Darbai jau vyksta

Dėl policijai skirto obelisko statybų visuomenėje buvo užvirusios aršios diskusijos. Vieni ragino miesto atstovus neišskirti vienos profesijos, kiti žėrė kritiką, kad aukštas paminklas nuo Vytauto parko laiptų pusės užstos Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčią. Tačiau nepaisant laidomų kritikos strėlių, projektas toliau skinasi kelią įgyvendinimo link.

Antradienį miesto vadovai bei policijos atstovai obelisko postamento vietoje įkasė ir simbolinę laiko kapsulę. Iš anksto apie renginį skelbta nebuvo.

Kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, kunigas Algirdas Toliatas, vienas obelisko autorių, architektas Juozas Audėjaitis ir kiti svečiai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Matyti, kad obelisko vietoje jau įrengtas postamentas, netrukus turėtų prasidėti ir paties paminklo statybos.

Kaip atrodys?

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad Laisvės alėjos pradžioje, priešais Vytauto prospekte esantį Kauno Vyriausiojo policijos komisariato pastatą, iškils 8 metrų paminklas „Paminklas Lietuvos policijai – GINTI. SAUGOTI. PADĖTI.“ , skirtas policijos šimtmečiui paminėti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Miestas nurodė, kad obeliskas turėtų atsirasti iki spalio 2-osios, kuomet policija minės Angelų sargų dieną. Jis dedikuotas artėjančiam Lietuvos policijos vardo šimtmečiui. Nors milicininkai-savanoriai veikė jau nuo 1918-ųjų, tik 1924 m. sausio 1-ąją organizacija oficialiai pervadinta į policiją.

Tribriaunę granito obelisko viršūnę turėtų papuošti iš visų pusių matomas dvigubas Jogailaičių kryžius, postamente išryškės šviesūs policijos ženklo kontūrai. Ant paminklo plokštumų numatyta įkomponuoti Lietuvos policijos šūkį: „Ginti. Saugoti. Padėti.“

Nauja pradžia

Pirmadienį Aplinkos ministerija, gyvūnų gerovės organizacijos, įvairūs garbūs svečiai susirinko į Kaune įsikūrusį Lietuvos zoologijos sodą, kur pristatyta, kaip vyksta rekonstrukcija. Viena džiugi naujiena – pradedamas statyti naujas pastatas, skirtas egzotiniams gyvūnams.

Simboliškai įkasta egzotoriumo kapsulė, pažymėjusi naujojo pastato statybas. Šiame pastate įsikurs šilumą mėgstantys gyvūnai bei edukacijos centras. 4 tūkst. kv. m. ploto pastatas bus didžiausias objektas Zoologijos sode. Šis pastatas bus sujungtas su 1954-ais metais statyto liūtų pastato dalimi.

Šiame pastate įsikurs džiunglių gyvūnų ekspozicija, atsiras atviros dykumos, bus galima pamatyti liūtus, surikatas, roplius ir kitus egzotinius gyvūnus.

„Kadangi rekonstrukcijos startas buvo numatytas prieš dešimt metų, tai dabar labai džiugu, kad pagaliau darbai vyksta ir jie vyksta laiku. Žinoma, visada gali atsirasti papildomų darbų, bet tikimės, kad visas projektas parengtas kokybiškai ir neatsiras kokių nors papildomų trukdžių, tikimės, kad susibalansuos visas statybų sektorius ir dabartinis statybinių medžiagų brangimas susivienodins. Norsi tikėti, kad viskas bus gerai“, – skalbdamas naujo pastato statybų pradžią kalbėjo aplinkos ministras Simona Gentvilas.

Laimučio Brundzos nuotr.

Svarbus objektas

Dar viena naujovė – atidarytas veterinarijos gydyklos bei karantinavimo pastatas. Jame laikinai glaudžiasi ir dalis Zoologijos sodo gyvūnų, kurie laikinai neturi voljerų. Šis objektas Zoologijos sodui ypač reikšmingas – gyvūnus bus galima apžiūrėti, gydyti vietoje. Taip pat įrengtos atskiros patalpos karantinuojamiems gyvūnams.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Dabar šiame pastate glaudžiasi tie gyvūnai, kurių voljerai išardyti ir tie, kurie nebuvo išvežti kitur. Čia laikinai perkeltas ir seniausias pasaulyje nykštukinis begemotas, amaras ir kengūra. Dar planuojame perkelti ir lūšis. Šiame pastate bus karantinuojami gyvūnai, o gydykloje – gydysime. Yra supirkta labai brangi aparatūra, tad mums leis padaryti išsamius tyrimus. Bus galima apie gyvūnų ligą sužinoti greičiau ir nereikės jų kažkur kitur vežti. Yra ir operacinė, tad viskas bus atliekama vietoje“, – naują gydyklą pristatė Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.

