Įvairioms Seimo frakcijos atstovaujanti parlamentarų grupė įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas.

Pasak jų, projektas parengtas vertinant Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, siekiant skatinti šių struktūrų veiklą kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai A, B ir C kategorijų ginklų ir jiems skirtų šaudmenų, ginklų dalių ir priedėlių įsigijimą bei ginklų modernizavimą. Tokias nuostatas taip pat siūloma taikyti  už saugos priemonių (neperšaunamų liemenių, balistinių (neperšaunamų) plokščių, šalmų), amunicijos liemenių, radijo ryšio priemonių, stebėjimo priemonių (žiūronų, naktinio matymo, termovizinių prietaisų), skraidančių stebėjimo ir žvalgybos prietaisų (bepiločių orlaivių (dronų), jų dalių ir priedėlių) įsigijimą. GPM lengvatą siūloma taikyti, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys ir atitinka šių kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimus.

Siūloma, kad GPM įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.

Tikimasi, kad palengvintas ginklų įsigijimas šauliams ir kariams savanoriams, kartu išlaikant visus galiojančius ginklų įsigijimo ir saugojimo reikalavimus, dar labiau prisidėtų prie valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimo.

Įstatymo pataisų autoriai kol kas nesiima prognozuoti, kiek konkrečiai pasiūlytas reguliavimas pareikalautų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, nes nežinoma, kiek asmenų realiai naudotųsi tokia lengvata.

GPM įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Aurelijus Veryga, Jonas Jarutis, Antanas Matulas, Eugenijus Sabutis, Jurgita Sejonienė, Asta Kubilienė,  Aušrinė Norkienė, Viktoras Pranckietis, Mindaugas Puidokas, Laurynas Kasčiūnas, Agnė Širinskienė, Lukas Savickas,  Vytautas Mitalas, Andrius Kupčinskas ir kiti.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Valstybės apdovanojimų įstatymo pataisoms, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliui, Šaulių žvaigždei bei Šaulių žvaigždės medaliui būtų atkurtas valstybės apdovanojimų statusas ir juos teiktų nebe krašto apsaugos ministras, o prezidentas.

Už tai balsavo 75 parlamentarai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Minėti medaliai iki 2002 metų pabaigos turėjo valstybinių apdovanojimų statusą, bet priėmus naują Valstybės apdovanojimų įstatymą, nustatyta, kad jais apdovanoja krašto apsaugos ministras.

„Šių ap­do­va­no­ji­mų at­kū­ri­mas rei­ka­lin­gas tam, kad dar sy­kį pri­min­tu­me visuome­nei, ko­kį svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka šau­liai ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­riai. Bū­tent jie, duo­da­mi sa­vo prie­sai­ką Lie­tu­vai, vi­suo­met at­ei­na į pa­gal­bą ten, kur jos rei­kia la­biau­siai“, – Seime teigė viena iš projekto autorių Paulė Kuzmickienė.

„Uk­rai­nos įvy­kių kon­teks­te šie ap­do­va­no­ji­mai tu­ri dar di­des­nę reikš­mę. La­bai svar­bu tin­ka­mai pa­gerb­ti ir įver­tin­ti žmo­nes, ku­rie au­ko­ja sa­vo lai­ką stip­rin­da­mi Lie­tu­vos sau­gu­mą“, – kalbėjo ji.

Šių ap­do­va­no­ji­mų at­kū­ri­mas rei­ka­lin­gas tam, kad dar sy­kį pri­min­tu­me visuome­nei, ko­kį svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka šau­liai ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­riai.

Pagal projektą Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanojami asmenys, Lietuvos kariuomenėje tarnavę 1918–1920 metais, ginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, kariai ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, tarnavę nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 23 dienos ir ištarnavę ne mažiau kaip šešis mėnesius, asmenys, priimti į Lietuvos šaulių sąjungą iki 1991 metų rugpjūčio 23 dienos ir išbuvę jos nariais ne mažiau kaip metus, gynę ir saugoję svarbius objektus.

Šaulių žvaigždė skiriama Lietuvos šaulių sąjungos nariams, pasižymėjusiems organizaciniais darbais, ypatingu uolumu, sąžiningumu ir ištvermingumu, Šaulių žvaigždės medalis – pasižymėjusiems Šaulių sąjungos nariams, nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Šaulių sąjungai.

Šios kuopos kariai, tarnybą atliekantys savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutarties pagrindu, gyvens įprastą civilinį gyvenimą, dirbs įprastus darbus, o karinę uniformą apsivilks tik savaitgaliais bei aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių rengimo metu, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Pasak PJVIB vado pulkininko leitenanto Elvino Servos, toks Rezervinės inžinerijos kuopos modelis, koks kuriamas Inžinerijos batalione, kol kas yra pirmasis bataliono istorijoje.

