Magnis, kalis ir kalcis – vieni svarbiausių mūsų organizmo mineralų, kurie yra būtini gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jie užtikrina sklandžią nervų sistemos ir raumenų veiklą, atkuria pažeistus audinius, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kraujyje. Taip pat šie mineralai labai svarbūs energijos apykaitai, todėl jų trūkumas organizme dažnai pasireiškia padidėjusiu jautrumu ir chronišku nuovargiu.

„Vasarą magnio, kalio ir kalcio trūksta daugumai ir tam nereikia intensyviai plušėti sporto salėje, nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų atstumo dviračiu ar bėgti svilinant 30 laipsnių karščiui. Šių mineralų netenkame ir su labai nedideliu prakaito kiekiu. Norint padėti savo kūnui, svarbu gerti daug vandens, saikingai vartoti alkoholį ir kavą bei valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių. Taip pat būtina reaguoti į kūno siunčiamus signalus apie magnio, kalio ar kalcio trūkumą bei vartoti jų turinčius papildus“, – pataria „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė.

Magnis – būtinas mineralas gerai savijautai

Magnis būtinas gerai širdies, plaučių, nervų ir raumenų sistemos veiklai palaikyti, todėl šio mineralo trūkumą pirmiausia išduoda raumenų mėšlungis.

„Trūkstant magnio, taip pat dažnai pasireiškia galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, bendras kūno silpnumas, padidėjęs nervingumas ar galvos svaigimas. Taip pat apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, suprastėjęs miegas ar sutrikęs širdies ritmas“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

E. Zykienė nurodo, kad gauti pakankamai magnio su maistu gana sudėtinga, tačiau įmanoma. Suaugusiems žmonėms šio mineralo paros norma yra apie 400 mg, kurią gausite suvalgę apie 100 g riešutų. Magnio gausu ir tamsiai žalios spalvos daržovėse: špinatuose, lapiniuose kopūstuose, salotose ir avokaduose. Taip pat bananuose, ankštinėse daržovėse, grūdinėse kultūrose ir žuvyje.

„Senstant ar sergant lėtinėmis ligomis, magnio pasisavinimas mažėja, todėl vasaros metu norint užtikrinti pakankamą šio mineralo kiekį organizme, reikėtų bent mėnesį vartoti „gryną“ magnį arba derinius su vitaminu B6, kuris leidžia užtikrinti geresnį jo pasisavinimą“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Kalis – organizmo ląstelių funkcijoms užtikrinti

Kitas labai svarbus mikroelementas žmogaus organizme – kalis. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms užtikrinti: organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai.

Pasak vaistininko A. Rodovičiaus, kalio trūkumą išduoda nuolatinis nuovargis, raumenų mėšlungis, hipertenzija, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimas. Šio mineralo stoka organizme taip pat gali sulėtinti virškinamojo trakto veiklą ir ilgainiui paskatinti vidurių užkietėjimą. Norint užkirsti kelią šiems nemaloniems simptomams, svarbi visavertė ir subalansuota mityba.

„Kalio galite gauti iš grūdinių kultūrų, bananų, pupelių, žirnių, papajų, bulvių, špinatų, kopūstų, petražolių, riešutų. Rekomenduojamą šio mineralo paros normą – 2000 mg – gausite suvalgę apie 200 g pupelių ir žirnių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad perdirbtuose produktuose kalio yra mažiau“, – komentuoja „Camelia“ vaistininkas.

Nors produktų, kuriuose gausu kalio, pasirinkimas didelis, jo atsargas organizme kartais reikėtų papildyti maisto papildais. A. Rodovičius priduria, kad kalio maisto papildus į racioną ypač turėtų įtraukti intensyviai sportuojantys, dirbantys fizinį darbą ar garbingo amžiaus sulaukę žmonės. Juos patariama vartoti ir persirgus žarnyno infekcija ar pajutus širdies ritmo sutrikimus.

Kalcis – ne tik kaulams ir dantims

Kalcis atsakingas už gerą kaulų ir dantų sveikatą, širdies ir nervų sistemos veiklą. Jo trūkumas gali sukelti daugybę sveikatos problemų.

