Tai penktadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, kuri remiasi BFM TV.

Žinybos duomenimis, prancūzas buvo nukautas Bachmuto rajone.

Buvęs humanitarinis darbuotojas Kevinas D. daugiau kaip prieš metus atvyko į Ukrainą kovoti ukrainiečių pusėje. 30 metų vyras žuvo nenustatytomis aplinkybėmis.

„Mes primename, kad Ukraina yra karo veiksmų zona. Nerekomenduojama vykti į Ukrainą nepriklausomai nuo priežasčių“, – pažymėjo Prancūzijos URM.

Prancūzijos žiniasklaida praneša, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios į Ukrainą kariauti išvyko keli prancūzų kariškiai. Bet tikslus jų skaičius nežinomas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Bachmuto rajone žuvo savanoris iš Estijos.

„Trys kariniai miesteliai, 2,5 tūkst. karių ir civilių auga tikrai greičiau, nei planavome. Vilniuje ir pajūryje vyksta labai panašiu tempu, šių metu pabaigoje bus perduota, Šiauliuose – kitų metų pradžioje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

Kol kas planuojama, kad šiose vietose bus apgyvendinti Lietuvos kariai.

Pasak A. Anušausko, bendrai šalyje įrengiamos naujos infrastruktūros skaičius nuolat auga, o tai atspindi „realijas, kurios susiklostė ir geopolitiškai, kad mums reikia stiprinti savo pajėgumus, ir, be abejo, sudaryti sąlygas sąjungininkų priėmimui“.

„2021 metais buvo pirmas didesnis pabandymas – įrengta „Herkaus“ stovykla Pabradėje 600 karių. Bet kadangi JAV padidino karių skaičių, šiais metais vasarį buvo baigtas šios stovyklos išplėtimas“, – sakė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad per metus bus įrengtos dvi lauko stovyklos Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje, talpinančios po 800 karių.

„Šį mėnesį po visų priėmimo ir galutinių darbų jos yra atidaromos“, – kalbėjo ministras.

Be kita ko, tariamasi su Vokietija dėl „papildomos infrastruktūros“ įrengimo amunicijai saugoti visoje Lietuvoje.

„Numatome, kad būsimuose NATO planuose bus nustatytos sąlygos didesniam papildomos amunicijos saugojimui rytiniame flange, kad jos nereikėtų vežioti po visą Europą“, – sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras taip pat pabrėžė, kad per pastaruosius dvejus metus amunicijai skirtos lėšos „išaugo iki 17 proc. visų gynybos išlaidų“.

„Bet amunicijai reikalingos tinkamos saugojimo sąlygos. Jei nusipirksi ir sandėliuosi lauke, jos galiojimas sutrumpės ženkliai. Todėl sandėlių skaičius bus didinamas ženkliai“, – teigė ministras.

Anot jo, šiuo metu statoma „dešimtys dar sandėlių“.

„Kitais metais, matyt, bus trys dešimtys jau pastatyta, – sakė A. Anušauskas. – Paraleliai bus statomi sandėliai ir mūsų sąjungininkų poreikiams: ir Vokietijos, ir kitų šalių poreikiams patenkinti.“

Šią infrastruktūrą planuojama įrengti iki 2025 metų.

„Šis momentas yra svarbus. Jeigu būtų sutarta, kad Kinija tiekia ginkluotę Rusijai, o Rusija tą ginkluotę naudoja prieš Ukrainą, tai būtų gana esminis pokytis tarpusavio santykiuose, ir Vakarų bendruomenės vertinime“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, nors šiuo metu Kinija neigia tiekianti ginklus Rusijai, yra pagrįstų nuogąstavimų, jog į karą pradėjusią šalį gabenamos dvigubos paskirties prekės.

Pirmadienį Maskvoje įvyko neoficialios kelias valandas trukusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingas) derybos. Antradienį jie vėl susitiks oficialių derybų.

Pasak A. Skaisgirytės, Kinijos lyderis „bando kalbėtis su V. Putinu, kaip galima spėti, dėl Ukrainos taip pat, ne tik dėl dvišalių tarpusavio ryšių“.

