Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 68-erių vyro kūnas rastas apie 10.51 val. Kretingos rajone, Kuniginės kaime, šalia kelio esančiame kanale, vandenyje.

Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Mirusysis buvo pastebėtas apie 13.24 val. šalia melioracinio kanalo. Kūnas – jau irimo statidoje. Mirusiojo tapatybė ir amžius kol kas nenustatyti.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo. 

Pavadinimas buvo sulietuvintas

Dabar, sprendžiant iš prie Karaliaus Vilhelmo kanalo išdėstytų kelio ženklų, yra mažiausiai trys šio kanalo pavadinimo variantai.

Dar visai neseniai kanalas prie Klaipėdos, tiksliau Perkėlos gatvės, turėjo lentelę, kur buvo parašyta, kad tai Klaipėdos kanalas. Dėl to kilo dalies klaipėdiečių pasipiktinimas. "Klaipėdos kanalas" buvo sovietų laikais atsiradęs pavadinimas, kuris neturėjo nieko bendro su tikruoju pavadinimu.

Galima priminti, kad Mėmelio (senasis Klaipėdos pavadinimas, kai ji priklausė Prūsijai) laikais kanalas vadinosi Karaliaus Wilhelmo vardu. Kai po 1923 m. sukilimo Klaipėdos kraštą perėmė Lietuva, kanalo pavadinimas buvo sulietuvintas, bet neprigijo. Tarpukaryje Karaliaus Vilhelmo kanalas vadintas Viliaus kanalu. Pavadinimo Karaliaus Vilhelmo kanalas vengta dėl to, kad tarp Prūsijos Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos būta tam tikros įtampos.

Iškraipymas: taip vadinant kanalą prie Lankupių, Klaipėdos rajonas tarsi liudija, kad jis tebėra įstrigęs sovietmetyje. A. Armonavičiaus nuotr.

Skirtingi pavadinimai

Šiais metais Klaipėdos miesto valdžia ištaisė kanalo pavadinimą Perkėlos gatvėje. Vietoje pavadinimo Klaipėdos kanalas atsirado naujos lentelės su tikruoju Karaliaus Vilhelmo kanalo pavadinimu.

Dabar, sprendžiant iš prie Karaliaus Vilhelmo kanalo išdėstytų kelio ženklų, yra mažiausiai trys šio kanalo pavadinimo variantai.

Chaoso dėl šio kanalo pavadinimo Klaipėdos krašte dar liko nemažai. Tiek įvairiose vietose esantys kelio ženklai, skelbiantys vandens telkinio pavadinimą, tiek informacinės lentelės apie kanalą kaip paveldo objektą pateikia skirtingus pavadinimus.

Klaipėdos rajone kanalas vis dar vadinamas Klaipėdos kanalu. Toks pavadinimas yra ir prie tilto į Dreverną, ir prie tilto per kanalą Lankupiuose.

Priekulėje yra kelio ženklai – rudos spalvos paveldo informacinės lentelės, kurios Karaliaus Vilhelmo kanalą nurodo tiesiog kaip Vilhelmo kanalą.

Iš tiesų, kanalas kažkada buvo pavadintas Prūsijos karaliaus Vilhelmo garbei, todėl,  gerbdami krašto istoriją ir autentiškumą, jį turėtume vadinti Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Nuostaba: Karaliaus Vilhelmo kanalas paveldo ženkle Priekulėje vadinamas pagal sutrumpintą ir iškraipytą versiją – Vilhelmo kanalu. A. Armonavičiaus nuotr.

Vienus lietuvina, kitų – ne

Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie siūlytų Karaliaus Vilhelmo kanalą vadinti originaliu pavadinimu – Karaliaus Wilhelmo kanalu, tai yra su raide "W", nes ji Lietuvoje įteisinta.

Kaip pastebėjo Aurelijus Armonavičius, karaliaus Vilhelmo Prūsijoje nebuvo, o buvo karalius Wilhelm. Todėl nereikėtų iškraipyti istorinės asmenybės karališkojo vardo.

Dėl užsienietiškų vardų, tiksliau dėl lotyniškų rašmenų, Lietuvoje taip pat susidariusi dviprasmiška situacija.

Šiemet sausio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, kuris įsigaliojo nuo gegužės 1 d.