„Jei pasireiškia nemalonūs raumenų spazmai, atminties sutrikimai ar didesnis nuovargis, gali būti, kad jums trūksta kalcio. Šio mineralo trūkumą organizme taip pat išduoda lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai ar pakitusi odos būklė. Taip pat neaiškus kraujavimas iš nosies ar dantenų, sąnarių skausmai“, – komentuoja A. Rodovičius.

Pasak „Camelia“ vaistininko, geriausi kalcio šaltiniai yra pieno produktai: pienas, sūris ir jogurtas. Pavyzdžiui, mums per dieną reikalingą šio mineralo kiekį – apie 1200 mg – gausite išgėrę tris stiklines pieno ar suvalgę 75 g fermentinio sūrio. Jei pieno nemėgstate ar negalite vartoti, rinkitės kitus maisto produktus, kuriuose gausu kalcio: migdolus, sezamų sėklas, kopūstus, brokolius, saldžiąsias bulves, apelsinus, svogūnus ar virtas pupeles.

„Nors kalcio šaltinių sąrašas yra ilgas, to vis tiek gali nepakakti menopauzės ar reabilitacijos po kaulų lūžių metu, taip pat senstant. Todėl jei jaučiate galimus šio mineralo trūkumo simptomus, rekomenduoju pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl papildų vartojimo“, – pataria A. Rodovičius.

Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Ilmos Plynytės, žmonėms, kurie naktį miega ramiai ir pakankamai, tačiau atsibudę ryte vis tiek jaučiasi pavargę, patariama pasitikrinti geležies kiekį kraujyje.

„Kai trūksta geležies, sutrinka deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, todėl organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Dėl to atsiranda nuovargio ar silpnumo jausmas, o galiausiai gali išsivystyti mažakraujystė“, – paaiškina I. Plynytė.

Geležis svarbi ne tik energijai palaikyti. Kai šio elemento mūsų organizme trūksta, gali kamuoti ir galvos skausmas, plaukų slinkimas, pakitę skonio pojūčiai ar lūpų kampučių trūkinėjimas.

Svaigsta galva – trūksta kalio

Jeigu kartu su nuolatiniu nuovargiu papildomai jaučiamas raumenų skausmas ar širdies permušimai, tikėtina, jog organizme yra kalio stoka. Ignoruojant šiuos simptomus ir kalio trūkumą, gali grėsti net apalpimas.

„Apalpimas paprastai pasireiškia tada, kai organizmas išsenka, trūksta skysčių ir dėl to sutrinka smegenų veikla. Kadangi kalis yra svarbus tinkamai skysčių pusiausvyrai organizme, alpstame ir esant jo stygiui“, – išskiria priežastis farmacijos specialistė.

Pasak jos, pajutus staigų silpnumą, reikėtų gerti mineralinį vandenį, kuriame gausų ištirpusių druskų, tarp jų ir kalio. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad patalpoje būtų pakankamai oro ir smegenims netrūktų deguonies.

Per daug – pavojinga

Pagrindiniai geležies šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušinio trynys, o kalio gausu šviežiuose vaisiuose bei daržovėse. Jei šių produktų jūsų virtuvėje mažai – svarbių elementų trūkumas labai tikėtinas.

Nuovargis yra ir vienas iš vitamino D trūkumo simptomų. Tačiau šio vitamino populiarumui augant, svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis jo kiekis pasireiškia panašiais ženklais kaip ir trūkumas. Todėl prieš vartojant papildus su šiuo vitaminu verta išsitirti. Pasak farmacininkės, visų svarbių elementų perdozavimas yra nemažiau pavojingas, kaip ir jų trūkumas, tad jaučiant rimtus negalavimus ir didelį nuovargį pirmiausia verta atlikti kraujo tyrimą.

„Geriant geležies preparatus gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Iš pradžių rekomenduojama geležies preparatus vartoti valgio metu, tačiau jei simptomai išlieka – būtina keisti preparato dozę“, – stebėti simptomus pataria I. Plynytė.

