsienyje. Ir dabar daug kas ten iškeliauja.

Galime laukti didesnių pas mus išaugintų daržovių ir vaisių kainų. Žemdirbiai jau dabar bėdoja, kad šiemet netinkami orai, derlius bus mažesnis. O kai mažesnis – ūkininkas vis tiek nori uždirbti tiek pat, kai jis ir didesnis. Ir prekybininkas nori. Jei vietinė produkcija brangesnė, automatiškai – ir atsivežtinė.

Be didelių paaiškinimų vis brangsta geležinkelio bilietai. Visiems ir taip aišku. Nepinga degalai, algas darbuotojams tenka didinti. Bet. Žmonės važiavo ir važiuos. Aišku, yra tokių maršrutų, kur keliautojų kartais mažiau nei traukinį aptarnaujančio personalo. Tačiau, pavyzdžiui, savaitgalį į pajūrį visi geležinkelio bilietai buvo išpirkti iš anksto. O jei perka – pigti negali.

– Jūs žinote, kaip atrodo maisto kainos Lietuvoje, Jūs jas skaičiuojate. Ar pritartumėte britų prognozei, kad maisto kainos gali būti apokaliptinės?

– Jeigu žiūrėtume į augimą, jis yra įspūdingas ir dar nesustojęs. Mūsų prognozėmis – jis tęsis.

– Ar turite kokių nors patarimų, kaip šiandien elgtis parduotuvėse?

– Grįžti prie tų kainų, kurios buvo, yra neįmanoma, nes pabrango visose parduotuvėse, nesvarbu, ar mažų kainų, ar žinomų. Senas geras patarimas – ieškoti akcijų, kurios migruoja iš parduotuvės į parduotuvę. Jeigu įsitikinote, kad kaina yra gera, galimai atsargai reikėtų pasiimti ilgai negendančių produktų, nes kainos didėja savaitėmis.

– Jūs siūlytumėte užsipirkti tam tikrų maisto produktų ar turite omenyje tam tikrą produktų grupę, kurių kainos artimiausiu metu augs labiausiai?

– Nesinori kelti jokios panikos, neverta užsipirkinėti saulėgrąžų aliejaus dėžėmis, nes tikrai tiek nebus suvartojama. Tačiau visai neseniai dar jis kainavo 99 centus, paskui jau virš trijų eurų. Tam tikrų prekių kainos neišvengiamai augs, kol neišsispręs geopolitinė įtampa, kol nepasišalins karas. Dar daug kas priklausys nuo šių metų derliaus, šalių sprendimo. Pavyzdžiui, Indija šią savaitę įvedė draudimą eksportuoti kviečius, grūdus, jog apsaugotų savo šalies gyventojus nuo galimo trūkumo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek, pavyzdžiui, duonos, makaronų bei visų kitų produktų, kurie gaminami iš grūdų kaina reaguoja į situaciją biržoje? Ar tai labiau lėtas ir pastovus augimas, ar Jūs taip pat matote, kad kainos šokinėja?

– Kainos šokinėja. Pavyzdžiui, kviečių kainos dabar yra rekordinės. Kol kas ekspertai sako, jog kalbame apie tam tikrą deficitą. Grandinė turi tam tikrą uždelsimą, bet mes matome, kad kai kurios įmonės šiandien jau pradeda kelti kainas į priekį, numatydamos, kad galimai darbuotojai prašys didesnių atlyginimų, kad galbūt bus trūkumas tam tikrų žaliavų arba brangs energetika. Sekančioje grandinėje esantys didmenininkai arba prekybininkai derasi: galbūt jie turi alternatyvų. Lietuvoje vartotojai neturi daug derybinės galios, jie renkasi iš keturių penkių prekybos tinklų, kai kurie dar sugeba nuvažiuoti iki Lenkijos.

Efektyvioje rinkoje, kai vyksta konkurencija, prekybininkas neturi tokios galimybės iš karto perkelti padidėjusią kainą vartotojui.

– Kiek apetito turi didieji prekybos tinklai, palyginus su kitose šalyse vyraujančiomis kainomis, o kiek tai yra bendra situacija, valstybės sprendimai dėl PVM maisto produktams?