Gintarė Stankevičė/Laimučio Brundzos nuotr.

Statybų įkarštis

Rekonstrukcijos darbus atliekantys rangovai pasakojo, kad iki šiol buvo griaunami voljerai, ardomos senosios jų konstrukcijos, tačiau griovimo darbus keičia statybų ritmai.

„Galima tiesiai šviesiai pasakyti, kad visas Zoologijos sodas yra sugriautas. Tačiau šiandien prasideda naujas rekonstrukcijos etapas – statybos, ruošiama vieta egzotariumo pamatams. Taip pat jau pastatytas meškų ir vilkų voljeras“, – antrino ir Zoologijos sodo direktorė.

Ji pažymėjo, kad gyvūnai tiesiogiai su statybininkais nesusiduria ir statybinė technika pro jų narvus nevažiuoja. Kaip minėta, dalis Zoologijos sodo gyventojų perkelti į naują gydyklą, kitų voljerai uždengti nuo statybinių zonų.

Norime orientuotis ne į kiekybę, o – kokybę, todėl po rekonstrukcijos gyvūnų skaičius turėtų sumažėti dešimtadaliu.

Keisis gyvūnų kolekcija

Jau dabar aišku, kad po rekonstrukcijos gerokai pasikeis turima gyvūnų kolekcija. Dalis gyvūnų jau išvežti į kitus zoologijos sodus ir į Kauną nebesugrįš. Tačiau lankytojai galės pamatyti ir tokių gyvūnų, kurių Lietuvos zoologijos sode dar niekada nebuvo.

Į naujus namus Kaliningrade išvežtas ruonis Kajus. Yra gyvūnų, kurie perkelti net į Afriką. Jie į Kauną sugrąžinti nebebus. Planuojama, kad bendra kolekcija bus mažesnė, nei buvo iki rekonstrukcijos. Tiesa, dar nėra iki galo aiškus pilnas kolekcijos sąrašas, mat dar deramasi dėl kai kurių gyvūnų rūšių.

„Dar nėra galutinai patvirtintas kolekcijos planas, bet turėsime ir raganosį. Tai retas ir nykstantis gyvūnas. Įdomesni ir tinginiai. Tikrai bus daug kitokių gyvūnų ir, manau, kad lankytojams patiks“, – kalbėjo G.Stankevičė.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Gyvūnų skaičius sode turi mažėti, nes mes turime užtikrinti gyvūnų teises, jų gerovės sąlygas. Tai reiškia, kad turi būti ir atitinkami plotai, ir priežiūra. Čia turi būti užtikrinamos ir saugotinų gyvūnų priežiūros sąlygos. Norime orientuotis ne į kiekybę, o – kokybę, todėl po rekonstrukcijos gyvūnų skaičius turėtų sumažėti dešimtadaliu“, – antrino ir S.Gentvilas.

Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija prasidėjo šių metų rugpjūtį. Visus darbus tikimasi užbaigti iki 2023 metų vasaros. Projekto vertė – daugiau nei 18 mln. eurų, dalis finansavimo skirta iš ES biudžeto.

Anksčiau sekmadienį zondas sėkmingai susijungė su Mėnulio orbitoje esančiu orbitiniu moduliu ir perdavė konteinerį su grunto pavyzdžiais, kad jie būtų nugabenti į Žemę.

Šie manevrai buvo ambicingos misijos „Chang'e 5“, pavadintos kinų Mėnulio deivės vardu, dalis. Vykdant šią misiją turi būti pargabenti pirmieji po keturių dešimtmečių pertraukos Mėnulio grunto pavyzdžiai.

Po sėkmingos misijos Kinija taptų pirmąja per pastaruosius keturis dešimtmečius šalimi, parsigabenusia Mėnulio uolienų pavyzdžių. Praeito šimtmečio 7-ame ir 8-ame dešimtmečiuose tai pavyko padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.

