Nuo 2020 metų protestų prieš jo perrinkimą A. Lukašenka ėmėsi dvigubai daugiau represijų prieš kritiškai nusiteikusius asmenis, įkalindamas juos arba priversdamas išvykti į tremtį.

„Viasna“ per „Telegram“ pranešė, kad Nikolajus Klimovičius mirė Baltarusijos šiaurinėje Vitebsko srityje esančioje 3-iojoje pataisos darbų kolonijoje.

2023 metų vasarį Baltarusijos teismas pripažino 61-erių metų vyrą kaltu dėl Baltarusijos vadovą neva įžeidžiančio satyrinio paveikslėlio, paskelbto socialinėje žiniasklaidoje.

Teisėjas jį nuteisė kalėti vienerius metus, nors N. Klimovičius turėjo sunkią širdies negalią, sakė „Viasna“.

Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė, kad dėl šios žinios jai „skauda širdį“.

„Jei politiniams kaliniams nesuteiksime skubios medicininės pagalbos, mirs dar daugiau žmonių“, – sakė S. Cichanouskaja.

Diktatoriumi pasiskelbęs A. Lukašenka Baltarusiją valdo nuo 1994 metų.

Jo režimas, ilgus metus buvęs uždaras, tapo dar labiau izoliuotas po to, kai jis žiauriai numalšino protestus ir leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui Ukrainoje pradėti.

„Viasna“ užregistravo beveik 1 500 politinių kalinių šalyje.

„Užtikriname savo žmones, kad dėl karikatūros bus imtasi visų reikiamų teisinių ir diplomatinių veiksmų“, – pranešime teigė Turkijos prezidentūra.

Iš karto po prezidentūros pranešimo Ankaros prokuratūra pradėjo „oficialų tyrimą“ dėl publikacijos, pranešė Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“.

Trečiadienį ant „Charlie Hebdo“ laikraščio viršelio publikuota karikatūra sukėlė neigiamą daugiausia musulmoniškos Turkijos reakciją, pastaruoju metu tarp Turkijos ir Prancūzijos išaugus įtampai.

Karikatūroje pavaizduotas Turkijos prezidentas su marškinėliais ir apatiniais, geriantis alų iš skardinės ir laikantis pakėlęs hidžabą dėvinčios moters sijoną – matyti jos nuogas užpakalis.

Karikatūroje nupieštas dialogo burbulas – R. T. Erdoganas esą sako „O, pranašas“. Karikatūra pavadinta taip – „R. T. Erdoganas privačioje aplinkoje labai juokingas“.

Turkijos prezidentūra pasmerkė „provokacinius veiksmus ir nesutiko su „Charlie Hebdo“ publikuota karikatūra, kuri esą „neparodo nieko kito, kaip tik klampią priešiškumo Turkijai ir islamui pelkę, kurioje Europa vis labiau skęsta“.

Karikatūra išspausdinta padidėjus įtampai tarp Turkijos ir Prancūzijos dėl įvairių tarptautinių ginčų.

Kinijai kovojant su šia reta ekstremalia situacija ir tarptautinei bendruomenei demonstruojant paramą, laikraštis įžeidinėja šalį satyriniu piešiniu ir taip užgauna kinų tautos jausmus, pareiškė Kinijos ambasadorius Kopenhagoje. Todėl jis paragino laikraštį „Jyllands-Posten“ oficialiai atsiprašyti Kinijos žmonių.

Tačiau to nebus, antradienį pareiškė vyriausiasis redaktorius Jacobas Nybroe. „Jyllands-Posten“ piešinį paskelbė pirmadienį. Leidinys 2005-aisiais išspausdino ir prieštaringai vertinamas pranašo Mahometo karikatūras, kurios tada sukėlė smurtinius protestus kai kuriose musulmoniškose šalyse.

M. Knighto karikatūroje, kuri pirmadienį buvo paskelbta Melburno laikraščio „Herald Sun“, Serena vaizduojama vyriškų bruožų, storomis lūpomis, susierzinusi per kontroversiškas turnyro „US Open“ finalines rungtynes, kurias ji pralaimėjo japonei Naomi Osakai.

Per šeštadienio finalą 23 Didžiojo kirčio turnyro čempionės titulus turinti S. Williams trenkė į žemę savo raketę ir ją sulaužė, taip pat išvadino arbitrą Carlosą Ramosą (Karlosą Ramosą) vagimi bei melagiu.

Iš jos buvo atimtas taškas, be to, ji gavo 17 tūkst. dolerių (14,7 tūkst. eurų) baudą. Tai sujudino teniso pasaulį ir išprovokavo platesnius debatus apie sporte taikomus dvejopus standartus vyrams ir moterims.

