Paskola bus naudojama apyvartinio kapitalo poreikiams, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Ketinimui pasirašyti 12 mėnesių trukmės paskolos sutartį su „Citibank“ Londono padaliniu antradienį pritarė „Ignitis grupės“ valdyba. Sutartis nenumato papildomų įsipareigojimus užtikrinančių priemonių, ji bus pasirašyta artimiausiomis dienomis.

Kovą „Swedbank“ bankas „Ignitis grupės“ valdomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) 10 metų su galimybe ją pratęsti penkeriems metams paskolino 220 mln. eurų, o grupės apyvartinėms lėšoms – 80 mln. eurų. Iš 220 mln. eurų paskolos 85 mln. eurų skirti užbaigti VKJ biokuro bloko statybą, o likę 135 mln. eurų – refinansuoti Europos investicijų banko (EIB) anksčiau suteiktą paskolą.

Pernai rudenį „Ignitis grupė“ iš Baltijos šalių SEB bankų vieneriems metams pasiskolino 120 mln. eurų, iš banko „Luminor“ dvejiems metams – 75 mln. eurų. Paskolos skirtos grupės apyvartinėms lėšoms, kurių poreikis atsirado dėl išaugusių energijos kainų.

Be to, pernai rugpjūtį „Ignitis grupė“ iš dviejų bankų pasiskolino 224 mln. eurų: 150 mln. eurų iš Lietuvos ir Estijos SEB bankų bei 74 mln. eurų iš Suomijos „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) kovo 30 dieną tenkino Nyderlandų bendrovės „Axia Power Holdings“ prašymą iškelti bankroto bylą „WePower“ dėl laiku negrąžintos beveik 3,7 mln. eurų paskolos su palūkanomis ir delspinigiais.

„Nagrinėjamu atveju yra įstatyminis pagrindas atsakovui „WePower“ iškelti bankroto bylą“, – rašoma teismo nutartyje.

Pirmasis apie „WePower“ iškeltą bankrotą pirmadienį pranešė „Verslo žinių“ portalas.

„Axia Power Holdings“ į teismą kreipėsi po to, kai lietuvių startuolis jai laiku negrąžino 3 mln. eurų paskolos, 378 tūkst. eurų palūkanų bei 307 tūkst. eurų delspinigių.

2018 metų vasarį skelbta apie „WePower“ pritrauktą 40 mln. JAV dolerių kapitalą, kai 22,9 tūkst. asmenų įsigijo įmonės parduotus žetonus. „WePower“ tuomet suteikė galimybę saulės ir vėjo jėgainėms pritraukti kapitalo, iš anksto parduodant pagamintą energiją specialiais žetonais.

Registrų centrui „WePower“ paskutinę finansinę ataskaitą teikė už 2020 metus. Tuomet įmonės pajamos siekė 135,1 tūkst. eurų, bendrovė patyrė 683 tūkst. eurų nuostolio.

„Sodros“ duomenimis, įmonė 2022 metų pabaigoje neturėjo darbuotojų. 

„WePower“ įregistruota 2017 metų sausį ir vadinosi „SPV-25“, jos steigėjas – įmonė „SLOV services“. Bendrovės pavadinimas į „WePower“ pakeistas 2018 metų sausį. 2019 metų rugsėjį beveik 70 proc. jos akcijų priklausė  generaliniam direktoriui Nikolajui Martyniukui.

VAT sprendimas per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. 

Lietuvoje šiuo metu veikia 1328 įmonės, kurių 100 proc. akcininkai yra Rusijos arba Baltarusijos piliečiai bei įmonės: 658 įmones valdo Rusijos, o 670 – Baltarusijos kapitalas. Prieš metus jų buvo atitinkamai 1368 ir 1068.

„Okredo“ vadovė Gerda Jurkonienė sako, kad karas Ukrainoje smarkiai pakeitė verslo požiūrį į rytinių kaimynių, ypač Rusijos, kapitalo įmones – Lietuvos įmonės aktyviai ieško informacijos apie savo partnerius, tikrina jų verslo sąsajas su diktatorių valdomų šalių kapitalu.

