Nauja JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ataskaita rodo, kad per praėjusius metus perkeltųjų asmenų skaičius išaugo 3 mln., palyginti su 2019-ųjų rodikliu, kuris jau buvo rekordinis. Remiantis ataskaitos duomenimis, pernai savo namus buvo priversti palikti 1 proc. žmonijos.

Ataskaitoje rašoma, kad bėgančiųjų skaičių toliau didino tokios ilgai trunkančios krizės, kaip konfliktai Sirijoje, Afganistane, Somalyje bei Jemene, taip pat smurto protrūkiai tokiose šalyse, kaip Etiopija ir Mozambikas.

Perkeltųjų asmenų skaičius augo devintus metus iš eilės, nors tikėtasi, kad dėl koronaviruso pandemijos taikomi suvaržymai pristabdys šį augimą.

Per pandemiją „viskas, įskaitant ekonomikas, sustojo, tačiau karai, konfliktai, smurtas, diskriminacija ir persekiojimas – veiksniai, verčiantys tuos žmones bėgti, tęsėsi“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

JT pabėgėlių agentūra nustatė, kad 2020 metų pabaigoje rekordinis skaičius žmonių – 82,4 mln. – gyveno kaip pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ar savo šalių viduje perkelti asmenys. 2011 metais šis skaičius siekė maždaug 40 milijonų.

Beveik pusė – vaikai ir paaugliai

Net 42 proc. visų perkeltųjų asmenų yra mergaitės ir berniukai iki 18 metų.

„Tragedija, kad tiek daug vaikų priversti palikti savo namus, turėtų būti pakankama priežastis dėti daugiau pastangų užkirsti kelią konfliktams bei smurtui ir juos nutraukti“, – sakė F. Grandi.

Praėjusių metų pabaigoje maždaug 26,4 mln. žmonių, tarp jų 5,7 mln. palestiniečių, gyveno kaip pabėgėliai.

Savo šalį taip pat paliko maždaug 3,9 mln. venesueliečių, nelaikomų pabėgėliais, o visame pasaulyje 4,1 mln. žmonių buvo registruoti kaip prieglobsčio prašytojai.

Tiek pabėgėlių, tiek prieglobsčio prašytojų skaičiaus augimas, palyginti su 2019 metais, išliko panašus. Tuo metu savo šalių viduje perkeltų asmenų skaičius išaugo daugiau nei 2 mln. – iki 48 mln., rašoma ataskaitoje.

Tai neturėtų stebinti, turint galvoje, kad veiksniai, paprastai skatinantys žmones palikti savo namus, per pandemiją neišnyko, tačiau faktiškai nebeliko galimybių kirsti sienas.

Pernai mažiausiai 164 valstybės uždarė savo sienas dėl COVID-19. Daugiau nei pusė jų nenumatė taikyti išimčių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams.

„Suintensyvėjus konfliktams ir smurtui, esant padėčiai, kai dėl COVID-19 sudėtinga kirsti sienas, neišvengiamai augo savo šalių viduje perkeltų asmenų skaičius“, – sakė F. Grandi žurnalistams.

„Egoistiškas požiūris“

Remiantis ataskaita, pernai buvo perkelta dar daugiau nei 11 mln. žmonių, šiek tiek daugiau nei 2019 metais – daugiausia vos keliose konfliktų draskomose šalyse bei regionuose.

Tarp jų yra Sirija, kur dėl daugiau nei dešimtmetį trunkančio karo atsirado 13,5 mln. perkeltųjų šalies viduje arba už jos ribų – daugiau nei pusė šalies gyventojų, arba šeštadalis visų tokių asmenų pasaulyje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugiau nei du trečdaliai pasaulio pabėgėlių yra tik iš penkių šalių: Sirijos, Venesuelos, Afganistano, Pietų Sudano ir Mianmaro.

Be to, nemažai perkeltųjų atsirado kilus virtinei naujų krizių, pažymima ataskaitoje, kaip pavyzdį pateikiant smurto apimtą Etiopijos Tigrėjaus regioną, iš kur vien per paskutiniuosius 2020-ųjų mėnesius į kaimyninį Sudaną masiškai pasitraukė daugiau nei 54 tūkst. žmonių.

Šimtai tūkstančių asmenų taip pat pabėgo nuo džihadistų agresijos Mozambiko šiaurėje, o dar šimtai tūkstančių žmonių tapo perkeltaisiais Afrikos neramiame Sachelio regione.

Absoliuti dauguma pasaulio pabėgėlių priimami krizių židinius supančiose teritorijose, dažniausiai skurdesnėse pasaulio vietovėse.