Ji priminė, jog Xi Jinpingo vizitas vyksta po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas praėjusį penktadienį išdavė Rusijos prezidento arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

„Kaip tik prieš porą dienų pasirodė Tarptautinio baudžiamojo teismo orderis dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto. Kinijos lyderiui tas faktas nesutrukdo atvykti į Maskvą. Tai reiškia, matyt, tam tikrą ignoravimą tarptautinių institucijų, kurios buvo kuriamos po Jungtinių Tautų vėliava“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Kinijos lyderiui tas faktas nesutrukdo atvykti į Maskvą. Tai reiškia, matyt, tam tikrą ignoravimą tarptautinių institucijų, kurios buvo kuriamos po Jungtinių Tautų vėliava.

Paklausta, kokią reikšmę turi šis orderis, jeigu V. Putinas visą laiką leidžia Rusijoje ir nėra galimybių jo teisti dėl karo nusikaltimų, A. Skaisgirytė priminė velionio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus, Hagoje teisto už karo nusikaltimus, istoriją.

„Balkanų skerdiku“ pramintas S. Miloševičius per 13 metų trukusį valdymą geležiniu kumščiu kurstė etninius konfliktus ir masines žudynes buvusioje Jugoslavijoje.

Pasak A. Skaisgirytės, vykstant karui S. Miloševičius „atrodė bebaimis ir ignoravo visus tarptautinius perspėjimus, jo kariuomenė vykdė baisiausius genocidinius nusikaltimus Jugoslavijos teritorijoje“.

„Tuo metu atrodė, kad ir Miloševičiui Hagos tribunolas negresia, nors arešto orderis buvo išduotas, o vis dėlto jis tenai atsidūrė. Tai turbūt tik laiko klausimas, kada tokia lemtis ištiks ir Rusijos lyderį“, – sakė prezidento patarėja.

S. Miloševičius buvo rastas negyvas savo kameroje 2006-aisiais, būdamas 64-ių. Jis buvo pirmasis pareigas einantis valstybės vadovas, kuriam buvo iškelti kaltinimai tarptautiniame tribunole. Jam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, jeigu jo kaltė būtų buvusi įrodyta.

Kalbėdama apie V. Putino vizitą į Mariupolio uostamiestį, kurį pernai užėmė Maskvos pajėgos, A. Skaisgirytė sakė, jog taip norima „ciniškai pademonstruoti, kad tai yra Rusija ir jam nebaisu važiuoti į Mariupolį“.

„Vėl gi, su tam tikra bravūros doze tai yra parodymas, kad Rusija čia yra. Manyčiau, norėčiau tikėti, kad greitu laiku Rusijos ten nebebus, kad Ukrainai pavyks atsikovoti šitas teritorijas“, – sakė ji.

Buvo svajonių namai – namų neliko per... sunkvežimį.

„Mes čia seniai gyvenome. Paskolą pasiėmėme, įsigijome šį būstą. Kūrėme namus daug metų, o per vieną sekundę nieko nebeliko“, – sunkiai tramdydama ašaras kalbėjo namų netekusi moteris.

Sunkiasvorė mašina sulindo į namą vidurnaktį, kai šeima jau miegojo. Tik jauniausia duktė buvo ką tik grįžusi į lovą iš vonios kambario.

„Čia va dar buvo dušas, tualetas atitverti. Kai dukra išėjo iš vonios, vos už 30 sekundžių įvažiavo fūra. Tiek teskyrė, kad jos nebeliktų“, – pasakojo namo savininkas Dainius.

Šeimos miegamąjį vilkikas irgi kliudė. Sunkvežimis nuo sutuoktinių lovos buvo vos per porą metrų.

„Dukra dar nemiegojo. Ji viską pamatė ir patyrė baisų šoką, nes galvojo, kad mus užmušė“, – sakė  mergaitės tėtis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Eisime pas psichologus, vaikai naktį miegoti negali. Baisu. Ir namų nebėra“, – susijaudinusi kalbėjo sugriauto namo savininkė Justina. 

