„Vienas iš esminių šio Seimo prioritetų – kokybiška teisėkūra, tai deklaravau ir tapdama Seimo pirmininke. Dvi iš trijų įsigaliojančių Konstitucijos pataisų būtent ir priimtos siekiant ištaisyti anksčiau padarytas klaidas. Kalbu apie pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų ir panaikinto nuolatinio apribojimo eiti pareigas po konstitucinių sankcijų“, − pažymi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo vadovės, pataisa, leidžianti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, – tai kartu su pilietišku jaunimu įgyvendinta iniciatyva, suteikianti daugiau galimybių pilietiškiems suaugusiems žmonėms.

„Ji leidžia realiai pajusti rinkimus, dalyvaujant juose kaip kandidatui, o ne pagalbininkui. Ir suvienodina sąlygas, nes net į Europos Parlamentą galėjo kandidatuoti jaunesni nei į Lietuvos Respublikos Seimą. Kuo daugiau jaunimui suteikiame galimybių išreikšti save politinėje veikloje, tuo aktyvesnė bus visuomenė, o aktyvi pilietiška visuomenė yra demokratijos pagrindas“, − pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen.

Įteisinti tiesioginiai merų rinkimai

Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Tokiu būdu Lietuvos gyventojai ir toliau išlaikys teisę savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai.

Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merus ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Po sprendimo Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus Seimas ėmėsi svarstyti naują merų įgaliojimų modelį, pagal kurį savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.

Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį Lietuvos gyventojų palaikymą. „Vilmorus“ apklausa, vykdyta 2021 m. balandžio mėn., atskleidė, kad daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų manymu meras turi būti renkamas tiesiogiai.

Kandidatuoti į Seimą – nuo 21 metų

Seimas priimta Konstitucijos pataisa sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.

Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti jau artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.

Iki šiol, pagal Konstituciją, į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik 25 metų sulaukę asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos parlamente dirba tik vienas Seimo narys, jaunesnis nei 30 metų.

Beje, galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.

Panaikintas nuolatinis apribojimas užimti pareigas

Seimas taip pat papildė Konstituciją nauja nuostata ir panaikino nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas pritaikius konstitucines sankcijas. Ji atveria kelią nuo prezidento posto nušalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario pareigų.

Taip Lietuvos parlamentas įgyvendino Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Pagal priimtą pataisą, asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galės užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.

– Ką amžiaus cenzo sumažinimas suteiks, kokia iš to nauda?

– Pasiūlymas pakeisti amžiaus cenzą kandidatuoti nuo 21 metų gimė kaip kompromisas, įvertinus, kad Lietuva iki šiandien buvo viena iš vos keturių ES valstybių, kur galioja aukščiausias amžiaus cenzas kandidatuojantiems į Parlamentą, t. y. 25-eri metai. Sekdama ne vienus metus diskusijas, debatus ir inicijuodama pasiūlymą pakeisti kandidatavimo amžių nuo 21 metų, puikiai supratau, kad tai tokia pataisa, kuri, tikėtina, gali būti realizuota ir įgyvendinta. Kad būtų pakeista Konstitucija, reikia 94 Seimo narių balsų, tokie pokyčiai reikalauja labai plataus sutarimo.

– Kada praktiškai galėsime Parlamente pamatyti jaunesnių, nuo 21-ų metų amžiaus, narių?

– Nuo kitų Seimo rinkimų.

– Ar nebijote, kad per kitus rinkimus Seimą užplūs jaunuoliai nuo 21-ų metų?

– Tai tikrai jokia grėsmė, tačiau nemanau, kad užplūs, nes, pakeitus kandidatavimo į savivaldybių tarybas amžių, tikrai neužplūdo jauni žmonės. Plačiau atvertos durys kandidatuoti į Seimą labiau rodo, kad jauni žmonės gali anksčiau pradėti visą politinės kampanijos kelią ne kaip pagalbininkai, konsultantai, o patys kaip visaverčiai kandidatai. Tai labai svarbus tikslas, o rinkėjai apsispręs, ar jie norės pasitikėti jaunais žmonėmis. Aš tikrai tikiu, kad Seime atsiras daugiau jaunų žmonių, politikų, kurie atstovaus jaunimui ir jų problemoms. Noriu, kad kuo daugiau jaunų žmonių kuo anksčiau įsitrauktų į politinę veiklą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai kurie parlamento nariai sakė, kad 21-ų metų žmogus yra viso labo trečiakursis, kokių jis gali pasiūlyti sprendimų.

