Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį apie 17.30 val. Sakalaičių Sodų 6-ojoje gatvėje, prie namo, Lietuvos kariuomenės 32 metų karys smurtavo prieš mergaitę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį asmenį.

Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tikimasi, kad šio sulaikymo proceso metu policija pirmą kartą JAV istorijoje į savo archyvus įtrauks kurio nors prezidento portretinę nuotrauką.

D. Trumpo pasirodymas kalėjime seka Milvokyje, Viskonsino valstijoje, įvykusius debatus, kuriuose dalyvavo jo pagrindiniai varžovai dėl respublikonų nominacijos 2024-ųjų prezidento rinkimuose. Nepaisant vis didėjančių teisinių problemų, savo partijos varžybose jis išlieka pagrindiniu kandidatu.

Tikimasi, kad buvusio šalies lyderio viešnagė Džordžijos valstijoje, nors ir trumpa, bent jau laikinai atitrauks dėmesį nuo jo oponentų po debatų, kuriuose jis pats nedalyvavo, o kiti kandidatai stengėsi tuo pasinaudoti, kad pagerintų savo perspektyvas.

Ši Fultono apygardos byla yra ketvirtoji baudžiamoji byla prieš D. Trumpą nuo kovo, kai jis tapo pirmuoju buvusiu prezidentu JAV istorijoje, kuriam buvo pateikti kaltinimai.

Nuo to laiko jam buvo pateikti federaliniai kaltinimai Floridoje ir Vašingtone, o šį mėnesį Atlantoje D. Trumpui kartu su 18 kitų asmenų, įskaitant jo buvusį Baltųjų rūmų personalo vadovą Marką Meadowsą (Marką Medousą) ir buvusį Niujorko merą Rudy Giuliani (Rudį Džulianį), pateikti kaltinimai dėl reketavimo, kuris paprastai siejamas su gaujų nariais ir organizuotu nusikalstamumu.

Dėl šių baudžiamųjų bylų įvyko daugybė sulaikymo procedūrų ir kaltinamųjų aktų perskaitymų, o D. Trumpas, prieš grįždamas į rinkimų kampanijos turą, trumpai pasirodė teisme.

Jo kampanijos komanda pasinaudojo šiomis didelio dėmesio sulaukusiomis akistatomis su teisėtvarkos institucijomis, kad sutrauktų lėšų iš rėmėjų. D. Trumpo padėjėjai kaltinimus apibūdina kaip politiškai motyvuotų pastangų pakenkti jo perrinkimo galimybėms dalį.

Visgi D. Trumpo pasirodymas Atlantoje skirsis nuo ankstesnių atvejų – čia jis turės atvykti į kalėjimą, tačiau kol kas be lydinčio teismo posėdžio.

Skirtingai nei kituose miestuose, kuriuose nebuvo reikalaujama, kad jis pozuotų portretinei sulaikymo nuotraukai, Fultono apygardos pareigūnai teigė, kad tikisi, jog buvęs prezidentas bus nufotografuotas kaip ir bet kuris kitas teisiamasis.

„Kol niekas man nepasakys kitaip, mes laikysimės įprastos praktikos, todėl nesvarbu, koks jūsų statusas, mes turėsime nuotrauką“, – anksčiau šį mėnesį spaudos konferencijoje sakė Fultono apygardos šerifas Patrickas Labatas (Patrikas Labatas).

Apygardos prokurorė Fani Willis (Fani Vilis) visiems kaltinamiesiems davė laiko iki penktadienio popietės prisiduoti į pagrindinį Fultono apygardos kalėjimą.

D. Trumpas ne kartą neigė bet kokius nusižengimus. Šią savaitę socialiniame tinkle jis pareiškė, kad yra persekiojamas už tai, ką, rašydamas vien didžiosiomis raidėmis, pavadino tobulu telefono skambučiu, per kurį paprašė respublikonų valstybės sekretoriaus Brado Raffenspergerio (Bredo Rafenspergerio) padėti jam gauti pakankamai balsų, kad pavyktų panaikinti pralaimėjimą Džordžijoje demokratui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

Tikimasi, kad D. Trumpas prisistatys į Fultono apygardos kalėjimą, kuris jau seniai yra probleminė įstaiga. Praėjusį mėnesį Teisingumo departamentas pradėjo pilietinių teisių tyrimą dėl prastų kalinimo sąlygų, paminėdamas nešvarias kameras, smurtą ir praėjusiais metais kalėjimo psichiatrijos skyriuje rasto vabzdžiais aplipusio vyro mirtį. Per pastarąjį mėnesį Fultono apygardos kalinimo įstaigoje mirė trys žmonės.