Jo idėja kilo siekiant į krašto gynybą įtraukti kuo daugiau civilių, tobulinti kartotinių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių mokymus ir stengiantis rasti tinkamiausią sprendimą efektyviai remti Lengvąją pėstininkų brigadą „Aukštaitija“, vykdant kovinės paramos užduotis.

Iki šiol aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių mokymui batalione būdavo sudaromas „jungtinis būrys“ – paskiriami skirtingų bataliono kuopų kariai, kurie dirbdavo su aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais lygiagrečiai savo tiesioginėms pareigoms.

Pagal naują modelį RIK valdymas atiduotas į profesinės karo tarnybos karių rankas, o visos kitos pareigos skiriamos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir atnaujinti įgūdžių į kartotinius aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių mokymus pašauktiems kariams.

Pagrindinis kuopos uždavinys – vykdyti inžinerines užduotis ir užtikrinti paramą remiamajam vienetui: atlikti užtvarų, vandens kliūčių, tiltų, kelių, taip pat užterštų nuo karo likusiais sprogmenimis vietų inžinerinę žvalgybą ir žymėjimą, įrengti įvairias inžinerines kliūtis, užtvaras, fortifikacinius statinius ir pan.

Parlamentas birželio pabaigoje priėmė tokias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas, kurios į nurodytų profesijų atstovams draudimo dirbti kitą darbą išimčių sąrašą įrašė krašto apsaugos nenuolatinę tarnybą.

Teisingumo ministerija tokias pataisas parengė pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, kad privalu sudaryti teisines prielaidas visiems piliečiams iš anksto pasirengti tam, kad paskelbus mobilizaciją galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę.

Seimo priimtas įstatymas leidžia minimų profesijų atstovams stoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.

Tarnyba čia dažniausiai vyksta savaitgaliais. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus.

Pataisas Seime pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžė, kad karo Ukrainoje akivaizdoje reikia imtis visų valstybės apginamumą didinančių priemonių, kad kuo daugiau visuomenės grupių būtų įgiję praktinių šalies gynybos gebėjimų ir prireikus galėtų ginti Lietuvą nuo ginkluoto užpuolimo. 

Miškas netoli Trakų. Kažkur šiame miške kariai savanoriai užsiima pozicijas ir laukia tariamo priešo.

Planas išverčiamas ir į pratybas šiame miške atvykusiems lenkų kariams. Šios pratybos – kaip egzaminas. Kariai savanoriai bus įvertinti. Dabar vertintojai ir keliauja stebėti, koks planas sugalvotas pasalai, kaip užimtos pozicijos. Kariai nežino, kada tiksliai važiuos tariamas priešas.

„Gavome žvalgybinę informaciją, kad šiuo keliu pajudės priešo logistika. Mes stengsimės sutrikdyti jos darbą, sunaikinti logistinį jų koridorių“, – sakė leitenantas Marius Bankauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Priešas atvažiuoja ir šiame sunkvežimyje esantys kariai nežino, kada ir kur jiems bus surengta pasala.

Pagal scenarijų turi būti bent vienas sužeistas. Yra ir žuvęs. Vertinama, kaip kariai atsitraukia, gelbėja aukas. Panašių pratybų kariai savanoriai turi 30 dienų per metus.

„Nusprendžiau, kad reikia atnaujinti žinias ir geriausias būdas – prisijungti prie KASP. Su darbu gana gerai, nes dauguma pratybų vyksta savaitgaliais ir tai netrukdo“, – sakė leitenantas Gintaras Sadauskis

„Kainuoja šeimos laiko, bet šalies gynyba – kiekvieno mūsų reikalas“, – pabrėžė M. Bankauskas.

„Viskas gerai, pas mus visada kovingos nuotaikos ir mes sakome: mes turime ruoštis, turime būti stiprūs ir, kai būsime stiprūs, priešas labai rimtai pagalvos, ar tikrai reikia eiti į mūsų šalį“, – užtikrintai teigė leitenantas Gintaras Sadauskis.

„Ukraina irgi prisidėjo 2014 m. prie šio dalyko. Puikiai atsimenu tėvą sausio 13 d., kai išėjo ir sakė, kad turi kažką padaryti dėl to, kad vaikai užaugtų nepriklausomoje Lietuvoje“, – sakė M. Bankauskas.

Šiuo metu pratybose dalyvauja daugiau nei 1 tūkst. karių.