„Turiu pagirti Lietuvos įmones, nes nemaža jų dalis pertvarkė savo vidinius rizikų vertinimo procesus, įtraukė privalomą partnerių patikrą dėl galimų verslo sąsajų su rusišku ar baltarusišku kapitalu ir sėkmingai išvengė reputacinių rizikų“, – pranešime sakė G. Jurkonienė.

Rusijos kapitalo įmonėse per metus darbuotojų sumažėjo du kartus iki 558, jiems mokamas vidutinis 1444 eurų darbo užmokestis, tuo metu baltarusiško kapitalo įmonėse darbuotojų padaugėjo 10 proc. iki 1399, jų atlygis siekia 1497 eurus.

540 rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonių yra įdarbinę bent vieną darbuotoją, 32 įmonėse dirba daugiau nei 10 darbuotojų, o didžiausioje – Baltarusijos kapitalo bendrovėje – dirba 129 žmonės.

Dalis anksčiau veikusių Rusijos ir Baltarusijos kapitalo įmonių buvo išregistruotos ar likviduotos, tačiau yra ir tokių, kurios dalį akcijų perleido kitiems asmenims ar įmonėms, todėl duomenys apie jų kapitalo kilmę viešai tapo nebeprieinami. Tokių įmonių, galimai paslėpusių pagrindinę kapitalo kilmę, nuo 2022 metų vidurio yra apie 50.

„Situacija, kuomet įmonių kapitalo kilmės nėra galimybių sužinoti, nėra nauja. Duomenys apie įmonių akcininkus, kai jų yra daugiau negu vienas, saugomi po devyniais užraktais, tad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus verslas neturi galimybių tinkamai įvertinti kylančių rizikų“, – sakė G. Jurkonienė.

443 rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonės veikia prekybos bei remonto srityse, 164 teikia transporto ir sandėliavimo paslaugas, 135 užsiima profesine, moksline, technine veikla. 

Plano rengėjai tikisi, kad iki 2025 metų reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dukart, o bendrovių, išleidusių obligacijas, skaičius – trim ketvirtadaliais.

„Akivaizdu, kad stipri kapitalo rinka sujungia ir norinčius pasiskolinti, ir norinčius investuoti, ir taip išgaunamas bendras interesas, racionaliausiai panaudojami finansiniai ištekliai, o verslui suteikiamos papildomos galimybės plėstis“, – antradienį pristatydama plano gaires Vyriausybėje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrės teigimu, po 2009 metų finansų krizės Lietuvos įmonių kapitalizacijos lygis gerokai nukrito ir iki šiol neatsistatė.

„Jeigu kažkada turėjo 33 proc. BVP ir akcijų kapitalizacijos santykį, tai pernai šis santykis tesiekė 9,5 proc., kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 70 procentų“, – pabrėžė G. Skaistė.

„Šis santykis yra vienas iš žemiausių ES, todėl akivaizdu, kad reikia visų institucijų bendrų sprendimų, šiai situacijai pakeisti“, – pridūrė ji.

Plane numatomos konkrečios priemonės, kaip tobulinti teisinį reguliavimą, įskaitant Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, investicinės sąskaitos įteisinimą bei kitus pokyčius, kurie paskatintų mažas ir vidutines įmones pritraukti finansavimą leidžiant vertybinius popierius, išplėsti pensijų fondų galimybes investuoti į įvairesnes finansų rinkos priemones, leisti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtraukti valstybės valdomas įmones.

Planą parengė Finansų bei kitos ministerijos, Lietuvos bankas ir verslo organizacijos. Jį trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė.  

Su Baltarusijos prezidentūros spaudos tarnyba siejamas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ paskelbė vaizdo įrašo, padaryto per A. Lukašenkos vizitą į ekskavatorių gamyklą Vitebsko srityje „Amkodor-KEZ“ praėjusį penktadienį, ištrauką, kurios pradžioje šios įmonės vadovybės atstovas šalies autoritariam lyderiui užsiminė apie Lietuvos investuotojų ketinimus dalyvauti įrašo ištraukoje neįvardintame projekte.

„Kad daugiau arti nematyčiau čia tų lietuvių, suomių ir kitų. Mes žinome, kaip jie atėjo. Mes žinome, kaip jie viską paliko ir išvyko“, – emocingai pertraukdamas įmonės atstovo paaiškinimą pareiškė A. Lukašenka.