Jei medžiagų iš tiesų trūksta, geležies preparatus patariama vartoti ne tik kol hemoglobino koncentracija kraujyje taps normali, bet ir dar papildomai bent 3 mėnesius, kad susidarytų šio elemento atsargos. O jaučiant kalio stygių, rekomenduojama vartoti sudėtinius preparatus su magniu, tuomet organizmas geriau pasisavina trūkstamus elementus.

Kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina ir gyvybiškai svarbūs mikroelementai (magnis, kalis ir kt.), o tada organizmas siunčia perspėjančius signalus: atsiranda silpnumas, nervingumas, streikuoja širdis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tiek vitaminų trūkumas, tiek perteklius gali būti pavojingas sveikatai, todėl prieš užsiimant savigyda būtina pasikonsultuoti su vaistininkais ar gydytojais.

Nors pastaruoju metu sveika mityba sparčiai populiarėja, tačiau, anot specialistų, dauguma žmonių vis dar renkasi perdirbtus maisto produktus. Imunitetui negaunat visų reikalingų vitaminų, jis ima silpti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės - vedėjos Editos Stankevičiūtės, pajutę streikuojančio organizmo simptomus, žmonės griebiasi maisto papildų, vitaminų, tačiau vartodami juos daro daugybę klaidų.

Žmonės dažnai daro klaidą vartodami vitaminus visus metus. Juos patartina gerti tol, kol išnyks vitaminų trūkumo simptomai.

„Visų pirma, organizmui reikalingos medžiagos turi būti gaunamos iš pilnavertės mitybos. Žmonės dažnai daro klaidą vartodami vitaminus visus metus. Juos patartina gerti tol, kol išnyks vitaminų trūkumo simptomai, pavyzdžiui, nustos slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Vitaminus galima gerti 2–3 mėnesius, o tuomet reikalinga poros mėnesių pertrauka“, – pataria E. Stankevičiūtė.

Vaistininkų teigimu, į vaistines atėję žmonės dažnai pasikliauja bičiulių ar kaimynų rekomendacijomis, o taupydami neretai įsigyja maisto papildus ar vitaminus, kuriems taikoma akcija. Specialistai rekomenduoja rinktis tik tuo momentu reikalingus vitaminus, maisto papildus bei pataria pasikliauti taisykle: mažiau yra geriau.

„Tiesa, kad kartais vitaminai yra vartojami net tada, kai to nereikia. Ne tik vitaminų trūkumas, bet ir jų perdozavimas gali baigtis išties liūdnai. Pavyzdžiui, dėl kalio perdozavimo gali sustoti širdis arba atsirasti širdies ritmo sutrikimai. Didelė grėsmė – perdozuoti riebaluose tirpių vitaminų: A, D, E, K. Didelis šių elementų kiekis gali būti nuodingas, mat kaupiasi kepenyse“, – perspėja vaistininkė.

Anot jos, dauguma žmonių nesusimąsto, kad netaisyklingas vitaminų užgėrimas gali daryti įtaką jų pasisavinimui, rašoma pranešime spaudai.

„Geriausiai, jei vitaminus ir maisto papildus užgersite vandeniu. Pavyzdžiui, kofeinas ir taurinas slopina B grupės vitaminų ir geležies pasisavinimą. Jeigu šios grupės vitaminus užgersite arbata ar kava, rezultato galite nelaukti. Probiotikai, užgeriami kava, yra neutralizuojami. Labai svarbu, kad maistas, gėrimai, vaistai, vitaminai ir maisto papildai tarpusavyje derėtų, antraip organizmui galime labiau pakenkti nei padėti“, – teigia E. Stankevičiūtė.

Patarimai, vartojantiems vitaminus

    1. Polivitaminus gerkite ryte (prieš pusryčius) arba kaip nurodyta gamintojo informaciniame lapelyje.

    2. B grupės vitaminai, C ir kiti vandenyje tirpūs vitaminai turėtų būti vartojami su maistu.

    3. Jeigu žarnynas yra jautresnis, magnį vartokite su maistu tam, kad išvengtumėte viduriavimo.

    4. Kofermentą Q10 organizmui lengviau pasisavinti, kai jis yra vartojamas su riebalų turinčiu maistu (sveikas riebalų šaltinis – avokadas, riešutai).

