-
Įtariamam mergaitės pagrobėjui psichiatrinę ekspertizę paskyrė ir administracinėje byloje 5
Ją pavesta atlikti Utenos ekspertiniam poskyriui.
„Bus aiškinamasi, ar įvykio metu, taip pat ir ar dabar, jis sirgo psichikos liga, ar galėjo suvokti savo veiksmus,“ – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
G. Filipavičius ir jo advokatas tokiai ekspertizei neprieštaravo.
Remiantis šios bylos duomenimis, asmuo, 2023 m. rugpjūčio 27 d. prie pat gyvenamojo daugiabučio namo Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, dirbdamas su mini ekskavatoriumi, kėlė triukšmą ir vibraciją, kuriais galėjo būti trikdoma šalia gyvenančių asmenų ramybė ir poilsis. Už tai jam policija skyrė 80 eurų baudą.
Skaitytojo nuotr.
G. Filipavičiui psichiatrinė ekspertizė jau yra paskirta vaiko pagrobimo byloje, vyras laikomas suimtas.
Į teismo posėdį Kauno apylinkės teisme ketvirtadienį jį buvo atvežę konvojaus pareigūnai.
„Dalyvavo jam skirtas advokatas, teisėjas pradėjo nagrinėti bylą iš esmės. Teisėjas iškėlė klausimą ir visų nuomonių išklausė dėl tikslingumo ir šiame procese skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Buvo išklausytos nuomonės, pats pareiškėjas, jo advokatas irgi pritarė ekspertizės skyrimui“, – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis.
ELTA primena, kad Kauno apylinkės teismui G. Filipavičius yra apskundęs tris policijos nutarimus skirti jam administracines baudas už viešosios rimties trikdymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Įvykiai susiję su konfliktais su kaimynais.
Trečiadienį Kauno apylinkės teismas paliko galioti vyrui policijos skirtą 80 eurų baudą už viešosios rimties trikdymą, kai jis traktoriumi rovė kelmus. Teismas nutarė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta, jo skundas netenkinamas.
Kauno apylinkės teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi – per 20 dienų ji dar gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.
„Nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kita byloje esančia medžiaga, vaizdo įrašais, teismo vertinimu, asmens kaltumas padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodytas“, – Eltai sakė šią bylą nagrinėjusi teisėja Vita Padriezaitė.
Teisėjas iškėlė klausimą ir visų nuomonių išklausė dėl tikslingumo ir šiame procese skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.
G. Filipavičius buvo apskundęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus jam skirtą 80 eurų baudą už viešosios rimties trikdymą.
Šios bylos duomenimis, pernai rugpjūčio 26-osios vakarą, apie 19.30 val. traktoriumi Karmėlavoje rovė kelmus ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę.
„Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl viešosios rimties sutrikdymo. Dėl to kreipėsi pareiškėja, ji manė, kad jos viešoji rimtis buvo sutrikdyta ir būtent dėl to pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal jos priimtą pareiškimą“, – anksčiau yra sakiusi šią bylą nagrinėjusi teisėja Vita Padriezaitė. Šioje byloje dėl psichiatrinės ekspertizės nebuvo sprendžiama.
ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.
Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.
Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.
Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.
-
Įtariamas 9-metės pagrobėjas esą supyko pavadintas „debilu“: teisėja suabejojo, kaip buvo iš tikrųjų 53
Kas taip greitai pakeitė nuomonę?
Ši administracinė byla, pagal chronologinę seką, susijusi su pirmuoju policijos konstatuotu G. Filipavičiaus administraciniu nusižengimu per taip pat garsiai nuskambėjusį jo konfliktą su Karmėlavos gyventojais, jam nusprendus statytis ten namą ir ėmus pernai vasarą kirsti jo planams trukdantį mišką.