– Pabrėžčiau, kad Seimo salėje sulaukta didelio palaikymo – net 101 Seimo narys balsavo už. Nepasitikėjimas jaunais žmonėmis nepagrįstas, kai kurie jauni žmonės gali būti brandesni už kur kas vyresnius, nematau bėdos. Ir kas svarbiausia demokratijai – dėl kandidato pranašumų, trūkumų visada apsisprendžia rinkėjai.

– Gal jūs per praėjusius rinkimus susidūrėte, kad padėjėjai ar jaunesni nariai negalėjo kandidatuoti?

– Ne vieną kartą tekę matyti jaunus žmones, ir ne tik mano komandoje, bet įvairių pažiūrų, kurie puikiausiai galėtų kandidatuoti, net kandidatavo į Europos Parlamentą, kur galima tai daryti nuo 21 metų.

– Kokių dar pranašumų galėtų būti, jei Seime atsirastų daugiau jaunų žmonių, nekalbant apie tai, kad būtų daugiau atliepiama jaunimo poreikių.

– Nemanau, kad tai galima būtų sieti su kažkokios vienos temos klausimu. Parlamentas yra visuomenės atspindys ir geriausia, kai jame yra daug įvairovės. Šios kadencijos Parlamentas yra jaunesnis, jame daugiau moterų nei paprastai. Kai Parlamente bus daugiau jaunų žmonių, tai vienareikšmiškai užtikrins, kad matysime temas įvairesniais kampais.

– Ar tikite, kad greitai pamatysime jaunų žmonių Seime? Seniau sumažinus cenzą iki 25-erių jaunimas neskubėjo į Seimą.

– Tikiu, kad tokiems pokyčiams reikia laiko. Tikiuosi, kad jauni žmonės drąsiau kandidatuos ir tie, kurie nuo mokyklos suolo domisi politika, matys perspektyvą tapti kandidatais į Seimą. Kiek tokie siekiai materializuosis, priklauso nuo to, kaip pavyks įtikinti rinkėjus.

– Ką jūs veikėte, kai buvote 21-ų metų?

– Žaidžiau šachmatais ir auginau du sūnus.

„Prezidentas visą laiką šią iniciatyvą palaikė ir džiaugiasi, jog ji šiandien yra priimta Seime. Prezidento nuomone, yra svarbu, kai prašome jaunimo būti labiau atsakingiems, reikia suteikti jiems ir daugiau galimybių. Tai šiuo atveju šis gal ir simbolinis gestas, leidžiantis tikrai labai jauniems žmonėms kandidatuoti į Seimo rinkimus, yra kartu ir simbolinis gestas parodant, jog Lietuva pasitiki jaunimu“, – prie Prezidentūros kalbėjo P. Mačiulis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, leisiančią į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų.

Tikimasi, kad Konstitucijos pataisos priėmimas paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose ir balsuoti.

Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo, sulaukęs 25 metų.

Pagal galiojančius teisės aktus kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, į savivaldybės tarybą – asmuo, sulaukęs 18 metų.

Už tai numatančias Konstitucijos pataisas ketvirtadienį balsavo 101, prieš buvo keturi, susilaikė 22 parlamentarai.

29-erių Laisvės frakcijos atstovas, šiuo metu jauniausias parlamentaras Marius Matijošaitis, teigė, kad amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir „didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje“.

Jis pabrėžė, kad į Europos Parlamentą ir savivalybių tarybas taikomi dar mažesni amžiaus cenzai – atitinkamai 21 ir 18 metų.

„Standartas ES šalyse bei jau nusistovėjusi tvarka Lietuvoje, taikoma kituose rinkimuose. t. y. Europos parlamento ir miestų tarybų, yra šiaip jau savaime titaniški argumentai, nekalbant apie tai, kad didžiausia jaunimo organizacijas vienijanti LIJOT, vienijanti 70 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organzacijų, pritaria šiai iniciatyvai, o šis klausimas Seimo darbotvarkėje jau yra tris metus“, – teigė parlamentaras.

„Pasiekime finišo tiesiąją šiandien ir Lietuva taps atviresnė savo, duokdie, pilnaverčiams piliečiams“, – kalbėjo M. Matijošaitis.

„Valstiečių-žaliųjų“ atstovas Jonas Jarutis tvirtino, kad 21-erių jaunuoliai turi per mažai patirties bei išsilavinimo, kad galėtų „užsikrauti ant pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį“.

Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties.

„Žmogus 21 metų gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju, baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei. Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties. Jaunimui tokio amžiaus pirmiausia galbūt reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, tada ateiti į parlamentą. O šiaip, parlamentas yra ne vieta mokintis“, – aiškino J. Jarutis.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Rugsėjį per pirmąjį priėmimą dėl pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 12 parlamentarų.

Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė dar praėjusioje kadencijoje.

25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Pasak tokią Konstitucijos pataisą dar praėjusią kadenciją inicijavusios dabartinės parlamento vadovės, projektas iki pavasario sesijos pabaigos turėtų grįžti į Seimo salę svarstymui. Jam dar aną kadenciją pritarta po pateikimo, taip pat pateikta teigiama buvusios Vyriausybės išvada.

„Amžiaus cenzas į Europos Parlamentą yra nuo 21 metų, irgi yra tam tikra logika suvienodinti kandidatavimo amžių, nes dabar tie kandidatai, kurie jau yra dalyvavę Europos Parlamento rinkimuose, po to turi sėsti ant atsarginių suolelio ir kelerius metus laukti savo eilės kandidatuojant į nacionalinį parlamentą“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Amžiaus cenzas į Europos Parlamentą yra nuo 21 metų, irgi yra tam tikra logika suvienodinti kandidatavimo amžių.

„Mes užsitikrinę (politinę paramą) šį įstatymo projektą atnešime į Seimo posėdžio salę iki sesijos pabaigos“, – sakė parlamento vadovė.

Ji pažymėjo, kad vien valdančiųjų balsų projektui neužteks, nes Konstitucijos pataisai priimti reikia 94 balsų.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, nors būta svarstymų kandidatavimo amžių mažinti dar labiau, iki 18 metų ribos, 21 metai pasirinkti kaip kompromisas.

„Tai yra kompromisinis siūlymas, buvo akivaizdu, kad užsibrėžus 18 metų tikslą palaikymą būtų sunkiau rasti tokiam sprendimui. Mes turime žiūrėti į realią situaciją, kad Seime būtų pasiektas toks sprendimas, reikia keisti Konstituciją, reikia 94 balsų“, – sakė Seimo pirmininkė.

Ji teigė, kad kandidatavimo amžiaus cenzo mažinimas yra „tiesiausias ir paprasčiausias būdas parodyti jauniems žmonės, kad mes jais pasitikime“.

„Gerai žinau šio idėjos kritikų požiūrį, kad neva tokie jauni žmonės dar nėra pasiruošę priimti svarbius sprendimus, tačiau mes šiuo atveju kalbame apie rinkimus, ne apie paskyrimą į Seimą. Pakeitus kandidatavimo amžių jauniausiems kandidatams dar reikės pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, įrodyti, kad jie yra verti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas pažymėjo, kad dabar kandidatavimo į parlamentą amžiaus cenzo riba yra aukštesnė nei kandidatuojant į savivaldą ar Europos Parlamentą.

„Meru, savivaldybės tarybos nariu galima būti sulaukus 18 metų, į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo 21 metų, tačiau į Lietuvos parlamentą amžiaus cenzas yra 25-eri metai ir manome, kad tas amžiaus cenzas iš tiesų nėra tinkamas“, – sakė A. Bagdonas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen dar praėjusią kadenciją registravo Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų vietoj dabartinių 25-erių.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė šiam projektui yra pateikusi teigiamą išvadą, projektas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą, o 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras.

Kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.

Ši byla pradėta gavus individualų skundą.

KT priėmė nagrinėti skundą dėl tvarkos, kai rinkimų plakate privalu nurodyti „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, nepaisant to, kad asmuo teistas dėl neatsargaus elgesio, nesunkaus nusikaltimo, jo teistumas yra išnykęs ir jis laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Anot pareiškėjo, tokiu būdu dėl neatsargumo ar dėl nesunkaus nusikaltimo nuteisti asmenys prilyginami tiems, kurie pripažinti kaltais dėl tyčinių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Jis teigia, kas negali būti nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga iš esmės skirtingą informaciją leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu pateikti vienodai negatyviai juos apibūdinant.

Šis prašymas – vienuoliktasis individualus konstitucinis skundas, priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme. Juridinių ir fizinių asmenų teis kreiptis į KT įtvirtinta 2019 metais.

"Mariose" išrinko L. Girskienę

Marių vienmandatėje apygardoje antrajame rinkimų ture sekmadienį, sulaukusi 57,5 proc. (arba 5 891) rinkėjų balsų, triumfavo "valstiečių" kandidatė Ligita Girskienė.

Jos konkurentas buvo konservatorių atstovas, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kuris surinko 42,5 proc. balsų, už jį balsavo 4 355 rinkėjai.