„Iš pradžių jis trenkėsi į kaimynų tvorą ir tada per visus bordiūrus atlėkė bei rėžėsi į mūsų namą. Mes su vyru pagalvojome, kad karas prasidėjo“, – sakė Justina.

„Tikrai pagalvojau, kad – karas, nes mašina ūžė, vanduo šniurkštė, elektra dingo, saugiklius išmušė, laidus nutraukė – baisu“, – tos košmariškos nakties išgyvenimais dalijosi Dainius.

Tikrai pagalvojau, kad – karas, nes mašina ūžė, vanduo šniurkštė, elektra dingo, saugiklius išmušė, laidus nutraukė – baisu.

Sunkvežimio priekabą virtuvėje aptikę panevėžiečiai, mašinos vairuotoją rado vaikštantį kieme. Jis skundėsi skaudančia galva. Pirminiais policijos duomenimis, vairuotojui sutriko sveikata. Visgi panevėžiečiams kyla klausimų, kaip jis tuomet spėjo iš kabinos iššokti ir nesusižaloti.

„Klausimas, kaip jis sveikas liko, nes kabina buvo visiškai suniokota. Jis niekaip nebūtų išgyvenęs“, – svarstė  namo šeimininkas.

Įvykį tiria policija, draudimas skaičiuoja nuostolius. Nuo smūgio pasislinko visas namas.

„Prieš dvejus metus buvo girtas taksistas įvažiavęs, visą tvorą išvartė, medžius išlaužė“, –  prisiminė Justina.

Tvorų vartymu skundžiasi ir kiti Smėlynės gatvės gyventojai.

„Aš jau visus baigiu prakeikti, kokia čia baisi gatvė“, – sakė pašnekovė.

Gatvė kaip gatvė – tikina Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus atstovas. Jeigu vairuotojas nesilaiko saugumo, jokie ženklai nepadės.  

Eisime pas psichologus, vaikai naktį miegoti negali. Baisu. Ir namų nebėra.

 

„Pagal pirminius policijos duomenis, buvo viršytas saugus greitis. Vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir įvyko tokia nelaimė“, –  komentavo Panevėžio Infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.

Smėlynės gatvė, kurioje ne kartą tvoras vartė vairuotojai, nuo pernai rekonstruojama. Atsiras naujovių. Strategiškai saugių vietų.

„Bus pakeltos pėsčiųjų perėjos, atnaujintas apšvietimas, padarytos salelės. Tikimės, kad eismo saugumas pagerės“, – aiškino D. Vadluga.

Smėlynės gatvė ilga ir intensyvi. Planuojama darbus baigti kitais metais.

Pranešime nurodoma, kad vienas raketinių smūgių buvo suduotas civilinės infrastruktūros objektui Charkivo mieste.

Kariškiai taip pat pranešė, kad rusų kariai per praėjusią parą 79 kartus apšaudė iš salvinės raketų ugnies sistemų.

Generalinis štabas įspėjo, kad tolesnių apšaudymų tikimybė visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė.

„Sveikinu su keturiais „Oskarais“!“ – O. Scholzas parašė tviteryje.

„Tai didžiulė vokiečių filmo sėkmė, ja galima pagrįstai didžiuotis, – pridūrė Vokietijos kancleris. – Ypač šiais sunkiais laikais jis neabejotinai parodo, koks baisus ir nežmoniškas yra karas.“

„Netflix“ filmas, kurio režisierius ir scenarijaus bendraautoris yra Edwardas Bergeris (Edvardas Bergeris), sekmadienio vakarą taip pat buvo apdovanotas už kinematografiją, scenografiją ir originalią muziką. Pagrindinį vaidmenį filme atliko austrų aktorius Felixas Kammereris (Feliksas Kamereris).