Už tai, kad pernykštės rugpjūčio 22-osios pavakarę G. Filipavičius viešoje vietoje iškeikė vieną vietinę gyventoją ir šią įžeidinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nubaudė jį 85 eurų bauda, kurią jis apskundė Kauno apylinkės teismui. Ir prašė nagrinėti šį skundą jam nedalyvaujant. Tačiau, kadangi nagrinėjant skundą pareiškėjo dalyvavimas būtinas, teisėja Vilma Tamošaitienė, gavusi šį G. Filipavičiaus skundą, surengus dėl jo posėdį sausio 5-ąją, su minėtu nubaustojo pageidavimu nesutiko ir šiandien surengė dar vieną šios administracinės bylos posėdį. Kaip teigta, nuotoliniu būdu – siekiant operatyvumo.
Jame trims mėnesiams suimtas G. Filipavičius ir vėl dalyvavo vaizdo konferencijos būdu iš Kauno kalėjimo. Šį kartą ekrane jis pasirodė apsimiegojęs bei žiovaujantis. Ir jau be smurto žymių veide, kuris bylote bylojo, kaip jūs man visi nusibodote. Nors, kaip paaiškėjo jau po posėdžio, tai buvo apgaulingas įspūdis, nes šiandien Kauno apylinkės teismas gavo G. Filipavičiaus bei jam valstybės ikiteisminiame tyrime dėl mergaitės pagrobimo skirto advokato, beje, prieš tai gynusio pagal profesiją stalių Artūrą Girsą, leidusį sau taisyti žmonėms dantis, skundą dėl suėmimo trims mėnesiams. Jame prašoma pakeisti skirtą suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą intensyvios priežiūros sąlygomis, t.y. uždėjus apykoję.
Tačiau tikslinant šiandieninėje G. Filipavičiaus administracinėje byloje jo anketinius duomenis, panašu, kad jis, turint galvoje minėtą prašymą, prisikalbėjo, pareikšdamas, kad neturėjo iki šiol gyvenamosios vietos. Be to, šį kartą G. Filipavičius jau teigė, kad apsieis šioje byloje be advokato. Ir jau sutiko, kad ji būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu. Nors prieš savaitę kitoje panašioje byloje norėjo ir advokato, ir būti atvežtas į teismą gyvai.
Geriausia gynyba puolant?
Teisėjai pagarsinus G. Filipavičiaus skundą, paaiškėjo, kad, motyvuodamas tuo, kad minėta moteris pati atėjo į jo sklypą ir esą pirmoji pradėjo jį įžeidinėti, o jis tik iš būtinosios ginties atsakė tuo pačiu, skundo autorius prašo panaikinti už tai nepagrįstai jam policijos skirtą nuobaudą ir iš anksto teismui už tai dėkoja.
Pagarsintas ir policijos, prašiusios nagrinėti bylą, jai nedalyvaujant, atsakymas teismui į šį G. Filipavičiaus skundą. Pareigūnai teigia, kad, vertinant jo pateiktą versiją, netikslinga remtis galimo pažeidėjo pasirinkta pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, nutarimas priimtas, remiantis liudytojų parodymais.
Tada replikavo G. Filipavičius – esą policijos atsakymas šališkas. Beje, jo elgesys bei parodymai šiandieninio teismo posėdžio metu nebuvo panašūs į asmens, turinčio psichikos sutrikimų.
G. Filipavičius teismui teigė, kad „jie patys pradėjo tada prie jo lįsti“ – atėjo į jo sklypą daugiau kaip dešimt žmonių ir visi jį filmavo, o po to šią medžiagą iškarpė, kaip jiems reikėjo. O jis tuo metu po ranka telefono neturėjo. Ir esą tuo metu pjovė savo sklype medžius, turėdamas tam leidimą.
Po G. Filipavičiaus žodžių, kad ir nukentėjusioji pradėjo jį koneveikti pirma, teisėjai pasiteiravus, kaip, skundo autorius tegalėjo atsakyti, kad neužsirašinėjo. Tačiau vėliau patikslino esą iš atėjusiųjų būrio girdėjęs grasinimus, kad jis mirs, sudegs ir panšiai. Be to, girdėjo savo adresu visus įmanomus įžeidimus, iš kurių buvo linkęs išskirti tokius kaip debilas, neadekvatus, išprotėjęs. Ir prisipažino atsakęs tuo pačiu, nes norėjo toliau dirbti, o jie trukdė susikaupti.
Skaitytojo nuotr.