Šiuo metu daugiausiai pasaulyje – apie 3,7 mln. – pabėgėlių yra priėmusi Turkija. Antroje vietoje yra 1,7 mln. perkeltųjų priėmusi Kolumbija; ją seka po 1,4 mln. priėmę Pakistanas ir Uganda, taip pat Vokietija, kur apsistojo 1,2 mln. pabėgėlių.

Nors perkeltųjų poreikiai nuolat auga, pernai atitinkamų sprendimų, regis, sumažėjo.

Per 2020 metus namo sugrįžo tik apie 3,2 mln. šalių viduje perkeltų žmonių ir tik 251 tūkst. pabėgėlių – tai yra atitinkamai 40 proc. ir 21 proc. mažiau nei 2019-aisiais.

Praėjusiais metais trečiosiose šalyse įsikūrė tik 34,5 tūkst. pažeidžiamų pabėgėlių – tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius du dešimtmečius, nurodoma ataskaitoje.

„Sprendimams surasti reikia, kad pasaulio lyderiai ir įtakingi veikėjai pamirštų savo nesutarimus, atsisakytų egoistiško požiūrio į politiką ir vietoje to daugiau dėmesio skirtų konfliktų prevencijai bei sprendimui, taip pat pagarbai žmogaus teisėms“, – pabrėžė F. Grandi.

„Tai energijos karas. Kaip ir bet kuriame kare, negalima kariauti, jei nėra vienybės. Kažkas tikrai pralaimės. Jei „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti, pralaimės ne tik Ukraina... Reikia prisiminti, kad tai ne verslo, [ne] Europos ir Rusijos verslo klausimas... Tai karo klausimas“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ sakė V. Zelenskis.

Interviu tekstas penktadienį buvo paskelbtas prezidento interneto svetainėje.

Pasak V. Zelenskio, šitas karas yra hibridinis, analogiškas ankstesniems gamtinių dujų, energijos, prekių ir vakcinų karams.

Komentuodamas „Nord Stream 2“ perspektyvas V. Zelenskis sakė: „Yra du veiksniai. Pirmasis – JAV. Antrasis – Europos šalių vienybė. Mano nuomone, JAV sankcijų politika padės Ukrainai ir aš už tai jiems dėkingas. Jų pozicija šiuo klausimu aiški. Europos šalių pozicijos skiriasi.“

„Rusija tuo naudojasi“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Rusija tikisi antrąjį eksporto dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ baigti tiesti iki šių metų vasaros pabaigos.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta nuo 2011 metų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.

Naujo vamzdyno tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.

Vašingtonas žada plėsti sankcijas šiam projektui.

Be Jungtinių Valstijų, „Nord Stream 2“ priešinasi grupė Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis, kurios perspėja, jog žemynas taps labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo, o Maskva gali panaudoti dujotiekį kaip politinio poveikio priemonę.

Per penktąją Briuselio konferenciją dėl Sirijos, vyksiančią vaizdo ryšiu dėl kovos su koronavirusu priemonių, bus aptariami karo draskomos šalies pabėgėlių ir pažeidžiamų gyventojų neatidėliotini poreikiai.

„Dėl papildomo COVID-19 poveikio Sirijos civiliai gyventojai neturi galimybės atsikvėpti“, – rašoma Jungtinių Tautų agentūrų pareiškime, išplatintame prieš donorų susitikimą.

„Jie susiduria su didėjančiu badu ir skurdu, nuolatiniu perkėlimu ir besitęsiančiais išpuoliais“, – nurodoma pareiškime, priduriant, kad pavojuje yra 24 mln. žmonių Sirijoje ir kaimyninėse valstybėse.

„Tai yra 4 mln. daugiau nei 2020 metais ir daugiau nei bet kuriuo kitu laiku nuo konflikto pradžios“, – pabrėžė agentūros.

Per renginį bus atstovaujamos per 50 šalių ir 30 kitų organizacijų: nevyriausybinių organizacijų, humanitarinės pagalbos agentūrų ir tarptautinių finansų institucijų.

Bus siekiama yra surinkti 10 mlrd. JAV dolerių (8,5 mlrd. eurų): 4,2 mlrd. dolerių – humanitarinei pagalbai Sirijoje, o likusią sumą – regione besiglaudžiantiems pabėgėliams.

Šios lėšos padės Libanui, Jordanijai, Turkijai, Irakui ir Egiptui, kurie, nepaisant daugybės savo pačių problemų, yra priversti rūpintis milijonais pabėgėlių.

„Sirai jau 10 metų išgyvena neviltį ir tragediją“, – pareiškė JT humanitarinės pagalbos vadovas Markas Lowcockas (Markas Loukokas).