Visą šį savaitgalį vyko KASP pratybos „Tvirtas skydas“. Iš pradžių vadai treniravosi kurti planus, dabar kariai planus įgyvendina. Šių metų pratybos gali būti rekordinės.

„Šiuo metu pratybose dalyvauja daugiau nei 1 tūkst. karių“, – teigė KASP rinktinės vadas Vaidotas Šidlauskas.

Pratybos visoje Pietryčių Lietuvoje. Savanoriai veikia nedideliais būriais kuo arčiau savo namų.

„Mūsų kuopos yra praktiškai visose savivaldybėse, turime vietinių karių, kurie puikiausiai žino teritoriją. Jie mūsų viena iš stiprybių, puikiai pažįsta žmones, kelius“, – akcentavo V. Šidlauskas.

Lietuvoje iš viso yra 5 200 karių savanorių. Po Rusijos invazijos į Ukrainą padaugėjo.

„Žmonės pradėjo kreiptis į Karo prievolės tarnybą ir klausia, kaip įstoti, tapti kariais savanoriais. Turite adrenalino kiekį per didelį, tikrai laukiame tokių žmonių pas save pajėgose ir sudarysime galimas sąlygas kartu treniruotis ir tapti Lietuvos gynėjais“, – sakė V. Šidlauskas.

KASP pratybose šiemet ir kariai iš kaimyninių valstybių, Jungtinės Karalystės, JAV. Dalyvauja ir Šaulių sąjunga.

Pietryčių Lietuvoje jie treniruosis visą savaitgalį, pranešė Lietuvos kariuomenė. Pratybose „Tvirtas skydas“ dalyvaus Latvijos nacionalinės gvardijos, Estijos savanorių pajėgų „Kaitseliit“, Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų, Didžiosios Britanijos reindžerių pulko, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai ir Lietuvos Šaulių sąjungos nariai.

„Kariai savanoriai visuomet treniruojasi ginti savo žemę, savo šeimą ir kaimyną, todėl pratybos organizuojamos rinktinės atsakomybės rajone – Vilniaus regione, ten kur patys kariai ir gyvena“, – pranešime sakė KASP vadas plk. Linas Kubilius.

Kariai treniruosis Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Visagino, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Ukmergės ir Širvintų savivaldybių teritorijose.

Karių pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu. Kariai judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis, sprogstamuosius užtaisus, specialiąsias priemones, dūminius paketus ir signalines raketas.

Pratybos „Tvirtas skydas“ skirtos KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės štabui ir padaliniams treniruoti, kad gebėtų vykdyti rinktinei paskirtas gynybines operacijas, numatytas valstybės gynybos planuose.

Pratybų vertintojai stebės štabo, pėstininkų kuopų ir skyrių įgūdžius planuoti ir vykdyti karines operacijas realioje vietovėje, realiu laiku bei vykdyti bendrų veiksmų koordinavimą ir sąveiką su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais.

Pratybas sudaro du etapai – rinktinės štabo ir kuopų valdymo grupių vadaviečių mokymai, kurie vyko nuo pirmadienio iki penktadienio, bei rinktinės atsakomybės rajone vykstančios lauko taktinės pratybos, kurios tęsis iki sekmadienio.

Vertinamosios lauko taktikos pratybos „Tvirtas skydas“ yra rinktinės kovinio rengimo ciklo pabaigos įvertinimas.

Pratybos Savanorių pajėgose organizuojamos daugiau nei penkerius metus konkrečios rinktinės atsakomybės rajone, kurių metu kariai tobulina bendrų veiksmų koordinavimą, karinių operacijų planavimo ir vykdymo įgūdžius bei stiprina kovinę parengtį.

Pajėgose tarnauja apie 5,2 tūkst. karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą.

Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

Daugiau nei 60 karių savanorių priesaiką duos prie Lietuvos partizanų memorialo, pranešė kariuomenė.

„Šiais metais tai jau trečioji karių savanorių priesaika, dar šešios bazinių įgūdžių kurso laidos yra suplanuotos, visas jas tradiciškai vainikuos priesaika, kurios metu naujieji savanoriai įsipareigos ginti mūsų šalį“, – sakė KASP vadas pulkininkas Linas Kubilius.

Prieš prisiekdami kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione. Jie susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktika.

Istorinėje vietoje duota kario priesaika sustiprina ir daugelio mūsų pasiryžimą saugoti mūsų laisvę.

Iškilmingos karių savanorių priesaikų ceremonijos vyksta istorinėse Lietuvos vietose – gruodį kariai prisiekė Jiezne prie paminklo trims karių savanorių kartoms atminti, vasarį – prie Vyčio paminklo šalia Kauno pilies, kovą – prie memorialo Lietuvos partizanams atminti.