M. Knighto piešinyje S. Williams pavaizduota išspjovusi čiulptuką ir šokinėjanti iš pykčio, arbitrui klausiant N. Osakos: „Ar negalėtum tiesiog leisti jai laimėti?“

Prieštaringai vertinamomis karikatūromis garsėjantis M. Knightas sulaukė kritikos iš įvairiausių žmonių, įskaitant vieną JAV Kongreso narį ir daugelį iš 22 tūkst. socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų, pakomentavusių jo žinutę su minimu piešiniu.

Tarp kritikų taip pat yra rašytoja J. K. Rowling, kuri pasakė: „Puikiai padirbėta vieną didžiausių dabartinių sportininkių sumenkinant iki rasistinių ir seksistinių klišių, o antrą didžią sportininkę paverčiant beveidžiu rekvizitu.“

M. Knightas atsakydamas į kritiką pažymėjo, kad yra nupiešęs ir nepadailintą „blogai besielgiančio“ australų tenisininko Nicko Kyrgioso (Niko Kirioso) piešinį.

„Neįtraukite lyties, kai kalbama tik apie elgesį“, – sakė jis.

„Per daug politkorektiškas“

Minėtą laikraštį leidžiančios „News Corp Australasia“ vykdomasis pirmininkas Michaelas Milleris (Maiklas Mileris) gynė savo karikatūrininką.

„Kritika Marko Knighto Serenos Williams karikatūrai parodo, kad pasaulis pasidarė per daug politkorektiškas ir neteisingai supranta naujienų žiniasklaidos karikatūrų bei satyros vaidmenį, – sakė jis. – Blogo elgesio bet kokiame sporte negalima toleruoti.“

Laikraštis „The Washington Post“ M. Knighto karikatūrą pavadino „rasistine“ ir primenančia rasinės segregacijos laikus Jungtinėse Valstijose.

„Knightas piešia veido bruožus, atspindinčius nužmoginančias Džimo Krou (paniekinamo juodaodžius vaizduojančio personažo) karikatūras, kurios buvo labai paplitusios XIX ir XX amžiais“, – rašė komentatorius Michaelas Cavna (Maiklas Kavna).

Kitos JAV žiniasklaidos priemonės pažymėjo, kad N. Osaka buvo pavaizduota smulkutė ir moteriška, šviesiais tiesiais plaukais, nors iš tikrųjų jos plaukai tamsūs ir garbanoti, su šviesiomis sruogomis, o ji pati yra aukštesnė už S. Williams.

Australija yra daugiakultūriška šalis, bet joje dažnai kyla viešų ginčų dėl rasinę ir lyties potekstę turinčios kalbos vartojimo.

Pralaimėjusi N. Osakai S. Williams prarado galimybę pakartoti Margaret Court (Margaret Kort) rekordą ir pelnyti 24-ąjį Didžiojo kirčio turnyro titulą.

Per rungtynes amerikiečių teniso superžvaigždė buvo nubausta už tris nusižengimus: už tai, kad konsultavosi su treneriu, trenkė raketę į žemę ir užsipuolė arbitrą.

Penktadienį Respublikonų partijos paskyroje buvo paskelbta buvusio ekonomikos ministro ir investicijų bankininko E. Macrono karikatūra, kurioje jis vaizduojamas didele kumpa nosimi, pasipuošęs kostiumu ir cilindru.

Respublikonų partijos kandidatas ir vienas iš pagrindinių E. Macrono varžovų kovoje dėl prezidento posto Francois Fillonas (Fransua Fijonas) šeštadienį pasmerkė karikatūrą ir pavadino ją „nepriimtina“.

Jis sakė, jog negali „toleruoti, kad partija platina karikatūras su antisemitinės propagandos simboliais“.

Įžeidi žinutė po kelių valandų buvo ištrinta, o partija paskelbė viešą atsiprašymą.

E. Macronas, kurio rinkimų kampanija įgavo pagreitį F. Fillonui įsivėlus į skandalą, sakė, kad prancūzai iš savo politikų tikisi daugiau.

Tenka gintis

„Tai prasideda nuo nepasitenkinimo žiniasklaida demonstravimo viešuose susitikimuose ir baigiasi tuo, kad žmonės griebiasi antisemitiškų vaizdų puolimui prieš savo oponentus“, – sakė jis laikraščiui „ La Croix“.

„Visa tai prisideda prie visuomeninio gyvenimo sumenkinimo“, – pabrėžė jis.