Beje, L. Girskienė – iš visų keturių Klaipėdos vienmandačių apygardų vienintelė moteris, kuri pateko į Seimą.

Portalo kalbinta politikė teigė, kad tikėjosi laimėti, tačiau po pergalės moteris esą jaučiasi dviprasmiškai.

"Iki lapkričio vidurio, iki Seimo nario priesaikos procedūros, daug dar ką reikia nuveikti, sutvarkyti reikalus bendrijose, šeimos reikalus. Beje, šeima liks Klaipėdoje, nes čia mokosi mūsų dukros. Mergaitės dar nedidelės – 6 ir 12 metų, bet jos savarankiškos, vis dėlto lengva nebus", – kalbėjo L. Girskienė.

Moteris nusiteikusi, kad Seime teks būti opozicijoje. Politikė tvirtino, kad jau rengia ir tam tikrus įstatymų paketus.

"Aš savo komandą subursiu iš žmonių, kurie neabejingi aplinkosaugai. Dirbsime šioje srityje, ir socialiniai reikalai, žinoma, labai svarbūs", – teigė L. Girskienė.

"Pajūrio" laimėtojas – S. Gentvilas

Pajūrio rinkimų apygardoje antrojo turo laimėtojas yra liberalas, dabartinis Seimo narys S. Gentvilas, surinkęs 57,94 proc. balsų, jį palaikė 5 508 klaipėdiečiai.

Jam teko grumtis su konservatoriumi, Klaipėdos vicemeru Arūnu Barbšiu, už kurį antrajame ture balsavo 42 proc. rinkėjų (3 999).

A. Barbšys jau antrus Seimo rinkimus iš eilės patenka į antrąjį rinkimų turą, bet vis pralaimi.

2016 m. jį nuo liberalų atstovo Gintaro Vaičekausko teskyrė nepilnas šimtas balsų, šį sykį skirtumas gerokai didesnis.

Šį sekmadienį vienmandatėje apygardoje mandatą laimėjęs S. Gentvilas džiaugėsi iškovotomis tvirtomis Liberalų sąjūdžio pozicijomis – padvigubintu mandatų skaičiumi ir tapimu trečiąja pagal dydį partija Seime.

"Yra didelės galimybės derėtis, tik trys partijos sudarytų daugumą, tai reiškia politinį stabilumą. Be to, partijos giminingos, o ne kaip lenkai, "valstiečiai" ir "socdarbiečiai", kurių interesai gali būti radikaliai skirtingi. Tikrai galiu pažadėti, kad mes, liberalai, neinicijuosime jokių tyrimų komisijų, juk kiek laiko sugaišome šioje kadencijoje suvedinėdami sąskaitas. O "valstiečiai" savo draudimais per tuos metus pagimdė laisvą visuomenę, daug draudė ir reguliavo, todėl dabar – didelis atoveiksmis", – kalbėjo S. Gentvilas.

"Baltijos" lyderis – A. Petrošius

Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo nario mandatą laimėjo konservatorius, Klaipėdos miesto tarybos narys Audrius Petrošius, už kurį balsavo 53 proc. (5 741) rinkėjų, o "valstiečių" kandidatą Mindaugą Bastakį palaikė 46,96 proc. rinkėjų (5 082).

"Žinoma, kad džiugu, kai darbas duoda rezultatą. Labai įdomus procesas buvo, kadangi esu saviizoliacijoje, ta pergalė tokia atrodo lyg ir netikra. Tikėjausi tokio rezultato, daug atidaviau, kad jis būtų pergalingas", – tvirtino politikas.

Į Klaipėdos tarybą A. Petrošius buvo išrinktas su visuomeniniu komitetu "Vytautas Grubliauskas ir komanda", tačiau netrukus pakeitė poziciją ir prisijungė prie konservatorių, su kurių vėliava ir laimėjo Seimo nario mandatą.

Politikui ne kartą buvo priekaištauta dėl šio politinio perbėgimo. Esą A.Petrošius ir pats sulaukdavęs dėl to rinkėjų pastabų.

Lygiai prieš 30 metų atėjau ten iškart po nepriklausomybės paskelbimo, kaip asmens sargybinis saugojau Seimo pirmininką, čia toks įdomus sutapimas.

"Nevadinčiau to perbėgimu. Pirmiausia, visuomeninis komitetas yra darinys, kuris suformuojamas dalyvauti rinkimuose, bet jis tolesnės perspektyvos neturi. Komiteto veikla baigiasi pasibaigus kadencijai. O mano priklausomybė konservatorių partijai yra pirmoji ir, tikiuosi, paskutinė. Tai buvo vertybinis pasirinkimas, su kuo turėčiau tęsti politinę veiklą toliau", – paaiškino naujai išrinktas Seimo narys.