Kaimynų tiesa
Tuo tarpu nukentėjusioji, taip pat dalyvavusi teismo posėdyje nuotoliniu būdu, teigė, kad rado pjaunamas pušis ties savo valdos riba, grįžus iš atostogų, dėl ko ėjusi klausti tai darančiojo, ar jis turi tam leidimą. Jai šis neparodytas. O kaimyniniame sklype dirbančio asmens elgesys kėlė įtarimų ir dėl elementarių saugos reikalavimų nesilaikymo. Tačiau į tai jai taip pat buvo atsakyta įžeidžiančiais epitetais ne tik jos, bet ir kitų kaimynų, buvusių tada su ja, atžvilgiu. Kodėl jie neparašė policijai pareiškimo, nukentėjusioji negalėjo atsakyti. Ir tikino, kad negalėjo ir necenzūriškai plūstis, kaip teigia G. Filipavičius, savo vaikų akivaizdoje.
Po jos apklausos, pasiteiravus G. Filipavičiaus, ar jis neturi nukentėjusiajai klausimų, šis atsakė, kad jiedu jau išsikalbėjo.
Kitą klausimą teisėja uždavė pačiai nukentėjusiajai – tai, kas tada sukėlė tokį G. Filipavičiaus pyktį? Nukekentėjusioji atsakė, kad „ne iti legaliai“ dirbdamas, jis norėjo greičiau tai baigti. Ir esą to įrodymas, kad vėliau šie jo darbai buvo sustabdyti.
Apklausta šiandieniniame posėdyje nuotoliniu būdu ir viena liudytoja. Ši teigė negirdėjusi, kad jos kaimynė vartotų tada necenzūrinius žodžius ar grasintų G. Filipavičiui. Negirdėjo ji, kad taip elgtųsi ir kiti jos kaimynai.
G. Filipavičiui ir toliau tikinant, kad ir ši liudytoja kalba, kaip jiems visiems šiandien palankiau, teisėja galiausiai nusprendė daryti šioje byloje pertrauką. Ir kviesti į kitą posėdį, kuris numatytas jau tik kovo pabaigoje, ir kitus policijos nustatytus šio incidento liudytojus, viena iš kurių, kviesta į šiandieninį posėdį, pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama be jos.
Skaitytojo nuotr.
Šokiruojantis vaizdelis
Kaip jau pranešta, sausio 15-ąją, t.y. už šešių dienų po garsiai nuskambėjusio G. Filipavičiaus sulaikymo minėtame Technikos gatvės garaže, Kauno apylinkės teisme bandyta išnagrinėti dar vieną įtariamojo mažametės pagrobimu skundą dėl policijos jam skirtos 80 eurų baudos už kitą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą per minėtus pernykščio rugpjūčio įvykius Karmėlavoje. Ši bauda jam buvo skirta už tai, kad rugpjūčio 27-osios vakare – nuo 19 iki 23 val. jis su mini ekskavatoriumi dirbo prie daugiabučio ir, keldamas triumšmą, trukdė gyventojų poilsį.
Pirmasis šios administracinės bylos posėdis taip pat buvo surengtas nuotoliniu būdu ir sukėlė nemažą atgarsį, išvydus ekrane Kauno kalėjime laikomo G. Filipavičiaus veidą su iškalbinga kraujosrūva po akim.
Kilus dėl to ažiotažui, paaiškėjo, kad į Kauno kalėjimą jis po sulaikymo jau buvo atvežtas su šia kraujosrūva, kuri, greičiausiai, atsirado „Aro“ pareigūnams šturmuojant garažą. O Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuras Rimas Bradūnas per šiandien surengtą spaudos konferenciją dėl naujienų G. Filipavičiaus byloje dėl devynmetės pagrobimo bei dar dviejų jam inkrimuojamų nusikaltimų, kurie neatskleisti, siekiant, kad nebūtų pažeistos mažametės teisės, pareiškė, kad dėl galimo G. Filipavičiaus sužalojimo vyksta aplinkybių patiksilinimas, ar ir jo atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika, kaip tai keistai beskambėtų.
