„Izraelio ribojimų tiekti humanitarinę pagalbą Gazai mastas, taip pat jo tęsiamų karo veiksmų pobūdis gali reikšti, kad badas kare naudojamas kaip ginklas, o tai yra karo nusikaltimas“, – Ženevoje kalbėdamas su žurnalistais sakė JT žmogaus teisių apsaugos biuro atstovas Jeremy‘is Laurence‘as, pridurdamas, jog galutinį sprendimą, ar „badas kare yra naudojamas kaip ginklas“, turėtų priimti teismas.

„Tai, kad Rusija nesiliauja pulti Ukrainą, yra nepriimtina. Tyčinis civilių arba civilinių objektų puolimas prilygsta karo nusikaltimui ir yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“, – rašė M. Pejčinović Burić.

2024 m. sausio 2 d. Ukrainos pajėgos virš Kyjivo miesto numušė visus „Šahedų“ tipo priešo dronus, daugiau nei 60 raketų „Kh-101/555/55“ ir 10 raketų „Kh-47M2 Kinzhal“.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas pastebėjo, kad 2024 m. sausio 2 d. rusai įvykdė didžiausią teroristinį išpuolį prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Žiaurius rusų išpuolius prieš Ukrainos miestus pasmerkė ir Moldovos Respublikos prezidentė Maia Sandu.

Balakrishnanas Rajagopalas (Balakrišnanas Radžagopalas) teigė, kad per mėnesį Izraelio smūgiai Gazos Ruože sugriovė arba apgadino 45 proc. visų būstų, ir įspėjo, kad tai susiję su „milžiniška kaina žmonių gyvenimui“.

JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties ir būstų palestiniečių teritorijose klausimais pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę griežtai draudžiama sistemingai ar plačiai bombarduoti būstus, civilinius objektus ir infrastruktūrą.

„Karo veiksmų vykdymas žinant, kad bus sistemingai naikinami ir gadinami civilių būstai ir infrastruktūra, o visas miestas, pavyzdžiui, Gaza, taps netinkamas gyventi civiliams, yra karo nusikaltimas“, – sakė jis.

Kai tokie veiksmai „nukreipti prieš civilius gyventojus, jie taip pat prilygsta nusikaltimams žmoniškumui“, teigė jis.

B. Rajagopalas pabrėžė, kad Izraelyje esantys civiliniai būstai taip pat nėra karinis objektas, ir įspėjo, kad „Hamas“ nuolatinis beatodairiškas raketų leidimas iš Gazos Ruožo ir kitų teritorijų taip pat yra karo nusikaltimas.

Spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė išpuolį, per kurį, Izraelio duomenimis, žydų valstybėje žuvo 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir buvo paimta daugiau kaip 240 įkaitų. Nuo to laiko Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad šioje palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau kaip 10,5 tūkst. žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų.

Dar beveik 2,5 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau nei pusė yra vaikai, laikomi dingusiais be žinios ir greičiausiai yra įstrigę po griuvėsiais.

Rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje augant žuvusių civilių skaičiui, Vokietijos užsienio reikalų ministrė atkreipė dėmesį, kad padaugėjo rusų atakų prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant ligonines ir teatrus.

„Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai“, – sakė ji.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) prieš 27-ių Bendrijos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė, jog „tai, kas šiuo metu vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas“.

„Viskas naikinama ir bombarduojama, visi be atrankos žudomi. Tai siaubinga“, – kalbėjo jis.

Strategiškai svarbus pietrytinis Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Beveik visi bandymai evakuoti iš miesto gyventojus žlugo arba pavyko tik iš dalies. Mariupolio pareigūnai sako, kad per apsiaustį jau žuvo mažiausiai 2 300 žmonių, dalis jų palaidota masiniuose kapuose.

J. Borrellis pabrėžė, kad karo teisė taip pat egzistuoja.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas renka įrodymus dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, nors Rusija, kaip ir Jungtinės Valstijos, šio tribunolo jurisdikcijos nepripažįsta.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad jo šalis „tikrai atvira kitiems mechanizmams siekiant patraukti atsakomybėn už žiaurumus, kurie šiuo metu vyksta Ukrainoje“.

Anot jo, Rusijos invazija į Ukrainą tikriausiai yra pirmasis „karas, vykstantis ir socialiniuose tinkluose, kur žmonės mato įvykius realiuoju laiku ir baisisi jais“.