Įstatymas numato tik vardų ir pavardžių rašymą, tiksliau įtraukimą į asmens dokumentus, jei tų asmenų vardas ar pavardė turi lotyniškas raides. Ir tai įtraukiamos ne visos raidės, o tik tos, kurios neturi diakritinių ženklų – taškų, kablelių, paukščiukų ir panašiai. Jei yra diakritiniai ženklai, jie pašalinami ir lieka tik "nuogos" lotyniškos raidės.

Minėtame įstatyme nieko nėra užsimenama apie istorinių asmenybių vardų ar pavardžių rašymą su "W", "Q", "X" ir kitomis raidėmis. Įstatyme konstatuojamas tik vardų ar pavardžių rašymas asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose.

Pagal šį įstatymą, jei koks nors Wilhelmas užsinorėtų gauti lietuvišką pasą, jo vardas dokumente būtų įrašytas su "W". Tuomet jis ir visuose kituose lietuviškuose informacijos šaltiniuose turėtų būti rašomas su "W", nes toks yra oficialus pavadinimas pagal lietuviškus dokumentus.

Tuo pat metu, pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, istorinės asmenybės Prūsijos karaliaus Wilhelmo vardas turi būti lietuvinamas pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus: "W" raidė keičiama į lietuvišką "V".

Karnavalai Vilhelmo kanale

Buriuotojai iš Klaipėdos buriavimo klubo "Memeler Segler Verein" prisiminė, kad kasmet rugpjūtį nuo 1897 m. būdavo rengiami karnavaliniai,su muzika plaukimai per Dangę, marias į Vilhelmo kanalą. Jame susitikdavo ne tik klaipėdiškiai, bet ir buriuotojai iš Jakų, Joniškės, Smeltės. Atvykdavo kurėnų iš Rusnės, Verdainės, Šilokarčemos.

Buriuotojų flotilės iš kurėnų, jolių, šliupų, liugerių išlįsdavo ir į Kuršių marias.

"Kartais vėjas dingdavo ir per štilį jo reikėdavo laukti valandų valandas. Samdydavome garlaivį "Mary", kad šis laivelius, lyg į rankas įsikibusius vaikus, trauktų į Mėmelį", – prisiminė anuometiniai burių entuziastai.

Anuomet Kuršių mariose buvo pilna kurėnų, pramoginių, sportinių burlaivių, kurių vairininkams reikėdavo saugotis žvejų tinklų, kad į juos neįsiveltų.

Iš nuostabos gali aiktelėti – viskas taip panašiai, kaip dabar su žvejų tinklais, nors praėjo 125 metai.

Kanalą užtvenkė

Tik žmonėms skirto Karaliaus Vilhelmo kanalo seniai nebeturime. Sovietinė valdžia jį iš žmonių atėmė po karo, kai kūrėsi Kairių karinis poligonas. Tiesa, pokaryje dar viena kita barža su anglimis ar žvyru praplaukdavo.

Nauda: vietiniai gyventojai kanalu plukdydavo ir šieną. / Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Bet koks plaukimas kanalu uždraustas arba jis atitvertas nuo 1966 m., kai sugalvota iš kanalo tiekti vandenį Klaipėdos miesto pietinės dalies gyventojams. Tuomet kanalas buvo užtvenktas, vandenvietės teritorija šalia jo aptverta.

Bandyta ištrinti iš žmonių atminties ir Karaliaus Vilhelmo kanalo pavadinimą. Jis buvo pavadintas Klaipėdos kanalu.

Kai kurie gyventojai dar prisimena, kad tarpukaryje prie Lietuvos valdžios kanalą taip pat bandyta "perkrikštyti"– norint sulietuvinti jis vadintas Viliaus perkasu.

Kasė ir vietiniai, ir belaisviai

Karaliaus Vilhelmo kanalą sunkiai kasė vietiniai gyventojai, o kai kuriuose etapuose ir prancūzų karo belaisviai. Jie net negalėjo pagalvoti, kad ateis barbarai ir kanalą pavers niekuo.

Prancūzų belaisviai apie trejus metus kasė kanalo atkarpą nuo Smeltės iki Stariškės. Didžiąją dalį kanalo iškasė vietiniai gyventojai, kurie už tai gavo užmokestį. Kanalo kasimo kaina buvo apie 1 mln. sidabrinių talerių, pusę tos sumos paaukojo Rusnės žydai.