    5. Organizmas kalcį lengviau pasisavina, kai yra vartojamas kartu su vitaminu D. Šiuos mikroelementus patartina vartoti vakare, nes kalcis skatina raumenų atsipalaidavimą.

    6. Žuvų taukus vartokite vakarienės metu, nes omega rūgštys gali slopinti kitų vaistų pasisavinimą.

    7. Maisto papildai, skirti gerinti smegenų veiklą turėtų būtų vartojami ryte. Tai visos paros metu padės pagerinti smegenų aprūpinimą deguonimi.

Trys ieškovai prašė jiems solidariai atlyginti iš viso 1 mln. eurų neturtinės žalos iš ligoninės ir draudimo bendrovės.

Buvusi Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja Valdareza Beleškienė 2014 metais pripažinta kalta neatsargiai atėmusi 11 mėnesių kūdikio gyvybę. Kūdikiui supainiojusi vaistus vietoj gliukozės tirpalo ji suleido kalio, nuo kurio jis mirė.

Slaugytoja nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dviem metams.

Dėl šio įvykio kūdikio tėvai ir kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jie teismui nurodė, kad Kauno klinikinė ligoninė padarė jiems žalą – nebuvo suteiktos kokybiškos medicininės paslaugos vykdant savo prievolę: kūdikį gydanti slaugytoja nebuvo maksimaliai atidi, rūpestinga ir atsargi, kaip reikalauja slaugytojos kvalifikacijos laipsnis. Dėl jos kaltės yra padaryta neatitaisoma žala visai ieškovų šeimai, ir tai sukėlė ieškovams sunkias pasekmes – atsakovės veiksmais jiems yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Kaip pranešė Kauno apygardos teismas, pirmadienį priimtame sprendime pažymima, kad nustatant ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį negalima pamiršti subjektyvių šio klausimo aspektų. Ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos suma dėl neatitaisomos skriaudos yra nurodyta atsižvelgiant į panašius atvejus pasaulio mastu, tačiau jie, teismo teigimu, nenurodė konkrečios šalies, jos ekonominio gyvenimo rodiklių, bendro pragyvenimo lygio, vidutinių gyventojų pajamų ir kitų ekonominio pobūdžio faktorių.

Teismo manymu, didelis žiniasklaidos dėmesys negali turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, nes žala atsirado ne dėl jo. Be to, teismas pažymėjo, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios ar prarasto džiaugsmo kainos. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymuose numatoma piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad apkaltinamasis nuosprendis V.Beleškienei taip pat yra satisfakcija ieškovams.

Todėl teismas tenkino ieškovų ieškinį iš dalies: iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialo ieškovams priteisė 3 tūkst. 708 eurų turtinei žalai ir iš viso 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš Kauno klinikinės ligoninės – iš viso 93 tūkst. eurų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė lietuvių mirštamumo priežastis. Negana to, pagal sergamumą šiomis ligomis pirmaujame visoje Europos Sąjungoje. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog šią liūdną statistiką būtų galima pakeisti, jei suvartotume daugiau kalio.

Maždaug pusė Lietuvoje įvykstančių mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tuo metu visame pasaulyje tokios ligos vidutiniškai nulemia tik beveik 30 proc. mirčių. Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva jau ne vienus metus pirmauja visoje ES – šiomis ligomis sergame maždaug pustrečio karto dažniau nei Vakarų Europos šalių gyventojai.

Specialistų teigimu, dėl to kalti ir lietuvių mitybos įpročiai – vartojame per daug druskos, cukraus ir per mažai tų  medžiagų, kurios užtikrina efektyvią širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją.

Naujausia studija, kurią neseniai paskelbė kompanijos „Nestlé“ tyrimų instituto mokslininkai, atskleidė, kad viena tokių medžiagų yra kalis. Šis elementas - puiki priemonė, galinti užkirsti kelią hipertenzijai ar bent sušvelninti šios ligos požymius.

