Kaip ketvirtadienį informavo tarnyba, narkotikų platinimo tinklas išaiškintas vykdant tęstinę slaptą operaciją, kratų metu Kaune be narkotikų rasta ir be leidimų laikomų šaunamųjų ginklų, kitų tyrimui reikšmingų objektų.

Pagal surinktus duomenis teismas įtariamiesiems skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimus nuo vieno iki dviejų mėnesių.

Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija prieš Vengriją pradėjo teisinę procedūrą po to, kai šios šalies premjero Viktoro Orbano vyriausybė balandį nusprendė paleisti kelis šimtus įkalintų neteisėtai žmones gabenusių asmenų ir davė jiems tris dienas išvykti iš šalies.

Tuo metu Budapeštas teigė, kad perpildytuose šalies kalėjimuose laikoma 2,6 tūkst. žmonių iš 73 šalių – 13 proc. visų kalinių, – o tai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams.

„Paleidome 1 468 sulaikytus užsieniečius, nuteistus už neteisėtą žmonių gabenimą“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu pranešė Nacionalinė įkalinimo įstaigų vadovybė.

Migracijai griežtai besipriešinantis V. Orbanas kaltina Briuselį priimant įstatymus, kurie, anot jo, didina migrantų srautus.

„Vengrija turėjo priimti šį sprendimą dėl neteisėtai žmones gabenančių asmenų, nes Briuselis neprisideda prie sienų apsaugos išlaidų, bet baudžia Vengriją, kurios kalėjimai yra perpildyti“, – sakė vidaus reikalų viceministras Bence Retvari (Bencė Rėtvaris).

EK teigia, kad nebuvo įdiegtos jokios sistemos, kuriomis būtų galima stebėti, ar nuteistieji atlieka likusią bausmės dalį savo tėvynėse.

Kaimynės sprendimas ypač papiktino Austriją, kuri sugriežtino pasienio kontrolę.

Vengrija per du mėnesius turi paaiškinti EK, kaip ketina spręsti Briuseliui susirūpinimą keliančius klausimus.

Birželį ES aukščiausios instancijos teismas nusprendė, kad Vengrija nesilaikė bloko įstatymų ir pažeidė migrantų teises, priversdama asmenis, esančius šalyje arba prie jos sienų, pradėti prieglobsčio suteikimo procesą savo ambasadose trečiosiose šalyse.

Suimami ir kankinami

Tuoj po plataus masto invazijos į Ukrainą Rusijos parlamentas priėmė įstatymą, kad už antikarinę retoriką gali būti baudžiama iki penkiolikos metų kalėjimo. Vladimiro Putino valdomoje šalyje pavojus būti išsiųstam į pataisos darbų stovyklą yra didesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau tai nebetaikoma tik rusams.

Agentūra AP išanalizavo laisvę atgavusių buvusių kalinių ukrainiečių liudijimus, dviejų žmogaus teisių organizacijų informaciją ir sudarė žemėlapį, kuriame – mažiausiai 40 kalinių stovyklų Rusijoje ir Baltarusijoje ir 63 „oficialūs ir neoficialūs“ kalėjimai okupuotoje Ukrainos dalyje.

Juose laikomi tūkstančiai civilių ukrainiečių, kurie ne tik suimami be teisėtos priežasties – pvz., už tai, kad kalba gimtąja kalba, bet ir nuolat patiria kankinimus. Birželį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje rašoma, kad 91 proc. sulaikytųjų praneša apie kankinimus ir netinkamą elgesį.

„Elektrošokas, imituojamas dusinimas ir smūgiai, nuo kurių lūžta kaukolės ir šonkauliai“, – anot AP, sąlygos tiek Rusijoje, tiek Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje vienodai siaubingos.

Žmogaus teisių organizacijos Gulagu.net duomenimis, bent 4 tūkst. ukrainiečių civilių yra laikomi kalėjimuose Rusijoje ir dar tiek pat – okupuotose žemėse. Ukrainos oficialūs asmenys kalba apie 10 tūkst. agresoriaus nelaisvėje atsidūrusių civilių.