1873 m. rugsėjo 17 d., po dešimties metų kasimo darbų Karaliaus Vilhelmo kanalas iškilmingai atidarytas. Jo iškilmėse sulaukta daugybės svečių.

Anuomet Mėmelyje kasmet rugpjūtį į Vilhelmo kanalą būdavo rengiami karnavaliniai, su muzika plaukimai per Dangę, marias.

Įvykis buvo neeilinis – į atidarymo iškilmes pašto karieta atvyko pats Karaliaučiaus apygardos prezidentas fon Hornas. Jį sutiko Klaipėdos apskrities viršininkas fon Gramackis. Iškilmėse ordinas įteiktas kanalo kasimo koordinatoriui, Klaipėdos pirkliui Gubai. Kanalu plukdytas papuoštas sielis, kurį tempė valdžios garlaivis "Oberprasident Eichmann". Kanalo atidarymo dalyviai išsiuntė sveikinimo laišką Vokietijos kaizeriui Vilhelmui I, kurio vardu ir pavadintas kanalas.

Paskirtis: Karaliaus Vilhelmo kanalu plukdyti sieliai. / Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Aplinkiniai mėgo kanalą

Karaliaus Vilhelmo kanalo kasimo idėja brandinta apie porą šimtmečių. Buvo numatyta, kad jis tarnaus sielių plukdytojams iš Nemuno į Klaipėdą. Iki tol sieliai plukdyti Nemunu per Kuršių marias. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai stiprūs vėjai mariose išsklaidydavo surištus sielius. Karaliaus Vilhelmo kanalas pravertė ne vien Klaipėdos krašto ekonomikai. Jis tapo ir mėgstama vietinių gyventojų vandens arterija. Kanalu būdavo plukdomi ir gyvuliai, ir šienas. Juo į Klaipėdos turgų vietiniai gyventojai atplukdydavo ir ką nors parduoti.

Kaip matyti iš buriuotojų prisiminimų, kanalas tapo ir mėgstama pramoginio plaukiojimo vieta.

Istorikų teigimu, laivyba kanale buvo intensyvi. Užfiksuota, kad 1875 m. juo pasinaudojo 1 024 laivai, 4 314 sielių vilkstinių. Sielius traukdavo laivai arba pakrante eidami arkliai.

Nuo 1903 m. kanale buvo dešimt tiltų su plaukimo anga jų viduryje, kad pralįstų laivo stiebas. Prie tilto tekdavo sustoti, atverti uždarytą vidurio angą, o praplaukus tiltą ją vėl uždaryti. Laivai plaukdavo lėtai (iki 5 km/val.), kad sukeltos bangos neardytų krantų. Karaliaus Vilhelmo kanalas buvo kruopščiai prižiūrimas: krantai sutvirtinti mediniais poliais, nebuvo meldų, nendrių ar medžių. Abipus kanalo krantų driekėsi keliukai, kuriais ir eidavo sielius traukiantys arkliai.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Siaubas: šiandieninio Karaliaus Vilhelmo kanalo gėda – apleisti tiltai ir apžėlę krantai. / Vidmanto Matučio nuotr.

Karaliaus Vilhelmo kanalo duomenys

Ilgis – 25 km

Plotis – 28 m

Gylis – 1,7 m

Karaliaus Vilhelmo kanalo datos

Iškastas – 1863–1873 m.

Atidarytas – 1973 m. rugsėjo 17 d.

Įrengta 10 tiltų – 1902–1903 m.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Kaip atsirado istorinis pavadinimas

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Gintautas Kutka kreipėsi į Klaipėdos regionų plėtros tarybą, kad būtų apsvarstytas Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalo pavadinimo pakeitimo klausimas. Prašoma sugrąžinti istorinį kanalo pavadinimą.

Šiuo metu Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalu vadinama vandens arterija 1865 m. lapkričio 27 d. oficialiai buvo pavadinta Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Toks pavadinimas suteiktas tuo metu Prūsiją valdžiusio karaliaus Frydricho Vilhelmo I garbei.

Pats kanalas, kurio ilgis 25–27 km, oficialiai buvo baigtas kasti 1873 m. rugsėjo 17 d. Jis sujungė Miniją ties Lankupiais su Klaipėdos Medžio uostu dabartinėje Malkų įlankoje.

