Teigiama, kad taip norima skatinti vietos gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją.

Įstatymu taip pat siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak Krašto apsaugos ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad pakeitimais norima sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje. 

Pataisomis siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vadinamąjį „pramoninį bendradarbiavimą“ valstybė galėtų inicijuoti vykdant pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.

Į pataisas siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vadinamąjį „pramoninį bendradarbiavimą“ valstybė galėtų inicijuoti vykdant pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.

„Valstybės institucijos, tarpusavyje įsivertinusios, nuspręstų, ar bendradarbiavimas įmanomas (...). Tokiu būdu galima būtų užtikrinti lėšų, kurios panaudojamos įsigijimams, sugrįžimą, skatinant Lietuvos gynybos pramonę, ir (...) sustiprinti nacionalinį saugumą“, – Vyriausybės posėdyje sakė krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.

Pramoninis bendradarbiavimas apibrėžtas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtose Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisose, toliau jas, kaip ir kitų kelių įstatymų pataisas, svarstys Seimas.

Vadinamojo ofseto taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau KAM teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.

Norime sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje, kuri užtikrintų esminius Lietuvos saugumo interesus, didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę (...)

 

Pataisomis siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją, anksčiau teigė pareigūnai.

„Turime produktą, kurį galime teikti Seimui ir kur suprantame, kokia šio paketo pridėtinė vertė“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Norime sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje, kuri užtikrintų esminius Lietuvos saugumo interesus, didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę, spartinti gynybos pramonės vystymą ir tarptautinį konkurencingumą“, – sakė G. M. Tučkutė.

Įstatymu taip pat siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak Krašto apsaugos ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.

„Sąrašas parodys Lietuvos kariuomenės poreikius bei gynybos pramonės vystymo kryptis“, – sakė viceministrė G. M. Tučkutė.

Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios, anot ministerijos, didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.

Kartu norima įkurti Gynybos pramonės tarybą, kuri sujungtų institucijų, gynybos pramonės, mokslo bendruomenės atstovus.

„Tokiu būdu suprastume geriau ir poreikius, ir atlieptume juos, ir matytume, kaip toliau galėtų vystytis gynybos pramonė“, – teigė viceministrė.

Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu teikiami ir Viešųjų pirkimų bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti lankstesnes sąlygas įsigyti karinę įrangą ir ginkluotę, taip pat siūloma padaryti išimtis įsigyjant įrangą iš draudžiamų valstybių, jei ši įranga skirta moksliniams tyrimams, eksperimentams arba teikti užsienio valstybėms.

Anot viceministrės, viešųjų pirkimų išimtys leistų Vyriausybei nuspręsti, ar siekiant patenkinti saugumo poreikius ginkluotė iš Lietuvos gynybos įmonių būtų perkama tiesiogiai.

Tikimasi, kad pritarus Seimui šis naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.

Taip jis kalbėjo daliai karo stebėtojų ir analitikų skeptiškai vertinant Lietuvos planus įsigyti būtent šią karinę techniką, o ne dagiau oro gynybos pajėgumų ar dronų.

„Kartais iš sprendimų paimamas konkretus aspektas ir nesuvokiama arba nenorima suvokti, kad viskas tarpusavyje yra susiję, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda. – Tankų elementas yra vienas iš elementų, žinoma, ne vienintelis.“

Pirkti vokiškų tankų praėjusią savaitę nusprendė Valstybės gynimo taryba (VGT). Toliau derėtis su Berlynu pavesta Krašto apsaugos ministerijai.

„Nekalbame tik apie tankus ir daugiau nieko. Kalbame ir apie rotacinę oro gynybą, ir net turime planų įsigyti patys tam tikrus oro gynybos elementus, kalbame apie visą kompleksą priemonių, kurios bus reikalingos normaliam divizijos egzistavimui ir veikimui“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tankai yra tik vienas elementas, tada tokia kritika yra tiesiog nesąžininga, kada paėmus vieną elementą mėginama daryti plačius apibendrinimus. Nagrinėkime viską kaip kompleksą“, – pridūrė jis.

Diviziją Lietuvoje planuojama įkurti iki 2030 metų, reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę po invazijos į Ukrainą.