Likus šešioms savaitėms iki pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų turo buvusiam premjerui F. Fillonui tenka gintis nuo kaltinimų, esą jis mokėjo didžiulę algą savo žmonai ir vaikams už fiktyvų darbą jo padėjėjais parlamente.

Ketvirtadienį paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad 39-erių metų E. Macronas gali tikėtis pirmajame prezidento rinkimų ture aplenkti kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Prognozuojama, kad pirmajame ture nė vienam iš kandidatų nepavyks surinkti pergalei būtino balsų skaičiaus, todėl gegužės 7 dieną du sėkmingiausiai pasirodę pretendentai susirungs antrajame ture.

Humoristinio piešinio virtuozas, linijos meistras, vienas lietuviškosios karikatūros klasikų ir tiesiog fantastiškai puikus žmogus. Taip galima apibūdinti grafiką A.Deltuvą.

Dar 1956-aisiais pirmuosius humoristinius piešinius Lietuvos spaudoje išspausdinęs menininkas liko ištikimas šiam žanrui iki paskutinių savo gyvenimo dienų.

Su "Klaipėda" bendradarbiauti jis pradėjo 2002 metais, kai dienraštyje prasidėjo atsinaujinimo procesas, ir bendradarbiavo iki šiol – leidinio archyve šiandien vis dar yra šimtai jo karikatūrų. Kai kurios jau ne vieną kartą publikuotos, kai kurios dar laukia skaitytojų dėmesio.

"Karikatūros man niekada neišeina iš galvos. Piešinių mintis padiktuoja tai televizijos pranešimai, tai spauda. Karikatūristas visada turės temų jau vien dėl to, kad žmonių ydos amžinos, tik vienų didesnės, kitų – mažesnės", – viename interviu žurnalistei Rūtai Kanopkaitei yra sakęs A.Deltuva.

Jo piešiniai keliavo ne tik Lietuvoje, bet ir po pasaulį. Įvairiose parodose jie buvo eksponuojami Kanadoje, Italijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Turkijoje, net tolimojoje Japonijoje.

Vis dėlto daugiausia šio autoriaus karikatūrų buvo paskelbta "Klaipėdos" puslapiuose.

"Žmogui labai sveika ir pačiam iš savęs pasijuokti", – šypsodamasis sakydavo pernai solidų jubiliejų – aštuoniasdešimtmetį atšventęs A.Deltuva. Jo darbus galima drąsiai rikiuoti į vieną gretą šalia Leonido Vorobjovo, Jono Varno, Vladimiro Beresniovo, Vytauto Jurkūno ir kitų iškilių
lietuviškosios karikatūros meistrų.

Gaila, kad tų geriausiųjų tarp mūsų kasmet lieka vis mažiau.

Savo paskutinio numerio viršeliui žurnalas pasirinko iš Kubos kilusio amerikiečio Edelio Rodrigezo karikatūrą, kurioje vaizduojamas Amerikos prezidentas, nukirtęs Laisvės simboliui galvą, ir užrašas – Amerika svarbiausia. Bulvarinis „Bild“ įžvelgė paralelę – taip džihadistai elgiasi su savo belaisviais, bet žurnalo leidėjai ginasi – nieko nenorėję provokuoti.

„Norėjome parodyti, kad mums rūpi demokratija, laisvė, spaudos laisvė, teisėsaugos laisvė, kuriai iškilęs pavojus. Mes giname demokratiją, giname tarptautines organizacijas. Ar šie laikai tokie sudėtingi? Taip“, – sakė žurnalo „Der Spiegel“ vyr. redaktorius Klausas Brinkbaeumeris.

Tiesa, kai kurie Vokietijos politikai mano, kad karikatūra blogo skonio, kolegų – laikraščio „FA“ – nuomone, nevertėtų demonizuoti D. Trumpo, nes jam tai tik į naudą. Laikraštis „Die Welt“, kurio savininkai tie patys kaip ir „Bild“, tvirtina, kad toks viršelis kompromituoja žurnalistiką.

„Reakcija iš tiesų labai stebina – kad demonstrantai šį žurnalo numerį kelia kaip plakatus, kad jį perspausdino nemažai Amerikos žiniasklaidos, kad platinamas tinkluose. Kad jis atkreips dėmesį, tikėjomės, bet ne tokios reakcijos“, – pasakojo K. Brinkbaeumeris.

Leidėjai sako, viršelis neturi nieko bendra su D. Trumpo išpuoliais prieš Berlyno politiką. Tai, kad Vokietija atvėrė duris migrantams, D. Trumpas pavadino katastrofiška klaida, o neseniai vienas jo komandos narys apkaltino Vokietija, kad ji naudojasi neva nuvertintu euru, kad įgytų pranašumo prieš Jungtines Valstijas ir Europos partneres.

L. Vilksas išgarsėjo 2007 metais nupiešęs pranašo Mahometo karikatūrą, kuri supykdė daugelį musulmonų ir dėl kurios ekstremistai ne kartą grasino menininką nužudyti.

Pareigūnai ketvirtadienį nurodė, kad gaisras sunaikino dalį kito jo kūrinio – pajūryje pastatytų skulptūrų „Nimis“, pagamintų iš jūros į krantą išmestos medienos viename gamtos draustinyje pietų Švedijoje.

Pagalbos tarnybų atstovas Mattias Johanssonas (Matijas Johansonas) Švedijos transliuotojui SVT sakė, kad sudegė apie penktadalis skulptūros.

L. Vilksas, gyvenantis niekam neskelbiamoje vietoje su policijos apsauga, laikraščiui „Sydsvenska Dagbladet“ sakė, kad padegėjai jau anksčiau bandė sunaikinti „Nimis“ ir kad jis laiko tai „brutalia meno kritikos forma“.

Scanpix nuotr.

Šeštadienį Pietryčių Anglijoje esančiame Idnbridže bus padegta pirotechnikos priemonių prikimšta 11 m aukščio D.Trumpo iškamša, apvilkta šortais su meksikiečių atvaizdais, trečiadienį paskelbė organizatoriai.

Visoje Britanijoje šeštadienį bus deginami laužai ir iškamšos, leidžiami fejerverkai. Taip šalis kiekvienais metais pamini akimirką, kuomet 1605 metais lapkričio 5-ąją Guy Fawkesui (Gajui Foksui) buvo sutrukdyta susprogdinti parlamentą.

„Mes tiesiogine prasme padedame D. Trumpui įgyvendinti jo paties skambią frazę „paleisk pelenais“, – paaiškino Idnbridžo laužų draugijos atstovė Jeni Foxas (Dženi Foks), kuri pridūrė, kad atvaizdo susprogdinimu prasidės fejerverkas.

„Atrodė labai teisinga, kad kažkiek dėmesio tektų ir H. Clinton, ir mes esame tikri, kad kandidatai į prezidentus bus patenkinti tuo, kad figūruoja abu“ – pridūrė atstovė.

Idnbridžo miestelis britų visuomenę erzinančių žmonių atvaizdus degina jau daugiau kaip 20 metų. Pernai tokios „garbės“ nusipelnė tuometinis FIFA prezidentas Seppas Blatteris (Zepas Blateris).

Tarp kitų aukų yra buvusio ministro pirmininko Tony Blairo (Tonio Blero) sutuoktinė Cherie Blair (Čeri Bler), buvęs ministras pirmininkas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas), komikas Russellas Brandas (Raselas Brandas) ir buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu).

Tradiciškai ant laužo metamas „Parako sąmokslo“ lyderio Guy Fawkeso atvaizdas.

Trečiadienį, stebint kelioms dešimtims žmonių, šis pareigūnas, kuris yra Strasbūre viešinčios Turkijos parlamento delegacijos narys, nuplėšė musulmonų pranašo karikatūrą nuo sieninio koliažo, pavadinimu „The Road not Taken“.

Piešinyje, kuriame Mohammedas vaizduojamas ant galvos vietoje turbano užsidėjęs bombą ir kurio išspausdinimas 2005 metais viename Danijos laikraštyje sukėlė musulmonų nepasitenkinimą visame pasaulyje, ant pranašo veido buvo užklijuota juosta su užrašu „censored“ (cenzūruota).

Daugelis musulmonų islamo pranašo žmogaus sukurtus atvaizdus laiko šventvagiškais.

Iš maždaug tūkstančio plakatų, nuotraukų ir piešinių sukurtame koliaže „The Road not Taken“ atsispindi žodžio laisvės tema.

Jo autorius Maltos menininkas Norbertas Attardas (Norbertas Atardas) laikraščio „Malta Independent“ interneto svetainei sakė, kad užrašą „censored“ ant karikatūros užklijavo tam, „kad ji nieko neįžeistų“.

Incidentas įvyko Turkijos užsienio reikalų ministrui Mevlutui Cavusoglu (Mevliutui Čavušohlu) atvykus į Strasbūrą sakyti kalbos Europos Taryboje.

Turkijos delegacijos vadovas atsiprašė už šį incidentą ir sudrausmino už jį atsakingą delegacijos narį, sakė šaltinis.