1873 m. rugsėjo 17 d. įvyko ir oficialus kanalo atidarymas. Pirklių organizacijos vadovai ir garbūs svečiai kanalu į Medžio uostą plaukė garlaiviu "Adler", paprasta publika – gariniu vilkiku "Fon der Heydt".

Garbingiausi kanalo atidarymo dalyviai buvo Karaliaučiaus apygardos prezidentas fon Hornas ir Klaipėdos apskrities viršininkas fon Gramackis. Jie nesiryžo lipti į laivą, į iškilmių vietą vyko keturių arklių traukiamu pašto ekipažu.

Medžio uoste fon Hornas pasveikino kanalo kasimo organizatorių Klaipėdos pirklį Gubą. Džiaugsmo šūksniais buvo sutiktas eglišakėmis ir vėliavomis papuoštas pirmasis sielis, kurį tempė valdžios garlaivis "Oberpresident Eichmann".

Iš kanalo atidarymo renginio buvo nusiųsta sveikinimo telegrama Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui I, kurio vardu dar 1865 m. buvo pavadintas kanalas.

Istorija: Karaliaus Vilhelmo kanalas laivybai intensyviai naudotas iki praėjusio amžiaus pradžios.

Intensyviai naudojo laivybai

Nors ir atidarytas, kanalas dar ne visai buvo baigtas. 1902–1904 m. jame buvo įrengta dešimt lengvų metalinių tiltų. Visi tiltai buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą. Buvo išlikę tik apgriauti Kliošių ir Jokšų tiltai. Jų liekanos matomos ir šiandien. Šiuos išlikusius du tiltus Klaipėdos rajono valdžia tikisi atstatyti, nes, kaip sakė meras Bronius Markauskas, jau yra paruošti šių tiltų techniniai projektai.

Laikas įrodė, kad netinkamas buvo ir neprigijo lietuvintas Viliaus perkaso pavadinimas, nes jis skambėjo kaimietiškai ir familiariai.

Karaliaus Vilhelmo kanalas sieliams plukdyti į Klaipėdą intensyviau naudotas iki XX a. pradžios, kai 1901 m. buvo atidarytas Karaliaučiaus uosto jūrų kanalas. Visiškai medienos eksportą į Klaipėdą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas.

Vos tik iškasus kanalą sieliai juo būdavo plukdomi iš Smalininkų, Tilžės, Rusnės, kur buvo medienos ruošos punktai ir lentpjūvės. Yra duomenų, kad 1875 m. kanalu perplaukė 1 024 laivai, plukdyta 4 314 sielių. 1883 m. kanalu jau buvo perplaukęs 1 921 garlaivis.

Pavadinimą ir lietuvino, ir sovietino

1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ir uostą, laivyba nei Nemune, nei Karaliaus Vilhelmo kanale beveik nevyko. Įtakos turėjo ir Lietuvos politinis ginčas su Lenkija dėl Vilniaus. Be to, ir medienos eksportas per Klaipėdą nebuvo itin intensyvus.

Tarpukariu laivai Karaliaus Vilhelmo kanalą stengdavosi aplenkti, mat juo buvo draudžiama plaukti greičiau nei 5 km per valandą. Taip pat plaukiant kanalu buvo renkamas mokestis už šliuzo naudojimą. Todėl tik ypatingais atvejais, kai Kuršių mariose kildavo didelės bangos,  vienas kitas laivas plaukdavo Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Tarpukaryje Karaliaus Vilhelmo kanalą imta vadinti Viliaus perkasu, taip bandant užgožti prūsišką jo tapatybę.

Sumažėjus laivybai ir sielių plukdymui, tarpukario spaudoje Viliaus perkase buvo populiarinamas vandens turizmas – plaustais, baidarėmis. Kanalas pristatytas su jame tykančiais pavojais – "Sieliai ir baidokai velkami buksyru. Pasisukimuose reikia saugotis sielių. Nesipainioti laivams ant kelio".

Tarpukario profesorius Steponas Kolupaila reklamavo naują turizmo kryptį teigdamas: "Plaukdami Minija ir Vilhelmo kanalu, matome viską, kas yra įdomiausia, toliau plaukti kanalu link Klaipėdos kiek nuobodu. Įspūdžius galima paįvairinti pasukus į Drevernos kaimą."