Tačiau nesitikima, kad D. Trumpas ten praleis daug laiko.

Jo teisininkai ir prokurorai jau susitarė dėl 200 tūkst. JAV dolerių (183 tūkst. eurų) užstato ir sąlygų, įskaitant draudimą buvusiam prezidentui bauginti kitus kaltinamuosius, liudytojus ar nukentėjusiuosius šioje byloje, taip pat ir socialiniuose tinkluose.

Kaltinamiesiems atvykus į kalėjimą, jie paprastai praeina saugumo patikros punktą ir tik po to registruojasi vestibiulyje. Atliekant sulaikymo procedūrą kaltinamieji paprastai nufotografuojami, iš jų paimami pirštų atspaudai ir prašoma pateikti tam tikrą asmeninę informaciją. Kadangi D. Trumpo užstatas jau nustatytas, jis bus paleistas, kai tik bus baigtas šis procesas.

Priešingai nei kitose jurisdikcijose, Fultono apygardoje kaltinimų pateikimas, kaltinamajam pirmą kartą atvykstant į teismą, paprastai vyksta ne tą pačią dieną, kai kaltinamasis prisiduoda į kalėjimą ir baigia sulaikymo procedūrą.

Tai reiškia, kad D. Trumpui artimiausiomis savaitėmis gali tekti vėl vykti į Džordžiją, nors Fultono apygardos šerifo biuras teigė, kad kai kurie kaltinamieji aktai šioje byloje teisėjui leidus gali būti perskaityti virtualiai, arba teisėjas gali nukelti kaltinimo dokumento perskaitymą D. Trumpui.

Kai šis galiausiai pasirodys teisme, visuomenė taip pat greičiausiai pamatys daug daugiau proceso eigos nei anksčiau. Džordžijos teismai paprastai leidžia fotografuoti ir filmuoti bylos nagrinėjimą, priešingai nei federaliniame teisme ir Niujorke, kur spaudos prieiga griežtai kontroliuojama.

Tik Manhatane fotografams buvo leista trumpam užfiksuoti D. Trumpą, kol jis sėdėjo liudytojų tribūnoje. Federaliniuose teismuose paprastai draudžiama fotografuoti, įrašinėti ir naudoti bet kokią elektroniką.

D. Trumpas, kuriam du kartus buvo paskelbta apkalta, buvo apkaltintas pažeidęs Džordžijos valstijos Reketo paveiktų ir korumpuotų organizacijų įstatymą (RICO) – kadaise priimtą kaip kovos su organizuotu nusikalstamumu įstatymą; taip pat šešiais sąmokslo punktais dėl įtariamo bandymo klastoti dokumentus, apsimesti valstybės pareigūnu ir pateikti melagingus pareiškimus ir dokumentus.

Jis taip pat kaltinamas melagingais pareiškimais ir suklastotų dokumentų pateikimu, įkalbinėjimu valstybės tarnautojus sulaužyti priesaiką.

Jau ketvirtoji šiais metais D. Trumpo byla gali tapti išskirtinė – pirmuoju JAV istorijoje per televiziją transliuojamu buvusio prezidento teismo procesu.

Prieš dvejus metus Džordžijos valstijoje pradėtas tyrimas dėl D. Trumpo pastangų panaikinti 2020 m. pralaimėjimą Joe Bidenui. Atlantos prokurorai apkaltino D. Trumpą trylika nusikalstamų veikų, o tai dar labiau padidina teisines grėsmes, su kuriomis jis susiduria keliose jurisdikcijose.

Tyrimo metu kaltinimai pareikšti aštuoniolikai kaltinamųjų, įskaitant buvusį D. Trumpo asmeninį advokatą Rudy Giuliani, kuris po rinkimų darė spaudimą vietos įstatymų leidėjams dėl rezultatų, ir D. Trumpo Baltųjų rūmų personalo vadovą Marką Meadowsą.