Šie žmonės de facto nebeturi jokių teisių, artimieji neinformuojami apie jų likimą, nesilaikoma jokių teisinių procedūrų. Sulaikytieji dažnai siunčiami kasti apkasų, masinių kapaviečių, naudojami kaip gyvieji skydai fronte. Manoma, kad tokie žmonės vertinami kaip potencialūs įkaitai, į kuriuos būtų galima iškeisti rusų karius, nors tarptautinė teisė draudžia civilius mainyti į karo veiksmų dalyvius.

Kremliaus užmojai labai ambicingi. Šių metų pradžioje AP gavo Rusijos vyriausybės dokumentą, kuriame pateikiami planai iki 2026 m. okupuotos Ukrainos teritorijoje iš viso įrengti 25 naujas kalėjimų kolonijas ir dar šešis sulaikymo centrus.

Taip įteisinama galimybė žmones iš okupuotų Ukrainos žemių, kurias Kremlius formaliai laiko „naujomis teritorijomis“, perkelti į darbo stovyklas Rusijoje.

Reanimuojama Gulago šmėkla

Suėmimai – dramatiška Maskvos okupuotų Ukrainos teritorijų kasdienybė ir, kaip svarsto žurnalo „The Atlantic“ autoriai, gal būti ilgalaikio plano dalis.

Rusija šiuo metu kuria naują darbo stovyklų tinklą, kuris gaivina prisiminimus apie Gulagą – priverstinio darbo stovyklų sistemą, per kurios skaistyklą 1928–1956 m. perėjo apie 20 mln. žmonių. Nuo 2014 m. Rusijoje taikoma priverstinio darbo bausmė, ją atliekant specialiuose pataisos centruose.

Kalbos apie tai, kad kaliniai galėtų padėti dėl pandemijos dramatišką darbo jėgos deficitą patiriančiai Rusijos ekonomikai, pasigirdo dar 2021-ųjų vasarą. Siautėjant virusui, tūkstančiams darbo migrantų, ypač iš Vidurinės Azijos, grįžus namo, valdžios atstovai prabilo apie tai, kad šalyje stinga 600 tūkst. statybininkų. Tuomet net statybos ministras prabilo, kad deficitą galėtų kompensuoti 188 tūkst. kalinių. Jam antrino ir Rusijos geležinkelių vadovas. Idėjai pritariantys teisingumo ministras ir Rusijos įkalinimo įstaigų sistemos vadovas tikino, kad kalbama ne apie Gulago atkūrimą. Esą kaliniai gautų padorų atlyginimą, išmoktų naujų įgūdžių ir turėti galimybę įrodyti, kad buvo reabilituoti.

Dar pernai sausį Rusijos prezidentas pritarė teisingumo ministro idėjai daliai kalinių laisvės atėmimo bausmę pakeisti priverstiniu darbu. Tuomet Vyriausybėje sklandė idėja tokią priemonę taikyti 100 tūkst. asmenų. Tuomet lenta.ru citavo ministrą Konstantiną Čuičenką, esą tai bus palanku biudžetui, nes nuteistieji faktiškai patys mokės už savo išlaikymą.

Vėliau prasidėjusi plataus masto invazija į Ukrainą, ne tik valdžios kritikams, bet ir aktyviems piliečiams pradėtos taikyti represijos su stalininio teroro elementais, masinis nepasirengusių kalinių siuntimas į frontą parodė: Kremliuje nebepaisoma įsipareigojimų nei užsienio valstybėms, nei savo piliečiams. Karo veiksmai dar labiau padidino menkai kvalifikuotos darbo jėgos deficitą, todėl priežasčių įteisinti kalinių darbą ne kaip tariamą socialinių įgūdžių gerinimo priemonę, bet kaip ekonomikos įrankį, Kremliuje matoma dar mažiau.

Šiemet gegužę pranešta, kad Rusijos valdžios institucijoms leista deportuoti žmones iš teritorijų, kuriose paskelbta karinė padėtis, į taikias teritorijas. Taip įteisinama galimybė žmones iš okupuotų Ukrainos žemių, kurias Kremlius formaliai laiko „naujomis teritorijomis“, perkelti į darbo stovyklas Rusijoje.