Sovietmetis taip pat stengėsi išbraukti istorinį Karaliaus Vilhelmo kanalo pavadinimą. Prie jo pridėtas Klaipėdos kanalas. Toks dvigubas pavadinimas liko iki šiol, nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau 30 metų. Klaipėdos kanalo pavadinimas šiek tiek net ir klaidina. Taip iš dalies vadinamas ir Klaipėdos uosto sąsiauris, jungiantis Kuršių marias su Baltijos jūra. Laikas įrodė, kad netinkamas buvo ir neprigijo lietuvintas Viliaus perkaso pavadinimas, nes jis skambėjo kaimietiškai ir familiariai.

Nuo tradicinių kovos menų iki profesionalių kovų – „Prime Fight“ suteikia prieigą prie HD vaizdo įrašų turinio iš viso pasaulio,  kad galėtumėte neribotai žiūrėti visus metus, septynias dienas per savaitę, 24 valandas per parą.

Kanalas turi išskirtines teises į turinį, kurį galite matyti tik per „Prime Fight HD“: iš Europoje ir pasaulyje pirmaujančių ir didžiausiose arenose vykstančių turnyrų  Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Kipre, Turkijoje, Ispanijoje, Suomijoje.

Pasaulio ir Lietuvos žinomiausi kovotojai ir kylančios sporto žvaigždės – „Prime Fight HD“ siūlo Lietuvai daugiau nei 50 tiesioginių transliacijų kiekvienais metais.

Aukščiausios kokybės programos ir tiesioginės transliacijos –„Prime Fight HD“ su aistra ir adrenalinu bei dėmesiu siūlo geriausias kovos menų programas, tiesiogines transliacijas, naujienų laidas, dokumentinius filmus ir realybės šou visiems, kurie mėgsta žiūrėti ir mokytis. Kanalas rodo geriausias profesionalaus ir mėgėjų pasaulio kovas, kurios patenkina žiūrovų lūkesčius iš viso pasaulio.

„Prime Fight HD“ – tai boksas, kikboksas, K-1, MMA, sumo, karatė, dziudo, ušu, muay thai, aikido, teakwondo, kempo, džiudžitsu, kung fu, kendo, hopkido, krav maga, sambo, imtynės, savigynos pamokėlės.

Kanalas transliuoja svarbiausias kovas dėl čempiono diržo, istorines kovas dėl titulų, interviu su legendiniais kovotojais apie pasirengimą kovoms ir treniruočių procesus.

„Prime Fight HD“ kanalas bendradarbiauja su elitinėmis kovos menų organizacijomis ir transliuotojais, kad žiūrovai galėtų gauti geriausią ir išskirtinį turinį rodomą po vienu stogu. „Prime Fight HD“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir su Lietuvos Bushido Federacija.

Lietuvos žiūrovai turės išskirtinę galimybę stebėti tiesiogines ir netiesiogines transliacijas iš Lietuvos didžiausių arenų vykstančių turnyrų: KOK, MMA BUSHIDO ir Profesionalaus Bokso kovas.

Kanalą gilins ir platins

Tikėtina, kad dar šiais metais bus žinoma, kas imsis gilinti Klaipėdos uostą nuo 21 iki 85 piketo. Tai yra nuo uosto 10-osios krantinės iki 104–105 krantinių. Dalis gilinimo apimtų ir ties 8–9 krantinėmis esančio KLASCO apsisukimo rato dalį ties Kuršių nerijos krantu. Taip pat renkamas rangovas, kuris atliks šio gilinimo inžinerinę priežiūrą.

Uosto laivybos kanalas bus gilinamas iki 15 metrų projektinio gylio su pusės metro pergilinimu.

Taip pat kai kuriose vietose kanalas bus platinamas 30–50 metrų. Tikėtina, pagal ankstesnę patirtį, kanale bus randama ir nemažas kiekis didelių akmenų. Gilinimas nevyks prie pat krantinių. Riba numatyta per 20–25 metrus nuo krantinių.

Pagerins krovos sąlygas

Tai bus didžiulės apimties projektas. Gilinimas suskirstytas į 13 etapų. Planuojama iškasti per 2,1 mln. kubinių metrų grunto kartu su sąnašomis. Gilinimo plotas sudarys per 1,8 mln. kvadratinių metrų. Po gilinimo iki tolimiausio taško prie 105 krantinės galės priplaukti laivai su 13,8 m grimzle.