„Dabar prastėjančios gyvenimo sąlygos, ekonomikos nuosmukis ir COVID-19 sukelia daugiau bado, nepakankamos mitybos ir ligų. Kariaujama mažiau, bet taikos dividendų nėra“, – pridūrė jis.

Anot JT, per ankstesnę donorų konferenciją, vykusią praėjusių metų birželį, buvo pažadėta išskirti 5,5 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. eurų).

Europos Komisija, pirmadienį vyksiančio virtualaus naujo renginio organizatorė, suskaičiavo 7,7 mlrd. dolerių (6,5 mln. eurų), o šiek tiek mažiau nei trečdalis šios sumos bus perkelta į 2021 metus.

Europos Sąjunga ir 27 jos valstybės narės, nerimaujančios, kad nepadėjus pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose jie gali pasiekti Europą, skyrė du trečdalius tų lėšų.

Pirmadienį internete bus surengtos diskusijos įvairiose platformose, o antradienį vyks pagrindinis donorų ratas. Galutinė suma paaiškės tos dienos pabaigoje.

Pilietinis karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metais režimui pamėginus brutaliai numalšinti antivyriausybinius protestus, pareikalavo jau daugiau nei 388 tūkst. gyvybių ir dar milijonus žmonių privertė palikti namus.

Tęsiasi Rusijos bei Irano remiamų vyriausybės pajėgų kovos su sukilėliais, o chaosu pasinaudoja ir tokios džihadistų grupuotės kaip „Islamo valstybė“ (IS).

Dėl šios priežasties JAV bei jų sąjungininkų kariai bendradarbiaudami su kurdais rengia antskrydžius prieš IS taikinius.

Tai daugiausiai aukų pareikalavę Izraelio reidai Sirijoje nuo konflikto pradžios.

Anksčiau skelbta apie 40 žuvusiųjų.

Tarp žuvusiųjų yra mažiausiai 14 Sirijos režimo pajėgų karių, 16 irakiečių kovotojų ir 11 proiranietiškų afganistaniečių „Fatimidų brigados“ narių, nurodė Britanijoje įsikūrusi NVO „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

„Operacijos metu Rusijos taikos palaikymo pajėgų inžinierių padaliniai nuo nesprogusios amunicijos išvalė 479,2 hektaro žemės, 182,8 km kelių ir 710 pastatų, įskaitant 22 socialiai reikšmingus objektus. Aptikta ir neutralizuota daugiau kaip 23 tūkst. sprogmenų“, – nurodoma ministerijos pareiškime.

Tarpininkaujant Rusijai lapkričio pradžioje Armėnija ir Azerbaidžanas sudarė taikos susitarimą, padėjusį užbaigti šešias savaites trukusias Azerbaidžano ir armėnų kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Konflikto metu žuvo daugiau kaip 6 000 žmonių, o taikos susitarimu Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui kelių rajonų kontrolę. Pagal taikos susitarimą, Rusija dislokavo į Kalnų Karabachą apie 2 000 taikdarių.

Kalnų Karabachas nuo Azerbaidžano atsiskyrė per karą praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, jo metu žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių, o dauguma ten gyvenusių azerbaidžaniečių persikėlė. Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.

Socialiniuose tinkluose nuo sekmadienio plinta gandai apie įvykius Buntyje, o to kaimo gyventojai pranešė naujienų agentūrai AFP, jog vestuvių dalyvius atakavo neatpažintas sraigtasparnis.

Prancūzų kariuomenės štabas atskirai pranešė AFP, kad naikintuvai „neutralizavo“ dešimtis džihadistų centriniame Malyje. Anot kariškių, smūgis buvos surengtas po kelias dienas trukusio šios ekstremistų grupės sekimo.

„Su vestuvėmis susiję pranešimai neatitinka atliktų stebėjimų“, – naujienų agentūrai sakė vienas kariuomenės atstovas.

Prancūzijos ir Malio pareigūnams tuojau po incidento nepaskelbus jokių oficialių pareiškimų, pradėjo sklisti gandai, kad smūgio taikinys buvo vestuvių ceremonijos dalyviai.

Toje atokioje vietovėje, kur, kaip manoma, veikia daug džihadistų, sunku patvirtinti pranešimus.

Puolamąsias aviacijos operacijas Malyje dažniausiai vykdo Malio kariuomenė ar Prancūzijos kovos su džihadistais pajėgos „Barkhane“.

Bunčio gyventojai pasakojo, jog vienas atskridęs sraigtasparnis ėmė šaudyti vidury dienos, o tarp susirinkusių vestuvininkų kilo panika.