D. Trumpas bus teisiamas ir Niujorke, Pietų Floridoje ir Vašingtone.

„Užuot laikęsi Džordžijos teisinio rinkimų ginčijimo proceso, kaltinamieji įsitraukė į nusikalstamą reketą, siekdami panaikinti prezidento rinkimų rezultatus Džordžijoje“, – žurnalistams sakė Fultono apygardos prokurorė Fani Willis.

Jos teigimu, D. Trumpas ir kiti kaltinamieji iki rugpjūčio 25-osios vidurdienio turi savanoriškai pasiduoti pareigūnams. Anot prokurorės, byla galėtų būti pradėta nagrinėti per šešis mėnesius.

Iki kovo bus atlikta daug kitų procesinių veiksmų, tačiau D. Trumpo advokatai tikriausiai reikalaus nukelti proceso pradžią. Tada sprendimą priimtų teisėjas.

Ekscentriškasis politikas į naujus kaltinimus reagavo jam įprastu tonu. „Taigi raganų medžioklė tęsiasi! – paskelbė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. – Man tai skamba kaip klastotė! Kodėl jie nepaskelbė kaltinimų prieš pustrečių metų? Nes norėjo tai padaryti per patį mano politinės kampanijos įkarštį. Raganų medžioklė!“.

Jo advokatų pareiškime nesutinkama su „numanomo ir per ankstyvo kaltinamojo akto nutekinimu dar prieš liudytojams duodant parodymus ar didiesiems prisiekusiesiems svarstant“, o tai, anot jų, buvo ydingas ir antikonstitucinis procesas.

Atsakydama į panašius D. Trumpo pusės kaltinimus, F. Willis sakė: „Šioje tarnyboje sprendimus priimu remdamasi faktais ir įstatymais. Įstatymas yra visiškai nešališkas.“

Kovo pabaigoje Niujorke D. Trumpui buvo pateikti kaltinimai dėl aferos, susijusios su pinigų mokėjimu pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels prieš 2016 m. prezidento rinkimus. Birželį jam pateiktas federalinis kaltinimas dėl aferos, susijusios su slaptais dokumentais, kuriuos D. Trumpas 2021 m. pradžioje, pasibaigus kadencijai, iš Baltųjų rūmų išsivežė į savo valdą. Be to, rugpjūčio pradžioje federaliniai teismai jam pateikė kaltinimus dėl neteisėto poveikio 2022 m. rinkimų rezultatams.

D. Trumpas neigė kaltinimus dėl neteisėto kišimosi į rinkimus ir tyrimus vadina politiškai motyvuotais. Buvęs prezidentas iki šiol tvirtina, kad jis tik atkreipė dėmesį į 2020 m. rinkimų klastojimą, vykusį jo varžovo naudai, nors teismai, valdžios institucijos ir ekspertai daug kartų atmetė ir paneigė įtarimus dėl masinio rinkimų klastojimo.

Ši tyrimų audra kelia grėsmę verslininko siekiui sugrįžti į Baltuosius rūmus. Net jei jam pavyktų laimėti kitų metų rudenį vyksiančius rinkimus, skirtingai nei federalinių nuosprendžių atvejais, valstijų teismų verdiktui negali būti taikoma prezidento amnestija.

Lenkija, tvirta Ukrainos sąjungininkė ir kaimynė, sustiprino savo sienos su Baltarusija apsaugą po to, kai ši šalis tapo nauja Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojų baze.

Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, balandį įstojo į NATO, žengdama istorinį žingsnį, kurį paskatino Maskvos pernai vasarį pradėtas plataus masto karas Ukrainoje.

„Vakarų ir šiaurės vakarų strateginėse kryptyse padaugėjo grėsmių Rusijos Federacijos kariniam saugumui“, – tvirtino Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu susitikime su kariuomenės pareigūnais, pridūręs, kad į šiuos, jo žodžiais, pavojus „reikia laiku ir tinkamai reaguoti“.

„Susitikime aptarsime būtinas priemones jiems neutralizuoti ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo ministras.

Jis išskyrė Lenkiją, kurią, pasak jo, militarizuoja ir išnaudoja „kaip pagrindinę antirusiškos politikos priemonę“ Jungtinės Valstijos.

