Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“

Šias Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas pataisas palaikė 95 parlamentarai, 1 balsavo prieš, o dar 12 susilaikė. Tam, kad įstatymas įveiktų pirmojo pateikimo stadiją, reikėjo 94 Seimo narių balsų.

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų Seime balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Raginu nebijoti įsileisti jaunus žmones į politiką. Bet tai nereiškia, kad mus visus po būsimų rinkimų pakeis vien tik tie, kurie turi 21 metus.

Amžiaus cenzo mažinimo idėją palaikė ir kai kurios opozicinės frakcijos

Konstitucijos pataisas palaikė ir opozicinės Darbo partijos frakcijos politikas Viktoras Fiodorovas. „Darbietis“ pasakojo, kad jo atstovaujama politinė jėga jau seniai palaikė šią iniciatyvą, taip pat jis atmetė kritiką, jog priėmus pataisas į Seimą patektų itin daug jaunų žmonių.

„Raginu nebijoti įsileisti jaunus žmones į politiką. Bet tai nereiškia, kad mus visus po būsimų rinkimų pakeis vien tik tie, kurie turi 21 metus. Pažiūrėkime, kad ir į šią kadenciją: jauniausiam mūsų kolegai yra 29-eri, nors į Seimą būtų galima patekti nuo 25-erių“, – Seimo posėdyje kalbėjo V. Fiodorovas.

Projektą palaikė ir kitos opozicinės frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Lukas Savickas, kurio manymu, šios pataisos sukurs nemažą pridėtinę vertę.

„Lietuvos jaunimas yra ne ką mažiau subrendęs ir ne mažiau gabus nei kitų šalių jaunimas. Tik jis iki šiol nebuvo tinkamai reprezentuojamas parlamente, tinkamai įtrauktas į šalies demokratinius procesus. Būtent šis pakeitimas sukurs didelę pridėtinę vertę: didins jauno žmogaus įsitraukimą į politinius procesus valstybėje bei Seimo dėmesį jaunimo politikos klausimams. Taip pat bus užtikrinta tolygi kartų kaita bei darna politikoje“, – tikino L. Savickas.

R. Šarknickas projektą vadino degradacija

Tačiau ne visų opozicinių jėgų atstovai išreiškė paramą Seimo pirmininkės inicijuotam projektui. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras Robertas Šarknickas mano, kad šiuo metu Lietuvą valdančioje Vyriausybėje jau dabar yra nemažai jaunų žmonių, o tai, jo vertinimu, lėmė šalies padėties blogėjimą.

Lietuvos jaunimas yra ne ką mažiau subrendęs ir ne mažiau gabus nei kitų šalių jaunimas.

„Gal pati idėja yra nebloga, tačiau vertinant realią situaciją valstybėje, kai jaunimas valdo dabar valstybę, kuris sugebėjo kone per pusę metų apversti Lietuvą aukštyn kojomis. Jaunimas, kuris yra išsilavinęs. Ir ką mes dabar turėsime? Ateina 21 metų, kurie nebaigę mokslų, neturi gyvenimo patirties ir ateina valdyti valstybę? Iki kokio  lygio mes einame, kolegos. Degradacija“, – samprotavo R. Šarknickas, kartu pridurdamas, kad dalis jaunų žmonių patys abejoja, ar sugebėtų tinkamai valdyti valstybę.

A. Bagdonas: paradoksas, kad sulaukus 21-erių galima kandidatuoti į Europos Parlamentą, tačiau ne į Seimą

Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos politikas Edmundas Pupinis pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, taikančių tokią aukštą ribą rinkimuose į nacionalinį parlamentą.

„Jau 16 Europos Sąjungos šalių leidžia kandidatuoti asmenims net nuo 18-os metų. Septynios šalys, tarp kurių mūsų kaimynės Estija ir Latvija, nuo 21-erių metų. Tenka priminti, kad prieš trejus metus su didele baime mes pakeitėme Vietos savivaldos įstatymą, taip pat buvo daug abejonių, kad leidimas kandidatuoti nuo 18-os metų labai atjaunins savivaldybių tarybas. Tačiau įvyko visai ne taip, nes iš 1502 tarybos narių, tik du nariai, kurių amžius nuo 18 iki 20 metų“, – aiškino E. Pupinis.

Iki kokio  lygio mes einame, kolegos. Degradacija.

Kitos valdančiosios frakcijos – Liberalų sąjūdžio (LRLS) atstovas Andrius Bagdonas paradoksu vadino tai, kad jau nuo 21-erių galima tapti europarlamentaru, tačiau į Seimą kandidatuoti yra neleidžiama.

„Situacija yra paradoksali. Mes nesuteikiame galimybės jaunesniems nei 25 metų žmonėms kandidatuoti į nacionalinį parlamentą, tačiau nuo 21-erių metų suteikiame galimybę Lietuvai atstovauti Europos Parlamente. Jeigu EP gali dirbti žmonės, Lietuvoje išrinkti nuo 21-erių, tai mes turėtumėme sudaryti tokią galimybę ir Lietuvos parlamente dirbti“, – teigė A. Bagdonas.