„Reikia apjungti pajėgumus ir gaminti fronte galinčias veikti sistemas. Ir tada Lietuva bus pasiruošusi atremti bet kokius iššūkius. (...) Mes judame ta kryptimi. Vyriausybė ir verslas tą supranta. Bet reikia dar greitesnių pastangų sukurti veikiantį daiktą. Lietuva yra įgali pagaminti susisprogdinančius ar sprogmenis metančius dronus ir tai reikia daryti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

„Lietuva neturi sunkiosios pramonės. Mes negaminame tankų, negaminame haubicų, negaminame lėktuvų ir nepanašu, kad artimiausiais metais pradėsime. Bet mes galime gaminti mažus dronus“, – pabrėžė jis.

Parlamentaro nuomone, karas Ukrainoje parodė tiek augančią dronų svarbą kariniuose konfliktuose, tiek artėjančią karo automatizaciją vietoje dalies karių naudojant robotus.

„Ukrainos fronte dronai vaidina vis didesnį vaidmenį. Ir pastarosiomis savaitėmis arti 50 proc. sunkiosios technikos taikinių yra pamušama dronų pagalba. Tai yra visiškai kiti skaičiai, nei ką mes turėjome karo pradžioje ir per 2 metus technologijos išsivystė“, – sakė jis.

„Ir galime spėti, kad ateityje kovai bus naudojami robotai“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

Taip pat 2022 m. pabaigoje Lietuva įsigijo „Switchblade 600“ dronus, kurių gamintojas „AeroVironment“ patikino, kad įranga Lietuvą pasieks jau 2024 metais.

„Switchblade 600“ yra itin tikslios optikos ilgojo nuotolio koviniai dronai, gali išlikti ore iki 40 minučių bei turi prieštankinę kovinę galvutę, leidžiančią sunaikinti sunkiasvores šarvuotas transporto priemones, įskaitant tankus. Taip pat, šis dronas „kamikadzė“ gali sunaikinti taikinius ataka „iš viršaus“.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, iki ketvirtadienio jos vyks Klaipėdos, Tauragės, Šilutės, Šilalės rajonų ir miestų savivaldybių teritorijose.

Pratybose dalyvaus Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“  ir jos padaliniai, Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 3 ir 6 rinktinės bei sąjungininkai iš Jungtinių Amerikos valstijų.

Kaip skelbiama, „Brave Griffin 24-I“ pratybų pagrindinis tikslas – patikrinti brigados „Žemaitija“ gebėjimą vykdyti štabo ir padalinių perdislokavimą į numatytus rajonus.

„Tuo pačiu, pratybų metu tikrinsime vienetų reagavimą į parengties lygius bei budrumo lygių procedūras, vadaviečių išskleidimą, ryšių patikrinimą, be to, bus vykdomas taktinis žygis, demonstruojant brigados mobilumą“, – skelbiama kariuomenės pranešime.

Informuojama, kad pratybų laikotarpiu, šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu, minėtose teritorijose judės karinė technika ir kariai su ginklais. Šaunamosios ir pirotechninės imitacinės priemonės bei karinės inžinerinės priemonės nebus naudojamos.

Pasak kariuomenės, lauko taktikos pratybų metu Sausumos pajėgų vienetai ir padaliniai atliks taktinį žygį iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Rukloje, Jonavos rajono savivaldybėje, į Brigados generolo Kazio Veverskio poligoną, esantį Gulioniškės kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje ir atgal.

„Pratybų metu Jonavos, Kazlų Rūdos, Kauno r. ir Kauno miesto savivaldybėse bus pastebimas didesnis nei įprasta karinės technikos judėjimas. Pratybų metu Lietuvos kariuomenės kariai naudos standartinę ekipuotę ir ginkluotę“, – informavo kariuomenė.

Pasak jos, į pratybų vietą kariai vyks ratinėmis ir šarvuotomis transporto priemonėmis, transporto priemonių kolonos bus lydimos Karo policijos.

Pirotechnikos priemonės ir imitaciniai šaudmenys civilinėse teritorijose naudojami nebus.

„Lietuvos poreikis tankams ir visai kitai sunkiajai ginkluotei niekur nedingo, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė generolas. – Be tankų mes galėtume tik užsidaryti kokiam nors apkase, nes manevrinės gynybos negalėtume vykdyti.“

Taip jis kalbėjo Berlynui paskelbus, kad Lietuvoje dislokuojamos brigados branduolį sudarys tankų ir mechanizuotų pėstininkų batalionai. Trečiąjį manevro batalioną iš pradžių turėtų sudaryti Lietuvoje jau esanti vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

„Lygiagrečiai su dviem batalionais bus dislokuotas artilerijos batalionas savaeigių haubicų, bus dislokuoti ryšio ir štabo vienetai, oro gynybos vienetai, žvalgybos vienetai, logistikos batalionas“, – sakė vadas.

