„Jau antrą savaitę mūsų diplomatai Maskvoje ir Vienoje ragina mūsų partnerius neiškraipyti realybės, nemėginti Rusijos teritorijoje rengiamų suplanuotų rusų karinių renginių interpretuoti kaip agresyvių ketinimų apraiškas. Šių renginių mastas neviršija ankstesnių metų rodiklių ir yra gerokai kuklesnis už Ukrainos ir NATO šalių karines pratybas, rengiamas tiek prie Ukrainos sienų, tiek jos teritorijoje“, – per spaudos konferenciją sakė M. Zacharova.
„Dar kartą raginame mūsų partnerius, visų pirma Vokietiją ir Prancūziją, kaip Normandijos formato kolegas, liautis dalyvauti propagandinėje kampanijoje dėl pavojaus niekam nekeliančių renginių Rusijos teritorijoje ir sutelkti dėmesį į pastangas paskatinti Kijevą mažinti įtampą“, – pridūrė ji.
Pasak ministerijos atstovės, JAV ir jų NATO sąjungininkės „didina savo karinės veiklos intensyvumą tiek Ukrainos teritorijoje, tiek šalia jos“.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Rusija akivaizdžiai grasina Ukrainai sunaikinimu.
Vakarų šalims reiškiant susirūpinimą dėl separatistinio konflikto Ukrainos rytuose eskalavimo, ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, jog Rusijos ekspertai ir pareigūnai „atvirai grasina Ukrainai karu ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimu“.
„Smerkiame Rusijos [veiksmus] bloginant saugumo padėtį. Maskvos veiksmais ir pareiškimais siekiama didinti karinę įtampą, jais pakertamos diplomatinės pastangos Rusijos ir Ukrainos konfliktui išspręsti“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kuleba.
„Ukrainos raudona linija yra valstybinė siena. Jei Rusija peržengs šią raudoną liniją, ji turės kentėti“, – pridūrė jis.
Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į „grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.
Baltieji rūmai praėjusią savaitę pranešė, kad rusų karių šalia Ukrainos sienos dabar dislokuota daugiau nei bet kuriuo metu nuo 2014 metų, kai įsiplieskė konfliktas Maskvai užėmus Krymo pusiasalį.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susitarimui.