"Danės" favoritas – A. Pocius

Vienmandatėje Danės apygardoje antrajame ture susitiko konservatorius, buvęs diplomatas ir armijos generolas Arvydas Pocius, kurį klaipėdiečiai parėmė 6 225 balsais (54,68 proc.), ir liberalas, miesto tarybos narys Saulius Budinas, kuris antrajame ture surinko 45,32 proc. balsų. Jis sulaukė 5 160 rinkėjų palaikymo.

"Lengva nebuvo, komandos dėka visi darbai padaryti. Labai džiaugiuosi dėl rezultato. Seimo nariu tapau pirmą kartą, tačiau į parlamentą įžengsiu ne pirmą sykį. Lygiai prieš 30 metų atėjau ten iškart po nepriklausomybės paskelbimo, kaip asmens sargybinis saugojau Seimo pirmininką, čia toks įdomus sutapimas. Ir priesaiką Seime duosiu antrą kartą, nes 1991 m. sausio 11 d., per sausio įvykius, prisiekiau kaip parlamento gynėjas, karys-savanoris", – portalui pasakojo A. Pocius.

Taigi Klaipėdoje vienmandatėse apygardose į Seimą ketveriems metams išrinkti L. Girskienė, S. Gentvilas, A. Petrošius ir A. Pocius.

Daugiamandatėje apygardoje išrinkti dar du klaipėdiečiai – liberalas Eugenijus Gentvilas ir "valstietis" Dainius Kepenis.

Artimiausius ketverius metus Seime klaipėdiečiams iš esmės atstovaus šeši parlamentarai ir veikiausiai klaipėdietė konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri šį kartą balotiravosi Panerių–Grigiškių apygardoje (o ne Baltijos ar Gargždų apygardose, kaip ankstesniais metais) ir buvo išrinkta dar vienai kadencijai.

Pastaruosius ketverius metus Klaipėdai atstovavo devyni parlamentarai: S. Gentvilas, E. Gentvilas, A. Bilotaitė, Naglis Puteikis, G. Vaičekauskas, D. Kepenis, Algimantas Kirkutis, Irina Rozova ir Irena Šiaulienė.

"Mėguva" išrinko M. Skritulską

Mėguvos apygardoje, kuri apima visą Palangą, dalį Kretingos ir dalį Klaipėdos rajono, grūmėsi konservatorius Mindaugas Skritulskas ir "valstiečių" kandidatas Romandas Žiubrys.

Abu politikai nė karto nebuvo išrinkti į Seimą, o vienas jų net nebuvo išrinktas į savivaldybės tarybą, nors sykį kandidatavo.

Mėguvos vienmandatė rinkimų apygarda 2016-ųjų Seimo rinkimuose dar vadinta Palangos–Kretingos apygarda, kurioje buvo panašus skaičius rinkėjų iš abiejų savivaldybių teritorijų, tačiau prieš šiuos rinkimus apygardos ribos pakeistos, pasikeitė ir rinkėjų proporcijos Palangos naudai.

Todėl daugumos nenustebino, kad Palangos tarybos narys, ilgametis politikas, konservatorių atstovas M.Skritulskas nuskynė pergalę.

Už jį sekmadienį balsavo 57,85 proc. rinkėjų (7 193 balsai).

Jo konkurentą iš Kretingos, politikos naujoką, "valstiečių" kandidatą R.Žiubrį palaikė 42,15 proc. rinkėjų (5 240 balsų).

Gargžduose – P. Gražulio pergalė

Viena įdomiausių kovų vyko Gargžduose. Šioje rinkimų apygardoje antrajame ture dar kartą sėkmę bandė du kadenciją baigiantys Seimo nariai – konservatorė Rasa Petrauskienė ir Petras Gražulis, kuris šįkart išsikėlė pats.

Konservatorė R. Petrauskienė į Seimą bandė patekti trečią kartą.

Moteris pirmą sykį balotiravosi prieš ketverius metus Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tada iš septynių kandidatų ji liko ketvirta, surinkusi 15,5 proc. (2 768 balsus).

Antrą kartą į Seimą ji kandidatavo pernai rugsėjį, kai parlamente atsilaisvino vieta, Klaipėdos rajono meru išrinkus tuometį Seimo narį Bronių Markauską.

Tada politikė nemenka persvara nugalėjo Centro partijos kandidatą Kristupą Krivicką.

Sekmadienį R. Petrauskienei teko susigrumti su P.Gražuliu, kuris Seime yra nuo 1996 m. visas kadencijas iš eilės.