Krovininės kapsulės pakėlimas nuo Mėnulio paviršiaus ketvirtadienį taip pat buvo pirmasis Kinijos aparatų pakilimas nuo nežemiškų kosminių kūnų.

Pekinas skyrė milijardus dolerių (eurų) kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai, tikėdamasis iki 2022 metų įsirengti orbitinę stotį, o vėliau – nuskraidinti žmonių į Mėnulį. Kinija taip pat siekia kosmoso tyrinėjimų srityje pasivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją.

CNSA anksčiau pranešė, kad prieš aparato pakilimą nuo Mėnulio jo paviršiuje „buvo iškelta Kinijos vėliava“.

Kinų surinkti mėginiai gali padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie Mėnulio kilmę, susiformavimą ir vulkaninę veiklą.

Anksčiau šią savaitę Kinijos valstybinė žiniasklaida programą „Chang'e 5“ apibūdino kaip „vieną sudėtingiausių ir daugiausiai iššūkių keliančių Kinijos kosminių misijų“.

Zondas praeitą savaitę buvo paleistas iš Kinijos pietinės Hainano provincijos. Šeštadienį, po 112 valandų trukusios kelionės, jis įskriejo į orbitą aplink Mėnulį.

Iš­ven­gia stre­so

Tai Iz­rae­ly­je pa­ga­min­tas įren­gi­nys, mon­tuo­ja­mas prie ligoni­nės lo­vos-ve­ži­mė­lio. Į jį gul­do­mas li­go­nis apgaubiamas per­ma­to­mos plė­ve­lės gaub­tu, taip užtikrinama, kad pacien­tui bus jau­ku, jis ma­tys ap­lin­ką ir ga­lės bend­rau­ti su ap­lin­ki­niais.

O me­di­kai ga­li ste­bė­ti li­go­nio būk­lę, vei­do iš­raiš­ką, per tam skir­tas an­gas pri­jung­ti la­ši­nes ar kvė­pa­vi­mo apa­ra­tus, pa­dė­ti pa­cien­tui iš­veng­ti dis­kom­for­to.

Kap­su­lės gaub­tas už­da­ro­mas už­trauk­tu­ku, to­dėl jį nau­do­ti ne­sun­ku.

Į kap­su­lę tie­kia­mas oras, vi­du­je vei­kia ven­ti­lia­to­rius. Oro kie­kį kap­su­lės vi­du­je kont­ro­liuo­ja spe­cia­lūs da­vik­liai, o me­di­ci­nos dar­buo­to­jai šį pro­ce­są ga­li ste­bė­ti ek­ra­nė­ly­je, įreng­ta­me ant kap­su­lės kor­pu­so.

Spe­cia­lus filt­ras ne­lei­džia in­fek­ci­jai pa­tek­ti iš kap­su­lės vi­daus į ap­lin­ką.

Kap­su­lė tu­ri aštuonias an­gas su jo­se esan­čio­mis vien­kar­ti­nė­mis pirš­ti­nė­mis, į bet ku­rią jų me­di­kas ga­li įkiš­ti ran­ką. Po kiek­vie­no pa­nau­do­ji­mo šios pirš­ti­nės kei­čia­mos nau­jo­mis.

Ap­sau­go ap­lin­ki­nius

To­kią lo­vą su trans­por­ta­vi­mo kap­su­le ant jos pa­pras­tai stu­mia du me­di­ci­nos dar­buo­to­jai. Įren­gi­nys yra skir­tas ap­lin­ki­niams žmo­nėms ap­sau­go­ti nuo infekcijos pli­ti­mo ir sau­giai nu­ga­ben­ti li­go­nį į ty­ri­mų ka­bi­ne­tus ar ki­tus sky­rius.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės va­do­vas Vin­sas Ja­nu­šo­nis ti­ki­no, kad transpor­ta­vi­mo kap­su­lė – la­bai rei­ka­lin­gas daik­tas, daž­niau­siai nau­do­ja­mas ligo­nius ve­žant į ki­tą li­go­ni­nės kor­pu­są.

Sau­gu­mas: spe­cia­liu prie­tai­su grei­tai plin­ta­čia li­ga ser­gan­tys li­go­niai per­ve­ža­mi į ki­tus li­go­ni­nės sky­rius ar ty­ri­mo ka­bi­ne­tus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Be to, kap­su­lė pa­de­da tau­py­ti ap­sau­gos prie­mo­nes bei me­džia­gas, ku­rių ligoninei kas­dien rei­kia di­džiu­lio kie­kio. Pa­nau­do­ta vie­no li­go­nio ga­be­ni­mui kapsu­lė de­zin­fe­kuo­ja­ma ir nau­do­ja­ma ki­tam pa­cien­tui trans­por­tuo­ti.