Jis teigė, kad nenori įvardyti konkrečių įmonių, tačiau sulaukia pranešimų apie investuotojų elgesį.

„Vieni pabėgo – suomiai. O lietuviai laksto ir ieško kaip kad ne apleisti įmonę, o ją gerai parduoti“, – sakė A. Lukašenka.

„Tad jie turėtų žinoti, kad niekas nieko su užsienio kapitalu neparduos! Tai bus nacionalizuota. Štai ir viskas!“, – pokalbio temą užbaigė valstybės vadovas.

Baltarusijos valdžia apribojo užsienio investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ teises ir galimybes pasitraukti iš šioje šalyje turimo verslo.

Planas bus teikiamas Vyriausybei, o pirmieji sektoriaus pokyčiai numatomi jau šiais metais, pranešė Lietuvos bankas.

„Atlikome išsamų parengiamąjį darbą, numatėme efektyvias priemones ir tikimės, kad per artimiausius keletą metų mums pavyks pasiekti reikšmingo progreso plečiant galimybes įmonėms kapitalo rinkose pritraukti finansinių išteklių, o gyventojams suteikiant naujų, jiems suprantamų ir saugių būdų investuoti lėšas“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Tikimasi, kad įgyvendinus priemones iki 2025 metų reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dukart, o bendrovių, išleidusių obligacijas, skaičius – trimis ketvirtadaliais.

Numatoma įkurti Kapitalo rinkos tarybą, kuri prižiūrėtų plano įgyvendinimą. Ją sudarytų ir institucijų, ir verslo asociacijų atstovai.

Plane numatomos konkrečios priemonės, kaip tobulinti teisinį reguliavimą, įskaitant Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, investicinės sąskaitos įteisinimą bei kitus pokyčius, kurie paskatintų mažas ir vidutines įmones pritraukti finansavimą leidžiant vertybinius popierius, išplėstų pensijų fondų galimybes investuoti į įvairesnes finansų rinkos priemones, leistų į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtraukti valstybės valdomas įmones.

Toliau bus siekiama, kad Baltijos valstybių kapitalo rinkos būtų priskirtos prie besivystančių rinkų. Tai paskatintų tarptautinių investuotojų susidomėjimą regionu.

Taisyklė taip pat veikia užsienio valiutos judėjimą ir, atrodo, sukurta siekiant užtikrinti, kad žmonės, dėl sankcijų mėginantys išvykti iš Rusijos, nepasiimtų su savimi visos turimos konvertuojamos valiutos.

Prie bankomatų, vis dar turinčių pinigų, dabar dažnos ilgos eilės, nes žmonės bando atsiimti turimas santaupas, dėl sankcijų rubliui sparčiai nuvertėjant. Importuojamų prekių kainos šoka aukštyn, žmonės bando įsigyti kai kurias prekes, pavyzdžiui, naujus telefonus, kol jos dar netapo neįperkamos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad grynųjų pinigų judėjimą ribojanti taisyklė yra reakcija į „nedraugiškus“ JAV ir kitų Vakarų šalių žingsnius, įskaitant sankcijas, pritaikytas daugeliui Rusijos bankų.

Didžiausi darbai – Malkų įlankoje

Uosto direkcijos kapitalą rengiamasi padidinti 11 mln. 603 tūkst. 216 eurų. Tokia kapitalo dalis buvo sukurta iš 2019 m. pelno 2020 m. pirmoje pusėje statant uoste kai kuriuos objektus.

Per 2020 m. I pusmetį Klaipėdos uoste vyko įvairūs statybos ir rekonstrukcijos darbai net 11-oje krantinių. Taip pat vyko darbai, susiję su uosto akvatorijos gilinimu bei geležinkelių statyba.

Didžiausios vertės vykdyti darbai buvo dokų duobės kasimas ir inkaravimo sistemų įrengimas Malkų įlankoje prie Vakarų laivų gamyklos naudojamų 137–139 krantinių. Tam skirta per 5,1 mln. eurų.