– Efektyvioje rinkoje, kai vyksta konkurencija, prekybininkas neturi tokios galimybės iš karto perkelti padidėjusią kainą vartotojui. Jis yra priverstas laukti, kol pasikeis situacija. Mūsų rinkoje prekybininkai kainą perkelia pakankamai greitai ir kainos yra pakankamai vienodos visuose prekybos centruose. Tad perkelti kainą yra pakankamai paprasta. Tai gaunasi ne rinkos, o reguliuojama iš apačios rinka.

– Iš ilgamečio stebėjimo, ar Jūs esate pastebėjęs kokį nors etapą arba mėnesį metuose, kada maisto ar bet kokie kiti produktai parduotuvių lentynose ima ir staiga pabrangsta?

– Tai priklauso nuo prekių grupės, pavyzdžiui, pienas turėtų brangti žiemą, nes karvės maitinamos tvartuose, o ne laukuose. Mes buvome kažkada nustebę, kad prieš vienas Velykas kainos pakilo, tikriausiai dėl to, kad per šventes pademonstruotų didesnes nuolaidas. Tačiau tikriausiai neišskirčiau kokio nors laikotarpio, kada mes galime pasakyti, kad pabrangs. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai žaliavos brangimas praeis per visą grandinę ir atsidurs galutinėje kainoje.

Žemės ūkio ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, maistinis ekonominės klasės saulėgrąžų aliejus per metus (palyginti 2021 m. 14 savaitę ir šių metų analogišką savaitę) pabrango beveik 64 proc. Rapsų aliejus brango beveik 58 proc., o grikių kruopos – beveik 50 proc.

Grietinės kaina pakilo beveik 40 proc., o už pieną pirkėjai moka beveik 33 proc. daugiau nei prieš metus. Brango ir kiti pieno produktai: varškės ir kefyro kaina pakilo beveik ketvirtadaliu, fermentinių sūrių ir sviesto – apie penktadalį. Tiek pat brango ir virtos dešrelės.

Manų kruopos ekonominės klasės produktų segmente kilo 38 proc., tamsios duonos ir ryžių – 28 proc. Už kvietinius miltus, makaronus ir virtas dešras pirkėjai moka apie 17 proc. daugiau, už batoną – daugiau kaip 15 proc.

Kiek mažiau (apie 13 proc.) brango ekonominės klasės geriamas vanduo ir šviesi duona. Mažiausiai pabrango narvuose laikomų vištų kiaušiniai, už 10 jų pirkėjai dabar moka beveik 7 proc. daugiau nei prieš metus.

Karo Ukrainoje pradžia buvo vienas kainų kilimo veiksnių, tačiau daugelio maisto produktų kainų didėjimo tendencija buvo ir prieš prasidedant karo veiksmams.

Pasaulyje neslūgstant geopolitinei įtampai, žaliavų kainoms išliekant aukštoms, artimiausiu metu maisto kainų lygio sumažėjimo nesitikima.

„Nors išskirti karo poveikį mažmeninėms maisto kainoms iš kitų veiksnių yra sudėtinga, tačiau labiausiai tikėtinas netiesioginis poveikis – žaliavų kainos didėja dėl geopolitinio neapibrėžtumo bei Europos valstybių siekio perorientuoti energetinių išteklių importą iš Rusijos į kitas valstybes. Pasaulyje neslūgstant geopolitinei įtampai, žaliavų kainoms išliekant aukštoms, artimiausiu metu maisto kainų lygio sumažėjimo nesitikima“, – mano Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Vidutinė mažiausia ekonominės klasės būtiniausio maisto produkto kaina apskaičiuojama panaudojant 3 mažiausias kainas, registruotas visuose tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose atitinkamo prekybos tinklo parduotuvėse.

Kaip per metus keitėsi vidutinės pagrindinių maisto produktų kainos?

Lygiagrečiai būtiniausių maisto produktų kainų tyrimui ŽŪIKVC atlieka ir pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų tyrimą.