Klaipėdos valstybinio jūrų uostogeneralinis direktorius Algis Latakas teigė, kad gilinimas sudarys sąlygos visoms uosto kompanijoms krauti „Post Panamax“ laivus.

Šios uosto dalies gilinimas jau vyko 2015 m. Laivybos kanalas buvo pagilintas nuo 13 iki 14–14,5 m. Tuomet po akvatoriją plaukiojo didelis laivas „Al Idrisi“ ir ne visi net pastebėjo, kad jis gilina uostą.

Tikėtina, kad, kaip tada, taip ir dabar didelės apimties gilinimo konkursą uoste laimės pasaulinio lygio vakarietiška kompanija, turinti modernią ir galingą gilinimo techniką.

Saugos žuvis ir ramybę

Iškasamas gruntas, kaip ir vykdant ankstesnius gilinimus, bus išgabenamas į tolimąjį jūros sąvartyną, kuris yra už 33 kilometrų nuo uosto.

Tačiau I klasės užterštumo paviršinis gruntas gali būti naudojamas ir paplūdimiams.

Ypatingą vaidmenį atliks pusės metro uosto pergilinimas. Jis sudarys sąlygas uoste kauptis tam tikram kiekiui sąnašų, kurias išvalius ateityje bus galima pilti į jūrą ties paplūdimiais. Aplinkosaugos tarnybos yra pateikusios sąlygas, kaip turi būti vykdomi uosto gilinimo projektai.

Numatyta, kad dalyje nuo Šiaurės rago iki Vakarų Baltijos laivų statyklos gilinimas vyks tik dienomis.

Gilinti bus draudžiama naktimis, kad nekeltų triukšmo prie gyvenamosios aplinkos. Tačiau didesnėje dalyje uosto gilinimas numatytas ir naktį, bet laikantis triukšmo ribojimų.

Gilinant uostą taip pat bus imamasi priemonių, kad nebūtų trikdoma pavasarinė žuvų migracija į Kuršių marias.

Kasmet – nauji ruožai

Jau rašėme, kad Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kreipėsi į įvairias institucijas dėl aktyvesnio Karaliaus Vilhelmo kanalo naudojimo. Gautas Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo atsakymas. Šio kanalo 22 km ruožas nuo Minijos upės ties Lankupiais iki Klaipėdos uosto yra įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą.

Nuo 2018 m. pradėtas eksploatuoti 8,7 km ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalo ruožas nuo Minijos iki Drevernos upės tilto. Nuo 2019 m. prisidėjo atkarpa iki tilto per kanalą į Dreverną ir šalia esančios poilsiavietės. Iš viso 10 km. „2020 m. eksploatuojamą kanalo ruožą planuojame pratęsti papildomai apie 4–5 km Klaipėdos kryptimi. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į šiuo metu esamą situaciją, 2021 m. galėtume planuoti kanalą eksploatuoti iki Klaipėdos miesto III vandenvietės apsaugos zonos ribos. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad didesnė eksploatuojamų kelių plėtra susijusi su papildomo finansavimo poreikiu“, – tikino V.Vinokurovas.

Laivyba: Karaliaus Vilhelmo kanalu retkarčiais plaukia laivai. (laivu–nuoma.lt nuotr.)

Maršrutas su trukdžiais

Pripažįstama, kad vadinamasis mažasis turistinis laivų maršrutas Atmata–Minija–Karaliaus Vilhelmo kanalas–Dreverna, su galimybe pasiekti Juodkrantę, veikia su tam tikrais trukdžiais. Tai susiję su Lankupių ir Drevernos šliuzais, tiltų technine būkle.

Anot V.Vinokurovo, šliuzai ir tiltai nepriklauso Vidaus vandens kelių direkcijai, ji privalo rūpintis tik Karaliaus Vilhelmo kanalo vidaus vandens kelio laivybos parametrais. „Direkcija palaipsniui siekia pagerinti laivybos sąlygas vietinės reikšmės vidaus vandenų keliu Dreverna–Svencelė ir toliau Ventės rago ir Atmatos kryptimi, taip atveriant visą mažąjį laivybos ratą, įtraukiant į jį ir rytinę Kuršių marių pakrantę. Šio kelio intensyvesnis įsisavinimas susijęs su Klaipėdos ir Šilutės rajonų vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių perdavimu direkcijai ir su finansavimo padidinimo poreikiu“, – aiškino V.Vinokurovas. Tai reiškia, kad mažasis turistinis laivų maršrutas įtraukiant Karaliaus Vilhelmo kanalą gali būti gerinamas ir tai bus siekiama daryti.