Trūksta darbininkų

Priverstiniai darbininkai padėtų užpildyti spragas darbo rinkoje. Joje dėl mobilizacijos ar į frontą savo noru einant didele alga susigundžiusiems savanoriams, planuojant padidinti gamybą, kad kompensuotų, pvz., dėl sankcijų nebegaunamą produkciją, jaučiamas darbuotojų deficitas. Ypač – bent kiek kvalifikuotų.

Kad darbo rankų ieško laisvės atėmimo vietose, pvz., didžiausia Rusijos automobilių gamintoja „AvtoVAZ“, nė neslepia.

Agentūros „Interfax“ teigimu, gamybos apimtį padidinti norinčiai kompanijai iki rugsėjo reikia 1 100 papildomų darbuotojų, iki 2024 m. sausio – dar 3 000. Bent pusė jų bus nuteistieji privalomiesiems darbams. Apie tai atvirai skelbiama Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Samaros regiono departamento interneto svetainėje.

Šiuo metu įmonei reikalingi devyniolikos profesijų specialistai – montuotojai, metalo apdirbimo įrenginių operatoriai, štampuotojai, dažytojai. Jie dirbtų „Lada Vesta NG“ surinkimo linijoje. Pernai vasarą „AvtoVAZ“ gamykloje Toljatyje atnaujinta „Lada Granta“, „Lada Niva Legend“, „Lada Niva Travel“ gamyba, o kovą pradėta serijinė „Lada Vesta NG“ gamyba.

Tačiau senosios įkalinimo įstaigos Rusijoje – taip pat neideali išeitis, nes šiandien Rusijos laisvės atėmimo vietose kali rekordiškai mažai žmonių. Liepą Valstybės Dūmoje buvo paskelbta, kad 2023 m. vasario 1 d. kalėjo 400 tūkst. asmenų. Tuo pačiu metu 2020 m. kalėjo 519,6 tūkst.

Ilgą laiką kruopščiai rinkę, tikrinę ir analizavę įvairius duomenis, pareigūnai nustatė, kad Kėdainių miesto gyventojas galimai pats bei per kitus asmenis, veikdamas kartu su Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę atliekančiais nuteistaisiais, vykdė šią nusikalstamą veiklą, taip pat nustatė galimas narkotinių medžiagų slėpimo vietas bei narkotinių medžiagų kelią į įkalinimo įstaigas.

Įtariama, kad narkotikų patekimą į Alytaus bei Marijampolės kalėjimus organizavo Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji kartu su bendrininkais laisvėje.

Tyrimo metu Kėdainių mieste pas įtariamus asmenis surasti labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, taip pat šaunamieji ginklai, šaudmenys.

Šiuo metu įtarimai pareikšti keturiems asmenims, tačiau, pasak pareigūnų, tyrimo metu įtariamųjų ratas gali plėstis.

Ikiteisminį tyrimą kuruoja ir organizuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Taip pat dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Situacija apibendrinama CPT 2021-ųjų gruodį vykusio periodinio vizito į Lietuvą ataskaitoje. Komiteto teigimu, delegacija nagrinėjo policijos ir įkalinimo įstaigose laikomų asmenų elgesį bei laikymo sąlygas, taip pat padėtį užsieniečių registracijos centruose, apžvelgė priverstinai laikomų pacientų suvaržymo priemonių naudojimą ir teisines apsaugos priemones.

„CPT delegacija neišgirdo jokių įtarimų dėl netinkamo elgesio su policijos sulaikytais asmenimis; priešingai, dauguma apklaustų asmenų, kurie yra arba neseniai buvo sulaikyti policijos, teigė, kad policija su jais elgėsi tinkamai tiek sulaikymo metu, tiek per vėlesnes apklausas, tiek policijos sulaikymo metu“, – rašoma komiteto šią savaitę paskelbtame pranešime.

Komitetas pažymėjo, jog dauguma sulaikytų asmenų patvirtino galėję pasinaudoti teise pranešti apie sulaikymą. Pažymima, kad sulaikymo sąlygos aplankytuose vietos policijos komisariatuose buvo patenkinamos, o areštinėse Vilniuje ir Kaune – labai geros.

Čia gauta nemažai patikimų kaltinimų, įskaitant dėl mušimo, spardymo kojomis, smūgių lazdomis.