In­fek­ci­nio de­par­ta­men­to me­di­kės pa­sa­ko­jo, kad prieš gul­dant žmo­gų į kap­su­lę jam paaiš­ki­na, kaip ji vei­kia, ko­kių po­jū­čių jis ga­li ti­kė­tis, nu­ra­mi­na.

Vie­na kap­su­lė nau­do­ja­ma In­fek­ci­nių li­gų de­par­ta­men­te, kur gy­do­mi CO­VID-19 in­fe­kuo­ti li­go­niai, ki­ta – Priė­mi­mo sky­riu­je, kai esa­ma pa­grįs­tų įta­ri­mų, kad pacien­tas ga­li bū­ti už­si­krė­tęs šia in­fek­ci­ja.

Pa­gal­ba me­di­kams

Gy­dy­mo pa­ra­mos fon­das ša­lies li­go­ni­nėms nu­pir­ko pen­kias to­kias kap­su­les. „Li­mar­ko“ gru­pės pre­zi­den­tas ir sa­vi­nin­kas Vy­tau­tas Lyg­nu­ga­ris iš­gir­do Klaipėdos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės va­do­vo užuo­mi­ną, kad vi­ru­so pli­ti­mui sustab­dy­ti bū­tų ge­rai įsi­gy­ti įren­gi­nį ser­gan­čių grei­tai plin­tan­čio vi­ru­so su­kel­ta liga pa­cien­tų trans­por­ta­vi­mui ir su­mo­kė­jo už dar vie­ną to­kį įren­gi­nį, taip suteikdamas ga­li­my­bę Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nei li­go­ni­nei jų tu­rė­ti du.

„Tik­ra sėk­mė, kad mū­sų li­go­ni­nė tu­ri dvi to­kias kap­su­les. Esa­me vie­nin­te­lė šia pra­sme to­kia tur­tin­ga Lie­tu­vos li­go­ni­nė. Tai la­bai svar­bus įren­gi­nys, pa­de­dan­tis ap­sau­go­ti nuo už­kra­to ki­tus li­go­nius ir me­di­ci­nos dar­buo­to­jus“, – džiau­gė­si V. Ja­nu­šo­nis.

Sau­lius Lau­me­nis, „Li­mar­ko“ gru­pės Vers­lo plėt­ros di­rek­to­rius, pa­ti­ki­no, kad, bū­da­mi so­cia­liai at­sa­kin­gos įmo­nės at­sto­vai, pui­kiai su­pran­ta, kas šiuo nelengvu me­tu gy­dy­mo įstai­goms svar­biau­sia.

Pa­dė­ka: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės va­do­vas V. Ja­nu­šo­nis (kai­rė­je) dėko­jo „Li­mar­ko“ gru­pės pre­zi­den­tui V. Lyg­nu­ga­riui už pagal­bą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kai iš­tin­ka to­kia bė­da, į ku­rią pa­ten­ka vi­sa vi­suo­me­nė, ne­ga­li­me lik­ti abe­jin­gi. Pa­žįs­tu žmo­nes, dir­ban­čius Gy­dy­mo įstai­gų pa­ra­mos fon­de, jie krei­pė­si į mus pra­šy­da­mi pri­si­dė­ti prie ini­cia­ty­vos per­kant li­go­ni­nėms bū­ti­nas prie­mo­nes. Žinojo­me, kad to­kių prie­mo­nių, ku­rio­mis ser­gan­čiuo­sius ko­ro­na­vi­ru­su bū­tų galima sau­giai ga­ben­ti, Klai­pė­do­je la­biau­siai rei­kia Uni­ver­si­te­ti­nei li­go­ni­nei – ji yra didžiau­sia ir tu­ri In­fek­ci­nių li­gų de­par­ta­men­tą. 27-erius me­tus gy­vuo­jan­ti „Limarko“ gru­pė tra­di­ciš­kai pri­si­dė­jo prie šio pro­jek­to, kaip tai da­ry­da­vo ir per visą savo is­to­ri­ją. Ra­gin­čiau ir ki­tas įmo­nes taip pat elg­tis“, – kal­bė­jo V. Lygnuga­ris.