Šveicarijos Lozanos mieste įsikūrusio instituto mokslininkai ištyrinėjo 15 anksčiau atliktų tyrimų, kurie nagrinėjo kalio papildų poveikį tiek žmonėms turintiems normalų, tiek aukštą kraujospūdį, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nevartoja vaistų nuo hipertenzijos. Tai pirmoji tokia išsami studija, atskleidžianti, ar nuo hipertenzijos kenčiantys žmonės gali tikėtis naudos sistemingai vartodami kalio priedus.

Tyrėjų išvados vienareikšmiškos – Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama 3,51 gramo dienos kalio norma iš tiesų yra efektyvi kovos su hipertenzija priemonė. „Nestlé“ instituto mokslininkai pabrėžia, kad reikalingą kalio normą žmonės gali gauti vartodami daugiau vaisių, daržovių, ankštinių kultūrų ir riešutų. Be to, kaip papildas vartojamas papildomas kalio kiekis taip pat gali būti veiksminga priemonė, ypač tuomet, jei suvartojame daugiau natrio, t. y. druskos.

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės, jau anksčiau pasaulyje  atlikti klinikiniai tyrimai ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad didesnis kalio ir mažesnis natrio suvartojimo derinys gali būti efektyvus mažinant kraujo spaudimą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

„Padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį gali sumažėti kraujospūdis bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Daugiausiai kalio yra vaisiuose ir daržovėse – ypač pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse. Taip pat riešutuose, sėlenose, kviečiuose ir kitame augalinės kilmės maiste“, – nurodė specialistė.

Vasarą daugiau judame, būname lauke, dirbame ir sportuojame, todėl dažniau prakaituojame. Pasak medikų, su prakaitu iš organizmo pasišalina daug gyvybiškai svarbių mikroelementų, todėl jaučiame raumenų skausmus, mėšlungius bei patys jaučiamės tarsi be jėgų, nuolat pavargę. Jeigu į padažnėjusius mėšlungius dėl magnio (Mg) trūkumo pernelyg daug dėmesio nekreipiame, tuomet reikėtų rimtai pagalvoti apie savo širdį, kuri gali net sustoti, išsekus kalio (K) atsargoms organizme.

Mikroelementai svarbūs širdžiai

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Santariškių klinikų kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė akcentuoja, kad širdžiai itin pavojingas kalio ir magnio trūkumas. „Kalis ir magnis yra organizmui gyvybiškai svarbūs mikroelementai. Jeigu trūksta kalio, gali pavojingai sutrikti širdies ritmas. Magnio trūkumas taip pat pavojingas širdžiai ir kraujagyslėms, gali sukelti dažną širdies plakimą ir kitus širdies ritmo sutrikimus, arterinę hipertenziją, todėl visuomet būtina pasirūpinti, kad šių mikroelementų būtų tinkamas kiekis organizme. Kiekviena organizmui būtina medžiaga turi savo laboratoriniais tyrimais patvirtintas normas, tad tiek kalio, tiek magnio kraujyje neturi būti nei per mažai, nei per daug.“ – aiškina prof. Ž. Petrulionienė.

Pakankamas kalio kiekis kraujyje apsaugo ne tik nuo širdies ritmo sutrikimų, kurie kamuoja net ir labai jaunus žmones, bet ir nuo padidėjusio kraujospūdžio, osteoporozės ir cukrinio diabeto.

Magnis yra būtinas gerai nervų, endokrininės, plaučių ir raumenų sistemų veiklai palaikyti, todėl pirmas požymis, kai trūksta šio mikroelemento – raumenų traukuliai arba mėšlungiai, kurie dažnesni vasarą labiau prakaituojant. Magnio trūkumas gali būti virškinamojo trakto ir net onkologinių ligų priežastis. Žmonės, kuriems trūksta magnio, skundžiasi greitu nuovargiu, mieguistumu, įvairiais emociniais sutrikimais.

Trūkstant magnio, sumažėja ne tik kalio, bet ir kalcio, kuris labai svarbus kaulų, raumenų sistemos normaliam darbui. Sumažėjęs magnio kiekis taip pat susijęs su sumažėjusiu natrio bei fosforo kiekiu.