Tačiau Komitetas atkreipė dėmesį, jog iki šiol neįgyvendinti planai pastatyti keletą naujų kalėjimų. CPT paragino Lietuvos valdžios institucijas imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų paspartintas įkalinimo įstaigų modernizavimo procesas.

„Marijampolės ir Pravieniškių kalėjimuose delegacija beveik negavo pranešimų apie darbuotojų fizinį netinkamą elgesį su kaliniais. Tačiau Alytaus kalėjime situacija buvo labai skirtinga ir kelianti susirūpinimą ir, regis, nuo paskutinio CPT vizito 2018 metais mažai pasikeitė. Čia gauta nemažai patikimų kaltinimų, įskaitant dėl mušimo, spardymo kojomis, smūgių lazdomis“, – rašoma pranešime.

Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą tuo, jog nepasiekta reikšminga pažanga mažinant kalinių tarpusavio smurto mastą.

„Per 2021 metų vizitą CPT delegacija vėl gavo daug patikimų įtarimų dėl smurto tarp kalinių, įskaitant mušimą ir seksualinio pobūdžio smurtą, taip pat šantažą, psichologinį spaudimą ir vertimą daryti naujus nusikaltimus“, – nurodama pranešime.

Remdamasis vizito rezultatais, Komitetas padarė išvadą, kad pastangos spręsti šias giliai įsišaknijusias problemas iki šiol buvo neveiksmingos ir padėtis išliko nepriimtina. Ekspertams susirūpinimą taip pat kėlė galimybė kaliniams gauti specializuotąją sveikatos priežiūrą.

„Kalbant apie užsieniečių sulaikymą, delegacija negavo jokių įtarimų dėl netinkamo fizinio elgesio, kuris būtų buvęs patirtas trijuose aplankytuose užsieniečių registracijos centruose“, – pažymima ataskaitoje.

Komitetas pripažino, kad Lietuvos institucijos turėjo skubiai reaguoti į precedento neturinčias aplinkybes, turėdamas omenyje 2021 išaugusį migrantų srautą iš Baltarusijos, ir rekomendavo toliau dėti pastangas gerinti gyvenimo sąlygas ir imigrantų sulaikytiesiems suteiktą režimą.

„Kalbant apie suvaržymo priemonių naudojimą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, CPT pažymėjo, kad pagerėjo tiek reglamentavimo sistema, tiek praktika. Išliekantys trūkumai, be kita ko, yra mechaninio suvaržymo priemonių naudojimo stebėsenos trūkumas ir sistemingų pokalbių su pacientais po tokių priemonių taikymo nebuvimas“, – teigiama pranešime.

Savo atsakyme Lietuvos institucijos išdėstė priemones, kurių imtasi arba numatoma imtis rekomendacijoms įgyvendinti, įskaitant tolesnį įkalinimo įstaigų modernizavimą, naujausius bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, smurto prevencijos priemonių integravimą į įkalinimo įstaigas.

Ji šalyje lankosi siekdama identifikuoti gerąją praktiką ir tobulintinas sritis bei pateikti konkrečias rekomendacijas teisės į privatumą apsaugos srityje.

„Reikėtų ypatingai atidžiai apsvarstyti duomenų apsaugą kalėjimuose“, – apžvelgdama savo vizitą sakė A. B. Nougreres.

Lankydamasi Lietuvoje ji susitiko su keliolika šalies institucijų, įskaitant Valstybės saugumo departamentą, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijas, Aukščiausiąjį Teismą, Policijos departamentą, Registrų centrą.

Reikėtų ypatingai atidžiai apsvarstyti duomenų apsaugą kalėjimuose.

Ji taip pat susitiko su Seimo nariais, su kuriais aptarė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo, teisės aktų projektus dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės.

„Reikia pasakyti, kad tokios pažeidžiamos grupės, kaip migrantai, pabėgėliai, vaikai, senjorai, LGBT, turėtų gauti didesnę apsaugą“, – kalbėjo JT pareigūnė.

Vizito metu surinktos informacijos pagrindu bus parengta ir JT Žmogaus teisių tarybai pateikta JT Specialiosios pranešėjos ataskaita apie teisės į privatumą užtikrinimą Lietuvoje.

A. B. Nougreres pabrėžė, kad Lietuvos atstovai iki ataskaitos parengimo dar galės susitikti su JT atstovais ir aptarti problemines sritis.

Jeigu anksčiau narkotinių, psichotropinių, raumenų masei skirtų auginti medžiagų, taip pat telefonų, SIM kortelių, internetinio ryšio modemų dažniau būdavo perimama iš visa tai įnešti bandančių nuteistų asmenų artimųjų, tai po dėl pandemijos paskelbtų karantino pasimatymų ribojimų išpopuliarėjo kiti draudžiamų daiktų perdavimo būdai, pavyzdžiui, įvairiausi narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis impregnuotų laiškų ar netgi drabužių siuntimas.

„Dabar apie 50 procentų iš bandymų nuteistiesiems perduoti draudžiamų medžiagų sudaro narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis supurkšti popieriaus lapai – kartais tai siunčiama kaip laiškai, kartais netgi kaip įvairių dokumentų nuorašai, o būna ir kaip atvirukų papuošimai. Vėliau nustatoma, kad popierius įmirkytas sintetiniais kanabinoidais“, – sako Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.

Kalėjimų departamento nuotr.

Siuntėjų išradingumui ribų nėra. Fiksuota bandymų draudžiamus siuntinius į pataisos namus perskraidinti ir dronais.

Sintetiniai kanabinoidai labai pavojingi žmogaus sveikatai. Nuteistųjų žargonu vadinamos „kobros“ arba „spice“ pavartoję pacientai neadekvačiu elgesiu stebina netgi visko mačiusius medikus. Dažniau šių medžiagų įsigyja atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys asmenys, kurie gavę leidimus gali laisvai išeiti apsipirkti į gyvenvietę arba pas gydytojus, todėl ir narkotinių medžiagų laikymą ir vartojimą čia kontroliuoti sudėtingiau. Tuo tarpu laiškus su šia medžiaga aptinkantys pareigūnai sako, kad į pataisos namus patekęs „kobra“ suvilgytas lapas įgyja kelių tūkstančių eurų vertę. Nedidelio jau sukarpyto iki 0,5 cm. dydžio lapo kvadratėlio dėl didelės narkotinių medžiagų aktyviosios medžiagos koncentracijos pakanka svaiginimuisi ir keletui kartų.

Beje, draudžiamomis psichotropinėmis medžiagomis impregnuojamas ne tik rūkyti skirtas popierius, bet ir siūlai, kurie paskui įsiuvami į drabužius, įmezgami į megztinius. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai neleistinų radinių kolekcijoje turi ir tokių rūbų. Į pataisos namus bandoma persiųsti ar permesti ir kanapių, amfetamino, kitų narkotikų, taip pat populiarūs anaboliniai steroidai, kuriuos nuteistieji naudoja raumenų masei auginti.

Kalėjimų departamento nuotr.

Nuteistiesiems siunčiami laiškai kartais apklijuojami pašto ženklais, gėlėmis ar širdelėmis, pagamintomis iš stiprų poveikį turinčio fentanilio pleistro, skirto onkologiniams ligoniams. Ikiteisminiai tyrimai pradedami ir dėl tokių medžiagų siuntimo.

„Siuntėjų išradingumui ribų nėra. Fiksuota bandymų draudžiamus siuntinius į pataisos namus perskraidinti ir dronais. Bet, kai dronus pareigūnams pavyko perimti, matyt, paskaičiavo, kad tai – per brangus būdas. Tačiau atsirado sugalvojusių į pataisos namų teritorijas pasikasti po tvora, kad įneštų draudžiamus siuntinius, arba permeta bulves, obuolius, golfo kamuoliukus ir net akmens imitacijas, kuriuose būna paslėpta neleistinų dalykų. Prisitaikoma netgi prie sezono. Kai prisnigo, per apsauginę tvorą permestas vata apmuturiuotas telefonas, kurį pusnyse pamatyti tikrai sudėtinga“, – pasakoja Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas G. Šarauskas.

Kartais pataisos pareigūnams tenka atkreipti dėmesį į ypač nuteistųjų pageidaujamus daiktus. Pavyzdžiui, daugelis jų nori, kad artimieji atsiųstų čiužinius miegojimui, ir netgi rašo skundus, jeigu toks siuntinys neleidžiamas. Tuo tarpu patirtis rodo, kad tokie čiužiniai – gudrios draudžiamų daiktų slėptuvės. Naujausias radinys – į Alytaus pataisos namus siunčiamame čiužinyje paslėpti paketėliai su narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis.

Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai nuolat turi darbo ieškodami draudžiamų daiktų, leistinais ir neleistinai būdais siunčiamų į pataisos namus.

Kalėjimų departamento nuotr.

„Turime savo profesinių paslapčių, kaip ieškome ir aptinkame tas draudžiamas medžiagas. Dažniausiai jas bandoma slėpti lagaminuose, batuose, įvairiuose asmeniniuose daiktuose. Vieni didžiausių talkininkų šitose paieškose – mūsų kinologai su šunimis. Tarnybiniai šunys specialiai išmokyti užuosti ne tik įvairias narkotines, psichotropines medžiagas, jie geba atpažinti ir kitus paslėptus daiktus“, – pasakoja Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus vadovas Evaldas Gasparavičius.

Nuteistiesiems skirtos draudžiamos medžiagos perimamos nebūtinai pataisos namų teritorijose. Šiais metais Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sulaikė du Kauno miesto gyventojus, kurie, įtariama, ketino realizuoti didelį kiekį narkotinių medžiagų nuteistiesiems. Iš jų paimta 5 kilogramai amfetamino, apie pusė kilogramo kanapių ir įvairių tablečių, narkotikų pakavimo priemonių. Tokio siuntinio vertė laisvės atėmimo įstaigoje – ne mažiau kaip 250 tūkstančių eurų.

Už probacijos mechanizmą plečiančius Baudžiamojo bei Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo vienas ir susilaikė septyni parlamentarai. Dauguma pataisų įsigalios nuo kitų metų liepos.

Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija (TM) argumentuoja, kad pakeitimai sumažins kalinių skaičių bei leis sutaupyti lėšų.

TM teigimu, priėmus pataisas nesunkius nusikaltimus padariusių kalinių skaičius sumažės 15 proc., o per metus tai padės sutaupyti daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Lietuva beveik dukart viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį pagal nuteistųjų, tenkančių vienam gyventojui, skaičių, t. y. 100 tūkst. gyventojų tenka 235 nuteistieji.

Pasak Teisingumo ministerijos, realaus įkalinimo bausmės skiriamos maždaug trečdaliui nuteistųjų, tuo metu, pavyzdžiui, Vokietijoje, reali laisvės atėmimo bausmė skiriama maždaug 5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9 proc., Prancūzijoje – 18 proc. nuteistųjų.

Pataisos numato dažniau taikyti probaciją, intensyviąją priežiūrą atidedant bausmės vykdymą, skiriant lygtinį paleidimą, taip pat laisvės atėmimui alternatyvias bausmes: baudą, laisvės apribojimą, baudžiamojo poveikio priemones.

Intensyviąją priežiūrą bus galima taikyti ir arešto bausme nuteistiems asmenims. Šie asmenys bus intensyviai prižiūrimi elektroninio stebėjimo priemonėmis ir tai prilygs areštui namuose.

Taip pat supaprastintas lygtinio paleidimo taikymas gerai besielgiantiems nuteistiesiems – sudaryta galimybė tokius nuteistuosius paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atlikus mažiausiai tris ketvirtadalius bausmės.

Į bausmių vykdymo procesą numatyta įtraukti nevyriausybines organizacijas, plačiau naudojant elektroninio stebėjimo priemones, taikant elgesio pataisos programas, nuteistojo integracijos į visuomenę procesus pradedant dar iki paleidimo iš pataisos įstaigos.

Be kita ko, kaip bausmę numatoma dažniau taikyti ir kitą priemonę – įmokas į nukentėjusių asmenų fondą.

Organizacija reikalauja juos paleisti.

Karalystė yra viena šalių, kuriose kalinama daugiausiai žurnalistų, antradienį pranešė „Reporteriai be sienų“.

Saudo Arabija gruodį perims pirmininkavimą G20 šalių grupei. Saudo Arabija „Reporteriai be sienų“ spaudos laisvės reitinge yra 172 vietoje iš 180.

Organizacija kaltina šalies žinybas represiniais įstatymais ir griežtais veiksmais prieš žiniasklaidos atstovus.