Paaiškėjo, kad per metus (2022 m. 14 sav., palyginti su 2021 m. 14 sav.) iš visų stebėtų 95 pavadinimų produktų pabrango 79 maisto produktai, atpigo 14, o dar 2 produktų kainos išliko stabilios.

Labiausiai pabrango viščiukas – jo kaina pakilo beveik 55 proc. – ir pienas bei jo produktai.

„Gouda“ fermentinis sūris brango beveik 50 proc.;

Natūralus jogurtas ir 2,5 proc. riebumo pienas – beveik 49 proc.;

3,5 proc. riebumo pienas – 45 proc.;

Kefyras – daugiau kaip 43 proc.

Toks pieno ir jo produktų mažmeninių kainų padidėjimas gali būti siejamas su išaugusiomis žalio pieno supirkimo kainomis.

Labiausiai atpigo obuoliai („Jonagold“ – beveik 20 proc. ir „Golden“ – 11 proc.), karpis (4 proc.), narvuose laikomų vištų kiaušiniai (beveik 4 proc.), pomidorai (3 proc.) ir galvijienos nugarinė (daugiau kaip 2 proc.).

Maisto produktų kainų augimas, pasak ŽŪM atstovo, susijęs ir su gamintojų (didmeninių) bei importo kainų didėjimu.

„Verslai, nusprendę nutraukti verslo santykius su Rusijos ir Baltarusijos ūkio subjektais, papildomų išlaidų gali patirti ieškodami alternatyvų. Įtakos kainų augimui gali turėti ir ypač spartus (siekiantis 26 proc. per metus) darbo sąnaudų didėjimas“, – pastebi ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas E. Pranckevičius.

„Kada tiksliai bus pikas, sunku pasakyti, bet manau, kad vis tiek antroje metų pusėje infliacija turėtų prislopti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė.

„Infliacija jau praėjusiais metais buvo pakilusi, todėl tas lygis neturėtų taip staigiai kilti, neturėtų būti toks aukštas metų pabaigoje“, – teigė ji.

Anot ministrės, prieš karą tikėtasi, kad kainų augimo lygis aukščiausią tašką pasieks vasarį arba kovą, tačiau dėl rusų invazijos į Ukrainą visos ekonominės ateities prognozės pasikeitė, ypač dėl brangstančių energetikos ir maisto kainų.

„Turbūt ir dėl to, kad Rusija ir Ukraina yra didelės žaidėjos šiame sektoriuje. Akivaizdu, kad, jei nebus pakankamo tiekimo ar jis bus sankcionuojamos, kainos kiltų, ir rinkos nerimauja. Tiesiog prognozės dėl infliacijos stipriai pasikeitė“, – paaiškino. G. Skaistė.

Ministrė taip pat svarstė, kad panašiai aukštos dujų kainos išliks dar bent pusantrų metų. G. Skaistės teigimu, aukštos kainos laikysis, nes ateities sandoriai nuo kelių mėnesių iki pusmečio jau sudaryti tomis aukštesnėmis kainomis, iš dalies dirbtinai sukeltomis Rusijai ribojant dujų tiekimą.

„Visos tendencijos ir ateities sandoriai, kurie vykdomi keletui mėnesių, net pusmečiui į priekį, rodo, kad kainos laikosi tokios, kokios yra dabar. Reiškia, ypač aukštame lygyje. O kadangi daugelis įmonių jau yra užsipirkę keletui mėnesiui ar netgi pusmečiui į priekį už aukštas kainas, tikėtina, kad tokios kainos ir laikysis“, – kalbėjo G. Skaistė.

O tai reiškia, kad mes lygiai taip pat pirksime už tas aukštesnes kainas dar bent pusantrų metų“, – mano ministrė.

ELTA primena, kad, Finansų ministerijos prognozėmis, Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto augimas bus lėtesnis, nei projektuota praėjusių metų pabaigoje, ir sieks 1,6 proc. Vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc. ir bus didesnė, nei projektuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Numatoma, kad šiemet darbo užmokesčio augimas išliks žymus ir sieks 8,8 proc., o nedarbo lygis bus artimas 2021 m.

