Anot Rusijos gynybos ministerijos, ketvirtadienį po derybų su Kyjivu buvo paleista 100 rusų karių, kuriems „nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus“.

Ji pridūrė, kad Rusija mainais perdavė 100 Ukrainos karių.

Rusijos teigimu, šalies kariai bus nugabenti į Maskvą ir reabilituojami karo medicinos centruose.

Kyjivas iš karto nekomentavo šio apsikeitimo. Jis įvyko tą pačią dieną, kai Valerijus Zalužnas neteko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų.

Sausio pabaigoje Rusijos gynybos ministerija apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli sienos su Ukraina, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Praeitą savaitę Kyjivas pranešė apie į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžusius 207 ukrainiečius. Rusų ministerija tada paskelbė, kad buvo išlaisvinti 195 Rusijos kariai.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Trečiadienį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip vakarinėje Belgorodo srityje iš dangaus ant šono nukrito lėktuvas, o po to kilo ugnies kamuolys. Kremlius apkaltino Kyjivą monstriškais veiksmais.

Nors Ukrainos pareigūnai tiesiai nepaneigė Kremliaus kaltinimų, jie abejoja pagrindiniais Maskvos argumentais, pavyzdžiui, ar incidento metu tikrai žuvo ukrainiečių kariai.

Ukrainos karinė žvalgyba teigė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas buvo lėktuve.

Naujienų agentūros AFP, AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve.

Kyjivas patvirtino, kad trečiadienį abiejų šalių pasienyje buvo planuojama apsikeisti karo belaisviais.

Vienas karinės žvalgybos padalinys nurodė, kad Maskva nebuvo iš anksto informavusi, jog karo belaisviai bus gabenami lėktuvu, taip pat nurodė, kad nebuvo sulaukusi perspėjimo apie būtinybę tam tikrą laiką užtikrinti oro erdvės saugumą Belgorodo rajone, nors taip buvo daryta anksčiau.

Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusija padidino savo karinį buvimą Belgorodo regione. Kyjivas taip pat žada tęsti puolimą prieš Rusijos karinius objektus regione, nors konkrečiai apie Maskvos kaltinimus nekalba.

Šiuo metu SBU imasi įvairių priemonių, kad išsiaiškintų visas lėktuvo nukritimo aplinkybes.

Ukrainos žiniasklaida iš pradžių citavo gynybos šaltinius, sakiusius, kad lėktuvą numušė ukrainiečių kariuomenė ir jis gabeno raketas. Tačiau pranešimas apie atsakomybę po kiek laiko buvo ištrintas.

Pradėtas baudžiamasis tyrimas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas nei patvirtino, nei paneigė Maskvos kaltinimų, tik pareiškė, kad Rusija manipuliuoja Ukrainos karių gyvybėmis. Prezidentas taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU ketvirtadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl lėktuvo nukritimo.

„Šiuo metu SBU imasi įvairių priemonių, kad išsiaiškintų visas lėktuvo nukritimo aplinkybes“, – sakoma SBU spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Ketvirtadienį Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas paragino leisti Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui patekti į įvykio vietą.

Kiek vėliau ketvirtadienį turėtų susirinkti JT Saugumo Taryba ir aptarti Maskvos kaltinimus Kyjivui dėl lėktuvo numušimo.

Ankstesni incidentai

Trečiadienį Rusijos pareigūnai išplatino keletą pareiškimų, skelbiančių savas katastrofos versijas.

Tačiau šį kartą Maskva buvo daug atsargesnė nei ankstesnių incidentų atveju.

Maskva nekomentavo, kai Kyjivas paskelbė numušęs Rusijos žvalgybinį lėktuvą A-50 ir virš Azovo jūros apgadinęs bombonešį Il-22.

Praėjusių metų rugpjūtį lėktuvas, kuriame buvo samdinių grupės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas, sudužo skrendant iš Maskvos į Sankt Peterburgą. J. Prigožinas ir keli artimi jo aplinkos žmonės žuvo.

Incidentas įvyko praėjus porai mėnesių po to, kai J. Prigožinas ir šimtai jo karių 2023-ųjų birželį surengė maištą, siekdami nuversti Rusijos karinę vadovybę. Tačiau jis buvo greitai sustabdytas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas J. Prigožino mirtį, pareiškė, kad lėktuvo viduje buvo granata. Maskva nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos V. Putino teiginius.