Varšuva trečiadienį paskelbė, kad prie savo rytinės sienos nusiųs dar 2 000 karių, kurie prisijungs prie ten jau dislokuotų 2 000 karių.

Praėjusią savaitę NATO narė pareiškė, kad Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę, ir perspėjo dėl Minsko provokacijų.

S. Šoigu sakė, kad Lenkijos kariai bus prie pat „sąjunginės valstybės“ sienų, turėdamas omenyje Maskvos ir Minsko aljansą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskva į bet kokią agresiją prieš Baltarusiją atsakytų visomis turimomis priemonėmis.

S. Šoigu taip pat sakė, kad „rimtas destabilizuojantis veiksnys yra Suomijos prisijungimas prie NATO, o ateityje – ir Švedijos“.

Praėjusį mėnesį Turkija atsisakė savo prieštaravimų Švedijos stojimui į NATO ir uždegė žalią šviesą Stokholmo narystės siekiui.

Kremlius pareiškė, kad Švedijos prisijungimas prie NATO keltų grėsmę Rusijos saugumui, ir teigė planuojantis atsakomąsias priemones.

Švedija su Rusija turi bendrą trumpą sieną.

Praėjusią savaitę Indijoje vykusiose derybose, surengtose prieš šių metų klimato kaitos konferenciją COP28 Dubajuje, nepavyko susitarti dėl atsinaujinančiosios energijos naudojimo patrigubinimo.

Prancūzijos aplinkos ministras Christophe'as Bechu (Kristofas Bešiu) naujienų agentūrai AFP sakė, kad diskusijos su Kinija, Saudo Arabija ir Rusija buvo sudėtingos.

Vienas šaltinis laikraščiui „Financial Times“ teigė, kad Kinija, kuri į aplinką išmeta daugiausia anglies dvideginio pasaulyje, taikė žlugdančią taktiką diskusijoms blokuoti.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį atkirto, kad tokie pranešimai visiškai prieštarauja faktams.

Susitikime pasiektas teigiamas ir subalansuotas rezultatas, sakoma ministerijos pareiškime, kurį parašė neįvardytas atstovas.

„Tačiau kai kurios šalys trukdė keldamos geopolitinius klausimus, todėl susitikime nepavyko priimti komunikato. Kinija dėl to apgailestauja“, – teigiama pareiškime nepateikiant detalių.

Susitikimas Čenajuje įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai grupės, kuriai tenka daugiau kaip 80 proc. pasaulio BVP ir išmetamo anglies dvideginio kiekio, energetikos ministrai per derybas Goa valstijoje nesugebėjo susitarti dėl iškastinio kuro atsisakymo pasaulinėje energetikoje plano.

Tai buvo laikoma smūgiu klimato kaitos švelninimo pastangoms, nors klimato ekspertai kaltina rekordinę pasaulinę temperatūrą dėl potvynių, audrų ir karščio bangų didėjimo.

Pagrindinės naftos tiekėjos baiminasi, kad drastiškas klimato kaitos švelninimas paveiks jų ekonomiką. Dėl pažangos nebuvimo per derybas Goa buvo kaltinamos Rusija ir Saudo Arabija.

Pirmą kartą šalies istorijoje kaltinimai pateikti buvusiam prezidentui už nusikaltimus, padarytus einant prezidento pareigas.

Nuo kovo tai jau trečias 77-erių D. Trumpui pareikštas kaltinamasis aktas, kuriame jis kaltinamas trimis punktais dėl sąmokslo ir vienu punktu dėl trukdymo.

D. Trumpas, kuris yra 2024 metų respublikonų kandidatas į prezidentus, kitų metų gegužę Floridoje jau turi būti teisiamas dėl įtariamo netinkamo griežtai slaptų vyriausybės dokumentų tvarkymo.

Nauji kaltinimai, už du iš kurių numatyta maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė, didina tikimybę, kad D. Trumpas bus įtrauktas į daugiau teisinių procesų pačiame prezidento rinkimų kampanijos, kuri, kaip tikimasi, bus įnirtinga ir skaldanti visuomenę, įkarštyje.

Prokuroro Jacko Smitho (Džeko Smito) pateiktame kaltinamajame akte D. Trumpas kaltinamas sąmokslu sukčiauti prieš JAV ir trukdyti oficialiai procedūrai – 2021 metų sausio 6 dieną vykusiam bendram Kongreso posėdžiui, skirtam patvirtinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę rinkimuose.