„Keturiais „Oskarais“ apdovanotas filmas „Vakarų fronte nieko naujo“ pasiekė precedento neturintį vokiečių kino rekordą, – sakė Vokietijos kultūros ir žiniasklaidos ministrė Claudia Roth (Klaudija Rot). – Tai atneš vokiečių kinui pasaulinį dėmesį ir suteiks jam naują reikšmę.“

Norėjome kalbėti apie mūsų kaltę ir gėdą, kurią užsitraukėme, ir apie siaubą, kurį pasaulyje sukėlė du karai.

Filmas sukurtas pagal klasikinį 1929 metų Ericho Marios Remarque'o (Ericho Marijos Remarko) to paties pavadinimo romaną. Filme, kurio veiksmas vyksta Pirmojo pasaulinio karo metais, pasakojama apie jauno vokiečių kareivio, kuris su draugais stoja į kariuomenę, gyvenimą. Tačiau karo realybė sužlugdo jo viltis tapti didvyriu ir jis susitelkia į savo paties išgyvenimą.

Vokiečių filmas parodo karo baisumus iš unikalios tautos, sukėlusios ir pralaimėjusios du pasaulinius karus, perspektyvos.

Jis taip pat tapo aktualus, turint galvoje, kad praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

„Tai taip pat tinkamas filmas tinkamu laiku, nes jis atkreipia dėmesį į žiaurų ir brutalų karą Europoje, kuris šiuo metu vėl siaučia Europos viduryje ir kurį sukėlė nusikalstamas Putino išpuolis prieš Ukrainą“, – sakė C. Roth.

„Netflix“ adaptacija buvo išleista spalio mėnesį. Praėjusį mėnesį vykusiuose BAFTA kino apdovanojimuose ji taip pat pelnė septynis apdovanojimus, įskaitant geriausio filmo statulėlę. Pasak srautinio transliavimo platformos, nuo pat pasirodymo šis filmas buvo vienas iš žiūrimiausių neangliškų filmų „Netflix“ svetainėje Jungtinėse Valstijose.

„Stengėmės sukurti filmą apie mūsų praeitį, apie mūsų atsakomybę Vokietijoje ir mūsų istoriją“, – sekmadienį per „Oskarų“ apdovanojimų ceremoniją sakė E. Bergeris.

„Norėjome kalbėti apie mūsų kaltę ir gėdą, kurią užsitraukėme, ir apie siaubą, kurį pasaulyje sukėlė du karai, – pridūrė jis. – Tikėkimės, kad kada nors ateityje nustosime daryti tas pačias klaidas.“

„Man didelė garbė, ir tuo pačiu neįprasta stovėti šiandien čia, šioje simbolinėje tribūnoje prieš jus, minint atkurtos Lietuvos trisdešimt trejus metus. Paprastai mano kaip kūrėjos tribūna yra filmai. Tačiau, jei ne Kovo 11-oji, greičiausiai tų filmų nebūtų buvę ir vargu, ar iš viso būčiau turėjusi galimybę kurti“, – sakė režisierė.

Ji pažymėjo, kad laisvė prieš porą metų dar atrodė savaime suprantamas dalykas, tačiau Rusijos pradėtas karas tokį supratimą pakeitė visiems laikams, kai Ukrainoje kasdien, kiekvieną minutę, žūsta žmonės, griaunami miestai ir gyvenimai.

„Mus, kino bendruomenę, Lietuvą ir visą pasaulį, prieš metus sukrėtė Manto Kvedaravičiaus žūtis Mariupolyje, Ukrainoje. Ši žaizda negyja iki šiol ir niekada neužgis, ir tik skaudžiai mums visiems primins ištikimybės laisvei, tiesos ir žmogiškumo principams iki pat paskutinių akimirkų kainą“, – kalbėjo kūrėja.

Ji pabrėžė, kad filmą apie Mariupolį sukūręs menininkas jautė pareigą sugrįžti į rusų apsiaustą miestą, padėti karo zonoje atsidūrusiems žmonėms, savo filmo herojams, ir gelbėdamas kitus buvo nužudytas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

Naujuoju šalies kovos su korupcija vadovu tapo 40-metis Semenas Kryvonosas. Du kitus kandidatus jam siūloma paskirti į kitus vadovaujamus NABU postus.