„Istorinėje vietoje duota kario priesaika sustiprina ir daugelio mūsų pasiryžimą saugoti mūsų laisvę“, – teigiama pranešime.

Į tarnybą KASP priimami 18–60 metų Lietuvos piliečiai.

Ši tarnyba yra nenuolatinė, ji suderinama su civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.

Karys savanoris sudaro sutartį ir dalyvauja trijų savaičių trukmės Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse. Baigęs šį kursą ir prisiekęs karys savanoris paskiriamas į kuopą ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.

Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad tokį sprendimą priimti galima, bet tik tuo atveju, jei nebus atlaisvintas ginklų kontrolės mechanizmas.

„Tokie proginiai dalinimai ginkluotės yra pavojingi, jeigu yra silpninama kontrolė. Tai šiuo atveju duodant A kategorijos ginklus ir liberalizuojant jų laikymą net ir tiems žmonėms, kurie turi specialų parengimą, negalima atsisakyti kontrolės bent jau tos, kuri šiuo metu yra: tai yra ir sveikatos patikra pakankamai griežta, ir tie visi reputaciniai, istoriniai dalykai, seifai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga reiškia palaikymą šiai iniciatyvai.

„Manau, kad mes turbūt išaugome tuos marškinėlius, kada labai nepasitikėdavome visuomene. Juo labiau, jeigu mes kalbame apie šaulius, tai nėra ta situacija, kaip dabar kartais palyginama su Ukraina, kai vos ne gatvėje žmonėms yra dalinami automatiniai ginklai. Tai yra karo sąlygos ir ten nėra ką daryti“, – sakė A. Veryga.

„Čia mes kalbame apie žmones, kurie praeina visas patikras, dar daugiau, jie yra matomi savo skyrių, būrių vadų, rinktinės vadų, jie dalyvauja pratybose, galima matyti rizikas, įvertinti, jei yra kažkas negerai ir rasti būdą, kaip leidimą atimti. Dar daugiau, šie žmonės praktikuojasi, jie mokosi naudoti ginklą. Manau, kad tai būtų mūsų stiprybė“, – pridūrė jis.

Visgi skeptiškiau pasiūlymą kariams savanoriams ir šauliams leisti namie laikyti automatinius ginklus vertina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovas Algirdas Sysas. Politikas įsitikinęs, kad didesnis aukštesnės klasės ginklų prieinamumas sukeltų papildomų rizikų.

„Aš nesu prieš automatinius ginklus, kad jie būtų ir jais naudotųsi. Bet tam turi būti vietos, saugojimas. Nes visi tie patikrinimai yra gerai, bet Amerikoje irgi ribojimai visokie, o kiek žūva žmonių. Kuo daugiau ginklų arčiau žmonių, tuo didesnė tikimybė, kad jie  bus panaudoti“, – sakė A. Sysas.

„Manau, kad užtektinai tų ginklų šiandien, tai B klasės ginklai, pusiau automatiniai, kuriuos jie gali turėti namie“, – pridūrė jis.

„Šis skaičius dabar yra apie 20 000. Daugiausia tai yra savanoriai iš įvairių Europos šalių,“ –transliuotojui CNN teigė D. Kuleba.

„Daug žmonių pasaulyje nekenčia Rusijos ir to, ką ji darė pastaraisiais metais, tačiau niekas nedrįso atvirai prieštarauti ir kovoti“, – sakė jis.

„Taigi, kai žmonės pamatė, kad ukrainiečiai kovoja, kad ukrainiečiai nepasiduoda, daugelis pajuto motyvaciją stoti į kovą“ ir priversti Rusiją atsakyti už invaziją.

Visgi nors ministras teigė suprantantis užsieniečių norą prisidėti prie kovos, svarbiausia gauti „tvarią, politinę, ekonominę ir karinę paramą“ iš viso pasaulio.

„Mums reikia ir JAV vadovavimo šioje kovoje, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybai“, – kalbėjo D. Kuleba.

Praėjusio mėnesio pabaigoje, prasidėjus invazijai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirai pakvietė užsieniečius į savo šalį prisijungti prie „Tarptautinio legiono“, kuris kartu su ukrainiečiais kovotų prieš rusus.

Savanoriai buvo kviečiami kreiptis į Ukrainos ambasadas savo šalyse.

Tarp šalių, leidusių savo piliečiams prisijungti prie tarptautinių brigadų, formuojamų kovai su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, yra ir Danija.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) davė panašų leidimą JK piliečiams, tačiau jai sekmadienį prieštaravo šalies ginkluotųjų pajėgų vadovas admirolas Tony Radakinas (Tonis Radakinas), teigdamas, kad britų kova su Rusija Ukrainoje būtų „neteisėta ir nenaudinga“.