Neįvyko pirmasis ir minėtos administracinės bylos posėdis. Per jį buvo nustatyta tik pareiškėjo asmenybė, o G. Filipavičius tada prisistatė teismui neteistu, vidurinį išsilavinimą turinčiu bedarbiu, nenurodydamas savo gyvenamosios vietos iki suėmimo, nes to tiesiog jo neklausta. Tačiau jis pareiškė, kad nori turėti advokatą ir dalyvauti kitame posėdyje gyvai. Šiuos G. Filipavičiaus prašymus teisėjas Alvydas Rimkevičius tenkino ir paskelbė byloje pertrauką. Kitas jos posėdis numatytas tik kovo pradžioje.
Anksčiau psichiatrų pagalbos nereikėjo?
Dar vieną Kauno apylinkės teisme esančią administracinę G. Filipavičiaus bylą, kurioje jis taip pat yra apskundęs policijos jam skirtą 80 eurų baudą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, planuota nagrinėti dar prieš Kalėdas. Tačiau G. Filipavičius neatvyko ir į ją.
Kitas šios bylos posėdis planuojamas kitą savaitę. Joje G. Filipavičius nubaustas minėta bauda už tai, kad pernykštės rugpjūčio 26-osios vakare – apie 19.30 val. su traktoriumi rovė Karmėlavoje kelmus ir trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę.
Į šios administracinės bylos nagrinėjimą G. Filipavičių planuojama pristatyti gyvai.
Visos šios administracinės bylos iki G. Filipavičiaus, kurį artimiausiu metu planuojama parodyti specialistams, klausiant šių, kokį psichiatrinį tyrimą – stacionarų ar ambulatorinį jam skirti, sulaikymo Technikos gatvės garaže jau kur kas skandalingesnėmis, tačiau dėl suprantamų priežasčių mažiau komentuotinomis aplinkybėmis, buvo niekam neįdomios.
-
Aplinkosaugininkai neslepia: įžūlumas Karmėlavoje – neišpasakytas 55
Prieš porą mėnesių Pušyno gatvėje virto pušys, buvo pajungtos viešąjį interesą ginančios tarnybos, tačiau miško savininkas siautėja toliau. Šįkart su ekskavatorium – ir prieš žmones.
„Šeštadienį nuo ryto jis atsivarė ekskavatorių. Pradėjo tikrąja to žodžio prasme rausti kelią. Įdomūs dalykai. Aplinkos apsauga mums aiškina, kad jis negali rauti šlaite likusių kelmų. Negali net ir su kastuvu jo atkasti ar kaip kitaip lyginti žemę. O jis atsivarė ekskavatorių. Viską išrausė. Išarė ir toje vietoje, kurioje anksčiau medžius išpjovė ir paklotę išdraskė. Tai, ką jis darė, viskas vyko net ne pagal jo turimą projektėlį, kuris yra sustabdytas. Pagal jį turėjo iš karto kilti į kalną, o jis su buldozeriu važiavo ir ardė tiesiai. Išrausė duobes. Duobė praktiškai jau liečiasi su „Giraitės vandenų“ trasomis“, – pasakojo gyventoja Asta Griniutė. Baiminamasi, kad dėl to žiemą neužšaltų vamzdžiai.
Skaitytojos nuotr.
Miške siautėjęs vyras – dalies toliau esančios teritorijos savininkas. Jis turi parengtą projektą, kuriame numatytas keliuko per mišką aukštyn šlaitu iki jo sklypo įrengimas.
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus atstovai portalui kauno.diena.lt situaciją pakomentavo iš savo perspektyvos.
Patvirtino, kad lapkričio 25 d. departamentas gavo pranešimą dėl galimų pažeidimų Karmėlavos miške.
„Nuvykę būdraujantys pareigūnai 24 valandoms davė žodinį privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių darbų minėtoje privačioje miško valdoje, nes buvo fiksuotas miško paklotės gadinimo faktas (savininkas ekskavatoriumi stumdė suprojektuotą miško kelią ir kartu žalojo miško paklotę). Tąkart savininkas darbus nutraukė“, – komentavo aplinkosaugininkai.
Lapkričio 27 d. departamento pareigūnai iš pat ryto nuvyko į minėtą privačią valdą ir nustatė, kad „miško savininkas neteisėtus darbus atnaujino, už ką nedelsiant buvo patrauktas atsakomybėn“.