Parlamentas balsuos dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas.

Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, dėl jos Seime turi būti balsuojama du kartus, ir abu kartus pataisai turi pritarti ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.

Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo dar praėjusioje kadencijoje pateikė dabartinė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anos kadencijos Vyriausybė tokiai Konstitucijos pataisai buvo pritarusi.

Pataisą inicijavusi V. Čmilytė-Nielsen argumentuoja, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą.

Tuo tarpu 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės teigimu, šis projektas yra parengtas Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos iniciatyva.

„Mano galva, palikome nuošalyje labai svarbų ir esminį klausimą, būtent tai, kad Lietuva šiandien yra viena iš keturių Europos Sąjungos valstybių, kur amžiaus cenzas, kandidatuojant į parlamentą, yra 25 metai. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių leidžiama į parlamentą kandidatuoti nuo 18 metų, 16 valstybių šiandien yra taip. Bendra tendencija yra tokia, kad kandidatų amžius yra jauninamas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen, primindama, kad Lietuvoje amžiaus cenzas norintiems kandidatuoti į savivaldybių tarybas ir Europos Parlamentą jau yra sumažintas.

Liberalų pirmininkė taip pat pabrėžia jaunų žmonių įsitraukimo į politiką svarbą ir mano, kad šis pasiūlymas gali pagerinti esamą situaciją.

„Jaunimo įsitraukimas į visuomeninę veiklą, į politinę veiklą yra labai svarbus, jis didėja, tai yra džiuginanti tendencija, bet, žinoma, šiandieną trūksta tiesioginio atstovavimo Seime. Šiandieną turime tik vieną Seimo narę, kuri yra iki 29 metų grupės atstovė, ir natūralu, kad jaunimui svarbios temos negauna pakankamai dėmesio čia, Seime. Manome, kad ši iniciatyva pagerintų situaciją“, – patikino politikė.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo, kad šią Konstitucijos pataisą siūlo taikyti tik po 2020 metais vyksiančių Seimo rinkimų.

„Nesiūlome keisti šios normos iki šių rinkimų, kurie vyks 2020 metų spalio mėnesį. Mes suprantame, kad reikalinga plati diskusija tam, kad būtų pakeista Konstitucija, reikalingas sutarimas šiuo klausimu, bet manome, kad pribrendo laikas diskutuoti apie tai“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Daugumoje Europos Sąjungos valstybių leidžiama į parlamentą kandidatuoti nuo 18 metų, 16 valstybių šiandien yra taip.

Savo ruožtu Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė Teresė Škutaitė džiaugėsi, kad jaunimo domėjimasis politika laipsniškai auga. Visgi, T. Škutaitės teigimu, būtina užtikrinti šios tendencijos tęstinumą.

„Tačiau visgi mes turime imtis priemonių, kad šie skaičiai ir toliau augtų. Tikime, kad, įvykus šiam pokyčiui ir atvėrus galimybę daugiau jaunų žmonių kandidatuoti į Seimą ir dalyvauti politikoje, daugiau jų draugų, pažįstamų lygiai taip pat ateitų prie balsadėžių“, – sakė T. Škutaitė.

Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė tvirtina, kad teiginys, jog jauni žmonės yra mažiau išsilavinę, taip pat nėra teisingas. T. Škutaitė primena, kad šios kadencijos Seimo nariai, neturintys aukštojo išsilavinimo, jau seniai yra perkopę 21 metų ribą.

„Dažnai sakoma, kad jauni žmonės dar nėra pakankamai išsilavinę, galbūt neįgiję pakankamai laipsnių ar neturintys pakankamai patirties politinei veiklai. Tačiau šiai dienai 22-23 metų amžiaus jaunuoliai jau gali būti baigę bakalauro ar netgi magistro studijas bei įgiję visokios kitokios visuomeninės patirties. Taip pat svarbu paminėti, kad ir šios kadencijos Seime yra keli politikai, kurie dar neturi aukštojo išsilavinimo ir jų amžius tikrai gerokai viršina 21 metų ribą“, – sakė Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė.

T. Škutaitės teigimu, jaunimas jokiu būdu nesiekia diskriminuoti vyresnių politikų ir nebando įrodyti, kad jaunesni žmonės yra pranašesni už vyresniuosius. Pasak jaunimo atstovės, šiuo Konstitucijos pataisos siūlymu tiesiog yra prašoma lygių žaidimo taisyklių.

Šiuo metu 65-asis Konstitucijos straipsnis skelbia, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Šiuo metu esanti amžiaus riba yra didžiausia kandidatams į nacionalinius parlamentus ir taikoma tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Lietuvoje.

Kandidatuoti į Europos Parlamentą gali 21 metų amžiaus asmenys, o į savivaldybės tarybą – 18 metų sulaukę jaunuoliai.

Valdančiųjų ir opozicinių frakcijų paramos sulaukęs ketinimas pakeisti Konstitucijos 74 straipsnį ir numatyti, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo parlamento nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų, nėra tai, tvirtino R. Paksas, ko jis iš tikrųjų siekia.