31-erių Dmitrijus – Vilniuje gyvenantis baltarusis. Jis Ukrainos ambasadoje užpildė prašymą jungtis prie Tarptautinio legiono.

„Dabar organizuosime išvažiavimą, transportą. Pirmiausia, ko mums reikia, tai surinkti amuniciją, šalmus ir neperšaunamas liemenes“, – sakė jis.

Dmitrijus girdėjo, kad į Ukrainą įžengė ir Baltarusijos kariai, supranta, kad gali tekti susiremti su tautiečiais skirtingose barikadų pusėse.

„Jis – mano priešas. Viso pasaulio priešas“, – kalbėjo jis.

Dar nežinia, ar vyras važiuos į Ukrainą. Karinės patirties jis neturi, o ji būtina. Be Dmitrijaus prašymus ambasadoje pateikia ir kiti vyrai. Didžioji dalis – lietuviai.

„Tiksliai žinau informaciją apie 50 žmonių būrį, kuris jau išvažiavo į Ukrainą. Manau, kad tų savanorių, kurie važiuoja tyliai, ramiai, be reklamos, bus netgi ne šimtai. Gali būti tūkstančiai“, – teigė visuomenininkas Valdas Bartkevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Duomenų, kiek lietuvių nori jungtis prie Tarptautinio legiono Ukrainoje, Vyriausybė neturi.

Ukrainiečiai mielai priimtų visus kad ir dabar.

„Yra teisinė procedūra. Reikia tuos klausimus pagal teisinę procedūrą ir spręsti, tuomet kontaktinis asmuo šiems klausimams būtų pirmiausia Ukrainos ambasada, karinis atašatas, o ne kažkokia nuosava romantika ir įsivaizdavimas“, – komentavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos kariuomenės atstovai taip paprastai padėti kariauti negali, jiems galioja kitos taisyklės. Važiuoti į Ukrainą jie gali tik su Vyriausybės leidimu, o prašymo tokį gauti Vyriausybė nesulaukė nė vieno.

Instruktoriams, galintiems mokyti ukrainiečius, kaip elgtis su NATO ginkluote, tokio leidimo nereikia. „Lukšų vyrai“ organizacijos įkūrėjas Gintautas Mauricas sakė, kad jau vakar į Ukrainą išvyko apie dešimt instruktorių, ruošiasi dar pusšimtis.

Scanpix nuotr.

„Mes, „Lukšų vyrų“ organizacija, gavome iš Ukrainos algoritmą, kaip yra gaunamas per ukrainiečius leidimas jungtis prie bataliono. Ukrainiečiai mielai priimtų visus kad ir dabar“, – tikino G. Mauricas.

Teisiškai niekam netrukdoma vykti savanoriais į Ukrainos telkiamą Tarptautinį legioną, tačiau, kaip sakė mūsų krašto apsaugos ministras, įsiprašęs į tokį legioną bus įtrauktas į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kuriose atstovaus jau ne Lietuvai, o sau.

Nenoriu, kad paskui per Rusijos televiziją rodytų, kaip iš lavonų traukia lietuvius.

„Tie žmonės, kurie, nesutarę su Ukrainos oficialiomis teisėtos valdžios institucijomis, padarytų tokius žingsnius, gali būti sulaikyti toje pačioje Ukrainoje, vertinant, kad jie dirba visai kitai, priešiškai pusei“, – kalbėjo Arvydas Anušauskas.

Ukraina sakė gavusi tūkstančius paraiškų tų, kurie nori atvykti kautis – iš Sakartvelo, Jungtinės karalystės, JAV, Kanados.

„Ukrainoje yra kapų su labai širdį veriančiais užrašais. Jie žuvo kovodami už Sakartvelą ir mes esame skolingi Ukrainai“, – sakė kartvelas savanoris Koba Khabazi.

Leidimus savo piliečiams jungtis prie Tarptautinio legiono yra davusios Danija ir Latvija, Lietuva tokio leidimo nedavė. Visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius, labiau žinomas kaip Praeities žvalgas, sakė sulaukęs daug užklausų iš norinčių į karą Ukrainoje, tačiau ne visiems patarė važiuoti.

„Žmonės, kurie žaidė šratasvydį, negali važiuoti bandyti pašaudyti. Tokių žmonių tikrai nereikia. Nenoriu, kad paskui per Rusijos televiziją rodytų, kaip iš lavonų traukia lietuvius“, – tikino jis.