Kai 2014-ųjų liepą virš Rytų Ukrainos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas ir pražudyti visi 298 juo skridę žmonės, Kremlius pateikė daugybę įvairiausių paaiškinimų – dažnai vienas kitam prieštaraujančių.

2022 metais Nyderlandų teismas už akių skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes trims vyrams už šio lėktuvo numušimą.

Maskva pranešė, kad anksčiau trečiadienį vakarinėje Belgorodo srityje netoli sienos su Ukraina numušus karinį transportinį lėktuvą žuvo 74 žmonės – 65 iš jų buvo ukrainiečių karo belaisviai, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

„Akivaizdu, kad rusai žaidžia su ukrainiečių kalinių gyvybėmis, jų artimųjų jausmais ir mūsų visuomenės emocijomis“, – apie incidentą sakė V. Zelenskis sakė vakariniame kreipimesi į savo tautos žmones.

Jis nepatvirtino ir nepaneigė Rusijos teiginių, tačiau sakė, kad tai buvo „labai sunki diena“.

„Turime nustatyti visus aiškius faktus. Kiek įmanoma daugiau, atsižvelgiant į tai, kad lėktuvas buvo numuštas Rusijos teritorijoje, kurios mes negalime kontroliuoti“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše.

Jis taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą ir nustatyti katastrofos priežastis.

Rusija iškart dėl incidento apkaltino Ukrainą, pavadinusi jį „teroristiniu aktu“.

Keliuose kruopščiai suformuluotuose pareiškimuose įvairios Kyjivo karinės agentūros patvirtino, kad planuojama apsikeisti belaisviais, ir teigė, kad Rusija yra atsakinga už paimtų ukrainiečių karo belaisvių apsaugą, taip pat pažadėjo toliau atakuoti Rusijos karinius objektus ir lėktuvus Belgorodo srityje.

Tačiau Kyjivas dar nepranešė, ar per katastrofą žuvo ukrainiečių karo belaisviai, ar lėktuvą numušė ukrainiečių ginklai.

V. Zelenskis sakė, kad jis pavedė įvairioms valstybės agentūroms ištirti avariją.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį susitiks aptarti Rusijos kaltinimų, kad Ukrainos pajėgos numušė rusų karinį transportinį lėktuvą su 65 ukrainiečių kariais, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija pareiškime nurodė, kad susitikimas, rengiamas Rusijos prašymu, įvyks ketvirtadienį 17 val. vietos (24 val. Lietuvos) laiku.

Nepatikrintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti didelis lėktuvas, kaip teigiama, Belgorodo srityje, šonu krintantis iš dangaus ir sudūžtantis ugnies kamuolyje.

„Maždaug 11 val. Maskvos (10 val. Lietuvos) laiku Belgorodo srityje per įprastą skrydį sudužo lėktuvas Il-76“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

„Lėktuve buvo 65 sučiupti ukrainiečių kariuomenės kariai, skraidinti į Belgorodo sritį apsikeitimui, šeši įgulos nariai ir trys lydintys asmenys“, – nurodė ministerija. Jos pareiškimą citavo rusų naujienų agentūra „RIA-Novosti“.

Šios informacijos kol kas neįmanoma patikrinti. Incidento aplinkybės taip pat vis dar neaiškios.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus lėktuvą.

„Jie šaudė į savo karius ore. Savo, – sakė V. Volodinas įstatymų leidėjams plenariniame posėdyje. – Mūsų pilotai, kurie vykdė humanitarinę misiją, buvo numušti.“

Lėktuve buvusių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Anksčiau apie Belgorodo srityje sudužusį karinį lėktuvą Il-76 pranešė žiniasklaida, įskaitant nepriklausomą Rusijos portalą „Meduza“.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo „Telegram“ kanale rašė apie „incidentą Koročos rajone“, į šiaurės rytus nuo regiono sostinės.

„Dabar įvykio vietoje dirba tyrimo grupė ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnai. Pakeičiau savo darbo grafiką ir išvykstu į rajoną. Visos detalės vėliau“, – sakė V. Gladkovas, neatskleisdamas jokių kitų detalių.

Anksčiau gubernatorius buvo paskelbęs apie raketų pavojų regione, tačiau nebuvo aišku, ar šie du įvykiai susiję.