„Seimo nario mandatas nėra panacėja“, – sako jis ir priduria, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto sprendimas, net sudarius galimybes jam tapti Seimo nariu, bet ne prezidentu, nebus įgyvendintas.

„Spektaklis tęsiasi. Mano supratimu, tai būtų labai tinkamas žodis. Visi tie pasižadėjimai Europos Tarybos Ministrų Kabinetui ir visi demokratijos žaidimai, kuriuos žaidžia Lietuvos istablišmentas, paprasčiausiai tęsiasi. Konstitucija, jeigu ši pataisa bus priimta, bus visiškai sudarkyta, atsiras dviejų lygių Seimo nariai: vieni galės užimti kažkokias pareigas, kiti negalės, nors parašyta, kad visi Seimo nariai yra lygūs“, – Eltai kalbėjo R. Paksas.

Buvusio europarlamentaro teigimu, opozicijos ir valdančiųjų remiamas sumanymas sudaryti jam galimybę dalyvauti parlamento rinkimuose, tačiau neinicijuoti pataisų, kurios leistų dalyvauti rinkimuose į šalies vadovo postą, yra neteisingas, neatitinkantis tarptautinių institucijų nurodymų.

Jeigu kažkas galvoja, kad man Seimo nario mandatas yra panacėja ir viso gyvenimo svajonė (...), tai taip nėra.

„Jeigu dabar atsiverstume Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto sprendimą, kuris yra galutinis, neskundžiamas ir privalomas Lietuvai, juodu ant balto yra parašyta: man turi būti suteiktos teisės dalyvauti visuose rinkimuose: ir prezidento, ir Seimo, ir kituose rinkimuose. Šitas sprendimas yra privalomas Lietuvai ir bet kokiu atveju, kol šitas Jungtinių Tautų sprendimas nebus įgyvendintas, tol Lietuva bus dėmesio centre ir nuo šitų dalykų neišeis pabėgti. Šitie žaidimai, kurie žaidžiami, yra iš tuščio į kiaurą pilstymas, daugiau nieko“, – sakė R. Paksas. Jo teigimu, ne Seimo nario mandatas jam svarbu.

„Jeigu kažkas galvoja, kad man Seimo nario mandatas yra panacėja ir viso gyvenimo svajonė (...), tai taip nėra“, – kalbėjo daugiau nei prieš dešimtmetį iš prezidento posto apkaltos būdu pašalintas R. Paksas.

Kartu jis paragino, pasak R. Pakso, vis dar prieš jį susimokiusius politikus užmiršti keršto skonį ir dar kartą pažymėjo, kad nesudarius galimybių jam vėl siekti prezidento posto, Konstitucija bus paminta.

„Spektaklis tęsiasi, tik dabar spektaklis įjungė folklorą – aš įsivaizduoju, kad kruvinom ašarom pravirks mūsų Konstitucija“, – apibendrino R. Paksas.

ELTA primena, kad R. Paksas neturi teisės dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai dėl šiurkščiai sulaužytos priesaikos apkaltos būdu buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Antradienį Seimui planuojama pateikti Konstitucijos 74 straipsnio pataisą, kuri atvertų R. Paksui kelią į Seimą.

Projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų.

Pagal projektą, toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negali eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Teikiamais Konstitucijos pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus.

Visgi tai jau ne pirmas bandymas gražinti R. Paksui galimybę dalyvauti rinkimuose. Kelis kartus anksčiau Seime jau yra pritrūkę balsų priimti įstatymo pataisai, leidžiančiai R. Paksui kandidatuoti.

Ketvirtadienį po pateikimo 77 balsais „už“ ir šešiems parlamentarams susilaikius pritarta tokiam Konstitucijos pataisos projektui. Jį inicijavo liberalas Vitalijus Gailius.

Konstitucijos pataisa numatytų, kad Seimo nariais negali būti renkami už tyčinius nusikaltimus nuteisti asmenys, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

„Tai prisidėtų ir prie mūsų parlamento prestižo, ir prie pasitikėjimo parlamentu. Šiuo konkrečiu atveju aš paminėjau ir dokumentą, Europos Parlamento rezoliuciją, kurios nuostatą siūlau perkelti ir į mūsų teisę“, – pristatydamas projektą sakė V. Gailius.

Po pateikimo pritarus projektui, jį toliau svarstys Seimo komitetai. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Pataisoms priimti reikia 94 balsų „už“.

Šiuo metu įstatymai nedraudžia teistiems asmenims kandidatuoti į parlamentą, tik teistumą jie turi nurodyti registruodamiesi rinkimams, apie tai skelbiama rinkimų plakatuose. Kaip pažymi V. Gailius, įtvirtinti ribojimą kandidatuoti dėl teistumo galima tik pakeitus Konstituciją.

Europos Parlamentas vienoje iš rezoliucijų yra rekomendavęs valstybėms narėms nustatyti savo sankcijų sistemas, kad asmenys, galutiniais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais už dalyvavimą darant organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, korupciją, įskaitant ekonominius ir finansinius nusikaltimus, negalėtų būtų įtraukti į kandidatų renkamoms pareigoms užimti sąrašus.