Iš viso Lietuvoje, planuoja, bus dislokuota daugiau nei 5 tūkst. vokiečių karių.

Tuo metu Lietuva kelia sau tikslą iki 2030 metų sukurti diviziją, o jos sudėtyje turėti ir tankų batalioną.

Gynybai kitų metų biudžeto projekte numatyta daugiau nei 2 mlrd. eurų – apie 2,71 proc. BVP, tačiau dalį šių lėšų sudarys laikinai iš bankų imamas solidarumo įnašas. Dalis politikų, įskaitant Prezidentūrą, kritikuoja Vyriausybę ir sako pasigendantys lėšų divizijos kūrimui.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad dabartinių pajėgumų stiprinimas yra susijęs ir su divizijos kūrimu, nes pastaroji bus steigiama jų pagrindu.

Savo ruožtu kariuomenės vadas šio klausimo detaliau nekomentavo.

„Aš pateikiu rekomendaciją, poreikį, o politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne. Jei bus matyti, kad finansavimo nepakaks, reiks apriboti savo poreikius, – kalbėjo V. Rupšys. – Nenoriu kalbėti vietoje politikų. Poreikis pateiktas.“

„Sudėtingas klausimas, bet kariuomenei visada trūks pinigų“, – pridūrė generolas.

Lietuva, svarstydama tankų įsigijimą, kreipėsi į Vokietiją dėl galimo „Leopard“ pirkimo.

Kaip pranešė kariuomenė, pratybos vyks lapkričio 5-19 dienomis, Generolo Silvestro Žukausko poligone, jose treniruosis per 2200 karių ir 300 karinės technikos vienetų: tankai „Abrams“, šarvuočiai „M113“, JAV pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, Lenkijos pėstininkų kovos mašinos ,,Rosomak‘‘, bendros paskirties visureigiai „HMMWV“, aprūpinimo bei administracinės paskirties transporto priemonės.

Sekmadienį numatytas intensyvus karinių transporto priemonių judėjimas Radviliškio ir Tauragės keliais į Generolo Silvestro Žukausko poligoną. Karių ir karinių transporto priemonių judėjimas Pabradės poligone bei jos apylinkėse numatytas ir kitomis  pratybų dienomis, taip pat girdėsis skraidantys kariniai sraigtasparniai.

Kasmetinėse suplanuotose pratybose dalyvaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ padaliniai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Karo policijos, Karo medicinos tarnybos, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono, Karinių jūrų pajėgų, LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono, Specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

Taip pat pratybų užduotis vykdys NATO sąjungininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Portugalijos ir Lenkijos.

Vyksiančių mokymų tikslas – treniruoti Pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetus planuoti ir vykdyti gynybines operacijas bendradarbiaujant su priskirtais ir sąjungininkų vienetais valstybės gynybos kontekste.

Pasak kariuomenės, šis bendradarbiavimas įtraukia bendrą mokymąsi, planavimą ir operacijų vykdymą, užtikrinant, kad būtų pasirengta atremti bet kokias kylančias grėsmes.

Šalis turi, kuo pasigirti. Pastaraisiais metais Lenkija tapo viena iš pirmaujančių karinių jėgų Europoje. Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Lenkija išleido milijardus naujai karinei technikai.

„Tai ne tik proga pagerbti Varšuvos didvyrius ir padėkoti šių dienų kariams, kad jie gina tėvynę. Tai puiki proga parodyti jėgą, kad Lenkija tapo pagrindine žaidėja tarptautinėje arenoje. Laikai, kai mūsų kariai turėjo gėdytis senos, atgyvenusios technikos, praėjo. Šiandien mes parodome savo jėgą ir modernumą“, – teigė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczak.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiemet šalis padidina pajamas gynybai iki 4 proc. nuo BVP. Tai aukščiausias rodiklis visame NATO. Lenkija lenkia net Ameriką. Parade demonstruojama naujausia Lenkijos technika, įskaitant Amerikos, Pietų Korėjoje pagamintus tankus, raketų paleidimo įrenginius.