45 puslapių kaltinamajame akte D. Trumpas taip pat kaltinamas tuo, kad bandė pažeisti panaikinti piliečių balsavimo teisę, melagingai teigdamas, kad laimėjo 2020 metų lapkritį vykusius prezidento rinkimus.

Kodėl jie to nepadarė prieš 2,5 metų? Kodėl jie taip ilgai laukė?

 

J. Smithas sakė, kad siekia greito teismo proceso.

D. Trumpas užsipuolė prokurorą, pavadino jį išprotėjusiu ir apkaltino paskelbus „dar vieną suklastotą kaltinamąjį aktą“, kuriuo siekiama kištis į prezidento rinkimus.

„Kodėl jie to nepadarė prieš 2,5 metų? – D. Trumpas klausė savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“. – Kodėl jie taip ilgai laukė?“

„Nes jie norėjo tai padaryti pačiame mano kampanijos įkarštyje, – sakė jis. – Prokuroro nusižengimas!“

Būdamas prezidentu, D. Trumpas buvo apkaltintas demokratų kontroliuotų Atstovų Rūmų už tai, kad jis ieškojo politinio purvo ant J. Bideno Ukrainoje, ir dar kartą – po 2021-ųjų sausio 6-osios Kapitolijaus šturmo, tačiau abu kartus Senatas jį išteisino.

Su D. Trumpu respublikonų rinkimuose besivaržantis Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) socialiniame tinkle „X“, pareiškė, kad antradienio kaltinamasis aktas „yra svarbus priminimas: bet kas, kas save iškelia aukščiau už Konstituciją, niekada neturėtų būti Jungtinių Valstijų prezidentu“.

Tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar JAV programinės įrangos milžinė „piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje ir ją gina“, atliekamas tuo metu, kai kompiuterių naudotojai po koronaviruso pandemijos masiškai pradėjo rengti virtualius susitikimus internete.

„Tokios nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonės kaip „Teams“, tapo nepakeičiamos daugeliui Europos įmonių“, – sakė už konkurenciją atsakinga EK narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager)

„Todėl turime užtikrinti, kad šių produktų rinkos išliktų konkurencingos, o įmonės galėtų laisvai rinktis geriausiai jų poreikius atitinkančius produktus“, – sakė ji.

„Teams“ yra platforma, kurioje naudotojai gali bendrauti žinutėmis, vaizdo skambučiais ir dalytis failais.

Konkuruojančios ryšių platformos yra „Zoom“, „Google Meet“ ir „Cisco Webex“.

„Microsoft“ programėlę „Teams“ komplektuoja su savo debesų kompiuterijos programų rinkiniais „Office 365“ ir „Microsoft 365“.

Komisija teigė, kad perėjimas prie debesų kompiuterijos platformų leido į rinką pritraukti daugiau klientų, ir pažymėjo, kad tokia programinė įranga paprastai būna prenumeruojama, todėl naudotojai yra ilgalaikiai.

Ji pabrėžė, kad „Microsoft“ debesų kompiuterijos programų rinkiniai rinkoje įsitvirtinę, todėl „Teams“ įtraukimas į juos gali riboti konkurenciją Europoje.

M. Vestager teigė, kad EK yra susirūpinusi, kad „Microsoft“ gali suteikti „Teams“ platinimo pranašumą, nes nesuteikdama klientams galimybės pasirinkti, ar užsisakyti jos programų rinkinius, ar ne, gali apriboti konkuruojančių įmonių veiklą.

„Tokia praktika gali būti laikoma konkurencijos taisyklių pažeidimu, susijusiu su programų paketų susiejimu“, – pridūrė ji.

„Mes gerbiame Europos Komisijos darbą šioje byloje ir labai rimtai žiūrime į savo atsakomybę. Mes ir toliau bendradarbiausime su Komisija ir esame pasiryžę rasti sprendimus, kurie padėtų išspręsti jai rūpimus klausimus“, – sakė „Microsoft“ atstovas.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, kaltinamieji yra iš Vilniaus, Klaipėdos ir Mažeikių.

Remiantis tyrimo duomenimis, nemenkos narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsargos buvo laikomos vieno iš kaltinamųjų namuose Klaipėdoje.