Kyjivas šių pranešimų oficialiai dar nepakomentavo.

Tuo metu Ukrainos portalas „Ukrajinska pravda“ paskelbė, kad jo šaltinis ginkluotosiose pajėgose patvirtino lėktuvo kritimo faktą, nors anksčiau rašė, kad tai buvo „jų darbas“. Šaltinis Generaliniame štabe tvirtina, kad lėktuvas gabeno raketas S-300.

Abiejose šalyse karo belaisvių klausimas yra opus.

2022 metais Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą subombardavus kalėjimą, kuriame Kremliaus kontroliuojamoje Olenivkoje, rytinėje Ukrainos Donecko srityje, buvo laikoma dešimtys į nelaisvę patekusių Ukrainos kariškių.

Ir Maskva, ir Kyjivas kaltino vieni kitus dėl šio gyvybių pareikalavusio incidento, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino „Rusijos karo nusikaltimu“.

Pareiškime teigiama, kad abi šalys susitarė „imtis realių žingsnių pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“.

Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.

Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 22 žmonės.

„Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, įskaitant du karininkus, eilinius ir seržantus. Jie dalyvavo mūšiuose įvairiose vietovėse, o tarp išlaisvintųjų yra sužeistųjų“, – nurodė A. Jermakas socialiniame tinkle „Telegram“, pasidalijęs nuotraukomis ir vaizdo įrašu, kur matomi grįžtantieji.

Rusija dar nepranešė, kiek belaisvių susigrąžino.

Kyjivas ir Maskva periodiškai keičiasi belaisviais nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į Ukrainą.

Vengrijos valstybės sekretorius tarptautiniams ryšiams Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas) televizijai CNN sakė, kad kariai buvo išlaisvinti Rusijoje, bendradarbiaujant Rusijos Ortodoksų bažnyčiai ir Vengrijos Maltos ordino labdaros ir paramos fondui ir „galėjo laisva valia pareikšti, kad nori atvykti į Vengriją“.

Z. Kovacsas sakė, kad dauguma karių taip pat turėjo Vengrijos pilietybę, o likusieji gavo pabėgėlio statusą Vengrijoje.

Dabar jie yra laisvi asmenys, kurie „gali likti Vengrijoje arba bet kada išvykti iš Vengrijos savo noru“, pridūrė jis.

Kyjivas pirmadienį apkaltino Vengriją nuo jo atribojus 11 Rusijos anksčiau perduotų ukrainiečių karo belaisvių.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pranešė, kad anksčiau šį mėnesį į Budapeštą buvo perkelta grupė vengrų kilmės ukrainiečių karo belaisvių.

Jie yra kilę iš Užkarpatės – su Vengrija besiribojančio vakarinio Ukrainos regiono, kuriame gyvena apie 100 000 etninių vengrų.

Pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad Ukrainos pareigūnams nepavyko susisiekti su grąžintais asmenimis.

„Visi pastarųjų dienų Ukrainos diplomatų bandymai užmegzti tiesioginį ryšį su Ukrainos piliečiais buvo nesėkmingi“, – teigiama užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos pareiškime „Facebook“.

„Iš esmės jie yra izoliuoti“, – sakė jis bei pridūrė, kad belaisviai su giminaičiais bendrauja dalyvaujant tretiesiems asmenims ir negali susisiekti su Ukrainos ambasada.

O. Nikolenka, kuris anksčiau buvo sakęs, jog ukrainiečiai nebuvo informuoti apie Vengrijos ir Rusijos derybas, apkaltino vengrus ignoruojant Kyjivo bandymus užmegzti dialogą.

Dėl ilgalaikių nesutarimų su Kyjivu dėl mažumų teisių Užkarpatės regione Budapeštas taip pat žada stabdyti karo nualintos Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.

Nepaisant Maskvos invazijos, Vengrija siekia su Kremliumi palaikyti glaudžius ryšius.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pranešė, kad anksčiau šį mėnesį į Budapeštą buvo perkelta grupė vengrų kilmės ukrainiečių karo belaisvių.

Kaliniai yra kilę iš Užkarpatės – su Vengrija besiribojančio vakarinio Ukrainos regiono, kuriame gyvena apie 100 000 etninių vengrų.

Pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad Ukrainos pareigūnams nepavyko susisiekti su grąžintais asmenimis.