Kartais jam pavykdavo laimėti vienmandatėje apygardoje, pastarąjį kartą į parlamentą jis sugrįžo pagal partijos sąrašą.

Išrinko: Gargždų rinkimų apygardoje rinkėjai šį kartą palankūs buvo ilgamečiam Seimo nariui P. Gražuliui, Šilutėje – buvusiam europarlamentarui Z. Balčyčiui, Kuršo apygardoje – parlamentarui A. Vinkui, o Mėguvoje – M. Skritulskui. / Vyginto Skaraičio / Fotobanko, Vytauto Liaudanskio ir Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotr.

Dabar P. Gražulis buvo laisvas nuo partijų, jis išsikėlė pats.

Ir šį kartą rinkėjų verdiktas Gargždų apygardoje jam buvo palankesnis. P.Gražulį palaikė 55,75 proc. rinkėjų (7 990 balsų), R.Petrauskienė sulaukė 44,25 proc. piliečių palaikymo (6 342 balsai).

"Kuršo" ir "Šilutės" nugalėtojai

Sekmadienį, suskaičiavus antrojo turo Seimo rinkimų rezultatus, paaiškėjo, kad Kuršo apygardos rinkėjams atstovaus Seimo narys, "valstiečių" kandidatas Antanas Vinkus, o Šilutės apygardai – buvęs europarlamentaras "socialdarbietis" Zigmantas Balčytis.

Kuršo apygardoje, kur balsavo didžioji dalis Kretingos rajono gyventojų, rinkėjai pirmenybę atidavė buvusiam socialdemokratui, dabar "valstiečių" atstovui A. Vinkui. Už jį balsavo 61,1 proc. (8 332) žmonių.

Jo konkurentas antrajame ture – buvęs Kretingos rajono meras, konservatorius Juozas Mažeika surinko 38,9 proc. (5 304) balsų.

Prieš ketverius metus, 2016 m., į Seimą A. Vinkus išrinktas Palangos–Kretingos vienmandatėje apygardoje, tada jis antrajame ture irgi nugalėjo konservatorių kandidatą.

Pakeitus rinkimų apygardų ribas, A. Vinkus šįkart balotiravosi Kuršo apygardoje ir vėl laimėjo.

Na, o Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje antrajame ture konkuravo konservatorė Sandra Tamašauskienė bei "socialdarbietis", buvęs Europos Parlamento, taip pat buvęs Seimo narys Z. Balčytis, kuris šioje apygardoje ankstesniuose rinkimuose yra ne kartą laimėjęs jau pirmajame ture.

Suskaičiavus antrojo rinkimų turo rezultatus, paaiškėjo, kad Seime artimiausius ketverius metus Šilutės apygardos rinkėjams atstovaus Z. Balčytis.

Z. Balčytį palaikė 62,4 proc. šilutiškių (7 862), o S. Tamašauskienę – 37,6 proc. rinkėjų (4 738).

Patys aktyviausi, balsuodami iš anksto, buvo rinkėjai iš Pajūrio rinkimų apygardos. Čia savo pilietinę pareigą jau atliko kone ketvirtadalis balso teisę turinčiųjų.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio iš Pajūrio rinkimų apygardos balsavo 23,84 proc. rinkėjų, beveik dvigubai daugiau nei prieš dvi savaites. Tada iš anksto balsavo 12,14 proc. žmonių.

Patys aktyviausi iš šios apygardos ir vėl buvo neringiškiai. Jų iš anksto jau balsavo net 68,4 proc. (3 037 rinkėjai). Tai yra 14 proc. daugiau nei iš viso balsavusių Neringos savivaldybės rinkėjų pirmajame ture.

Šįkart iš anksto balsavę rinkėjai buvo aktyvesni, tačiau tai nereiškia, kad tokie pat jie išliks ir sekmadienį – tikrąją rinkimų dieną.

Dvigubai aktyvesni šįkart buvo ir rinkėjai iš Baltijos (17,6 proc.), Danės (15,84 proc.) bei Marių (12,79 proc.) apygardų.

Antrajame ture Klaipėdos ir Neringos savivaldybių iš anksto balsavusių rinkėjų aktyvumas siekė 17,52 proc., daugiau nei Lietuvos vidurkis (16,8 proc.).

Rinkimų komisijų narius stebino antrajame rinkimų ture išankstiniame balsavime ypač išaugęs rinkėjų aktyvumas Gargždų bei Mėguvos apygardose.