Kaip įtariama, anksčiau jau teistas klaipėdietis kvaišalus platino kitiems. Vyro namuose pareigūnams atlikus kratą, rasta miltelių, kurių sudėtyje buvo daugiau nei vienas kilogramas kokaino ir 200 gramų amfetamino bei virš dviejų kilogramų tablečių, kurių sudėtyje buvo 436 gramų psichotropinės medžiagos – MDMA .

Manoma, kad kitas bylos kaltinamasis – Mažeikiuose gyvenantis vyras – iš klaipėdiečio įsigijo pora šimtų tablečių su MDMA, kurias vėliau mėgino perparduoti Mažeikių rajone gyvenančiam vaikinui. Iš pastarojo kvaišalų įsigijęs Vilniaus gyventojas taip pat sės į teisiamųjų suolą.

Už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Tas, kas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti, ir ją pardavė, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 10 metų.

Asmuo, neteisėtai laikęs narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ir kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Rimti įtarimai

„Kauno diena“ gavo skundą apie neva neskaidrią ir daugiabučių gyventojams nenaudingą daugiabučių bendrijos ir jos administracijos veiklą.

Skunde minima 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija yra labai gausi ir veikia kelis dešimtmečius. Jai priklauso nemaža dalis Kuršių ir Šarkuvos gatvėse esančių daugiabučių – iš viso 21 namas.

Butų savininkų yra keli šimtai ir jų bendras tikslas – rūpintis, kad apie 1987 m. statyti daugiabučiai nesunyktų, išlaikytų savo vertę, būtų patogūs gyventi.

Skundo redakcijai autoriai tvirtina, esą šie tikslai neįgyvendinami, bendrijos vadovai nedemokratiški, bendrija susiskaldžiusi, todėl tarp jos narių neva esama nepasitikėjimo ir net konfliktų.

Uždaviniai: daugiabučių būklės gerinimas reikalauja išlaidų ir pastangų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įžvelgia nederamą elgesį

Nepatenkintų bendrijos narių interesams siekianti atstovauti Kuršių gatvės gyventoja Ieva Bagdonavičienė tvirtino, kad bendrijos pirmininkas Vidmantas Ardzijauskas nekviečia susirinkimų, kuriuose butų aptariamos gyventojams aktualios temos, nepateikia veiklos ataskaitų, o su kritiškai pasisakančiais bendrijos nariais elgiasi nederamai.

Priežastys, kodėl kilo nepasitenkinimas pirmininku ir kitais bendrijos darbuotojais, raštu buvo išdėstytos ne tik „Kauno dienai“, bet ir Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui (BMAE).

Paaiškėjo, kad bendrijos vadovo veikla kelia nesusipratimų ne tik kai kuriems gyventojams, bet ir savivaldybės atstovams, kurių iniciatyva bendrijos pirmininkas V. Ardzijauskas gavo administracinę nuobaudą.

BMAE vadėja Karolina Sakalauskienė „Kauno dieną“ informavo, kad nuobauda buvo skirta, kai pirmininkas atsisakė pateikti bendrijos veiklai patikrinti reikalingus dokumentus.

Nežinome visų įdarbintų žmonių, nesame matę nei darbo sutarčių, nei informacijos apie atlyginimus – žodžiu, nieko, nors visa tai turėtų būti tvirtinama visų gyventojų.

Kad aplink bendriją ir jos viduje esama chaoso ir akis badančio nesusikalbėjimo, patvirtino ir paties bendrijos pirmininko V. Ardzijausko „Kauno dienai“ išsakyti patikinimai, neva bendrijoje viskas yra puiku, jam skirti priekaištai – nesąmonė, o administracinė nuobauda – nesusipratimas.

Pastabos dėl giminaičių

Skunde rašoma, kad bendrijos veiklos skaidrumu abejojantys gyventojai negali gauti bendrijos narių sąrašo, nežino duomenų, kiek iš bendrijos narių ir butų savininkų kas mėnesį surenkama lėšų, kaip jos panaudojamos bendrijos labui.

„Nežinome visų įdarbintų žmonių, nesame matę nei darbo sutarčių, nei informacijos apie atlyginimus – žodžiu, nieko, nors visa tai turėtų būti tvirtinama visų gyventojų“, – kalbėjo bendrijos veikla nepatenkinta Šarkuvos gatvėje esančio daugiabučio gyventoja.

Skundo autoriai atkreipia dėmesį, kad bendrijos administracijoje dirba V. Ardzijausko giminaičių.

Daug dėmesio skunde skirta birželį vykusiam visuotiniam narių susirinkimui, kuriame dalyvavo bendrijos nariai ir norintys jais tapti. Tvirtinama, kad susirinkimas vyko ne pagal reglamentą, kad neva buvo slepiama informacija, o bandantiems prieštarauti pagrasinta policijos pareigūnais.

Priežastis: skundo autoriai tvirtino, kad kantrybės taurę perpildė nesklandumai dėl laiptinės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dvi stovyklos

„Žmonės yra susiskirstę į dvi stovyklas. Viena susirinkime dalyvavusi moteris skambino policijai, bet pareigūnai atsisakė reaguoti aiškindami, kad tai ne toks pranešimas, dėl kurio reikėtų vykti“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ji pabrėžė, kad kitas susirinkimas turėtų vykti netrukus, tačiau, anot pašnekovės, tiksli data galbūt specialiai slepiama, tikintis, kad ateis mažiau administracijai neparankių gyventojų.

„Mes net nežinome, ar vyks tas antras susirinkimas, nes skelbimai nuplėšti“, – tvirtino I. Bagdonavičienė.

Pasak skundo iniciatorės, kantrybės taurė baigėsi, kai Šarkuvos gatvėje esančio daugiabučio gyventojai negalėjo sulaukti bendrijos administracijos pagalbos dėl užsikertančių durų ir trupančių laiptų.

Mojuoja vėliava

„Kauno diena“ pateikė klausimus V. Ardzijauskui. Paprašėme pateikti savo komentarus, svarbią informaciją.

– Žmonės priekaištauja dėl blogos ar net nulinės komunikacijos su daugiabučių gyventojais ir bendrijos nariais. Kaip netikusio bendravimo pavyzdys nurodoma, kad bendrijos administracija net neskelbia savo elektroninio pašto adreso“, – kalbėdamasi su V. Ardzijausku „Kauno diena“ užsiminė apie jam skiriamus gyventojų priekaištus.

– Gyventojus priimame dvi savaitės dienas, po darbo, kad jiems būtų patogu. Tokia tvarka yra 30 metų. Bendrauti paštu nėra poreikio, nes kiekvienas namas turi savo valdytoją, su kuriuo galima išspręsti visus klausimus vietoje, taip pat susirinkimo metu. Dėl elektroninio pašto iš gyventojų nesame sulaukę jokių pageidavimų. Norime su žmonėmis bendrauti gyvai. Bendrauti raštu, kai nematai žmogaus, nėra jokio reikalo.

– Savo skunde gyventojai pabrėžia, kad negali gauti informacijos, kaip naudojamos lėšos.

– Dirbame vadovaudamiesi įstatymais, rūpinamės, kad namo būklė nepablogėtų, vamzdynus keičiame, viskas daroma su namo savininkų pritarimu.

Ankšta: tipiška problema – vietos automobiliams trūkumas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Anot skundo, bendrijos administracija nieko nėra nuveikusi bendrijos labui…

– Tai yra nesąmonė ir, be to, apie tai rašo moteris, kuri net nėra bendrijos narė. Net turiu buvusio mero Andriaus Kupčinsko įteiktą vėliavą kaip pavyzdinei bendrijai už gerą darbą. Kas sako, kad nieko nedarome dėl žmonių, nieko nežino ir žinoti nenori.

– Teigiama, kad birželio 28 d. surengtas susirinkimas vyko ne pagal protokolą, be to, neskelbiama, kada vyks kitas susirinkimas.

– Kipišą sukėlė ne bendrijos nariai, nors mes jiems leidome dalyvauti. Neleido vesti, šaukė, rėkė, net ir balsavimą sutrukdė. Teko susirinkimą nutraukti, nedaug truko, kad būtume iškvietę policiją.

– Koks tikslas būtų kelti kipišą?

– Kad išardytų bendriją. Mes jau turime naujus pavyzdinius įstatus… Pasakysiu pavyzdį, kaip sunku su žmonėmis priimti sprendimus: laiptinėse nesugebama susitarti net dėl laiptinės valymo.