„Dabar Ukraina įvykdė visas septynias Europos Sąjungos rekomendacijas, nustatytas gaunant kandidatės statusą. Tai rodo mūsų pasiryžimą ir siekius jau šiais metais pereiti prie derybų dėl stojimo pradžios. Paskyrę NABU direktorių mes taip pat turime visiškai suformuotą ir nepriklausomą kovos su korupcija infrastruktūrą“, – sakė ukrainiečių premjeras D. Šmyhalis.

„Mūsų komanda laikosi nulinės tolerancijos korupcijai principo ir remia antikorupcines institucijas“, – pridūrė jis.

Ukrainoje, kurioje 2014 metais įvyko proeuropietiška revoliucija, jau daugiau nei metus tęsiasi Rusijos invazija. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra teigęs, kad jo šalis nusipelnė šiais metais pradėti derybas dėl prisijungimo prie bloko.

S. Kryvonosas anksčiau vadovavo Ukrainos ministerijai, atsakingai už miestų planavimą.

Praėjusių metų birželį, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Briuselis suteikė Ukrainai oficialų kandidatės statusą.

Tačiau tuo metu ES teigė, kad Kyjivas turi įgyvendinti septynias reformas, be kita ko, sustiprinti kovą su korupcija ir apriboti „pernelyg didelę oligarchų įtaką“.

Stojimo į ES procesas gali užtrukti ne vienerius metus.

Galutinis sprendimas dėl Ukrainos narystės priklausys nuo ES valstybių narių vyriausybių.

Kai kurios iš 27 ES valstybių narių skeptiškai vertina tai, kad Kyjivas galės greitai atsigauti po Maskvos invazijos arba įgyvendinti būtinas demokratines ir antikorupcines reformas, kad atitiktų reikalavimus narystei.

Kaip skelbiama, jauna moteris žuvo iš Bachmuto evakuodama sužeistus karius.

Fronte ji  buvo vadinama „kovotojų angelu“.

– Tai koks yra tų mokymų turinys?

– Iš esmės mokymų, paskaitų metu mes dalinamės su žmonėmis praktiniais patarimais, kaip ruoštis ekstremalioms situacijoms, ką galbūt reikėtų susiplanuoti iš anksto. Tarkim, kokias atsargas turėti, kaip apskritai pasirūpinti šeimos, artimųjų saugumu ištikus nelaimei, kilus įvairiems pavojams.

– Ar tai reiškia, kad jūs visus civilius ruošiate kažkokiam karui?

– Ne. Iš tikrųjų mes ir akcentuojame, kad nereikia gąsdintis karu ar kitokiomis nelaimėmis. Užtenka pažvelgti paprasčiau. Tarkim, trys dienos be elektros šiuolaikiniame namų ūkyje jau gali tapti pakankamai sunkios išgyventi, o kai kuriems – net ir nepakeliamos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet dažnai tos situacijos yra tik hipotetinės?

– Sakyčiau, kad mūsų, Lietuvos situacijoje, dauguma stichinių nelaimių yra hipotetinės, nes mes labai retai su jomis susiduriame. Karas – šiek tiek artimesnis dalykas, nei kokie uraganai, kurie dažnai siaučia Amerikoje ar kitose šalyse. Tačiau tos išgyvenimo pamokos gali praversti labai kasdieniškose situacijose, kai, tarkim, gyvenant kažkur užmiestyje, vienkiemyje per didelį snygį, pūgą medžiai nuverčia elektros stulpus ir ilgam dingsta elektra. Keliai  užpustyti, neina pravažiuoti. Tokios situacijos tikrai gana dažnos mūsų krašte. Todėl mes stengiamės nuleisti tas praktines situacijas iki kasdienybės ir kad žmonės pradėtų galvoti, planuoti, kaip elgtis taip nutikus.

Pagrindinis pasiruošimo ir išgyvenimo aspektas yra gebėjimas adaptuotis besikeičiančiose situacijose, nes tai yra nuolatinė improvizacija.

 

– Ko dažniausiai žmonės, kurie klausosi jūsų paskaitų, nežino?