Į planą neįtraukė

Didžiojo turistinio maršruto Karaliaus Vilhelmo kanalu nuo Lankupių iki Klaipėdos atvėrimas su išplaukimu į Kuršių marias yra kol kas neįmanomas ir bent artimiausią dešimtmetį neįgyvendinamas. Pirma kliūtis yra tai, kad dėl Klaipėdos miesto III vandenvietės Karaliaus Vilhelmo kanale yra nustatyta 5,5 km ilgio vandenvietės sanitarinės apsaugos zona. Laivyba šioje zonoje negalima. Ji būtų įmanoma tik iškėlus Klaipėdos miesto III vandenvietę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengė jos iškėlimo studiją, bet tuo viskas kol kas ir baigėsi. Įrengti naują vandenvietę kainuotų apie 55 mln. eurų.

Istorija: prieškariu Karaliaus Vilhelmo kanale ir tiltai sveiki buvo, ir netgi įrengta šiokia tokia infrastruktūra. (Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.)

Net ir iškėlus Klaipėdos miesto III vandenvietę dar tektų spręst klausimą, kaip atverti išplaukimą į Kuršių marias. Yra du variantai – atverti senąjį išplaukimą į Malkų įlanką, kurį dabar užkirto geležinkelio ir kelio į Smeltės pusiasalį tiltai, ar kasti naują kanalo atšaką iki Kuršių marių. Kol kas nėra atlikta jokia naujo kanalo studija, todėl neaiški ir jo vieta. Naujo kanalo kasimas taip pat būtų susijęs su Klaipėdos miesto III vandenvietės iškeldinimu. Šiuo metu rengiamame Klaipėdos miesto bendrajame plane III vandenvietės iškeldinimas nėra numatytas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šių metų sausį dėl III vandenvietės prašė tikslinti Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Į pastabą nebuvo atsižvelgta, todėl Uosto direkcija nederina Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo dokumentų.

Susidomėjo Vyriausybės kanceliarija

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V.Vinokurovas akcentavo, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas į Kuršių marias ties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieigomis yra prioritetinis projektas. Jis naudingas ne tik pramoginės, keleivinės laivybos plėtrai, bet būtų saugi alternatyva krovininei laivybai, kai krovininiai laivai dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų negali plaukti Kuršių mariomis iš Atmatos į Klaipėdą.

Vyriausybės kanceliarija buvo pavedusi iki šių metų kovo 1 d. įvairioms institucijoms išanalizuoti technines galimybes, kaip atverti Karaliaus Vilhelmo kanalą prie Klaipėdos. Pasiūlymai Vyriausybei yra formuojami, bet kol kas nepateikti. Bus siūloma parengti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, atlikti alternatyvų analizę, parengti papildomo kanalo kasimo, jo infrastruktūros tvarkymo techninę dokumentaciją.

V.Vinokurovo nuomone, šio projekto įgyvendinimo koordinatoriumi turėtų būti paskirta Vidaus vandens kelių direkcija kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklo valdytoja. Į Karaliaus Vilhelmo kanalo atkūrimo grupę turėtų būti įtrauktos ir visos trys savivaldybės, per kurių teritorijas eina šis kanalas, „Klaipėdos vandenys“, Uosto direkcija, prie kanalo esančių įrenginių valdytojai ir įvairūs kiti suinteresuoti asmenys.

Sparčiai nyksta paveldas

Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje po pristatytos studijos „Jachtų uostų tinklo žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje plėtros galimybės“ diskutuota, kad kanalui reikia palankesnio valdžios dėmesio. Studijoje buvo akcentuojama, kad turizmo ir rekreacijos reikmėms būtina aktyviau panaudoti Karaliaus Vilhelmo kanalą.

Jame pasigendama pramoginių laivelių sustojimo infrastruktūros, nesutvarkyti šliuzai, ne visur yra tinkamas gylis, dėl intensyvesnio plaukiojimo kanalu gali prasidėti krantų erozija. Sparčiai nyksta paveldas – kanalo senieji tiltai.