Čia jis irgi beveik padvigubėjo. Gargžduose šį kartą iš anksto balsavo 19,24 proc. piliečių (prieš dvi savaites iš anksto balsavusiųjų buvo 11,11 proc.), o Mėguvos apygardoje savo balsą jau atidavė daugiau nei penktadalis rinkėjų – 21,58 proc. (buvo 11,56 proc.).

Šįkart iš anksto balsavę rinkėjai buvo aktyvesni, tačiau tai nereiškia, kad tokie pat jie išliks ir sekmadienį – tikrąją rinkimų dieną.

Pirmajame ture per išankstinį balsavimą aktyvumas taip pat buvo didesnis nei ankstesniuose Seimo rinkimuose, tačiau tikrąją rinkimų dieną jis krito keliais procentais nei buvo 2016 m.

Pirmajame ture, spalio 11 d., balsavo 47,16 proc. šalies rinkėjų, balsavimo teisę turi daugiau nei 2,4 mln. žmonių.

Trys Neringos savivaldybėje esančios apylinkės – Kopų, Smėlio ir Pušų – priklauso Pajūrio rinkimų apygardai.

Neringiškiai iš visų šios apygardos rinkėjų yra patys aktyviausi. Prieš dvi savaites iš anksto jų balsavo 32,3 proc. Visos Lietuvos vidurkis buvo tik 11,64 proc.

Dabar per pirmas tris išankstinio antrojo rinkimų turo balsavimo dienas net 40 proc. (1 767) Neringos rinkėjų jau atliko savo pilietinę pareigą.

Šįkart iš anksto aktyviau nei prieš dvi savaites balsuojama ir Klaipėdoje.

Neringoje balsavimo teisę turi 4 441 žmogus.

Galima tik spėti, kad kone visi norintieji balsuoti neringiškiai savo balsą jau atidavė, nes per pirmąjį turą, skaičiuojant ir išankstinius balsus, rinkimuose dalyvavo 55 proc. piliečių, tai gerokai daugiau nei Lietuvos vidurkis (47,16 proc.).

Šįkart iš anksto aktyviau nei prieš dvi savaites balsuojama ir Klaipėdoje.

Per tris dienas iš Marių rinkimų apygardos jau balsavo 7,36 proc. rinkėjų, pirmajame ture buvo 6,21 proc.

Iš Pajūrio apygardos išankstiniuose rinkimuose jau dalyvavo 13,71 proc. rinkėjų, prieš dvi savaites – 12,14 proc.

Iš Danės rinkimų apygardos nuo pirmadienio iki trečiadienio balsavo 9,25 proc. piliečių, pirmajame ture jų buvo 8,49 proc., iš Baltijos apygardos – 10,85 proc., pirmajame ture – 8,54 proc.

Beje, ketvirtadienį vakare Klaipėdoje, Žvejų rūmuose, kur šįkart dėl koronaviruso pandemijos organizuojamas išankstinis balsavimas, vyko Muzikinio teatro spektaklis, į kurį buvo parduota apie 300 bilietų.

Tačiau esą viskas buvo suorganizuota taip, kad rinkėjai ir į spektaklį atėję žiūrovai nesusidurtų ir nekontaktuotų.

Šiandien ir rytoj bus galima balsuoti namuose, nuo rytojaus, šeštadienio, likus 30 val. iki rinkimų, jau bus draudžiama bet kokia rinkimų agitacija.

"Savijauta puiki"

Susitikimus su rinkėjais turėjo atšaukti Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys, tarybos narys Audrius Petrošius, kandidatai į Seimo narius Arvydas Pocius ir Kęstutis Navickas.

Visi keturi kandidatai buvo priversti koreguoti savo rinkimų kampanijos žingsnius, tačiau vis tiek tikisi sėkmės rinkimuose.

"Tenka izoliuotis nuo šeštadienio popietės. Pirmadienį mėginau susisiekti su savo šeimos gydytoja, bet telefonai vis užimti. Kaip tik aiškinuosi, kaip toliau elgtis", – tikino A. Barbšys.

Pirmadienį savivaldybė paskelbė, jog A. Barbšys atostogauja.

"Tyrimas man paskirtas tik trečiadieniui, iki tol teks pabūti izoliacijoje. Nejaučiu jokių simptomų, savijauta yra puiki", – patikino vicemeras.

A. Barbšys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jis šeštadienį turėjo dalyvauti sporto renginyje, tačiau vizitą skubiai atšaukė.