Per 4 mln. eurų šiemet I pusmetį uoste buvo skirta ir Malkų įlankos gilinimui iki 14,5 metrų, įskaitant gamtosauginės sienutės įrengimą.

Didžiausia pinigų dalis (net 3,4 mln. eurų) šiam projektui šiemet buvo skirta iš ES lėšų. Kitas didelis I pusmečio darbas buvo 142 krantinės rekonstrukcija ir pritaikymas 14 metrų gyliui Malkų įlankoje. Jai išleista 4,1 mln. eurų. Šia krantine naudojasi „Malkų įlankos terminalo“ bendrovė.

Dujų verslo vystymas

Per 2,4 mln. eurų skirta „Klaipėdos naftos“ naudojamos 1 krantinės rekonstrukcijai. Iš jų 647 tūkst. eurų sudarė ES parama, likusi dalis (1,8 mln. eurų) – pačios Uosto direkcijos lėšos.

Gali kilti klausimas, kodėl krantinėms rekonstruoti skirtos ES lėšos, jei jas naudoja ne vienas konkretus, o daugiau naudotojų. Esmė ta, kad prie krantinės nr. 1 rekonstrukcija vyksta pritaikant ją suskystintų gamtinių dujų krovai, taip plėtojant SGD infrastruktūrą Baltijos jūros regione.

Prie šios krantinės galės būti iškraunami tiek SGD laivai, tiek kraunamos dujos į mažesnius laivus ir gabenamos į kitus Baltijos jūros regionus.

Kapitalas nuolat auga

Pagal auditorių patvirtintą ataskaitą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2019 m. pabaigoje turėjo nuosavo kapitalo už 539 mln. eurų. Per 2019 m. nuosavas kapitalas išaugo per 9 mln. eurų. Šiais metais augimas bus didesnis, nes vien už I pusmetį pridedama per 11 mln. eurų.

Taip pat Uosto direkcija turėjo 614 mln. eurų trumpalaikio turto. Jo kiekis per 2019 m. augo per 25 mln. eurų.

Uosto direkcijos turtą sudaro pasitikėjimo teise valdoma valstybei uoste priklausanti žemė, bangolaužiai, molai, akvatorija, įplaukos kanalai, navigaciniai ženklai, uosto geležinkeliai, keliai.

2019 m. Uosto direkcija iš įvairių rinkliavų gavo 63,8 mln. eurų. Ji uždirbo 36,3 mln. eurų grynojo pelno, kurio didžioji dalis buvo pervesta į valstybės biudžetą. Per 2019 m. Uosto direkcija įgyvendino investicinius projektus, kurių bendra vertė siekė per 80 mln. eurų.

„Finansų sektorius tvariai auga – paskolų portfelis didėja, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi, o būsto kainos nuosaikiai kyla. Būtent dabar yra palankus metas sukaupti kapitalo atsargas, kurias būtų galima panaudoti ekonomikos sulėtėjimo metu“ – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak T. Garbaravičiaus, nustatęs 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą, Lietuvos bankas laikosi šio reikalavimo įvedimo metu (2017 m. gruodžio mėn.) paskelbtos pozicijos, kad būtent tokią kapitalo atsargą siekiama turėti „gerais laikais“, t. y. kai finansų sektoriaus plėtra yra nei per lėta, nei per sparti.

Anticiklinio kapitalo rezervo normą padidinus nuo 0,5 iki 1 proc., finansų įstaigos į kapitalo atsargas iki 2019 m. birželio pabaigos papildomai turės atidėti 60 mln. Eur. Absoliuti dauguma įstaigų jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų minėtą reikalavimą. Taip stiprinamas finansų sektoriaus atsparumas, o poveikis skolinimo apimčiai ir kainai, kaip rodo skaičiavimai, bus nežymus. Būsto sandorių skaičius šiemet yra vienas didžiausių nuo 2008 m., būsto paskolų palūkanos, pastaruoju metu kiek kilstelėjusios, vis dar yra istoriškai žemo lygio ir šiek tiek viršija 2 proc.

Gyventojų pajamoms didėjant ir lūkesčiams gerėjant, būsto paskolų portfelis jau beveik metus stabiliai auga po maždaug 8 proc. Nors skolinimas didėja, o NT rinka tebėra aktyvi, būsto kainos pastaruoju metu kyla lėčiau nei darbo užmokestis.