– Gyventojai išsakė priekaištų, kad jų nuomonės neišklausoma, kad jie negauna informacijos apie išlaidas, net negali sužinoti, kokią dieną planuojamas susirinkimas.

– Susirinkimuose, aišku, gali dalyvauti ir ne bendrijos nariai. Gerai, kad žmonės turi savo požiūrį, svarbu, kad leistų dirbti. Žmonės apie pinigus, išlaidas gali sužinoti bet kada atėję į valdybą. Apie planuojamą susirinkimą skelbimuose informuojama, bet juos dažnai nuplėšo, gal, kad parsineštų namo ir perskaitytų.

– Kai savivaldybės atstovai surengė planinį patikrinimą, nepateikėte prašomų dokumentų ir todėl jums buvo skirta administracinė nuobauda…

– Ataskaita buvo pateikta... Nežinau, už ką paskyrė…Tiesiog vienas stalas nežino, ką daro kitas stalas…

– Kalbama, kad bendrijoje įdarbinote savo giminių.

– Mes ne valstybinė įstaiga ir tokio pobūdžio apribojimų nėra. Dirba marti, o brolis viename name samdomas kaip santechnikas ir ne aš jį priėmiau.

– Kokius bendrijai svarbius darbus galėtumėte išskirti?

– Bendradarbiaujame su policija, yra įrengtos stebėjimo kameros, saugu. Yra problemų dėl automobilių aikštelių.

Komentaras

Karolina Sakalauskienė

Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja

Teisės aktų nustatyta tvarka 2021 m. atliktas 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – bendrija) neplaninis veiklos patikrinimas. Už teisės aktų pažeidimus atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda. 2022 m. pradėtas planinis bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimas. Bendrijos pirmininkas informacijos ir dokumentų kopijų nepateikė. Atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda.

Gavus gyvenamojo namo Kuršių g. 32, Kaune, gyventojų (toliau – pareiškėjai) skundą, pakartotinai nustatyta, kad bendrijos valdymo organų kadencija pasibaigusi. Įstatai nesuderinti su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Bendrija per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre, bendrijoje nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius. Pareiškėjai informuoti, kad, atsižvelgiant į tai, kad bendrijoje nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai, nėra galimybės kreiptis dėl informacijos pateikimo skunde nurodytais klausimais, ir nurodyta, kad yra kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl bendrijos likvidavimo inicijavimo. Savivaldybės pateikto siūlymo pagrindu pradėta juridinio asmens likvidavimo procedūra.

Bendrijos pirmininkas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą ir informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams.

Jei gyventojų netenkina bendrijos valdymo organų veikla, jie turi teisę juos pakeisti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka.

Policija teigia, kad kanapių auginimas yra organizuoto nusikalstamumo pasaulio melžiama karvė, skatinanti gaujų smurtą, nes grupuotės konkuruoja dėl teritorijos.

„Žinome, kad kanapių auginimu užsiimantys organizuoti tinklai taip pat tiesiogiai susiję su daugeliu kitų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, A klasės narkotikų importu, šiuolaikine vergove ir platesnio masto smurtu bei išnaudojimu“, – sakė Steve'as Juppas (Stivas Džupas), Nacionalinės policijos vadovų tarybos narys, atsakingas už kovą su sunkiu organizuotu nusikalstamumu.

„Šia operacija ne tik sėkmingai sužlugdyta didelė nusikalstama veikla, bet ir surinkta žvalgybinė informacija, kuri padės ateityje informuoti teisėsaugos institucijas visoje šalyje“, – nurodė jis.

Operacijos „Mille“ metu visoje Anglijoje ir Velse buvo atliekamos kratos ir areštai „tokiu mastu ir tempu, kokio dar nebuvo“, teigė pareigūnas.

„Konfiskuota beveik 200 tūkst. kanapių augalų, kurių rinkos vertė siekia 115–130 mln. svarų sterlingų (147–166 mln. JAV dolerių, 135–152 mln. eurų)“, – sakoma nacionalinės policijos pranešime.

Jame priduriama, kad per operaciją visoje Anglijoje ir Velse buvo sulaikyta apie 1 000 žmonių, o daugiau kaip 450 iš jų vėliau buvo pateikti kaltinimai.