„Tai kelia įniršį visuomenei Europos Sąjungoje, klausiančiai, kodėl mes negalime to sustabdyti, – sakė S. Coveney žurnalistams. – Ji nori, kad žmonės atsakytų už priimtus sprendimus ir brutalumą, kurį matome.“

Visgi panašu, kad kol kas naujų sankcijų, apimančių turto įšaldymą ir kelionių draudimą, nebus imtasi.

ES, dažnai pliekiama dėl itin lėtos reakcijos į tarptautinius įvykius, nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, per tris savaites ėmėsi sankcijų prieš 877 žmones. Tarp jų yra Rusijos prezidentas, įtakingi ministrai ir virtinė prokremliškų oligarchų.

Per beveik rekordiškai trumpą laiką taip pat buvo paskelbtos sankcijos 62 „subjektams“ – įmonėms, bankams, oro bendrovėms ir laivų statykloms. Tačiau klausimas dėl ribojamųjų priemonių energetikos sektoriui išlieka itin jautrus, turint galvoje daugelio ES valstybių priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

Vokietijos vadovaujama šalių grupė nori, kad kol kas nebūtų imamasi naujų baudžiamųjų priemonių, būgštaujant dėl aukštų energijos kainų ir nerimaujant, kad Rusija gali nutraukti dujų eksportą į Europą. Kai kurios šalys taip pat siūlo neišnaudoti viso sankcijų arsenalo ir pasilikti galimybę imtis griežčiausių priemonių, jei Rusija, pavyzdžiui, panaudotų cheminį ginklą.

„Darome viską, kad pašalintume spragas sankcijose“, dėl kurių jau buvo sutarta, sakė A. Baerbock.

Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėjo nepasiduoti „sankcijų nuovargiui“.

„Negalime pavargti taikydami sankcijas, negalime pavargti siūlydami pagalbą Ukrainai“, – kalbėjo ministras.

Pasak G. Landsbergio, Vakarai turi nubrėžti Maskvai „raudonas linijas“.

„Matome bombarduojamus miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti“, – sakė ministras žurnalistams.

G. Landsbergis taip pat sakė, kad šalys partnerės turi padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai sustiprinti gynybos pajėgumus.

„Manau, mums reikia daugiau įrangos ir pirmiausia tikrų gynybos planų Baltijos šalims, kurie atspindėtų pasikeitusią regiono strateginę realybę“, – kalbėjo ministras.

„Pozicijas miestuose užėmę nacionalistai ir toliau ten laiko civilius“, – valstybinei televizijai sakė vyriausiasis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. Jis apkaltino Kijevą naudojant civilius kaip „žmonių skydą“ ir sakė, kad „tai neabejotinai yra karo nusikaltimas“.

Vos po 13.00 val. GMT Rusijos agentūros pranešė, kad Ukrainos delegacija atvyko prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos trečiajam derybų su Rusija ratui, per kurį daugiausia dėmesio bus skiriama humanitariniams koridoriams.

Ukraina pirmadienį atmetė Maskvos pasiūlymą įrengti humanitarinius koridorius iš kelių bombarduojamų miestų, kai paaiškėjo, jog maršrutai ves pabėgėlius į Rusiją ir Baltarusiją. Rusija pareiškė, kad koridorius įrengs po dar vienos nakties negailestingų išpuolių prieš šalį iš oro, sausumos ir jūros.

V. Medinskis sakė, kad per derybas Rusija „dar kartą mėgins aptarti su Ukrainos šalimi, kaip veiks humanitariniai koridoriai, kuriuos pažadėjome“. Jis tvirtino, kad koridoriai yra „atviri“ ir kad Rusijos kariuomenė nustojo šaudyti evakuacijos kelių rajone.

Pirmadienio rytą Rusijos armija išvardijo evakuacijos maršrutus iš sostinės Kijivo, taip pat Mariupolio, Charkivo ir Sumų – visi šie miestai pastarosiomis dienomis buvo smarkiai Rusijos atakuojami. Kijevas atmetė šiuos pasiūlymus, nes koridoriai veda į Rusiją arba jos sąjungininkę Baltarusiją, todėl kyla klausimų dėl saugumo tų žmonių, kurie galėtų jais pasinaudoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau neatsisako savo tikslo „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.

Šeštadienio antskrydis, dėl kurio husių sukilėliai apkaltino Saudo Arabijos vadovaujamą karinę koaliciją, buvo vienas kruviniausių per šios koalicijos oro smūgių kampaniją prieš sukilėlius ir jų sąjungininkus. 