"Kai tik pasiekė informacija, jog galėjau turėti kontaktą su asmeniu, kuriam patvirtintas koronavirusas, labai greitai teko viską keisti. Buvo suplanuota, kad dalyvausiu krepšinio komandų "Rytas" ir "Neptūnas" varžybose, kurių metu turėjau pasveikinti krepšinio veteraną Saulių Vilką. Tačiau priėmiau sprendimą nerizikuoti aplinkinių sveikata. Taip jau atsitiko, jog iš savivaldybės niekas nenuėjo pasveikinti. Bet eiti į krepšinio areną ir rizikuoti kitų žmonių sveikata aš negalėjau", – pasakojo A. Barbšys.

Koregavo planus

Keturi kandidatai praėjusią savaitę turėjo susitikimą Klaipėdos universitete, kur, kaip vėliau paaiškėjo, ėmė plisti pavojinga liga.

Susitikimas nebuvo viešas, tačiau taip jau sutapo, jog jame dalyvavo visi tos pačios partijos kandidatai į Seimą.

Susiplanavome darbų, bet ką padarysi. Toks gyvenimas.

"Mes viską turėjome atšaukti, nors nedarėme masinių susitikimų ar diskusijų. Tačiau organizacinių susitikimų juk turime kiekvienas, tad viską perkėlėme į virtualią erdvę, bendraujame nuotoliniu būdu. Juk niekada negali žinoti, kada ir kas nutiks. Partijos štabas buvo priėmęs sprendimą nerengti masinių susitikimų. Aišku, rinkimų kampanijai tai yra minusas. Susiplanavome darbų, bet ką padarysi. Toks gyvenimas", – patikino A. Barbšys.

Žmona iš namų neišvijo

Klaipėdos miesto tarybos narys A. Petrošius taip pat tikino esąs užsidaręs namuose.

"Ne, žmona dar neišvijo, nors bijau, kad tuoj išvys, nes nematė ištisomis dienomis manęs namuose", – juokėsi A. Petrošius.

Jis tikino, kad negali nesilaikyti privalomos tvarkos, nors galbūt politikai tik pabuvo vienoje patalpoje, kurioje buvo asmuo, kuriam nustatytas COVID-19.

"Negalima nei nuslėpti, nei nesilaikyti tvarkų. Taip po to ir plinta židiniai. Maža ką, gal ir nuo tolimo kontakto galima užsikrėsti. Mes atsakingi ir už savo komandą, kuri lieka aktyviai dirbti. Beje, praėjusiam penktadieniui turėjau pakvietimą į Klaipėdos žurnalistų renginį. Gerai, kad dar ten nenuėjau, nes visi jūs būtumėte turėję izoliuotis ", – teigė A. Petrošius.

Apsikrėtė ir Vokietijos pilietis

Iš viso Klaipėdos universitete tyrimus pirmadienį dėl COVID-19 atliko 10 darbuotojų.

Praėjusią savaitę dviem Klaipėdos universiteto studentams diagnozuotas apsikrėtimas COVID-19 virusu.

Sveikatos mokslų fakultete apie tai pranešė pati šio fakulteto studentė, šiuo metu jau esanti izoliacijoje. Susirgimas jai nustatytas atliekant testą prieš studentei pradedant praktiką.

Pranešama, kad mergina jaučiasi gerai. Sveikatos mokslų fakultetas tęsia darbą įprasta tvarka, nes studentė iki praktikos čia paskaitų neturėjo.

Susirgimas COVID-19 virusu taip pat nustatytas Vokietijos piliečiui, studijuojančiam Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete magistrantūros programoje.

Sergantysis po teigiamo testo izoliuotas 14 dienų, drauge su juo universiteto bendrabučio bloke gyvenę trys asmenys testuoti, jų atsakymai neigiami, bet visi izoliuoti ir stebimi.

Kadangi iki pajuntant susirgimo simptomus studentas dalyvavo tik vienoje tiesioginėje paskaitoje, kitos dėstytos nuotoliniu būdu, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto darbo šis įvykis taip pat nesutrikdė.

Atšaukė renginį

"Apie atvejį informuota paskaitą vedusi dėstytoja, dalyvavę studentai. Kadangi auditorija didelė, o grupėje 6–7 asmenys, saugūs atstumai buvo išlaikyti, tad visiems rekomenduota stebėti savo sveikatą",– sakė profesorė Ligita Šimanskienė, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros vedėja.

Universitetas pranešė, jog atšaukiamas iškilmingas senato posėdis, kuris turėjo vykti spalio 22 d.

Šio posėdžio metu už ypatingus nuopelnus steigiant ir ugdant universitetą Klaipėdos garbės daktaro regalijos turėjo būti įteiktos profesorei habil. dr. Ingei Lukšaitei ir dr. Vytautui Čepui.