Dabartis: Karaliaus Vilhelmo kanalas ties Jokšais, kur vis dar tebėra nesutvarkytas istorinis tiltas.  (Vidmanto Matučio nuotr.)

Studijos rengėjų vertinimu, kanalas yra per menkai panaudojamas turistinei laivybai Minijos upe iki Lankupių, kanalu iki Drevernos upės ir Kuršių mariomis iki Atmatos žemupio. Visiškai nepanaudojama Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo dalis iki Klaipėdos miesto.

Dalis Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo yra įtraukta į Lietuvos vidaus vandenų kelių sąrašą. Tikimasi, kad Vidaus vandenų kelių direkcija imsis kanalą labiau pritaikyti laivybai, išvalyti kai kurias medžiais užvirtusias kanalo vietas ties Svencelės tolmologiniu draustiniu.

Svarbus objektas

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, kurios narys yra ir šių eilučių autorius, kreipėsi į Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministrą, Lietuvos turizmo tarybos pirmininką Eligijų Čivilį.

Prašoma Turizmo taryboje išnagrinėti situaciją dėl Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo aktyvesnio panaudojimo turizmo reikmėms, jo platesnio pristatymo galimiems Lietuvos ir užsienio vandens turistams.

Praeitis: Karaliaus Vilhelmo kanalas prieškaryje su jame plaukiojusiais laiveliais atrodė patraukliai.  (Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.)

Šis kanalas yra vienintelis tokio pobūdžio objektas Lietuvoje.  Panašūs kanalai Vakarų Europoje ir pasaulyje yra pritaikomi turistinėms reikmėms, prie jų kuriama infrastruktūra, aptarnavimo objektai, veikia laivelių paslaugų ir nuomos punktai.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prašo Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą įtraukti į strategiškai svarbių Lietuvos turizmo plėtros krypčių sąrašą, pateikti pasiūlymus Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kaip jame sudaryti palankesnes sąlygas turizmo verslui vystyti.  

Kur kanale sustoti?

Didžiausia dalis kanalo eina per Klaipėdos rajono teritoriją. Šio rajono mero Broniaus Markausko prašoma kanalui daugiau dėmesio. Iškelta idėja, kad būtų tikslinga kokiame nors istoriniame pastate prie kanalo įkurti jo muziejų, kanalo lankymo turistinės informacijos centrą.

Mažųjų laivelių savininkai ne kartą yra teigę, kad plaukti Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalu nedaug prasmės, nes nėra nei kur sustoti, nei išlipti į ką nors pasižiūrėti.

Apžiūros objektais kanale galėtų būti sutvarkytas Lankupių šliuzas, Lankupiai su tolėliau per Miniją esančiu ilgiausiu Lietuvoje pakabinamu tiltu.

Įdomi vieta galėtų būti ir sutvarkytas Jokšų tiltas. Laivų sustojimai su laikinomis prieplaukomis galėtų būti įrengti prie tiltų į Dreverną, kur poilsiavietėse yra, kitoje lyg arba kuriami žuvų auginimo tvenkiniai. Prie kanalo yra ir keletas sodybų. Gal jų savininkams kiltų noras prie kanalo kurti kaimo verslo sodybas?  

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba ir prašo Klaipėdos rajono vadovų, kad pateiktų planus ir idėjas, kaip išsaugoti kanalo istorinius objektus, kurtų naują infrastruktūrą, vystytų turistinius maršrutus, paties kanalo panaudojimo idėją plačiau pristatytų Lietuvos ir užsienio vandens turistams, galimiems investuotojams.

Šiuo metu nieko nėra daroma, kad gelžbetonine užtvara į Malkų įlanką atsiremiančio Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo atšaka būtų įrengta iki Kuršių marių ties ateityje planuojama valčių prieplauka. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašoma, kad dabar, kai jau patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas ir atverta galimybė statyti valčių prieplauką, būtų parengta ir Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo atšakos į valčių prieplauką studija.

Taip pat viliamasi, kad Klaipėdos rajono ir miesto, Uosto direkcijos atstovai galėtų pabandyti rasti susitarimą ir dėl kanalo atšakos projektinių dokumentų rengimo.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 1947 metais gimusio vyro kūnas kanale rastas popietę.

Ant jo kaktos pastebėta įbrėžimų.