Pirmiau – į laboratoriją, o ne į vaistinę

Pasak laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, daugelis vasarą pajutę traukiančius mėšlungius vaistininkų paliepti skuba pirkti ir vartoti įvairius maisto papildus, tačiau vėliau kreipiasi pablogėjus savijautai.

„Laboratorijoje atlikę kraujo tyrimus papildus vartojusiems pacientams neretai konstatuojame ne mikroelementų trūkumą, o perteklių. Per daug magnio papildų tablečių išgėrusiems pacientams būna širdies ritmo sutrikimai, krenta kraujospūdis, atsiranda mieguistumas, pykinimas ir vėmimas, ypač kai yra sutrikusi inkstų funkcija. Turbūt mažai kas žino, kad kalio perdozavimas yra dar pavojingesnis ir gali baigtis mirtimi. Kalis gali sukelti aritmiją ir net širdies sustojimą, ypač vasarą, kai sumažėja organizme skysčių išprakaitavus. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus patariu pirmiau atlikti mikroelementų kraujyje laboratorinius tyrimus, įsitikinti, kiek ir ko trūksta, pasikonsultuoti su gydytoju ir tik tuomet eiti į vaistinę papildų. Netinkamai vartojami maisto papildai, kaip ir vaistai, gali būti nuodai“ – problemą pastebi gydytoja E. Marciuškienė.

Normali magnio koncentraciją kraujo serume yra 0,53 – 1,11 mmol/l. Sumažėjus magnio <0,5 mmol/l, atsiranda širdies aritmijos ar net traukuliai. Esant magniui 2,1 – 2,9 mmol/l atsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas. Pavartojus ypač daug magnio papildų ir pasiekus didesnę nei 5,0 mmol/l magnio koncentraciją, apsinuodijimas gali sukelti komą, taip pat gali sustoti širdis.

Ką valgyti, jeigu trūksta kalio ir magnio?

Kai kurių medikų teigimu, nuolatinė kalio stoka kenkia ne tik širdžiai, sukeldama ritmo sutrikimus, bet ir skatindama aterosklerozę dėl padidėjusio cholesterolio kemša kraujagysles ir dėl to gali padidėti rizika infarktui ar insultui.

„Yra duomenų, kad gali skatinti aterosklerozę, bet aš šio aspekto neakcentuočiau, kadangi maginis ir kalis yra svarbesni širdies elektrinio impulso sklidimui, kraujagyslių tonusui. Oficialių indikacijų vartoti kalį ir magnį aterosklerozės profilaktikai nėra. Jeigu norime sumažinti infarkto ar insulto riziką, turime pirmiausiai reguliuoti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, kad jis nebūtų per didelis.“, – teigia prof. Ž. Petrulionienė.

Gydytoja E. Marciuškienė pataria prieš vartojant bet kokius papildus atlikti kraujo tyrimus, kurie prieinami bet kurioje poliklinikoje ar šeimos klinikoje, taip pat laboratorijų procedūrų kabinetuose net be gydytojų siuntimo.

„Pajutus bet kokius simptomus – mėšlungių traukimą, širdies ritmo sutrikimą, padidėjusį kraujospūdį, nuovargį, mieguistumą ir kitus negalavimus, reikėtų atlikti svarbiausių mikroelementų - magnio (Mg), kalio (K), kalcio (Ca), natrio (Na), geležies (Fe), fosforo (P) – kraujo tyrimus. Taip pat reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą, lipidogramą, gliukozę, kepenų fermentų tyrimus, kad būtų aiškesnis sveikatos būklės vaizdas tiek pacientui, tiek gydytojui“, – sako medikė.

Kaip ir visų mikroelementų bei vitaminų, taip ir širdžiai reikalingiausių magnio ir kalio galima gauti subalansavus mitybą. Kviečių sėlenos bei viso grūdo produktai turi daug magnio. Migdolai, anakardžiai yra geri magnio šaltiniai, taip pat žalios lapinės daržovės, ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, gyvuliniai baltymai ir jūros gėrybės. Daugiausiai kalio yra vaisiuose (ypač daug bananuose) ir daržovėse (ypač pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse), riešutuose, kviečiuose ir kitame augalinės kilmės maiste.