„Visi pastarųjų dienų Ukrainos diplomatų bandymai užmegzti tiesioginį ryšį su Ukrainos piliečiais buvo nesėkmingi“, – teigiama užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos pareiškime „Facebook“.

„Iš esmės jie yra izoliuoti“, – sakė jis bei pridūrė, kad belaisviai su giminaičiais bendrauja dalyvaujant tretiesiems asmenims ir negali susisiekti su Ukrainos ambasada.

O. Nikolenka, kuris anksčiau buvo sakęs, jog ukrainiečiai nebuvo informuoti apie Vengrijos ir Rusijos derybas, apkaltino vengrus ignoruojant Kyjivo bandymus užmegzti dialogą.

Dėl ilgalaikių nesutarimų su Kyjivu dėl mažumų teisių Užkarpatės regione Budapeštas taip pat žada stabdyti karo nualintos Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.

Nepaisant Maskvos invazijos, Vengrija siekia su Kremliumi palaikyti glaudžius ryšius.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) pabrėžė, kad svarbu, kad būtų suteikta prieiga prie Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių.

Anot TRKK, šie vizitai yra itin svarbūs norint patikrinti laikymo sąlygas, suteikti paramą, kartais knygas, higienos reikmenis ir kitus būtiniausius reikmenis, taip pat perduoti naujienas iš artimųjų.

„Karo belaisviams ir jų šeimoms, kurios galėjo pasidalyti naujienomis, tai padarė... neišmatuojamą poveikį“, – žurnalistams sakė TRKK Europos ir Vidurio Azijos regiono direktorė Ariane Bauer (Ariana Bauer).

Ji nurodė, kad TRKK ir jo partneriai šiuo metu yra perdavę apie 2 500 asmeninių žinučių karo belaisviams ir jų šeimoms.

TRKK taip pat yra suteikęs maždaug 5 500 šeimų informaciją apie jų artimųjų likimą Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metu.

Įtampa dėl vizitų

Toks TRKK vykdomas karo belaisvių lankymas yra įtvirtintas Ženevos konvencijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kritikavo šiuos TRKK veiksmus.

Jis pabrėžė, kad Raudonasis Kryžius deda nepakankamai pastangų, kad padėtų Kyjivui gauti prieigą prie Maskvos į nelaisvę paimtų ukrainiečių karių.

Praėjusią savaitę TRKK prezidentė Mirjana Spoljaric Egger (Mirjana Spoljaric Eger) žurnalistams teigė, kad galimybė gauti prieigą prie karo belaisvių iš abiejų konflikto pusių yra labai svarbus žingsnis.

„Darome pažangą“, – pridūrė ji.

TRKK nurodė, kad per pastarosiomis savaitėmis turėjo galimybę aplankyti Rusijos laikomus karo belaisvius, tačiau detalesnės informacijos apie šiuos vizitus nepateikė.

A. Bauer teigė, kad kolegos, kurie neseniai aplankė keletą ukrainiečių karo belaisvių Rusijoje, turėjo galimybę tą patį vakarą perduoti žinutes jų artimiesiems, o kitą dieną perduoti naujienas karo belaisviams.

Pasak jos, tą patį vakarą kolegos paskambino vieno iš belaisvių šeimai, kuri šventė berniuko, devynis mėnesius negirdėjusio jokių žinių apie savo tėvą, gimtadienį.

„Jo gimtadienio noras, kad tėvas su juo susisiektų, išsipildė“, – sakė A. Bauer.

„Dabar šis berniukas žino, kad jo tėvas yra gyvas“, – pridūrė ji.

A. Bauer teigimu, tokie vizitai ir keitimasis informacija jų metu yra būdas išsaugoti žmogiškumą net ir tęsiantis karui.

Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 95 žmonės.

Tarp jų – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos kariai ir pasieniečiai. Namo grįžta 93 eiliniai ir seržantai bei du karininkai.

Namo, be kita ko, grįžta belaisviai iš Mariupolio, Černobylio, Gyvačių salos, Bachmuto ir „Azovstal“ gynėjai, nurodė A. Jermakas.

Jis sakė, kad daug išlaisvintų žmonių buvo sužeisti.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, Maskva susigrąžino 94 karo belaisvius.

Kyjivas ir Maskva periodiškai keičiasi belaisviais nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į Ukrainą.