Pa­ra­ma ro­do ry­šį

Iz­rae­lis su­kū­rė šią trans­por­ta­vi­mo kap­su­lę ka­ri­nei pra­mo­nei, sau­gant žmo­nes nuo di­de­lės in­fek­ci­jos pli­ti­mo. Ki­lus CO­VID-19 pan­de­mi­jai, to­kios kap­su­lės bu­vo tin­ka­mai pri­tai­ky­tos gy­dy­mo įstai­go­se vi­sa­me pa­sau­ly­je.

„To­kių įren­gi­nių tu­ri tik­rai ne vi­sos Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių li­go­ni­nės. Tai yra bran­gus daik­tas, kai­nuo­jan­tis aš­tuo­nis su pu­se tūks­tan­čio JAV do­le­rių. Juos reikia už­sa­ky­ti iš anks­to, vie­nu kar­tu ga­li­ma už­sa­ky­ti ne ma­žiau kaip pen­kis ar še­šis vie­ne­tus, o jų ga­my­ba už­trun­ka. Šios kap­su­lės bu­vo už­sa­ky­tos pa­va­sa­rį, vos tik pra­si­dė­jus ka­ran­ti­nui, o jų su­lau­kė­me tik lie­pos ant­ro­je pu­sė­je“, – pasako­jo V. Lyg­nu­ga­ris.

Ak­cen­tuo­da­mas ne tik ma­te­ria­lią­ją, bet ir mo­ra­li­nę kiek­vie­no pa­ra­mos tei­kė­jo reikš­mę, V. Ja­nu­šo­nis kal­bė­jo, kad pir­miau­sia jos rei­kia ne li­go­ni­nei, o pacientams – mū­sų kai­my­nams, gi­mi­nai­čiams, to pa­ties mies­to bei re­gio­no gyventojams.

„Kai pa­de­da kas ir kiek ga­li, pa­ro­do, kad vi­suo­me­nė pa­lai­ko me­di­kus. Be abe­jo, ir ma­te­ria­lią­ja pra­sme jau­čia­me ne­men­ką pa­ra­mą. Jū­ri­nės or­ga­ni­za­ci­jos padova­no­jo la­bai pui­kių nar­ko­zės apa­ra­tų kar­tu su ven­ti­lia­ci­jos apa­ra­tais. Yra ir daugiau pui­kių pa­vyz­džių, kai su­lau­kia­me pa­gal­bos, ku­ri vi­sų pir­ma la­bai svar­bi mū­sų pa­cien­tams“, – pa­žy­mė­jo V. Ja­nu­šo­nis.

Kapsulė „Dragon“ pasiekė orbitinę laboratoriją po to, kai buvo paleista vėlai penktadienį. NASA astronautai Andrew Morganas (Endrius Morganas) ir Jessica Meir (Džesika Meir) sugriebė erdvėlaivį panaudodami TKS robotinę ranką.

1 950 kg sveriančiame krovinyje yra moksliniams eksperimentams skirtos įrangos ir medžiagų, taip pat skanėstų kelis mėnesius kosmose gyvenantiems trims įgulos nariams: greipfrutų, pomidorų ir įvairių saldainių.

Ši kapsulė „Dragon“ yra paskutinė iš pirminio dizaino šių „SpaceX“ aparatų. Visi būsimi erdvėlaiviai yra suprojektuoti vienu metu gabenti arba įgulą, arba krovinį, ir susijungs su TKS automatiškai, nereikalaudami robotinės rankos pagalbos.

„SpaceX“ nuo 2012 metų pristato krovinius stočiai, o šį pavasarį planuoja pradėti skraidinti NASA astronautus.

J. Meir iš 418 km aukščio pasveikino „SpaceX“ su daugybe reikšmingų pasiekimų, įskaitant faktą, kad ši konkreti kapsulė jau trečią kartą buvo paleista į kosmosą. Pasak astronautės, erdvėlaivių ir raketų dalių perdirbimas yra „tvaresnis požiūris, kuris bus itin svarbūs skrydžių į kosmosą ateičiai“.

„Dragon“ liks orbitinėje laboratorijoje vienam mėnesiui, o paskui pargabens atgal į Žemę mokslinių mėginių.

Kaip pranešama, incidento metu pasklidusių dūmų debesis buvo matomas daugelio kilometrų atstumu.