Atsižvelgdama į savo parengtas prognozes, ministerija praėjusią savaitę parengė 2,26 mlrd. eurų vertės planą infliacijos padariniams švelninti. Juo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.

Taip pat Ministrų Kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą komunikatą.

Pasak finansų ministrės, siūlomoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, dar 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių, o 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.

„Su Seimo nariais buvo kalbėta, kad dėl globalių problemų, karo Ukrainoje, tikėtina, jog kainos ir toliau didės, infliacijos iššūkis išliks. Todėl prezidentas prašė už paraščių neužmesti antiinfliacinių priemonių, kurias pateikė prezidentas. Jas taip pat svarstyti“, – po susitikimo žurnalistams sakė P. Mačiulis.

Vis dėlto Prezidentūros vidaus politikos grupės vadovas akcentavo, kad pasiūlytos infliacijos švelninimo priemonės tėra pradžia, o ateityje reikės imtis ir papildomų veiksmų.

„Kai buvo teikiami šie siūlymai, tokio augimo ir tokių iššūkių galbūt tuo metu net nesitikėjome. Reikia suprasti, kad net ir pasiūlytos priemonės, kurios buvo prieš mėnesį ar du, jos galbūt reikalingos startui, bet tikrai Lietuva susidurs su iššūkiais ir tų pagalbos priemonių žmonėms ir ypač socialiai jautriausioms grupėms ateinančiais metais neišvengiamai turės būti daugiau“, – mano P. Mačiulis.

Turime suprasti, kad šiandien įžengėme į tamsų kambarį ir akys turi priprasti prie tamsos, kad galėtume ką nors prognozuoti.

P. Saudargas: infliacijos švelninimo priemonės bus, tačiau reikia aiškiai pamatyti, koks bus karo poveikis ekonomikai

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas akcentuoja, kad infliacijos švelninimo priemonės ketvirtadienį prasidedančioje Seimo sesijoje priimtos bus, tačiau, kilus karui Ukrainoje, visų pirma svarbu įvertinti, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turės Rusijos karinė agresija prieš savo vakarinę kaimynę.

Pagrindinis parlamentinės darbotvarkės prioritetas, kaip pabrėžė parlamentaras, bus pagalba Ukrainai, taip pat bus svarstomi Lietuvos gynybos stiprinimas ir spartesnis šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimas.

Nepaisant to, pasak Seimo vicepirmininko, kartu bus svarstomos ir infliacijos švelninimo priemonės.

„Tikrai bus tiek pagalba žmonėms dėl energetinių kainų, tiek dėl sparčiai didėjančios infliacijos verslui parama ir visi kiti paketai“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė P. Saudargas.

Visgi, parlamentaro nuomone, kilus karui Ukrainoje, svarbu palaukti ir aiškiai pamatyti, koks bus jo poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai.

„Turime suprasti, kad šiandien įžengėme į tamsų kambarį ir akys turi priprasti prie tamsos, kad galėtume ką nors prognozuoti. Niekas nedrįsta prognozuoti, koks karo poveikis bus ekonomikai. Lygiai kaip su pandemija, buvo visokių prognozių“, – teigė P. Saudargas.

Dėl to, konservatoriaus įsitikinimu, pirmąjį Seimo pavasario sesijos mėnesį nebus svarstomi mokestiniai pokyčiai ir kiti projektai.

„Todėl tikrai dabar, gal net ir šį mėnesį, nebus svarstomi nei jokie mokesčių pakeitimai, nei kiti dalykai. Manau, kad tą reikia šiek tiek atidėti ir pažiūrėti, koks bus tikrasis poveikis ir Lietuvos, ir viso pasaulio ekonomikai“, – pažymėjo jis.

Niekas nedrįsta prognozuoti, koks karo poveikis bus ekonomikai. Lygiai kaip su pandemija, buvo visokių prognozių.

ELTA primena, kad smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Tačiau pirmadienį su premjere Ingrida Šimonyte susitikę parlamentinių frakcijų atstovai sutarė, kad skubos tvarka Seime bus svarstomas tik gynybos biudžeto didinimo klausimas, o siūlomos antiinfliacinės priemonės bus įvertinamos vėliau.