Miško savininkas neteisėtus darbus atnaujino, už ką nedelsiant buvo patrauktas atsakomybėn.
Pritaikytas Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Taip pat pradėtas dar vienas administracinis tyrimas dėl miško paklotės gadinimo. Išmatavus sužalotos paklotės dydį bus paskaičiuota padaryta žala gamtai.
„Taip pat buvo įteiktas rašytinis privalomas nurodymas iki kitų metų vasario 27 d. minėtos valdos miško žemėje nevykdyti jokių darbų. Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą, jokie darbai, aplinkosaugininkų žiniomis, šiuo metu minėtoje miško valdoje nėra vykdomi“, – teigė departamento atstovai.
-
Skandalas dėl kertamo pušyno Karmėlavoje: darbo imasi prokuratūra 17
Tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo prokuratūra pradėjo reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.
Anot prokuratūros, žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie tai, kad Karmėlavoje galimai neteisėtai kertamas miškas. Taip pat, kaip įtariama, neturint statybos leidimo, nukasamas šlaitas ir miške galimai neteisėtai suformuoto namų valdos žemės sklypo link tiesiamas kelias.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorai nutarė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą ir nustatyti, ar nėra daroma žala valstybės ir bendruomenės interesams.
Kaip jau rašėme, vietos gyventojai tikino, kad miškas naikinamas. Tačiau paaiškėjo, kad tarnybos kirtimus palaimino. Bet rastas kitas pažeidimas: iškirstas ne tik pušynas, bet ir suniokotas šlaitas, kurio judinti nebuvo galima.
„Beprotiškai gaila. Pažiūrėkite, kokie medžiai“, – kalbėjo praeivė.
„Medžiai nupjauti iki pusės, skubėta, daryta bet kaip. Mes turėjome normalų miškelį“, – sakė Karmėlavos gyventojas.
Vis dėlto Miškų tarnyba vyrui savo sklype leido kirsti medžius.
„Pagal leidimą galima iškirsti keturiolika pušų ir šešias trešnes“, – kalbėjo Miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vedėjas Gintaras Pušneraitis.
Tačiau čia ne tik pjaunami medžiai, bet ir niokojamas šlaitas.
„Nukasinėjo šlaitą, išrovė kelmus“, – sakė gyventojas.
„Vyras negali nukasinėti šlaito. Jis tik gali nupjauti medžius ir pasirengti proskyną pravažiavimui. Šiuo metu surašytas privalomas nurodymas stabdyti darbus. Šlaituose draudžiama kasinėti, rauti, kadangi išpjovus medžius, gali atsirasti šlaito erozija. Šlaitas pradės slinkti“, – teigė Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Juškauskas.
Gyventojams kelia nerimą ir tai, kaip medžiai kertami.
„Jis ruošiasi kirsti pušis netoli nuo mūsų daugiabučio. Neaišku, kur jos kris. Gali kristi ir į mūsų namą, į langus. Vaikai laksto po kiemą. Dirba be jokių apsaugų“, – piktinosi gyventoja.
„Paprašius pateikti pažymėjimą darbui su pjūklu, jis jo nepateikė“, – sakė I. Juškauskas.
Pušys kertamos todėl, kad reikia nutiesti kelią sklypan. Gyventojai svarsto, kad prieš kelerius metus miške suformuotas sklypas kelia įtarimų.
Gali kristi ir į mūsų namą, į langus. Vaikai laksto po kiemą. Dirba be jokių apsaugų.
„Staiga tame plote pradėjo džiūti pušys. Buvo iškirsta. Viduryje miško buvo įforminta privati valda“, – kalbėjo moteris.
Kauno rajono savivaldybė gavo prašymą prieš kelerius metus pakeisti sklypo ant kalno paskirtį į gyvenamąją, kad čia galėtų atsirasti namai.
„Buvo gautas prašymas bendrajame plane numatyti galimybę gyvenamųjų namų statybos teritoriją“, – teigė Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė.
Kauno rajono savivaldybėje vyko bendrojo plano pakeitimo viešas svarstymas.