Parado dydis atspindi prie Lenkijos sienos tvyrančią įtampą. Jau antri metai šalia vyksta Rusijos karas Ukrainoje, o ištikimiausia Rusijos sąjungininkė Baltarusija nuolatos vykdo provokacijas, įskaitant „Wagner“ samdinių priglaudimą.

Mes, lenkai, savo sienas visada laikome šventomis ir jas saugosime.

Surengdama didžiulę galios demonstraciją, Varšuva siunčia žinią, kurią Rusija ir Baltarusija privalo suprasti.

„Dabar ir ateityje svarbiausias klausimas Lenkijai yra saugumas. Jau antri metai palei rytinę sieną vyksta karas, atnešęs Ukrainai vien skausmą ir kančią. Mes įsitraukę į pagalbą Ukrainai, didvyriškai kovojančiai prieš rusų okupantus. Ukrainos gynėjai kasdien sulaiko rusų puolimą. Mes, lenkai, savo sienas visada laikome šventomis ir jas saugosime“, – teigė Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.

Tuo pačiu Lenkija ruošiasi už kelių mėnesių vykstantiems parlamento rinkimams. Tad šis paradas valdančiųjų siekis įtikinti žmones, kad šie įsipareigoję užtikrinti saugumą.

„Vyksta pasirengimas privačios karinės bendrovės „Wagner“ sunkiosios karinės įrangos perdavimui Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniams“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime internete.

Apie tai paskelbta po to, kai savaitgalį Rusijoje „Wagner“ surengė maištą, kuris galiausiai buvo nutrauktas.

„Wagner“ maištas sukėlė rimčiausią saugumo krizę Rusijoje per pastaruosius dešimtmečius ir iškėlė klausimų dėl prezidento Vladimiro Putino galios, tęsiantis Maskvos plataus masto invazijai į Ukrainą.

„Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J. Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.

Visgi, šeštadienio vakarą J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, po susitarimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad maište dalyvavę samdiniai, atsižvelgiant į jų nuopelnus mūšio lauke, nebus persekiojami, o dalis kovotojų, kurie nebuvo prisijungę prie J. Prigožino kolonos, žygiavusios į Maskvą, pasirašys kontraktus su Gynybos ministerija.

J. Prigožinas sutiko išvykti į Baltarusiją, siekdamas sušvelninti konfrontaciją, o antradienį rusų saugumo tarnyba FSB pranešė, kad baudžiamoji byla prieš karinę bendrovę buvo nutraukta.

Pirmadienį V. Putinas pareiškė, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai esą norėjo, jog per savaitgalio maištą rusai žudytų vieni kitus.

Pirmą kartą kreipdamasis į tautą po savaitgalio maišto, V. Putinas sakė, kad davė nurodymus vengti kraujo praliejimo ir suteikė amnestiją „Wagner“ pajėgoms.

Anksčiau J. Prigožinas gynė savo sprendimą, sakydamas, kad norėjo apsaugoti savo samdinių būrį ir atskleisti Rusijos karinės vadovybės nesėkmes, o ne mesti iššūkį Kremliui.

Ukrainoje tęsiasi susirėmimai – Kyjivo pajėgos pasiekė naujų pergalių, siekdamos išstumti Rusijos karius iš šalies rytų ir pietų.

J. Prigožinas teigė, kad žygio į Maskvą priežastis buvo jo noras užkirsti kelią „Wagner“ išformavimui.

„Ėjome pademonstruoti savo protesto, o ne nuversti valdžią šalyje“, – sakė J. Prigožinas.

Šis maištas buvo ilgą laiką besitęsiančių J. Prigožino nesutarimų su Rusijos kariuomenės vadovybe dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kulminacija.

„Wagner“ vadovas teigė, kad žygis į Maskvą atskleidė labai rimtą saugumo problemą Rusijoje. Pasak jo, kariai sustojo likus 200 km iki Maskvos, pakeliui užblokavę visą karinę infrastruktūrą, įskaitant oro bazes.

„Wagner“ pareiškė, kad per maištą numušė kelis orlaivius, o antradienį V. Putinas sakė, kad žuvo kažkiek pilotų.

Nuo to laiko Kremlius stengiasi akcentuoti, kad padėtis normalizavosi.