Vis dėlto, stabilizuojantis būsto rinkos aktyvumui, daugėja pastatytų ir dar neparduotų naujų butų Vilniuje – pagrindinėje šalies NT rinkoje. 2018 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje tokių butų skaičius buvo vienas didžiausių per pastaruosius porą metų. Tikėtina, kad Lietuvos gyventojų pajamoms augant vienu iš sparčiausių tempų visoje ES, o palūkanoms ir paskolų sąlygoms ir toliau esant patrauklioms, būsto rinkos aktyvumas reikšmingai nesulėtės ir bus artimas 2018 m. pradžioje buvusiam lygiui.

„Akylai sekame finansų sektoriaus temperatūrą ir imtumėmės papildomų priemonių, jei rinka pradėtų pernelyg kaisti. Vis dėlto naujausi kredito ir būsto rinkos rodikliai perteklinės rizikos signalų nerodo“, – sako T. Garbaravičius. Lietuvos bankas anticiklinio kapitalo rezervo normą peržiūri kas ketvirtį įvertinęs situaciją kredito ir nekilnojamojo turto rinkoje. Finansinis stabilumas, Bankai, anticiklinis kapitalo rezervas

Jo teigimu, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika išgyvena pakilimą: gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, o nekilnojamojo turto (NT) rinka tebėra aktyvi.

Bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius atsparus sukrėtimams. Lietuvos banko teigimu, net jeigu šalies bendrasis vidaus produktas smuktų daugiau nei 7 proc., o NT kainos - daugiau nei 20 proc., bankai sugebėtų sugerti 835 mln. eurų nuostolį. Be to, bankai turimu turtu gebėtų padengti 28 proc. indėlių sumažėjimą.

„Kreditavimas sparčiai auga. Būsto rinkos aktyvumas turėtų išlikti panašus. Būsto rinką kaitina atlyginimų augimas, vis dėlto kainos turėtų augti nuosaikiau nei 2017 metais. Didėjanti pasiūla, nemažėjantys statybų tempai šią rinką vėsina ir saugo nuo perkitimo pavojaus“, - vardijo V. Vasiliauskas.

Toks metas, pasak V. Vasiliausko, itin palankus finansų sistemai stiprinti ir kaupti atsargas blogesniems laikams.

„Nors esame augimo stadijoje, perkaitimo elementų nematome. Tačiau tai nereiškia, kad turime būti mažiau budrūs. Ateityje Lietuvos ūkio augimas išliks spartus tačiau potencialas jau pasiektas. Dabartinis pakilimas amžinai nesitęs, todėl šį laiką finansų rinkų dalyviai turi išnaudoti ateities atoslūgiams pasirengti“, - pabrėžė V. Vasiliauskas.

Nors esame augimo stadijoje, perkaitimo elementų nematome.

Lietuvos banko vadovas teigė, kad svarbiausias prioritetas - stiprinti kapitalą, kuris per ekonominius sukrėtimus veikia kaip šarvai.

Bankai iki šių metų pabaigos turi sukaupti 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą - 60 mln. eurų atsargą.

Lietuvos banko teigimu, dauguma bankų jau turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų net ir padidintą reikalavimą. Kai kurie mažesnieji bankai, kuriems aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva - skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas.

Didžiausią riziką šalie finansų sistemai, anot Lietuvos banko, tebekelia galimas NT kainų burbulas Šiaurės šalyse ir jo sprogimo pasekmės tų šalių bankams, taip pat jų kontroliuojamiems bankams Lietuvoje.

„Kol kas NT kainų korekcija Švedijoje nuosaiki ir finansų sistemai grėsmės nekelia, bet atidžiai stebime padėtį. Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų bankų kapitalo pastaruosius kelerius metus mažėjo“, - komentavo V. Vasiliauskas.

Vienas iš svarbiausių iššūkių finansų sistemai, Lietuvos banko vertinimu, išlieka kibernetinio augumo užtikrinimas. Kibernetinių incidentų skaičius didėja, o sektoriaus plėtra tik spartėja.