45-ojo kosminio sparno atstovas Jimas Williamsas (Džimas Viljamsas) sakė dienraščiui „Florida Today“, kas incidentas Kanaveralo kyšulio oro pajėgų stotyje įvyko, kai buvo atliekamas „SpaceX“ kapsulės „Crew Dragon“ „statinis bandomasis variklių paleidimas“.

Pasak J. Williamso, per incidentą žmonės nenukentėjo, o jo padariniai buvo likviduoti.

Kovo mėnesį „Crew Dragon“ buvo sėkmingai nuskraidinta į Tarptautinę kosminę stotį. Pareigūnai anksčiau sakė, kad pirmasis astronautų skrydis naujuoju erdvėlaiviu gali įvykti jau ateinančią vasarą, bet šie planai dar tebėra derinami.

Kalifornijoje įsikūrusios „SpaceX“ pranešime sakoma, jog bendrovė yra užsibrėžusi užtikrinti, kad jos sistemos „atitiktų griežtus saugumo standartus“.

Bendrovė pridūrė, kad naujausias sutrikimas tiriamas.

Kapsulės nusileidimo vietoje laukę „SpaceX“ pasamdyti laivai nutemps į sausumą aparatą, kuriuo į Žemę buvo pargabenta orbitinėje laboratorijoje atliekamų eksperimentų medžiagos.

Kapsulė buvo paleista grįžti į Žemę 15 val. 33 min. JAV Rytų pakrantės (1 val. 33 min. Lietuvos) laiku. Kiek anksčiau 17 metrų ilgio TKS kibernetinis manipuliatorius „Canadarm-2“ pagal komandą iš NASA skrydžių valdymo centro Hjustone sugriebė „Dragon“ ir atitraukė kapsulę nuo orbitinės stoties.

Po keleto valandų kapsulė pradėjo stabdyti varikliais ir įskriejo į Žemės atmosferą.

Per šią operaciją „Dragon“ pirmąkart buvo nutupdytą tamsiuoju paros metu.

Anksčiau planuota kapsulę susigrąžinti sausio 10-ąją, bet NASA atidėjo šį manevrą dėl nepalankių orų nusileidimo rajone.

Gruodžio 8-ąją į TKS atskridusi „Dragon“ atgabeno daugiau kaip 2,5 tonos krovinių, įskaitant maisto produktus įgulai, taip pat įrangą ir medžiagą dešimtims mokslinių eksperimentų. Kapsulė startavo gruodžio 5 dieną iš Kanaveralo kyšulio Floridoje, nešama „SpaceX“ raketos „Falcon 9“.

Ši „Dragon“ misija buvo jau 16-oji, atlikta pagal „SpaceX“ ir NASA sutartį dėl TKS aprūpinimo. Šiuo metu „Dragon“ yra vienintelis aparatas, galintis parskraidinti krovinių iš TKS į Žemę.

"Teisingas pavyzdys"

Skvero gaivinimo planai pamažu virsta kūnu. Ketvirtadienį toje vietoje, kur stovės paminklas šiam Mažosios Lietuvos kultūros veikėjui, rinkosi miesto valdžios, Klaipėdos uosto atstovai, menininkai, verslininkai.

Čia jau greitai atsiras "Versmės" kompozicija su bronzine baso Vydūno skulptūra ant penkių metrų skersmens pjedestalo ir aplink trykštančiu fontanu.

Skulptūra šiuo metu yra liejama Ukrainoje, planuojama, kad ji sieks 2,7 metrų. Pasak Vydūno gimnazijos direktoriaus Arvydo Girdzijausko, greitu metu meno kūrinys bus atgabentas į Lietuvą.

Kol kas visi darbai vyksta sklandžiai.

Simbolinės kapsulės įleidimo ceremonijoje dalyvavęs paminklo Vydūnui sumanytojas ir rėmėjas verslininkas Rimantas Cibauskas pasidžiaugė, kad pagaliau atliktos visos reikalingos procedūros.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Prieš penketą metų aktyvių klaipėdiečių grupė kreipėsi į mane, kad prisidėčiau ne tik finansiškai, bet ir organizuojant šias statybas. Praėjo gana nemažas laiko tarpas. Tačiau palyginti su tuo, kaip sunkiai Lietuvoje yra statomi paminklai, mes turbūt esame vienintelis toks geras ir teisingas pavyzdys", – kalbėjo R.Cibauskas.