Susitikime dalyvavusio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, dar vienas biudžeto peržiūrėjimas, kuriame ir būtų įvertintas kainų augimo amortizavimo priemonių poreikis, galėtų įvykti tuomet, kai išryškėtų energetikos išteklių kainų tendencijos rinkoje.

Savo nuomonėmis studijoje dalinsis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Pasaulio valstybėms per pandemiją paleidus pinigų spausdinimo mašiną, pinigų atsirado tiek, kad dabar didesne problema tampa ne iš kur gauti lėšų, o iš kur surasti trokštamą deficitinę prekę. Ar gali būti taip, kad mūsų laukia krizė?

Nuo paskutinės visą pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės prabėgo 13 metų, tačiau ekonomistai ir vėl skambina pavojaus varpais… V. Janulevičius laidoje aiškins, kad situacija tapo tokia todėl, kad trūksta vienos grandinės – pandemija išmokė žmones gyventi kitaip.

„Pas privačius žmones auga pinigai, yra akivaizdus rekordas – 18–19 mlrd. Tokių pinigų sąskaitose anksčiau nebuvo. Taip yra dėl to, kad kol buvo pandemija, žmonės pinigų neleido. Priešingai – susirinko, o dabar juos nori išleisti. Tačiau visi iki šiol prispausdinti pinigai nebuvo sukurti su verte. Tai pinigai, skirti pragyventi, tačiau už jų nestovi jokia vertė, prekė ar paslauga“, – sakys laidoje jis.

Šiuo atveju organizmas dirbtinai buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, pripūsta daug oro, bet dabar, pasirodo, kad šis ligonis nori bėgti.

Ekonomistas M. Dubnikovas savo ruožtu pridės, kad nespausdinti pinigų taip pat nebuvo išeitis. Jei ne tai, dabar būtume sulaukę kitų nemalonių naujienų. „Jei pinigų nebūtume spausdinę, būtume turėję labai gražią, klasikinę krizę, ir dabar diskutuotume apie tai, kada iš jos išbrisime. Šiuo atveju organizmas dirbtinai buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, pripūsta daug oro, bet dabar, pasirodo, kad šis ligonis nori bėgti“, – lygins jis.

Anot jo, žmonės šio laikotarpio krize galbūt nė nepavadintų: „Manau, kad šioje krizėje daug kas norėtų ilgai gyventi. Sutikime – žmonių pajamos didėja, jie leidžia pinigus. Aišku, skaudu už prekes mokėti šiek tiek daugiau, nei mokėjome prieš tai, tačiau darbo užimtumas iš esmės yra didelis. Tas, kas nori dirbti, darbą tikrai turi. Pinigų yra, atlyginimai auga, ir jie auga greičiau nei infliacija. Jei tai ir krizė, vadinkime, kad tai pozityvi krizė.“

Ir vis dėlto, ar tokia situacija pasaulyje galiausiai neims panašėti į tą, kurią išgyvenome sovietmečiu? Anot ekspertų, visa tai – laikina. „Trūkumas – akivaizdus, tai matoma jau dabar, nuo automobilio iki statybinių medžiagų. Tačiau šis trūkumas yra laikinas – pasaulyje taip jau yra, kad jeigu yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Užtruksime tik laike, kol ta pasiūla bus pateikta“, – tikins laidoje M. Dubnikovas.

Ir vis dėlto ekspertas perspėja, kad tai – dar ne pabaiga. Kainos ir toliau kosminiais žingsniais judės į priekį. „Dar prieš pusmetį buvo galima tikėtis paslaugų kainų augimo, bet įvyko šiek tiek kitaip – padidėjo prekių kainos. Paslaugų kainos liko nuošalyje. O tai, ką matome šiandien, kas įvyko su prekėmis, su energetika, su žaliavomis, tai matysime vėliau su paslaugomis. Per šią žiemą, ir, ypatingai, jei tokia aplinka išliks, kitą vasarą, mes matysime gerokai aukštesnes paslaugų kainas“, – perspės jis.

Kas ekonomikos laukia ateityje? Atsakymai – jau šį vakarą, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3.