„Teko gelbėtis bėgant iš visų jėgų“, – sakė Ahmadou Ghana.

Pasak vyro, iš viso žuvo 19 žmonių, įskaitant du jo brolius, o dar keli buvo sunkiai sužeisti.

„Mus nustebino antskrydžio smarkumas, – sakė kitas kaimietis Mady Dicko. – Sraigtasparnis skrido labai žemai.“

Sekmadienį Malio fulanių (fulbių) etninės grupės kultūrą puoselėjanti asociacija „Tabital Pulakuu“ pranešė apie „aviacijos smūgį, pareikalavusį mažiausiai 20 civilių gyventojų gyvybių“ per vestuves.

Tačiau su sekmadienį įvykdytos operacijos eiga susipažinęs šaltinis Prancūzijos kariuomenėje patikino AFP: „Čia negali būti abejonių ar dviprasmybių – jokių vestuvių nebuvo.“

„Tas smūgis buvo suduotas po itin griežto daugiašalio proceso, susijusio su tiksliai identifikuota ginkluota teroristų grupe, įvertinus informaciją, ketinimus ir pozicijas ištirtoje teritorijoje“, – pridūrė jis.

Buntis priklauso Mopčio regionui, esančiam maždaug už 600 km nuo Malio sostinės Bamako.

Tą regioną buvo apėmęs džihadistų puolimas, 2012 metais prasidėjęs Malio šiaurėje ir vėliau išplitęs į kaimyninius Burkiną Fasą bei Nigerį.

Mopti regiono Bounti kaimas buvo užpultas naktį į sausio 4-ąją, sakė žurnalistams vietovės meras Adama Griaba. Pasak jo, ataką surengė sraigtasparnis. Dėl tamsaus paros meto buvo neįmanoma nustatyti, kam jis priklauso.

Anot mero, per antskrydį taip pat buvo sužeista žmonių. Malio vyriausybė incidento kol kas nekomentuoja.

Mopti regiono pietinė dalis ribojasi su Burkina Fasu, o vakarinė – su Mauritanija. Jame aktyviai veikia 2017 metų pavasarį įkurta grupuotė „Jamaat Nusrat al-Islam wal Muslimeen“ (JNIM), palaikanti glaudžius ryšius su „Al Qaeda“.

Sprogimas nugriaudėjo pietinėje miesto dalyje, gydytojams vykstant į darbą Puli Čarchio kalėjime, pranešė Kabulo policijos atstovas Ferdawsas Faramarzas.

Pasak jo, sprogus prie mašinos pritvirtintai „magnetinei bombai“ žuvo keturi medikai ir vienas praeivis, o dar du asmenys buvo sužeisti.

Šimtai Talibano kovotojų ir kitų nusikaltėlių kalinami Puli Čarchio kalėjime, esančiame rytiniame Kabulo pakraštyje.

Miestą pastaraisiais mėnesiais krečia smurto protrūkis, nors vyriausybė ir Talibanas veda taikos derybas.

Kabule ir kitose šalies provincijose pastaruoju metu vis dažniau rengiami tiksliniai išpuoliai prieš įžymius veikėjus, tokius kaip žurnalistai, politikai ir teisių gynėjai.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už keletą pastarojo meto išpuolių sostinėje, pareikalavusių dešimčių gyvybių.

Antradienio ataka buvo įvykdyta praėjus vos dviem dienoms po to, kai Kabule buvo pasikėsinta į vieno įstatymų leidėjo gyvybę. Tuomet sprogus automobilyje paslėptai bombai 10 žmonių žuvo ir dar per 50 nukentėjo.

Per sprogimą buvo sužalotas įstatymų leidėjas Khanas Mohammadas Wardakas.

Kelios dienos iki incidento per panašų išpuolį buvo nužudytas Kabulo provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mahbobullah Mohebi.

Pirmadienį rytiniame Gazni mieste ginkluoti užpuolikai nušovė afganų žurnalistą, veikiausiai tapusį dar vieno tikslinio nužudymo auka.

Rahmatullah Nekzadas nuo 2007 metų bendradarbiavo su amerikiečių naujienų agentūra AP, o anksčiau – su televizijos tinklu „al Jazeera“,

Anot duomenų, sprogmuo buvo pritvirtintas prie vicegubernatoriaus Mahbubullaho Mohebio automobilio. Per sprogimą sužeisti du jo asmens sargybiniai.

Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės dėl teroro akto.

Praėjusią savaitę Kabule buvo nušautas į darbą vykęs prokuroras. Nepaisant taikos derybų tarp vyriausybės ir radikalaus islamo Talibano, Afganistane ir toliau netrūksta išpuolių. Juos neretai vykdo ir „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai.