Kariuomenės ryšių su žiniasklaida skyrius pranešė, kad anksti ryte šešių kovotojų įvykdyto išpuolio taikiniu tapo bazė Chaibero Pachtunchvos provincijos Dera Ismail Chano rajone, netoli Afganistano sienos.

„Bandymas patekti į postą buvo veiksmingai sužlugdytas, todėl teroristai į postą rėžėsi sprogmenų prikrautu automobiliu, o po to įvykdė mirtininko sprogdintojo išpuolį“, – sakoma pareiškime.

„Dėl įvykusių sprogimų pastatas sugriuvo, o tai pareikalavo daugybės aukų“, – priduriama jame ir teigiama, kad visi šeši užpuolikai buvo nukauti.

Pasak vietos pareigūno, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, „daugelis jų žuvo miegodami“.

Pasak jo, dar 36 žmonės buvo sužeisti, kai sprogmenų prikrautas mirtininko automobilis sprogo prie mokyklos pastato, rekvizuoto laikinai karinei bazei.

Pakistano „Tehreek-e-Jihad Pakistan“ – nauja grupuotė, susijusi su Pakistano Talibanu – sakė, kad išpuolis prasidėjo apie 2.30 val. vietos (23.30 val. Lietuvos) laiku, kai vienas kovotojas susisprogdino, o kiti įsiveržė į kompleksą.

Dėl įvykusių sprogimų pastatas sugriuvo, o tai pareikalavo daugybės aukų.

Kariuomenės ryšių su žiniasklaida skyrius teigė, kad Dera Ismail Chane per naktį „suaktyvėjo veikla“, o per susišaudymus su kariais neramioje teritorijoje iš viso žuvo 27 kovotojai.

Kabule Talibanui 2021-aisiais sugrįžus į valdžią, Pakistane labai padaugėjo kovotojų išpuolių, pirmiausia prie sienos su Afganistanu.

Analitikai sako, kad islamistų kovotojus padrąsino sukilimo kaimyniniame Afganistane sėkmė po JAV pajėgų išvedimo.

Pirmąjį šių metų pusmetį išpuolių buvo kone 80 proc. daugiau palyginti su praėjusiais metais, nurodo analitinis centras „Pakistan Institute for Conflict and Security Studies“ (PICSS).

Islamabadas tvirtina, kad priešiškos grupės veikia iš „prieglobsčių“ už sienos. Talibano vyriausybė tokius kaltinimus neigia.

Didžiausia grėsmė Pakistanui yra vietinis Talibano padalinys „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP), turintis tokią pačią kaip valdytojų Kabule ideologiją.

Sausį TTP buvo susieta su sprogdinimu mečetėje Chaibero Pachtunchvos provincijos sostinėje Pešavare. Tuomet žuvo daugiau kaip 80 policininkų.

Rugsėjį Islamabadas pranešė, kad vidaus turistų gausiai lankomame Čitralo rajone per TTP kovotojų reidą, surengtą iš už sienos, žuvo keturi kariai.

Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis laikraščiu „The New York Times“.

Pasak leidinio, raketa pataikė į Sdot Michos karinę bazę, kuri yra už 42 kilometrų nuo Jeruzalės.

Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas Kristensenas pareiškė, kad, jo vertinimu, bazėje greičiausiai yra nuo 25 iki 50 branduolinių raketų paleidimo įrenginių „Jericho“.

„Šios kovinės galvutės greičiausiai laikomos atskiroje vietoje, atokiau nuo bazės, todėl atakos metu joms nekilo pavojus“, – sakė H. Christensenas.

Pažymima, jog nors pačios raketos nebuvo apgadintos, atakos metu kilo gaisras aplinkinėje teritorijoje.

„The New York Times“ rašo, kad tai pirmas žinomas atvejis, kai palestiniečiai smogė objektui, kuriame, kaip manoma, buvo laikomas branduolinis ginklas. Pasak leidinio, neaišku, ar „Hamas“ apie tai žinojo, ar objektas tapo taikiniu atsitiktinai.

Tai rodo, jog įtampa tarp šalių naujaisiais metais neketina mažėti.

Kinija teigia, kad savivaldi sala yra jos teritorija, ir tvirtina vieną dieną ją susigrąžinsianti, prireikus – jėga. Rytų Azijos milžinė nuolat protestuoja prieš JAV ir kitų užsienio šalių karo laivų plaukimą Taivano sąsiauriu, kuris yra vienas judriausių vandens kelių pasaulyje.

Taivanui siekiant sustiprinti savo gynybą nuo didėjančios Kinijos grėsmės, Tsai Ing-wen apsilankė bazėje, esančioje centrinėje Dziaji apskrityje.

Toks salos pasirengimas apima laivų statybos ir ginklų pramonės plėtrą, didesnį gynybinės ginkluotės pirkimą iš JAV ir nuo keturių mėnesių iki metų prailgintą karinę tarnybą, įsigaliosiančią nuo 2024-ųjų.

Kadangi susiduriame su autoritarizmo plėtra, galime tik stiprinti šalies kovinius pajėgumus ir tvirtumą, kad užtikrintume savo nacionalinį saugumą ir interesus.

Stebėjusi kariuomenės mechanizuotojo pėstininkų bataliono pasirodymą Taivano lyderė taip pat aplankė oro pajėgų Ketvirtąjį taktinį naikintuvų sparną, kurio pilotai daugiausia atsakingi už Kinijos karinių orlaivių, artėjančių prie Taivano sąsiaurio vidurio linijos, perėmimą.

„Norėčiau pakartoti, kad nuolatinė Liaudies išlaisvinimo armijos veikla (aplink Taivaną) nepadeda nei santykiams abiejose sąsiaurio pusėse, nei taikai ir stabilumui regione“, – sakė Tsai Ing-wen.

„Kadangi susiduriame su autoritarizmo plėtra, galime tik stiprinti šalies kovinius pajėgumus ir tvirtumą, kad užtikrintume savo nacionalinį saugumą ir interesus“, – pridūrė ji.

Tuo metu Kinija apkaltino JAV keliant „visuomenės ažiotažą“ dėl ketvirtadienį per sąsiaurį praplaukusio „Arleigh Burke“ klasės eskadrinio minininko „USS Chung-Hoon“, ir pridūrė, kad jos pajėgos visą laiką stebėjo šį laivą.

„Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teatro vadavietė organizavo karius, kurie stebėjo visą JAV laivo plaukimą ir puikiai žinojo visus jo veiksmus“, – trumpame pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose, sakė vadavietės atstovas Shi Yi (Ši Ji).

JAV teigia, kad sąsiauris yra tarptautiniai vandenys už bet kurios pakrantės valstybės teritorinių vandenų.

„Chung-Hoon“ perplaukimas per Taivano sąsiaurį rodo Jungtinių Valstijų įsipareigojimą kurti laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną. Jungtinių Valstijų kariuomenė skrenda, plaukia ir veikia bet kur, kur leidžia tarptautinė teisė“, – sakoma Japonijoje įsikūrusio 7-ojo laivyno pareiškime.

Pastaraisiais mėnesiais Kinijos mėginimai įbauginti Taivaną pasiekė naujas aukštumas, todėl Vašingtonas susirūpino, kad Pekinas vis labiau artėja prie jėgos panaudojimo.

Rugpjūtį, Kinijai reaguojant į tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitą saloje, Pekinas ėmėsi tokių veiksmų kaip raketų paleidimas į jūrą ir lėktuvų bei laivų siuntimas per Taivano sąsiaurio skiriamąją liniją.

Praėjusį mėnesį, kilus pykčiui dėl su Taivanu susijusio JAV metinio gynybos išlaidų plano, Pekinas per ištisą parą trukusią jėgos demonstraciją pasiuntė link Taivano 71 lėktuvą ir septynis laivus.

Ukrainiečių kariuomenės aukšto rango pareigūnas Oleksijus Hromovas reporteriams sakė, kad rusų pajėgos maždaug 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku paleido „šešias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į karinę bazę Liutižo“ kaime už 30 km į šiaurę nuo sostinės. Tokie Ukrainos pranešimai yra reti.

Per raketų smūgį sugriautas vienas pastatas, o dar du buvo apgadinti, sakė O. Hromovas. Raketos, kurių vieną numušė ukrainiečių oro gynyba, buvo paleistos iš Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo, pridūrė jis.

Pareigūnas taip pat pranešė apie atakas Ukrainos šiauriniame Černihivo regione, kur nukrito iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos paleisti sviediniai.

Ukraina patyrė gyvosios jėgos nuostolių, nurodė O. Hromovas.

Ukrainos rytuose Rusijos pajėgos, siekdamos užimti visą Donbasą, bando stumtis Siversko ir Bachmuto link, sakė jis. Anot jo, padėtis ten „sunki, bet visiškai kontroliuojama“.

O. Hromovas taip pat informavo, kad Rusijos kontroliuojamoje Chersono srityje, kur ukrainiečių pajėgos vykdo kontrpuolimą, per pastarąsias dvi savaites buvo atkovoti trys kaimai.

„Rytas neramus. Vėl vyksta raketų teroras. Mes nepasiduosime“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Centrinės Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad per smūgį šiame regione žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti.

Antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas, esantis šalies šiaurės rytuose, praėjusią naktį du kartus buvo apšaudytas raketomis S-300 ir dėl to kilo gaisrų, sakė meras Ihoris Terechovas.

Pietinėje Mykolajivo srityje per intensyvų apšaudymą buvo sužeistas vienas žmogus, sugriautas mokyklos pastatas, sakė srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Saliamonų salų vadovas dalyvauja Ramiojo vandenyno salų forumo viršūnių susitikime, pirmajame nuo tada, kai jo šalis pasirašė saugumo susitarimą su Kinija, kurio detalės nebuvo paviešintos.

Kinijos saugumo paktas su Saliamono salomis sukėlė susirūpinimą Ramiojo vandenyno regione, kad juo remdamasis Pekinas gali salyne įkurti nuolatines karines bazes, nors abi šalys neigia tokį planą.

Užsienio karinės bazės įkūrimas Saliamono salose paverstų šalį Ramiojo vandenyno regiono „priešu“, sakė M. Sogavare transliuotojui „RNZ Pacific“.

Saliamono Salų vadovas panašiai patikino trečiadienį pirmą kartą susitikęs su naujuoju Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese. Ramiojo vandenyno salų forumo kuluaruose M. Sogavare apkabino A. Albanese sakydamas šiam: „Man reikia apsikabinimo“.

Šią savaitę vykusiame vadovų susitikime daug dėmesio skirta saugumui ir Kinijos bei JAV priešpriešai Ramiojo vandenyno regione, o JAV paskelbė apie didelį diplomatinį postūmį į regioną, skirdamos papildomų lėšų ir steigdamos naujas ambasadas.

Lenkų spauda skelbia, kad netrukus amerikiečiai Powidze, Lenkijos centrinėje dalyje esančiame miestelyje,  šeimininkaus visiškai ir jų bus daug. Anonimiškai kalbėję lenkų vyriausybės politikai teigia, esą Jungtinės Valstijos jau nusprendė Lenkijoje kurti nuolatinę bazę.

„Lenkų žiniasklaida remiasi, kaip jie sako, aukštais užsienio ir gynybos reikalų ministerijų pareigūnais. Aš manau, kad tai yra ganėtinai tiksli informacija“, – teigė apžvalgininkas Audrius Bačiulis.

Anot lenkų spaudos, amerikiečiai jau gabenasi ginkluotę ir oficialiai apie visa tai paskelbs per NATO viršūnių susitikimą Madride birželio gale. Dabar Lenkijoje yra 5 tūkst. amerikiečių karių. Lenkai papildomai prašo nuo 5 iki 10 tūkst.

Lietuvos kariuomenės vadas sako – diskusijos vyksta, amerikiečiai šalies dar nepasirinkę.

Pastatomas realus miestas, kuriame gyvena daug amerikiečių. Jame yra ne tik kariai, bet ir jų šeimos, bazę aptarnaujantis personalas.

„Pagal bendrą svarstymą nėra išskiriama jokia šalis“, – tikino kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Nuolatinės bazės statomos pačiose Jungtinėse Valstijose.

„Pastatomas realus miestas, kuriame gyvena daug amerikiečių. Jame yra ne tik kariai, bet ir jų šeimos, bazę aptarnaujantis personalas – valgyklos, mokyklos, parduotuvės ir kas tik norit“, – vardino A. Bačiulis.

Dabar Lietuvoje – apie 700 amerikiečių karių būna be pertraukų, bet rotuoja. Vieni po kelių mėnesių išvyksta, atvyksta nauji. Anot apžvalgininko, jei tie patys kariai atvyktų ilgam, būtų daug pranašumų.

„Perkeliamas labai didelis ginkluotės kiekis, t. y. amunicijos atsargos, karinės technikos atsargos. Tokioje nuolatinėje bazėje turi atsirasti priedangos elementai, t. y. oro gynyba, priešraketinė gynyba. Jos dengimui turi būti skirta ir aviacija. Tai jau yra labai rimtas dalykas“, – aiškino A. Bačiulis.

Po keturių savaičių vyksiantis NATO šalių susitikimas Lietuvai bus labai svarbus. NATO tvirtins ilgalaikį Europos stiprinimą. 

Šiandien Prezidentūroje apie tai kalbėta Valstybės gynimo taryboje. Prezidentas leidžia suprasti, kad didžiausios Lietuvos viltys – ne amerikiečiai, o vokiečiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Su tomis valstybėmis, kurios yra specialiai įsipareigojusios Lietuvai, pirmiausia tai yra vedančioji arba lyderiaujanti valstybė Vokietija“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvoje yra Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas – 1500 karių. Jie taip pat rotuoja kas kelis mėnesius. Lietuva siekia, kad batalionas didėtų tris kartus – iki penkių tūkstančių karių brigados. Vokietija sutinka.

„Aš tikiuosi, kad šią vasarą bus labai geros informacijos mums“, – lūkesčiais dalinosi V. Rupšys. 

Bet turės pritarti visos NATO narės.

„Kad būtų užtikrinta Lietuvos oro erdvės gynyba. Tai nereiškia, kad tik šie elementai ir dalys mums yra svarbios, tai reiškia, kad šie dalykai mums yra svarbiausi“, – dėstė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Lietuva dabar ir negalėtų tinkamai priimti daug papildomų karių.

„Esamos mokymų, pratybų teritorijos yra nepakankamos. Mes turime ambiciją priimti didesnes sąjungininkų pajėgas“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kariuomenės vadas taip pat sako: svarbu ne tai, kiek karių bus dabar, bet kiek planuojama siųsti iškilus grėsmei.

„Lietuvai apginti tikrai neužteks brigados, reikia kur kas didesnių pajėgumų. NATO planuose tai yra numatoma, kad bus daugiau negu brigados, kai to mums reikės“, – tvirtino kariuomenės vadas.

„Mes turime praktiškai nekalbėti apie galimą pastiprinimą intervencijos atveju, mes turime kalbėti apie tai, kad kareiviški batai turi būti padėti ant Lietuvos žemės čia“, – sakė G. Nausėda.

Amerikiečių kariniai vadai yra sakę, kad svarsto naujas bazes, ypač Baltijos regione, bet net ir pavadinus nuolatinėmis, kariai neturėtų keltis su šeimomis. Amerikiečių kariai nuolatos keistųsi tarp bazių Rytų Europoje.

Amerikiečiai šiuo metu Europoje turi apie 100 tūkst. karių, daugiausia – Vokietijoje.

„Šį rytą „Iskander“ raketos pataikė į Krašto apsaugos mokymo centrą. Žuvo žmonės. Deja, žuvo apie 10 žmonių ir nuo 30 iki 35 buvo sužeisti“, - Ukrainos vietos žiniasklaidai sakė srities krašto apsaugos vadovas Genadijus Korbanas.

„Chersono srityje turėtų būti Rusijos karinė bazė“, – civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotoją Kirilą Stremousovą citavo rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Mes to prašysime, visi gyventojai tuo suinteresuoti. Tai gyvybiškai svarbu ir taps saugumo garantija regionui bei jo gyventojams“, – pridūrė K. Stremousovas.

Rusijos pajėgos perėmė Chersono srities kontrolę karo pradžioje ir ten įkurdino savo administraciją. Ukrainos pareigūnai spėliojo, kad Rusija planuoja šiame regione surengti neteisėtą referendumą ir paskelbti nepriklausomybę – panašiai, kaip 2014 metais įvyko rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Maskva pripažino apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ dvi dienos iki invazijos į Ukrainą. Kremlius pasinaudojo šiuo žingsniu kaip pretekstu pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį.

Anksčiau šį mėnesį A. Stremousovas paneigė, kad jo administracija turi panašių planų. Pareigūno teigimu, Chersono sritis vietoje to prašys Maskvos prijungti regioną prie Rusijos.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neseniai pareiškė, kad Chersono gyventojai patys turi spręsti, kaip ir kur jie norėtų gyventi.

Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.

Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

Baltieji rūmai pranešė, kad aukšto rango JAV delegacija Saliamono Salų vadovybei pranešė, kad neseniai pasirašytas paktas turi „galimą poveikį regioniniam saugumui“ Vašingtonui ir jo sąjungininkams.

„Jei bus imtasi veiksmų, siekiant įtvirtinti faktiškai nuolatinį karinį buvimą, galios demonstravimo pajėgumus ar įsteigti karinį objektą, delegacija pažymėjo, kad tokiu atveju Jungtinės Valstijos būtų labai susirūpinusios ir tinkamai atsakytų“, – pareiškė Baltieji rūmai.

Šią savaitę Baltųjų rūmų aukščiausio rango pareigūnas Azijos reikalams Kurtas Campbellas (Kurtas Kempbelas) ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Rytų Azijai ir Ramiojo vandenyno regionui Danielis Kritenbrinkas vadovavo delegacijai, kuriai taip pat priklausė keli Pentagono pareigūnai, vykusiai į JAV Havajų valstiją, Fidžį, Papua Naująją Gvinėją ir Saliamono Salas.

Saliamono Salose amerikiečių delegacija apsilankė netrukus po to, kai Kinija patvirtino, jog buvo sudarytas plataus masto saugumo paktas, kurį Vašingtonas laiko kovos dėl diplomatinės įtakos ir strateginės padėties Ramiajame vandenyne ir jo prekybos keliuose dalimi.

Saliamono Salų ministras pirmininkas Manassehas Sogavare (Manasehas Sogavarė) siekė nuraminti Vašingtoną ir artimą sąjungininkę Australiją, kad susitarimas su Kinija neapima jokios karinės bazės įkūrimo.

Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad „Sogavare pakartojo savo konkrečius patikinimus, jog nebus jokios karinės bazės, ilgalaikio buvimo ir galios projektavimo pajėgumų, kaip jis yra sakęs viešai.“

„Jungtinės Valstijos pabrėžė, kad, konsultuodamosi su regioniniais partneriais, atidžiai stebės įvykius“, – sakoma pareiškime.

Per pusantros valandos trukusį susitikimą su M. Sogavare ir dviem dešimtimis jo kabineto narių bei vyresniųjų darbuotojų JAV pareigūnai aptarė greitesnį Amerikos ambasados atidarymą, pagalbą sveikatos priežiūros srityje, vakcinų tiekimą ir glaudesnius „žmonių tarpusavio ryšius“, pranešė Baltieji rūmai.