– Dažniausiai klausimai būna pakankamai konkretūs, susiję su saugaus prieglobsčio paieška, pasiruošimu ir planavimu. Taip pat klausia, kokius būtiniausius daiktus, priemones reikėtų turėti, kad jaustųsi saugūs, jei įvyktų kažkas ekstremalaus.

– Koks jūsų geriausias patarimas būna per mokymus, ką akcentuojate?

– Iš tikrųjų pirmas patarimas, kuris pralaužia ledus ir ką norime akcentuoti, kad nėra gėda ruoštis. Gal kiek anksčiau, į žmones, kurie kažkur rūsiuose rengdavo slėptuves, kaupdavo atsargas, ir žiūrėdavo su pašaipa. Gal net pasišaipydavo, taigi kas čia mus puls. Norime keisti tokį skeptišką požiūrį. Tiksliau, dabartinių įvykių kontekste, jau tokių klausimų, kas mus puls, kam to reikia, jau niekas neužduoda. Taigi norime pabrėžti žmonėms, kad nėra gėda ruoštis ir planuoti, kaip apsaugoti savo gerovę ir save pačius ekstremaliose situacijose.

– Labai svarbu ne tik susidėti svarbiausius daiktus, bet ir tinkamai juos supakuoti?

– Be abejo. Tarkim, tokius degtukus geriausia įsidėti į plastikinę dėžutę ir užklijuoti ar užsukti sandariu dangteliu, nes sudrėkę jie bus nieko verti. Reikia turėti svarbiausių vaistų, peroksido žaizdai dezinfekuoti, tvarsčių. Taip pat žibintuvėlį, mini radiją, kad galėtumėte gauti riekiamos informacijos, sekti įvykius ištikus kažkokiai nelaimei.

– Vieni ruošiasi pabėgimui ir išgyvenimui kelioms dienoms, kiti galbūt tvirtina, kad kur jūs čia ruošiatės bėgti, juk reikia Lietuvą ginti. Ar kyla tokių diskusijų per mokymus?

– Iš tiesų kyla, žmonės dažniausiai pasidalina į tas dvi stovyklas ir klausia konkrečiai. Jeigu trauktis, tai kur ir kaip saugiai pasitraukti, likti ar nelikti. Kalbant plačiau, iš tikrųjų civilinė sauga – labai plati sąvoka ir tema. Mes vengiame konkrečių veiksmų sąrašų, planų, visa tai dalinti žmonėms kaip aksiomą. Labiau juos skatiname pagalvoti, pasižiūrėti iš savo perspektyvos, kaip reikėtų elgtis tam tikroje situacijoje. Ir tos situacijos gali labai greitai keistis, todėl tas pagrindinis pasiruošimo ir išgyvenimo aspektas yra gebėjimas adaptuotis esamoje situacijoje, nes tai yra nuolatinė improvizacija.

– Pagrindinis dalykas yra pasidalinti informacija su artimaisiais. Kaip tą padaryti vienu ar kitu atveju?

– Vienas iš pagrindinių principų, kuriuos skiepijame per mokymus, tai – pažinti savo artimą aplinką. Turiu galvoje – ne tik pažinti infrastruktūrą, objektus, kur galėtume slėptis, prisiglausti reikalui esant, bet ir pažinti kaimynus, žmones, kurie aplink mus gyvena. Kurdami savo lokalią bendruomenę, mes galime geriau pasiruošti, pasidalinti informacija, padėti apsaugoti vieni kitų turtą ir pan.

– Kuo šie jūsų vedami kursai skiriasi nuo tų bazinių civilinės saugos mokymų kursų?

– Tų mokymų net nevadiname kursais. Mes, „Locked N' Loaded“, esame bendruomenė žmonių, kuriuos vienija domėjimasis karyba. Ir mūsų misija – stengtis pasidalinti tomis žiniomis su žmonėmis. Kas mums atrodo paprastas dalykas, kitiems toks elementarus veiksmas, tarkim, ugnies įžiebimas parankinėmis priemonėmis, atrodo kaip stebuklas, kaip tai įmanoma.