Pašnekovo teigimu, į procesą buvo įtraukta ir bendruomenė, ir miesto valdžia.

Skatins sąmoningumą

Tai labai svarbi asmenybė Lietuvai, ypatingai šiuo metu.

"Tai labai svarbi asmenybė Lietuvai, ypatingai šiuo metu. Lietuviai dabar savo šalimi yra šiek tiek nusivylę, daug kas piktinasi, emigruoja, o Vydūno kūryba buvo susijusi su tautos sąmoningumo puoselėjimu. Taip pat jis yra mano žemietis, gimęs dabartiniame Šilutės rajone, Jonaičiuose. Mano gimtinė – už kelių kilometrų", – šyptelėjo R.Cibauskas.

Meniniam objektui ir architektūriniam skvero sutvarkymo projektui sukurti buvo organizuotas konkursas, kurį laimėjo menininkų grupė: architektas Petras Džervus, skulptoriai iš Ukrainos Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas, kuriems Klaipėdoje atstovauja skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Detaliojo projekto rengimo autorius ir vadovas yra Rinaldas Regesas.

Paminklas – nepigus, todėl finansiškai paremti idėją galėjo ir vis dar tebegali visi norintieji.

Darbai – finišo tiesiojoje

Darbus skvere atliekančios įmonės VARFF projektų vadovas Tomas Kimbirauskas pasakojo, kad skvere buvusius senus ir pavojų kėlusius topolius bei beržus teko pašalinti.

Vietoje jų pasodinti nauji 27 medžiai – 24 obelys, dvi magnolijos ir vienas ąžuolas. Pastarasis – vienas svarbiausių aikštės akcentų.

Darbininkai taip pat baigė kloti požemines komunikacijas, išbetonuotas vadinamasis postamentas fontanui.

"Jau pradėti ruošti takai, bus paklota granitinių trinkelių danga, fontanas – irgi granitinis. Visas grožis atsivers po kelerių metų, kai augmenija sužaliuose, suvešės", – sakė T.Kimbirauskas.

Skvere bus ne tik senamiesčio dvasią atitinkantis aplinkos apšvietimas, atsiras suoliukų ir mažosios architektūros elementų.

Poilsiui skirta ir renginių metu maždaug 200 žmonių talpinsianti erdvė pasikeis neatpažįstamai.

Manoma, kad tai taps patrauklia vieta įvairiems kultūriniams renginiams, poezijos skaitymams, kitokiems pasibuvimams.

Kaip teigė R.Cibauskas, Vydūno dvasia ir toliau bus puoselėjama įvairiomis formomis – žygiais, renginiais.

Į skvero atidarymą miestiečiai veikiausiai jau bus pakviesti kitų metų pavasarį, gal net kovo 22-ąją minint Vydūno gimtadienį.

Skulptūra stovės Kauno pilies kiemo centre. Du pilies bokštai, gynybinė siena ir skulptūra sukurs vientisą kompoziciją.

Šiuo metu Ukrainoje vyksta skulptūros „Laisvės karys“ gamyba, savivaldybės duomenimis, procesas įpusėjęs. Bronzos liejimo etapą planuojama pabaigti iki birželio vidurio, o skulptūros atidengimas numatytas liepos 5 dieną.

Ceremonijoje šį ketvirtadienį dalyvaus arkivyskupas Lionginas Virbalas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, „Vyčio paramos fondo“ atstovas Vilius Kavaliauskas, Vyčio skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Bronzinė skulptūra stovės ant tamsaus granito šešių metrų skersmens sferos. Aplink pjedestalą iš šviesaus granito plokščių bus suformuota kietos dangos dalis, kuri pereis į skaldos dangą, nuo vejos atitvertą metalo borteliu.

Kaune pradėti Vyčiui skirtos aikštelės įrengimo darbai: iškastas gruntas, įrengti pjedestalą laikysiantys poliai.

Skulptūros kūrimas kainuos 472 tūkst. eurų. Šią sumą „Vyčio paramos fondas“ siekia surinkti iš gyventojų aukų. Šiuo metu surinkta 178 tūkst. eurų. 500 tūkst. eurų skulptūrai yra skyrusi Kauno savivaldybė: šie pinigai bus naudojami padengti skirtumui, jei visos sumos iš žmonių aukų surinkti nepavyktų, taip pat aplinkai tvarkyti.