Italų slaugytoja, darydavusi asmenukes su mirusiais pacientais, buvo apkaltinta vieno iš tų pacientų nužudymu ir gali stovėti už dešimčių kitų žmonių mirties, praneša Italijos žiniasklaida.

42 metų Daniela Poggiali (Daniela Podžali) buvo areštuota po 78 metų moters, kuri mirė jos prižiūrima, skrodimo, parodžiusio, kad jos organizme buvo pavojingai daug kalio.

Nuo to laiko į žiniasklaida pamažu nutekėdavo vis daugiau šios bylos detalių ir nuotraukų, kuriose ta šviesiaplaukė slaugytoja šypsosi atostogų vietose ir, regis, greta negyvų pacientų.

Umberto I ligoninė Luge Šiaurės Italijoje pradėjo tyrimą nustačiusi, kad ta slaugytoja dirbo tuo metu, kai per tris mėnesius mirė 38 iš 86 pacientų, o vidutinis mirties atvejų skaičius dirbant jos kolegoms buvo 10.

D.Poggiali, kuri, kaip pranešama, prastai sutarė su kitais, yra kaltinama tuo, kad „erzinantiems“ pacientams suleisdavo didžiules kalio dozes, sakoma pranešimuose.

Nuo kalio gali sustoti širdis; kalis būdavo vienas mirtinų injekcijų komponentų Jungtinėse Valstijose vykdant mirties bausmes.

Policija, kuri D.Poggiali areštavo spalio 9 dieną, sako, kad tik ji galėjo suleisti injekciją minėtai 78 metų moteriai. Tačiau patikrinti, ar kiti pacientai mirė dėl tos pačios priežasties, sunku, nes kalis po kelių dienų išnyksta iš kraujotakos sistemos.

D.Poggiali, kuri kaltinimus nužudymu neigia ir sako, kad yra šmeižiama, prašydavo kolegų nufotografuoti ją šalia ką tik mirusių pacientų.

Taip pat pranešama, kad ji prieš pat savo pamainos pabaigą duodavo pacientams laisvinamųjų, taip norėdama pridaryti vargo pamainą perimančioms slaugytojoms.

Kauno apylinkės teisme padėtas finalinis rezonansinės bylos taškas – dėl neatsargumo 11 mėnesių Domą Drėzą nužudžiusiai slaugytojai Valdarezai Beleškienei skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. jai taip pat uždrausta 2 metus dirbti darbą susijusį su medicinos paslaugų teikimu. 

"Kaltinamosios veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai, jos kaltė įrodyta visiškai", – skelbiama teismo nuosprendyje. Teismas, skirdamas su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgė į tai, kad V.Beleškienė nėra linkusi daryti nusikaltimus ir serga sunkia liga. 

"To pakanka, kad kaltė yra teismo pripažinta. Kokia bausmė skirta, ne taip jau svarbu. Tik galėjo pati prisipažinti ir, galų gale, atsiprašyti mūsų", – po nuosprendžio paskelbimo sakė sūnų palaidojęs Egidijus Drėzas.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė Auksė Lipkevičienė 56 metų V.Beleškienei buvo pasiūliusi skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę už neatsargų gyvybės atėmimą ir tarnybos pareigų neatlikimą. 

"Teisine prasme atrodo, kad viskas gerai. Dar įsigilinsime į teismo surašytus motyvus ir tada spręsime, ar imsimės toliau kokių nors veiksmų", – svarstė A.Lipkevičienė

Kaltinamąja pripažinta slaugytoja viso ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė savo kaltę. Į visus posėdžius vyro lydima moteris atsisakė kalbėti ir vertinti teismo jai skirtą bausmę.

V.Beleškienė pripažinta kalta už tai, kad 2012 metų balandžio 6 dieną supainiojusi vaistus ir D. Drėzui vietoje paskirto gliukozės tirpalo suleidusi mirtiną kalio injekciją. Praėjus valandai nuo vaistų suleidimo berniuko organizme kalio kiekis padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolių litre. 

"Tai sudėtinga medicininė byla. Medikai nepriėjo vieningos išvados, tai kaip teismas galėjo prieiti? Teismas net nesiėmė panaikinti mirties priežasties prielaidų", – stebėjosi slaugytojos advokatas Justas Jankauskas. "Mes dar neaptarėme su kliente, ar skųsime šį teismo nuosprendį", – paaiškino advokatas.

Kad vaikas mirė nuo kalio injekcijos, nustatė dvi teismo medicinos ekspertų komisijos. 

Mirusio berniuko tėvai Egidijus ir Kristina Drėzai Kauno klinikinei ligoninei pateikė 3,45 mln. litų ieškinį už personalo aplaidumą. Ligoninės vadovybė kratėsi atsakomybės ir tvirtino, kad darbuotoja savo pareigas atliko gerai, o mirtis Domą esą ištiko nuo retos širdies ligos – fibroelastozės. Tačiau šią versiją paneigė dvi medicinos ekspertų komisijos. Milijoninį ieškinį jie yra pateikę civilinį ieškinį Kauno apygardos teismui, bet byla dar nepradėta nagrinėti.

Tyrimo metu taip ir nebuvo rasti švirkštai, kuriais mažyliui buvo leidžiami vaistai. Jie mįslingai dingo tą pačią dieną, kai įvyko tragedija. 

Profesorius Rimantas Kėvalas neabejoja, kad 11 mėnesių kūdikis Kauno klinikinėje ligoninėje mirė, nes jam į veną buvo suleistas kalio chloridas. Tačiau medikas kaltina ne tai padariusią slaugytoją Valdarezą Beleškienę, o ligoninę.

„Šita vargšė slaugytoja – atpirkimo ožys. Sistema yra bloga. Taip neturėtų būti Kauno ligoninėje“, – ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme kalbėjo R.Kėvalas.

Jis buvo įtrauktas į ekspertų grupę, kuri tyrė 2011 m. balandį Kauno klinikinėje ligoninėje mirusio Domo Drėzos mirties aplinkybes. R.Kėvalas eksperto vaidmenį atlieka viso teismo proceso metu.   

„Ką veikė kalio chloridas tame skyriuje? Jo ten neturėjo būti“, – įžvelgtus trūkumus ligoninėje vardijo R.Kėvalas.

Jis pasakojo, kad iš šešių narių sudaryta ekspertų komisija gana greitai atmetė keletą galimų mirties versijų ir sustojo ties dviem: medikamentų supainiojimą ir įgimtą D.Drėzos sveikatos sutrikimą, kuris ir lėmė staigią mirtį. V.Beleškienės interesams teisme atstovaujantys advokatai bando įteigti, kad kūdikis sirgo širdies liga, tačiau R.Kėvalas tokią versiją atmeta.

„Kalbos apie tai – arba nesupratimas, arba melas, – nukirto profesorius. – Buvo suleistas kalio chloridas. Kitos mirties priežasties negalėjo būti“.

R.Kėvalas pasakojo, kad pradėjęs domėtis D.Drėzos mirties istorija rado aprašytus penkis per metus pasaulyje įvykusius atvejus, kai mirė vaikai, kuriems buvo suleistas kalis. Visais atvejais simptomai buvo tie patys: staigus širdies veiklos sustojimas, padidėjęs kalio kiekis kraujyje, nesėkmingas gaivinimas. 

Dėl infekcinės žarnyno ligos į ligoninę patekusį D.Drėzą apžiūrėję medikai nusprendė, kad vaikui turėtų būti suleista gliukozė. Spėjama, kad šį nurodymą turėjusi vykdyti V.Beleškienė tiesiog supainiojo medikamentus. 

Kūdikio širdis sustojo beleidžiant vaistus. R.Kėvalas teisme atskleidė dar vieną šiurpią detalę – gliukozės D.Drėzai leisti nė nereikėjo.

„Kam skirti gliukozę, jei cukraus kiekis normalus, o vaikas pavalgęs ir ramiai miega?“ – stebėjosi R.Kėvalas.