Koalicija sulaukia vis griežtesnės tarptautinės kritikos dėl civilių aukų per jos vykdomus bombardavimus.

„(Laidotuvių) ceremonijoje dalyvavo kariškiai ir civiliai pareigūnai, netiesiogiai prisidedantys prie kovos veiksmų, tačiau ten taip pat buvo keli šimtai civilių žmonių ir tai verčia manyti, kad ataka buvo neteisėtai neproporcinga“, – rašoma HRW išplatintame pareiškime.

„Smūgis laidotuvių ceremonijai išryškina būtinybę skubiai atlikti patikimą tarptautinį tyrimą dėl numanomų karo įstatymų pažeidimų Jemene“, – pabrėžiama pareiškime. 

Organizacija ragina užsienio šalių, tarp jų – Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos, vyriausybes nedelsiant nutraukti ginklų pardavimą Saudo Arabijai.

„Pastaruosius 19 mėnesių neteisėtai atakavusi mokyklas, turgavietes, ligonines, vestuvininkus ir gyvenamuosius namus, dabar Saudo Arabijos vadovaujama koalicija į nuolat augantį savo pažeidimų sąrašą įtraukė laidotuves“, – sakė HRW Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos skyriaus vadovė Sarah Leah Whitson (Sara Lija Vitson).

„Reikia atlikti nepriklausomą tarptautinį šio žiauraus įvykio tyrimą, nes koalicija parodė, kad nėra linkusi laikytis savo teisinių įsipareigojimų tai ištirti“, – sakė ji.  

Tarp žuvusiųjų per oro smūgį buvo sukilėlių pajėgų aukšto rango vadų, nurodė sukilėlių kontroliuojama naujienų agentūra „Saba“.  

Saudo Arabija pranešė švelninanti sukilėlių kontroliuojamų rajonų blokadą, kad būtų galima evakuoti šimtus sužeistųjų, kurie bus išvežti gydyti į užsienį.

Iš pradžių koalicija tvirtino nesanti atsakinga už oro smūgį laidotuvių ceremonijai, tačiau sulaukusi griežto Vakarų vyriausybių pasmerkimo pažadėjo ištirti šį „apgailestavimą keliantį ir skausmingą“ įvykį.

Sekmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai išsiųstame laiške Saudo Arabija išreiškė „didžiulį apgailestavimą dėl atakos“, – pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Karalystė taip pat pakartojo, kad visapusiškai gerbia ir laikosi tarptautinės humanitarinės teisės, tarptautinių žmogaus teisių normų, ir pabrėžė, kad stengsis toliau užtikrinti visas reikalingas priemones apsaugoti civilius žmones ir civilinius objektus“, – citavo laišką Saudo Arabijos žiniasklaida.

Bangladešo teismas antradienį skyrė mirties bausmę dėl karo nusikaltimų kaltinamam opozicijos įstatymų leidėjui, kuris tapo pirmuoju parlamento nariu, nuteistu už veiksmus per 1971-ųjų karą dėl nepriklausomybės.

Pagrindinės opozicinės Bangladešo nacionalistų partijos lyderis Salauddinas Quaderas Chowdhury (Salaudinas Kaderas Čoudhuris) buvo „pripažintas kaltu pagal devynis kaltinimus dėl karo nusikaltimų, įskaitant genocidą“, ir buvo nuteistas myriop, generalinis prokuroras Mahbubey Alamas (Mahbubėjus Alamas) sakė naujienų agentūrai AFP.

Nuo sausio Tarptautinių nusikaltimų tribunolas nuteisė šešis islamistus už nusikaltimus, įvykdytus per karą 1971 metais. S.Ch.Chowdhury, kuris į parlamentą buvo išrinktas šešis kartus, tapo pirmuoju įstatymų leidėju, kurio kaltę pripažino šis tribunolas ir paskelbė nuosprendį.

Bangladešo specialus teismas pirmadienį islamistų lyderiui už karo nusikaltimų organizavimą per 1971 nepriklausomybės nuo Pakistano karą skyrė 90 metų laisvės atėmimo bausmę.

90-metis Ghulam Azamas, kuris karo metais vadovavo didžiausiai islamiškai šalies partijai „Jamaat-e-Islami“, o dabar yra jos dvasinis lyderis, prieštaringai vertinamame Tarptautiniame nusikaltimų tribunole buvo pripažintas kaltu dėl visų penkių kaltinimų, tarp jų – kaltinimų nužudymu ir kankinimu.